Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Valantienės (pirmininkės ir pranešėjos), Linos Muchtarovienės ir Birutės Simonaitienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės R. R. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovui V. R. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, tretieji asmenys – BIGBANK AS, UAB „Julianus Inkaso“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, santuokos metu įgyto turto padalijimo, ir kitų klausimų susijusių, su santuokos nutraukimu išsprendimo. Nurodė, kad su atsakovu susituokė (data neskelbtina) Santuokoje (data neskelbtina) gimė sūnus E. R. Be to, ji augina dar du nepilnamečius vaikus iš ankstesnės santuokos: N. M. ir D. M. Santykiai tarp šalių suprastėjo 2017 metais, kai ji pradėjo lauktis sūnaus, atsakovas vis dažniau grįždavo į namus neblaivus, nustojo rūpintis šeimos gerove, keldavo namuose triukšmą, keikdavosi necenzūriniais žodžiais, naktimis trukdydavo jai ir vaikams. Gimus vaikui, atsakovas ėmė smurtauti prieš ją, tačiau išgelbėjo artimieji, į teisėsaugos institucijas nesikreipė. Po to įvykio atsakovas išvyko dirbti į Norvegiją, tačiau po mėnesio grįžo, o jų gyvenimas nesikeitė - atsakovas šeima nesirūpino, moraliai ir materialiai nerėmė, kasdien vartojo alkoholį, namuose kėlė triukšmą. Ji prašė atsakovo pasikeisti ir nebevartoti alkoholio, tačiau jis neklausė, todėl, bijodama, jog vaikai matydami tokią aplinką jaučiasi nesaugūs ir yra psichologiškai traumuojami, paprašė atsakovo išsikraustyti iš jos mamos namų. Atsakovas iš namų išsikraustė 2018 m. rugpjūčio 15 d. Nuo tada jie pradėjo gyventi skyrium. Nuo gyvenimo skyrium pradžios atsakovas jos ir sūnaus materialiai nerėmė. Teismo prašo santuoką nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Nepilnamečio sūnaus E. gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ja, nes sūnus yra labai mažas - jam tik vieneri metai ir tik ji juo rūpinasi. Prašo iš skyrium gyvenančio vaiko tėvo sūnaus E. R. išlaikymui priteisti po 300 Eur per mėnesį. Paaiškino, kad vaiko išlaikymui reikia apie 400 Eur per mėnesį, tačiau ji dabar nedirba ir negali dirbti, nes vaikas yra tik metų amžiaus, o (mieste) nėra tokio amžiaus vaikų priežiūros įstaigų. Prašo nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką. Ieškovė prašo vertinti, kad yra pereinamasis laikotarpis, t. y. iki sūnui sueis 5 (penkeri) metai. V. R. turi teisę susitikti ir bendrauti su sūnumi E. R. neutralioje aplinkoje (pvz. vaikų žaidimo aikštelėje, vaikų užimtumo kambaryje, parke ir kt.) du kartus per mėnesį kiekvieno susitikimo metu ne daugiau nei 2 (dviem) valandoms, dalyvaujant ir jai vaiko motinai, nes yra buvę atvejų, kad vaiko tėvas tik paėmęs vaiką, netrūkus prašė atvykti, nes nebesusitvarkė su vaiku. V. R. turi teisę susitikti ir bendrauti su sūnumi E. R. kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį sekmadienį, pasiimant sūnų į savo gyvenamąją vietą iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžinant sūnų jo motinai R. R. į jos ir vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 20.00 val. Atsakovas turi teisę kiekvieną dieną bendrauti su sūnumi E. R. telefonu ir internetu nuo 10.00 val. iki 19.00 val., jei tai neprieštaraus vaiko interesams ir norams; bendravimas galimas tik vaiko tėvui esant blaiviam. Ieškovė turi mažas pajamas, kurių pragyvenimui neužtenka, turto neturi, augina mažą vienerių metų amžiaus vaiką, todėl prašo iš atsakovo V. R. priteisti jos išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur per mėnesį, skaičiuojant nuo jų gyvenimo skyrium pradžios - 2018 m. rugpjūčio mėn. 15 d.ir mokėti iki 2019 m. lapkričio 7 d., kol sūnui sueis dveji metai. Ieškovė nurodė, kad santuokos metu 2017-01-05 už 6100 Eur įgijo automobilį TOYOTA RAV4, kurio vertė praėjus dvejiems metams yra mažesnė - apie 4000 Eur. Prašo šį automobilį priteisti jai, nes jai reikalingas vaikams į mokyklą vežioti, ir sutinka išmokėti ½ dalį automobilio vertės atsakovui kaip kompensaciją už jai atitenkantį turtą. Kadangi jos turtinė padėtis sunki, prašo šios kompensacijos mokėjimą išdėstyti per 12 mėnesių laikotarpį. Atsakovas turi savo vardu kreditorinių įsiskolinimų, kurių mokėjimą prašo paskirti atsakovui, nes paskolas jis buvo paėmęs vienasmeniškai sau, nederindamas su ja, be to, vilkino jų mokėjimą ir taip susidarė palūkanų. Po santuokos nutraukimo prašo palikti santuokines pavardes.

2. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Pareiškė priešieškinį. Nurodė, kad su R. R. išgyveno apie 7 metus. Kol jie gyveno kartu, ieškovė nėra dirbusi jokiame darbe, jis ją išlaikė, padėjo auginti sutuoktinės iš pirmos santuokos dukras. Pastaruoju metu jų šeima gyveno pas žmonos motiną, name adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės motinos name yra padaręs remontą. Kartais pasibardavo, tačiau niekada nėra žmonos mušęs, mano, kad alkoholį vartoja saikingai. Sumažėjus darbų Lietuvoje, vyko dirbti į Norvegiją, siuntė po 1000 Eur į sutuoktinės sąskaitą. Grįžęs iš Norvegijos, iš pažįstamų kalbų sužinojo, kad jo sutuoktinė lankosi vyrų kompanijose, nepareina naktimis, vaikus palikdama savo motinai. Net ir jam grįžus, ji jį ignoravo, nesiskaitė, buvo atvejis, kai ji išvyko į pasilinksminimus, grįžo paryčiais neblaivi, sukėlė didelį skandalą, varė jį lauk iš namų. Jis visas uždirbtas lėšas išleido šeimai, būsto remontui. Pati ieškovė niekada nerodė iniciatyvos dirbti nei pradžioje bendro gyvenimo, nei dabar. Ieškovės mama dirba tik kelias dienas per savaitę, todėl gali prižiūrėti anūką, o sutuoktinė taip pat turi galimybę dirbti ir prisidėti prie šeimos išlaikymo. Nesutinka, kad būtų priteistas ieškovei išlaikymas. Vertina, kad santuoka iširo dėl pačios ieškovės amoralaus elgesio, neištikimybės. Net išėjęs iš namų, jis pirko vaikui maistą, sauskelnes, žaislus. Neprieštarauja, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, nes pas ją yra visos sąlygos, pats vaikui yra įrengęs kambarį, pirkęs daiktus, žaislus, spintą. Jis pats savo namų neturi, nuomojasi mažą būstą, dirba atsitiktinius darbus, nebūna laisvas visą dieną ir neturi jokių sąlygų turėti vaiką su savimi. Sutinka, kad iš jo būtų priteistas vaikui išlaikymas, tačiau nesutinka su prašomu priteistino vaiko išlaikymo dydžiu. Neturi pastovaus darbo ir stabilių pajamų, užsidirba iš atsitiktinių remonto, statybų darbų. Kiek gali, jis prisideda prie vaiko auginimo, perka maistą, žaislus, sauskelnes. Ieškovė pateikė sąrašą būtiniausių vaiko išlaidų, tačiau tai per didelė suma tokiam mažam vaikui, o be to nepateikė jokių įrodymų, kad išleidžia būtent tokią sumą. Sutiktų mokėti po 100-150 Eur per mėnesį. Tik iš dalies sutinka su ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka ir priešieškiniu nurodė savo reikalaujamą bendravimo tvarką. Vaikas yra prie jo prisirišęs, noriai žaidžia, jo klausosi ir bendrauja. Nesutinka ir su ieškovės prašymu jai priteisti automobilį, nes jis pirktas už banko paskolą, paskola tebėra mokama. Mano, kad automobilį reikia parduoti ir gautus pinigus pasidalinti. Neprieštarauja, kad santuokos metu įgyti baldas – rūbų spinta būtų paskirta ieškovei, nors jis tebemoka už šį pirkinį paimtą kreditą. Sutinka, kad kito dalintino turto neturi. Nesutinka, kad ieškovė pasiliktų jo pavardę, nes iki santuokos su juo ieškovė turėjo pavardę M., o jos dukros yra M.

