Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, veikiantis Panevėžio apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo I. K. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-37-913/2025 pagal ieškovo I. K. ieškinį atsakovei S. B. (V.) dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir atsakovės S. B. (V.) priešieškinį ieškovui I. K. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11.10. Pirmosios instancijos teismas dėl ieškinio reikalavimų tenkinimo tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialiąsias ir proceso teisės normas, tinkamai vertino suformuotą teismų praktiką ir priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis paliktinas galioti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ar aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

13. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nusprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis), o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis.

14. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl teismo sprendimo dalies, kuria padidintas šalių susitarimu, patvirtintu teismo, nustatytas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

15. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, nagrinėjamos civilinės bylos dalyką, mano, kad apeliantas būtinybės papildomus įrodymus pateikti apeliacinės instancijos teisme, nepagrindė. Apelianto pateikti įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, apeliantas objektyvių duomenų ar aplinkybių, sudariusių kliūtis tinkamai įgyvendinti civilinio proceso įstatyme įtvirtintas teises ir pareigas, nenurodė ir nepagrindė. Tiek aplinkybės apie apelianto sutuoktinės nėštumą, tiek duomenys apie gaunamas pajamas apeliantui buvo žinomos civilinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, be to, apeliantas byloje naudojosi profesionalaus teisininko pagalba, todėl apelianto nurodomos aplinkybės, jog jis nesuprato, kad pateikti duomenys gali turėti reikšmės vertinant jo galimybes teikti išlaikymą CPK 314 straipsnyje įtvirtintų išimčių nepatvirtinta. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas ieškovo pateiktus papildomus įrodymus atsisako priimti ir jų nevertina.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

19. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra nepilnamečio vaiko D. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.

21. Atsakovė priešieškiniu pareiškė reikalavimą padidinti nustatyto išlaikymo dydį – priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 306 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

22. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas priešieškinio reikalavimą tenkino, pakeitė Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021 m. kovo 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2SP-1267-266/2021, nustatytą išlaikymo dydį ir iš ieškovo I. K. priteisė po 306 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išlaikymą priteisiant nuo 2024 m. sausio 8 d., išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

23. Apeliacinį skundą ieškovas iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo dydžio pakeitimą, esminę reikšmę suteikė ne toms aplinkybėms, kurios yra pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tiek teisiniu reguliavimu, tiek teismų praktika, aktualia nustatant, o ne keičiant išlaikymo dydį, dėl to netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais.

24. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).

25. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-432-421/2021).

26. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-628/2006; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; kt.).

27. Kasacinis teismas akcentuoja, kad nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-432-421/2021).

28. Kartu kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Tėvų lygiateisiškumo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.26 straipsnis) reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios nepriklausomai nuo to, ar jie yra susituokę, ar nesusituokę, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, suponuoja tėvų lygias teises ir pareigas savo vaikams ir konstitucinės išlaikymo teisės ir pareigos atžvilgiu (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnio 3 dalis). Vis dėlto CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje Nr. AC-53-1. Teismų praktika. 2020, 53, p. 623-691).

29. Nagrinėjamu atveju atsakovė priešieškinio reikalavimus dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo grindė aplinkybėmis, jog nuo Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nutarties priėmimo žymiai padidėjo išlaidos vaiko išlaikymui ir pragyvenimui, be to, pasikeitė ekonominė šalies situacija, nuolat brangsta paslaugos ir prekės, kyla minimali mėnesio alga. Atsakovė taip pat nurodė, jog priešieškinio pateikimo teismui dieną ji gauna neįgalumo išmoką, yra įregistravusi individualią veiklą, tačiau pajamos iš veiklos labai nedidelės, šios aplinkybės sąlygojo tai, kad ji nebeišgali iki galo patenkinti vaiko poreikių. Nurodytos aplinkybės suponuoja, kad atsakovė reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) grindė padidėjusiais nepilnamečio vaiko poreikiais, taip pat pasikeitusia (pablogėjusia) atsakovės turtine padėtimi.

