Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovui V. R. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, tretieji asmenys – BIGBANK AS, UAB „Julianus Inkaso“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susituokė 2015 m. gruodžio 30 d. Kretingos rajono civilinės metrikacijos ir archyvų skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) . Santuokoje 2017 m. lapkričio 7 d. gimė sūnus E. R.. Be to, ji augina dar du nepilnamečius vaikus iš ankstesnės santuokos: N. M., gim. 2008-08-25, ir D. M., gim. 2011-03-11. Tik iš pradžių šeimyninis gyvenimas su atsakovu klostėsi normaliai. Santykiai pasikeitė 2017 metais, kai ji pradėjo lauktis vaikelio. Jie gyveno jos motinos name. Atsakovas vis dažniau grįždavo į namus neblaivus, nustojo rūpintis šeimos gerove, keldavo namuose triukšmą, keikdavosi necenzūriniais žodžiais, naktimis trukdydavo jai ir vaikams. Gimus vaikui, jis ėmė smurtauti prieš ją. Kartą neblaivus sudavė kelis smūgius kumščiu jai į rankas ir krūtinę, parvertė ir sugriebęs už kaklo smaugė, tačiau išgelbėjo artimieji. Ji į teisėsaugos institucijas nesikreipė. Po to įvykio atsakovas išvyko dirbti į Norvegiją, tačiau po mėnesio grįžo, o jų gyvenimas nesikeitė - atsakovas šeima nesirūpino, moraliai ir materialiai nerėmė, kasdien vartojo alkoholį, namuose kėlė triukšmą. Ji prašė atsakovo pasikeisti ir nebevartoti alkoholio, tačiau jis neklausė, todėl, bijodama, jog vaikai matydami tokią aplinką jaučiasi nesaugūs ir yra psichologiškai traumuojami, paprašė atsakovo išsikraustyti iš jos mamos namų. Atsakovas iš namų išsikraustė 2018 m. rugpjūčio mėn. 15 d. Nuo tada jie pradėjo gyventi skyrium. Nuo gyvenimo skyrium pradžios atsakovas jos ir sūnaus materialiai nerėmė. Teismo prašo santuoką nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Nepilnamečio sūnaus E. gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ja, nes sūnus yra labai mažas - jam tik vieneri metai ir tik ji juo rūpinuosi. Prašo iš skyrium gyvenančio vaiko tėvo sūnaus E. R. išlaikymui priteisti po 300 Eur per mėnesį. Paaiškino, kad vaiko išlaikymui reikia apie 400 Eur per mėnesį, tačiau ji dabar nedirba ir negali dirbti, nes vaikas yra tik metų amžiaus, o Kretingoje nėra tokio amžiaus vaikų priežiūros įstaigų. Prašo nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką. Ieškovė prašo vertinti, kad yra pereinamasis laikotarpis, t. y. iki sūnui sueis 5 (penkeri) metai. V. R. turi teisę susitikti ir bendrauti su sūnumi E. R. neutralioje aplinkoje (pvz. vaikų žaidimo aikštelėje, vaikų užimtumo kambaryje, parke ir kt.) du kartus per mėnesį kiekvieno susitikimo metu ne daugiau nei 2 (dviem) valandoms, dalyvaujant ir jai vaiko motinai, nes yra buvę atvejų, kad vaiko tėvas tik paėmęs vaiką, netrūkus prašė atvykti, nes nebesusitvarkė su vaiku. V. R. turi teisę susitikti ir bendrauti su sūnumi E. R. kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį sekmadienį, pasiimant sūnų į savo gyvenamąją vietą iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžinant sūnų jo motinai R. R. į jos ir vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 20.00 val. Atsakovas turi teisę kiekvieną dieną bendrauti su sūnumi E. R. telefonu ir internetu nuo 10.00 val. iki 19.00 val., jei tai neprieštaraus vaiko interesams ir norams. Konstatavo, kad bendravimas galimas tik vaiko tėvui esant blaiviam. Ieškovė turi mažas pajamas, kurių pragyvenimui neužtenka, turto neturi, augina mažą vienerių metų amžiaus vaiką, todėl prašo iš atsakovo V. R. priteisti jos išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur/mėn. skaičiuojant nuo jų gyvenimo skyrium pradžios - 2018 m. rugpjūčio mėn. 15 d.ir mokėti iki 2019 m. lapkričio 7 d., kol sūnui sueis dveji metai. Ieškovė nurodė, kad santuokos metu 2017-01-05 už 6100 Eur įgijo automobilį TOYOTA RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė praėjus dvejiems metams yra mažesnė - apie 4000 Eur. Prašo šį automobilį priteisti jai, nes jai reikalingas vaikams į mokyklą vežioti, kuri randasi už 2 kilometrų nuo namų ir sutinka išmokėti ½ dalį automobilio vertės atsakovui kaip kompensaciją už jai atitenkantį turtą. Kadangi jos turtinė padėtis sunki, prašo šios kompensacijos mokėjimą išdėstyti per 12 mėnesių laikotarpį. Atsakovas turi savo vardu kreditorinių įsiskolinimų, kurių mokėjimą prašo paskirti atsakovui, nes paskolas jis buvo paėmęs vienasmeniškai sau, nederindamas su ja, be to, vilkino jų mokėjimą ir taip priaugo palūkanų. Po santuokos nutraukimo prašo palikti santuokines pavardes.

Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Byloje pateikė priešieškinį. Jis nurodė, kad su R. R. išgyveno apie 7 metus. Ieškovė iš pirmos santuokos turi dvi nepilnametes dukras. Visą bendrą gyvenimą gyvendami jiedu sutarė, jis padėjo auginti ir sutuoktinės dukras. Kol jie gyveno kartu, ieškovė nėra dirbusi jokiame darbe, jis ją išlaikė. Pastaruoju metu jų šeima gyveno pas žmonos motiną, name adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės motinos name yra padaręs remontą. Atsitikdavo, kad kartais pasibardavo, tačiau niekada nėra žmonos mušęs. Vertina, kad jis alkoholį vartoja saikingai. Sumažėjus darbų Lietuvoje, vyko dirbti į Norvegiją, siuntė po 1000 Eur į sutuoktinės sąskaitą. Grįžęs iš Norvegijos, iš pažįstamų kalbų sužinojo, kad jo sutuoktinė lankosi vyrų kompanijose, nepareina naktimis, vaikus palikdama savo motinai. Net ir jam grįžus, ji jį ignoravo, nesiskaitė, buvo atvejis, kai ji išvyko į pasilinksminimus, grįžo paryčiais neblaivi, sukėlė didelį skandalą, varė jį lauk iš namų. Ji jį išvarė, nesiskaitydama ir aiškiai žinodama, kad jis neturi kur išeiti. Jis visas uždirbtas lėšas išleido šeimai, būsto remontui. Pati ieškovė niekada nerodė iniciatyvos dirbti nei pradžioje bendro gyvenimo, nei dabar. Ieškovės mama dirba tik kelias dienas per savaitę, todėl gali prižiūrėti anūką, o sutuoktinė taip turi galimybę dirbti ir prisidėti prie šeimos išlaikymo. Nesutinka, kad būtų priteistas ieškovės išlaikymas. Jis vertina, kad santuoka iširo dėl pačios ieškovės amoralaus elgesio, neištikimybės. Net išėjęs iš namų, jis pirko vaikui maistą, sauskelnes, žaislus. Jis neprieštarauja, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, nes pas ją yra visos sąlygos, pats vaikui yra įrengęs kambarį, pirkęs daiktus, žaislus, spintą. Jis pats savo namų neturi, nuomojasi mažą būstą, dirba atsitiktinius darbus, nebūna laisvas visą dieną ir neturi jokių sąlygų turėti vaiką su savimi. Jis sutinka, kad iš jo būtų priteistas vaiko išlaikymas, tačiau nesutinka su prašomu priteistino vaiko išlaikymo dydžiu. Jis neturi pastovaus darbo ir stabilių pajamų, užsidirba iš atsitiktinių remonto, statybų darbų. Kiek gali, jis prisideda prie vaiko auginimo, perku maistą, žaislus, sauskelnes. Vaiko mama pateikė sąrašą būtiniausių vaiko išlaidų, tačiau tai akivaizdu per didelė suma tokiam mažam vaikui o be to nepateikė jokių įrodymų, kad išleidžia būtent tokią sumą. Jis sutiktų mokėti po 100-150 Eur per mėnesį. Jis taip pat tik iš dalies sutinka su ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka ir priešieškiniu nurodė savo reikalaujamą bendravimo tvarką, nes ieškovės prašoma tvarka neatitinka nei jo, nei vaiko interesų, nėra racionali ir pakankama tėvo ir sūnaus bendravimui. Vaikas yra prie jo prisirišęs, noriai žaidžia, jo klausosi ir bendrauja. Jis nesutinka ir su ieškovės prašymu jai priteisti automobilį, nes jis pirktas už banko paskolą, paskola tebėra mokama. Jis mano, kad automobilį reikia parduoti ir gautus pinigus pasidalinti. Neprieštarauja, kad santuokos metu įgyti baldas – rūbų spinta būtų paskirta ieškovei, nors jis tebemoka už šį pirkinį paimtą kreditą. Sutinka, kad kito dalintino turto neturi. Jis nesutinka, kad ieškovė pasiliktų jo pavardę, nes iki santuokos su juo ieškovė turėjo pavardę M., o jos dukros yra M.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą ir institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Tarnyba, pripažindama abiejų tėvų konstitucinių teisių ir pareigų lygybę, vadovaudamasis nacionalinėje ir tarptautinėje teisėje įtvirtintais vaiko teisių apsaugos ir gynybos principais daro išvadą, kad ieškiniu prašoma nustatyti vaiko gyvenamoji vieta ir išlaikymo priteisimas, jo prašomas dydis, bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus. Bet koks vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų tvarkos nustatymas riboja vaiko galimybes bendrauti, tačiau tokia tvarką nustatant svarbi vaiko saugi aplinka.

