Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

suinteresuoto asmens Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės V. D. pareiškimą dėl sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo, suinteresuoti asmenys V. K., J. G., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

10. Į teismo posėdį pareiškėja antstolė V. D. neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką buvo pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta pareiškėjai nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

11. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rajono rūmuose išnagrinėta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui V. K. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rajono rūmų 2022 m. liepos 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) šalių santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta J. G. ir V. K. 2022 m. birželio 15 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria buvę sutuoktiniai susitarė dėl šalių nepilnamečių vaikų B. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos, išlaikymo vaikams teikimo tvarkos ir sąlygų, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos (sutarties 8 punktas) bei aptarė kitus su sutuoktinių turtinėmis teisėmis ir pareigomis susijusius klausimus. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2022 m. rugpjūčio 5 d.

12. Antstolės V. D. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rajono rūmų 2023 m. kovo 15 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl neturtinio pobūdžio išieškojimo – bendravimo su vaikais tvarkos: ,,šalys susitaria dėl tokios skyrium gyvenančio tėvo atsakovo V. K. bendravimo su dukterimis B. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. K., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkos: bendraus nuotoliniu būdu. Ieškovė J. G. įsipareigoja nedaryti kliūčių V. K. bendrauti su dukterimis“, kurioje skolininkė J. G., o išieškotojas – V. K. (v. b. l. 6). Antstolė 2023 m. balandžio 13 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-23-4-15720, kuriuo nustatė, jog <...> skolininkė antstolei telefonu patvirtino, jog teismo sprendimas jai žinomas, tačiau neketina leisti V. K. bendrauti su dukromis, kadangi dukros nenori, jam buvo iškelta baudžiamoji byla už smurtą namuose (v. b. l. 10). Antstolė 2023 m. balandžio 13 d. pareiškimu dėl teismo sprendimo nevykdymo kreipėsi į teismą, prašydama spręsti klausimą dėl J. G. atsakomybės už (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rajono rūmų sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatyta vaikų bendravimo tvarka su tėvu V. K., nevykdymo ir J. G. taikyti įstatymo numatytas sankcijas už nesuteiktą galimybę bendrauti tėvui su savo vaikais (v. .b. l. 11). (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) miesto rūmai 2023 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-4501-965/2023 antstolės pareiškimą atmetė.

13. Antstolės kontoroje 2023 m. gegužės 9 d. gautas išieškotojo V. K. prašymas dėl teismo sprendimo nevykdymo, kuriuo nurodoma, jog vykdant sprendimą siekė bendrauti su nepilnamečiais vaikais, skambindamas vaikų motinai J. G., tačiau J. G. jo numerį yra užblokavusi. Antstolės kontoroje 2023 m. birželio 29 d. gautas išieškotojo V. K. prašymas dėl bendravimo tvarkos, kuriuo nurodoma, jog nuo 2023 m. gegužės 9 d. situacija nėra pakitusi, <...> J. G. ignoruoja ir atsisako leisti bendrauti su vaikais bet kokiais būdais nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Antstolė 2023 m. liepos 4 d. parengė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-23-4-29304, kuriuo nustatė, jog J. G. nevykdo teismo sprendimo. Antstolė 2023 m. liepos 4 d. pareiškimu dėl teismo sprendimo nevykdymo kreipėsi į teismą, prašydama spręsti klausimą dėl J. G. atsakomybės už (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rajono rūmų sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatyta vaikų bendravimo tvarka su tėvu V. K., nevykdymo ir J. G. taikyti įstatymo numatytas sankcijas už nesuteiktą galimybę bendrauti su savo vaikais. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) miesto rūmų 2023 m. spalio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-7065-639/2023 antstolės pareiškimas tenkintas, J. G. skirta 20 Eur bauda suinteresuoto asmens V. K. naudai. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1107-524/2023 (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) miesto rūmų 2023 m. spalio 18 d. nutartis palikta nepakeista.

