Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės ir Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės poilsio namai „Baltija“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. sausio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės poilsio namų „Baltija“ patikslintą ieškinį atsakovams viešajai įstaigai Šv. Ignaco Lojalos kolegijai, uždarajai akcinei bendrovei ,,AutoMobil LT”, uždarajai akcinei bendrovei „Invento“, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Registrų centras, Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras, dėl juridinio fakto nustatymo, pirkimo-pardavimo, taikos sutarčių, priėmimo-perdavimo akto, pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais ir restitucijos taikymo bei pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės poilsio namų „Baltija“ ieškinį atsakovei Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) poilsio namai „Baltija“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2015 m. spalio 8 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 15-51-BP, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Šv. Ignaco Lojolos kolegijos (toliau – Atsakovas 1), ir jos pagrindu 2016 m. kovo 15 d. sudarytą priėmimo – perdavimo aktą, bei taikyti restituciją; 2) pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. liepos 1 d. Atsakovo 1 bei uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „AutoMobil LT“ (toliau – Atsakovas 2) sudarytą kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, ir jos pagrindu 2020 m. liepos 7 d. sudarytą priėmimo – perdavimo aktą, bei taikyti restituciją; 3) pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento Atsakovo 2 (UAB „AutoMobil LT) ir UAB „Invento“ (toliau – Atsakovas 3) 2022 m. vasario 8 d. sudarytą Kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2022-01-25/PL01 ir jos pagrindu sudarytą priėmimo – perdavimo aktą (jeigu jis sudarytas); 4) pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. balandžio 22 d. ieškovės su Atsakovu 1 (VšĮ Šv. Ignaco Lojolos kolegija) sudarytą Taikos sutartį; 5) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad UAB poilsio namai „Baltija“ nuosavybės teise valdo žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančius: pastatą – teniso aikštyno pagalbinį pastatą, žymėjimas valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centras matininkės R. R. 2019 m. rugsėjo 6 d. parengtos kadastro duomenų bylos plane 4H1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); inžinerinį statinį – teniso aikštelę, žymėjimas UAB „Gistama“ matininko T. V. 2019 m. spalio 22 d. parengtos kadastro duomenų bylos plane 1b, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini) bei inžinerinį statinį – teniso aikštelę, žymėjimas UAB „Gistama“ matininko T. V. 2019 m. spalio 22 d. parengtos kadastro duomenų bylos plane 2b, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini); 7) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Klaipėdos tarpmiestinės techninės inventorizacijos biuro Namų techninės apskaitos byloje teniso kortai nurodyti 1969 m., 1971 m., 1982 m. inventorizacijos metu, taip pat šioje istorinėje byloje pažymėta, kad nuo 1965 metų šių statinių valdytoja buvo VĮ poilsio namai „Baltija“.

2.2. 2008 m. birželio 25 d. priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 640 dėl lėšų skyrimo, kurio 31 punkte nurodyta, kad Valstybės įmonei poilsio namams „Baltija“ skiriama 200 tūkst. už dviejų lauko teniso aikštelių ir prie jų esančio namelio ((duomenys neskelbtini)) remonto darbus iš dalies sumokėti. 2008 m. liepos 8 d. VĮ poilsio namai „Baltija“ raštu dėl lėšų panaudojimo informavo Lietuvos Respublikos finansų ministeriją, kad iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo įmonei skirti 200,00 tūkst. litų bus panaudoti dviejų lauko teniso aikštelių ir prie jų esančio namelio remontui. 2008 m. rugpjūčio 28 d. Ilgalaikio turto įvedimo į eksploataciją aktu Nr. 297 Valstybės įmonės poilsio namai „Baltija“ valdomi lauko teniso kortai įvesti į ilgalaikio turto eksploatacijos apskaitą.

2.3. 2013 m. gruodžio 4 d. priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1160 Dėl valstybės įmonės poilsio namų „Baltija“ pertvarkymo ir valstybės turto investavimo, kuriuo nutarta pertvarkyti valstybės įmonę į uždarąją akcinę bendrovę. Nutarimo 2 punkte nustatyta, kad valstybei nuosavybės teise priklausantys ir šiuo metu valstybės įmonės poilsio namų „Baltija“ patikėjimo teise valdomi pastatai ir statiniai, kitas ilgalaikis materialusis, išskyrus kultūros vertybes, turtas, trumpalaikis materialusis turtas, nematerialusis turtas, finansinis turtas, kurio nepriklausomo turto vertintojo 2013 m. spalio 4 d. nustatyta rinkos vertė – 21 510 833 litai, investuojamas formuojant UAB poilsio namų „Baltija“ įstatinį kapitalą. 2013 m. spalio 4 d. VĮ poilsio namai „Baltija“ Turto vertinimo ataskaitoje 460/2278(Pal): 13 teniso kortai buvo nurodyti kartu su kitais pastatais ir statiniais bei įvertinti remiantis išlaidų (kaštų) metodu. 2013 m. gruodžio 6 d. valstybinės įmonės poilsio namai „Baltija“ ilgalaikio turto inventorizaciniame apyraše lauko teniso kortai buvo nurodyti bei įkainoti.

2.4. 2015 m. spalio 8 d. UAB poilsio namai „Baltija“ ir Atsakovas 1 (VšĮ Šv. Ignaco Lojolos kolegija) sudarė paprastos rašytinės formos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 15-51-BP. Pirkimo – pardavimo sutartyje ieškovė ir Atsakovas 1 susitarė dėl šio turto pirkimo – pardavimo: teniso aikštelės dirbtinės sintetinės dangos su smėliu – 1 358,00 kv. m, teniso aikštelių tvoros – 182 m, bei buitinių patalpų – 35 kv. m.. 2016 m. kovo 15 d. tarp šalių buvo sudarytas taip pat paprastos rašytinės formos Priėmimo – perdavimo aktas, kuriame Atsakovui 1 perduotas turtas: pilnai įrengtos 2 (dvi) teniso aikštelės, kurių dangos plotas yra 1 358 kv. m, kartu su teniso aikšteles aptveriančia tvora, kurios ilgis 182 m, bei šalia esančiomis patalpomis, kurių plotas 35 kv. m.. Nors CK 1.74 straipsnio 1 dalyje imperatyviai įtvirtinta taisyklė, kad sandoriai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo turi būti sudaromi notarine forma, ieškovo ir Atsakovo 1 sudaryta nekilnojamojo turto pardavimo Pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta paprasta rašytine forma. CK 6.393 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad notarinės formos reikalavimų nesilaikymas nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį daro negaliojančią.

2.5. Atsakovo 2 teismui pateiktame 2015 m. spalio 8 d. UAB „Poilsio namai „Baltija“ valdybos posėdžio protokole Nr. 3A užfiksuota, jog bendrovėje buvo svarstomas klausimas dėl „teniso kortų įrangos“ pardavimo ir šiame valdybos posėdžio protokole nurodyta, kad: „Teniso kortų įrangos likutinė vertė yra 17 377,29 euro, todėl valdybai nereikia priimti sprendimo dėl šio turto pardavimo, nes jis sudaro mažiau, kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo“. Pabrėžė, kad ieškovės valdyba nesvarstė klausimo dėl Statinių pardavimo, klausimas buvo svarstytas tik dėl „teniso korto įrangos“ pardavimo. Statiniai ir teniso kortų įranga iš esmės yra skirtingi objektai. Teniso kortų įranga gali būti laikomi šie kilnojamieji daiktai: teniso stovai, kurie skirti aikštelių tinklams laikyti, teniso kortų tinklai, teniso tablo (lentelės skirtos rezultatams žymėti), teisėjo bokšteliai (kėdutės), žaidėjams skirtos kėdės bei viršutinė teniso korto danga, kuri gali būti įvairi: plastikinė, sintetinė, guminė ar kt. Pabrėžė ir tai, kad Atsakovo 2 teismui pateiktame 2015 m. gegužės 19 d. UAB „Poilsio namai „Baltija“ rašte „Dėl teniso kortų įrangos pardavimo“ Nr. 4-86, taip pat buvo siūloma įsigyti tik teniso kortų įrangą, kuria ieškovė tuo metu negalėjo naudotis, nes negalėjo tinkamai naudotis Statiniais, kuriuose ta įranga buvo. Statiniai pagal prigimtį buvo ir yra nekilnojamieji daiktai, jie negali būti tapatinami su „įranga“ dėl šių priežasčių: teniso aikštelės dirbtinė sintetinė danga su smėliu (1 358,00 kv. m) yra įrengta („užklota“) ant asfaltuotos aikštelės; buitinės patalpos – 35 kv. m yra įrengtos pastate, kurio pamatai yra betoniniai-monolitiniai, sienos plytinės, pastatas turi gelžbetoninę perdangą, teniso aikštelių tvoros – 182 m – yra su betoniniais pamatais. Taigi Statiniai yra neatsiejamai susiję su žeme ir negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Visa ši informacija apie tai, kad Statiniai neatsiejami su žeme, taip pat užfiksuota ir patvirtinta teismui pateiktame Ekspertinio tyrimo akte su specialisto išvada Nr. ETA-934-062020 ir jame esančiose nuotraukose.

2.6. Pirkimo – pardavimo sutartis 1 buvo sudaryta tą pačią dieną, kaip ir buvo sudarytas UAB „Poilsio namai „Baltija“ valdybos posėdžio protokolas Nr. 3A dėl teniso kortų įrangos pardavimo, tačiau Pirkimo – pardavimo sutartyje, skirtingai nei minėtame valdybos protokole, pardavimo objektas nurodytas ne kaip „teniso kortų įranga“, tačiau: „teniso aikštelės dirbtinės sintetinės dangos su smėliu – 1 358,00 kv. m, teniso aikštelių tvoros – 182 m, bei buitinės patalpos – 35 kv. m.“ Kadangi UAB poilsio namai „Baltija“ tuo metu buvo valstybės valdoma įmonė, ji privatizuota tik 2019 m., aiškių priežasčių, kodėl Pirkimo – pardavimo sutartis 1 buvo sudaryta ne tik dėl teniso korto įrangos pardavimo, kaip planuota, bet dėl visų Statinių pardavimo, ieškovė šiuo metu paaiškinti negali, tačiau remiantis minėtu valdybos posėdžio protokolu ir Atsakovui 1 skirtu 2015 m. gegužės 19 d. UAB „Poilsio namai „Baltija“ raštu „Dėl teniso kortų įrangos pardavimo“ Nr. 4-86, ieškovė yra įsitikinusi, kad prieš Pirkimo – pardavimo sutarties 1 sudarymą ieškovė planavo parduoti tik teniso korto įrangą ir neturėjo intencijos parduoti Statinius, kaip nekilnojamuosius daiktus, tačiau dėl neaiškių priežasčių (klaidos, teisinių žinių trūkumo, vadovo korupcinės veikos ar pan.) Pirkimo – pardavimo sutartis 1 buvo sudaryta joje nurodyto turinio.

2.7. Ieškovė taip pat pažymi, kad šalys Pirkimo – pardavimo sutartyje 1 Statinių nevadino „teniso kortų įranga“, o konkrečiai Pirkimo – pardavimo sutarties 1 priede Nr. 1 išvardijo koks turtas yra parduodamas, t. y. teniso aikštelės dirbtinė sintetinė danga su smėliu – 1 358,00 kv. m, teniso aikštelių tvora – 182 m, bei buitinės patalpos – 35 kv. m. Be to, Pirkimo – pardavimo sutartyje 1 apskritai nebuvo pasisakyta, ar statiniai yra kilnojamieji, ar nekilnojamieji daiktai. Faktą, kad ieškovė nesiekė parduoti Statinių patvirtina ir tai, kad nurodant parduodamo turto kainą Pirkimo – pardavimo sutartyje 1 buvo išskirtas pridėtinės vertės mokestis (toliau – ir PVM) ir nurodyta „Kaina – 42 000,00 Eur + 21 % PVM, viso 50 820,00 Eur“, tuo tarpu, remiantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 32 straipsnio 1 dalimi, PVM pastatų, statinių ar jų dalių (išskyrus naujus pastatus ir statinius, naujas pastatų ir statinių dalis) pardavimas ar kitoks perdavimas PVM neapmokestinamas.

2.8. Ieškovė taip pat atkreipia dėmesį, kad Nekilnojamojo turto registre Statiniai nėra ir niekada nebuvo įregistruoti niekieno vardu, ieškovė istoriškai yra Statinių savininkas. Statiniai istoriškai susiję su poilsio namais „Baltija“ ir jie buvo skirti poilsio namų svečių naudojimui ir buvo bendro „Žilvino“ poilsio komplekso dalis. Ieškovė ne kartą bandė Statinius įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Ieškovo tuo pačiu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), valdytus du pastatus (bendras naudingas plotas – 61,61 m2, ir bendras naudingas plotas – 606,30 m2) 1996 m. liepos 17 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos įsakymu Nr. 28, buvo leista teisiškai įregistruoti, likusių statinių įregistravimui buvo reikalinga atlikti tiksliuosius geodezinius matavimus. Todėl 1996 m. lapkričio 26 d. Valstybės įmonė poilsio namai „Baltija“ pateikė prašymą Palangos žemėtvarkos ir geodezijos tarnybai atlikti tiksliuosius geodezinius matavimus jų naudojamiems žemės sklypams (duomenys neskelbtini), ir organizavo sklypo geodezinių matavimų atlikimą. Vėliau, buvo sprendžiamas tik žemės naudojimo statiniams eksploatuoti klausimas: 1999 m. buvo gautas Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus raštas, kad pagal atliktus matavimus šiuo metu nėra galimybės patvirtinti žemės sklypų ribas, nes reikalingi sklypų detalieji planai. 2003 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. 195 patvirtintas teritorijos, į kurią patenka žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), detalusis planas, 2004 m. sausio 7 d. VĮ poilsio namai „Baltija“ iš naujo pateikė Palangos miesto žemėtvarkos skyriui prašymą suteikti naudotis valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) mieste. 2004 m. birželio 11 d. Apskrities viršininko įsakymu Nr. 13.6-1934 suformuotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir suteiktas naudotis VĮ poilsio namai „Baltija“. 2004 m. liepos 14 d. su poilsio namais „Baltija“ sudaryta Panaudos sutartis Nr. PAN25/2004-76. 2004 m. vasario 2 d. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius Palangos mieste pateikė VĮ poilsio namai „Baltija“ raštą, kuriuo pastaroji informuota, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) apie 1980 metus statytas pagalbinis pastatas – malkinė, 38,6 kv. m. bendro ploto, priklauso VĮ poilsio namams „Baltija“, yra menkavertis ir fiziškai susidėvėjęs ir privalo būti nugriautas, nes jo naudojimo terminas pasibaigęs. Tačiau 2008 m. birželio 25 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 640 dėl lėšų skyrimo, kurio 31 punkte nurodyta, kad Valstybės įmonei poilsio namams „Baltija“ skiriama 200 tūkst. litų už dviejų lauko teniso aikštelių ir prie jų esančio namelio ((duomenys neskelbtini)) remonto darbams iš dalies sumokėti. 2008 m. rugpjūčio 28 d. Ilgalaikio turto įvedimo į eksploataciją aktu Nr. 297 Valstybės įmonės poilsio namai „Baltija“ valdomi suremontuoti lauko teniso kortai įvesti į ilgalaikio turto eksploatacijos apskaitą. Vėliau teisinės registracijos klausimas spręstas nebuvo dėl VĮ poilsio namai „Baltija“ pertvarkymo į UAB ir prasidėjusio privatizacijos proceso.

2.9. Ieškovės įsitikinimu, visi Pirkimo – pardavimo sutartimi 1 parduoti daiktai (Statiniai) yra nekilnojamieji daiktai.

2.10. Ieškovė taip pat nurodo, kad Taikos sutartimi ieškovė ir Atsakovas 1 bendrai patvirtino, „kad nuosavybės teisės į sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teniso kortus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir teniso kortus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. statinius, priklauso ieškovei be jokių daiktinės ir / ar prievolinės teisės apsunkinimų ir Atsakovas 1 dėl to neturi jokių pretenzijų ir / ar ateityje jų neturės“. Taikos sutartimi šalys susitarė, kad Pirkimo – pardavimo sutartimi 1 ir jos pagrindu sudarytas Priėmimo – perdavimo aktas 1 yra laikomi netekusiais juridinės galios nuo tos dienos, kai pagal Taikos sutartį Atsakovui 1 grąžinama jo sumokėta kaina. Taikos sutartimi konstatuota, kad ieškovės pareiga grąžinti kainą tampa vykdytina, ne vėliau kaip per dvi darbo dienas po to, kai įsiteisėjusiu Nekilnojamojo turto registro atitinkamo padalinio ir / ar atitinkamo Lietuvos Respublikos teismo sprendimu statiniai, t. y. sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ( 2) teniso kortai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir teniso koriai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), be jokių daiktinės ir/ar prievolinės teisės apsunkinimų į jį įregistruojamas ieškovės vardu (t. y. įregistruojamos UAB poilsio namai „Baltija“ nuosavybės teisės į statinius. Priverstinio vykdymo užtikrinimo tikslais Atsakovas 1 pageidavo, o ieškovė sutiko ne teisme sudarytą rašytinės formos Taikos sutartį teikti teismui patvirtinti, tai įrodo Atsakovo 1 teismui 2020 m. balandžio 27 teiktas prašymas. Nors teismas 2020 m balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-12506-1070/2020 atsisakė Taikos sutartį patvirtinti teisme dėl sąlyginio Taikos sutarties pobūdžio bei dėl to, kad teismas negalėjo patikrinti, ar ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normos, nes Atsakovas 1 nepateikė teismui pačios Pirkimo – pardavimo sutarties 1, dėl kurios kilo ginčas, bei kitų dokumentų, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl Taikos sutarties patvirtinimo (tarp jų – nuosavybės teisę į Turtą patvirtinančių dokumentų), tačiau Taikos sutartis tarp šalių liko galioti kaip šalims privalomas jas saistantis dokumentas, nes jos įsigaliojimas nebuvo susietas su sutarties patvirtinimu teisme. Ieškovės ir Atsakovės 1 sudaryta Taikos sutartis nebuvo patvirtinta teismo, tačiau tai nereiškia, kad ji jokių teisinių padarinių nesukelia. Nepriklausomai nuo to, ar patvirtinta teismo ar ne, ji saisto šalis ir turi būti vykdoma. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašo teismo pripažinti Pirkimo – pardavimo sutartį 1 bei jos pagrindu sudarytą Priėmimo – perdavimo 1 niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento bei taikyti restituciją, remiantis CK 1.74 straipsnio 1 dalimi, CK 6.393 straipsnio 2 dalimi, CK 1.93 straipsnio 3 dalimi ir CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, o CK 6.986 straipsnio 2 dalis numato, kad, tuo atveju, jeigu taikos sutartis buvo sudaryta remiantis sandoriu, kuris taikos sutarties sudarymo metu negaliojo, tai tokia taikos sutartis negalioja, ieškovė taip pat prašo teismo pripažinti negaliojančia ir Taikos sutartį, vadovaujantis CK 6.986 straipsnio 2 dalimi.

2.11. Ieškovė taip pat tvirtina, kad nepaisant to, kad ieškovę bei atsakovę 1 saistė sutartiniai Taikos sutarties pareiškimai ir įsipareigojimai, pačiai atsakovei 1 Taikos sutartyje patvirtinus ieškovės nuosavybės teisę į statinius, ir įsipareigojus bendradarbiauti siekiant įregistruoti statinių, kaip nekilnojamųjų daiktų, nuosavybės teisę ieškovės vardu, atsakovė 1 ir atsakovė 2, elgdamosi nesąžiningai bei pažeisdamos bendruosius teisingumo, sąžiningumo, protingumo, teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise principus, o taip pat ir geros moralės reikalavimą, 2020 m. liepos 1 d. sudarė kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį (toliau Pirkimo – pardavimo sutartis 2), kuria atsakovė 1 Statinius, kaip kilnojamuosius daiktus, pardavė atsakovei 2 (UAB „AutoMobil LT“). Taikos sutartis šalių nebuvo nutraukta ar teismo pripažinta negaliojančia, todėl Pirkimo – pardavimo sutarties 2 sudarymo metu buvo galiojanti. Akcentuoja, kad Atsakovė 1 Taikos sutartyje ne tik pripažino ieškovės nuosavybės teisę į Statinius ir sutiko dėl restitucijos tarp šalių taikymo, bet ir įsipareigojo bendradarbiauti su ieškove bei užtikrinti, kad ieškovės nuosavybės teisės be jokių daiktinės ir / ar prievolinės teisės apsunkinimų į statinius Nekilnojamojo turto registre būtų įregistruotos iki 2022 m. balandžio 1 d. (imtinai). Taigi Atsakovė 1 Taikos sutartyje akivaizdžiai pripažino ne tik tai, kad statiniai priklauso ieškovei, bet ir statinių, kaip nekilnojamųjų daiktų teisinį statusą. Tuo tarpu tuos pačius statinius pardavė atsakovei 2 kaip kilnojamuosius daiktus, pavadindama Pirkimo – pardavimo sutartį 2, kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartimi, tokiu būdu „išvengdama“ nekilnojamiesiems daiktams taikomos notarinės formos reikalavimo. Ieškovės įsitikimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ir Atsakovės 1 sudaryta Pirkimo – pardavimo sutartis 1 ir jos pagrindu sudarytas Priėmimo – perdavimo aktas 1 yra niekiniai ir negaliojantys nuo jų sudarymo momento, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nustatančioms imperatyvų reikalavimą nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sandorius sudaryti notarine forma (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 6.393 straipsnio 1 dalis), analogiškai Pirkimo – pardavimo sutartis 2 taip pat yra niekinė ir negaliojanti nuo jos sudarymo momento, nes taip pat sudaryta pažeidžiant imperatyvias įstatymų normas (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, CK 1.74 straipsnio 1 dalis 1 punktas ir 6.393 straipsnio 1 dalis), be to Pirkimo – pardavimo sutartis 2 taip pat sudaryta pažeidžiant ir bendruosius sąžiningumo, protingumo, teisingumo, teisėtų lūkesčių teisės principus (CK 6.158 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis), bei ieškovės ir Atsakovės 1 sudarytą Taikos sutartį.

