Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2022-06-02 · Civilinė byla Nr. e2S-538-642/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2022-06-02Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-05-28Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-02
Bylos Nr.
e2S-538-642/2022
Teisminio proceso Nr.
2-10-3-00291-2021-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Žvinklytė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, viešajai įstaigai Šv
Trečiasis asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė „Registrų centras“, Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-538-642/2022 Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00291-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1; 3.1.18.8; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 2 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. kovo 31 d. ir 2022 m. balandžio 7 d. nutarčių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės poilsio namai „(duomenys neskelbtini)“ patikslintą ieškinį atsakovėms viešajai įstaigai Šv. (duomenys neskelbtini) kolegija, uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė „Registrų centras“, Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“, ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ teismui pateikė patikslintą ieškinį, prašydama: 1) pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2015 m. spalio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės VšĮ „(duomenys neskelbtini) kolegijos“, ir jos pagrindu 2016 m. kovo 15 d. sudarytą priėmimo–perdavimo aktą, taikyti restituciją; 2) pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. liepos 1 d. atsakovės „(duomenys neskelbtini) kolegija“ ir atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, ir jos pagrindu 2020 m. liepos 7 d. sudarytą priėmimo–perdavimo aktą ir taikyti restituciją; 3) pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. vasario 8 d. sudarytą kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos pagrindu sudarytą priėmimo–perdavimo aktą (jeigu jis sudarytas); 4) pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. balandžio 22 d. ieškovės UAB poilsio namai „(duomenys neskelbtini) su atsakove VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ kolegija sudarytą taikos sutartį; 5) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad UAB poilsio namai „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise valdo žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), esančius: pastatą – teniso aikštyno pagalbinį pastatą, žymėjimas VĮ „Registrų centro“ matininkės R. R. 2019 m. rugsėjo 6 d. parengtos kadastro duomenų bylos plane (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); inžinerinį statinį – teniso aikštelę, žymėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininko T. V. 2019 m. spalio 22 d. parengtos kadastro duomenų bylos plane (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), ir inžinerinį statinį – teniso aikštelę, žymėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininko T. V. 2019 m. spalio 22 d. parengtos kadastro duomenų bylos plane (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini); 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė teismui taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovėms UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ disponuoti (parduoti ar bet kaip kitaip perleisti, perduoti) ginčo objektu esančiu turtu, t. y. žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), esančiais: a) pastatu – teniso aikštyno pagalbinio pastato, žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); b) inžineriniu statiniu – teniso aikštele, žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini); c) inžineriniu statiniu – teniso aikštele, žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), bei padaryti atitinkamus įrašus valstybės įmonės „Registrų centras“ tvarkomame Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypo, kuriame yra statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)), registre ir nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo leisti vykdyti skubiai.

3. Ieškovė nurodė aplinkybes, kad atsakovės, siekdamos apsunkinti ieškovės padėtį teisminiame procese ir pasipelnyti iš neteisėto statinių naudojimo teismo proceso metu, sudaro sandorius, kuriais piktnaudžiauja turimomis teisėmis. Ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą motyvavo tuo, kad sandoriai buvo sudaryti pažeidžiant imperatyvias įstatymų nuostatas, sandorius sudarė subjektai, neturintys teisės sudaryti statinių pirkimo–pardavimo sandorių. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. vasario 8 d. sudarė kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ statinius, kaip kilnojamuosius daiktus, pardavė atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šių atsakovių nesąžiningumą sudarant pirkimo–pardavimo sutartį įrodo faktas, jog minėta pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta likus dienai iki paskirto bylos nagrinėjimo posėdžio (posėdis turėjo įvykti 2022 m. vasario 9 d., o pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta 2022 m. vasario 8 d.). Atsakovės pateikė prašymą teismui dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo likus dienai iki teismo posėdžio – tokiu būdu siekia vilkinti procesą bei didinti bylinėjimosi išlaidų sumą. Be to, atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, veikdamas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, 2021 m. rugsėjo 3 d. pateikė informaciją suinteresuotam asmeniui VĮ „Turto bankas“ apie atsakovių VšĮ „(duomenys neskelbtini) kolegija“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. liepos 1 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį ir raštu įvardino UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip su UAB „(duomenys neskelbtini)“ susijusią grupės įmonę, o po keleto mėnesių pats, kaip atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, ieškovės teigimu yra akivaizdu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra tarpusavyje susiję, savo veiksmus koordinuojantys subjektai, kurie tyčia bando vilkinti bylinėjimosi procesą iri tai gali mėginti daryti ateityje.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