30. Priešieškinyje atsakovė detaliai išvardijo nepilnamečio vaiko poreikius, kuriuos sudaro išlaidos maistui (200 Eur), mokestis už darželį (apie 70 Eur), robotikos būrelis (33 Eur), šokių būrelis (18 Eur), priemonės darželiui (20 Eur), apranga darželiui (kambarinės basutės, sportinė apranga, pižama ir kt.) (15 Eur), vaistai, vitaminai, papildomai odontologo paslaugos (20 Eur), higienos priemonės (10 Eur), kirpykla (7 Eur), avalynė (30 Eur), viršutiniai drabužiai (60 Eur), apatiniai drabužiai (15 Eur), buities apyvokos daiktai ir reikmenys (įrankiai, indai, patalynė, rankšluosčiai) (15 Eur), kitos būtinos išlaidos laisvalaikiui ir pramogoms, darželio ekskursijų fondui (80 Eur), nenumatytos išlaidos (30 Eur), išlaidos gimtadieniui ir Kalėdų dovanoms (100 Eur), draugų gimtadieniams ir atostogoms (apie 50 Eur). Taigi pagal priešieškinyje pateiktus duomenis vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga apie 773 Eur.

31. Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktikoje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2014; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016, 63 punktas; 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-421/2018, 22, 23 punktai; kt.).

32. Įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad priešingai, nei tvirtina apeliantas, atsakovė priešieškinyje pagrindė aplinkybes apie vaiko poreikiams tenkinti patiriamas išlaidas, teikė vaiko poreikiams tenkinti patiriamas išlaidas pagrindžiančius duomenis (apie vaiko užsiėmimus ir išlaidas jiems, išlaidas ugdymo įstaigos lankymui, vaistų, aprangos įsigijimo kvitus ir kt.). Minėta, jog įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nustatyta, kad ieškovas šalių nepilnamečiam vaikui įsipareigojo teikti išlaikymą po 160 Eur, iki vaikui sueis 7 metai, po to – po 180 Eur. Nuo teismo nutarties, kuria nustatytas išlaikymo vaikui dydis, iki procesinio sprendimo priėmimo praėjo ketveri metai. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad šalių sutarto dydžio išlaikymas nebėra pakankamas visiems būtiniesiems vaiko poreikiams tenkinti ir užtikrinti, dėl to yra pagrindas spręsti klausimą dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo.

33. Nurodytų aplinkybių kontekste kaip nepagrįsti atmestini apelianto argumentai, kad atsakovė siekė tik peržiūrėti šalių susitarimu nustatytą išlaikymo dydį kaip per mažą, bet neįrodinėjo, kad iš esmės pasikeitė vaiko poreikiai ar šalių turtinė padėtis. Atsakovė priešieškinyje nurodė faktinį reikalavimo pagrindą sudarančias aplinkybes, o teisinį šių aplinkybių vertinimą, atitinkamai ir tai, ar nurodytos aplinkybės pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, remdamasis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklėmis, atliko pirmosios instancijos teismas. Apeliantas, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas nevertino šiuo atveju aktualių aplinkybių, apeliaciniame skunde aplinkybių, kurių, anot apelianto, teismas neįvertino konkrečiai ir aiškiai nenurodė ir neįvardijo (CPK 178 straipsnis). Apelianto nurodomos aplinkybės, jog nuo šalių susitarimu nustatyto išlaikymo praėjo neilgas laiko tarpas, todėl vaiko poreikiai negalėjo iš esmės pasikeisti, yra subjektyvi apelianto nuomonė, kurios leistinomis įrodinėjimo priemonėmis apeliantas nepagrindė (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog vien aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip, nei tai būtų palanku apeliantui, savaime nesudaro pagrindo manyti, kad tai atlikdamas pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymus ir įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas ar priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

34. Ieškovas nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pagrindas keisti išlaikymo dydį yra minimalaus darbo užmokesčio ir pragyvenimo lygio kilimas. Ieškovo pozicija nepagrįsta.

35. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas minimaliojo darbo užmokesčio pokytį ir pragyvenimo lygio kilimą vertino visumos byloje esančių įrodymų kontekste, spręsdamas klausimą dėl keičiamo išlaikymo vaikui dydžio nustatymo, o ne kaip pagrindą pakeisti (padidinti) vaiko išlaikymo dydį. Pagrindu pakeisti išlaikymo dydį pirmosios instancijos teismas laikė padidėjusius vaiko poreikius, be kita ko, įvertinęs kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir galimybes teikti vaikui atitinkamo dydžio išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas klaidingai interpretuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį ginčui aktualiu klausimu.

36. Apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi tiek teisiniu reglamentavimu, tiek teismų praktika, aktualia nustatant, o ne keičiant išlaikymo dydį, dėl to netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nepagrįsti.

37. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog bendrieji (ir pagrindiniai) išlaikymo vaikui dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnyje, pagal kurį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (straipsnio 2 dalis), o materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad pasikeitę vaiko poreikiai yra pagrindas teismui nuspręsti dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. Teismas, nagrinėjantis tokio pobūdžio bylą, t. y. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo dėl pasikeitusių vaiko poreikių, turi atlikti išsamų visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, įtvirtintų CK 3.192 straipsnyje, taip pat CK 3.201 straipsnio 2 dalyje, vertinimą. Ieškinį grindžiant šiuo pagrindu, teismui išlieka pareiga, be kita ko, įvertinti ir šalių turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-378/2023).

38. Apeliantas, be kita ko, teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino realių šalių nepilnamečio vaiko poreikių ir tiesiog formaliai rėmėsi minimalios mėnesinės algos dydžio kriterijumi, kuris, pagal kasacinio teismo išaiškinimus, neturėtų būti vertinamas kaip nekvestionuotinas. Šie apelianto argumentai nepagrįsti.

39. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami jo gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 20, 21 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

40. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė įvardijo šalių nepilnamečio vaiko poreikiams per mėnesį tenkinti reikalingą sumą, kuri yra artima minimalios mėnesinės algos dydžiui. Apeliantas, teigdamas, jog šalių vaiko poreikiai yra kitokio dydžio (mažesni), duomenų ar įrodymų, pagrindžiančių tokią poziciją, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Pastebėtina, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje Nr. AC-53-1. Teismų praktika. 2020, 53, p. 623-691).

41. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, neturi pagrindo abejoti, jog šalių nepilnamečiam vaikui yra būtinas maistas, apranga, higienos priemonės, taip pat patiriamos papildomos išlaidos vaiko laisvalaikiui, jo gabumams lavinti, periodiškai pasikartojančioms ligoms. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovės prašoma priteisti 306 Eur išlaikymo suma vaikui yra pagrįsta ir logiška, atitinkanti vaiko amžių ir poreikius, tokia suma atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus, užtikrina šalių interesų pusiausvyrą.

42. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, kartu pripažįstama, kad jis nėra lemiantis nusprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio nuspręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

43. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma ir tai, kad turtinei tėvų padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

44. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog tuo metu, kai šalys sudarė susitarimą dėl 160 Eur (iki vaikui sueis 7 metai) ir 180 Eur (po to), atsakovė dirbo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nedirbo, buvo registruota Užimtumo tarnyboje, jai nustatytas 40 proc. dalyvumo lygis, todėl jos pajamas sudaro tik neįgalumo išmoka. Tuo tarpu ieškovo turtinė padėtis pakito – ieškovas pagal testamentą 2024 m. gruodžio 12 d. priėmė palikimą po savo motinos mirties ir paveldėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Anykščiuose. Teismas taip pat nurodė, kad neturi duomenų, jog ieškovas turėtų tokių sveikatos problemų, dėl kurių būtų svarstomas jo dalyvumo lygis. Ieškovas anksčiau dirbo Lietuvoje ir užsienyje, kitų išlaikytinių neturi, yra sudaręs santuoką, turi finansinių įsipareigojimų (išlaikymo įsiskolinimas).

45. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog byloje yra pateiktas Testamentų registro išrašas, patvirtinantis aplinkybę, jog ieškovas priėmė po motinos mirties atsiradusį palikimą. Byloje pateikti duomenys apie ieškovo sveikatos būklę – medicinos dokumentų išrašų / siuntimų ištraukos, kuriose fiksuotos ieškovui nustatytos diagnozės. Byloje pateikti duomenys apie tai, kad ieškovas buvo registruotas Užimtumo tarnyboje.

