- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-17
- Bylos Nr.
- e2A-21-357/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00216-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė, Aleksandras Rusakas
- Atsakovas
- R. J.
- Ieškovas
- K. J.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aleksandro Rusako ir Irenos Stasiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3213-1135/2023 pagal ieškovo K. J. patikslintą ieškinį atsakovei R. J. dėl skolos priteisimo dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas K. J. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės R. J. 76 259,44 Eur skolą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad šalių santuokos nutraukimo byloje neįvykdytos prievolės pagal 2015-08-05 kreditavimo sutartį Nr. 0691501020302, sudarytą su AB SBE banku, pripažintos solidariomis. Ieškovas 2022-11-16 padengė dalį solidaraus šalių kredito pagal 2015-08-05 kreditavimo sutarties Nr. 0691501020302-91 pakeitimą Nr. 2 „Verslo kreditas III“ ir priedą „kredito grąžinimo grafikas III“, kurio grąžinimo terminas turėjo sueiti 2022-12-31, sumokėdamas kreditoriui 127 160 Eur, todėl 1/2, t.y. 63 580,00 Eur, šios sumos atsakovė turi grąžinti ieškovui, tačiau tai padaryti atsisako. Nuo ieškovo atsiskaitomosios sąskaitos 2023-01-19 taip pat buvo nurašyta 25 358,89 Eur suma kreditavimo sutarties Nr. 0691501020302-91 pakeitimu Nr. 2 „Verslo kreditas II“ ir Sutarties pakeitimu Nr. 3 „Kredito grąžinimo grafikas II“ suteiktam kreditui dengti, todėl 1/2 dalį šios sumos, t.y. 12 679,44 Eur atsakovė turi grąžinti ieškovui. Iš viso atgręžtinio reikalavimo suma kreipimosi į teismą dieną sudaro 76 259,44 Eur.
3. Atsakovė R. J. su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santuokos nutraukimo byloje atsakovei buvo priteista kompensacija, o visas nekilnojamasis turtas buvo priteistas tik ieškovui, taip pat, teismo sprendimu buvo atmestas reikalavimas priteisti iš atsakovės ieškovo sumokėtų įmokų dalį, sprendime nenurodyta, kad ieškovė yra skolinga. Pažymėjo, kad ieškiniu siekiama atsakovei priteistą kompensaciją susigrąžinti atgal. Atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika, sutuoktiniai yra solidarūs skolininkai kreditorių atžvilgiu (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Pabrėžė, kad verslo kreditą ieškovas gavo išimtinai ūkio reikmėms, o ūkininko ūkis teismo sprendimu pripažintas jo asmenine nuosavybe.
4. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2023-09-19 sprendimu ieškinį tenkino visiškai - priteisė iš atsakovės R. J. 76 259,44 Eur skolą ir 3 177,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo K. J. naudai.
6. Teismas įvertinęs byloje esančią medžiagą, nustatė, kad įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022-05-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-22-1135/2022 dėl santuokos nutraukimo, kuris 2022-11-09 Šiaulių apygardos teismo nutartimi Nr. e2A-460-569/2022 dalyje dėl turto ir prievolių padalinimo buvo paliktas nepakeistas, buvo nustatyti prejudiciniai faktai, kad 2015-08-05 kreditavimo sutartį Nr. 0691501020302-91 su priedais pasirašė abi šalys, kad jos bendrai prisiėmė prievoles pagal Sutartį ir nustatė, kad tai solidarios jų prievolės bei nusprendė jų nemodifikuoti, t. y. „pripažinti solidariomis ieškovo K. J. ir atsakovės R. J. neįvykdytas prievoles pagal 2015 m. rugpjūčio 5 d. kreditavimo sutartį Nr. 0691501020302-91 su pakeitimais, sudarytą su AB SEB banku“ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 182 straipsnio 2 punktas, 18 straipsnis). Sprendimu teismas taip pat nutarė priteisti iš ieškovo atsakovei 184 013 Eur piniginę kompensaciją už jam atitenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį.
