- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-18
- Bylos Nr.
- 2VP-7065-639/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04095-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Zajarskas
- Suinteresuotas asmuo
- J. G., V. K., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Kęstutis Jokimas
- Kategorijos
- 3.1.9.2Teismo nuobaudos skyrimas
- 3.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės Vidos Daugirdienės pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys J. G., V. K., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja antstolė Vida Daugirdienė kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašo spręsti
Žemesnės instancijos teismas
klausimą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023-03-15 išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-313-867/2022, kuriuo nustatyta tėvo V. K. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, nevykdymo, skiriant teismo sprendimo nevykdančiam asmeniui J. G. baudą. Nurodo, kad išieškotojas V. K. kreipėsi į antstolę, nurodydamas, kad J. G. visiškai nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo ir nesudaro galimybės jam bendrauti su dukromis.
2. Suinteresuotas asmuo J. G. pateikė atsiliepimą, pareiškimą dėl baudos skyrimo prašo
atmesti. Nors J. G. neneigia, kad nesudarė galimybės suinteresuotam asmeniui V. K. bendrauti telefonu su dukromis, todėl nustatyta bendravimo su vaikais tvarka buvo pažeista, tačiau tai įvyko ne dėl J. G. kaltės, bet dėl suinteresuoto asmens V. K. nusikalstamų ir smurtinių veiksmų J. G. ir nepilnamečių dukrų atžvilgiu, todėl šių aplinkybių negalima laikyti sprendimo nevykdymu ar kliudymu dukroms bendrauti su tėvu. Pažymi, kad nepilnametės dukros bijo tėvo V. K., nurodyti tėvo veiksmai, grasinimai susidorojimu iš esmės trukdo bet kokiam bendravimui su nepilnametėmis dukterimis. V. K. išlaikymo savanoriškai dukroms neteikia, išieškojimas vykdomas priverstinai. Tėvo ryšys su vaikais yra labai silpnas, todėl reikalingos tam tikros papildomos priemonės šiam ryšiui atkurti, tačiau tėvas tam nededa jokių pastangų.
3. Teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad dukrų tėvas smurtavo prieš nepilnametes
dukras bei ją pačią. Dėl to ji turėjo pabėgti gyventi į užsienį. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl smurto. V. K. negalėdamas fiziškai susitikti su ja ir vaikais iki šiol jai grasina susidorojimu, siunčia grasinančius elektroninius laiškus, skundžia institucijoms. Jos telefone yra pajungta laisvų rankų įranga ir vaikai girdėjo jo grasinimus, juos tai išgąsdino. Dėl šios priežasties mergaitės pačios nebenori su juo bendrauti.
4. Suinteresuoto asmens J. G. atstovas advokatas Kęstutis Jokimas teismo posėdžio
metu palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, su pareiškimu nesutiko, prašė jo netenkinti. Papildomai prašė teismo atkreipti dėmesį, kad V. K. papildomai kreipėsi į antstolę dėl sprendimo nevykdymo praėjus porai mėnesių po Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. nutarties priėmimo. Šiai dienai situacija nepasikeitusi, V. K. ir toliau J. G. grasina, nededa jokių pastangų, kad situacija pasikeistų. Negalima manyti, kad tik J. G. yra atsakinga už sprendimo vykdymą, kadangi į šią situaciją turėtumėme pažiūrėti plačiau. Teismui pateikė susirašinėjimus iš kurių matyti, kad V. K. ir toliau jai grasina, nededa jokių pastangų, kad situacija išsispręstų. Atstovo nuomone, baudos skyrimas susidariusios situacijos neišspręs ir neužtikrins tėvų pareigų įgyvendinimo. Pažymi, kad tėvo požiūris į situaciją yra formalus ir, atsižvelgiant į pažeidimo priežastis, neproporcingas. Nors šalys geranoriškai susitarė dėl tokios bendravimo tvarkos, tačiau, J. G. teigimu, vaikai nenori, atsisako bendrauti su tėvu, nes jo bijo. Mamos pareiga yra apsaugoti vaiko interesus.
5. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. K. pareiškimą palaikė,
papildomai paaiškino, kad J. G. jam nesudaro galimybės ir trukdo bendrauti su vaikais pagal nustatytą bendravimo tvarką nuotoliniu ar kitu būdu. Pagal teismo patvirtintą susitarimą motina turi leisti tėvui su vaikais bendrauti visomis nuotolinėmis priemonėmis, tačiau ji visiškai šio susitarimo nevykdo, nuteikinėja vaikus prieš tėvą, nededa jokių pastangų užtikrinti tėvo ir vaikų ryšio ir bendravimo, todėl, siekiant užtikrinti teismo sprendimo vykdymą, prašo skirti J. G. baudą. Kreipėsi į Vaikų teisių skyrių, tačiau Vaikų teises ginančios institucijos padėti jam negali, kadangi J. G. su vaikais gyvena užsienyje. Mediacijos procese dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo ji nedalyvavo. Šiuo metu Vilniaus Vaikų teisių tarnyba inicijavo byla dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, kuri bus nagrinėjama Vokietijos teisme.
6. Suinteresuotas asmuo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės
apsaugos ir darbo ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad skyriaus vertinimu, teismo sprendimo nevykdymas, nesudarant tėvui jokių galimybių bendrauti su vaikais, yra negalimas, pažeidžiantis tiek tėvo prigimtinę teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais, tiek nepilnamečių vaikų teisę bendrauti ir palaikyti tarpusavio ryšį su tėvu. Teismui nusprendus skirti baudą vaikų motinai, prašo atsižvelgti į tai, kad baudą motina turės mokėti iš šeimos lėšų ir tai gali turėti įtakos nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui. Prašo bylą nagrinėti skyriaus atstovui nedalyvaujant.
7. Antstolė Vida Daugirdienė pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl teismo sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, priverstinio vykdymo
kad konstitucinis teisinės valstybės principas neatsiejamas nuo teisingumo principo ir atvirkščiai (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 17 d., 2010 m. gegužės 28 d. nutarimus). Teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinių santykių reguliavimo priemonės, tikslų; jis yra viena svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindas; jis gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 22 d., 2010 m. birželio 29 d. nutarimus). Įsiteisėję teismo sprendimai savo galia prilygsta įstatymams ir jų vykdymas garantuojamas valstybės jėga, todėl jie privalomi visoms valstybinės valdžios ir valdymo institucijoms, visiems juridiniams ir fiziniams asmenims; priimant ir vykdant teismo sprendimus valstybėje yra įgyvendinamas teisingumas, garantuojamas įsiteisėjusių teismo sprendimų nustatytų ir patvirtintų teisinių santykių stabilumas (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d. sprendimas).
9. Konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir
administraciniai (tiek procesiniai, tiek tam tikru aspektu ir materialiniai) įstatymai. CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Priėmus teismo sprendimą šalių ginčas laikomas išspręstu galutinai ir neginčijamai ir konstatuojamas teisinės taikos atkūrimas tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas). Ši norma įtvirtina bendrą principinę nuostatą, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo negali nepaisyti asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims.
10. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji teisminio proceso stadija, kurios metu
sprendimas įgyvendinamas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis).
11. Vykdymo procesas yra teismo sprendimų vykdymą užtikrinantis institutas. Teismo
procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai nereiškia civilinio proceso pabaigos – tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, jį būtina įvykdyti. Byloje dalyvaujančių asmenų interesus labiausiai atitinka savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Veiksmingas ir greitas teismo sprendimų priverstinis vykdymas yra viena iš esminių teisingo, teisėto ir kokybiško teisingumo vykdymo prielaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020, 37 punktas).
12. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio
reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis).
13. Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų bendroji vykdymo tvarka reglamentuojama
CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų šio kodekso VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis, remdamasis CPK 771 straipsnio 1 dalimi, apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
14. Šioje byloje nustatyta, kad antstolė Vida Daugirdienė vykdo vykdomąją bylą, Nr.
0004/23/00450 pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023-03-15 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-313-867/2022 dėl skyrium gyvenančio tėvo V. K. bendravimo nuotoliniu būdu su nepilnamečiais vaikais tvarkos.
15. Nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. liepos 5
d. sprendimu patvirtinta J. G. ir V. K. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuria be kita ko, šalys susitarė dėl tokios skyrium gyvenančio tėvo – atsakovo V. K. bendravimo su dukterimis B. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. K., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkos: bendraus nuotoliniu būdu. Ieškovė J. G. įsipareigoja nedaryti kliūčių V. K. bendrauti su dukterimis (sutarties 8 punktas).
16. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. kovo 16 d. patvarkymu antstolė priėmė vykdyti išieškotojo V. K. pateiktą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-313-867/2022, išaiškino skolininkei J. G. jos teises ir pareigas vykdymo procese bei išsiuntė patvarkymą skolininkei susipažinti elektroniniu paštu. 2023 m. balandžio 13 d. antstolė surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktą bei kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo J. G..
17. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. gegužės 15 d. nutartimi antstolės pareiškimą atmetė.
18. 2023 m. birželio 29 d. išieškotojas V. K. pakartotinai kreipėsi į antstolę su pareiškimu, nurodydamas, kad J. G. nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nuotoliniu, ignoruoja ir atsisako leisti bendrauti su vaikais bet kokia forma, neatsiliepia į V. K. skambučius, neatsako į SMS žinutes.
19. Antstolė konstatavo, kad J. G. nevykdo įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 8 punkto. Remiantis V. K. pareiškimu, antstolė 2023 m. liepos 4 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktą, kuriuo remiantis nustatė, kad 2023 m. gegužės 9 d., 2023 m. birželio 29 d., 2023 m. liepos 3 d. antstolės kontoroje V. K. keletą kartų skambino iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini)į telefono Nr. (duomenys neskelbtini), operatorius praneša: numeris nenaudojamas. 2023 m. gegužės 9 d., 2023 m. birželio 29 d., 2023 m. liepos 3 d. keletas kartų per dieną skambinta ir iš antstolės Vidos Daugirdienės kontoros tel. Nr. (duomenys neskelbtini), į telefono Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau į skambučius nei karto neatsiliepė (signalas užimta). Antstolė konstatavo, kad vaikų motina pažeidė bendravimo tvarką. Kadangi vaiko tėvas kreipėsi dėl pažeidimų, vaiko motinai nevykdant nustatytos bendravimo tvarkos, antstolė su 2023 m. liepos 4 d. pareiškimu dėl sprendimo nevykdymo pakartotinai kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo.
20. CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).
21. 2023 m. spalio 11 d. teismo posėdžio metu (garso įrašo 28 minutė) suinteresuotas asmuo J. G. pripažino, kad užblokavo suinteresuoto asmens V. K. (vaikų tėvo) telefoną, tokiu būdu nesuteikdama galimybės vaikų tėvui bendrauti nuotoliniu būdu ir tuo pačiu vykdyti įsiteisėjusi teismo sprendimą.
22. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 13 punktas).
23. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teismas konstatuoja, kad J. G. kategoriškas nusistatymas nevykdyti teismo nustatytos bendravimo tvarkos, nors tam nėra jokio teisinio pagrindo, nėra pateisinamas. Nesant byloje jokių įrodymų, kad J. G. būtų bandžiusi, nepaisant susiklosčiusios situacijos ir jos konfliktinių santykių su V. K., užtikrinti vaikų teises bendrauti su savo tėvu ir tėvo teises dalyvauti vaikų auklėjime, suinteresuotam asmeniui J. G. skirtina baudą už Vykdomojo rašto reikalavimų nevykdymą.
28. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas taip pat atsižvelgia ir į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomonę, kad bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos užtikrinimas neturėtų būti skatinamas baudinėmis sankcijomis, tačiau tokiais atvejais, kai nėra kitų svertų užtikrinti teisės normos laikymosi ar teismo sprendimo (įpareigojimo) vykdymo, lieka būdas užtikrinti sprendimo vykdymą vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse įtvirtinta teismo sprendimo vykdymo užtikrinimo tvarka. Teismui nusprendus tenkinti antstolio pareiškimą ir skirti baudą vaikų motinai, nustatant baudos dydį, Skyrius prašo atsižvelgti į tai, kad baudą motina turės sumokėti iš šeimos lėšų ir tai gali turėti įtakos nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui.
29. Atsižvelgiant į tai, kad abiejų šalių santykiai yra itin konfliktiški bei į aukščiau išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad šiuo atveju 20 Eur baudos dydis laikytinas proporcingu, atitinkančiu padaryto pažeidimo mąstą ir pasekmes, ir atsižvelgiant į pažeistus tėvo interesus, bauda išieškotina V. K. naudai (CK 3.170 ir 3.175 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291, 771 straipsnio 9 dalimi, teismas
nutaria:
antstolės Vidos Daugirdienės pareiškimą tenkinti suinteresuotam asmeniui J. G. skirti 20,00 Eur (dvidešimt eurų) baudą, suinteresuoto asmens V. K. naudai.
Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei Vidai Daugirdienei vykdomąją bylą Nr. 0004/23/00450.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.