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas dalinai.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka buvo įregistruota 2015 m. gruodžio 30 d. Kretingos rajono civilinės metrikacijos ir archyvų skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Šeimoje 2017 m. lapkričio 7 d. gimė sūnus E. R. (b. l. 10). Nustatyta, kad sutuoktiniai ėmė nebesutarti, dėl tarpusavio konfliktų atsakovas išsikėlė gyventi kitur, ieškovė su vaikais liko gyventi savo motinos namuose, kur šeima ir gyveno iki tol. Sutuoktinių bendravimas itin įtemptas ir konfliktiškas net bylos nagrinėjimo teisme metu, todėl teismas daro išvadą, kad jų santykiai pašlijo, šeima iširo ir nėra galimybių, kad jie galėtų susitaikyti. Nors ieškovė nurodė teismui, kad atsakovas su ja bendrauja nepagarbiai ir įžeidžiamai, smurtavo prieš ją, nesirūpino šeima, o atsakovas palaikydamas priešieškinį, nurodo, kad ieškovė buvo neištikima, teismas, daro išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl ji nutrauktina remiantis CK 3.61 str. 2 d. Teismas pažymi, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas monogamijos, santuokos savanoriškumo, sutuoktinių lygiateisiškumo, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, vaikų auklėjimo šeimoje, motinystės visokeriopos apsaugos principais, šeimos įstatymai turi užtikrinti šeimos ir jos reikšmės visuomenėje stiprinimą, šeimos narių tarpusavio atsakomybę už šeimos išsaugojimą ir vaikų auklėjimą, galimybę visiems šeimos nariams tinkamai įgyvendinti savo teises. Ieškovė nurodydama, kad atsakovas smurtavo prieš ją, tam nepateikė objektyvių įrodymų – liudijo tik artimi šeimos nariai, ji pas medikus, teismo medicinos ekspertizėms nevyko, o vertinant jos pateiktą rašytinį įrodymą – nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo, tai teismas pažymi, kad ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti. Taip pat kaip ir ieškovė, atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų dėl ieškovės neištikimybės.

Nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, išlaikymas, bendravimas su juo.

Nėra ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, todėl remiantis CK 3.169 str. 2 d., nepilnamečio E. R. gyvenamoji vieta nustatytina motinos gyvenamojoje vietoje.