4. Plungės apylinkės teismas 2022 m. kovo 31 d. ir 2022 m. balandžio 7 d. (dėl klaidos taisymo) nutartimis prašymą tenkino iš dalies. Teismas nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ disponuoti (parduoti ar bet kaip kitaip perleisti, perduoti) ginčo objektu esančiu turtu, t. y. žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančiais: pastatu – teniso aikštyno pagalbiniu pastatu, žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); inžineriniu statiniu – teniso aikštele, žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini); inžineriniu statiniu – teniso aikštele, žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini). Kitos prašymo dalies netenkino.

5. Teismas konstatavo, kad ginčo metu, atsakovės sudarė tris skirtingus pirkimo–pardavimo sandorius, kuriais buvo perleisti šio ginčo objektai. Paskutinį kartą kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta 2022 m. vasario 8 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo ginčo objektus – dvi teniso aikštes, kartu su teniso aikštes aptveriančia tvora bei buitinėmis patalpomis.

6. Teismo vertinimu, negalima ignoruoti fakto, jog, nesiėmus priemonių apriboti atsakovių žinioje esančio ir ginčo objektą sudarančio turto, egzistuoja galimybė, jog atsakovės, net ir neturėdamos nesąžiningų ketinimų, šį turtą gali perleisti kitiems asmenims. Tokiu atveju teismo sprendimo realus įvykdymas gali tapti apsunkintas. Be to, ieškovės pareiškime nurodyti argumentai pagrindžia faktą, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir neapribojus teisės disponuoti (parduoti ar bet kaip kitaip perleisti, perduoti) ginčo objektu esantį turtą, gali kilti grėsmė dėl jo pardavimo, perleidimo ar perdavimo kitiems asmenims, dėl ko galėtų pasunkėti teisminis procesas. Taigi, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės padės užtikrinti proceso greitumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą, nes tokiu atveju atsakovėms bus apribota galimybė vilkinti bylos nagrinėjimo procesą, didinti bylinėjimosi išlaidų dydį.

7. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti disponuoti (parduoti ar bet kaip kitaip perleisti, perduoti) ginčo turtą, prašo taikyti atsakovėms UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš byloje esančių duomenų, 2022 m. vasario 8 d. kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį dėl ginčo objekto. Sutartyje susitarta, kad turtas bus faktiškai perduotas ir nuosavybės teisė į turtą pirkėjui pereis tik visiškai ir tinkamai atsiskaičius su pardavėju ir šalims pasirašius turto perdavimo–priėmimo aktą. Atkreipiamas dėmesys, kad pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyto turto perdavimo–priėmimo akto byloje nėra, todėl nėra aišku, ar pirkėjas su pardavėju atsiskaitė, pasirašė turto perdavimo–priėmimo aktą. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, tikslinga laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti disponuoti (parduoti ar bet kaip kitaip perleisti, perduoti) ginčo turtą, taikyti tiek atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“.