3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą. Nurodė, kad ieškiniu prašoma nustatyti vaiko gyvenamoji vieta ir išlaikymo priteisimas, jo prašomas dydis, bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus. Bet koks vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų tvarkos nustatymas riboja vaiko galimybes bendrauti, tačiau tokia tvarką nustatant svarbi vaiko saugi aplinka.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

4. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai 2019 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išsprendė su santuokos nutraukimo susijusius klausimus. Nustatė nepilnamečio E. R., gim. (data neskelbtina), gyvenamąją vietą motinos R. R. gyvenamojoje vietoje, priteisė iš V. R. nepilnamečio sūnaus E. R., gim. (data neskelbtina), išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, mokamą nuo 2018-08-15 iki vaiko pilnametystės. Nustatė V. R. su nepilnamečiu sūnumi E. R. bendravimo tvarką. Priteisė iš V. R. išlaikymą R. R. kas mėnesį mokant po 140 Eur, išlaikymą mokant nuo bylos iškėlimo dienos 2018-11-26 iki sūnui sueis dvejų metų amžius (data neskelbtina). Automobilį TOYOTA RAV4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (4000 Eur vertės) asmeninės nuosavybės teise priteisė R. R. ir iš jos 2000 Eur kompensaciją V. R. naudai. Išdėstė per 12 mėnesių mokėjimus – ieškovei sumokėti 2000 Eur kompensaciją V. R. už jai atitekusią didesnė turto dalį; atsakovui sumokėti R. R. jos išlaikymo ir vaiko išlaikymo įsiskolinimus, skaičiuojant jų pradžią nuo įsiskolinimų atsiradimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Pripažino, kad prievolės kreditoriams „Bigbank“AS filialui 5350,74 Eur ir UAB „Julianus Inkaso“ 824,10 Eur yra V. R. ir R. R., solidarios prievolės. Paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas nustatė, jog ieškovė nurodydama, kad atsakovas smurtavo prieš ją, nepateikė objektyvių įrodymų – liudijo tik artimi šeimos nariai, ji pas medikus, teismo medicinos ekspertizėms nevyko, o ikiteisminį tyrimą dėl smurto artimoje aplinkoje, buvo atsisakyta pradėti. Kadangi atsakovas taip pat nepateikė jokių objektyvių įrodymų dėl ieškovės neištikimybės, teismas padarė išvadą, jog santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

6. Teismas, spręsdamas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, įvertino abiejų šalių skirtingą turtinę padėtį ir padarė išvadą, jog prašomas išlaikymo dydis iš dalies atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, atsižvelgiant į vaiko amžių, tokio amžiaus vaiko poreikius, tėvų sugebėjimus, norus ir galimybes uždirbti pajamas, todėl laikė, kad E. R. išlaikymui iš skyrium gyvenančio jo tėvo būtų pakankama 250 Eur per mėnesį suma. Teismas taip pat nustatė atskirai gyvenančio tėvo V. R. bendravimo tvarką su sūnumi E. R. iš esmės be vaiko motinos dalyvavimo ir išaiškino, kad pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ir sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę bet kada kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

7. Teismas, svarstydamas santuokoje įgyto turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalinimo klausimą, atsižvelgė į prioritetinius nepilnamečių vaikus interesus bei vertino, kad automobilį, kurį vairuoja ieškovė ir tik ji viena šeimoje turi teisę vairuoti transporto priemones, tikslinga paskirti ieškovei, su kuriais gyvena trys nepilnamečiai vaikai, o iš ieškovės atsakovui priteisti pusės automobilio vertės kompensaciją. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis dėl paskolų – sutartis su kreditoriais „Bigbank“ AS, UAB „Mokilizingas“, teismas pripažino, jog vartojimo kreditai buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti, pirkti už paskolas daiktai po santuokos nutraukimo atitenka ieškovei, todėl teismas pripažino, jog imant paskolas šeimos poreikiams tenkinti abu sutuoktiniai yra vienodai atsakingi už šeimos prievoles, abu turi rūpintis už jų savalaikį mokėjimą, o dėl netinkamo/nesavalaikio mokėjimo atsiradusios sankcijos yra abiejų sutuoktinių prievolė.

8. Teismas vertino, kad ieškovės reikalavimas priteisti jai išlaikymą iš buvusio sutuoktinio iki vaikui sueis dveji metai amžiaus yra iš dalies pagrįstas, nes (mieste) nėra vaikų iki 2 metų amžiaus auklėjimo įstaigų. Tačiau teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad santuoka buvo itin trumpa, išlaikymo reikalaujanti ieškovė neprisidėjo prie bendro turto gausinimo, todėl prašomo priteisti išlaikymo dydį sumažino iki 140 Eur per mėnesį ir jį priteisė nuo bylos iškėlimo dienos, nes ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas neprisidėjo prie šeimos išlaidų iki bylos iškėlimo dienos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieškovė R. R. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. gegužės 8 d. sprendimą skundžiamose dalyse ir priimti naują sprendimą bei priteisti ieškovei R. R. iš atsakovo V. R. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