7. Teismas vertino, kad kredito sutartimi buvo susitarta ne tik dėl galutinio kreditų grąžinimo termino, tačiau ir dėl atskirų kreditų įmokų mokėjimo terminų atitinkamais periodais (kas mėnesį). Tokiu būdu kredito sutarties pagrindu kredito gavėjams atsirado pareigos kas metus gruodžio mėnesį sumokėti nustatytas kredito įmokas. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, kad ieškovas, vykdydamas šalių solidarią prievolę pagal Sutartį, periodiniais mokėjimais padengė skolos dalį (pradiniam kreditoriui sumokėjo iš viso 152 518,89 Eur), o atsakovė – skolos pagal Sutartį nedengė. Taigi, solidariosios prievolės lygios dalys abiem bendraskoliams yra po 76 259,44 Eur.
8. Teismas sprendė, kad ieškovui, po sprendimo santuokos nutraukimo byloje priėmimo, sumokėjus kredito įmokų dalį, jis kaip solidarus skolininkas įgijo teisę reikalauti iš atsakovės to, ką jis įvykdė atskaičius jam tenkančią dalį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.9 straipsnis).
9. Teismas pažymėjo, kad atsakovės argumentai, kad teismas santuokos nutraukimo byloje jau išsprendė ieškovo reikalavimą dėl pusės įmokų, sumokėtų bankui, priteisimo iš atsakovės, šį reikalavimą atmesdamas, taip pat, kad už kreditus pirkti žemės sklypai teismo sprendimu natūra atiteko ieškovui (jai buvo išmokėta kompensacija), todėl ji iš žemės sklypų negavo jokios naudos, o ieškovas sklypuose vykdo ūkio veiklą ir gauna iš to pajamas, neturi teisinės reikšmės ginčo sprendimui. Teismas konstatavo, kad šiuo ieškiniu, priešingai, nei ginče, kuris išspręstas Raseinių rūmų 2022-05-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-22-1135/2022, ieškovas prašė priteisti įmokas, sumokėtas po santuokos nutraukimo, t. y. pasikeitus šalių teisiniam rėžimui – pasibaigus bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybei ir nebelikus bendro šalių turto ir pajamų (CK 3.100 straipsnio 6 punktas), ne už tą patį laikotarpį ir ne tas pačias sumas, aptartus sprendime, ne už Sutarties pirmąją kredito dalį (66 000 Eur), o už tuos kreditus pagal Sutarties pakeitimus, kurie buvo suteikti įsigyti žemės sklypus, kurie Sprendimu buvo padalinti abiem šalims po 1/2 dalį.
10. Nors atsakovė ir jos atstovė akcentavo, jog neteisinga priteisti iš atsakovės ieškovo prašomą sumokėtų įmokų dalį, motyvuojant tuo, kad atsakovė neturėjo jokios naudos iš žemės sklypų nuo 2015 m., kad taip siekiama susigrąžinti Sprendimu priteistą kompensaciją, tačiau teismas sprendė, kad šie argumentai nėra pagrįsti. Iš sprendimo turinio teismas nustatė, kad K. J. ūkis buvo pripažintas asmenine ieškovo nuosavybe, tačiau už iš ūkio gautas pajamas įgytas turtas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (žemės sklypai, neregistruotas gyvenamasis namas, transporto priemonės, kita) pripažintas abiejų sutuoktinių nuosavybe ir padalintas lygiomis dalimis.
11. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė, manydama, kad turto ir prievolių balansas nėra teisingas, būtent santuokos nutraukimo bylos procese, gindama savo teises, turėjo teisę ir galimybę kitokią dalintino turto vertę įrodinėti leistinomis priemonėmis, tačiau priėmus sprendimą, šios bylos procese toks klausimas iš naujo nesvarstytinas.
12. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškinys tenkintinas pilnai, priteisiant ieškovui iš atsakovės 76 259,44 Eur skolą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
13. Apeliaciniu skundu atsakovė R. J. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023-09-19 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3213-1135/2023 ir priimti naują sprendimą – ieškovo patikslintą ieškinį dėl skolos priteisimo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
13.1. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kad ieškovas turi teisę reikalauti 1/2-osios jo bankui sumokėtų kredito įmokų, nes kreditavimo sutartis nemodifikuota, šalys buvo ir liko bendraskoliais, o piniginės įmokos sumokėtos jau po 2022-05-05 teismo sprendimo. Taip motyvuodamas sprendimą, teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nuvertindamas svarius įrodymus, patvirtinančius tai, kad kreditas buvo skirtas išimtinai ieškovo ūkio reikmėms ir kreditą ieškovas mokėjo ne iš savo ar šalių bendrų lėšų, bet iš ūkio pajamų. Ieškovas pagal 2015-08-05 kreditavimo sutartį Nr. 0691501020302-91 gavo iš SEB banko 66 000 Eur verslo kreditą. Verslo kreditą ieškovas gavo kaip ūkininkas ir kreditas skirtas ūkio veiklai. Verslo kreditas buvo užtikrintas ūkininko ūkio žemės sklypais: 23,4300 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini)ir 27,6033 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu verslo kreditą ieškovas gavo išimtinai ūkio reikmėms, o ūkininko ūkis teismo sprendimu pripažintas jo asmenine nuosavybe. Ieškovas civilinėje byloje Nr. e2-22-l 135/2022 jau reiškė alternatyvų reikalavimą priteisti iš apeliantės jam 1/2 dalį jo sumokėtų kredito įmokų, t.y. 130035,07 Eur, jeigu teismas nuspręs dalinti nekilnojamąjį turtą ir transporto priemones kaip santuokinį turtą. Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą atmetė, atsižvelgdamas į tai, kad teismas nedalino visų transporto priemonių kaip santuokinio turto, bei į tai, kad prievolės pagal lizingo sutartis pripažintos vykdytinos vieno ieškovo, nustatant jam asmeninę turtinę teisę išpirkti lizinguojamus daiktus.
13.2. 2022-05-05 sprendime teismas nurodė, kad iš ieškovo pateiktų duomenų matyti, kad už 2015-08-05 kreditavimo sutartimi Nr. 0691501020302-91 su pakeitimais prisiimtus įsipareigojimus ieškovas iš viso sumokėjo 118230,00 Eur, iš jų ne mažiau kaip 66 000 Eur (tik kredito dalis be palūkanų ir kitų papildomų mokesčių) sumokėti už K. J. finansinius įsipareigojimus Raseinių kredito unijoje. Vadinasi, tik likusia paskolos dalimi ieškovas dengė įsipareigojimus, kurie skirti įsigijimui žemės sklypų, pripažintų bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Patikslintame ieškinyje ieškovas nepateikė jokių naujų įrodymų, paneigiančių šias teismo išvadas.