8. Teismas pažymėjo, kad ieškovė prašo padaryti atitinkamus įrašus VĮ „Registrų centras“ tvarkomame Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypo, kuriame yra statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)), registre. Patikrinus duomenis valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše, matyti, kad žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra registruoti statiniai: 1) pastatas – mokymosi pastatas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); 2) pastatas – mokymosi pastatas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); 3) kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie kartu su žemės sklypu priklauso valstybei. Atkreipiamas dėmesys, kad ginčo objektų – pastato – teniso aikštyno pagalbinio pastato, žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); inžinerinio statinio – teniso aikštelių, žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini); inžinerinio statinio – teniso aikštelių, žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), kuriems ieškovės prašymu teismas nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše, nėra. Byloje pateikti duomenys, kad ginčo objektams buvo atlikti kadastriniai matavimai, tačiau kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro, jame ginčo objektai neregistruoti. Teismas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos atsakovėms UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, o valstybei, jokie reikalavimai nėra pareikšti, todėl nėra jokio pagrindo daryti kokius nors įrašus Nekilnojamojo turto registre valstybei priklausančiam žemės sklypui ir jame registruotiems objektams, o tuo labiau, daryti kokius nors įrašus registre neregistruotiems objektams.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartį ir 2022 m. balandžio 7 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų, teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos.

9.2. Pritaikytosios laikinosios apsaugos priemonės neturės jokios įtakos proceso ekonomiškumui ir greitumui, nes turto pirkimo–pardavimo sutartis dėl ginčo turto perleidimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo pasirašyta iki ginčijamų teismo nutarčių priėmimo ir ji sukelia teisines pasekmes šios sutarties šalims.

9.3. Tiek Sutartis, tiek Susitarimas 1, kuris yra neatskiriama Sutarties dalis, buvo pasirašyti dar iki skundžiamų nutarčių priėmimo ir jos yra sukėlusios teisines pasekmes sutarties šalims. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, UAB „(duomenys neskelbtini)“ negali užbaigti sutarties vykdymo (sumokėti pinigus ir perimti ginčo turtą) ir yra priversta pažeidinėti sutartį. Pabrėžiama, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių kyla pareiga mokėti delspinigius UAB „(duomenys neskelbtini)“ (30,50 Eur per dieną), dėl ko ji patiria tiesioginius nuostolius. Remdamasis tuo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ teigia, jog pažeidžiami jos teisėti lūkesčiai tinkamai vykdyti sutartį ir perimti turtą savo nuosavybėn.

9.4. Pažymima, kad ieškovė ginčo turto valdymą (savo iniciatyva ir valia) yra praradusi dar 2015 m., kai pardavė šį turtą 2015 m. spalio 8 d. sutartimi VŠĮ „(duomenys neskelbtini) kolegijai“, todėl tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pabaigs vykdyti galiojančią ir teisiškai įpareigojančią sutartį, jokios neigiamos įtakos ieškovės teisėms ir pareigoms ar galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui neturės.

9.5. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, yra pažeistas šalių interesų, pusiausvyros ir ekonomiškumo principas, nes ieškovės interesai yra iškelti aukščiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ intereso užbaigti vykdyti pradėtą sandorį.

Atsiliepimas

10. Ieškovė UAB poilsio namai „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama atmesti atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos nutartį nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

10.1. Jau bylos nagrinėjimo metu atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ elgdamiesi nesąžiningai, pažeisdamos bendruosius principus, 2022 m. vasario 8 d. sudarė kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ statinius, kaip kilnojamuosius daiktus, pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“.

10.2. Atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarydamos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)žinojo, kad statinių savininkė yra ieškovė ir kad Viešoji įstaiga „(duomenys neskelbtini) kolegija“ šį faktą yra pripažinusi taikos sutartimi. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat žinojo ir faktą, kad nei Viešoji įstaiga „(duomenys neskelbtini) kolegija“, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevaldė perleidžiamų statinių nuosavybės teise.

10.3. Ieškovės vertinimu, atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra tarpusavyje susiję, savo veiksmus koordinuojantys subjektai, kurie tyčia bando vilkinti bylinėjimosi procesą ir tai gali mėginti daryti ateityje.

10.4. UAB „(duomenys neskelbtini)“ skunde nenurodo, kokių aplinkybių pasikeitimu remdamasis teismas turėtų panaikinti taikomas laikinąsias apsaugos priemones. Priešingai – egzistuoja aplinkybės, kurioms esant laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinkantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimus.