2.12. Ieškovė taip pat nurodo, kad Atsakovė 2 ir Atsakovė 3, elgdamiesi nesąžiningai, pažeisdami bendruosius teisingumo, sąžiningumo, protingumo, teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise principus, o taip pat ir geros moralės reikalavimą, 2022 m. vasario 8 d. sudarė kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – ir Pirkimo – pardavimo sutartis 3), kuria Atsakovė 2 statinius, kaip kilnojamuosius daiktus, pardavė Atsakovei 3 (UAB „Invento“). Ieškovės įsitikinimu, Atsakovė 2 ir Atsakovė 3, sudarydami Pirkimo – pardavimo sutartį 3 ir atitinkamai Atsakovė 2, pateikdama prašymą teismui dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo siekia bylinėjimosi laikotarpiu toliau neteisėtai naudotis statiniais ir gauti iš to ekonominę naudą, nepagrįstai ilginti bylos nagrinėjimo procesą bei didinti bylinėjimosi išlaidų sumą, taip pat siekia, kad statinius įgytų neva sąžiningas įgijėjas dėl ko pasunkėtų net ir ieškovei palankaus teismo sprendimo įgyvendinimas. Atsakovė 2 ir Atsakovė 3 sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir šio ginčo išsprendimą. Tokį ieškovės įsitikinimą pagrindžia aplinkybė, jog Pirkimo – pardavimo sutartis 3 sudaryta tarpusavyje susijusių ir koordinuotai veikiančių asmenų. Atsakovės 2 ir Atsakovės 3 sudaryta nekilnojamojo turto pardavimo sutartis, t. y. Pirkimo – pardavimo sutartis 3, buvo sudaryta paprasta rašytine forma, pačią sutartį pavadinant „kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartimi“, taip siekiant išvengti nekilnojamiesiems daiktams taikomos notarinės formos reikalavimo. Atsakovė 2 ir Atsakovė 3, sudarydami Pirkimo – pardavimo sutartį 3 žinojo, kad Statinių savininkas yra ieškovė ir, kad Atsakovė 1 šį faktą yra pripažinusi Taikos sutartimi. Atsakovė 3 taip pat žinojo ir faktą, kad nei Atsakovė 1, nei Atsakovė 2 nevaldė perleidžiamų statinių nuosavybės teise, taigi tiek Atsakovei 2, tiek Atsakovei 3 buvo ir yra žinoma, kad Atsakovė 2 negalėjo perleisti teisių į statinius, nes pats šių teisių neturėjo, kadangi iš neteisės nekyla teisė. Ieškovė teigia, kad Pirkimo – pardavimo sutartis 3 yra niekinė ir negaliojanti nuo jos sudarymo momento, kaip sudaryta nesilaikant privalomos notarinės formos reikalavimo, kuris keliamas nekilnojamųjų daiktų sandoriams. Jei šios sutarties pagrindu buvo sudarytas Statinių perdavimo – priėmimo aktas, jis pripažintinas negaliojančiu tais pačiais pagrindais kaip išvestinis sandoris.

3. Ieškovė UAB poilsio namai „Baltija“ taip pat pareiškė reikalavimus atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) dėl savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų panaikinimo. Ieškovė prašo panaikinti Inspekcijos 2021 m. liepos 9 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-210708-00069, Inspekcijos 2021 m. liepos 7 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-210709-00068 ir Inspekcijos 2021 m. liepos 9 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-210709-00065. Ieškovė, nesutikdama su Inspekcijos priimtų sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, nurodo, kad atsakovė netinkamai nustatė faktus, nes rėmėsi duomenimis, kurie yra seni, netikslūs, klaidingi ir prieštaringi, ieškovė 2008 metais atliko tik teniso aikštelių remonto darbus, teniso kortai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl jie nepagrįstai priskirti prie kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pateikti privalomieji nurodymai yra nekonkretūs ir nepagrįsti, todėl ieškovės įsitikinimu atsakovė tyrimą atliko aplaidžiai, pažeisdama viešojo administravimo principus ir ieškovės teises.

4. Ieškovė pažymi, kad iki 1982 metų teniso aikštelės buvo inventorizuotos 1959 metais, 1960 metais, 1969 metais ir 1971 metais ir visus tuos kartus Inventorinėje techninėje kortelėje namų valdai buvo įvardytos dvi atskiros teniso aikštelės, o ne vienas vientisas inžinerinis statinys. Taigi, ieškovės įsitikinimu, atsižvelgiant į tai, kad sklypo plane yra pažymėtos dvi atskiros teniso aikštelės, kurias skiria pažymėta tvora (K3) ir brandžių medžių juosta, auganti grunte, o ne ant aikštelės laikančiosios konstrukcijos, Inventorinėje techninėje kortelėje atliekant objektų aprašymus yra įsivėlusi esminė klaida, nes yra įrašyta tik viena aikštelė, o ne dvi, kaip pažymėta Sklypo plane bei netiksliai nurodytas statinio pavadinimas, nes tai nėra (ir nebuvo) tiesiog „aikštelė“, o dvi teniso aikštelės (kortai). Be to, ieškovė teigia, kad Inspekcija netinkamai nustatė teniso kortų statybos metus, vadovaudamasi vien prieštaringu įrašu 1982 m. inventoriniuose dokumentuose. Atsakovė netinkamai ištyrė dokumentus, bei padarė nepagrįstas išvadas vadovaudamasis vien tik 1986 metų kadastro byloje esančiu brėžiniu ir inventoriniais duomenimis, kurie yra seni, fiksuoti didelę paklaidą sudarančiu būdu (matuota metru, braižyta ranka) ir, kurie turi akivaizdžių trūkumų, klaidų bei netikslumų ir yra prieštaringi. Ieškovė taip pat pažymi, kad Inspekcijos teiginiai, išdėstyti 2021 m. liepos 5 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje dėl 2008 metais atliktos teniso aikštelių rekonstrukcijos yra niekuo nepagrįsti, kadangi teniso kortai 2008 metais buvo suremontuoti, o ne rekonstruoti: 2008 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 640 „Dėl lėšų skyrimo“, kuriuo nutarė Baltijai „skirti 200 000 litų už dviejų lauko teniso aikštelių ir prie jų esančio namelio ((duomenys neskelbtini)) remonto darbus iš dalies sumokėti“; 2008 m. rugpjūčio mėn. rangovas UAB „Fortera“ surašė atliktų darbų aktą, kuriame pažymėjo, kad buvo atliekami teniso aikštelės dirbtinės sintetinės dangos su smėliu įrengimo darbai ir pagrindų remontas, 2008 m. liepos 8 d. ieškovas pateikė raštą Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Biudžeto departamentui Nr. 4-129 „Dėl lėšų panaudojimo“, kuriuo ieškovė patvirtino, kad atliko dviejų teniso aikštelių ir prie jų esančio namelio remonto darbus. Ieškovės nuomone, visi šie teiginiai patvirtina, kad ieškovė atliko teniso aikštelių remonto, o ne rekonstrukcijos darbus. Be to, ieškovė tvirtina, kad iš viešai prieinamų šaltinių (geoportal.lt) matyti, kad 1995-1999 metais ortofoto yra užfiksuotos dvi bene identiško dydžio teniso aikštelės, tuo tarpu 2005-2006 metų ir 2009-2010 metų ortofoto leidžia įsitikinti, kad 2008 metais teniso aikštelių matmenys sklype nekito ir atitiko faktiškai 2021 metais nustatytus dydžius, skiriasi tik teniso kortų danga (t. y. teniso kortų įranga, kuri ir buvo atnaujinta 2008 metais). Ieškovės teigimu, atsakovės surašytas Savavališkos statybos aktas ir Privalomieji nurodymai yra visiškai nepagrįsti ir prieštarauja viešai prieinamų šaltinių (ortofoto) duomenims, teritorijų planavimo dokumentams ir geodezinių matavimų metu užfiksuotiems faktams, todėl Inspekcija nepagrįstai sprendė esą 2008 metais ieškovė atliko teniso aikštelių rekonstrukciją.

5. Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovė nepagrįstai nurodė, kad teniso aikštelės yra Nekilnojamojo turto registre unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini) įregistruoti kiemo statiniai, kadangi tai nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, o surinkti rašytiniai įrodymai leidžia teigti priešingai, t. y., kad teniso aikštelės iš viso nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, todėl atsakovė nepagrįstai jas priskyrė prie kitų Nekilnojamojo turto registre įregistruotų objektų. Ieškovė yra įsitikinusi, kad unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini) suregistruoti kiemo statiniai apima tik tuos statinius, kurie buvo perduoti Lietuvos Respublikos Švietimo, Mokslo ir Sporto ministerijai, tuo tarpu teniso kortai ir namelis prie jų nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir neturi jiems priskirto unikalaus numerio. Taip pat ieškovė nurodo, kad Inspekcijos Privalomieji nurodymai yra nekonkretūs, neaiškūs, todėl neteisėti ir neįgyvendinami. Inspekcijos surašytuose dokumentuose nėra aiškiai užfiksuota, kur jos vertinimu yra seni teniso aikštelės pagrindai, o kur prasideda „rekonstruotas statinys“. Ginčo statiniai šiuo metu pagal matininko parengtus matavimus ir parengtą schemą yra dvi identiško dydžio teniso aikštelės. Ieškovės vertinimu, iš pateiktų Privalomųjų nurodymų ji negali identifikuoti atliktinų veiksmų apimties. Be to, Inspekcija tyrimą atliko aplaidžiai, pažeisdama viešojo administravimo principus ir ieškovės teises, nes ieškovė neturėjo galimybės pateikti pozicijos dėl Inspekcijos iškeltų prielaidų esą teniso kortai 2008 metais buvo rekonstruoti, bet ir apie Inspekcijos priimtus sprendimus dėl savavališkos statybos sužinojo tik praėjus daugiau nei pusei metų nuo jų priėmimo dienos, gindamas savo teisėtus interesus teisme. Ieškovės įsitikinimu terminas ieškiniui paduoti dėl Inspekcijos priimtų sprendimų nėra praleistas, bet jei visgi teismas manytų, kad jis yra praleistas, prašo teismo jį atnaujinti.

6. Atsakovė VšĮ Šv. Ignaco Lojolos kolegija (toliau – ir Kolegija) pateikė atsiliepimus į ieškinį bei patikslintą ieškinį dėl sutarčių pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriais su ieškovės reikalavimais nesutinka ir prašo ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

6.1. Atsakovė nurodo, kad ji 2015 m. spalio 8 d. su UAB Poilsio namai „Baltija“ sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 15-51-BP, pagal kurią UAB Poilsio namai „Baltija“ įsipareigojo perduoti Kolegijai nuosavybės teise pilnai įrengtas 2 (dvi) teniso aikštes, kurių dangos plotas yra 1 358 m2 kartu su teniso aikštėmis aptverta tvora, kurios ilgis 182 metrai bei šalia esančiomis buitinėmis patalpomis, kurių plotas yra 35 m2, esančiais žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini).

6.2. Atsakovė pažymi, kad ieškinyje ieškovė nuslepia tikrąsias faktines aplinkybes t. y. kodėl ieškovė 2015 m. spalio 8 d. sudarė turto pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovė nenurodo kokioms kitoms šalims ir kiek ji siekė parduoti turtą. Ieškovė nenurodo, kodėl ji Turtą 2015 m. pripažino kaip kilnojamąjį turtą. Ieškovė nenurodo, kokios aplinkybės lėmė, kad ieškovė nusprendė šiai dienai turtą laikyti nebe kilnojamuoju, o nekilnojamuoju turtu ir kodėl tik 2021 m. ji nusprendė, jog 2015 m. sudarytas sandoris, kurio sudarymą ji pati iniciavo, prieštarauja CK 1.80 straipsnio 1 daliai ir turi būti pripažintas niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.

6.3. Nors ieškovė nurodo, jog ji neva laikė turtą nekilnojamuoju turtu, tačiau jai nepavyko jo įregistruoti, nors ji ne kartą bandė tai padaryti. Iš faktinių aplinkybių taip pat matyti, jog iki 2015 m., kai buvo sudaryta turto pirkimo-pardavimo sutartis, ieškovė niekada nesikreipė į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – pastato su priklausiniais valdymo nuosavybės teise nustatymo. Priešingai, ieškovė intensyviai ieškojo pirkėjų, kurie galėtų kuo greičiau turtą nupirkti, todėl laikytina, kad ieškovė, suvokusi, kad turtas yra neregistruotinas kaip nekilnojamasis turtas, pripažino turtą kilnojamuoju turtu. Atsižvelgiant į tai nėra pažeistos imperatyviosios teisės normos, todėl CK 1.80 straipsnio 1 dalis nagrinėjamu atveju yra netaikytina.

6.4. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nekilo ginčų dėl to, jog parduodamas turtas yra kilnojamieji daiktai. Tuo labiau, būtent ieškovė, o ne Kolegija rengė turto pirkimo-pardavimo sutarties turinį. Rengdama sutartį ieškovė aiškiai išreiškė savo valią, ketinimus, sutartis aiškinama pažodžiui ir dėl to tarp šalių jokio ginčo nebuvo.

6.5. Atsakovė pažymi, jog 2015 m., sudarydama turto pirkimo-pardavimo sutartį ieškovė labai aiškiai išskyrė daiktus, kuriuos parduoda Kolegijai t. y. visiškai įrengtas 2 (dvi) teniso aikštes, kurių dangos plotas yra 1 358 kartu su teniso aikštėmis aptverta tvora, kurios ilgis 182 metrai bei šalia esančiomis buitinėmis patalpomis, kurių plotas yra 35 m² .

6.6. Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovė melagingai nurodo neva „Ieškovės valdyba nesvarstė klausimo dėl Statinių pardavimo, klausimas buvo svarstytas tik dėl „teniso korto įrangos“ pardavimo. 2015 m. spalio 8 d. UAB „Poilsio namai „Baltija“ valdybos posėdžio protokole Nr. 3A užfiksuota, jog buvo svarstomas klausimas dėl Turto (teniso kortų) pardavimo. Šiame Poilsio namai „Baltija“, UAB valdybos posėdžio protokole nurodyta, kad: „Teniso kortų įrangos likutinė vertė yra 17 377,29 euro, todėl valdybai nereikia priimti sprendimo dėl šio turto pardavimo, nes jis sudaro mažiau, kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo. Posėdžiui pateiktas VĮ „Turto banko“ Analizės ir priežiūros skyriaus viršininko M. I. pranešimas, kad minėto turto likutinė vertė iš esmės atspindi 2015 metais teisingą kortų remonto darbų vertę. Bendrovės direktorius informavo apie derybas su VšĮ „Šv. Ignaco Lojolos kolegija“ dėl teniso kortų įrangos pardavimo. Pasiektas susitarimas dėl pardavimo kainos 42 000 eurų plius PVM, 30 proc. kainos sumokant po sutarties pasirašymo, o 70 proc. kainos – lygiomis dalimis per 12 mėnesių. Nuosavybės teisė pirkėjui pereis tik sumokėjus visą įrangos kainą“. Taigi, atsakovės vertinimu, ieškovė turėjo tikslą parduoti „teniso kortų įrangą“ už 42 000 eurų plius PVM sumą. Siekdama parduoti „teniso kortų įrangą“ ieškovė dar 2015 m. gegužės 19 d. raštu Nr. 4-86 „Dėl teniso kortų įrangos pardavimo“ kreipėsi ir į Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centrą, kuriuo nurodė, kad: „2008 m. VĮ Poilsio namai įmonės lėšomis įrengė teniso kortus, adresu (duomenys neskelbtini)<...> Teniso kortų įranga perduota nebuvo ir ji liko VĮ Poilsio namų Baltija buhalterinėje apskaitoje“. Raštu prašoma apmokėti už „teniso kortų įrangą“ 50 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog ieškovė „teniso kortų įranga“ pripažino visą turtą, kuris sudaro 2 (dvi) teniso aikštes, kurių dangos plotas yra 1 358 m² kartu su teniso aikštėmis aptverta tvora, kurios ilgis 182 metrai bei šalia esančiomis buitinėmis patalpomis, kurių plotas yra 35 m².

6.7. Atsakovė taip pat pažymi, jog 2015 m. birželio 10 d. Lietuvos Respublikos švietimo ministerijoje vyko pasitarimas dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini). Šio pasitarimo metu buvo nuspręsta kreiptis į UAB poilsio namus „Baltija“ dėl dokumentų, pagrindžiančių teniso kortų įrengimo kainą, pateikimo. Iš UAB poilsio namus „Baltija“ gavus teniso kortų įrengimo kainos pagrindimą, turto įsigijimo klausimas buvo apsvarstytas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijoje. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija atsisakė pirkti iš UAB poilsio namus „Baltija“ turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Po šio Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos sprendimo – nepirkti turto iš UAB poilsio namai „Baltija“, šis turtas buvo pasiūlytas įsigyti kitiems pirkėjams – tarp jų ir Kolegijai, kuri šį turtą ir įsigijo iš UAB poilsio namus „Baltija“. Kolegija yra visiškai atsiskaičiusi su ieškove ir pervedė iš viso 50 820 Eur sumą, todėl atsakovė teigia, jog 2015 m. spalio 8 d. turto pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 15-51-BP sąlygos yra pilnai įvykdytos.

6.8. Atsakovės manymu, ieškovė klaidina teismą, nurodydama netikslias faktines aplinkybes. Pabrėžia, jog Kolegija įsigytą turtą svarstė parduoti, o jį įsigyti (atpirkti) sutiko UAB Poilsio namai „Baltija“. Derybų metu tarp šalių kilo ginčų, kuriuos buvo nuspręsta išspręsti sudarant taikos sutartį, kadangi tik teismui patvirtinus taikos sutartį, ji šalims turės galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, bus priverstinai vykdomas dokumentas ir nė vienai iš šalių nebus leidžiama vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. 2020 m. balandžio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-12506-1070/2020 Kolegijos ir UAB Poilsio namai „Baltija“ prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo buvo atmestas, kadangi taikos sutartyje buvo įtrauktos nuostatos, kurios buvo sąlyginės, o tai prieštarauja imperatyvioms civilinio proceso įstatymo nuostatoms (CPK 267 straipsnis). Todėl šioje taikos sutartyje numatytos sąlygos nesukūrė šalims jokių teisių ir pareigų ir netapo priverstinai vykdomu dokumentu. Atsakovė1 suvokusi, jog tokia taikos sutartis prieštarauja jo interesams, nesiėmė jokių veiksmų, kad taikos sutartis galiotų t. y. taikos sutarties turinys nebuvo taisytinas ir teikiamas tvirtinti teismui iš naujo. Šalys gavę taikos sutartį derybas dėl taikos sutarties taisymo / koregavimo nutraukė.

6.9. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė turto nevaldo ir savo žinioje neturi nuo 2016 metų kovo mėnesio, todėl ieškovės ieškinyje reiškiamas reikalavimas dėl Atsakovo1 ir Atsakovo2 2020 m. liepos 1 d. turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo pripažinimo niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento yra absoliučiai nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju, Atsakovas1 ir Atsakovas2 yra subjektai, turintys teisę sudaryti tokius sandorius, todėl jų sudaryti sandoriai yra galiojantys ir sukėlė šalims jų siekiamus teisinius padarinius – Atsakovas1 pardavė turtą, o Atsakovas2 už jį tinkamai sumokėjo. Ieškovė nėra ir nebuvo šios sutarties šalis, todėl ji neturi teisės ir šių sandorių ginčyti.

6.10. Atsakovė yra įsitikinusi, kad jos ir ieškovės nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, todėl ieškovė yra praleidusi 3 metų terminą, numatytą CK 4.96 straipsnyje, reikalavimams dėl turto išreikalavimo pareikšti, todėl teismo prašo taikyti termino praleidimo pasekmes.

7. Atsakovė VšĮ Šv. Ignaco Lojalos kolegija taip pat pateikė atsiliepimą dėl ieškovės reikalavimų panaikinti Inspekcijos priimtus ginčijamus sprendimus, kuriuo prašo atmesti ieškovės ieškinį, taikyti ieškinio senatį. Atsakovė nurodo, kad ieškovė klaidingai nurodo neva ji yra VĮ Poilsio namai „Baltija“ teisių perėmėja ir nuslepia tą aplinkybę, kad 2015 m. spalio 8 d. Kolegija su UAB Poilsio namai „Baltija“ sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 15-51-BP pagal kurią UAB Poilsio namai „Baltija“ įsipareigojo perduoti Kolegijai nuosavybės teise pilnai įrengtas 2 (dvi) teniso aikštes, kurių dangos plotas yra 1 358 m2 kartu su teniso aikštėmis aptverta tvora, kurios ilgis 182 metrai bei šalia esančiomis buitinėmis patalpomis, kurių plotas yra 35 m2, esančiais žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Atsakovė teigia, kad iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė taip pat nėra savininkas aikštelės, kurios plotas 616 m2. Žemės sklypas su įregistruotais nekilnojamaisiais daiktais nuosavybės teise priklausė valstybei ir keitėsi šių nekilnojamųjų daiktų patikėtinis. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pateiktuose dokumentuose informacijos apie papildomą registruotiną nekilnojamąjį turtą ar apie tai, kad valstybiniame žemės sklype yra ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto nebuvo, todėl ieškovė 2012 m. ir neperdavė Turto, kurį vėliau įsigijo Kolegija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai kaip naujam valstybės turto patikėtiniui. Priešingu atveju, ieškovė, vadovaudamasi ir įgyvendindama teisės aktų nuostatas, kaip tuo metu buvusi valstybės įmonė pertvarkoma į uždarąją akcinę bendrovę, būtų turėjusi juos įregistruoti iki 2012 m., arba pradėjusi atitinkamus veiksmus 2012 metais, kai valstybės nuosavybės teise valdomi nekilnojamieji daiktai buvo perduodami Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, kaip naujam patikėtiniui dėl valstybės įmonės pertvarkymo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neturi jokių teisių nei į sklypą, nei į 616 m2 aikštelę, atsakovės nuomone, ji negalės ir įvykdyti privalomojo nurodymo, nes tokiam įvykdymui yra būtinas dabartinio daikto savininko sutikimas. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė praleido vieno mėnesio senaties terminą ginčyti savavališkos statybos aktą ir privalomuosius nurodymus bei nenurodė priežasčių dėl kurių šis terminas galėtų būti atnaujinamas.

8. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepimuose į pradinį ieškovės pareiškimą, taip pat ir patikslintą pareiškimą bei jos atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė faktines aplinkybes, kad:

8.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 823 „Dėl nekilnojamųjų daiktų perdavimo pagal panaudos sutartį viešajai įstaigai Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centrui“ buvo perduoti panaudos pagrindais VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centrui (dabar – VšĮ Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras, toliau – ir Centras) valstybei nuosavybės teise priklausantys ir tuo metu VĮ poilsio namų „Baltija“ patikėjimo teise valdomi nekilnojamieji daiktai (duomenys neskelbtini): pastatas-poilsio pastatas, pažymėtas plane – 2K1ž, unikalus numeris – (duomenys neskelbtini); pastatas–poilsio pastatas, pažymėtas plane – 3K2p, unikalus numeris – (duomenys neskelbtini), su jam priskirtu priklausiniu kitais statiniais (inžineriniais) – kiemo aikštele, tvora, unikalus numeris – (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nekilnojamieji daiktai).

