Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aleksandro Rusako ir Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3213-1135/2023 pagal ieškovo K. J. patikslintą ieškinį atsakovei R. J. dėl skolos priteisimo dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

4. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

17. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo tenkintas ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo, kuomet solidarią prievolę kreditoriui įvykdo kitas solidarusis skolininkas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18. Atsižvelgiant į tai, kad byloje keliami klausimai dėl įrodymų vertinimo ir tinkamo teisės normų, reglamentuojančių solidarios prievolės įvykdymą, taikymo, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl atsakovės apeliaciniame skunde nurodytų faktinių ir teisinių argumentų.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

19. Byloje nustatytos aplinkybė, kurių šalys neginčija, kad 2015-08-05 kreditavimo sutartimi Nr. 0691501020302-91 (toliau – Kreditavimo sutartis) su pakeitimais ieškovui buvo suteiktas verslo kreditas 66000,00 Eur, skirtas refinansuoti ieškovo finansinius įsipareigojimus Raseinių kredito unijoje, sutarties vykdymas numatytas iki 2019-03-05. Kreditavimo sutarties pakeitimu Nr. 2 „Verslo kreditas II“ 2018-03-29 ieškovui papildomai suteiktas 193800,00 Eur kreditas, skirtas įsigyti žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), sutarties vykdymas numatytas iki 2021-03-02, vėliau terminas pratęstas 2025-12-30. Taip pat 2018-03-29 Sutarties pakeitimu Nr. 2 „Verslo kreditas III“ ieškovui papildomai suteiktas 173400,00 Eur kreditas, skirtas įsigyti dalį žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), sutarties vykdymas numatytas iki 2022-12-31.

20. Įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022-05-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-22-1135/2022 dėl santuokos nutraukimo, kuris 2022-11-09 Šiaulių apygardos teismo nutartimi Nr. e2A-460-569/2022 bei 2023-09-12 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. e3K-3-179-378/2023, dalyje dėl turto ir prievolių padalinimo buvo paliktas nepakeistas, teismas nusprendė pripažinti solidariomis ieškovo K. J. ir atsakovės R. J. neįvykdytas prievoles pagal 2015-08-05 kreditavimo sutartį Nr. 0691501020302-91 su pakeitimais, sudarytą su AB SEB banku.

21. Ieškovo ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad ieškovas po santuokos su apeliante nutraukimo grąžino kreditoriui AB SEB bankui 152518,89 Eur sumą pagal solidarią šalių prievolę - 2015-08-05 kreditavimo sutartį Nr. 0691501020302-91 su pakeitimais, patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai – sąskaitos išrašas, patvirtinantis, kad 2022-11-16 ieškovas pervedė AB SEB bankui 12716,000 Eur ir taip pilnai atsiskaitė pagal Sutarties pakeitimą Nr. 2 „Verslo kreditas III“ ir Sutarties priedą „kredito grąžinimo grafikas III“ (pagal grafiką turėjo atsiskaityti iki 2022-12-31) ir 2023-01-19 banko sąskaitos išrašas, patvirtinantis, kad 2023-01-19 nuo ūkininko K. J. sąskaitos buvo nurašyta 25358,89 Eur suma (25000 Eur įmoka AB SEB bankui pagal Kredito sutarties pakeitimą Nr. 2 „Verslo kreditas II“ ir Sutarties pakeitimą Nr. 3 „Kredito grąžinimo grafikas II“, įmoka pagal grafiką turėjo būti sumokėta 2022-12-31, tačiau dėl lėšų trūkumo ši suma buvo rezervuota iki nurašymo), t. y. viso ieškovas po santuokos su atsakove nutraukimo, grąžino kreditoriui AB SEB bankui 152 518,89 Eur.

22. LR CPK 182 str. 2 p. nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

23. Pažymėtina, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl LR CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismas, siekdamas nagrinėjamoje byloje vadovautis kitoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, įrodymų vertinimo procese turi analizuoti, koks yra prejudicinio fakto turinys ir kokia jo reikšmė nagrinėjamoje byloje pareikštam reikalavimui, jo tinkamam išsprendimui (tenkinimui ar atmetimui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-969/2021, 50 punktas).

24. Nagrinėjamu atveju iš Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022-05-05 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-22-1135/2022, turinio matyti, kad teismas šalių santuokos nutraukimo byloje spręsdamas dėl šalims asmeninės ir sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto, prievolių nustatymo, balanso sudarymo ir kt., nustatė tokias šios bylos nagrinėjimui aktualias faktines aplinkybes:

24.1. Kadangi ieškovo ūkis buvo įkurtas iki santuokos sudarymo, tai ūkis, kaip turtinis vienetas, asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui ir negali būti padalintas, pripažįstant jį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe;

24.5. Tarp šalių nekilo ginčo dėl registruoto nekilnojamojo turto, neregistruoto gyvenamojo namo, esančio žemės sklype, (duomenys neskelbtini) verčių.