13.3. Pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja tokio pobūdžio bylose suformuotai teismų praktikai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai kreditoriaus atžvilgiu (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Toks turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir, kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų. Skundžiamu sprendimu vos ne pusė 2022-05-05 Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-22-1135/2022 apeliantei priteistos piniginės kompensacijos priteista atgal ieškovui. Toks teismo sprendimas verčia abejoti tuo, ar teisingai buvo padalinta šalių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kai visas nekilnojamasis turtas lieka ieškovui, o priteistos piniginės kompensacijos dalis sugrąžinama vėl ieškovui.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas K. J. prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas prievoles kreditoriams įvykdė iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės yra nepagrįstas, kadangi ieškovas prievolę kreditoriui įvykdė jau po to, kai buvo įsiteisėjęs teismo sprendimas santuokos nutraukimo byloje, kas reiškia, kad ieškovas prievolę įvykdė iš asmeninių lėšų. Be to, įsiteisėjusiais sprendimais santuokos nutraukimo byloje buvo konstatuota, kad šalių prievolė pagal 2015-08-05 kreditavimo sutartį Nr. 0691501020302-91 yra solidari. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas po santuokos su atsakove nutraukimo grąžino kreditoriui 152518,89 Eur. Kadangi byloje nebuvo ginčo, kad ieškovas, vykdydamas kredito sutartį padengė dalį kredito, todėl solidariosios prievolės lygios dalys abiem bendraskoliams yra po 76259,44 Eur. Vadovaujantis teismų praktika, LR CK nuostatomis, ieškovui įvykdžius dalį prievolės, jis tapo naujuoju kreditoriumi, turinčiu atgręžtinio reikalavimo teisę į solidarųjį skolininkas, todėl 1/2 dalis sumokėtos sumos (76259,44 Eur) pagrįstai priteista iš atsakovės.
Šalies argumentai
14.2. Apeliantės argumentai, kad neteisinga priteisti ieškovo prašomą sumą tuo pagrindu, kad atsakovė neturėjo jokios naudos iš žemės sklypų nuo 2015 m., kad taip siekiama susigrąžinti santuokos nutraukimo byloje priteistą kompensaciją, yra nepagrįsti. Kaip matyti iš 2022-05-05 sprendimo turinio, K. J. ūkis buvo pripažintas asmenine ieškovo nuosavybe, tačiau už iš ūkio gautas pajamas įgytas turtas – bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (žemės sklypai, neregistruotas gyvenamasis namas, transporto priemonės ir kita) pripažintas abiejų sutuoktinių nuosavybe ir padalintas lygiomis dalimis. Atsakovė, manydama, kad turto ir prievolių balansas nėra teisingas, būtent santuokos nutraukimo bylos procese, gindama savo teises, turėjo teisę ir galimybę kitokią dalintino turto vertę įrodinėti leistinomis priemonėmis, tačiau priėmus sprendimą, šios bylos procese toks klausimas iš naujo nesvarstytinas.
14.3. 2022-05-05 Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendime teismas aiškiai nurodė, kad prievolė pagal 2015-08-05 kreditavimo sutartį Nr. 0691501020302-91 su pakeitimais paliekama solidari. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl privalo būti vykdomas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovui po sprendimo priėmimo sumokėjus kredito įmokų dalį, jis kaip skolininkas įgijo teisę reikalauti to, ką jis įvykdė atskaičius jam tenkančią dalį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
17. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo tenkintas ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo, kuomet solidarią prievolę kreditoriui įvykdo kitas solidarusis skolininkas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Atsižvelgiant į tai, kad byloje keliami klausimai dėl įrodymų vertinimo ir tinkamo teisės normų, reglamentuojančių solidarios prievolės įvykdymą, taikymo, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl atsakovės apeliaciniame skunde nurodytų faktinių ir teisinių argumentų.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
19. Byloje nustatytos aplinkybė, kurių šalys neginčija, kad 2015-08-05 kreditavimo sutartimi Nr. 0691501020302-91 (toliau – Kreditavimo sutartis) su pakeitimais ieškovui buvo suteiktas verslo kreditas 66000,00 Eur, skirtas refinansuoti ieškovo finansinius įsipareigojimus Raseinių kredito unijoje, sutarties vykdymas numatytas iki 2019-03-05. Kreditavimo sutarties pakeitimu Nr. 2 „Verslo kreditas II“ 2018-03-29 ieškovui papildomai suteiktas 193800,00 Eur kreditas, skirtas įsigyti žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), sutarties vykdymas numatytas iki 2021-03-02, vėliau terminas pratęstas 2025-12-30. Taip pat 2018-03-29 Sutarties pakeitimu Nr. 2 „Verslo kreditas III“ ieškovui papildomai suteiktas 173400,00 Eur kreditas, skirtas įsigyti dalį žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), sutarties vykdymas numatytas iki 2022-12-31.
20. Įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022-05-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-22-1135/2022 dėl santuokos nutraukimo, kuris 2022-11-09 Šiaulių apygardos teismo nutartimi Nr. e2A-460-569/2022 bei 2023-09-12 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. e3K-3-179-378/2023, dalyje dėl turto ir prievolių padalinimo buvo paliktas nepakeistas, teismas nusprendė pripažinti solidariomis ieškovo K. J. ir atsakovės R. J. neįvykdytas prievoles pagal 2015-08-05 kreditavimo sutartį Nr. 0691501020302-91 su pakeitimais, sudarytą su AB SEB banku.
21. Ieškovo ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad ieškovas po santuokos su apeliante nutraukimo grąžino kreditoriui AB SEB bankui 152518,89 Eur sumą pagal solidarią šalių prievolę - 2015-08-05 kreditavimo sutartį Nr. 0691501020302-91 su pakeitimais, patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai – sąskaitos išrašas, patvirtinantis, kad 2022-11-16 ieškovas pervedė AB SEB bankui 12716,000 Eur ir taip pilnai atsiskaitė pagal Sutarties pakeitimą Nr. 2 „Verslo kreditas III“ ir Sutarties priedą „kredito grąžinimo grafikas III“ (pagal grafiką turėjo atsiskaityti iki 2022-12-31) ir 2023-01-19 banko sąskaitos išrašas, patvirtinantis, kad 2023-01-19 nuo ūkininko K. J. sąskaitos buvo nurašyta 25358,89 Eur suma (25000 Eur įmoka AB SEB bankui pagal Kredito sutarties pakeitimą Nr. 2 „Verslo kreditas II“ ir Sutarties pakeitimą Nr. 3 „Kredito grąžinimo grafikas II“, įmoka pagal grafiką turėjo būti sumokėta 2022-12-31, tačiau dėl lėšų trūkumo ši suma buvo rezervuota iki nurašymo), t. y. viso ieškovas po santuokos su atsakove nutraukimo, grąžino kreditoriui AB SEB bankui 152 518,89 Eur.
22. LR CPK 182 str. 2 p. nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).
23. Pažymėtina, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl LR CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismas, siekdamas nagrinėjamoje byloje vadovautis kitoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, įrodymų vertinimo procese turi analizuoti, koks yra prejudicinio fakto turinys ir kokia jo reikšmė nagrinėjamoje byloje pareikštam reikalavimui, jo tinkamam išsprendimui (tenkinimui ar atmetimui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-969/2021, 50 punktas).
24. Nagrinėjamu atveju iš Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022-05-05 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-22-1135/2022, turinio matyti, kad teismas šalių santuokos nutraukimo byloje spręsdamas dėl šalims asmeninės ir sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto, prievolių nustatymo, balanso sudarymo ir kt., nustatė tokias šios bylos nagrinėjimui aktualias faktines aplinkybes:
24.1. Kadangi ieškovo ūkis buvo įkurtas iki santuokos sudarymo, tai ūkis, kaip turtinis vienetas, asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui ir negali būti padalintas, pripažįstant jį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe;
