Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Svetlana Panina rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų viešosios įstaigos Šv. I. L. kolegijos ir uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti jų 2020 m. balandžio 22 d. pasirašytą taikos sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo atmetamas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnyje pateiktą taikos sutarties sampratą šalys gali tarpusavio nuolaidomis išspręsti kilusį teisminį ginčą arba užkirsti kelią teisminiam ginčui kilti ateityje, išspręsti teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus.

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismas supaprastinto proceso tvarka taikos sutartis tvirtina tik tokiais atvejais, kai materialinių teisinių santykių subjektai tarpusavio nuolaidų būdu ir esant jų suderintai valiai išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, t. y. iš esmės tokios sutarties tvirtinimas teismine tvarka galimas tik esant ginčui ar galimybei jam kilti tarp materialinių teisinių santykių subjektų, o tais atvejais, kai nurodytos įstatyme aplinkybės neegzistuoja, teismas, nors ir vykdydamas apsauginę funkciją, negali pakeisti notaro, atliekančio jam įstatymo priskirtas funkcijas, tarp jų – notarinių sandorių tvirtinimą (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2, 26, 45 straipsniai). Teismas supaprastinto proceso tvarka atsisako tvirtinti taikos sutartį, jei ji savo esme neatitinka išdėstytų kriterijų, taip pat bendraisiais CPK nustatytais atsisakymo tvirtinti taikos sutartis pagrindais, jei ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-248/2017).

Teismui patvirtinus taikos sutartį, ji šalims turės galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, bus priverstinai vykdomas dokumentas ir nė vienai iš šalių nebus leidžiama vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pagal CPK 267 straipsnį neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo.

Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, turi pareigą įsitikinti, kad šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja įstatymo imperatyvioms nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų (CK 6.983 straipsnis, 6.985 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodo taikos sutarties įžanginėje dalyje, kad 2015 m. spalio 8 d. jie sudarė rašytinę Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 15-51-BP, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo parduoti teniso aikštelės dirbtinę sintetinę dangą su smėliu ir kitu turtu VšĮ Šv. I. L. kolegijai. Susipažinus su pateiktos patvirtinti Taikos sutarties sąlygomis, darytina išvada, kad pareiškėjos siekia taikiai išspręsti tarp jų kilusį ginčą dėl minėtos Pirkimo-pardavimo sutarties. Tačiau pareiškėjos, paduodamos teismui prašymą dėl Taikos sutarties patvirtinimo, nepridėjo prie pareiškimo Pirkimo-pardavimo sutarties, dėl kurios tarp jų galbūt kilo ginčas, kopijos, bei kitų dokumentų, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl Taikos sutarties patvirtinimo (tarp jų – nuosavybės teisę į Turtą patvirtinančių dokumentų). Todėl teismas neturi galimybės visapusiškai įvertinti tai, ar pareiškėjų pasirašyta Taikos sutarties neprieštarauja, visų pirma, imperatyvioms įstatymo nuostatoms, o antra – pareiškėjų interesams.

Be to, prašomojoje patvirtinti Taikos sutartyje įtraukta nuostata, kuri yra sąlyginė. Taikos sutarties „iii“ punkte nurodyta, kad šalys įsipareigoja bendradarbiauti ir užtikrinti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teisės be jokių daiktinės ir / ar prievolinės teisės apsunkinimų į Turtą Nekilnojamojo turto registre bus įregistruotas iki 2022 m. balandžio 1 d. (imtinai). Pagal Taikos sutarties „iv“ punktą jei ne vėliau nei iki 2022 m. balandžio 1 d. (imtinai) įsiteisėjusiu Nekilnojamojo turto registro atitinkamo padalinio ir / ar atitinkamo Lietuvos Respublikos teismo sprendimu Turtas be jokių daiktinės ir / ar prievolinės teisės apsunkinimų į jį įregistruojamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu (t. y. įregistruojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teisės į Turtą), tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo šiame punkte numatytos Turto registracijos dienos į VšĮ Šv. I. L. kolegijos sąskaitą sumokėti 50 820 Eur. Įvertinus Taikos sutarties „iv“ punkto turinį, darytina išvada, kad patvirtinus šią sąlygą, būtų priimtas procesinis sprendimas, kurio įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo. Tai prieštarauja imperatyvioms civilinio proceso įstatymo nuostatoms (CPK 267 straipsnis).

Teismas, įvertinęs pirmiau nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje pateikta taikos sutartis negali būti patvirtinta supaprastinta tvarka, kadangi nepateikta visų įrodymų, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl Taikos sutarties atitikties imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir šalių interesams. Be to, teismas negali patvirtinti pateiktos Taikos sutarties ir dėl to, kad „iv“ punkto patvirtinimas prieštarautų CPK 267 straipsniui.

Pareiškėjams išaiškintina, kad teismo atsisakymas patvirtinti jų pasirašytą taikos sutartį neatima iš jų teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo (CPK 582 straipsnio 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, 582 straipsniu, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjų viešosios įstaigos Šv. I. L. kolegijos ir uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.