24.6. Įvertinus tai, kad ieškovui tenka didesnė dalis santuokoje įgyto turto (viso turto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise yra už 385 026 Eur, kiekvienam sutuoktiniui turinti tekti 1/2 turto dalis sudaro 192 513 Eur, atsakovei tenkanti turto dalis sudaro 8 500 Eur, ieškovui – 376 526 Eur), todėl atsakovei iš ieškovo priteistina piniginė kompensacija, kuri sudaro 184 013 Eur (LR CK 3.117, 3.127 straipsniai, LR CPK 185 straipsnis).

24.7. Kaip patvirtina byloje pateiktos 2015-08-05 kreditavimo sutartys Nr. 0691501020302-91 (66 000 Eur skirta refinansuoti K. J. finansinius įsipareigojimus Raseinių kredito unijoje) su pakeitimais (2016-03-02 pakeitimu Nr. 1 d. skirta įsigyti 193 800 Eur žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 2018-03-29 pakeitimu 173 400 Eur skirta įsigyti 1098/1103 dalį žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini).), 2018-01-04 lizingo sutartys Nr. 2017-120382 ir Nr. 2017-120325, sudarytos su AB SEB banku, abi šalys prisiėmė prievoles ūkio veiklai ir pripažįsta, kad tai solidarios jų prievolės, todėl vadovaujantis LR CK 3.109 straipsnio 6 punkto, ir 6.6 straipsnio nuostatomis, įsipareigojimai kreditoriams nemodifikuojami ir šalys paliktinos už jas atsakingomis solidariai. Atskirai dėl 2018- 01-04 lizingo sutarčių Nr. 2017-120382 ir Nr. 2017-120325, sudarytomis su AB SEB banku, teismas nurodė, kad po santuokos nutraukimo ieškovas vidiniuose santykiuose su atsakove, privalės prievolę vykdyti vienas (neturint regreso teisės į atsakovę dėl šių prievolių).

24.8. Ieškovas reiškė alternatyvų reikalavimą priteisti iš atsakovės ieškovui 1/2 dalį jo sumokėtų kredito įmokų, t.y. 130 035,07 Eur, jeigu teismas nuspręs dalinti nekilnojamąjį turtą ir transporto priemones kaip santuokinį turtą. Iš ieškovo pateiktų duomenų matyti, kad už 2015-08-05 kreditavimo sutartimi Nr. 0691501020302-91 su pakeitimais prisiimtus įsipareigojimus ieškovas iš viso sumokėjo 118 230,00 Eur, iš jų ne mažiau kaip 66 000 Eur (tik kredito dalis be palūkanų ir kitų papildomų mokesčių) sumokėti už K. J. finansinius įsipareigojimus Raseinių kredito unijoje. Vadinasi, tik likusią paskolos dalį ieškovas dengė įsipareigojimus, kurie skirti įsigijimui žemės sklypų, pripažintų bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tačiau šiuo atveju ieškovas šias prievoles kreditoriams vykdė iš ūkininko ūkio veiklos gaunamų pajamų, kurios iki santuokos nutraukimo yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.91 straipsnis, 3.100 straipsnio 4 punktas). Be to, aplinkybėmis, kad ieškovas vienas vykdė įsipareigojimus bankui, teismas remiasi ir atmesdamas atsakovės prašymą priteisti jai ieškovo iš ūkio gautų pajamų dalį. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad tos pačios faktinės aplinkybės negali būti panaudotos dukart, t. y. ir kaip atsakovės turtinio reikalavimo priteisti ūkio pajamas atmetimo, ir kaip ieškovo turtinio reikalavimo priteisti dalį sumokėti įmokų tenkinimo pagrindas. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, ieškovo prašymas priteisti kompensaciją už įvykdytas solidariąsias abiejų sutuoktinių prievoles atmestinas.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 24 punkte nurodytos civilinėje byloje Nr. e2-22-1135/2022 įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės yra laikytinos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje, todėl teisėjų kolegija vadovaujasi šiomis aplinkybėmis ir apeliacinio skundo argumentus vertina minėtų prejudicinių faktų kontekste. Atsižvelgiant į tai, atmeta kaip nepagrįstus, prieštaraujančius bylos duomenimis apeliantės argumentus, kad ieškovo reikalavimas dėl sumokėtų kredito įmokų priteisimo jau buvo išspręstas santuokos nutraukimo byloje. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas ir kaip matyti iš 2022-05-05 teismo sprendimo turinio, nagrinėjamu atveju ieškovas prašė priteisti įmokas, sumokėtas po santuokos nutraukimo (sprendimas priimtas 2022-05-05, įmokos sumokėtos 2022-11-16 ir 2023-01-19), t. y. pasikeitus šalių teisiniam rėžimui – pasibaigus bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybei ir nebelikus bendro šalių turto ir pajamų (LR CK 3.100 straipsnio 6 punktas), ne už tą patį laikotarpį ir ne tas pačias sumas, aptartas 2022-05-05 sprendime, ne už Kredito sutarties pirmąją kredito dalį (66 000 Eur), o už tuos kreditus pagal Kredito sutarties pakeitimus, kurie buvo suteikti įsigyti žemės sklypus, kurie 2022-05-05 sprendimu buvo padalinti abiem šalims po 1/2 dalį. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstą išvadą, kad ieškovas gali reikalauti prievolės dalies, įvykdytos po 2022-05-05 teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo, kuriuo konstatuotas prievolių solidarumas.