24.2. Atsakovės nurodytos transporto priemonės TOYOTA, LAND CRUISER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekaba Moetefind, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra įgytos po santuokos sudarymo, nors jos įgytos ieškovo vardu ir nėra ginčo, kad jos įgytos iš ūkio lėšų, tačiau jos nebuvo perduotos nustatyta tvarka ūkiui, jos nėra įtrauktos į naujausią ieškovo pateiktą ilgalaikio ieškovo ūkio turto sąrašą 2020 m., nebuvo išreikšta, kad įgyjamos asmeninės nuosavybės teise, ieškovas neįrodė, kad šių priemonių prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra ieškovo asmeninė nuosavybė. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad minėtos transporto priemonės nutraukiant santuoką dalintinos kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė;
24.3. į bylą pateiktos žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartys (2016-03-10 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1182, 2016-03-18 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) 2018-03-22 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. KR1067, 2018-03-22 Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. KR1072) patvirtina, kad 2015-08-05 kreditavimo sutarties Nr. 0691501020302-91 1 ir 2 pakeitimais suteikti kreditai buvo panaudoti įsigyjant žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 1098/1103 dalį žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paskirtis yra kita, visų kitų ieškovo prašomų ūkiui priskirti žemės sklypų paskirtis yra žemės ūkio. Iš pateiktų žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutarčių matyti, kad visas jas sudarė (pasirašė) vienas ieškovas, išskyrus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį, kurią pasirašė abi šalys. Tačiau visose nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartyse nurodyta, kad turtas įgyjamas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Vertinant ieškovo prašymo pagrįstumą LR CK 3.89 straipsnio 1 dalies 5 ir 7 punktų nuostatų kontekste, teismas atsižvelgė į tai, kad nepaisant to, kad jo nurodomas nekilnojamasis turtas buvo naudotas žemės ūkyje, tai savaime nereiškia, kad jis tapo ūkio ar ieškovo asmenine nuosavybe, todėl šį turtą vertino dalintiną kaip bendrąja jungtinę sutuoktinių nuosavybę;
24.4. Dėl atsakovės reikalavimo priteisti ūkio pajamas teismas nurodė, kad sprendžiant dėl reikalavimo priteisti iš ūkio gautas pajamas pagal LR CK 3. 88 straipsnio 1 dalies 4 punktą, pažymėtina, kad atsakovė turi teisę reikalauti ne visų ūkio pajamų, bet tik tos jų dalies, kuri buvo realiai gauta po santuokos sudarymo ir iki iškeliant šią civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo (2020 m. lapkričio 27 d.) (LR CK 3.67 straipsnio 1 dalis), iš jų atskaičius lėšas, būtinas ūkiui (LR CK 3.89 straipsnio 1 dalies 5 punktas, LR CK 3.91 straipsnis), ir kurios realiai yra santuokos nutraukimo metu. Todėl net ir nustačius iš ūkio gautų pajamų dalį, kuri galėtų būti pripažinta bendrąją sutuoktinių nuosavybe, būtų pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ir šių pajamų nepriteisti, kadangi atsakovė neįrodė prisidėjusi prie ūkio veiklos.
24.5. Tarp šalių nekilo ginčo dėl registruoto nekilnojamojo turto, neregistruoto gyvenamojo namo, esančio žemės sklype, (duomenys neskelbtini) verčių.
24.6. Įvertinus tai, kad ieškovui tenka didesnė dalis santuokoje įgyto turto (viso turto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise yra už 385 026 Eur, kiekvienam sutuoktiniui turinti tekti 1/2 turto dalis sudaro 192 513 Eur, atsakovei tenkanti turto dalis sudaro 8 500 Eur, ieškovui – 376 526 Eur), todėl atsakovei iš ieškovo priteistina piniginė kompensacija, kuri sudaro 184 013 Eur (LR CK 3.117, 3.127 straipsniai, LR CPK 185 straipsnis).