8.2. Pažymi, kad šie Nekilnojamieji daiktai buvo teisiškai įregistruoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos 1996 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 28. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1131 „Dėl nekilnojamųjų daiktų (duomenys neskelbtini), perdavimo“ (šiuo nutarimu vadovaujantis pasirašytas ir 2012 m. spalio 31 d. Valstybės turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, perdavimo ir priėmimo aktas Nr. (22-15)-TVS-47), perdavė Ministerijai valstybei nuosavybės teise priklausančius ir tuo metu VĮ poilsio namai „Baltija“ patikėjimo teise valdomus Nekilnojamuosius daiktus (duomenys neskelbtini), valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise: pastatą-poilsio pastatą, pažymėtas plane – 2K1ž, unikalus numeris – (duomenys neskelbtini); pastatą–poilsio pastatą, pažymėtas plane – 3K2p, unikalus numeris – (duomenys neskelbtini), su jam priskirtu priklausiniu kitais statiniais (inžineriniais) – kiemo aikštele, tvora, unikalus numeris – (duomenys neskelbtini).

8.3. Pažymi, kad prie prašymo pridėtame ilgalaikio turto sąraše 2012 m. liepos 31 d. minėti Nekilnojamieji daiktai įtraukti į šį sąrašą, apskaityti buhalterinės apskaitos sąskaitoje Nr. 1210, išvardyta pastatų ir statinių savikaina, adresas. Prašyme minimi teniso kortai nėra įtraukti į šį sąrašą, jie apskaityti buhalterinės apskaitos sąskaitoje Nr. 1211. Atsakovė pažymi, kad šios sąskaitos pavadinimo esminė dalis yra finansinis turtas, be to, šioje sąskaitoje nėra adreso, taigi, tai nepriskirtina nekilnojamajam turtui.

8.4. Atkreipia dėmesį, kad žemės sklypas su Nekilnojamaisiais daiktais nuosavybės teise priklausė valstybei ir keitėsi šių Nekilnojamųjų daiktų patikėtinis. Ministerijai pateiktuose dokumentuose informacijos apie papildomą registruotiną nekilnojamąjį turtą ar apie tai, kad valstybiniame žemės sklype yra ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto nebuvo, todėl ieškovė 2012 m. ir neperdavė šio turto Ministerijai kaip naujam valstybės turto patikėtiniui. Priešingu atveju, ieškovė, vadovaudamasi ir įgyvendindama teisės aktų nuostatas, kaip tuo metu buvusi valstybės įmonė pertvarkoma į uždarąją akcinę bendrovę, būtų turėjęs juos įregistruoti iki 2012 m., arba pradėjusi atitinkamus veiksmus 2012 metais, kai valstybės nuosavybės teise valdomi Nekilnojamieji daiktai buvo perduodami Ministerijai, kaip naujam patikėtiniui dėl valstybės įmonės pertvarkymo. Atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 2 straipsnį valstybės įmonė yra iš valstybės turto įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka valstybei perduota įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso valstybei ir jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise.

8.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1239 „Dėl nekilnojamųjų daiktų perdavimo pagal panaudos sutartį VšĮ Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centrui perdavė pagal panaudos sutartį 10 metų valstybei nuosavybės teise priklausančius ir Ministerijos patikėjimo teise valdomus minėtus Nekilnojamuosius daiktus (duomenys neskelbtini): pastatą-poilsio pastatą, pažymėtas plane – 2K1ž, unikalus numeris – (duomenys neskelbtini); pastatą–poilsio pastatą, pažymėtas plane – 3K2p, unikalus numeris – (duomenys neskelbtini), su jam priskirtu priklausiniu kitais statiniais (inžineriniais) – kiemo aikštele, tvora, unikalus numeris – (duomenys neskelbtini).

8.6. Taip pat nurodo, kad VĮ „Turto bankas“ 2020 m. balandžio 6 d. raštu Nr. (14.6-44)-SK4-3464 informavo Centrą ir Ministeriją, kad VĮ „Turto banko“ 2019 m. organizuoto aukciono metu, UAB poilsio namų „Baltija“ valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų paketo privatizavimo medžiagoje nebuvo minimas turtas – teniso aikštelės dirbtinė sintetinė danga su smėliu – 1358,00 kv. m, teniso aikštelių tvora – 182 m, buitinės patalpos – 35 kv. m, adresu (duomenys neskelbtini), (žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini)). VĮ „Turto banko“ turima informacija, UAB poilsio namai „Baltija“ 2015 m. spalio 8 d. šį minimą turtą pardavė VšĮ Šv. Ignaco Lojolos kolegijai 2015 m. spalio 15 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. 15-51-BP pagrindu. Ministerijai taip pat žinoma sutartis, kuria turtas buvo parduotas Kolegijai kaip kilnojamasis turtas. Pažymi, kad notaro patvirtinta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis registruojama VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre. Kadangi turto pardavimo sutartis nebuvo patvirtinta notaro ir neįregistruota Nekilnojamojo turto registre, tai dar kartą patvirtina, kad šio turto valstybės įmonė poilsio namai „Baltija“ negalėjo priskirti prie nekilnojamojo turto pagal teisės aktus. Taigi kyla abejonė dėl ieškovės prašymo nustatyti juridinį faktą dėl turto valdymo nuosavybės teise, jei ieškovė šį turtą pardavė kolegijai dar 2015 metais kaip kilnojamąjį turtą, o visas nekilnojamasis turtas, priklausantis valstybei nuosavybės teise ir tuo metu patikėjimo teise valdytas, naudotas ir disponuotas ieškovės (tuo metu buvusi teisinė forma – valstybės įmonė), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1131 buvo perduotas Ministerijai valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise. Visas valstybei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (unikalus numeris – (duomenys neskelbtini)) perduotas Centrui pagal 2018 m. kovo 21 d. panaudos sutartį Nr. 16SUN-5-(14.16.56.) su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

8.7. Pažymi, kad žemės sklypo kadastriniai duomenys nustatyti 2016 m. sausio 14 d., naujas nekilnojamasis turtas neįregistruotas. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras 2019 m. balandžio 12 d. įgaliojimu Nr. G-10 „Dėl nekilnojamojo turto įregistravimo“ suteikė įgaliojimus Centrui atlikti dviejų teniso aikštelių, tvoros ir buitinių patalpų kadastrinius matavimus ir juos teisiškai įregistruoti. Vėliau Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras 2019 m. rugsėjo 17 d. įgaliojimu Nr. G-27 „Dėl nekilnojamojo turto teisinės registracijos“ papildė nekilnojamojo turto sąrašą unikaliais numeriais bei statiniais ir suteikė įgaliojimus Centrui atlikti kadastrinius matavimus ir įregistruoti valstybės nuosavybėn ir Ministerijos patikėjimo teisę naujai suformuotam nekilnojamajam turtui (2 aptvėrimai (unikalūs numeriai – (duomenys neskelbtini)), 2 aikštelės (unikalūs numeriai – (duomenys neskelbtini)), 2 teniso aikštelės (unikalūs numeriai – (duomenys neskelbtini)), takai (unikalus numeris – (duomenys neskelbtini)), 2 terasos (unikalūs numeriai – (duomenys neskelbtini)) ir teniso kortų aptarnavimo pastatas (unikalus numeris – (duomenys neskelbtini))). Šie statiniai suformuoti išskaidžius vieną iš valstybei nuosavybės teise priklausančių, Ministerijos patikėjimo teise valdomų Nekilnojamųjų daiktų – kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai, unikalus numeris – (duomenys neskelbtini).

8.8. Tvirtina, kad ieškovė 2012 metais Ministerijai neperdavė minėto turto – teniso kortų (kilnojamojo turto – teniso aikštelių dangos ir įrangos), tačiau perdavė Ministerijai visą nekilnojamąjį turtą, tuo metu buvusį valstybiniame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), vadovaudamasis ir įgyvendindamas teisės aktų nuostatas. 2019 metais Centras, gavęs atitinkamus Ministerijos įgaliojimus, užsakė naujus kadastrinius matavimus. Išskaidžius kiemo statinius (unikalaus numerio – (duomenys neskelbtini)), kuriuos ieškovė 2012 metais perdavė Ministerijai, buvo suformuoti atskiri statiniai ir įregistruoti kaip valstybės nuosavybė (patikėtinis – Ministerija). Visas šiuo metu sklype esantis nekilnojamasis turtas yra valstybės nuosavybė, turto patikėtinis – Ministerija, o naudotojas – Centras.

9. Atsakovė UAB „Automobil LT“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė tvirtina, kad ginčo turtas, taip kaip jis yra apibrėžtas ieškovės ir Atsakovės 1 (Kolegijos) sudarytoje Pirkimo-pardavimo sutartyje 1 bei atsakovų Kolegijos ir UAB „AutoMobil LT“ sudarytoje Pirkimo-pardavimo sutartyje 2, niekada nebuvo suformuotas teisės aktų nustatyta tvarka kaip nekilnojamas daiktas (CK 1.98 straipsnio 2 dalis, 4.2 straipsnio 1 ir 2 dalys), todėl jis kvalifikuotinas kaip kilnojamieji daiktai. Turtas Nekilnojamojo turto registre niekada nebuvo įregistruotas, taip pat ir šio Turto savininkų nuosavybės teisės į šį turtą nebuvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Tokios faktinės aplinkybės apie turto suformavimo ir teisinės registracijos nebuvimą būtent ir patvirtina, kad visi šiame teisiniame santykyje dalyvavę asmenys, t. y. pati ieškovė, Kolegija ir vėliau UAB „AutoMobil LT“ šį turtą identifikavo kaip kilnojamuosius daiktus, ką patvirtina ir sudarytos pirkimo – pardavimo sutartys. papildomai nurodė aplinkybes:

9.1. Atsakovė taip pat teigia, kad ieškovė turėjo pateikti duomenis, patvirtinančius, kad ginčo objektų statyba buvo vykdoma ir buvo užbaigta vadovaujantis statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau tokių duomenų nepateikė. Atsakovės įsitikinimu, tai, kad šiuo atveju nebuvo statybos kaip nekilnojamojo daikto suformavimo teisėtumą patvirtinančių įrodymų, tai ir leido 2015 m. spalio 8 d. ir vėliau 2020 m. liepos 1 d., sudarant Turto pirkimo-pardavimo sutartis kvalifikuoti šį Turtą kaip kilnojamuosius daiktus. Turtas buvo neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamieji daiktai, ginčo dėl šios faktinės aplinkybės byloje nėra ir negali būti, kadangi šie daiktai ir šiuo metu dar nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre. Atsakovės nuomone, nei vieno teisės akto, draudžiančio parduoti daiktą, kuris neregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamasis daiktas, rašytiniu sandoriu nėra, o ieškovas tokių normų savo ieškinyje net ir nenurodo, todėl ginčo turto perleidimui CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 6.393 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai neturėjo būti taikomi, nes jo perleidimo metu ginčo objektai nebuvo nekilnojamaisiais daiktais – nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Tuo tarpu kiti ieškovės nurodomi pažeidimai, sudarant Pirkimo – pardavimo sutartį 2, t. y., kad sutartis buvo sudaryta pažeidžiant bendruosius sąžiningumo, protingumo, teisingumo, teisėtų lūkesčių teisės principus, bei ieškovės ir Atsakovės 1 (Kolegijos) sudarytą taikos sutartį, negali būti savarankišku pagrindu sandorio pripažinimui negaliojančiu ir tokio sandorio kvalifikavimui niekiniu pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį. Tuo labiau tokių aplinkybių, kad šie principai ar taikos sutartis buvo pažeisti ir nėra, todėl neegzistuoja jokie pagrindai sandoriui pripažinti niekiniu ir negaliojančiu.

9.2. Atsakovė taip pat nurodo, kad 2015 m. spalio 8 d. Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 1 sudarymo metu ieškovė buvo valstybės valdoma įmonė, kurios akcijos priklausė valstybei, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu joje buvo atliktas metinių finansinių ataskaitų auditas. Auditas apėmė bendrovės veiklos laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., todėl jo metu buvo vertinamas ir 2015 m. spalio 8 d. Pirkimo – pardavimo sandoris 1. Šis sandoris užfiksuotas UAB Poilsio namų „Baltija“ aiškinamojo rašto prie 2015 metų gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų rinkinio III skyriaus „Aiškinamojo rašto pastabos“ 3 punkte „Per vienerius metus gautinos sumos“ (lentelės skiltis Pirkėjų įsiskolinimas: Šv. Ignaco Lojolos kolegija“ 29 645). Taip pat UAB Poilsio namų „Baltija“ metiniame pranešime nurodyta, kad „2015 metų vasarą pelningai buvo parduoti trys bendrovei priklausantys nekilnojamo turto statiniai bei daug investavimo reikalavę teniso kortai. Šiomis lėšomis buvo padengta didžioji dalis ilgalaikių kreditorinių įsipareigojimų. Taip pat pakeistas visas karšto vandens magistralinis vamzdynas, kuriam suteikta net 100 metų garantija“. Taigi ieškovė siekė parduoti ginčo turtą, nes jis reikalavo daug investicijų, gavo už jo pardavimą šalių sutartą kainą, kurią panaudojo savo įsipareigojimams dengti, o bendrovės auditą atlikę auditoriai ginčo sandorį matė ir pateikdami išvadą dėl finansinių ataskaitų teisingumo patvirtino, kad jis teisėtas. Be to ieškovė tais pačiais 2015 metais sudarė kitą didelės vertės sandorį – pardavė nekilnojamąjį turtą. Akivaizdu, kad bendrovės vadovybė suprato, kas yra laikoma nekilnojamuoju turtu, kaip toks turtas yra įforminamas, t. y. suformuojamas, kaip ir kur registruojamas, taip pat kaip parduodamas ir pan., todėl akivaizdu, kad ir ginčo Turto kaip kilnojamųjų daiktų pardavimas nebuvo atsitiktinis sandoris, kaip kad ieškovė nurodo, sudarytas „dėl neaiškių priežasčių“. Šie audito duomenys patvirtina, kad turtas ginčo Pirkimo – pardavimo sutarties 1 sudarymo metu pačios nebuvo laikomas nekilnojamaisiais daiktais, todėl jo pardavimui buvo sudaroma paprastos rašytinės formos sutartis. Be to, Be to, 2015 m. Audito ataskaitos 4.8. punkte nurodyta, kad „Bendrovė patvirtino, kad reikšmingų įvykių, kurie galėtų turėti įtakos 2015 metų finansiniams rezultatams, nuo finansinių metų pabaigos iki balanso sudarymo datos neįvyko“.

9.3. Atsakovė taip pat teigia, kad ieškovė, kaip turto savininkė pati nusprendė šio turto nekilnojamaisiais daiktais neformuoti, bet jį parduoti kaip kilnojamąjį ir toks šios turto savininkės apsisprendimas – neformuoti jo nekilnojamaisiais daiktais tapo teisiškai reikšmingu sudarant sutartį, kuriai dėl perleidžiamo objekto ypatumų pakako paprastos rašytinės, o ne notarinės formos. Aplinkybė, kad šiuo metu yra pasikeitusi ieškovės valia, nes jis po turto perleidimo, t. y. net neturėdama šio turto savo žinioje ir jo nevaldydama, atliko jos kadastrinius matavimus bei užsakė turto kvalifikavimo nekilnojamuoju daiktu išvadą, jokios reikšmės sprendžiant dėl Pirkimo – pardavimo sutarčių galiojimo ar vertinant šių sutarčių sudarymo metu buvusią situaciją, neturi. Tik dabartinė turto savininkė – atsakovė UAB „AutoMobil LT“ gali spręsti dėl tolimesnio turto likimo, t. y., ar formuoti jį nekilnojamuoju daiktu, ar ne. Tai yra, aplinkybės, kad šis turtas jį pertvarkius šiuo metu gali būti identifikuojamas kaip nekilnojamasis daiktas, suteikia teisę susitvarkyti statybos normatyvinę techninę dokumentaciją, šiuos nekilnojamuosius daiktus suformuoti bei įregistruoti juos ir nuosavybės teises į juos Nekilnojamojo turto registre būtent turto valdytojui, kuriuo šiuo metu yra atsakovė UAB „AutoMobil LT“, o ne ieškovė.

9.4. Atsakovė taip pat pažymi, kad ieškovės ir atsakovės UAB „AutoMobil LT“ nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, atsakovė UAB „AutoMobil LT“ turtą įgijo iš Atsakovės 1 (Kolegijos), todėl turtas iš atsakovės UAB „AutoMobil LT“ gali būti išreikalaujamas tik pagal vindikacijos taisykles. Šiuo atveju atsakovas UAB „AutoMobil LT“ yra sąžiningas įgijėjas, nes jis nežinojo ir neturėjo žinoti, kad Atsakovė 1 (Kolegija) pagal Pirkimo – pardavimo sutartį 1 įgijusi turtą kaip kilnojamuosius daiktus neva neturi teisės jo perleisti tokia pačia forma, kokia buvo įgijusi iš ieškovės, ar kad apskritai Atsakovas 1 (Kolegija) neturi teisės šio turto perleisti atsakovui UAB „AutoMobil LT“. Pirkimo – pardavimo sutartimi 2 Kolegija kaip turto savininkė patvirtino, kad šios sutarties pasirašymo dieną turtas neareštuotas, jis nėra teisminio ar ikiteisminio ginčo objektas, kad pardavėjo teisė disponuoti turtu neatimta ir neapribota, nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos pirkėjo nuosavybės teisei į turtą, taip pat, kad į turtą tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų. Taigi atsakovo UAB „AutoMobil LT“ nuosavybės teisių į turtą įgijimo metu jokių šio turto perleidimo apribojimų ar suvaržymų nebuvo nustatyta. Atsakovė UAB „AutoMobil LT“ jokių įsipareigojimų dėl turto įsigijimo draudimo taip pat neturėjo prisiėmusi, o taikos sutarties tarp ieškovės ir Atsakovės 1 sudarymas ir jos vykdymas yra ją sudariusių šalių, o ne atsakovės UAB „AutoMobil LT“ atsakomybės klausimas, ar tuo labiau jos pažeidimas nėra imperatyvių įstatymo normų pažeidimas, darantis turto perleidimo sandorį negaliojančiu. Be to, pačioje taikos sutartyje numatyta, kad pirkimo – Pardavimo sutartis 1 ir priėmimo – Perdavimo aktas 1 yra laikomi netekusiais juridinės galios nuo tos dienos, kai pagal šią sutartį Kolegijai yra sumokami (grąžinami) 50 820 Eur, t. y. taikoma restitucija. Ieškovė jokių įrodymų, kad ši sąlyga buvo įvykdyta, nepateikė.

10. Atsakovė UAB „Invento“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ji įsigijo ginčo turtą 2022 m. vasario 8 d. sutartimi. Ši sutartis buvo pasirašyta ir ji yra sukėlusi teisines pasekmes jos šalims, tačiau dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė šiuo metu negali pabaigti įvykdyti sutarties iki galo ir patiria neigiamas teisines pasekmes (įskaitant finansinius nuostolius delspinigių forma). Kai tik bus panaikinti teismo pritaikyti apribojimai, ji nedelsdama pabaigs vykdyti minėtąjį sandorį. Atsakovės įsitikinimu, turtas iš jos šioje byloje negali būti išreikalautas, nes: a) tarp Atsakovės 3 ir ieškovės nėra prievolinių santykių, todėl turtas gali būti išreikalautas tik pagal daiktinės teisės normas, pareiškiant vindikacinį ieškinį; b) atsakovė yra sąžininga ginčo turto įgijėja. Taip pat nurodė aplinkybes, jog:

10.1. Tai, jog 2022 m. vasario 8 d. sutartis buvo sudaryta likus dienai iki paskirto teismo posėdžio šioje byloje, neįrodo Atsakovės 3 nesąžiningumo, nes ji nepažeidė jokių galiojančių teisės aktų. Tuo metu jokie apribojimai turtui nebuvo taikomi, be to, ji tuo metu net nebuvo šios bylos šalis, tad jam nebuvo ir neturėjo būti suteikta informacija apie teismo posėdį. Faktas, kad dėl turto vyksta teisminis ginčas, niekaip neįrodo atsakovės nesąžiningumo, nes turtui jokie apribojimai nebuvo taikomi, o Atsakovės 2 nuosavybės teisė į turtą 2022 m. vasario 8 d. sutarties sudarymo metu nebuvo nuginčyta ir galiojo pilna apimtimi. Priešingai nei teigia ieškovė, UAB „B Group“, UAB „AutoMobil LT“ ir UAB „Invento“ nėra įmonių grupė ir tai patvirtina paties ieškovės pateikti juridinių asmenų registro išrašai. Ieškovės pateikti juridinių asmenų registro išrašai paneigia ieškovės nurodomą aplinkybę, jog UAB „AutoMobil LT“ ir UAB „Invento“ yra susiję tos pačios įmonių grupės nariai. Kiekviena iš šių įmonių visu jų egzistavimo laikotarpiu turėjo skirtingus vadovus ir akcininkus. UAB „Invento“ vienintelis akcininkas yra T. T., o UAB „AutoMobil LT“ vienintelis akcininkas yra A. Š.. UAB „Invento“ direktorius yra D. G., o UAB „AutoMobil LT“ – A. Š.. UAB „B Group“ nėra nė vienos iš šių įmonių akcininkė, todėl ji nelaikytina patronuojančiąja įmone (galinčia daryti tiesioginį ar netiesioginį lemiamą poveikį), o UAB „Invento“ bei UAB „AutoMobil LT“ – patronuojamosiomis įmonėmis.

10.2. Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovė ieškinyje taip pat neįrodė, kad ginčo turto valdymą ji prarado prieš savo valią. Atvirkščiai, byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovė buvo turto pardavimo Atsakovei 1 iniciatorius ir aktyviai siekė šį turtą perleisti. Taigi ieškovė neįrodė nė vienos sąlygos, būtinos tam, kad ginčo turtą ji galėtų išreikalauti iš sąžiningai ir teisėtai jį įgijusių asmenų. Įsigydama turtą atsakovė UAB „AutoMobil LT“ jokių neteisėtų ketinimų ir jokių galimybių paveikti turto įsigijimo sąlygas neturėjo – turtas buvo parduotas kaip kilnojamasis turtas, nes kaip tokį jį pardavinėjo Atsakovė 1 (Kolegija). Jokių duomenų, kad turtas neva yra nekilnojamasis turtas, atsakovė UAB „AutoMobil LT“ neturėjo ir negalėjo turėti, nes sandorio sudarymo metu turtas nebuvo suformuotas ir nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip nekilnojamieji daiktai. Esant tokioms ginčo sutarties sudarymo aplinkybėms atsakovei UAB „AutoMobil LT“ nekilo ir neturėjo kilti abejonių dėl sudaromo sandorio teisėtumo, todėl atsakovė UAB „AutoMobil LT“ yra sąžininga įgijėja, negalėjusi žinoti, kad turtas neva negalėjo būti perleistas jos nuosavybėn pagal Pirkimo – pardavimo sutartį 2.