Byloje yra ginčas dėl vaiko išlaikymo dydžio. Ieškovė nurodo, kad vaiko išlaikymui reikia 400 Eur per mėnesį, iš kurių ji gali teikti 100 Eur, todėl likusios sumos prašo iš atsakovo. Atsakovas sutiko tik su 100 - 150 Eur iš jo priteistino išlaikymo dydžiu. Bylą nagrinėjant teisme, atsakovas sumokėjo ieškovei vieną 150 Eur įmoką dėl vaiko išlaikymo. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo priteisimo ir dydžio nustatymo, nustato teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas atsižvelgia, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 straipsniai, Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 str. 1 d.), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Teismų praktikoje orientaciniu vieno vaiko išlaikymo dydžiu laikoma viena minimali mėnesinė alga. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas. Nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis skiriasi. Ieškovės pajamos yra mažesnės, nes ji realiai negalėtų prisiimti didesnės darbinės naštos, nes pati augina ir auklėja vaiką, o tai yra itin didelių laiko sąnaudų reikalaujantis rūpestis ir užsiėmimas. Teismas vertina, kad nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių atsakovas negalėtų tinkamai vykdyti pareigos padėti išlaikyti skyrium gyvenantį nepilnametį vaiką, nes atsakovas neturi sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti ir uždirbti sau ir nepilnamečiam vaikui, taip pat neturi kitų išlaikytinių. Prašomas išlaikymo dydis iš dalies atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, nes vertinant vaiko amžių, tokio amžiaus vaiko poreikius, tėvų sugebėjimus, norus ir galimybes uždirbti pajamas, teismas laiko, kad E. R. išlaikymui iš skyrium gyvenančio jo tėvo priteistino išlaikymo dydis nustatytinas po 250 Eur per mėnesį (CK 3.194 str. 1. 2 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.198 str. 1 d.). Išlaikymas priteistinas periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymas priteistinas nuo faktinio sutuoktinių gyvenimo skyrium dienos (2018-08-15), vaiko motina paskirtina nepilnamečio sūnaus piniginių lėšų tvarkytoja.

Šalims paaiškintina, kai, teismui priėmus sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

CK 3.170 str. nurodo, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Atsakovas nesutiko su ieškovės nurodyta siūloma jo bendravimo su vaiku tvarka, priešieškinyje nurodė savo variantą. Teismas, nustatydamas bendravimo su vaiku tvarką, turi spręsti išimtinai nepilnamečio vaiko interesais, kad jis turi teisę bendrauti su abiem tėvais, bei atsižvelgiant į abiejų tėvų teisę ir pareigą dalyvauti vaiko auklėjime. Byloje nebuvo pateikta objektyvių įrodymų, kad yra problemų dėl bendravimo, išskyrus aplinkybę, kad ieškovė nuosekliai reikalavo, kad atsakovas su sūnumi bendrautų būdamas blaivus. Nors bendravimo tvarkos nustatymas riboja nepilnamečio vaiko maksimalias bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu galimybes ir užtikrina tik minimalų skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimą vaiko gyvenime, esant abiejų šalių reikalavimams, teismas laiko tikslinga esant nustatyti bendravimo tvarka tvarką ir ji nustatytina tokia: Iki vaikui sueis ketveri metai V. R. turi teisę susitikti ir bendrauti su sūnumi E. R. bet kokioje viešoje vietoje (pvz. vaikų žaidimo aikštelėje, vaikų užimtumo kambaryje, parke ir kt.), vežtis pas save, artimus giminaičius tris kartus per mėnesį, pasimatymams skiriant iki 4 valandų, esant būtinumui ir pageidaujant dalyvauti - dalyvaujant ir vaiko mamai R. R.. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, kai sūnui sukaks ketveri metai amžiaus, V. R. su sūnumi E. R. galės bendrauti kartą per savaitę, pasiimant sūnų iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžinant sūnų į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 val. V. R., turi teisę kiekvieną dieną bendrauti su sūnumi E. R. telefonu ir internetu nuo 10.00 val. iki 19.00 val., jei tai neprieštaraus vaiko interesams ir norams.

Šalims paaiškintina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ir sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę bet kada kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali nustatyti skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką.