10.5. Vien tai, jog sutartis sudaryta iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, nereiškia, kad ji sudaryta teisėtai, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiami argumentai netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių dėl to, jog dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jai kyla pareiga mokėti delspinigius UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra nepagrįsti.

10.6. Ieškovė nėra praradusi teisės į ginčo statinius ir yra pagrindas juos gražinti ieškovei (ieškinys prima facie yra pagrįstas).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

13. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

14. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).

15. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė į bylą naujus įrodymus – 2022 m. balandžio 12 d. teismo el. laiškas D. G., 2022 m. kovo 18 d. Susitarimo Nr. 1 prie 2022 m. vasario 8 d. kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, 2022 m. balandžio 19 d. Susitarimo Nr. 2 prie 2022 m. vasario 8 d. kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopija. Atsižvelgdamas į tai, kad pateikti nauji įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu, apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

16. Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik nustačius dvi privalomas sąlygas: ieškinio reikalavimų pagrįstumą pagal prima facie (preliminaraus vertinimo) doktriną ir grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, jeigu šis būtų palankus tokių priemonių taikymo prašančiam asmeniui buvimą. Nenustačius kurios nors iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

17. Tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad, kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau toks ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų, pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti.

18. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškinio preliminarų pagrįstumą, pažymi, kad ieškovė nurodė ieškinyje savo argumentus, kurie, jos manymu, patvirtina reikalavimo pagrįstumą, pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Ieškovė nurodė, kad prašomi pripažinti niekiniais ir negaliojančiais nuo sudarymo momento sandoriai buvo sudaryti pažeidžiant imperatyvias įstatymų nuostatas. Prašomus pripažinti niekiniais sandorius sudarė subjektai, neturintys teisės sudaryti statinių pirkimo–pardavimo sandorių, kadangi nei buvo teisėti jų savininkai, nei buvo įgalioti savininko sudaryti turto pirkimo–pardavimo sutartis. Taip pat atsakovės neveikė jokiais kitais pagrindais, kurie leistų disponuoti ne joms nuosavybės teise priklausančiu turtu. Nurodyti sandoriai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nustatančioms imperatyvų reikalavimą nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sandorius sudaryti notarine forma. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad šios ieškovės nurodytos aplinkybės yra ginčo nagrinėjimo dalykas ir šias aplinkybes teismas turės pareigą aiškintis, nagrinėdamas bylą iš esmės, tačiau apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo argumentams, turi pagrindą daryti išvadą, kad ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovėms, tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus.

19. Konstatavus, jog preliminarus (lot. prima facie) bylos duomenų vertinimas neleidžia manyti, jog ieškovei palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, spręstinas klausimas, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, ar nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei palankaus sprendimo vykdymas gali būti nebeįmanomas arba apskritai netektų prasmės.

20. Vertinant atsakovių veiksmus sąžiningumo aspektu, nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, likus dienai iki paskirto teismo posėdžio, t. y. 2022 m. vasario 8 d., sudarė kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ ginčo statinius, kaip kilnojamuosius daiktus, pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sutinkant su pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, turi pagrindo manyti, jog esant nurodytoms aplinkybės egzistuoja galimybė, jog atsakovės, net ir neturėdamos nesąžiningų ketinimų, šį turtą gali perleisti kitiems asmenims. Tokiu atveju teismo sprendimo realus įvykdymas gali tapti apsunkintas.

21. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į atsakovės pateiktą Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. civilinėje byloje Nr. 2-1578-823/2016, 2017 m. gegužės 18 d. civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017, 2018 m. kovo 1 d. civilinėje byloje Nr. 2-191-236/2018, 2018 m. birželio 7 d. civilinėje byloje Nr. e2-679-302/2018 suformuluotą praktiką, numatančią, jog „teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų“, tačiau šiuo atveju minėta teismų praktika yra neaktuali, kadangi neįvyko joks aplinkybių pasikeitimas. Pažymėtina, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskirajame skunde nenurodo, kokių aplinkybių pasikeitimu remdamasis teismas turėtų panaikinti taikomas laikinąsias apsaugos priemones.