14. Antstolės kontoroje 2023 m. gruodžio 18 d. gautas išieškotojo V. K. prašymas dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais, kuriuo nurodoma, jog J. G. nesudaro sąlygų ir trukdo bendrauti su vaikais. Antstolės kontoroje 2024 m. sausio 4 d. gautas išieškotojo V. K. prašymas dėl teismo sprendimo nevykdymo, kuriuo nurodoma, jog J. G. piktybiškai draudžia bendrauti su dukromis, nevykdo teismo sprendimo, Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų proga negalėjo jokiomis ryšio priemonėmis susisiekti su vaikais, negalėjo pasveikinti švenčių proga, įteikti dovanų; nurodoma, jog J. G. nuteikinėja vaikus prieš jį, taip užkirsdama kelią bendravimui ir geriems santykiams; atkurti santykiams su vaikais nededa jokių pastangų, priešingai sudaro kliūtis bendrauti su vaikais <...>. Antstolė 2024 m. sausio 8 d. parengė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-24-4-1480, kuriuo nustatė, kad J. G. ignoruoja ir nevykdo teismo sprendimo – draudžia bendrauti vaikams su tėvu nuotoliniu būdu. Antstolė 2024 m. sausio 8 d. pareiškimu dėl teismo sprendimo nevykdymo prašo pakartotinai spręsti klausimą dėl skolininkės atsakomybės už teismo sprendimo nevykdymą ir taikyti įstatymo numatytas sankcijas už nesuteiktą galimybę tėvui bendrauti su vaikais.

16. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinami teismo sprendimu sukurti teisiniai padariniai. Tais atvejais, kai teismo sprendimas nėra vykdomas savanoriškai, asmenys, kurių naudai priimtas sprendimas, gali prašyti sprendimą įvykdyti priverstinai. Veiksmingas ir greitas teismo sprendimų priverstinis vykdymas yra viena iš esminių teisingo, teisėto ir kokybiško teisingumo vykdymo prielaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020, 37 punktas).

17. Įsiteisėję teismų sprendimai yra vykdytini dokumentai (CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog antstolės žinioje yra vykdomoji byla, kurioje vykdomas nepiniginio pobūdžio išieškojimas dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos.

18. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepiniginio pobūdžio sprendimų neįvykdymo teisinius padarinius, yra konstatavęs, kad bendroji tokių sprendimų vykdymo tvarka reglamentuojama CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų šio kodekso VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-1075/2021).

19. CPK 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. To paties straipsnio 6 dalis numato, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. CPK 771 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus ar toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, numatytas šio straipsnio 6 dalyje, t. y. gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo galima daryti išvadą, kad skolininkui gali būti taikoma bauda ne vieną kartą, jeigu jis ir toliau nevykdo reikalavimų.

20. Teismų praktikoje nurodoma, jog bylose dėl teismo sprendimu nustatytos atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo, sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Tai reiškia, kad antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl tokio teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymo, akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-684/2024 ir joje nurodoma teismų praktika).

21. Nagrinėjamu atveju antstolė 2024 m. sausio 8 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-24-4-1480, kuriuo nustatė, jog skolininkė J. G. teismo sprendimo nevykdo – draudžia bendrauti vaikams su tėvu nuotoliniu būdu. Akte, be kitų aplinkybių, įvertintų įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais civilinėse bylose Nr. 2VP-4501-965/2023 ir Nr. 2VP-7065-639/2023, antstolė remiasi išieškotojo V. K. antstolės kontorai pateiktais 2023 m. gruodžio 18 d. ir 2024 m. sausio 4 d. prašymais ir juose nurodytomis aplinkybėmis. Iš išieškotojo V. K. antstolei 2023 m. gruodžio 18 d. ir 2024 m. sausio 4 d. pateiktų prašymų turinio matyti, jog J. G. yra užblokavusi išieškotojo telefono numerį, nesudaro sąlygų bendrauti su vaikais; išieškotojas su vaikais susisiekti negali, negali pasveikinti švenčių proga <...>. Kartu su 2024 m. sausio 4 d. prašymu pateikti duomenys apie 2023 m. gruodžio 19 d. V. K. skolininkei J. G. rašytą elektroninį laišką dėl bendravimo su vaikais galimybių (klausiama, kada J. G. leis bendrauti su mergaitėmis, keliami klausimai, kiek skolininkė gali ignoruoti ir piktybiškai nevykdyti teismo sprendimo, kodėl traumuoja mergaites savo negatyvia informacija, perteikiama joms apie V. K.). Duomenų apie gautą atsakymą vykdomojoje byloje nėra (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, jog kitas susirašinėjimo turinys vyko ne valstybine kalba, šio susirašinėjimo vertimas į valstybinę kalbą byloje nėra pateiktas, todėl teismo nevertinamas (CPK 113 straipsnis, 185 straipsnis).

22. Suinteresuotas asmuo J. G. atsiliepime aplinkybių, jog V. K. telefono numerį yra užblokavusi, neneigė, kaip ir duomenų, jog nesudarė galimybių V. K. bendrauti su nepilnamečiais šalių vaikais, t. y. neneigė, jog nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarka pažeista. Taigi tarp šalių ginčo dėl aplinkybės, jog skolininkė J. G. nevykdo teismo sprendimo, iš esmės nėra (CPK 187 straipsnis).