Dėl turto padalijimo ir kreditorių.

CK 3.117 str. preziumuoja, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Šalys turi dalintiną automobilį ir turi kreditorių. Taip pat atsakovas yra nurodęs dalintiną spintą, kurią pats pasiūlė priteisti ieškovei, pažymėdamas, kad dėl spintos įgijimo buvo paimtas kreditas, kuris tebėra mokamas. Atsakovas nenurodė spintos vertės (reikalvimo neapmokėjo žyminiu mokesčiu), tačiau dėl spintos padalijimo ir nėra ginčo. Tiek ieškovė, tiek atsakovas pageidauja, kad prašančiam asmeniui būtų paskirtas automobilis, tik skirtingais motyvais. Ieškovė prašo dėl vaikų priežiūros, atsakovas dėl skolų grąžinimo. Nors teismo posėdžio metu abi šalys sutiko, kad automobilis turėtų būti parduotas ir taip išspręstas dalis skolų grąžinimo, teismas, atsižvelgdamas į prioritetinius nepilnamečių vaikus interesus, vertina, kad automobilis, kuri vairuoja ieškovė ir tik ji viena šeimoje turi teisę vairuoti transporto primones, paskirtinas ieškovei, su kuriais gyvena trys nepilnamečiai vaikai, o iš ieškovės atsakovui priteistina pusės automobilio vertės kompensacija. Abi šalys sutiko, kad automobilio vertė 4000 Eur, todėl kompensacija sudaro 2000 Eur. Ieškovė prašo išdėstyti jai šios kompensacijos mokėjimą ir teismas šį prašymą laiko iš dalies pagrįstu, nes ieškovė šiuo metu nedirba ir negali dirbti iki vaikui sueis dveji metai. Ieškovė prašė prievoles pagal paskolų sutartis laikyti asmeninėmis atsakovo prievolėmis, nes paskolos buvo paimtos be jos žinios. Atsakovas priešieškiniu pageidavo, kad paskolos už automobilio pirkimą mokėjimas buvo perkeltas ieškovei, jeigu jai būtų paskirtas automobilis. Byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, kad paskolos sutartis dėl su kreditoriais „Bigbank“ AS filialas ir UAB „Mokilizingas“, kuris skolą 2017-03-06 perleido UAB „Julianus Inkaso“ sudarė V. R.. Įvertinus duomenis, kad iš „Bigbank“ AS filialo paimtas vartojimo kreditas buvo panaudotas automobilio pirkimui, o automobilis yra šeimos turtas ir naudojamas buvo ne asmeniniams atsakovo poreikiams tenkinti, o šeimai, santuoką nutraukus automobilis paskirtinas ieškovei, teismas daro išvadą, kad likusi prievolė šiam kreditoriui yra šalių solidari prievolė. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas sutartį sudarė savo vardu nekeičia solidariosios atsakomybės esmės dėl sutuoktinių atsakomybės už šeimos bendras prievoles (CK 3.109 str. 1 d. 5 p., 2 d.). Byloje pateiktais kreditoriaus „Bigbank“ AS rašytiniais duomenimis negrąžintos paskolos dydis sudaro 5350,74 Eur (b. l. 139). Taip pat teismas daro išvadą ir dėl kitos prievolės kreditoriui „UAB „Julianus Inkaso“, kurios neišmokėto paskolos dydis 824,10 Eur (b. l. 182), nes paskola buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti - spintai įsigyti, o spinta yra šeimos turtas, ne V. R. asmeninis turtas, be to, be ginčo atitekęs ieškovei. Sutuoktiniams gyvenant kartu ir vienam iš sutuoktinių imant paskolas šeimos poreikiams tenkinti abu sutuoktiniai yra vienodai atsakingi už šeimos prievoles, abu turi rūpintis už jų savalaikį mokėjimą, todėl dėl netinkamo/nesavalaikio mokėjimo atsiradusios sankcijos yra abiejų sutuoktinių prievolė.

Dėl tarpusavio išlaikymo.