22. Atskirajame skunde akcentuojama, jog kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ginčo turto perleidimo atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo pasirašyta iki ginčijamų teismo nutarčių priėmimo. Be to, 2022 m. kovo 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė Susitarimą Nr. 1 prie ginčo turto pirkimo–pardavimo sutarties, kuriuo pakeitė sutarties 3.1 punktą, nustatydamos sąlygą, jog pirkėjas turto kainą turi sumokėti pardavėjui ne vėliau kaip iki 2022 m. kovo 31 d. O 2022 m. balandžio 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė Susitarimą Nr. 2 prie ginčo turto pirkimo–pardavimo sutarties, modifikuodamos galutinio atsiskaitymo už turtą terminą – 2022 m. balandžio 29 d. ir nustatydamos, jog Susitarimas 2 įsigalioja nuo teismo nutarties, leidžiančios įvykdyti mokėjimą, įsiteisėjimo dienos. Apeliantė pažymi, kad jog tiek sutartis, tiek Susitarimas 1, kuris yra neatskiriama sutarties dalis, buvo pasirašyti dar iki skundžiamų nutarčių priėmimo ir jos yra sukėlusios teisines pasekmes sutarties šalims (pardavėjo pareigą perduoti turtą pirkėjui ir pirkėjo pareigą sumokėti turto kainą pardavėjui, perimti turtą; pirkėjo teisėtą lūkestį perimti turtą savo nuosavybėn ir pardavėjo teisėtą lūkestį gauti pinigus į savo sąskaitą), o pritaikytosios laikinosios apsaugos priemonės neturės jokios įtakos proceso ekonomiškumui ir greitumui. Be to, nurodoma tai, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, UAB „(duomenys neskelbtini)“ negali užbaigti sutarties vykdymo (sumokėti pinigus ir perimti ginčo turtą) ir yra priversta pažeidinėti sutartį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių kyla pareiga mokėti delspinigius UAB „(duomenys neskelbtini)“ (30,50 Eur per dieną), dėl ko ji patiria tiesioginius nuostolius.

23. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės teiginiais. Pažymėtina tai, kad ieškovė kreipėsi su patikslintu ieškiniu į teismą, be kita ko, prašydama pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. vasario 8 d. sudarytą kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pritartina ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytiems argumentams, jog tam, kad sandoris galiotų ir sukeltų teisinius padarinius, sandoris turi būti sudarytas subjektų, galinčių jį sudaryti, sandorio turinys turi atitikti įstatymų reikalavimus ir išreikšti tikrąją šalių valią bei turi būti sudarytas įstatyme nustatyta tvarka, įskaitant ir įstatymo reikalaujamą sandorio formą. Nors klausimas dėl sutarties ir atitinkamai sudarytų susitarimų galiojimo bus sprendžiamas bylą iš esmės nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau negalima sutikti su apeliantės argumentais, kad dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių UAB „(duomenys neskelbtini)“ kyla pareiga mokėti delspinigius UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir dėl to ji patiria tiesioginius nuostolius.