10.3. Atsakovė taip pat nurodė, kad yra praleistas trijų metų ieškinio senaties terminas reikšti reikalavimams dėl turto išreikalavimo. Šiuo atveju ieškovės ir atsakovės UAB „AutoMobil LT“ nesieja prievoliniai santykiai, todėl reiškiant reikalavimus, kurių pasekmė turto išreikalavimas iš atsakovės UAB „AutoMobil LT“ ir jo grąžinimas ieškovei, ieškovei būtų taikomas įstatymo nustatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Ieškovė ginčo turtą perleido 2015 m. spalio 5 d. Pirkimo – pardavimo sutartimi 1, todėl nuo šios datos skaičiuojama ieškinio senaties termino eigos pradžia, nes pats ieškovas šį turtą šią datą ir perleido. Ieškinį, kuriuo siekiama susigrąžinti turtą, ieškovė pareiškė tik 2021 m. spalio 22 d., t. y. praleidusi trijų metų ieškinio senaties terminą, todėl tai yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

10.4. Be to, nurodo, kad po to, kai Atsakovė 1 perleido ginčo turtą Pirkimo – pardavimo sutartimi 2, šis turtas buvo ženkliai pagerintas. Be to, ginčo turto nuomininkas UAB „Vasaros idėja“, su kuriuo buvo sudaryta lauko teniso aikščių (kortų) nuomos sutartis perdavė atsakovei UAB „AutoMobil LT“ šiuos turto pagerinimus: vandens cisterną ir jos įrengimą (1 vnt.); vandens siurblį ir jo įrengimą (1 vnt.); elektros kabelį ir jų tiesimą, pajungimą prie buitinių patalpų (280 metrų); teniso aikštyno dangos valymą, atnaujinimą (2 aikštės). Šiame priėmimo – perdavimo akte esančios nuotraukos patvirtina, kad turtas buvo akivaizdžiai pagerintas, kas reiškia, jog restitucijos taikymas, grąžinant šalis į padėtį, buvusią iki turto perleidimo, apskritai yra neįmanomas, dėl ko restitucijos taikymas šiuo atveju negalimas.

11. Atsakovė UAB „Invento“, be kita ko, pateikė atsiliepimą dėl ieškovės reikalavimų panaikinti Inspekcijos priimtus ginčijamus sprendimus, kuriuo prašo ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį. Pažymi, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė būtų atlikusi nekilnojamojo turto rekonstrukciją 2008 metais. Vien tik Inspekcijos surašytas aktas nėra pakankamas įrodymas galimai ieškovės atlikto rekonstravimo faktui patvirtinti. Pagal Nekilnojamo turto registro ir 1986 m. kovo 18 d. kadastro bylos duomenis, NTR įregistruoti kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), yra šaligatvis k1 (plotas 495 kv. m.), aikštelė k2 (plotas 616 m²) ir tvora k3, k4 ir k5 (ilgis 457,65 m). Taigi, pagal oficialius Registrų centro užfiksuotus duomenis aikštelės plotas yra 616 m² ir ši aikštelė priklauso Lietuvos Respublikai. 2022 m. vasario 8 d. sutarties pagrindu įgijo kilnojamą turtą, kuris negali būti tapatinamas su nekilnojamojo turto registre (toliau ir NTR) įregistruotu nekilnojamojo turto objektu – 616 m² ploto aikštele. mano, kad jam priklausantis kilnojamasis turtas ir ieškovei priklausantis Nekilnojamasis turtas (aikštelė) yra atskiri daiktai. Nurodo, kad Valstybei nuosavybės teise priklausanti aikštelė, dėl kurios surašytas Savavališkos statybos aktas ir Privalomieji nurodymai šioje byloje, yra nekilnojamasis turtas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Priklausantis kilnojamasis turtas (1358 m²) yra kilnojamasis turtas, kuris niekada nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, šių daiktų plotas yra akivaizdžiai skirtingas, aptariamų daiktų savininkai yra skirtingi. Be to, žemės sklypas bei jame esantys statiniai, įskaitant Nekilnojamo turto registre registruotą 616 m² ploto aikštelę, ieškovei nuosavybės teise nepriklauso, todėl ieškovė neturi jokių teisių į turtą, esantį šiame žemės sklype. Kadangi ieškovė pateikė ieškinį teismui 2022 m. gegužės 30 d., t. y. praėjus 10 mėnesių nuo Savavališkos statybos akto ir Privalomų nurodymų gavimo dienos, ieškovė praleido terminą ginčyti Savavališkos statybos aktą ir Privalomuosius nurodymus ir nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių terminas galėtų būti atnaujintas, todėl termino praleidimas sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atmesti.

12. Atsakovė Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos (toliau – ir ) Inspekcija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovės ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Visų pirma atsakovė pažymi, kad ieškovė praleido vieno mėnesio terminą ginčyti jos priimtų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, o šio termino atnaujinimo pagrindų, ieškovė nenurodo, todėl vien jau šiuo pagrindu ieškinys turėtų būti atmestas. Atsakovė prašo, tuo atveju, jeigu teismas neatmestų ieškinio dėl praleisto termino, ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Atsiliepime atsakovė taip pat akcentuoja, kad surašydama savavališkos statybos aktą, ji pagrįstai ir teisėtai vadovavosi 1986 m. kovo 18 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenimis, kurie laikytini teisėtais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pažymi, kad Inspekcija nekvestionuoja fakto, kad aikštelė yra suskaidyta į dvi dalis, todėl ieškovė savavališkos statybos padarinius turi pašalinti taip, kad bendras plotas atitiktų 1986 m. kovo 18 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenis. Būtent pagal pačios ieškovės 2020 m. birželio 22 d. pateiktą Inspekcijos Vakarų Lietuvos departamentui ir užregistruotą Inspekcijos duomenų valdymo informacinėje sistemoje „Avilys“, registracijos Nr. 1D-8768, UAB poilsio namai „Baltija“ paaiškinimą ir prie paaiškinimo pridėtus dokumentus dėl teniso kortų aikštelių, atsakovė nustatė, kad UAB poilsio namai „Baltija“ 2008 metais apie balandžio mėnesį atliko statybos darbus, susijusius su kitos inžinerinės paskirties statiniu – aikštele, adresu (duomenys neskelbtini). Skundo nagrinėjimo metu dėl 2008 metų apie balandžio mėnesį rekonstruotos kitos inžinerinės paskirties statinio – aikštelės adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo pateiktas privalomas statinio supaprastintas projektas su raštiškais pritarimais, kaip nurodyta statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai 12.1.2 papunktyje, todėl vadovaujantis pirmiau nurodytais teisės aktais, atsakovė tokią statybą pripažino savavališka. Atsakovė yra įsitikinusi, kad ginčijami savavališkos statybos aktas ir jo pagrindu priimti privalomieji nurodymai surašyti pagrįstai ir vadovaujantis statybos procesą reglamentuojančiais teisės aktais, nes atlikdama kiemo aikštelės rekonstravimo darbus ieškovė neturėjo statinio supaprastino projekto su savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, įgalioto nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus ir už nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą atsakingos institucijos įgalioto valstybės tarnautojo raštiškais pritarimais.

13. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į ieškovės pareiškimą bei patikslintą ieškinį, taip pat ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė pagrindžia CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkte, įtvirtinto juridinę reikšmę turinčio fakto taikymo sąlygas, taip pat trečiasis asmuo patvirtina, kad, kaip nurodyta prie pareiškimo pateiktame VĮ „Turto banko“ 2020 m. birželio 29 d. rašte, turtas pagal savo prigimtį priskirtinas nekilnojamojo turto kategorijai. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas tenkinti pareiškimą, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus ieškovės prašymo dėl juridinio fakto nustatymo patenkinimui.

14. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą ir dėl ieškovės reikalavimų panaikinti Inspekcijos priimtus ir jos ginčijamus sprendimus ir prašo teismo spręsti šį klausimą teismo nuožiūra. VĮ „Turto banko“ vertinimu reikalavimų pagal šį ieškinį dėl savavališkos statybos tenkinimas tiesiogiai susijęs su patikslintu ieškiniu dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Pripažinus sandorius negaliojančiais atitinkami turėtų būti išspręsti reikalavimai dėl Inspekcijos akto ir privalomojo nurodymo panaikinimo. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas naikinti Inspekcijos sprendimus, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus ieškinio patenkinimui.

15. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, taip pat atsiliepime į ieškovės patikslintą ieškinį nurodė, kad nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021 m. gegužės 24 d. duomenimis (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), įregistruotas 1.3177 ha ploto valstybinės žemės sklypas, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Registre, adresu (duomenys neskelbtini), yra įregistruoti – mokymo pastatas, kurio žymėjimas plane 2C1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), mokymo pastatas, kurio žymėjimas plane 3C2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šio pastato priklausinys – Kiti inžineriniai statiniai – Kiemo statiniai (kiemo aikštelė, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei Lietuvos Respublikos nuosavybės teisė į juos, turto patikėjimo teisė Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Registre įregistruoti juridiniai faktai, kad: 1) sudaryta žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) panaudos sutartis, panaudos gavėjas: Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras, įregistravimo pagrindas: 2018 m. kovo 21 d. Panaudos sutartis Nr. 16SUN-5-(14.16.56.). Plotas: 1.3177 ha. Įrašas galioja: nuo 2018 m. kovo 29 d.. Terminas: nuo 2018 m. kovo 21 d. iki 2023 m. gruodžio 23 d.; 2) sudaryta pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), panaudos sutartis, panaudos gavėjas: Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras, įregistravimo pagrindas: 2013 m. gruodžio 23 d. Perdavimo - priėmimo aktas Nr. A-578 2013-12-23, Panaudos sutartis Nr. S-578. Įrašas galioja: nuo 2014 m. sausio 17 d.. Terminas: nuo 2013 m. gruodžio 23 d. iki 2023 m. gruodžio 23 d.; 3) nekilnojamieji daiktai - žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje). Registro pastabose nurodyta, kad nekilnojamojo daikto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys, įrašyti Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje, neatitinka faktinių nekilnojamojo daikto kadastro duomenų, kurie užfiksuoti 2019 m. birželio 7 d., nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje. Trečiasis asmuo nurodo, kad Registre įregistruoti 1986 m. kovo 18 d. nustatyti kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys, statybos pradžios metai: 1974, statybos pabaigos metai: 1980. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – NTRĮ) 4 straipsniu, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pagalbinis pastatas, teniso aikštelė 1, teniso aikštelė 2 bei nuosavybės teisės į juos nekilnojamojo turto registre neįregistruoti. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad ieškovė ne kartą kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl pagalbinio pastato (kategorija ,,I grupės nesudėtingasis“), teniso aikštelės 1 (kategorija ,,II grupės nesudėtingasis“), teniso aikštelės 2 (kategorija ,,II grupės nesudėtingasis“), esančių (duomenys neskelbtini), bei nuosavybės teisių į juos registravimo nekilnojamojo turto registre, tačiau Registrų centras išnagrinėjęs ieškovės 2021 m. balandžio 15 d. prašymą (Paslaugų apskaitos sistemoje suteiktas Nr. 26775032) ir kartu su prašymu pateiktą nekilnojamojo turto registro posistemėje „Matininkas“ 2019 m. spalio 22 d., parengtą elektroninę nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, VĮ „Turto banko“ raštą 2020 m. birželio 29 d. Nr. (14.6E) SK4-6903, Švietimo mokslo ir sporto ministerijos raštą 2020 m. gruodžio 4 d. Nr. SR-5614, Plungės apylinkės teismo nutartį 2021 m. balandžio 2 d. civilinėje byloje Nr. e2YT-1417-588/2021, VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Klaipėdos skyrius (toliau – ir Kadastro tvarkytojas) 2021 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. SPR5-6607 (14.4 E) prašymą įrašyti šių statinių kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą atmetė, nes nepateikti dokumentai nekilnojamųjų daiktų duomenų įrašymui. Be to, nurodė, kad pagal pateiktų 2019 m. birželio 7 d. ir 2019 m. spalio 22 d. kadastro duomenų bylų duomenis matyti, kad teniso aikštelės 1b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvora 2t (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir aikštelė 4b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra suformuoti iš kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, valdomi patikėjimo teise Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, todėl pareiškėjas negali teikti prašymo dėl šių statinių įregistravimo. VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyrius (toliau – ir Registro tvarkytojas) 2021 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. SPR4-5200 (14.5 E) prašymą įregistruoti nuosavybės teises į šiuos statinius atmetė, nes nekilnojamojo turto kadastro duomenų tvarkytojas atsisakė įrašyti minėtų statinių kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, priimdamas sprendimą. Be to nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nepateikti dokumentai nustatantys nuosavybės teises. Dėl analogiškų priežasčių Kadastro tvarkytojas 2020 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. NSPR5-4576(14.4E) ir Registro tvarkytojas 2020 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. NSPR4-3884(14.5E) atmetė 2020 m. spalio 19 d. prašymą (Paslaugų apskaitos sistemoje suteiktas Nr. 25195776) įregistruoti minėtus statinius bei nuosavybės teises į juos pagal pateiktas 2019 m. spalio 22 d. ir 2019 m. birželio 7 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylas. 2019 m. spalio 23 d. ieškovas, teikdamas VĮ Registrų centras prašymą (Paslaugų apskaitos sistemoje suteiktas Nr. 22192626), pateikė 2019 m. rugsėjo 4 d. ir 2019 m. spalio 22 d. kadastro duomenų bylas, aiškinamąjį raštą dėl nekilnojamo turto registravimo 2019 m. spalio 23 d. Nr.4-58, deklaraciją apie statinio (-ių) statybos užbaigimą / statinio (-ių) paskirties pakeitimą 2019 m. spalio 23 d. Nr. 1. Kadastro tvarkytojas 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. SPR5-10296(14.50) prašymą atmetė dėl jau minėtų priežasčių. Be to, nurodė, kad pagalbinio pastato duomenų įrašymui į nekilnojamojo turto kadastrą pateikti dokumentai neatitinka teisės aktų reikalavimų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir NTKĮ) 7 straipsnio 4 dalimi, nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys į Nekilnojamojo turto registrą įrašomi dokumentų, numatytų NTKĮ 12 straipsnio 1 dalyje pagrindu. Seni statiniai gali būti registruojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įgytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo, tačiau pareiškėjas tokių dokumentų nepateikė, o pateikta deklaracija apie statinio (-ių) statybos užbaigimą/statinio (-ių), /patalpos (-ų) paskirties pakeitimą, surašyta atlikus minėto pastato paprastąjį remontą, nėra tinkamas dokumentas daikto įregistravimui Nekilnojamojo turto registre. Registro tvarkytojas 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. SPR4-7701(14.5) prašymą atmetė, nes pareiškėjo pateikti dokumentai neatitinka NTRĮ 23 straipsnio reikalavimų. Pateikta deklaracija taip pat nepatvirtina nuosavybės teisių į pagalbinį pastatą. Pareiškėjas neturi teisės paduoti prašymo įregistruoti nuosavybės teises į teniso aikšteles, nes minėti statiniai suformuoti iš kitiems asmenims priklausančių statinių. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad dėl pagalbinio pastato, teniso aikštelės 1, teniso aikštelės 2, esančių (duomenys neskelbtini), bei nuosavybės teisių į juos registravimo Registre į VĮ Registrų centrą taip pat kreipėsi ir Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras, tačiau Kadastro tvarkytojo 2019 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. SPR5-6264 ir Registro tvarkytojo 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. SPR4-4574, netenkintas jo prašymas (Paslaugų apskaitos sistemoje suteiktas Nr. 21363051), o Kadastro tvarkytojo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. SPR5-11085 ir Registro tvarkytojo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. SPR4-8443, netenkintas jo prašymas (prašymui Paslaugų apskaitos sistemoje suteiktas Nr. 21985320). Visi pirmiau nurodyti teritorinio Kadastro tvarkytojo ir Registro tvarkytojo sprendimai yra galiojantys. Trečiasis asmuo taip pat akcentavo, kad iš istorinės kadastro bylos bei 1986 m. kovo 18 d. statinių išdėstymo plano yra aiškiai matyti, kad teniso aikštelė 1 ir teniso aikštelė 2 iš tiesų yra suformuotos iš dalies kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, ir 2019 m. spalio 22 d. kadastro duomenų byloje yra užfiksuota, kad tiek teniso aikštelės 1, tiek teniso aikštelės 2 statybos pradžios ir pabaigos metai yra – 1974, t. y. tie patys, kaip ir dalies kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (aikštelės k2, tvoros k3 ir tvoros k4). Trečiasis asmuo pažymi, kad Lietuvos Respublikai nuosavybės teise įregistruoti kiemo statiniai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1131 ,,Dėl nekilnojamųjų daiktų (duomenys neskelbtini), perdavimo” ir 2012 m. spalio 31 d. Priėmimo-perdavimo aktu Nr. (22-15)-TVS2-47 buvo iš VĮ poilsio namai ,,Baltija” perduoti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai, nepatikslinus jų kadastro duomenų Nekilnojamojo turto kadastre. Trečiasis asmuo pažymi, kad ieškovė dėl žemės ar pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo privalo nurodyti konkretų nuosavybės teisės įgijimo pagrindą ir patvirtinti jį leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Jeigu nuosavybės teisės įgijimo pagrindu pareiškėjas nurodo sandorį, šio sudarymo faktas turi būti įrodinėjamas laikantis sandorio sudarymo metu ir jo sudarymo vietoje galiojusių materialiosios teisės normų, nustatančių tokio sandorio galiojimo sąlygas. Šiuo atveju, jei ieškovė teismui įrodys savo reikalavimo pagrįstumą dėl juridinio fakto nustatymo, trečiasis asmuo neprieštarauja, kad jis būtų patenkintas. Registrų centras taip pat atkreipė dėmesį, kad tam, kad būtų galima įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus, visų pirma, šie nekilnojamieji daiktai turi būtų suformuojami teisės aktų nustatyta tvarka (patvirtinamas statybos teisėtumo faktas) ir pagal pateiktus dokumentus įregistruojami nekilnojamojo turto registre, t. y. į nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi jų kadastro duomenys.

16. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT), atsiliepime į ieškovės pradinį pareiškimą, nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, raštu SR-3940 „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriui informaciją apie tai, kad UAB poilsio namai „Baltija“ 2012 m. neperdavė Ministerijai teniso kortų, taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1131 „Dėl nekilnojamųjų daiktų (duomenys neskelbtini), perdavimo“ buvo galima perduoti tik teisiškai įregistruotą nekilnojamąjį turtą, o teniso kortai nebuvo įregistruoti. Minėtame rašte Ministerija informavo, kad keletą kartų kreipėsi į VĮ „Turto banką“ dėl papildomos informacijos ir patikslinimo dėl turto, esančio valstybiniame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). VĮ „Turto bankas“ 2020 m. birželio 29 d. raštu Nr. (14.6-44)-SK4-6903 informavo Ministeriją, kad statiniai yra nekilnojamasis turtas ir priklauso UAB poilsio namams „Baltija“. Atsižvelgiant į tai, kad pati Ministerija ir VĮ „Turto bankas“ pripažino, kad statiniai yra UAB poilsio namai „Baltija“ nuosavybė, Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrius 2020 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. 16SD-1846-(14.16.136 E.) „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“ kreipėsi į matininką A. D. ir prašė patikslinti Žemės sklypo kadastro duomenų lentelės „Duomenys apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių savininkus, jei jie nesutampa su žemės sklypo savininku“ ir nurodyti, kad statinių savininkas yra UAB poilsio namai „Baltija“. Matininkui A. D. pakoregavus bylą, Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrius 2020 m. spalio 7 d. raštu Nr. 16SD-1983-(14.16.136 E.) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) mieste, kadastro duomenų pakeitimo“ kreipėsi į VĮ Registrų centras, prašydamas Nekilnojamojo turto kadastre įregistruoti Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimą. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad Nacionalinė žemės tarnyba nėra suinteresuota nagrinėjamos bylos baigtimi, kadangi, nepriklausomai nuo to, kas bus statinių valdytojas, tai neturės įtakos Nacionalinės žemės tarnybos funkcijoms ir veiksmams administruojant valstybinę žemę, taip pat teisės aktuose įtvirtintoms teisėms ir pareigoms. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Nacionalinė žemės tarnyba prašo teismo pareiškėjos UAB poilsio namai „Baltija“ pareiškime išdėstytus reikalavimus ir byloje esančius įrodymus vertinti ir spręsti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios bus įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais, teismų praktika.

17. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras pateikė atsiliepimą į ieškovės reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašo patikslintą ieškinį atmesti. Trečiasis asmuo pažymi, kad jo žiniomis 2019 m. Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje (toliau tekste – Ministerija) įvyko susitikimai su VĮ „Turto banko“ atstovais, kurių metu žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įrengta teniso aikštelių dirbtinė sintetinė danga su smėliu – 1358,00 kv. m., išnagrinėjus dokumentaciją, apskaitos standartus ir pan. buvo priskirta kilnojamajam turtui – nuspręsta, kad nurodytą teniso aikštelių dirbtinę sintetinę dangą su smėliu galima išmontuoti, perkelti į kitą vietą ir pan. Iš Ministerijos 2021 m. liepos 1 d. pateikto atsiliepimo Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-31-995/2023, matyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1239 „Dėl nekilnojamųjų daiktų perdavimo pagal panaudos sutartį viešajai įstaigai Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centrui“ perdavė pagal panaudos sutartį 10 metų laikotarpiui Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centrui valstybei nuosavybės teise priklausančius ir Ministerijos patikėjimo teise valdomus nekilnojamuosius daiktus (duomenys neskelbtini): pastatą-poilsio pastatą, pažymėtas plane – 2K1ž, unikalus numeris –(duomenys neskelbtini); pastatą–poilsio pastatą, pažymėtas plane – 3K2p, unikalus numeris –(duomenys neskelbtini), su jam priskirtu priklausiniu kitais statiniais (inžineriniais) – kiemo aikštele, tvora, unikalus numeris – (duomenys neskelbtini) bei nurodė, kad VĮ „Turto bankas“ 2020 m. balandžio 6 d. raštu Nr. (14.6-44)-SK4-3464 informavo Trečiąjį asmenį ir Ministeriją, kad VĮ „Turto banko“ 2019 m. organizuoto aukciono metu, UAB poilsio namų „Baltija“ valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų paketo privatizavimo medžiagoje nebuvo minimas turtas – teniso aikštelės dirbtinė sintetinė danga su smėliu – 1358,00 kv. m, teniso aikštelių tvora – 182 m, buitinės patalpos –35 kv. m, adresu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini)). VĮ „Turto banko“ turima informacija, UAB poilsio namai „Baltija“ 2015 m. spalio 8 d. aukščiau nurodytą turtą pardavė VšĮ Šv. Ignaco Lojolos kolegijai (2015 m. spalio 8 d. pirkimo pardavimo sutartis Nr. 15-51-BP). Taigi, trečiasis asmuo vertina, kad iš nurodytų dokumentų akivaizdu, kad teniso aikštelių dirbtinė sintetinė danga su smėliu – 1358,00 kv. m., niekada ieškovės nebuvo laikoma nekilnojamuoju turtu kaip, kad teigiama ieškovės ieškinyje, todėl net jai ir aukščiau nurodytos teniso aikštelių dirbtinės sintetinės dangos iš tiesų nuosavybės teise priklausė ieškovei, nors ši informacija trečiajam asmeniui nėra žinoma, trečiasis asmuo pagrįstai pareziumuoja, kad pagal Ministerijos turimus dokumentus, pirmiau nurodytas turtas yra laikytinas kilnojamuoju turtu, kurį galima išmontuoti, perkelti į kitą vietą ir pan., todėl tokio turto perdavimui nėra reikalingas notarinės formos sandoris, todėl nurodytą turtą (teniso aikštelių dirbtinę sintetinę dangą su smėliu –1358,00 kv. m.) ieškovei perleidžiant atsakovams nesudarius notarinės formos sandorio, trečiasis asmuo vertina, kad nebuvo pažeisti CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai, todėl sandoriai nėra laikytini pažeidžiančiais imperatyvias įstatymo nuostatas. Trečiasis asmuo pažymi, kad jis nebuvo sandorių ginčijamų sandorių šalimi, todėl negali įvertinti ar aukščiau nurodyti sandoriai atitiko jų šalių ketinimus, tikslus, tačiau trečiojo asmens vertinimu, teismui nenustačius, kad pirmiau nurodyti sandoriai neatitinka įstatymo jiems keliamų imperatyvių reikalavimų, laikytina, kad nurodyti sandoriai yra galiojantys ir jų šalims turi įstatymo galią, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo juos pripažinti niekiniais ir taikyti restituciją, neva dėl imperatyvių įstatymo normų pažeidimų, nes pagal išdėstytą aukščiau, akivaizdu, kad įstatymas ieškovės su atsakovais sudarytiems sandoriams nenumatė notarinės formos reikalavimo kaip, kad nepagrįstai teigia ieškovė ieškinyje. Trečiojo asmens vertinimu ieškinys yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas.

18. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras pateikė atsiliepimą taip pat ir į ieškovės reikalavimus dėl atsakovės Inspekcijos priimtų ir ieškovės ginčijamų sprendimų, kuriuo prašo ieškinį atmesti praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieno mėnesio terminą, tuo atveju, jei teismas tuo pagrindu ieškinio neatmestų, ieškovės ieškinį prašo atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Trečiasis asmuo paaiškino, kad Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras pagal 2013 m. gruodžio 10 d. panaudos sutartį Nr. 16SUN-5-(14.16.56.)-8, 2018 m. kovo 21 d. panaudos sutartį Nr. 16SUN-5-(14.16.56.), panaudos pagrindais naudoja žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), trečiojo asmens įstatuose numatytai veiklai vykdyti. Trečiasis asmuo 2011 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. (1.11)-SD-65 kreipėsi į Ministrą Pirmininką ir 2011 m. gruodžio 20 d. į ieškovę dėl viso nekilnojamojo turto, esančio Žemės sklype, perdavimo trečiajam asmeniui. Vadovaujantis LR Vyriausybės 2012 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 823 VĮ poilsio namai ,,Baltija“ perdavė trečiajam asmeniui visą nekilnojamąjį turtą, esantį žemės sklype: 1) pastatą – mokymo pastatą (pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo daikto kadastrų duomenų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pastatas pažymėtas plane - 2C1Ž, bendras plotas - 64,21 kv. m.); 2) pastatą – mokymo pastatą (pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo daikto kadastrų duomenų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pastatas pažymėtas plane - 3C2P, bendras plotas - 602,73 kv. m.); 3) kiti statiniai – kiemo statiniai (kiemo aikštelė, tvora), unikalus numeris - (duomenys neskelbtini). Pirmiau nurodytas nekilnojamasis turtas trečiajam asmeniui buvo perduotas pagal panaudos sutartį penkerių metų laikotarpiui. Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1131 nekilnojamasis turtas, esantis Žemės sklype buvo perduotas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise. Ministerija įgyvendindama Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 nutarimą Nr. 1239, 2013 m. gruodžio 23 d. Nekilnojamojo turto panaudos sutartimi perdavė nekilnojamąjį turtą trečiajam asmeniui 10 metų laikotarpiui. Trečiasis asmuo nurodo, kad žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), yra įrengta teniso aikštelių dirbtinė sintetinė danga su smėliu - 1358,00 kv. m., teniso aikštelių tvora - 182 m, buitinės patalpos - 35 kv. m., kurie jau buvo žemės sklype, prieš trečiajam asmeniui pradedant naudotis žemės sklypu. Trečiasis asmuo taip pat nurodo, kad jis 2019 m. nusprendė išskaidyti vieną iš valstybei nuosavybės teise priklausančio, Ministerijos patikėjimo teise valdomo turto kiti statiniai – kiemo statiniai (kiemo aikštelė, tvora), unikalus numeris - (duomenys neskelbtini). Švietimo, mokslo ir sporto ministras 2019 m. balandžio 12 d. įgaliojimu Nr. G-10 ,,Dėl nekilnojamojo turto įregistravimo“ suteikė įgaliojimus trečiajam asmeniui atlikti dviejų teniso aikštelių, tvoros ir buitinių patalpų kadastrinius matavimus ir juos teisiškai įregistruoti. VĮ Registrų centras parengė Nekilnojamųjų daiktų kadastro ir registro bylą, kurioje suformavo nekilnojamuosius daiktus – aptvėrimas 1 t (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), I grupės nesudėtingasis), takai 5 b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), II grupės nesudėtingasis), teniso aikštelė 2b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), II grupės nesudėtingasis). Trečiasis asmuo pažymi, kad statiniai aptvėrimas 1 t (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), I grupės nesudėtingasis), takai 5 b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), II grupės nesudėtingasis), teniso aikštelė 2b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), II grupės nesudėtingasis) yra suformuoti iš jau esamo turtinio vieneto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo atlikęs kadastrinius matavimus kreipėsi į VĮ Registrų centras dėl pirmiau nurodytų statinių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į VĮ Registrų centras pastabas, trečiojo asmens prašymu, Švietimo, mokslo ir sporto ministras 2019 m. rugsėjo 17 d. įgaliojimu Nr. G-27 ,,Dėl nekilnojamojo turto teisinės registracijos“ papildė nekilnojamojo turto sąrašą unikaliais numeriais bei statiniais ir suteikė įgaliojimus trečiajam asmeniui atlikti kadastrinius matavimus ir įregistruoti valstybės nuosavybėn ir Ministerijos patikėjimo teisę naujai suformuotam nekilnojamajam turtui (2 aptvėrimai, 2 aikštelės, 2 teniso aikštelės, 2 terasos, teniso kortų aptarnavimo pastatas ir takai). Taip pat trečiasis asmuo kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrių su prašymu ,,Dėl NT objekto kadastrinių matavimų bylos įregistravimo“ tam, kad pakeistų Žemės sklypo kadastro duomenis ir būtų galima įregistruoti aukščiau nurodytus statinius. Šio atsiliepimo teismui pateikimo dieną trečiojo asmens pirmiau nurodytas prašymas vis dar nėra tenkintas, iš esmės dėl ieškovės reiškiamų nepagrįstų ieškinių – tiek šioje byloje (civilinė byla Nr. e2-2327-999/2022), tiek Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-100-973/2022. Trečiajam asmeniui nebuvo žinoma informacija ar aukščiau nurodyti statiniai buvo įrengti laikantis teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių statybų teisėtumą, o susipažinęs su civilinėje byloje esančiais dokumentais, trečiasis asmuo vertina, kad ieškovė pirmiau nurodytus statinius Žemės sklype pastatė savavališkai dėl ko pagrįstai atsakovė Inspekcija surašė Savavališkos statybos aktą bei Privalomuosius nurodymus, o ieškovės ieškinyje nurodyti argumentai yra nepagrįsti ir atmestini.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

19. Plungės apylinkės teismas 2024 m. sausio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas sprendimu civilinės bylos dalį pagal ieškovės reikalavimus atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos dėl 2021 m. liepos 9 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-210708-00069, 2021 m. liepos 7 d. privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-210709-00068 ir 2021 m. liepos 9 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-210709-00065, taip pat pagal ieškovės UAB poilsio namai „Baltija“ reikalavimą pripažinti niekine ir negaliojančia UAB „AutoMobil LT“ ir UAB „Invento“ 2022 m. vasario 8 d. Kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2022-01-25/PL01 pagrindu sudarytą priėmimo – perdavimo aktą, nutraukė. Pripažino niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2015 m. spalio 8 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 15-51-BP, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės VšĮ Šv. Ignaco Lojolos kolegijos ir jos pagrindu 2016 m. kovo 15 d. sudarytą priėmimo – perdavimo aktą, ir taikė restituciją – priteisė iš ieškovės atsakovei Viešajai įstaigai Šv. Ignaco Lojalos kolegijai 50 820 Eur. Pripažino niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento Viešosios įstaigos Šv. Ignaco Lojalos kolegijos ir UAB „AutoMobil LT“ 2020 m. liepos 1 d. sudarytą kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, ir jos pagrindu 2020 m. liepos 7 d. sudarytą priėmimo – perdavimo aktą, taikė restituciją – priteisė iš Viešosios įstaigos Šv. Ignaco Lojalos kolegijos atsakovei UAB „Automobil Lt“ 51 000 Eur. Pripažino niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento UAB „AutoMobil LT ir UAB „Invento“ 2022 m. vasario 8 d. sudarytą Kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2022-01-25/PL01. Pripažino niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento ieškovės UAB poilsio namai „Baltija“ su atsakove VšĮ Šv. Ignaco Lojolos kolegija 2020 m. balandžio 22 d. sudarytą Taikos sutartį. Kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Priteisė ieškovei UAB poilsio namai „Baltija“ iš atsakovių VšĮ Šv. Ignaco Lojolos kolegijos, UAB „Automobil Lt“, UAB „Invento“ lygiomis dalimis, iš kiekvienos atsakovės po 12 012,58 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės UAB poilsio namai „Baltija“ atsakovei VšĮ Šv. Ignaco Lojolos kolegijai 8 470 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės UAB poilsio namai „Baltija“ atsakovei UAB „Invento“ 25 474,45 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės UAB poilsio namai „Baltija“ trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, Karaliaus Mindaugo profesinio rengimo centrui, 2 813,25 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei iš ieškovės UAB poilsio namai „Baltija“ 17,92 Eur, iš atsakovų VšĮ Šv. Ignaco Lojolos kolegijos, UAB „Automobil LT“, UAB „Invento“ 8,96 Eur, iš kiekvienos atsakovės lygiomis dalimis, t. y. po 2,98 Eur, išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Priteisė teismo ekspertui G. P. iš ieškovės UAB poilsio namai „Baltija“ 125 Eur, iš atsakovių VšĮ Šv. Ignaco Lojolos kolegijos, UAB „Automobil Lt“, UAB „Invento“ po 41,67 Eur išlaidoms už eksperto G. P. ekspertizės pristatymą nuotoliniame teismo posėdyje atlyginti. Teismo sprendimui įsiteisėjus, nusprendė panaikinti 2022 m. kovo 31 d. Plungės apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindiniai teismo sprendimo argumentai:

19.1. Dėl Inspekcijos surašytų savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų bei pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo. Pažymėjo, jog ieškovės reikalavimams dėl savavališkos statybos akto ir nurodymų nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų bei pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo taikomi administracinių bylų teisenos, o ne ieškinio senaties terminai. Nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčijami administraciniai aktai ieškovei buvo įteikti 2021 m. liepos 13 d., o ieškinys pateiktas 2022 m. gegužės 30 d. Teismas vertino, jog vieno mėnesio ieškinio padavimo terminas yra praleistas. Nusprendė, kad ieškovės prašymas dėl termino atnaujinimo esant svarbioms priežastims, yra nepagrįstas, o ieškinio dėl administracinių aktų panaikinimo padavimo terminas buvo praleistas dėl subjektyvių ieškovės atstovo(-ų) veiksmų.

19.2. Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo teismas pažymėjo, kad ieškovė privalėjo įrodyti ne tik faktą, kad jai buvo perduotos nuosavybės teisės į nurodytus statinius, bet ir tai, šie statiniai yra teisėtai sukurti. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė nepateikė objektyvių duomenų, kad ji yra jų savininkė ir, kad dalis ginčo statinių yra pastatyti teisėtai. Teismas nesirėmė ieškovės pateiktomis nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylomis spręsdamas ginčo objektų teisėtumo klausimą, nes jos iki šiol nėra kadastro tvarkytojo patikrintos, patvirtintos ir įregistruotos nekilnojamojo turto registre. Teismas nesivadovavo ieškovės pateiktomis 1995 – 1999 metų, 2005-2006 metų bei 2009-2010 metų ortofoto nuotraukomis, nes, teismo vertinimu, jose užfiksuoti duomenys neleidžia objektyviai nuspręsti nei apie ginčo statinių realius matmenis, nei apie jų pokyčius atitinkamu laikotarpiu. Pažymėjo, kad 2022 m. gruodžio 13 d. teismo ekspertizės aktu taip pat nesivadovauja, kadangi jo padarytos išvados prieštarauja kitiems pateiktiems dokumentams ir nustatytiems faktams. Nurodė, jog aplinkybė, kad ginčo statinys (kiemo aikštelė) yra faktiškai suskaidytas į dvi dalis (ginčo byloje dėl to nėra) nereiškia, kad ginčo teritorijoje be jau paminėto užregistruoto inžinerinės paskirties statinio (kiemo aikštelės), kurį rekonstravo ieškovė, padidindamas ginčo statinio plotą, būtų dar kokių nors statinių (teniso aikštelių). Nurodė, kad ieškovės kvestionuojami nekilnojamojo turto registre įregistruoti duomenys, 1986 m. kovo 18 d. atlikti kadastro duomenų fiksavimai yra galiojantys, nepanaikinti. Teismas pažymėjo, kad ieškovė ginčo turto nevaldo ne tik nuosavybės, bet ir jokia kitokia teise, be to dalis ginčo turto, yra savavališkų statybų rezultatas.

19.3. Dėl 2015 m. spalio 8 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 15-51-BP pripažinimo negaliojančia teismas pažymėjo, jog parduoti daiktai (statiniai) yra nekilnojamieji daiktai. Nurodė, kad sandoris negalioja ne tik dėl notarinės formos nesilaikymo. Pažymėjo, kad sandorio pagrindu ieškovė pardavė Atsakovui 1 daiktus, net nebūdama tų daiktų savininke, t. y. neturėjo įstatymo suteiktos teisės ginčo turto perleisti Atsakovui 1, o dalis ginčo statinio pripažinta kompetentingų institucijų kaip savavališka statyba. Tais pačiais motyvais 2020 m. liepos 1 d. Atsakovo 1 ir Atsakovo 2 sudarytos kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, Atsakovo 2 ir Atsakovo 3 2022 m vasario 8 d. sudarytas Kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo Nr. 2022-01-25/PL01 sutartis pripažino niekinėmis ir negaliojančiomis, o 2020 m. liepos 7 d. kilnojamojo turto priėmimo – perdavimo aktą (toliau – Priėmimo-perdavimo aktas 2) niekiniu ir negaliojančiu, kaip to pasekmė nuo jo sudarymo momento pripažintinas ir Priėmimo – perdavimo aktas 2, kuris sudarytas negaliojančios Pirkimo – pardavimo sutarties 2 pagrindu. Pažymėjo, kad Pirkimo-pardavimo sutarties 3 pagrindu Statinių perdavimo – priėmimo aktas nebuvo sudarytas, todėl ieškovė teismo posėdžio metu reikalavimo dėl Statinių perdavimo – priėmimo akto atsakovams nebereiškė, todėl civilinės bylos dalį dėl paminėto reikalavimo nutraukė.

19.4. Dėl reikalavimo 2020 m. balandžio 22 d. ieškovės ir Atsakovo 1 sudarytą Taikos sutartį pripažinimo niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento pažymėjo, jog pripažinus Pirkimo-pardavimo sutartį 1 bei jos pagrindu sudarytą Priėmimo – perdavimo 1 aktą niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, Taikos sutartį taip pat pripažįsta negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

20. Ieškovė UAB Poilsio namai „Baltija“ apeliaciniu skundu prašo Plungės apylinkės teismo 2024 m. sausio 12 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovės reikalavimai, panaikinti ir priimti naują sprendimą: ieškovės UAB Poilsio namai „Baltija“ ieškinį tenkinti visiškai; pašalinti iš sprendimo motyvų dalyje dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais nurodytą argumentą, jog sandoriai yra niekiniai ir negaliojantys nuo sudarymo momento inter alia dėl to, kad jais perleistas ieškovei UAB Poilsio namai „Baltija“ nepriklausantis turtas; pakeisti sprendimo dalį, kuria kaip ieškovės UAB Poilsio namai „Baltija“ ir atsakovės VšĮ Šv. Ignaco Lojolos kolegijos sudarytos 2015 m. spalio 8 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 15-51-BP ir jos pagrindu 2016 m. kovo 15 d. sudaryto priėmimo – perdavimo akto, atsakovių VšĮ Šv. Ignaco Lojolos kolegija ir UAB „AutoMobil LT“ 2020 m. liepos 1 d. sudarytos kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties ir jos pagrindu 2020 m. liepos 7 d. sudaryto priėmimo – perdavimo akto, atsakovių UAB „AutoMobil LT ir UAB „Invento“ 2022 m. vasario 8 d. sudarytos Kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2022-01-25/PL01 ir ieškovės UAB Poilsio namai „Baltija“ ir atsakovės VšĮ Šv. Ignaco Lojolos kolegija 2020 m. balandžio 22 d. sudarytos Taikos sutarties pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais pasekmė pritaikyta vienašalė restitucija, nustatant, jog kaip minėtų sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais pasekmė taikoma dvišalė restitucija; perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme ir priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

21.1 Nurodė, kad yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, kadangi teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl ieškovės reikalavimo pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ieškovė valdo namelį nuosavybės teise. Ieškovė mano, kad su nameliu susijusios faktinės aplinkybės pirmosios instancijos teismo nebuvo netirtos, jos nesusietos su teisės normomis sudarančiomis reikalavimo atmetimo pagrindą.

21.2 Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi nepagrįstai nesivadovavo ir atmetė teismo eksperto ekspertizės akto išvadas. Mano, kad dėl netinkamo įrodymų vertinimo pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė aikštelių statybos teisėtumo klausimą. Pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismo išvada, jog statiniai priklauso Lietuvos Respublikai prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir pačių Lietuvos Respublikos atstovų ne kartą išreikštai pozicijai.

21.3 Ieškovės vertinimu iš skundžiamo teismo sprendimo argumentų šalintinas motyvas, kad ieškovė ginčijimais sandoriais perleido jai nepriklausantį turtą, kadangi pripažinta, kad aikšteles ir namelį ieškovė valdo nuosavybės teise. Mano, kad buvusi padėtis atkurtina taikant ne vienašalę restituciją kaip nusprendė pirmosios instancijos teismas, o dvišalę restituciją.

21.4 Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog ieškovė praleido terminą administraciniams aktams (Inspekcijos Savavališkos statybos aktui ir Privalomiesiems nurodymams) apskųsti. Ieškovės vertinimu pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikos administracinių aktų apskundimo termino skaičiavimo klausimu, nepagrįstai sureikšmino skundžiamų aktų išsiuntimo faktą (ignoruodamas aplinkybę, jog į bylą nepateikta įrodymų dėl siuntos įteikimo).

21.5 Nurodė, kad spręsdamas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad ieškovė valdo teniso aikšteles nuosavybės teise, pirmosios instancijos teismas be pagrindo sureikšmino aplinkybę, jog galiojančiais Inspekcijos administraciniais aktais teniso aikštelių rekonstrukcija 2008 metais pripažinta savavališka statyba. Ieškovės vertinimu, net jei 2008 m. vykę darbai buvo neteisėti, pirminių matmenų aikštelės pripažintinos ieškovės nuosavybe, nes ieškovė lieka Privalomaisiais nurodymais įpareigota atstatyti aikštelių matmenis į būklę, buvusią prieš 2008 metus.

21. Atsakovė VšĮ „Šv. Ignaco Lojolos kolegija“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo Plungės apylinkės teismo 2024 m. sausio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovė jokio turto neturi, nes turtą, kaip kilnojamąjį turtą, pardavė Kolegijai, o visas nekilnojamasis turtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1131 buvo perduotas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise. Pažymėjo, kad eksperto išvada šiame procese turi būti vertintina tik kaip vienas iš įrodymų pagal CPK 185 straipsnyje reglamentuotas įrodymų vertinimo taisykles. Laikosi pozicijos, kad Lietuvos Respublikai priklausanti aikštelė, dėl kurios surašytas Savavališkos statybos aktas ir Privalomieji nurodymai, yra visiškai kitas daiktas nei ieškovės kolegijai perduotas turtas: skiriasi šių daiktų klasifikacija (nekilnojamasis ir kilnojamasis), plotas, savininkai. Turtas nėra nekilnojamieji daiktai, jie nebuvo sukurti ir suformuoti įstatymų nustatyta tvarka, o pagal istorinius dokumentus jie yra identifikuotini kaip kilnojamieji daiktai. Ginčo turtas niekada nebuvo suformuotas kaip nekilnojamasis ir niekada nebuvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Ginčijamų sandorių sudarymo metu šis turtas taip pat nebuvo suformuotas kaip nekilnojamasis turtas. Ieškovė nuo 2015 m. siekė turtą parduoti ir jį teisėtai įsigijo Kolegija. Taigi tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas pripažintų tą aplinkybę, kad turtas 2015 m. nuosavybės teise priklausė ieškovei, nebeliktų pagrindo pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2015 m. spalio 8 d. turto pirkimo – pardavimo Sutartį 1 sudarytą tarp ieškovės ir kolegijos ir Priėmimo – perdavimo aktą1. Sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovė praleido ABTĮ nustatytą vieno mėnesio terminą administraciniams aktams ginčyti, nesant tam svarbių priežasčių, dėl ko yra pagrindas šią civilinę bylą nutraukti.

22. Atsakovė UAB „Invento“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo Plungės apylinkės teismo 2024 m. sausio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismas pasisakė dėl ieškovės reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį namelio valdymo nuosavybės teise faktą ir pagrįstai tokį reikalavimą atmetė. Teismas išsprendė visus pareikštus reikalavimus byloje, o dėl reikalavimų pasisakyta tiek motyvuojamojoje, tiek rezoliucinėje sprendimo dalyje. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje taip pat aiškiai nurodyta, kad namelis patenka į ginčo turto sąvoką. Pažymi, kad ieškovė nevaldo nei namelio, nei aikštelės ne tik nuosavybės, bet ir jokia kita teise nuo 2015 m. spalio 8 d. Teismas pagrįstai nesivadovavo teismo eksperto G. P. ekspertizės akto išvadomis, nes jos akivaizdžiai prieštarauja oficialiems NTR duomenims bei kitiems byloje esantiems įrodymams. NTR duomenys apie žemės sklype esančią Lietuvos Respublikai priklausančią aikštelę yra nenuginčyti, todėl laikomi teisingais ir išsamiais. Ieškovės pozicija apeliaciniame skunde dėl aikštelių ir valstybės vardu NTR registruotos aikštelės k2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra nenuosekli, prieštaringa. Teismas teisingai išsprendė aikštelių teisėtumo klausimą. Ieškovei tenka pareiga įrodyti ieškinio dalyką ir pagrindą, ji to nepadarė. Teismas neturėjo pareigos pats rinkti įrodymus šioje byloje. Atsižvelgiant į tai, teismas tinkamai taikė įrodinėjimo standartą, įrodinėjimo naštą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias nuostatas ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą dėl įrodymų apie aikštelių teisėtumą nebuvimo byloje. Teismui konstatavus, kad turtas laikytinas nekilnojamuoju turtu, logiškai pagrįstos yra teismo išvados, jog ieškovė perleido jai nepriklausantį turtą ir todėl turtas laikytinas Lietuvos Respublikos nuosavybe. Teismas pagrįstai netaikė dvišalės restitucijos. Pritaikius dvišalę restituciją, būtų formuojama ydinga ir itin pavojinga teismų praktika, sudaranti prielaidas nesąžiningai sutarties šaliai laisvai keisti savo valią jau po sandorio sudarymo ir tokiu būdu užvaldyti jai nepriklausantį turtą. Be to, dvišalė restitucija negalima ir dėl to, kad teismui pripažinus, jog turtas nekilnojamasis, jo savininku laikytina Lietuvos Respublika, o ne ieškovė. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė praleido terminą administraciniams aktams apskųsti.

23. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad apeliacinio skundo argumentas, neva iš Inspekcijos atliekamų patikrinimų ieškovė neturėjo pagrindo suprasti, kad bus tiriamas ne ginčo statinių teisėtumas (savavališkos rekonstrukcijos), o tik bus vertinamos aplinkybės ar ginčo statiniai nekilnojamieji ar kilnojamieji daiktai, yra atmestinas kaip nepagrįstas. Privalomąjį nurodymą ieškovė gavo, tai įrodo UAB poilsio namai „Baltija“ atstovės advokatės O. P. 2020 m. birželio 22 d. pateikti paaiškinimai su pridedamais dokumentais. Ieškovės paaiškinimas su priedais yra pridėti prie Inspekcijos 2021 m. liepos 5 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FAK-1279, kuris yra savavališkos statybos akto priedas. Aplinkybė, kad ieškovę ėmėsi atstovauti kitas advokatas, kuriam Inspekcijos 2022 m. balandžio 29 d. raštu Nr. 2D-7941 pateikti ieškovės jau turimi duomenys, negali būti laikoma svarbia priežastimi termino atnaujinimui. Pažymi, kad sprendime teismas nurodė, kad ekspertiniu tyrimu nesivadovauja, kadangi jo padarytos išvados prieštarauja kitiems šioje civilinėje byloje pateiktiems ir teismo aptartiems dokumentams ir nustatytiems faktams. Atlikti kadastro duomenų fiksavimai yra galiojantys, nepanaikinti, t. y. nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas neturi pagrindo jais nesivadovauti. Byloje esantys oficialūs rašytiniai įrodymai patvirtina, kad teniso aikštelės yra nekilnojamojo turto registre unikaliu numeriu Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoti kaip kiemo statiniai, šie inžineriniai statiniai įregistruoti Lietuvos Respublikos vardu ir turto patikėjimo teise valdo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kuri šiuo metu yra perdavusi ginčo turtą panaudos sutarties pagrindu naudotis trečiajam asmeniui Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centrui, teismas darė išvadą, kad ieškovė ginčo turto nevaldo ne tik nuosavybės, bet ir jokia kitokia teise, be to dalis ginčo turto, yra savavališkų statybų rezultatas. Šios teismo išvados nepaneigia nei ieškovės į bylą teikiami istoriniai šaltiniai, nei kiti jos teikiami rašytiniai dokumentai (turto vertinimo atskaitos, įvedimo į eksploataciją aktas, Vyriausybės nutarimas dėl lėšų skyrimo, raštas dėl lėšų panaudojimo, ilgalaikio turto inventorizacijos aktas ir kt.). Teismas pagrįstai ir teisėtai nurodė, kad remtis ieškovės pateiktais 2019 m. atliktais kadastriniais duomenimis neturi pagrindo, kadangi šie kadastriniai duomenys nėra įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka nekilnojamojo turto kadastre. Byloje įrodymų visuma patvirtina, kad kitos inžinerinės paskirties statinys aikštelė įeina į kitų kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sudėtį ir kurios plotas pagal nenuginčytus dokumentus yra 616 m², ir kuri įregistruota Lietuvos Respublikos vardu.

24. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VšĮ Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo Plungės apylinkės teismo 2024 m. sausio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismas sprendime, priešingai nei teigia ieškovė, pasisakė dėl visų žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), esančių ginčo statinių galimo priklausomumo nuosavybės teise ieškovei. Nesutinka su ieškovės argumentais, jog nebuvo pasisakyta dėl namelio nuosavybės teisės. Pažymi, jog tai, kokia apimtimi teismas pasisakė dėl ieškinio reikalavimų yra teismo diskrecijos teisė, šiuo atveju dėl aikštelių buvo pasisakyta plačiau, tačiau tuo pat metu pasisakyta ir dėl namelio. Dėl ekspertizės akto teismas visiškai teisingai pasisakė ir teisingai nurodė, kad didesnę įrodomąją galią turi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nei ekspertizė. Pažymėjo, jog teismui neatsakius į istorinius ieškovės argumentus, tai nedaro skundžiamo teismo sprendimo negaliojančiu. Dėl žemės sklypo ir jam esančių statinių teismo buvo pasisakyta aiškiai ir motyvuotai, o apeliaciniame skunde tik atkartojami ieškinio motyvai. Argumentai dėl dvišalės restitucijos neapgrįsti, kadangi teismas nurodė ir pagrindė dėl kokių aplinkybių taiko vienašalę restituciją. Ieškovė praleidimo daugiau nei 10 mėnesių terminą savavališkos statybos aktui ir Privalomiesiems nurodymams apskųsti ir nepateikė svarbių termino praleidimo priežasčių. Atmesdamas reikalavimą dėl juridinio fakto patvirtinimo teismas detaliai argumentavo.

25. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie aplinkos ministerijos prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo visas reikšmingas bylai aplinkybes, rašytinius įrodymus, teisingai taikė ir aiškino teisės aktus, teismų praktiką, tai yra visiškai atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai ir motyvai neturėtų sudaryti pagrindo skundžiamo sprendimo panaikinimui.

26. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VĮ „Turto bankas“ prašo dėl apeliacinio skundo pagrįstumo nuspręsti atsižvelgiant į jų poziciją išdėstytą pirmosios instancijos teisme.

27. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija prašo Plungės apylinkės teismo 2024 m. sausio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir ) CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

29. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl faktinių ginčo aplinkybių ir ginčo apeliacinės instancijos teisme esmės

30. Iš 2021 m. kovo 27 d. nekilnojamojo turto registro domenų bazės išrašo su istorija nustatyta, kad žemės sklypas su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Ieškovė nuo 1996 m. rugpjūčio 8 d. iki 2012 m. lapkričio 20 d. patikėjimo teise valdė sklype esančius mokymo pastatus ir kiemo aikštelę su tvora, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); taip pat panaudos pagrindais valdė žemės sklypą nuo 2004 m. liepos 19 d. iki 2013 m. spalio 25 d.

31. Trečiasis asmuo Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras pagal 2013 m. gruodžio 10 d. panaudos sutartį Nr. 16SUN-5-(14.16.56.)-8, 2018 m. kovo 21 d. panaudos sutartį Nr. 16SUN-5-(14.16.56.), panaudos pagrindais naudoja žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas), trečiojo asmens įstatuose numatytai veiklai vykdyti.

32. Trečiasis asmuo Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras 2011 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. (1.11)-SD-65 kreipėsi į Ministrą Pirmininką ir 2011 m. gruodžio 20 d. į ieškovą dėl viso nekilnojamojo turto, esančio Žemės sklype, perdavimo trečiajam asmeniui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 823, ieškovas perdavė trečiajam asmeniui visą nekilnojamąjį turtą, esantį Žemės sklype: 1) pastatą - mokymo pastatą (pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo daikto kadastrų duomenų byloje Nr. 25/12028 pastatas pažymėtas plane - 2C1Ž, bendras plotas - 64,21 kv. m.); 2) pastatą - mokymo pastatą (pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo daikto kadastrų duomenų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pastatas pažymėtas plane - 3C2P, bendras plotas - 602,73 kv. m.); 3) kiti statiniai - kiemo statiniai (kiemo aikštelė, tvora), unikalus numeris - (duomenys neskelbtini) pagal panaudos sutartį penkerių metų laikotarpiui.

33. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1131 Nekilnojamasis turtas, esantis Žemės sklype buvo perduotas Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise. Ministerija įgyvendindama Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. 1239, 2013 m. gruodžio 23 d. Nekilnojamojo turto panaudos sutartimi perdavė pirmiau paminėtą nekilnojamąjį turtą trečiajam asmeniui Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centrui 10 metų laikotarpiui.

34. Žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), yra įrengta teniso aikštelių dirbtinė sintetinė danga su smėliu –1358,00 kv. m., teniso aikštelių tvora - 182 m., buitinės patalpos - 35 kv. m., kurie jau buvo Žemės sklype, prieš trečiajam asmeniui pradedant naudotis Žemės sklypu. Švietimo, mokslo ir sporto ministras 2019 m. balandžio 12 d. įgaliojimu Nr. G-10 ,,Dėl nekilnojamojo turto įregistravimo“ suteikė įgaliojimus trečiajam asmeniui Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centrui atlikti dviejų teniso aikštelių, tvoros ir buitinių patalpų kadastrinius matavimus ir juos teisiškai įregistruoti.

35. VĮ Registrų centras parengė Nekilnojamųjų daiktų kadastro ir registro bylą, kurioje suformavo nekilnojamuosius daiktus – aptvėrimas 1 t (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), I grupės nesudėtingasis), takai 5 b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), II grupės nesudėtingasis), teniso aikštelė 2b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), II grupės nesudėtingasis). Statiniai - aptvėrimas 1 t (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), I grupės nesudėtingasis), takai 5 b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), II grupės nesudėtingasis), teniso aikštelė 2b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), II grupės nesudėtingasis) yra suformuoti iš jau esamo turtinio vieneto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

36. Trečiasis asmuo Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras atlikęs kadastrinius matavimus kreipėsi į VĮ Registrų centras dėl pirmiau nurodytų statinių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

37. Atsižvelgiant į VĮ Registrų centro pastabas, trečiojo asmens Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro prašymu, Švietimo, mokslo ir sporto ministras 2019 m. rugsėjo 17 d. įgaliojimu Nr. G-27 ,,Dėl nekilnojamojo turto teisinės registracijos“ papildė nekilnojamojo turto sąrašą unikaliais numeriais bei statiniais ir suteikė įgaliojimus trečiajam asmeniui atlikti kadastrinius matavimus ir įregistruoti valstybės nuosavybėn ir Ministerijos patikėjimo teisę naujai suformuotam nekilnojamajam turtui (dviem aptvėrimams, dviem aikštelėms, dviem teniso aikštelėms, dviem terasoms, teniso kortų aptarnavimo pastatui ir takams).

38. Trečiasis asmuo Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrių su prašymu „Dėl NT objekto kadastrinių matavimų bylos įregistravimo“ tam, kad pakeistų Žemės sklypo kadastro duomenis ir būtų galima įregistruoti aukščiau nurodytus statinius (iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, duomenų apie prašymo išnagrinėjimą nebuvo pateikta).

39. Statybos inspekcija atlikto patikrinimą žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad nurodytu adresu yra kitos inžinerinės paskirties statinys – aikštelė, kurios bendras plotas apie 1334 m2, kitos inžinerinės paskirties statinys – aikštelė pastatyta valstybinės žemės suformuotame sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuris yra kultūros paveldo vietovėje, kurorte. Kitos inžinerinės paskirties statinys – aikštelė priskiriama II grupės nesudėtingajam statiniui. Atlikus patikrinimą surašytas 2020 m. birželio 10 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-1042.

40. VĮ Registrų centras 2020 m. liepos 17 d. pateiktame atsakyme Statybų inspekcijai nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), pagal 1986 m. kovo 18 d. kadastro duomenis, esančius nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje, sudaro šaligatvis k1, kurio plotas 495 kv. m., aikštelė k2, kurios plotas 616 m2, tvora k3, k4 ir k5, kurios ilgis 457,65 m. Taip pat buvo nurodyta, kad naujai formuojami teniso kortai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių paskirtis „Sporto inžineriniai statiniai“, pagal 2019 m. spalio 22 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, pateiktą kadastro tvarkytojui, duomenis, yra 669 m2 ir 665 m2 t. y. neatitinka kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelės k2 ploto. Atsižvelgiant į pateiktą informaciją, Inspekcija konstatavo, kad pagal 1986 m. kovo 18 d. užfiksuotus kadastro duomenis, esančius nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje, kitos inžinerinės paskirties statinio – aikštelės plotas 616 m2, o pagal 2019 m. spalio 22 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos duomenis kitos inžinerinės paskirties statinio - aikštelės plotas yra 1334 m2. Taip pat iš 1986 m. kovo 18 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų matyti, kad kitos inžinerinės paskirties statinys - aikštelė adresu (duomenys neskelbtini), pastatyta 1974 metais.

41. Ieškovas 2020 m. birželio 22 d. pateikė rašytinius paaiškinimus ir dokumentus Inspekcijai dėl teniso kortų aikštelių, nurodant, kad UAB poilsio namai „Baltija“ 2008 metais apie balandžio mėnesį atliko statybos darbus, susijusius su kitos inžinerinės paskirties statiniu – aikštele, adresu (duomenys neskelbtini).

42. Vakarų Lietuvos departamentas, gavęs paaiškinimus iš UAB poilsio namai „Baltija“ ir Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro, taip pat VĮ Registrų centras tarnybinės pagalbos būdu gautą informaciją, atliko turimų ir gautų dokumentų dėl kitos inžinerinės paskirties statinio – aikštelės adresu (duomenys neskelbtini) dokumentinį tyrimą ir surašė 2021 m. liepos 5 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1279, kuriuo konstatavo, kad statytojas UAB poilsio namai „Baltija“ 2008 metais, rekonstravo kitos inžinerinės paskirties statinį – aikštelę, Nekilnojamojo turto registruotą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės suformuotame sklype, kurio kadastrinis Nr. 2501/0031:164, kurios plotas buvo 616 m2, po rekonstrukcijos kitos inžinerinės paskirties statinio – aikštelės plotas padidėjo iki 1334 m2, neturėdamas statinio supaprastino projekto su savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, įgalioto nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus ir už nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą atsakingos institucijos įgalioto valstybės tarnautojo raštiškais pritarimais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, statytojui UAB poilsio namai „Baltija“ surašyti 2021 m. liepos 8 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-210708-00069, 2021 m. liepos 9 d. privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-210709-00068 ir 2021 m. liepos 9 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-210709-00065 dėl rekonstruoto kitos inžinerinės paskirties statinio –aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini).

43. Vakarų Lietuvos departamento 2021 m. liepos 9 d. raštu Nr. 2D-11391 „Dėl dokumentų siuntimo adresu (duomenys neskelbtini)“ surašytų savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų elektroninių dokumentų nuorašai išsiųsti UAB poilsio namai „Baltija“ vykdymui registruotu laišku adresu (duomenys neskelbtini) (siuntos Nr. RS162865574LT).

44. 2022 m. gruodžio 13 d. teismo ekspertizės akte teismo ekspertas padarė išvadą, kad Kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre 2004 m. birželio 23 d. pagal 1982 m. vasario 12 d. vietovėje užfiksuotus duomenis, aprašytus 1986 m. kovo 18 d. atnaujintoje kadastro duomenų byloje. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad Kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) registracijos metu 2004 m. birželio 23 d. vietovėje faktiškai egzistavo bei 1982 m. vasario 12 d. inventorizacijos duomenis atitiko tik tvoros, pažymėtos indeksu „k5“, 93,05 m ilgio dalis, kurios geografinė padėtis / vieta iš esmės (su esamais, tačiau logiškai galimais ir tikėtinais mažareikšmiais nuokrypiais) atitinka tiek 1999 m. balandžio 16 d. Žemės sklypo plane nurodytą, tiek matininkės R. R. 2019 m. birželio 7 d. kadastrinių matavimų metu užfiksuotą tvoros dalį (37, 38, 39 pav.), kuri vienintelė gali būti laikoma kaip teisingai įregistruotas vietovėje registracijos metu buvęs inžinerinis statinys. Visi kiti Kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) apibūdinantys duomenys (geografinė padėtis / vieta, geometriniai parametrai), užfiksuoti 1982 m. vasario 12 d., yra neteisingi / netikslūs / prieštaringi, neatitinkantys jų registracijos metu (2004 m. birželio 23 d.) buvusios faktinės situacijos. Atsižvelgiant į tai, eksperto vertinimu, žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys statiniai – teniso aikštelės, užfiksuotos Savavališkos statybos akte, nėra įregistruoti statiniai, įeinantys / patenkantys į Nekilnojamojo turto registre įregistruotus kitus inžinerinius statinius – Kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

45. Taip pat nustatyta, jog 2015 m. spalio 8 d. buvo sudaryta rašytinė paprastos formos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 15-51-BP, pagal kurią ieškovė ir Atsakovas 1 susitarė dėl šio turto pirkimo – pardavimo - teniso aikštelės dirbtinės sintetinės dangos su smėliu – 1 358,00 kv. m., teniso aikštelių tvoros – 182 m, bei buitinių patalpų – 35 kv. m, už 50820 Eur (su PVM). 2016 m. kovo 15 d. tarp šalių buvo sudarytas taip pat paprastos rašytinės formos Priėmimo – perdavimo aktas, iš kurio matyti, kad ieškovas Atsakovui 1 perdavė visiškai įrengtas 2 (dvi) teniso aikštes, kurių dangos plotas yra 1 358 kv. m., kartu su teniso aikštes aptveriančia tvora, kurios ilgis 182 m, bei šalia esančiomis patalpomis (laikinas neregistruotas statinys), kurių plotas 35 kv. m., esančius žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Iš 2015 m. spalio 8 d. UAB poilsio namų „Baltija“ valdybos posėdžio protokolo Nr. 3A matyti, kad susirinkimo metu buvo svarstytas klausimas dėl informacijos apie teniso kortų įrangos pardavimą. Pagal turimą informaciją susirinkimo metu, teniso kortų įrangos likutinė vertė – 17 377,29 Eur, todėl buvo nuspręsta, kad valdybai nereikia priimti sprendimo dėl šio turto pardavimo, nes jis sudaro mažiau, kaip ½ bendrovės įstatinio kapitalo. Posėdžiui buvo pateiktas VĮ „Turto banko“ Analizės ir priežiūros skyriaus viršininko M. U. pranešimas, kad minėto turto likutinė vertė iš esmės atspindi 2015 metais teisingą kortų remonto darbų vertę. Protokole taip pat nurodyta, kad bendrovės direktorius informavo apie derybas su VšĮ Šv. Ignaco Lojalos kolegija dėl teniso kortų įrangos pardavimo. Pasiektas susitarimas dėl pardavimo kainos 42 000 Eur plius PVM, 30 procentų kainos sumokant po sutarties pasirašymo, o 70 procentų kainos – lygiomis dalimis per 12 mėnesių. Nuosavybės teisės pirkėjui pereis tik sumokėjus visą įrangos kainą. Iš byloje esančių mokėjimo nurodymų matyti, kad Atsakovas 1 ieškovei daliniais mokėjimais už perkamą turtą sumokėjo 50 820 Eur. Atsakovas 1 (VšĮ Šv. Ignaco Lojolos kolegija) 2020 m. liepos 1 d. sudarė Turto pirkimo-pardavimo sutartį ir turtą pardavė pirkėjui Atsakovui 2 (UAB „Automobil Lt). Atsakovas 2 (UAB „AutoMobil Lt“) ir Atsakovas 3 (UAB „Invento“) 2022 m vasario 8 d. sudarė Kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2022-01-25/PL01 (toliau Pirkimo-pardavimo sutartis 3), dėl ginčo statinių pardavimo.

46. Taip pat nustatyta, kad 2020 m. birželio 29 d. rašte VĮ „Turto bankas“ nurodė, kad UAB Poilsio namų „Baltija“ turtas – teniso aikštelės (1358,00 kv. m), teniso aikštelių tvora (182 m), buitinės patalpos (35 kv. m), esančios (duomenys neskelbtini), Bendrovės apskaitoje buvo apskaitytas kaip UAB Poilsio namų „Baltija“ ilgalaikis turtas. 2012 m. liepos 31 d. valstybės įmonės poilsio namų „Baltija“ ilgalaikio turto apskaitoje Turtas apskaitytas sąskaitoje Nr. 1211 „Pastatai ir statiniai“.

47. Taip pat nustatyta, kad ieškovė ir Atsakovas 1 2020 m. balandžio 22 d. sudarė taikos sutartį, kuria susitarė, kad „kad nuosavybės teisės į (1) sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ( 2) teniso kortus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ( 3) teniso kortus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. Statinius, priklauso Ieškovui be jokių daiktinės ir / ar prievolinės teisės apsunkinimų ir Atsakovas 1 dėl to neturi jokių pretenzijų ir / ar ateityje jų neturės“ (Taikos sutarties (ii) punktas). Taikos sutartimi šalys taip pat susitarė, kad Pirkimo – pardavimo sutartimi 1 ir jos pagrindu sudarytas Priėmimo - perdavimo aktas 1 yra laikomi netekusiais juridinės galios nuo tos dienos, kai pagal Taikos sutartį Atsakovui 1 grąžinama jo sumokėta kaina (Taikos sutarties (i) punktas); Taikos sutartimi konstatuota, kad ieškovės pareiga grąžinti kainą tampa vykdytina, ne vėliau kaip per 2 (dvi) darbo dienas po to, kai įsiteisėjusiu Nekilnojamojo turto registro atitinkamo padalinio ir / ar atitinkamo Lietuvos Respublikos teismo sprendimu Statiniai, t. y. ( 1) sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ( 2) teniso kortai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ( 3) teniso kortai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), be jokių daiktinės ir / ar prievolinės teisės apsunkinimų į jį įregistruojamas ieškovo vardu (t. y. įregistruojamos UAB poilsio namai „Baltija“ nuosavybės teisės į Statinius) (Taikos sutarties (iv) punktas). Taip pat nustatyta, kad priverstinio vykdymo užtikrinimo tikslais šalys susitarė sudarytą rašytinės formos Taikos sutartį teikti teismui patvirtinti. Kauno apylinkės teismas 2020 m balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-12506-1070/2020 atsisakė Taikos sutartį patvirtinti teisme dėl sąlyginio Taikos sutarties pobūdžio bei dėl to, kad teismas negalėjo patikrinti, ar ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normos, nes teismui nebuvo pateikta Pirkimo – pardavimo sutartis 1, dėl kurios kilo ginčas, bei kiti dokumentai, reikšmingi sprendžiant klausimą dėl Taikos sutarties patvirtinimo (tarp jų – nuosavybės teisę į turtą).