9.1. Ieškovė prašė teismo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, kurią įrodinėjo liudytojų parodymais, tačiau teismas juos nepagrįstai pripažino neobjektyviais. Ieškovei santuokos nutraukimas dėl atsakovo kaltės svarbus tuo, kad ši prašė taikyti Lietuvos respublikos civilinio kodekso ( toliau - CK ) 3.123 straipsnio 1 dalį ir atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, ieškovės sunkią turtinę padėtį, nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir ieškovei priteisti didesnę turto dalį - visą automobilį TOYOTA RAV4, nenustatant atsakovui išmokėti piniginės kompensacijos. Teismas dėl šio prašymo sprendime visiškai nepasisakė, be to, sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė, kad santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kas minima teismo motyvuose.

9.2. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo po 200,00 Eur per mėnesį išlaikymą ieškovei, skaičiuojamą nuo gyvenimo skyrium pradžios, t. y. nuo 2018-08-15, iki vaikui sueis dveji metukai, t. y. iki (data neskelbtina). Teismas priteisė po 140,00 Eur per mėnesį iš atsakovo išlaikymą ieškovei, skaičiuojamą nuo 2018-11-26 (nuo ieškinio pateikimo teismui dienos). Ieškovė neginčija priteisto vaikui išlaikymo dydžio (250,00 Eur/mėn.) ir priteisto ieškovei išlaikymo dydžio (140,00 Eur/mėn.), tik ginčija sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui įsiskolinimo tikslaus neapskaičiavimo (kuris turėtų būti 1689,48 Eur), dėl išlaikymo ieškovei tikslaus neapskaičiavimo ir dėl išlaikymo ieškovei pradžios skaičiavimo (t. y. skaičiavimo ne nuo gyvenimo skyrium pradžios, kaip kad buvo prašoma ieškiniu, o nuo ieškinio pateikimo dienos).

9.3. Teismas nustatė, kad jog iki vaikui sueis ketveri metai atsakovas bendraus su vaiku viešoje vietoje tris kartus per mėnesį iki keturių valandų, galint vežtis pas save, artimus giminaičius. Ieškovė iš esmės nesutinka su šiuo bendravimo su vaiku tvarkos punktu (1 punktas), nes atsakovui esant neatsakingam asmeniui nepatiki vaiko ilgesniam laikotarpiui kaip dviem valandom, nepatiki vaiko išsivežti ir kitaip leisti bendrauti be mamos priežiūros. eismas nustatė atsakovui teisę pasiimti vaiką kartą per savaitę. Ši teismo tvarka (2 punktas) ieškovei netinka, nes nėra numatyta konkreti savaitės diena kada atsakovas turės teisę bendrauti su vaiku, kas tarp šalių esant konfliktuotiems santykiams sukels ginčų. Be to, ieškovė norėtų, jog atsakovas turėtų teisę ne 4 kartus savaitėje, o 2 kartus savaitėje bendrauti su vaiku.

9.4. Teismas sprendimu pripažino prievolę kreditoriams Bigbank AS filialui 5350,74 Eur ir UAB „Julianus Inkaso“ 824,10 Eur solidariomis prievolėmis, t. y. pakeitė iš asmeninės V. R. prievolės į solidarią, nedalyvaujant kreditoriams ir nesant jų išreikštai valiai. Tik dėl atsakovo tyčinių veiksmų atsirado kreditorius UAB „Julianus Inkaso“ ir 824,10 Eur skola jam, o ieškovė net neturėjo galimybės dalyvauti šiuose kreditiniuose santykiuose (negaudavo informacijos apie skolos kreditoriui UAB „Mokilizingas“ dydį, skolos nemokėjimą, kreditoriaus pasikeitimą). Atsakovas neįrodė, kad skola kreditoriui UAB „Julianus Inkaso“ atsirado dėl paskolos, paimtos šeimos reikmėms, todėl ši skola turėjo būti pripažinta asmenine atsakovo V. R.

10. Atsiliepimu į ieškovės R. R. apeliacinį skundą atsakovas V. R. prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

10.1. Apeliaciniame skunde ieškovė pati nurodo, kad teismas atmetė liudytojų parodymus motyvuodamas tuo, kad liudytojai yra artimi šeimos nariai ir draugai. Ieškovė nepateikė oficialių rašytinių įrodymų apie atsakovo naudojamą smurtą (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Ieškovės nurodytas motyvas, kad teismas nemotyvavo liudytojų parodymų, niekuo nepagrįstas.