24.7. Kaip patvirtina byloje pateiktos 2015-08-05 kreditavimo sutartys Nr. 0691501020302-91 (66 000 Eur skirta refinansuoti K. J. finansinius įsipareigojimus Raseinių kredito unijoje) su pakeitimais (2016-03-02 pakeitimu Nr. 1 d. skirta įsigyti 193 800 Eur žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 2018-03-29 pakeitimu 173 400 Eur skirta įsigyti 1098/1103 dalį žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini).), 2018-01-04 lizingo sutartys Nr. 2017-120382 ir Nr. 2017-120325, sudarytos su AB SEB banku, abi šalys prisiėmė prievoles ūkio veiklai ir pripažįsta, kad tai solidarios jų prievolės, todėl vadovaujantis LR CK 3.109 straipsnio 6 punkto, ir 6.6 straipsnio nuostatomis, įsipareigojimai kreditoriams nemodifikuojami ir šalys paliktinos už jas atsakingomis solidariai. Atskirai dėl 2018- 01-04 lizingo sutarčių Nr. 2017-120382 ir Nr. 2017-120325, sudarytomis su AB SEB banku, teismas nurodė, kad po santuokos nutraukimo ieškovas vidiniuose santykiuose su atsakove, privalės prievolę vykdyti vienas (neturint regreso teisės į atsakovę dėl šių prievolių).
24.8. Ieškovas reiškė alternatyvų reikalavimą priteisti iš atsakovės ieškovui 1/2 dalį jo sumokėtų kredito įmokų, t.y. 130 035,07 Eur, jeigu teismas nuspręs dalinti nekilnojamąjį turtą ir transporto priemones kaip santuokinį turtą. Iš ieškovo pateiktų duomenų matyti, kad už 2015-08-05 kreditavimo sutartimi Nr. 0691501020302-91 su pakeitimais prisiimtus įsipareigojimus ieškovas iš viso sumokėjo 118 230,00 Eur, iš jų ne mažiau kaip 66 000 Eur (tik kredito dalis be palūkanų ir kitų papildomų mokesčių) sumokėti už K. J. finansinius įsipareigojimus Raseinių kredito unijoje. Vadinasi, tik likusią paskolos dalį ieškovas dengė įsipareigojimus, kurie skirti įsigijimui žemės sklypų, pripažintų bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tačiau šiuo atveju ieškovas šias prievoles kreditoriams vykdė iš ūkininko ūkio veiklos gaunamų pajamų, kurios iki santuokos nutraukimo yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.91 straipsnis, 3.100 straipsnio 4 punktas). Be to, aplinkybėmis, kad ieškovas vienas vykdė įsipareigojimus bankui, teismas remiasi ir atmesdamas atsakovės prašymą priteisti jai ieškovo iš ūkio gautų pajamų dalį. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad tos pačios faktinės aplinkybės negali būti panaudotos dukart, t. y. ir kaip atsakovės turtinio reikalavimo priteisti ūkio pajamas atmetimo, ir kaip ieškovo turtinio reikalavimo priteisti dalį sumokėti įmokų tenkinimo pagrindas. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, ieškovo prašymas priteisti kompensaciją už įvykdytas solidariąsias abiejų sutuoktinių prievoles atmestinas.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 24 punkte nurodytos civilinėje byloje Nr. e2-22-1135/2022 įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės yra laikytinos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje, todėl teisėjų kolegija vadovaujasi šiomis aplinkybėmis ir apeliacinio skundo argumentus vertina minėtų prejudicinių faktų kontekste. Atsižvelgiant į tai, atmeta kaip nepagrįstus, prieštaraujančius bylos duomenimis apeliantės argumentus, kad ieškovo reikalavimas dėl sumokėtų kredito įmokų priteisimo jau buvo išspręstas santuokos nutraukimo byloje. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas ir kaip matyti iš 2022-05-05 teismo sprendimo turinio, nagrinėjamu atveju ieškovas prašė priteisti įmokas, sumokėtas po santuokos nutraukimo (sprendimas priimtas 2022-05-05, įmokos sumokėtos 2022-11-16 ir 2023-01-19), t. y. pasikeitus šalių teisiniam rėžimui – pasibaigus bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybei ir nebelikus bendro šalių turto ir pajamų (LR CK 3.100 straipsnio 6 punktas), ne už tą patį laikotarpį ir ne tas pačias sumas, aptartas 2022-05-05 sprendime, ne už Kredito sutarties pirmąją kredito dalį (66 000 Eur), o už tuos kreditus pagal Kredito sutarties pakeitimus, kurie buvo suteikti įsigyti žemės sklypus, kurie 2022-05-05 sprendimu buvo padalinti abiem šalims po 1/2 dalį. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstą išvadą, kad ieškovas gali reikalauti prievolės dalies, įvykdytos po 2022-05-05 teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo, kuriuo konstatuotas prievolių solidarumas.