46. Taigi nesutiktina su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas formaliai apibūdino ieškovo turtinę padėtį, kadangi, kaip matyti, vertindamas ieškovo turtinę padėtį pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančius įrodymus. Nors apeliantas nurodo, kad dėl jam nustatytų sveikatos sutrikimų jo galimybės dirbti yra sumažėjusios, objektyvių tai pagrindžiančių duomenų byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

47. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti ir į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, tai yra laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

48. Šiuo atveju, kaip matyti iš surinktų byloje įrodymų, atsakovės finansinė padėtis yra prastesnė nei ieškovo. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovės galimybės dirbti yra ribotos, šiuo metu jos pajamas sudaro neįgalumo išmoka, todėl jos galimybės didesne dalimi materialiai prisidėti prie šalių nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimo yra mažesnės nei ieškovo. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas negali dirbti dėl sveikatos sutrikimų ar turėtų kitų specialiųjų poreikių ar kitų išlaikytinių, ieškovas privalo vykdyti pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Pažymėtina, jog pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Įvertinus tai, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių matyti, jog ieškovas neturi galimybių didesne dalimi prisidėti prie šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo, o tėvų valdžios lygybės principas ir vienoda abiejų tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus per se (lot. savaime) nereiškia, kad kiekvienas jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovės prašomo priteisti išlaikymo dydis laikytinas pagrįstu, proporcingu šalių turtinei padėčiai bei būtinų vaiko poreikių tenkinimui.

49. Pagal kasacinio teismo praktiką, teismui nusprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas; 2025 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-684/2025).

50. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas atskirai nepasisakė apie valstybės skiriamą išmoką vaikui, savaime nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas šių duomenų nevertino nustatydamas iš ieškovo priteistino išlaikymo vaikui dydžio. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 2020 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-313/2020). Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai į juos atsakyti, pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui. Reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo ribų. Aplinkybė, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo motyvai dėl priešieškinio reikalavimų yra glausti ar ieškovui nepriimtini, nesudaro pagrindo spręsti, kad teismas neišnagrinėjo visų teisiškai reikšmingų aplinkybių ir (ar) viena ar kita forma dėl jų nepasisakė. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas tyrė byloje pateiktus įrodymus, vertino jų visumą, pasisakė dėl pagrindinių nagrinėjamam klausimui bylos faktinių bei teisinių aspektų, tai leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė sprendimą. Todėl aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas atskirai nepasisakė dėl išmokų vaikams pagal specialųjį įstatymą mokėjimo ir šios išmokos dalies neišskyrė, savaime nereiškia, kad dėl to pirmosios instancijos teismas priimto procesinio sprendimo tinkamai nemotyvavo ar pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles.

51. Apibendrindamas anksčiau nurodytas aplinkybes bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas mano, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu iš ieškovo priteistas didesnis išlaikymo dydis neprieštarauja formuojamai teismų praktikai ir esant šios konkrečios bylos aplinkybėms nėra nepagrįstai per didelis ar pažeidžiantis ieškovo interesus.

52. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad kiti apelianto teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

53. Esant visoms anksčiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, nepažeidė materialinės teisės normų, reglamentuojančių tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis, 3.201 straipsnis), proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis), todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

54. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

55. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalies nuostatas, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

56. Nustatyta, kad apeliantui šioje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 3 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo). Dėl apeliantui suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos patirta 287,50 Eur išlaidų rengiant apeliacinį skundą (2025 m. spalio 31 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų).

57. Nustatyta ir tai, kad atsakovei šioje byloje taip pat buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. teisinės pagalbos išlaidų (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 19 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo). Dėl atsakovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos patirtos 300 Eur išlaidos rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (2025 m. spalio 28 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų).

58. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

59. Įvertinus tai, kad tiek ieškovui, tiek atsakovei apeliacinės instancijos teisme teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, ieškovo apeliacinį skundą atmetus, bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 4 dalimi, valstybei iš ieškovo nepriteistinos (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 14 straipsnio 2 dalis, 11 dalis, 20 straipsnio, CPK 99 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-170-421/2022).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas

nutaria:

palikti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą nepakeistą.

Atsisakyti priimti apelianto pateiktus papildomus įrodymus.