10.2. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nenurodė, kokias konkrečiai sumas priteisė išlaikymo įsiskolinimui. Ieškovė privalėjo tiksliai suformuluoti savo reikalavimą ieškinyje. To ieškovė nepadarė. Teismas išsprendė teisingai nurodydamas periodines išmokas kas mėnesį tiek nepilnamečio sūnaus, tiek jos išlaikymui. Jeigu ieškovei sprendimas buvo neaiškus, ji galėjo pasinaudoti CPK 276, 278 straipsnių normomis dėl rašymo apsirikimų ir sprendimo išaiškinimo.

10.3. Nors ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad jai netinka ginčo byloje teismo sprendimu nustatyta atsakovo bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi, tačiau pagal CK 3.170 straipsnį tėvas ir motina negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

10.4. Ieškovė prieštaraudama dėl kreditoriaus prievolių pripažinimo solidariomis prievolėmis cituoja kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, kurioje pasakyta, kad sutuoktinių solidari atsakomybė atsiranda, nors kredito sutartis sudaryta vieno sutuoktinio vardu, šeimos reikmėms. Nagrinėjamoje byloje kreditas paimtas automobiliui pirkti. Automobilis pirktas šeimos reikmėms tenkinti. Ieškovė veža vaikus į mokyklą. Pirmos instancijos teismo sprendimu automobilis priteistas ieškovei. Spinta neginčytinai yra šeimos turtas naudojamas šeimos reikmėms. Tai nelaikytina prievolių kreditoriams pakeitimu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas .

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

13. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas iš dalies ieškovės ieškinys ir atsakovo priešieškinis dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimu, teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Ieškovė nesutinka su teismo sprendimu iš dalies: dėl santuokos nutraukimo esant abiejų šalių kaltei, dėl išlaikymo vaikui įsiskolinimo tikslaus neapskaičiavimo, dėl bendravimo su vaiku tvarkos, dėl prievolių kreditoriams pripažinimo solidariomis prievolėmis, dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Dėl ginčo esmės

15. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus bei įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kurio motyvais ir išvadomis teisėjų kolegija iš esmės sutinka. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

16. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka buvo įregistruota (data neskelbtina) (rajono) civilinės metrikacijos ir archyvų skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Šeimoje (data neskelbtina) gimė sūnus E. R. (b. l. 10). Šalys turi kreditorinių įsipareigojimų – 2019 m. kovo 1 d. kreditoriui Bigbank AS – 5350,74 Eur, UAB „Julianus Inkaso“ – 824,10 Eur. Atsakovas V. R. savo vardu registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi. Ieškovė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, tačiau turi kilnojamąjį turtą – automobilį TOYOTA RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vin kodas (duomenys neskelbtini). Ieškovė šiuo metu niekur nedirba, augina mažametį sūnų, atsakovas nurodo, kad dirba atsitiktinius darbus.

17. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai nesirėmė ieškovės kviestų liudytojų paaiškinimais, jog atsakovas prieš ją smurtavo, todėl padarė neteisingas išvadas, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų šalių kaltės. Dėl šių priežasčių teismas ne tik, kad nepagrįstai nutraukė santuoką dėl abiejų šalių kaltės, bet ir netaikydamas CK 3.123 straipsnio 1 dalies, neatsižvelgė į nepilnamečių vaikų interesus, ieškovės sunkią turtinę padėtį ir nenukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir ieškovei nepriteisė didesnės turto dalies - automobilio TOYOTA RAV4, be jokių kompensacijų atsakovui. Ieškovės vertinimu teismas dėl šio prašymo sprendime visiškai nepasisakė, be to, sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė, kad santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kas minima teismo motyvuose.

18. Dėl ieškovės argumentu pažymėtina, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas <...> ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2011 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011).

20. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta 2011 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje 3K-3-2/2011).

21. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus dėl sutuoktinių kaltės iširus santuokai, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010); teismas vertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos turi daryti išvadas apie tam tikru įrodinėjimo dalyk konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012).