Dėl bylos nagrinėjimo apimties

48. Akcentuotina, jog CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis. Ribotos apeliacijos modelio valstybėse apeliacija pripažįstama esant ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu, o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmu (lot. revisio prioris instantiae). Apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles ir nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-208/2005, 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

49. Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nutraukta civilinės bylos dalis dėl ieškovės reikalavimų dėl Savavališkos statybos akto ir Privalomųjų nurodymų panaikinimo, atmesti ieškovės reikalavimai dėl juridinio reikšmę turinčio fakto, jog ieškovė nuosavybės teise valdo namelį ir aikšteles, nustatymo, pritaikyta vienašalė restitucija. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis nėra skundžiama, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių klausimų papildomai nepasisako.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

49. Apeliantės vertinimu skundžiamame sprendime visiškai nepasisakyta dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ieškovė valdo namelį nuosavybės teise. Apeliantė mano, kad su nameliu susijusios faktinės aplinkybės netirtos, jos nesusietos su teisės normomis sudarančiomis reikalavimo atmetimo pagrindą, o tai sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas / 7 punktas). Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

50. CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstami ir tokie atvejai, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), nurodęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nacionalinius teismus įpareigoja išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui; teismų ir tribunolų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti; sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019).

51. CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Byloje pareikštais reikalavimais CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintos normos prasme laikytini tik teismo proceso įstatymų nustatyta tvarka priimto nagrinėti konkrečioje byloje ieškinio (ar priešieškinio) reikalavimai.

52. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė byloje reiškė reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir prašė pripažinti, jog ieškovė valdo žemės sklype esantį turtą, t. y.: nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė nuosavybės teise valdo žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), esančius: (1) pastatą – teniso aikštyno pagalbinį pastatą (toliau – ir Namelis); (2) inžinerinį statinį – teniso aikštelę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); (3) inžinerinį statinį – teniso aikštelę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Aikštelės). Taigi ieškovė išskyrė tris objektus dėl kurių reiškiamas reikalavimas, t. y. namelį ir dvi aikšteles.

53. Ieškovė, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl ginčo turto valdymo nuosavybės teise, taip pat remiasi ginčo turto 2019 m. rugsėjo 6 d. ir 2019 m. spalio 22 d. parengtomis kadastrinėmis bylomis, 2020 m. birželio 19 d. parengtu ekspertinio tyrimo aktu su specialisto išvada Nr. ETA-934-062020.

54. Pirmosios instancijos teismas šią ieškinio dalį atmetė nurodydamas, kad nepateikti duomenys apie tai, kad ieškovė yra ginčo turto savininkė ir statiniai pastatyti teisėtai. Atmesdamas minėtą ieškinio dalį pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad vadovaujasi galiojančiais registro duomenimis, akcentavo, jog žemės sklypas ir jame esantys statiniai visą laiką nuosavybės teise priklausė Lietuvos Respublikai, bet ne ieškovei, atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovė tam tikrais laikotarpiais patikėjimo teise valdė sklype esančius pastatus ir kiemo aikštelę su tvora, panaudos pagrindais valdė žemės sklypą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir tai, jog statiniai yra pripažinti savavališkos statybos rezultatu, Inspekcijos Savavališkos statybos aktas ir Privalomieji nurodymai, susiję su ginčo statinio (aikštelių) savavališka statyba, yra galiojantys.

55. Teisėjų kolegija pažymi, jog pastato ar jo dalies valdymo nuosavybės teise faktas nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka; 5) šio juridinio fakto nustatymas nėra susijęs su vėlesniu ginčo dėl teisės į daiktą išsprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pažymėjęs, kad bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti3. Taigi, teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, nesukuria nuosavybės teisės, o tik ją patvirtina praradus tai įrodančius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40S-421/2015).

56. Bylos medžiaga nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 823 „Dėl nekilnojamųjų daiktų perdavimo pagal panaudos sutartį viešajai įstaigai Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centrui“ buvo perduoti panaudos pagrindais viešajai įstaigai Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centrui valstybei nuosavybės teise priklausantys ir tuo metu valstybės įmonės poilsio namų „Baltija“ patikėjimo teise valdomi nekilnojamieji daiktai (duomenys neskelbtini): pastatas-poilsio pastatas, pažymėtas plane – 2K1ž, unikalus numeris – (duomenys neskelbtini); pastatas–poilsio pastatas, pažymėtas plane – 3K2p, unikalus numeris – (duomenys neskelbtini), su jam priskirtu priklausiniu kitais statiniais (inžineriniais) – kiemo aikštele, tvora, unikalus numeris – (duomenys neskelbtini) (toliau – Nekilnojamieji daiktai). Daiktai buvo teisiškai įregistruoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos 1996 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 28. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1131 „Dėl nekilnojamųjų daiktų (duomenys neskelbtini), perdavimo“ (šiuo nutarimu vadovaujantis pasirašytas ir 2012-10-31 Valstybės turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, perdavimo ir priėmimo aktas Nr. (22-15)-TVS-47), perdavė Ministerijai valstybei nuosavybės teise priklausančius ir tuo metu valstybės įmonės poilsio namai „Baltija“ patikėjimo teise valdomus Nekilnojamuosius daiktus (duomenys neskelbtini), valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise: pastatą-poilsio pastatą, pažymėtas plane – 2K1ž, unikalus numeris – (duomenys neskelbtini); pastatą–poilsio pastatą, pažymėtas plane – 3K2p, unikalus numeris – (duomenys neskelbtini), su jam priskirtu priklausiniu kitais statiniais (inžineriniais) – kiemo aikštele, tvora, unikalus numeris – (duomenys neskelbtini).

57. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kitos inžinerinės paskirties statinio aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas pagal nenuginčytus dokumentus yra 616 m² (paskutinė kadastro duomenų nustatymo data 1986 m. kovo 18 d.), šis inžinerinis statinys įregistruotas Lietuvos Respublikos vardu ir turto patikėjimo teise jį valdo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kuri šiuo metu yra perdavusi kiemo aikštelę panaudos sutarties pagrindu naudotis trečiajam asmeniui Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centrui. Ieškovė valstybiniame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 metais, neturėdamas statybą leidžiančių dokumentų rekonstravo II grupės nesudėtingosios kategorijos kitos inžinerinės paskirties statinį – 616 m² ploto aikštelę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Palangos miesto istorinėje dalyje, Kultūros paveldo vietovėje, adresu (duomenys neskelbtini), kurorte ir padidino aikštelės plotą iki 1334 m².. Šie duomenys užfiksuoti tiek 2021 m. liepos 5 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-1279, 2021 m. liepos 8 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-210708-0069. Ieškovei surašyti privalomieji nurodymai 2021 m. liepos 9 d. nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-210709-0068- ir 2021 m. liepos 9 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-210709-00065 dėl rekonstruoto kitos inžinerinės paskirties statinio – aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini)Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), pagal 1986 m. kovo 18 d. kadastro duomenis, esančius nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje, sudaro šaligatvis k1, kurio plotas 495 kv. m., aikštelė k2, kurios plotas 616 m², tvora k3, k4 ir k5, kurios ilgis 457,65 m. Naujai formuojami teniso kortai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių paskirtis „Sporto inžineriniai statiniai“, pagal 2019 m. spalio 22 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, pateiktą kadastro tvarkytojui, duomenis, yra 669 m² ir 665 m² t. y. neatitinka kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelės k2 ploto. Ieškovė 2020 m. birželio 22 d. pateikė rašytinius paaiškinimus ir dokumentus Inspekcijai dėl teniso kortų aikštelių, nurodant, kad UAB poilsio namai „Baltija“ 2008 metais apie balandžio mėnesį atliko statybos darbus, susijusius su kitos inžinerinės paskirties statiniu – aikštele, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtų duomenų pagrindu, Inspekcija konstatavo, kad pagal 1986 m. kovo 18 d. užfiksuotus kadastro duomenis, esančius nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje, kitos inžinerinės paskirties statinio – aikštelės plotas 616 m², o pagal 2019 m. spalio 22 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos duomenis kitos inžinerinės paskirties statinio - aikštelės plotas yra 1334 m². Taip pat iš 1986 m. kovo 18 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų matyti, kad kitos inžinerinės paskirties statinys - aikštelė adresu (duomenys neskelbtini), pastatyta 1974 metais.

58. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad apeliantės užsakymu atlikti kadastriniai matavimai sudaro pagrindą prašomam juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti, nepasitvirtina. Akcentuotina, jog minėtos Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos, iki šiol nėra kadastro tvarkytojo patikrintos, patvirtintos ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Apeliantės byloje pateiktos 1995 – 1999 metų, 2005-2006 metų bei 2009-2010 metų ortofoto nuotraukos nėra informatyvios, iš jų nėra galimybės nuspręsti apie ginčo statinių realius matmenis bei jų pokyčius. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apeliantės teikti įrodymai nenuneigia oficialių nenuginčytų viešojo registro duomenų, kurie neleidžia nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, kad apeliantė žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), valdo Namelį, inžinerinius statinius – Aikšteles. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas apeliantė privalėjo įrodyti ne tik, kad jai buvo perduotos nuosavybės teisės į statinius, bet ir tai, kad statiniai teisėtai sukurti. Nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės, jog apeliantei surašyti 2021 m. liepos 8 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-210708-00069, 2021 m. liepos 9 d. privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-210709-00068 ir 2021 m. liepos 9 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-210709-00065 dėl rekonstruoto kitos inžinerinės paskirties statinio –aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini). Taigi apeliantė nori nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą ginčo turtui, kuris net nėra teisėtai sukurtas. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju, apeliantė nei valdymo fakto, nei ginčo turto teisėtumo neįrodė.

59. Vertindama apeliantės argumentus, susijusius su absoliučiais teismo sprendimo negaliojimo pagrindais, teisėjų kolegija pažymi, jog iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies aiškiai matyti, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ieškovės ieškiniu pareikštą reikalavimą, susijusį nameliu ir dviem teniso aikštelėmis, t. y. su ginčo turtu, statiniais. Skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pirmosios instancijos teismas mini, jo Namelis patenka į turto, ginčo turto sąvokas, o rezoliucinėje dalyje pasisakydamas dėl apeliantės ieškinio reikalavimų nurodė, jog kitus ieškinio reikalavimus atmeta. Skundžiamame sprendime nurodyta ginčo turto sąvoka apima ir Namelį ir Aikšteles ką nepagrįstais apeliacinio skundo argumentais apeliantė bando nuneigti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė argumentus, kuriais remiantis atmeta ieškovės prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, t. y. atmetė ieškinio reikalavimus, susijusius su Aikštelėmis, tuo pačiu pasisakė ir dėl Namelio. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovės pareikšto reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kiekvieną kartą aptardamas ginčo turtą jo konkrečiai neįvardija „Namelis“, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas pirmiau minėtų aplinkybių neanalizavo ir jų nevertino.

60. Apeliantė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nepagrįstai nesivadovavo 2022 m. gruodžio 13 d. teismo ekspertizės aktu, kuriame teismo ekspertas padarė išvadą remdamasis, be kita ko, negaliojančiais Nekilnojamojo turto registro duomenimis.

61. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nenuginčyti Nekilnojamojo turto registro duomenys yra išsamūs ir teisingi, nusprendė nesivadovauti eksperto G. P. 2022 m. gruodžio 13 d. ekspertizės akto išvadomis. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija ir mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo teismo eksperto G. P. ekspertizės akto išvadomis ir sureikšmino registre esančius duomenis.

62. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).

63. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2012; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas civilinio proceso tvarka konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo; įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; kt.). Vykdydamas CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto, 331 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimus ir nustatęs, jog byloje yra įrodymų, prieštaraujančių teismo išvadoms, teismas sprendime (nutartyje) turi nurodyti, kodėl juos atmetė (dėl to, kad jie neturi ryšio su įrodinėjimo dalyku, yra nepatikimi, paneigti kitų patikimų įrodymų ir t. t.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; kt.).

64. Vertindamas ekspertizės išvadas, teismas privalo vertinti ir akto tiriamojoje dalyje nurodytas aplinkybes bei patikrinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020, 32 punktas; 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020, 36 punktas; 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2022, 29 punktas).

65. 2022 m. gruodžio 13 d. teismo ekspertizės akte teismo ekspertas padarė išvadą, kad Kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre 2004 m. birželio 23 d. pagal 1982 m. vasario 12 d. vietovėje užfiksuotus duomenis, aprašytus 1986 m. kovo 18 d. atnaujintoje kadastro duomenų byloje. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad Kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) registracijos metu 2004 m. birželio 23 d. vietovėje faktiškai egzistavo bei 1982 m. vasario 12 d. inventorizacijos duomenis atitiko tik tvoros, pažymėtos indeksu „k5“, 93,05 m ilgio dalis, kurios geografinė padėtis / vieta iš esmės (su esamais, tačiau logiškai galimais ir tikėtinais mažareikšmiais nuokrypiais) atitinka tiek 1999 m. balandžio 16 d. Žemės sklypo plane nurodytą, tiek matininkės R. R. 2019 m. birželio 7 d. kadastrinių matavimų metu užfiksuotą tvoros dalį (37, 38, 39 pav.), kuri vienintelė gali būti laikoma kaip teisingai įregistruotas vietovėje registracijos metu buvęs inžinerinis statinys. Visi kiti Kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) apibūdinantys duomenys (geografinė padėtis / vieta, geometriniai parametrai), užfiksuoti 1982 m. vasario 12 d., yra neteisingi / netikslūs / prieštaringi, neatitinkantys jų registracijos metu (2004 m. birželio 23 d.) buvusios faktinės situacijos. Atsižvelgiant į tai, eksperto vertinimu, žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys statiniai – teniso aikštelės, užfiksuotos Savavališkos statybos akte, nėra įregistruoti statiniai, įeinantys / patenkantys į Nekilnojamojo turto registre įregistruotus kitus inžinerinius statinius – Kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

66. Nepaneigiant fakto, kad bylose teismo ekspertizės išvada yra reikšmingas įrodymas, pažymėtina, kad teismas negali teisingumo vykdymo funkcijos perduoti teismo ekspertams; ekspertizės išvada teismui nėra privaloma, o turi būti vertinama visumos kitų bylos įrodymų kontekste. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal savo objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis), t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės, be kita ko, taikant įrodymų pakankamumo ir patikimumo kriterijus. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 29, 30 punktus).

67. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl teismo ekspertizės akto įrodomosios reikšmės, atkreipia dėmesį, kad byloje esantys oficialūs rašytiniai įrodymai patvirtina, kad teniso aikštelės yra Nekilnojamojo turto registre unikaliu numeriu Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoti kaip kiemo statiniai, šie inžineriniai statiniai įregistruoti Lietuvos Respublikos vardu ir juos turto patikėjimo teise valdo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kuri bylos nagrinėjimo metu buvo perdavusi ginčo turtą panaudos sutarties pagrindu naudotis trečiajam asmeniui Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centrui. Pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad byloje esantys duomenys iš nekilnojamojo turto registro apie Žemės sklype esančią Lietuvos Respublikai priklausančią aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra nenuginčyti, todėl laikomi teisingais ir išsamiais. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nesivadovavo eksperto išvada ir tai tinkamai motyvavo, t. y. dėl to, jog išvadoje esantys duomenys prieštarauja kitiems byloje esantiems faktams. Ekspertizės aktas negali būti pakankamas pagrindas konstatuoti, jog kadastro duomenys nekilnojamojo turto registre turi būti keičiami pagal ekspertizės akto išvadas, kurios akivaizdžiai prieštarauja oficialiai registruotiems duomenims. Taigi, pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes tinkamai ir išsamiai ištyrė, įvertino, vadovavosi įrodymų hierarchija ir pagrįstai nesirėmė ekspertizės akto išvadomis.

68. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju apeliantė nereiškė reikalavimų VĮ Registrų centras dėl ginčo objekto išregistravimo ir / ar nuosavybės teisės panaikinimo, dėl 1986 m. kovo 18 d. atliktų kadastrinių matavimų pagrindu parengtos statinių kadastro duomenų bylos, kurių pagrindu VĮ Registrų centras įregistravo apeliantės aptariamus kadastro duomenis, panaikinimo, nesikreipė dėl minėtų duomenų patikslinimo. Esant pirmiau minėtoms aplinkybėms, pripažįstama, jog pirmosios instancijos teismas sprendime detaliai pasisakė ir šį savo sprendimą - nesivadovauti G. P. 2022 m. gruodžio 13 d. ekspertizės aktu, pagrindė visų byloje surinktų rašytinių įrodymų bei šaltinių kontekste, pripažindamas, jog ekspertizės akto išvados akivaizdžiai prieštarauja teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotiems viešojo registro duomenims ir juos neigia.

69. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje esantys oficialūs rašytiniai įrodymai patvirtina, kad teniso aikštelės yra Nekilnojamojo turto registre unikaliu numeriu Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoti kaip kiemo statiniai, nuosavybės teise priklausantys Lietuvos Respublikai, turto patikėjimo teise valdomi Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, kuri šiuo metu yra perdavusi ginčo turtą panaudos sutarties pagrindu naudotis trečiajam asmeniui Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centrui. Apeliantė nei bylos nagrinėjimo metu, ne apeliaciniame skunde nepateikė pagrįstų duomenų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ji ginčo turto nevaldo ne tik nuosavybės, bet ir jokia kitokia teise, be to dalis ginčo turto, yra savavališkų statybų rezultatas. Susipažinusi su bylos medžiaga ir skundo motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovės bylos nagrinėjimo metu pateikti įrodymai nebuvo pakankami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais nesivadovavo, todėl teisinio pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl minėto apeliantės reikalavimo nėra pagrindo.

70. Apeliantė nesutikdama su skundžiamu sprendimu argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į įrodymų vertinimo ypatybes šios kategorijos bylose, ignoravo netiesioginius įrodymus bei nebuvo pakankamai aktyvus, be to, nenustatė ir netaikė ginčo statinių teisėtumui aktualių teisės normų.

71. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno bylos argumento, tačiau privalo aiškiai pasisakyti dėl pagrindinių bylos klausimų. Apeliantės akcentuojami istoriniai faktai nėra įrodymai, tačiau ir jie, nors apeliantė ir nesutinka, aptariami skundžiamame sprendime. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė visus byloje esančius rašytinius įrodymus įvertinęs jų visumą priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

72. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pasisakyti dėl istorinių faktų, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl Aikštelių teisėtumo yra pagrįsta faktiniu ir teisiniu pagrindu.

73. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ginčo turtas yra nekilnojamasis ir jis priklauso Lietuvos Respublikai. Apeliantė prieštarauja ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytu argumentu, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir jame esantys statiniai visą laiką nuosavybės teise priklausė ir priklauso Lietuvos Respublikai, o ne apeliantei. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo pozicija dėl ginčo turto priklausymo prieštarauja pačių valstybės atstovų pozicijai. Apeliantės vertinimu nekilnojamojo turto registre ir kadastre nėra užfiksuoti tikrovę atitinkantys ginčo aikštelių ir namelio duomenys, be to, jų teisingumas ir išsamumas yra paneigtas ekspertizės aktu, todėl šie duomenys teisingam bylos išsprendimui nėra aktualūs. Apeliantė pažymi, jog byloje esančių duomenų, įrodančių, jog po 2012 m. rugsėjo 19 d. ir toliau valdė ir eksploatavo ginčo statinius teismas ginčijame sprendime visiškai nepasisakė, taip pažeisdamas įrodinėjimo taisykles. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais.

74. Priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi įstatymu, teismų praktika (teismų precedentais) ir teismo vidiniu įsitikinimu (CPK 185 straipsnis). Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktą).

75. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priimdamas sprendimą įvertino, kad administraciniai aktai, susiję su ginčo statinio savavališka statyba, yra galiojantys; Nekilnojamojo turto registre įregistruoti duomenys, 1986 m. kovo 18 d. atlikti kadastro duomenų fiksavimai, yra galiojantys ir nenuginčyti; teniso aikštelės yra Nekilnojamojo turto registre unikaliu numeriu Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoti kaip kiemo statiniai, šie inžineriniai statiniai įregistruoti Lietuvos Respublikos vardu ir turto patikėjimo teise valdo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kuri šiuo metu yra perdavusi ginčo turtą panaudos sutarties pagrindu naudotis trečiajam asmeniui Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centrui.

76. Apeliantė atkreipia dėmesį į valstybės institucijų poziciją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad valstybės institucijų pozicija dėl ginčo buvo reiškiama institucijų teikiamuose procesiniuose dokumentuose. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą rėmėsi ne tik byloje dalyvaujančių asmenų išdėstytomis aplinkybėmis dėl ginčo, bet ir byloje esančiais rašytiniai įrodymais, oficialiais duomenimis. Byloje esantys rašytiniai oficialūs įrodymai paneigė ieškovės reikšto reikalavimo dėl juridinio fakto nustatymo pagrįstumą. Bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo įvertinti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, bylos aplinkybės, kuriuos išanalizavus, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas.

77. Apeliantė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas Aikštelių neteisėtumą konstatavo iš esmės nurodydamas tik vieną argumentą, t. y. tai, kad Inspekcijos surašyti Savavališkos statybos aktas ir Privalomieji nurodymai yra nenuginčyti ir galiojantys. Apeliantės įsitikinimu, net ir laikant, kad Inspekcijos aktai yra teisėti ir pagrįsti (su kuo apeliantė kategoriškai nesutinka) ir jiems galiojant, tai nepaneigia nuosavybės teisės į aikšteles. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

78. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad spręsdamas dėl apeliantės ieškinio reikalavimo, susijusio su juridinio fakto nustatymu pirmosios instancijos teismas detaliai pasisakė ir vadovavosi ne tik išimtinai vien tik galiojančiais Inspekcijos administraciniais aktais. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, vadovavosi byloje esančiais faktiniais duomenimis, paneigiančiais, jog žemės sklype, (duomenys neskelbtini), esantys ginčo statiniai priklausė apeliantei nuosavybės teise, kad ji juos valdė patikėjimo teise; priešingas aplinkybes patvirtinančiais kadastro duomenimis, kurie nenuginčyti ir dėl kurių nuginčijimo reikalavimai nebuvo pareikšti. Taigi teisėjų kolegija nepagrįstais laiko ir apeliantės argumentus dėl netinkamai motyvuoto pirmosios instancijos teismo sprendimo, nagrinėjant ieškovės reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

79. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia ieškovės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga, įvertinus byloje esančius įrodymus atskirai, nesuteikiant nė vienam iš jų iš anksto nustatytos didesnės įrodomosios galios.

Dėl dvišalės restitucijos (ne)taikymo

80. Apeliantės vertinimu konstatavęs, jog ginčijami sandoriai yra niekiniai ir negaliojantys, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ne dvišalę, o vienašalę restituciją. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog dvišalė restitucija nagrinėjamu atveju yra negalima.