Ieškovė prašo priteisti jos išlaikymą iki vaikui sueis dveji metai amžiaus, nes iki tokio vaiko amžiaus ji negali dirbti ir jai reikalingas išlaikymas. CK 3.72 str. 2 d. nurodo, kad yra preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką. Teismas vertina, kad ieškovės reikalavimas priteisti jos išlaikymą iš buvusio sutuoktinio iki vaikui sueis dveji metai amžiaus yra pagrįstas ir tenkintinas iš dalies. Kretingos mieste nėra vaikų iki 2 metų amžiaus auklėjimo įstaigų. Tačiau vertintina, kad santuoka buvo itin trumpa, išlaikymo reikalaujanti ieškovė neprisidėjo prie bendro turto gausinimo, todėl mažintinas prašomo priteisti išlaikymo dydis iki 140 Eur per mėnesį ir jis priteistinas nuo bylos iškėlimo dienos, nes ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas neprisidėjo prie šeimos išlaidų iki bylos iškėlimo dienos.

Bylos nagrinėjimo metu abi šalys prašė dėl jiems paskirtinų/ priteistinų prievolių mokėjimų išdėstymo. Teismo vertinimu, kadangi abi šalys yra lygios ir lygiateisės, santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl vienodai turi būti atidedamas ir vienas kito atžvilgiu prievolių vykdymo atidėjimas/ išdėstymas, juolab, kad abu sutuoktiniai neturi turto, pastovių darbų, uždarbių. Teismas laiko, kad atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus 12 mėnesių atidėjimas/ išdėstymas ieškovės 2000 Eur kompensacijos mokėjimo atsakovui, ir tam pačiam terminui iš atsakovo priteisto vaiko išlaikymo ir ieškovės išlaikymo įsiskolinimų mokėjimas už laikotarpį iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

Sutuoktinių pavardės.

Šalys nesutarė dėl pavardžių po santuokos nutraukimo, nes ieškovė prašė jai palikti santuokinę pavardę, o atsakovas priešieškiniu pareikalavo, kad jai būtų palikta ikisantuokinė pavardė. CK 3.69 str. numato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Įstatymas nenumato tokio atvejo, kad sutuoktinis galėtų uždrausti pasilikti kitam sutuoktiniui santuokinę pavardę, jeigu sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Kitos ankstesnės santuokos, kiti sutuoktinių vaikai po santuokos nutraukimo paliktinos pavardės pasirinkimo nesąlygoja. Šalims paliktinos santuokoje turimos pavardės: R., R.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

2018-09-20 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-18-T-1815-16392 ieškovei R. R. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (b. l. 7). Išlaidas sudaro 320,71 Eur (b. l. 181).

Atsakovas pareikšdamas priešieškinį yra sumokėjęs 101 Eur žyminį mokestį, nurodydamas, kad sumokėjo 41 Eur bendrą mokestį ir 60 Eur nuo reikalavimo sumos. Atsakovo atstovė pateikė 200 Eur priėmimo kvitus už teisinę pagalbą V. R. (fotonuotraukas), advokatui nepateikiant duomenų dėl išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo (CK 98 str. 1 d. reikalavimas).

Byla iškelta kaip elektroninė, joje mokėtini žyminiai mokesčiai sudaro - 75,00 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo; 67,50 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo; 34,65 Eur dėl nedirbančios motinos išlaikymo priteisimo; 45 Eur dėl turto padalijimo (4000 Eur vertės turto, nustatant 2000 Eur kompensaciją), reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo, kt. yra išvestiniai ir atskirai žyminiu mokesčiu neapmokestinami. (CPK 80 str. 1 d. 1, 6 p., 85 str. 1 d. 3 p.). Tenkinus ieškinį ir priešieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų atmestų priešieškinio reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai patenkintų jo reikalavimų daliai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 79 str., 93 str. 2 d.). Teismas ieškinį tenkino 70 procentų apimtyje (50 proc. nutraukti santuoką, 100 proc. nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, 83 proc. vaiko išlaikymo priteisimas, 60 proc. bendravimo tvarkos nustatymas, 70 proc. ieškovės išlaikymo priteisimas, 100 proc. turto padalijimas, atmestas reikalavimas dėl prievolių kreditoriams priteisimo kaip atsakovo prievolių, 100 proc. reikalavimas dėl ieškovės pavardės); priešieškinį tenkino 45 proc. apimtyje (50 proc. nutraukti santuoką, 100 proc. nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, 60 proc. vaiko išlaikymo priteisimas, 50 proc. bendravimo tvarkos nustatymas, 100 proc. turto padalijimas, atmestas reikalavimas dėl prievolių kreditoriams priteisimo kaip ieškovės prievolės, atmestas reikalavimas dėl ieškovės pavardės, patenkintas ieškovės reikalavimas dėl jos išlaikymo priteisimo). Atsakovas turi sumokėti dalį nesumokėto žyminio mokesčio (37,50 + 67,50 + 34,65 + 45,00)-101 Eur, kurį sudaro 73,65 Eur. Taip pat atsakovas turi atlyginti 70 proc. ieškovės atstovavimo išlaidų į valstybės pajamas, tai yra 224,45 Eur. Ieškovė įstatymo nustatyta tvarka atleista nuo savo atstovavimo ir žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau proporcingai turi atlyginti kitos šalies atstovavimo išlaidas, tai yra 90,00 Eur atsakovo naudai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti dalinai.