22. Remdamasi pirmiau nurodytomis CK normomis dėl sutuoktinių kaltės fakto nustatymo, minėta Kasacinio teismo praktika, įrodymų vertinimo taisyklėmis tokiam faktui nustatyti ir jų aiškinimo bei taikymo praktika, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pažymėtina ir tai, kad, nors ieškovė ir teigė, kad šalių bendras gyvenimas tapo neįmanomas dėl atsakovo veiksmų, ji nepagrindė, kokių veiksmų ėmėsi santuokai išsaugoti ir susidariusioms problemoms veiksmingai spręsti. Be to kiekvienas iš sutuoktinių turi savo supratimą apie šeimos vertybes, pareigas ir atsakomybę, spręstina, kad nei vieno veiksmai nepripažintini pažeidžiančiais visuomenės priimtas ribas. Spręstina, kad sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito ir nerado būdų kaip gyventi darnų šeimyninį gyvenimą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai – tiek ieškovė, tiek atsakovas. Patikimų ir pakankamų įrodymų, pagrindžiančių vieno ar kito sutuoktinio kaltę, byloje nebuvo pateikta. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo abipuses subjektyvias santuokos iširimo priežastis ir nenustatė vieno ar kito sutuoktinio kaltės laipsnio ir padarė daro išvadą, kad abi šalys iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Nors ieškovė ir nurodo, kad atsakovas prieš ją smurtavo, tačiau šie ieškovės teiginiai apie atsakovo smurtą, yra pagrįsti tik artimų šeimos narių liudijimais, jokių kitų įrodymų apie atsakovo smurtą ar žiaurų elgesį, visišką nesirūpinimą šeimą, ieškovė nepateikė. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nesant pakankamai pagrindinių įrodymų - oficialių rašytinių apie atsakovo smurtą (pvz., medicininių išvadų, ikiteisminio tyrimo įstaigos pradėtų ikiteisminių tyrimų ir nustatytų faktų apie fizinio skausmo sukėlimą ieškovei), pirmosios instancijos teismas pagrįstai neteikė pirmenybės ieškovės artimų šeimos narių paaiškinimais, vertino visumą įrodymų. Nežiūrint į tai, jog ieškovė pageidavo nutraukti santuoka dėl atsakovo kaltės, nes toks santuokos nutraukimas jai yra svarbus dar ir dėl CK suteiktos galimybės nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo dalinant santuokoje įgytą automobilį TOYOTA RAV4 (CK 3.123 straipsnio 1 dalis), tačiau teismo pareiga, sprendžiant ginčus dėl santuokos nutraukimo, pirmiausia yra objektyviai įvertinti santuokos nutraukimo priežastis ir nustatyti pagal byloje esančius įrodymus realią sutuoktinių kaltę. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismui nenustačius, jog santuoka nutrūko būtent dėl atsakovo kaltės, teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo ne tik nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentu, jog sprendimo rezoliucinė dalis turi būti patikslinta, nurodant, kad santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas įvertinęs įrodymus motyvuojamoje dalyje tokias išvadas padarė, tačiau nenurodė sprendimo rezoliucinėje dalyje.

23. Ieškovė taip pat teigia, kad teismas priteisė po 140,00 Eur per mėnesį iš atsakovo išlaikymą ieškovei, tačiau neteisingai nustatė išlaikymo jai mokėjimo pradžią. Ieškovės nuomone, teismas turėjo priteisti jai išlaikymą ne nuo ieškinio pateikimo 2018-11-26 dienos, o nuo gyvenimo su atsakovo skyrium pradžios, t. y. nuo 2018-08-15. Taip pat ieškovė nurodo, kad teismas tiksliai neapskaičiavo išlaikymo vaikui ir jai įsiskolinimą ir to nenurodė sprendime. Apeliantės vertinimu teismas iš atsakovo priteisė ieškovei išlaikymo nepilnamečiui vaikui E. R. įsiskolinimą tačiau nenurodė kokias tiksliai sumas priteisė ir nuo kurios konkrečiai datos jos skaičiuojamos. Taigi, nėra aiškus atsakovo įsiskolinimo dydis, kas gali sukelti ginčus tarp šalių ir po sprendimo priėmimo. Be to, nesant apskaičiuotos tikslios įsiskolinimo sumos apribojama ieškovei teisė gauti vykdomąjį raštą ir atgauti iš atsakovo priteistas sumas priverstinio vykdymo procese. Taip pat teismas sprendime nenurodė, kad sprendimo dalis dėl išlaikymo yra vykdoma skubiai. Taip pat liko nepriteistos procesinės palūkanos už išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojamos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki įvykdymo dienos.

24. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (lot. causa actiones; causa petendi). Proceso įstatyme nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).