81. Restitucija – civilinių teisių gynimo būdas, kurio paskirtis – atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį (CK 1.138 straipsnio 2 punktas). Restitucijos institutas (daugiausia) yra reglamentuotas CK šeštosios knygos X skyriaus nuostatomis (CK 6.145–6.153 straipsniai). Tokia šio instituto vieta tarp CK normų (CK 1.9 straipsnio 1 dalis) rodo, kad restitucija yra prievolių teisės institutas ir kartu prievolinis teisių gynimo būdas. Restitucija įprastai suvokiama kaip sandorio pripažinimo negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) teisinė pasekmė (žr., pvz., CK 1.80 straipsnio 2 dalį), tačiau restitucija nėra išimtinai taikytina tik negaliojančių sandorių atvejais – CK 6.145 straipsnio, reglamentuojančio restitucijos taikymo pagrindus, pirmosios dalies nuostatos nurodo, jog restitucija, be jau minėto atvejo, taikoma ir tokiais atvejais, kai turtas gautas neteisėtai arba per klaidą arba kai prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Vis dėlto restitucijos esmę geriausiai ir atspindi jos, kaip sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinės pasekmės, taikymas. Sandorio pripažinimas negaliojančiu yra būtinoji restitucijos taikymo sąlyga (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 6.145 straipsnio 1 dalis). Restitucijos, kaip sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinės pasekmės, taikymui nėra būdingas absoliutumas – CK 6.145 straipsnio 2 dalis nurodo, jog teismas išimtiniais atvejais gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Šios nuostatos patvirtina, kad restitucijos taikymo sąlygiškumas gali pasireikšti tais atvejais, jeigu jos taikymas suponuotų sandorio šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros išbalansavimą. Vis dėlto, ką nurodo ir pats įstatymų leidėjas, restitucijos netaikymas yra galimas tik išimtiniais atvejais, vadinasi, sandorio šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros išbalansavimas CK 6.145 straipsnio 2 dalies prasme turi būti esminis.

82. CK 6.146 straipsnis reglamentuoja restitucijos būdus. Pagal šią materialiosios teisės normą restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai restitucijos taikymas natūra yra neįmanomas arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Restitucija (įprastais atvejais) taikoma natūra. Tiek šio straipsnio nuostatos, tiek kitų CK šeštosios knygos X skyriaus straipsnių nuostatos nepateikia detalaus paaiškinimo, ką reiškia restitucijos atlikimas natūra, kita vertus, šio pagrindinio restitucijos būdo esmė atsiskleidžia per pačios restitucijos, kaip civilinių teisių gynimo būdo, paskirtį – atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, vadinasi, sureguliuoti situaciją taip, lyg sandoris apskritai nebūtų buvęs sudarytas ir atitinkamai sandorio šalys nebūtų atlikusios veiksmų, sudarančių sandorio dalyką. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad restitucijos taikymas natūra bendriausia prasme reiškia sandorių šalių įpareigojimą atlikti priešpriešinius veiksmus tiems veiksmams, susijusiems su sandorio objektu, kurie buvo atlikti vykdant (vėliau negaliojančiu pripažintą) sandorį. Restitucijos taikymas natūra geriausiai atskleidžia šio instituto esmę ir užtikrina jo paskirtį, todėl būtent šio būdo parinkimas ir sudaro pagrindinės restitucijos taikymo taisyklės dalyką. Kita vertus, ką tiesiogiai nurodo ir CK 6.146 straipsnio nuostatos, taisyklė dėl restitucijos taikymo natūra nėra absoliuti, o šios taisyklės sąlygiškumas pagal šio straipsnio nuostatas sietinas su dviem aspektais: 1) neįmanomumu taikyti restituciją natūra; šiuo aspektu turimi omenyje tie atvejai, kai restitucijos pagal pripažintą negaliojančiu sandorį taikymo momentu yra sunaikintas ar dėl kitų priežasčių nėra objektyvios galimybės taikyti restituciją natūra; 2) didelių nepatogumų šalims sukėlimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo aspektu pirmiausia turimi omenyje tie atvejai, kai restitucijos taikymas natūra nepagrįstai apsunkintų abiejų sandorių šalių teisinę padėtį ir kartu būtų neproporcinga civilinių teisių gynimo priemonė.

83. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.145 straipsnio normas, yra nurodęs, kad restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.241 straipsnis). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 straipsnis), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

84. Įstatyme nustatyta galimybė teismui išimtiniais atvejais restitucijos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2014; 2014 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014; kt.). Taigi kiekvienu konkrečiu atveju restitucija turi būti atliekama ne mechaniškai, o įsigilinus į individualią situaciją ir atidžiai pasvėrus šalių bei trečiųjų asmenų interesus. Pažymėtina ir tai, kad abstrakčiam grįžimui į pradinę padėtį, t. y. principui „tarsi sutarties niekuomet nebuvo“, gali priešintis materiali ir ekonominė realybė, kuri yra iki teismo sprendimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu priėmimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2014; 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-617/2015).

85. Teisėjų kolegija pažymi, jog restitucijos instituto taikymas priklauso nuo skirtingų faktinių aplinkybių ir teisinių pagrindų, todėl teismas turi vertinti visas faktines bylos aplinkybes visapusiškai, o ne vadovautis teiginiu, kad bet kokiu atveju, pripažinus sandorį negaliojančia, turi būti taikoma dvišalė restitucija.

86. Nagrinėjamu atveju apeliantė pati iniciavo turto pardavimą, suprato savo veiksmų esmę ir pardavė turtą kaip kilnojamą, pažeidžiant imperatyvias teises normas, nesilaikant tokiems sandoriams sudaryti būtinos notarinės formos reikalavimų, ginčijamais sandoriais perleidžiant dalį jai nepriklausančio ir dalį turto, sukurto savavališkos statybos būdu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pritaikius dvišalę restituciją, būtų neproporcingai pažeistos sąžiningų trečiųjų asmenų teisės, t. y. teisėtų Atsakovo 3 lūkesčių principai, taip pat sąžiningo įgijėjo teisių apsauga. Pažymėtina, kad turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens, išskyrus CK 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus (CK 1.80 straipsnio 4 dalis). Apeliantė neįrodė, kad turto valdymą ji prarado prieš savo valią (CK 4.96 straipsnio 1 dalis). Priešingai, byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog apeliantė pati buvo turto pardavimo Atsakovui 1 iniciatorė ir aktyviai siekė turtą perleisti. Šioje byloje Atsakovo 3 nesąžiningumas nenustatytas. Pareiga įrodyti atsakovų nesąžiningumą tenka apeliantei (CPK 178 straipsnis).

87. Taigi nesant pagrindo turto išreikalauti iš sąžiningo įgijėjo ir jį perduoti apeliantei, dvišalė restitucija dėl nurodytų aplinkybių nėra įmanoma. Papildomai pažymėtina, jog turtas pripažintas nekilnojamuoju, taigi laikytina, jog jis yra žemės sklypo ir / ar jame esančių pastatų priklausinys, dėl ko jo savininku tokiu atveju pripažintina Lietuvos Respublika.

88. Be to, skundžiamame sprendime teismas nurodė, jog pagal oficialius VĮ Registrų centro užfiksuotus duomenis Aikštelės priklauso Lietuvos Respublikai. Priešingai nei teigia apeliantė, šis pirmosios instancijos teisme argumentas yra visiškai pagrįstas. Nekilnojamojo turto registre ir kadastre yra užfiksuoti duomenys apie ginčo Aikštelių ir Namelio priklausomumą. Apeliantė oficialiuose registruose esančių duomenų nenuginčijo, dėl jų pakeitimo pirmosios instancijos teismui reikalavimo nepateikė. Teisėjų kolegijos vertinimu jų duomenys teisingam bylos išnagrinėjimui yra aktualūs, nes jie oficialūs, o jų teisingumas ir išsamumas negali būti nuneigtas tik ekspertizės aktu, kaip įrodinėja apeliantė. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti ir atmeta apeliantės skundo prašymą iš pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentų pašalinti motyvą, jog ieškovė atsakovei VšĮ Šv. Ignaco Lojolos kolegija pardavė daiktus, nebūdama tų daiktų savininke.

Dėl termino administraciniams aktams apskųsti praleidimo

89. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, administracinių aktų apskundimo terminas buvo praleistas dėl subjektyvių apeliantės atstovų veiksmų, t. y. nepakankamo jų rūpestingumo operatyviai ginti savo teises ir interesus, nurodant vien subjektyvias ieškinio padavimo termino praleidimo priežastis, kurias, be kita ko, teismo nuomone, paneigia byloje esantys duomenys. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad apeliantė praleido terminą ieškiniui dėl administracinių aktų panaikinimo pateikti ir nėra svarbių priežasčių šiam terminui atnaujinti. Apeliantė su tokiomis pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo išvadomis nesutinka ir nurodo, kad šiuo atveju Savavališkos statybos aktas ir Privalomieji nurodymai teisės aktais reglamentuojama tvarka apeliantei įteikti nebuvo. Apeliantė mano, jog teismo išvada, jog esą daugiau kaip dešimt mėnesių praleistas terminas apskųsti Savavališkos statybos aktą ir Privalomuosius nurodymus yra praleistas nenurodant svarbių priežasčių, yra nepagrįsta. Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta.

90. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ABTĮ nustatyta, kad skundas dėl administracinio akto yra paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1– 8 punktuose.

91. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs tai, kad teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-695/2020). Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad statybą leidžiančio dokumento bei statybos metu priimtų dokumentų apskundimui taikytinas ABTĮ nustatytas vieno mėnesio terminas nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos ir kad šį terminą ieškovai yra praleidę, o tai sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atmesti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. 0 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-05-04 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-387-502/2016).

92. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį ir per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS56-395/2010). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo (ar turėjimo sužinoti) apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, tai yra apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012).

93. Apeliantė pirmosios instancijos teismui pareiškė reikalavimą, kuriuo prašė panaikinti Inspekcijos 2021 m. liepos 9 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-210708-00069, Inspekcijos 2021 m. liepos 7 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-210709-00068 ir Inspekcijos 2021 m. liepos 9 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-210709-00065. Apeliantė nurodo, jog tiek Savavališkos statybos aktas, tiek Privalomieji nurodymai įteikti 2022 m. balandžio 29 d. Todėl 2022 m. gegužės 27 d. pateiktas ieškinys dėl Savavališkos statybos akto ir Privalomųjų nurodymų panaikinimo, laikytinas paduotu nepraleidus ABTĮ nustatyto 1 mėnesio termino administraciniams aktams apskųsti.

94. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Inspekcija 2020 m. birželio 12 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. PN-720, kuriuo paprašė ieškovės pateikti paaiškinimus raštu, nurodant laikotarpį, kada ir kokiu pagrindu ieškovė valdė žemės sklypą su jame esančiais statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), kokie statiniai buvo perduoti (jei yra išlikęs priėmimo - perdavimo aktas) valdyti. Įvardytas patikrinimo tikslas – nustatyti statybos teisėtumą ir statytoją, vakarinėje dalyje esančių teniso kortų ir šalia teniso kortų esančio pastato. Nurodytas Privalomojo nurodymo teisinis ir faktinis pagrindai – Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnis, 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 11 straipsnio 3 dalies 4 punktas, 23 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Taigi įvardytas patikrinimo tikslas – nustatyti statybos teisėtumą ir statytoją, vakarinėje dalyje esančių teniso kortų ir šalia teniso kortų esančio pastato.

95. Esant nurodytiems faktiniams duomenimis atmestinas apeliantės argumentas, jog iš Inspekcijos atliekamų patikrinimų ieškovė neturėjo pagrindo suprasti, kad bus tiriamas ne ginčo statinių teisėtumas (savavališkos rekonstrukcijos), o tik bus vertinamos aplinkybės ar ginčo statiniai nekilnojamieji ar kilnojamieji daiktai. Pažymėtina, jog apie tai, jog Inspekcija atlieka patikrinimą apeliantė pripažįsta žinojusi, tačiau savaip interpretuodama Inspekcijos pateiktus reikalavimus, teisinasi nesupratusi, jog bus tikrinamas statybos teisėtumas. Apeliantė neginčija, jog gavo Inspekcijos 2020 m. birželio 12 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-720, kuriuo Inspekcija paprašė ieškovės pateikti paaiškinimus raštu. Sutiktina su Inspekcijos argumentais, jog aplinkybę, kad pirmiau minėtą privalomąjį nurodymą apeliantė gavo, įrodo ir apeliantės atstovės advokatės O. P. 2020 m. birželio 22 d. pateikti paaiškinimai Inspekcijai. Taigi byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad apeliantei buvo žinoma apie Inspekcijos atliekamą tyrimą, o apeliantė, nurodydama, jog neturėjo pagrindo manyti, kad šis tyrimas gali turėti tiesioginę įtaką apeliantės interesams, apie priimtus Inspekcijos sprendimus nebuvo informuota tik bando pateisinti savo subjektyvius veiksmus, kurie lėmė termino administraciniams aktams apskųsti praleidimą.

96. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo apklausti ieškovės tuometę atstovę advokatę O. P. dėl raštų turinio, nes taip būtų sudaryta galimybė tiksliai nustatyti minėtų raštų surašymo aplinkybes, tikslus ir apeliantei tuo metu žinomą informaciją apie institucijų atliekamus veiksmus jos atžvilgiu. Pažymėtina, jog ieškovė tokio prašymo pirmosios instancijos teismui neteikė, o teismas šio pobūdžio byloje, spręsdamas dėl administracinių aktų teisėtumo, neturėjo pareigos būti aktyviu ir savo iniciatyva rinkti ieškovės neveikimą (ne)pateisiančius įrodymus, o ieškovės ir advokatės O. P. atstovavimo teisinių santykių tinkamumas nėra nagrinėjamos bylos dalykas.

97. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.05:2017 ,,Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 įsakymu Nr. D1-878 (toliau – Reglamentas), privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius turi būti įteiktas Reglamento 135 punkte nurodyta tvarka, kuris nukreipia į Reglamento 123 ir 132 punktus. Reglamento 123 punkte nustatyta, kad Privalomojo nurodymo nevykdyti statybos darbų nuorašas įteikiamas statybos dalyviui registruotu laišku su pranešimu apie įteikimą tokia tvarka: 123.1. punktas, jei statytojo (fizinio asmens) gyvenamoji vieta ar buveinė (juridinio asmens, kitos užsienio organizacijos ar jų padalinių) yra žinoma: 123.1.1. papunktis, kai statytojas yra fizinis asmuo – jo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje statytojui arba kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, o jeigu ir jo šeimos narių nėra, – namo (bendrijos) administracijai arba butų eksploatavimo organizacijai, arba seniūnijos seniūnui, arba darbo vietoje darbovietės administracijai; 123.1.2. papunktis, kai statytojas yra juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padaliniai – buveinėje juridinio asmens, kitos užsienio organizacijos ar jų padalinių vadovui ar jo įgaliotam asmeniui;123.2. jei statytojo (fizinio asmens) gyvenamoji vieta ar buveinė (juridinio asmens, kitos užsienio organizacijos ar jų padalinių) nežinoma: 123.2.1. papunktis, Inspekcija kreipiasi į Juridinių asmenų registro tvarkymo įstaigą dėl statytojo duomenų (gyvenamosios vietos ar buveinės) pateikimo nurodydama, kuriam tikslui numatoma šiuos duomenis panaudoti; 123.2.2. papunktis, gavus statytojo duomenis apie gyvenamąją vietą ar buveinę, privalomasis nurodymas nevykdyti statybos darbų įteikiamas Reglamento 123.1 papunktyje nustatyta tvarka arba kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Reglamento 124 punkte numatyta, jog, kai Reglamento 123 punkte nustatyta tvarka privalomojo nurodymo nevykdyti statybos darbų įteikti nepavyksta (siuntėjui grįžta registruotas laiškas) ar duomenų apie statytojo (fizinio asmens) gyvenamąją vietą ar buveinę (juridinio asmens, kitos užsienio organizacijos ar jų padalinių) Reglamento 123.2.1 papunktyje nustatyta tvarka gauti nepavyksta, vietinėje ar respublikinėje spaudoje ir interneto tinklapyje www.planuojustatyti.lt paskelbiamas pranešimas apie privalomojo nurodymo nevykdyti statybos darbų surašymą ir apie numatomą statybos patikrinimą, nurodant šio patikrinimo datą, laiką, atsižvelgiant į galimą pranešimo paskelbimo spaudoje datą, ir apie tai, kad šiame statybos patikrinime kviečiamas dalyvauti statytojas ar jo įgaliotas atstovas, taip pat nurodant pareigūno, kuris atliks statybos patikrinimą, kontaktinius duomenis. Reglamento 132 punkte nurodyta, jog Savavališkos statybos akto (el. dokumento) ir privalomojo nurodymo nevykdyti statybos darbų (el. dokumento) nuorašai, patvirtinti teisės aktų nustatyta tvarka įteikiami statytojui arba statinio ar žemės sklypo naudotojui, arba jų įgaliotam atstovui pasirašytinai ar Reglamento 123 punkte nustatyta tvarka. Statytojui arba statinio ar žemės sklypo naudotojui, ar jo įgaliotam atstovui pageidaujant savavališkos statybos aktas (el. dokumento) ir privalomasis nurodymas (el. dokumentas) įrašomas į jų pateiktą elektroninę laikmeną ar išsiunčiamas nurodyto elektroninio pašto adresu.

98. Vakarų Lietuvos departamento 2021 m. liepos 9 d. raštu Nr. 2D-11391 „Dėl dokumentų siuntimo adresu (duomenys neskelbtini)“ surašytų savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų elektroninių dokumentų nuorašai išsiųsti UAB poilsio namai „Baltija“ vykdymui registruotu laišku adresu (duomenys neskelbtini) (siuntos Nr. RS162865574LT). Dokumentai, kurie buvo siunčiami registruotu paštu, negrįžo neįteikti, o patvirtinimai dėl laiškų, kurie buvo siunčiami apeliantei ir elektroniniu būdu, taip pat nebuvo gauti. Pažymėtina, kad apeliantė neginčija aplinkybės, jog dokumentai buvo siunčiami tinkamu apeliantės adresu. Šiuo aspektu negali būti ignoruojama faktinė aplinkybė, kad Inspekcija laiškus siuntė periodiškai ne tik registruotais laiškais apeliantės adresu, tačiau ir periodiškai elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurių klaidingumo apeliantė neįrodinėjo, o taip pat neneigė, jog tai jos elektroninio pašto adresas. Apeliantė yra juridinis asmuo, kurio interesus Inspekcijai atliekant tyrimą atstovavo profesionalus teisininkas, leidžia daryti išvadą, jog apeliantė turėjo pakankamai žinių, profesinių įgūdžių sužinoti apie priimtus administracinius aktus, taip pat negalėjo nematyti ir nežinoti siunčiamų registruotų ir elektroninių laiškų. Manytina, jog apeliantė tendencingai ir sąmoningai nebendradarbiavo su Inspekcija, nors visą laiką neabejotinai žinojo, kad Inspekcija atlieka veiksmus dėl neteisėtos statybos. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė, siekdama nuginčyti administracinius aktus, remiasi formaliais dokumentų įteikimo pažeidimais, nors Inspekcija, byloje esančiais duomenimis, veikė aktyviai.

99. Administracinių aktų apskundimo terminas yra nustatytas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje. Šioje nuostatoje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu specialiame įstatyme nenustatyta kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui yra paduodamas per 1 mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pažymėtina, kad nurodytas 1 mėnesio terminas administraciniam aktui ginčyti nėra naikinamasis ir gali būti teismo atnaujintas. Tokia galimybė yra nustatyta ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose, tai yra nėra kitų ABTĮ nustatytų priežasčių atsisakyti priimti skundą. Todėl asmuo, manantis, kad jis praleido šį terminą dėl reikšmingų aplinkybių, objektyviai sukliudžiusių jam įgyvendinti teisę ginčyti administracinius aktus per visą įstatyme nustatytą terminą, gali pateikti teismui duomenis apie šias aplinkybes ir prašyti teismo šį terminą atnaujinti.

100. Apeliantei nenurodžius svarbių priežasčių, kodėl teismas turėtų atnaujinti daugiau kaip 10 mėnesių praleistą terminą Savavališkos statybos aktui ir Privalomiesiems nurodymams ginčyti, teisėjų kolegija konstatuoja, kad civilinės bylos dalis pagrįstai buvo nutraukta. Pirmosios instancijos teismas argumentuotai pasisakė dėl aplinkybės, jog apeliantė praleido terminą Privalomiesiems nurodymams apskųsti Savavališkos statybos aktui ir pirmosios instancijos teismo argumentams teisėjų kolegija pritaria. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantė nenurodė nė vienos svarbios priežasties, dėl kurios būtų pagrindas atnaujinti daugiau kaip dešimt mėnesių praleistą terminą administraciniams aktams ginčyti, o ta aplinkybė, kad apeliantę ėmė atstovauti kitas advokatas, kuriam Inspekcijos 2022 m. balandžio 29 d. raštu Nr. 2D-7941 pateikti apeliantės jau turimi duomenys, negali būti laikoma svarbia priežastimi termino atnaujinimui. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atstatomas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios, kurių nagrinėjamu atveju nenustatyta.

101. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

102. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į skundą argumentus, nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims, tinkamai nustatė reikšmingas bylai aplinkybes, vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Ieškovės apeliacinio skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą nėra.

103. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

104. Apeliantė nurodė patyrusi 11 854,98 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovai, tretieji asmenys įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimų į ieškovės apeliacinį skundą parengimą priteisimą.

105. Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 papunktį rekomenduojama maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudaro 2 623,66 Eur (2 018,2 Eur x 1,3).

106. Atsakovė UAB „Invento“ pateikė duomenis (sąskaitą faktūrą, lėšų pervedimo nurodymą), kad patyrė 7 138,43 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas parengiant atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą.

107. Atsakovė VšĮ Šv. Ignaco Lojolos kolegija pateikė duomenis, kad patyrė 3 388 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas parengiant atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą.

108. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras pateikė duomenis, kad patyrė 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas parengiant atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą.

109. Kiti proceso dalyviai duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė.

110. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras veikė atsakovų pusėje, todėl atmetus ieškovės apeliacinį skundą, įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Trečiojo asmens prašoma priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija rekomenduojamo maksimalaus dydžio, atitinka bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, trečiajam asmeniui iš ieškovės priteisiama 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidų.

111. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovių UAB „Invento“ ir VšĮ Šv. Ignaco Lojolos kolegijos prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis mažinamas, nes viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį. Taigi, atsakovėms iš apeliantės priteisiama po 2 623,66 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2024 m. sausio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB poilsio namai „Baltija“ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Invento“ 2 623,66 Eur (du tūkstančius šešis šimtus dvidešimt tris eurus ir 66 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės UAB poilsio namai „Baltija“ atsakovei viešajai įstaigai Šv. Ignaco Lojolos kolegijos 2 623,66 Eur (du tūkstančius šešis šimtus dvidešimt tris eurus ir 66 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės UAB poilsio namai „Baltija“ trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Karaliaus Mindaugo profesinio rengimo centrui 1 573 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.