24. Visų pirma, jei sandoris įstatymų nustatyta tvarka yra pripažįstamas negaliojančiu, tai negalioja ir susitarimas dėl tokios prievolės įvykdymo užtikrinimo netesybomis (CK 6.74 straipsnis). Antra, net jei kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir galiotų, vadovaujantis CK 6.344 straipsnio 5 dalimi, kai pirkėjas turi pakankamą pagrindą manyti, kad dėl pardavėjo kaltės jam gali būti pareikštas ieškinys dėl parduodamų daiktų išreikalavimo ar teisių į juos suvaržymo, jis gali sustabdyti kainos mokėjimą, išskyrus atvejus, kai pardavėjas užtikrina galimų pirkėjo nuostolių atlyginimą. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų pateikusi tinkamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimų nuostolių užtikrinimą, taigi, egzistuoja pagrindas, kuriam esant, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi teisę sustabdyti kainos mokėjimą. O tol, kol prievolės vykdymas yra sustabdytas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinė atsakomybė netaikoma, kadangi ši nelaikomas pažeidusia prievolę. Trečia, net jei kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir galiotų, prievolės nėra galima vykdyti ne nuo skolininko priklausančių veiksmų, todėl yra pagrindas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atleisti nuo civilinės atsakomybės (CK 6.253 straipsnis, 6.259 straipsnis.). Be to, kaip matyti iš Susitarimo 2, nors Susitarimu 2 šalys dar kartą pakeitė pirkimo–pardavimo sutarties 3.1 punktą, modifikuodamos galutinio atsiskaitymo už turtą terminą – 2022 m. balandžio 29 d., tačiau šiuo susitarimu pačios nusistatė, jog Susitarimas 2 įsigalioja nuo teismo nutarties, leidžiančios įvykdyti mokėjimą, įsiteisėjimo dienos. Tokia nutartis, leidžianti įvykdyti mokėjimą, nėra priimta (įsiteisėjusi), todėl atitinkamai ir Susitarimas 2, kuriame modifikuota galutinio atsiskaitymo data, nėra įsigaliojęs.

25. Nesutikdama su skundžiama nutartimi, apeliantė nurodo ir tai, kad ieškovė ginčo turto valdymą yra praradusi pagal 2015 m. sudarytą sutartį su VŠĮ „(duomenys neskelbtini) kolegija“, todėl tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pabaigs vykdyti galiojančią ir teisiškai įpareigojančią sutartį, jokios neigiamos įtakos ieškovės teisėms, pareigoms ar galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui neturės (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

26. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad nėra pagrindo sutikti su tokiais apeliantės teiginiais. Visų pirma, pažymėtina tai, kad ieškiniu, be kita ko, prašoma ieškovės ir VšĮ „(duomenys neskelbtini) kolegija“ 2015 m. spalio 8 d. sudarytą pirkimo– pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. kovo 15 d. priėmimo–perdavimo aktą pripažinti niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, taip pat prašoma ieškovės ir VšĮ „(duomenys neskelbtini) kolegija“ sudarytą 2020 m. balandžio 22 d. taikos sutartį, pripažinti negaliojančia. Taigi, patikslintas ieškinys yra grindžiamas sandorių negaliojimo institutu, o ginčo statinių grąžinimas ieškovei – restitucijos normomis. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, priešingai nei teigia apeliantė, padėtų užtikrinti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimybę.

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstas ir apeliantės teiginys, jog pritaikytosios laikinosios apsaugos priemonės neturės jokios įtakos proceso ekonomiškumui ir greitumui. Priešingai, tolesnis bylos nagrinėjimas teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, suteiktų atsakovėms neproporcingai didelę veiksmų laisvę, galimybę piktnaudžiauti turimomis teisėmis ir disponuoti ginčo turtu, perleidžiant ginčo turto nuosavybės teisę kitiems asmenims, ir tokiu būdu pažeidžiant šalių interesų pusiausvyros principą. O dėl sudarytų turto perleidimo sandorių tik ilgėtų bylos nagrinėjimo trukmė ir būtų didinamos bylinėjimosi išlaidos.

28. Apeliacinės instancijos vertinimu, apeliantės atskirajame skunde nurodomi argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, jog nagrinėjamu atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, sklandus būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes, neapribojus teisės disponuoti (parduoti ar bet kaip kitaip perleisti, perduoti) ginčo objektu esantį turtą, atsakovės turėtų galimybę turimą turtą perleisti tretiesiems asmenims.

29. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ disponuoti (parduoti ar bet kaip kitaip perleisti, perduoti) ginčo objektu esančiu turtu, t. y. žemės sklype (duomenys neskelbtini)esančiais: pastatu – teniso aikštyno pagalbiniu pastatu, žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); inžineriniu statiniu – teniso aikštele, žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini); inžineriniu statiniu – teniso aikštele, žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini).

Dėl bylos procesinės baigties

30. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

31. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. Pagal CPK 93 straipsnio bei 270 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas, klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danutė Žvinklytė