25. Šiuo atveju, kaip matyti iš teismui pateikto ieškovės ieškinio turinio, ieškovė prašė priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui ir jai periodinėmis išmokomis, ką teismas ir nurodė sprendimo rezoliucinėje dalyje. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš V. R. nepilnamečio sūnaus E. R., gim. (data neskelbtina), išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, mokamą nuo 2018-08-15 iki vaiko pilnametystės. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismo prašė išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoti nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios, t.y. nuo 2018-08-15, atsakovas bylinėjimosi metu ieškovei buvo pervedęs 150,00 Eur, išlaikymo įsiskolinimą vaikui, bei ieškovei buvo davęs 100,00 Eur grynais, todėl teismas sprendimu turėjo nustatyti, jog atsakovo įsiskolinimas vaikui išlaikyti sudaro 125,00 Eur (už 2018 m. rugpjūčio mėn.) + 250,00 Eur (už 2018 m. rugsėjo mėn.) + 250,00 Eur (už 2018 m. spalio mėn.) + 250,00 Eur (už 2018 m. gruodžio mėn.) + 250,00 Eur (už 2019 m. sausio mėn.) + 250,00 Eur (už 2019 m. vasario mėn.) + 250,00 Eur (už 2019 m. kovo mėn.) + 250,00 Eur (už 2019 m. balandžio mėn.) + 64,48 Eur (už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gegužės 8 d.), viso 1939,48 Eur. Iš šios sumos išminusavus 250,00 Eur, kuriuos atsakovas sumokėjo ieškovei, gauname atsakovo V. R. išlaikymo vaikui įsiskolinimą - 1689,48 Eur. Nors iš dalies sutiktina su apeliante, kad teismui tikslinga buvo nurodyti konkrečią įsiskolinimo sumą iki ieškinio priėmimo dienos, tačiau tai, kad teismas nurodė periodines išmokas ir nenurodė konkrečios sumos, nekeičia esmės. Nėra pagrindo sutikti su apeliante dėl jos nurodytų aplinkybių, kad nėra galimas išieškojimas priverstine tvarka. Vykdymo procese, įskaitytinos gera valia sumokėtos sumos, todėl įvertinus visumą nurodytų aplinkybių, tai, kad apeliantė iš esmės neginčija priteistos periodinėmis išmokomis mėnesiui sumos, keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliantės nurodytais argumentais nėra pagrindo.

26. Teismas priteisė iš V. R. išlaikymą R. R. kas mėnesį mokant po 140 Eur, išlaikymą mokant nuo bylos iškėlimo dienos 2018-11-26 iki sūnui sueis dvejų metų amžius (data neskelbtina).Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo jai priteisti išlaikymą nuo gyvenimo su atsakovu skyrium pradžios, kaip ir išlaikymą nepilnamečiui vaikui, t. y. nuo 2018-08-15. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliantės argumentu nesutinka ir, pažymi, kad išlaikymas pilnamečiui darbingam asmeniui nėra tapatus išlaikymui, teikiamam mažamečiui vaikui, kurio interesams yra iš esmės teikiamas prioritetas, todėl ir momentas nuo kurio gali būti priteisiamas išlaikymas suaugusiam asmeniui, nustatomas atsižvelgiant į individualias bylos aplinkybes, o ne nuo tada, kada pageidauja apeliantė. Teisėjų kolegija, šiuo ieškovės keliamu klausimu, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad santuoka tarp šalių truko trumpai, ieškovė gyvendama su atsakovu niekur nedirbo ir neprisidėjo prie bendro turto gausinimo, jokių įrodymų, kad atsakovas neprisidėjo prie šeimos išlaidų iki bylos iškėlimo dienos, nepateikė, todėl laiko, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei išlaikymą skirtingai nei mažamečiui vaikui ne nuo gyvenimo skyrium su atsakovu pradžios – 2018-08-15, o nuo ieškinio pateikimo teismui 2018-11-26 dienos. Apeliacinio teismo vertinimu, apeliantės argumentai nesudaro pagrindo keisti teismo sprendimo šioje dalyje.

27. Apeliantė nesutinka su sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, teigia, jog atsakovas yra neatsakingas ir jam negalima patikėti vaiko ilgesniam laikotarpiui kaip dviem valandoms, nepatiki vaiko išsivežti ir kitaip leisti bendrauti be mamos priežiūros. Taip pat teigia, jog teismas nustatė atsakovui teisę pasiimti vaiką kartą per savaitę, kas ieškovei netinka, nes nėra numatyta konkreti savaitės diena kada atsakovas turės teisę bendrauti su vaiku, kas tarp šalių esant konfliktuotiems santykiams sukels ginčų. Be to, ieškovė norėtų, jog atsakovas turėtų teisę ne 4 kartus savaitėje, o 2 kartus savaitėje bendrauti su vaiku.