26. Pažymėtina, kad LR CK 6.6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį.

27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių solidariųjų prievolių, yra išaiškinęs, jog nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (LR CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (LR CK 6.6 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

28. Sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai kreditoriaus atžvilgiu (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Toks turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012). Bendraskolių solidariosios prievolės dalys aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2012).

29. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad ta aplinkybė, jog ginčo šalys po santuokos nutraukimo išliko solidariai atsakingos kreditoriui, savaime nereiškia, jog bendraskolių šios solidariosios prievolės dalys yra lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-313/2018, 36 punktas).

30. Kaip teisingai nurodė apeliantė, sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai kreditoriaus atžvilgiu (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad vidiniuose (tarpusavio) santykiuose šalys negalėjo būti pripažintos solidariaisiais skolininkais, kadangi turtas natūra atiteko ieškovui, kompensacija atsakovei buvo paskaičiuota pagal banko vertę, o ne pagal duodamą pelną, ir skundžiamu sprendimu vos ne pusė 2022-05-05 Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-22-1135/2022 apeliantei priteistos piniginės kompensacijos priteista atgal ieškovui, vertina kaip nepagrįstus, neturinčius teisinės reikšmės ginčo išsprendimui. Pažymėtina, kad konkrečiu atveju yra svarbi aplinkybė, kad santuokos nutraukimo byloje teismas nustatydamas kompensacijos atsakovei dydį, į dalintiną sutuoktinių bendrą turtą, įtraukė ir tuos žemės sklypus, kurių įsigijimui šalys ir ėmė kreditą.

31. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esant duomenims, jog atsakovei santuokos nutraukimo byloje apskaičiuojant piniginės kompensacijos dydį, į dalintino turto vertę buvo įtraukti ir žemės sklypai, įgyti iš lėšų, gautų pagal kredito sutartis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad tik ieškovas turi prievolę grąžinti kreditoriui kreditą. Pabrėžtina, kad dalintino turto vertės nustatymo klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusiu 2022-05-05 teismo sprendimu, iš kurio turinio matyti, kad apeliantė nekilnojamojo turto, tame tarpe ir žemės sklypų, įsigytų už lėšas, gautas pagal Kreditavimo sutartį, vertės neginčijo. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas turtas buvo padalintas šalims po 1/2 dalį, šiuo atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra objektyvaus pagrindo nukrypti nuo šios proporcijos sprendžiant ir dėl šalių prisiimtų solidarių prievolių dalių dydžio. Priešingas vertinimas, kai atsakovei būtų priteista dalis turto vertės, už kurią atitinkamai ieškovas vienas turėtų įvykdyti prievolę kreditoriui, neatitiktų teisingumo bei sąžiningumo principų.

Dėl bylos procesinės baigties

32. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (LR CPK 98 straipsnio 1 dalis).

35. LR CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20).

36. Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos atmetus atsakovės apeliacinį skundą, atsakovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Ieškovas K. J. pateikė teismui įrodymus apie patirtas 1210,00 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (2023-10-27 išankstinė sąskaita už teisines paslaugas Nr. 20231027/001; 2023-10-27 AB SEB bankas mokėjimo nurodymas Nr. 2272).

37. Atsižvelgiant į Rekomendacijose numatytus kriterijus, procesinio dokumento turinį, keliamus klausimus, galimas advokato laiko sąnaudas, į tai, kad išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas netenkintas, ieškovui K. J. iš atsakovės R. J. priteistinos 1210,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1210,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.