23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (straipsnio 1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (straipsnio 2 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (straipsnio 4 dalis).

24. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, 26 punktas).

25. Šiuo atveju bylos duomenimis nustatyta, jog skolininkė J. G. įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos skyrium gyvenančio tėvo V. K. bendravimo su vaikais tvarkos nevykdo. Byloje objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog nustatyta ir galiojanti bendravimo su vaikais tvarka nevykdoma dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo skolininkės, nenustatyta (CPK 185 straipsnis). Tokių duomenų nepateikė ir skolininkė J. G. (CPK 178 straipsnis). Suinteresuotas asmuo J. G. bendravimo su vaikais tvarkos pažeidimą grindžia aplinkybėmis dėl praeityje buvusio smurtinio V. K. elgesio, dėl ko asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, silpnu V. K. ir nepilnamečių vaikų ryšiu, argumentais, jog V. K. nededa pastangų tokiam ryšiui atkurti, grasina J. G. susidorojimu, neteikia vaikams išlaikymo, vaikai tėvo bijo ir nenori su juo bendrauti, t. y. skolininkė atsiliepimą į pareiškimą grindžia iš esmės tais pačiais pagrindais ir argumentais, kurie buvo nurodomi atskirajame skunde Klaipėdos apygardos teismui dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) miesto rūmų 2023 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-7065-639/2023. Pažymėtina, jog visi šie argumentai ir aplinkybės buvo įvertintos Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1107-524/2023 (nutarties 22 punktas). Minėtoje Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartyje nurodoma, jog bendravimo su vaikais tvarka šalių buvo nustatyta jau žinant aplinkybes apie suinteresuoto asmens V. K. smurtą prieš J. G. ir vaikus, byloje nėra duomenų, jog tėvo bendravimas su vaikais neatitiktų jų interesų (nutarties 28 punktas), aplinkybės, jog V. K. nevykdo teismo sprendimu jam nustatytos pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus nėra bylos dėl bendravimo su vaikais tvarkos nevykdymo dalykas ir nesudaro pagrindo atleisti tėvus nuo kitų jų pareigų vykdymo (nutarties 30 punktas). Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartyje nurodyta, jog minėtoje byloje nustatytos aplinkybės, kad J. G. nuolat bet kokius tiek suinteresuoto asmens V. K., tiek antstolės bandymus susisiekti ignoruoja (nutarties 27 punktas).

26. Jokių naujų aplinkybių ar duomenų, neįvardintų šios nutarties 25 punkte, suinteresuotas asmuo J. G. atsiliepime nenurodė ir nepateikė (CPK 178 straipsnis). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog J. G. nesudaro galimybių V. K. bendrauti su šalių nepilnamečiais vaikais.

27. Suinteresuotas asmuo J. G. ir jos atstovas teisindami teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos nevykdymą, pripažindami formalų bendravimo tvarkos pažeidimą, remiasi (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) miesto rūmų 2023 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-4501-965/2023 ir joje pateiktais argumentais (bendravimo tvarka neįgyvendinama dėl vaikų tėvo elgesio praeityje bei dėl to kilusių neigiamų pasekmių ir kt.). Minėtoje teismo nutartyje padaryta išvada, kad toje byloje nėra (nebuvo) nustatyta J. G. piktybiškumo dėl bendravimo tvarkos nevykdymo, nenustatyta, jog motina piktnaudžiautų savo teisėmis, nustatytų aplinkybių nepakako baudai skirti (nutarties 18-19 punktai), nenustatyta aplinkybė, jog vaikų motina sąmoningai ir sistemingai nevykdo teismo sprendimo (nutarties 20 punktas).

28. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

29. Šiuo atveju bylos duomenimis nustatyta, jog dėl pasekmių skolininkei J. G. už teismo sprendimo nevykdymą taikymo antstolė kreipiasi trečią kartą. Pirmą kartą teisme nagrinėjant pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo, (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) miesto rūmų 2023 m. gegužės 15 d. nutartimi nenustatyti pagrindai suinteresuotam asmeniui J. G. taikyti poveikio priemones ir skirti baudą. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) miesto rūmų 2023 m. spalio 18 d. nutartimi, kurios pagrįstumas ir teisėtumas įvertintas apeliacines tvarka ir kuri palikta nepakeista Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartimi, pagal antstolės pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo suinteresuotam asmeniui J. G. skirta bauda už tai, kad ji nevykdė teismo sprendimu patvirtintos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos ir galimybės išieškotojui V. K. bendrauti su vaikais nesudarė. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartyje nurodyta esant įrodyta, kad suinteresuotas asmuo J. G. nuolat ignoruoja išieškotojo ir antstolės bandymus susisiekti. Iš teismų procesinių sprendimų bei šios civilinės bylos medžiagos matyti, jog suinteresuotas asmuo J. G. ir toliau nevykdo įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos ir galimybių V. K. bendrauti su vaikais nesudaro ir šių aplinkybių nepaneigia (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) miesto rūmų 2023 m. gegužės 15 d. nutartis.