28. Akcentuotina, jog tam, kad būtų užtikrinta vaiko teisė būti auklėjamam savo tėvų, įstatyme nustatyta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), praktinis šios teisės įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.170 ir 3.175 straipsniuose. Giminystės ryšiams ir šeimai stiprinti nustatyta įstatymo ginama vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, kurios praktinis įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.172 ir 3.176 straipsniuose. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

29. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad apeliantė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka grindžia tik deklaratyviu atsakovo neatsakingumu, bei tuo, kad jai netinka, jog teismo sprendime nėra numatyta konkreti savaitės diena kada atsakovas turės teisę bendrauti su vaiku, pripažįsta, kad tokie apeliantės argumentai nėra pakankamai pagrįsti ir prieštarauja kasacinio teismo išaiškinimams dėl vaiko teisės būti auklėjamam abiejų savo tėvų ir teisės bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Šioje situacijoje svarbu tai, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, nustatė tokią su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarką, kuri geriausiai atitinka ne vieno iš skyrium gyvenančių tėvų, o būtent nepilnamečio vaiko interesus, kuri užtikrina vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abejiems tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas). Dėl apeliantės nurodytų aplinkybių, kad tarp šalių gali kilti ginčai, atkreiptinas dėmesys, kad šalys turi pareigą bendradarbiauti, derinti bendravimo su vaiku klausimus atsižvelgiant išimtinai į nepilnamečio vaiko interesus. Taip pat pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms šalys turi galimybę keisti bendravimo tvarką tiek gera valia, tarpusavio susitarimu, tiek kreipiantis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Teismo vertinimu apeliantės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl bendravimo tvarkos yra nepagrįstas, neatitinka nepilnamečio vaiko interesų.

30. Apeliantė taipogi nesutinka dėl prievolių pripažinimo kreditoriams Bigbank AS filialui 5350,74 Eur ir UAB „Julianus Inkaso“ 824,10 Eur solidariomis prievolėmis. Mano, kad šios prievolės yra asmeninės atsakovo V. R. prievolės ir teismas jas pakeitė į solidarias, nedalyvaujant kreditoriams ir nesant jų išreikštai valiai.

31. Pasisakant dėl šio apeliantės argumento, teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymo numatytas išimtis, pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinio bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

32. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad paskolos sutartis dėl su kreditoriais „Bigbank“ AS filialas ir UAB „Mokilizingas“, kuris skolą 2017-03-06 perleido UAB „Julianus Inkaso“ sudarė V. R. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nustatyta, jog iš „Bigbank“ AS filialo paimtas vartojimo kreditas buvo panaudotas automobilio pirkimui, o automobilis yra šeimos turtas ir naudojamas buvo ne asmeniniams atsakovo poreikiams tenkinti, o šeimai. Kadangi nutraukus santuoką, automobilis paskirtinas ieškovei, apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai likusią prievolės dalį šiam kreditoriui pripažino šalių solidaria prievole. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad teismas pakeitė asmeninę atsakovo prievolę solidaria be kreditorių sutikimo. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas sutartį sudarė savo vardu nekeičia solidariosios atsakomybės esmės dėl sutuoktinių atsakomybės už šeimos bendras prievoles (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 2 dalis), nes dar kartą pabrėžtina, jog kreditas buvo panaudotas ne asmeniniams atsakovo, o šeimos poreikiams tenkinti. Kita šalių prievolė - kreditorinis įsipareigojimas kreditoriui „UAB „Julianus Inkaso“, kurio neišmokėtos paskolos dydis 824,10 Eur, taip pat panaudotas šeimos poreikiams tenkinti - spintai įsigyti, o spinta yra šeimos turtas, ne V. R. asmeninis turtas, be to, be ginčo atitekęs ieškovei. Sutuoktiniams gyvenant kartu ir vienam iš sutuoktinių imant paskolas šeimos poreikiams tenkinti abu sutuoktiniai yra vienodai atsakingi už šeimos prievoles, abu turi rūpintis už jų savalaikį mokėjimą, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, jog dėl netinkamo, nesavalaikio mokėjimo atsiradusios sankcijos yra abiejų sutuoktinių prievolė ir vertinti išvadų kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas, nėra jokio pagrindo.

Dėl procesinės bylos baigties

33. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, daroma išvada, kad apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, todėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. gegužės 8 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o ieškovės apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Bylinėjimosi išlaidos atmetus skundą neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovas pateikė duomenis dėl patirtų 200,00 Eur atstovavimo išlaidų dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo. Išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Įvertinus atsakovo pateikto atsiliepimo turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, spręstina, kad atsakovo prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba yra pagrįstos ir teisėtos. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, iš jos priteistina 200 Eur atsakovo V. R. turėtų teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį taip: „Nutraukti 2015 m. gruodžio 30 d. (rajono) savivaldybės administracijos Metrikacijos ir archyvų skyriuje įregistruotą V. R., a. k. (duomenys neskelbtini), ir R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės“.

Priteisti iš R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų ) teisinės pagalbos išlaidų V. R. a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.