Nutraukti 2015 m. gruodžio 30 d. Kretingos rajono savivaldybės administracijos Metrikacijos ir archyvų skyriuje įregistruotą V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnamečio E. R., gim. 2017-11-07, gyvenamąją vietą motinos R. R. gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus E. R., gim. 2017-11-07, išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, mokamą nuo 2018-08-15 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nustatyti R. R. uzufrukto teisę tvarkyti nepilnamečio sūnaus E. R. išlaikymo lėšas.

Nustatyti, kad V. R., iš anksto pranešęs vaiko motinai R. R. bendraus su nepilnamečiu sūnumi E. R.:

-Iki vaikui sueis ketveri metai V. R. turi teisę susitikti ir bendrauti su sūnumi E. R. bet kokioje viešoje vietoje (pvz. vaikų žaidimo aikštelėje, vaikų užimtumo kambaryje, parke ir kt.), vežtis pas save, artimus giminaičius tris kartus per mėnesį, pasimatymams skiriant iki 4 valandų, esant būtinumui ir pageidaujant dalyvauti - dalyvaujant ir vaiko mamai R. R.;

-Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, kai sūnui sukaks ketveri metai amžiaus, V. R. su sūnumi E. R. galės bendrauti kartą per savaitę, pasiimant sūnų iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 val.

-V. R., turi teisę kiekvieną dieną bendrauti su sūnumi E. R. telefonu ir internetu nuo 10.00 val. iki 19.00 val., jei tai neprieštaraus vaiko interesams ir norams;

Priteisti iš V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) R. R., a . k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokant po 140 Eur, išlaikymą mokant nuo bylos iškėlimo dienos 2018-11-26 ir baigti mokėti sūnui suėjus dvejų metų amžiui (2019-11-07);

Nutraukus santuoką, automobilį TOYOTA RAV4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 4000 Eur asmeninės nuosavybės teise priteisti R. R., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 2000 Eur kompensaciją V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Atidėti/išdėstyti per 12 mėnesių mokėjimus – ieškovei sumokėti 2000 Eur kompensaciją V. R. už jai atitekusią didesnė turto dalį; atsakovui sumokėti R. R. jos išlaikymo ir vaiko išlaikymo įsiskolinimus, skaičiuojant jų pradžią nuo įsiskolinimų atsiradimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

Pripažinti, kad prievolės kreditoriams „Bigbank“AS filialui 5350,74 Eur ir UAB „Julianus Inkaso“ 824,10 Eur yra V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) solidarios prievolės.

Teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą (ar nurodymas, kad jo nėra) reiškia, jog yra konstatuota, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai neturėjo, todėl jie negalės pareikšti naujo ieškinio dėl turto, nenurodyto sprendime, padalijimo.

Nutraukus santuoką, palikti santuokines pavardes: R., R.

Iš V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 73,65 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis) valstybės naudai, kurios mokamos į valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Iš V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 224,45 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės pajamas, kurios mokamos į valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Įmokų kvitus apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Iš R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 90,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (teisinės pagalbos išlaidos), atsakovo V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.