30. CK 3.155 straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai (CK 3.159 straipsnio 2 dalis).

31. Vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Įstatymas numato, jog tuo atveju, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

32. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19 punktas).

33. Šiuo atveju bylos duomenimis nustatyta, jog suinteresuotas asmuo J. G. teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdo ilgą laiką, t. y. galimybių išieškotojui V. K. bendrauti su vaikais nesudaro, bendravimo tvarkos pažeidimus grindžia argumentais apie praeityje išieškotojo atliktus smurtinius veiksmus jos ir vaikų atžvilgiu, vaikų nenoru bendrauti su tėvu, kadangi pastarojo bijo. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog byloje jokių objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti, jog egzistuoja kliūtys bendravimo tvarkai įgyvendinti, kurios nepriklauso nuo skolininkės: vaikai atsisako bendrauti su tėvu, jo bijo ar kt., nėra pateikta. Iš bylos duomenų matyti, jog šios aplinkybės grindžiamos tik pačios J. G. paaiškinimais ir subjektyvia nuomone. Byloje nėra objektyvių duomenų apie vaikų nenorą ir (ar) atsisakymą bendrauti su tėvu, kaip ir duomenų, jog bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu nuotoliniu būdu, kaip numatyta teismo sprendimu patvirtintoje bendravimo tvarkoje, darytų ir (ar) galėtų daryti vaikams žalą.

34. Teismas atkreipia dėmesį, jog suinteresuotas asmuo J. G., manydama, jog šalių nepilnamečių vaikų bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu V. K. daro (darys) žalą nepilnamečiams vaikams, nustatyta bendravimo su vaikais tvarka neatitinka geriausių vaikų interesų, turi teisę kreiptis dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo ir (ar) imtis kitų priemonių užtikrinti vaikų interesus į sveikas, saugias ir tinkamas gyvenimo sąlygas ir (ar) socialinius ryšius, o ne, kaip nustatyta byloje, savo valia nepaisyti galiojančios bendravimo tvarkos ir šią tvarką ignoruoti (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021).

36. Šiuo atveju nustačius, jog teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka nėra vykdoma, suinteresuotas asmuo J. G. ir toliau atsisako sudaryti sąlygas V. K. nuotoliniu būdu bendrauti su skyrium gyvenančiais nepilnamečiais vaikais, t. y. sąmoningai nevykdo teismo sprendimo, nenustačius objektyvių aplinkybių, nepriklausančių nuo skolininkės, lemiančių tokį teismo sprendimo nevykdymą, pripažintina, jog, vadovaujantis CPK 771 straipsnio 7 dalimi, egzistuoja teisinis pagrindas pakartotinai taikyti CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytas pasekmes, t. y. spręsti klausimą dėl baudos skyrimo.

37. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 straipsnio taikymo, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012). Įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).

38. Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio pasekmes, todėl ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Taigi teismas privalo ne vien tik formaliai taikyti įstatymą, bet ir vadovautis bendraisiais civilinio proceso principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

39. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog skolininkei dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos nevykdymo jau buvo paskirta bauda, įvertinus tai, kad teismo sprendimas nėra vykdomas ilgą laiką, o nepilnamečių vaikų teisės į šeimos ryšius turi būti užtikrintos nepaisant itin konfliktiškų vaikų tėvų tarpusavio santykių, taip pat atsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus, teismų formuojamą praktiką šiuo klausimu, spręstina, jog yra pagrindas skolininkei J. G. skirti vienkartinę 200 Eur baudą už nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos nevykdymą, kuri teismo vertinimu, esamoje situacijoje atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Atsižvelgiant į CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtintus baudos skyrimo tikslus, byloje nustatytas aplinkybes apie pažeistus tėvo interesus, bauda išieškotina V. K. naudai (CK 3.170 straipsnis, 3.175 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 771 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Paskirti suinteresuotam asmeniui (skolininkei) J. G. 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą už (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rajono rūmų 2023 m. kovo 15 d. vykdomojo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) reikalavimų dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais nevykdymą suinteresuoto asmens (išieškotojo) V. K. naudai.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei V. D. vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.