26. Pažymėtina, kad LR CK 6.6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį.
27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių solidariųjų prievolių, yra išaiškinęs, jog nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (LR CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (LR CK 6.6 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
28. Sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai kreditoriaus atžvilgiu (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Toks turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012). Bendraskolių solidariosios prievolės dalys aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2012).
29. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad ta aplinkybė, jog ginčo šalys po santuokos nutraukimo išliko solidariai atsakingos kreditoriui, savaime nereiškia, jog bendraskolių šios solidariosios prievolės dalys yra lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-313/2018, 36 punktas).
30. Kaip teisingai nurodė apeliantė, sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai kreditoriaus atžvilgiu (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad vidiniuose (tarpusavio) santykiuose šalys negalėjo būti pripažintos solidariaisiais skolininkais, kadangi turtas natūra atiteko ieškovui, kompensacija atsakovei buvo paskaičiuota pagal banko vertę, o ne pagal duodamą pelną, ir skundžiamu sprendimu vos ne pusė 2022-05-05 Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-22-1135/2022 apeliantei priteistos piniginės kompensacijos priteista atgal ieškovui, vertina kaip nepagrįstus, neturinčius teisinės reikšmės ginčo išsprendimui. Pažymėtina, kad konkrečiu atveju yra svarbi aplinkybė, kad santuokos nutraukimo byloje teismas nustatydamas kompensacijos atsakovei dydį, į dalintiną sutuoktinių bendrą turtą, įtraukė ir tuos žemės sklypus, kurių įsigijimui šalys ir ėmė kreditą.
31. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esant duomenims, jog atsakovei santuokos nutraukimo byloje apskaičiuojant piniginės kompensacijos dydį, į dalintino turto vertę buvo įtraukti ir žemės sklypai, įgyti iš lėšų, gautų pagal kredito sutartis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad tik ieškovas turi prievolę grąžinti kreditoriui kreditą. Pabrėžtina, kad dalintino turto vertės nustatymo klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusiu 2022-05-05 teismo sprendimu, iš kurio turinio matyti, kad apeliantė nekilnojamojo turto, tame tarpe ir žemės sklypų, įsigytų už lėšas, gautas pagal Kreditavimo sutartį, vertės neginčijo. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas turtas buvo padalintas šalims po 1/2 dalį, šiuo atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra objektyvaus pagrindo nukrypti nuo šios proporcijos sprendžiant ir dėl šalių prisiimtų solidarių prievolių dalių dydžio. Priešingas vertinimas, kai atsakovei būtų priteista dalis turto vertės, už kurią atitinkamai ieškovas vienas turėtų įvykdyti prievolę kreditoriui, neatitiktų teisingumo bei sąžiningumo principų.
Dėl bylos procesinės baigties
32. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (LR CPK 98 straipsnio 1 dalis).
35. LR CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20).
36. Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos atmetus atsakovės apeliacinį skundą, atsakovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Ieškovas K. J. pateikė teismui įrodymus apie patirtas 1210,00 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (2023-10-27 išankstinė sąskaita už teisines paslaugas Nr. 20231027/001; 2023-10-27 AB SEB bankas mokėjimo nurodymas Nr. 2272).
37. Atsižvelgiant į Rekomendacijose numatytus kriterijus, procesinio dokumento turinį, keliamus klausimus, galimas advokato laiko sąnaudas, į tai, kad išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas netenkintas, ieškovui K. J. iš atsakovės R. J. priteistinos 1210,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1210,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.