Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės D. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolės D. P. prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos ar įstatymo normos, kurią reikia taikyti vykdymo procese, išaiškinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

9. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimu teismas patenkino ieškovo K. J. patikslintą ieškinį atsakovei R. J. ir priteisė iš atsakovės R. J. 76 259,44 Eur skolą bei 3 177,50 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui K. J.. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2024 m. sausio 19 d. išdavė ieškovui vykdomąjį raštą Nr. e2-3213-1135/2023 dėl 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimu vykdymo. Antstolė D. P. 2024 m. sausio 30 d. priėmė patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį raštą Nr. e2-3213-1135/2023, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. vasario 19 d. nutartimi, palikta galioti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartis, kuria teismas išdėstė Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimu iš atsakovės R. J. ieškovui K. J. priteistų 76 259,44 Eur skolos ir 3 177,50 Eur bylinėjimosi išlaidų mokėjimą dviejų metų laikotarpiui.

Dėl sprendimo vykdymo išaiškinimo

10. Pareiškėja antstolė D. P. vykdymo procese kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydama išaiškinti, kokių veiksmų turi imtis antstolis, teismui išdėsčius priteistos skolos ir bylinėjimosi išlaidų mokėjimą tam tikram laikotarpiui, kai pas antstolį jau yra užvesta vykdomoji byla. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino antstolės D. P. prašymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos ar įstatymo normos, kurią reikia taikyti vykdymo procese, išaiškinimo, nes nutarties, kuria išdėstytas sprendimo vykdymas, rezoliucinė dalis yra aiški, pareiškėja nesusiejo konkrečios teisės normos su vykdomosios bylos kontekstu, ir nenurodė, kurią teisės normą prašo išaiškinti, o teisės aiškinimas apskritai, naudojantis vykdymo išaiškinimo institutu nėra galimas.

11. Antstolis kaip viešosios teisės subjektas privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus. Antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, vadovaujasi vykdomuoju dokumentus (CPK 586 straipsnis). Taigi jis vykdo vykdomąjį dokumentą taip, kaip jį išdavė tokius įgaliojimus turtintis subjektas.

12. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, inter alia, suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliuvinius ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jie būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2013; 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015). Teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus įvykdymo pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-313/2020 ir jos 68 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika).

13. Nurodytieji antstolio veiklos principai svarbūs aiškinant ir taikant vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, be to, jie yra antstolio veiksmų teisėtumo matas ir tais atvejais, kai įstatyme tiesiogiai neįtvirtinta taisyklė, kaip susiklosčiusioje situacijoje antstolis privalo veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020, 20 punktas). Vykdymo esmė – skolos išieškojimas, taip įvykdant skolininko prievolę kreditoriui. Dėl to, aiškinant ir taikant vykdymo procesą reglamentuojančias normas, turi būti užtikrinama, kad teisės taikymo rezultatas nebus priešingas siekiamam tikslui. Tais atvejais, kai atliekant vykdymo veiksmus paaiškėja geresnis būdas užtikrinti vykdymo proceso dalyvių interesus, tiek jie, tiek jų teisių ir teisėtų interesų apsaugą užtikrinantis antstolis turi veikti vadovaudamiesi vykdymo teisės normų sisteminiu aiškinimu ir teisės principais, taip, kad vykdymo proceso dalyvių interesai būtų užtikrinti esamoje situacijoje maksimaliai geriausiu būdu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020 21 punktą).

14. CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdomas. Dėl to siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo šis sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas (nutartis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011).

15. CPK 589 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti. Tokį antstolio prašymą teismas nagrinėja CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 589 straipsnio 2 dalis).

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek CPK 278 straipsnio 1 dalis, tiek CPK 589 straipsnio 1 dalis sudaro vieną visumą ir skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti ir tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų. Teismas antstolio prašymu turi teisę aiškinti tiek teismo procesinį sprendimą ir jo vykdymo tvarką, tiek vien tik vykdymo tvarką, priklausomai nuo antstolio prašymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-421/2016 18 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Nors CPK 589 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta antstolio teisė prašyti išaiškinti ne tik teismo sprendimą, bet ir įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti vykdymo procese, teisės normos aiškinimas CPK 589 straipsnio pagrindu apima tik teisės normos aiškinimą konkrečios bylos kontekste, o ne teisės aiškinimą apskritai, todėl teismas turėtų atmesti antstolio prašymą išaiškinti teisės normą, jeigu jame nenurodyta, kuo prašoma išaiškinti teisės norma ir jos išaiškinimas yra aktualūs konkrečioje vykdomojoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2013).

17. Nagrinėjamu atveju antstolė prašo teismo išaiškinti, kokią teisė norma turi būti taikoma vykdant teismo sprendimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kai po to, kai buvo išduotas vykdomasis raštas dėl aktualaus sprendimo vykdymo ir pradėti vykdymo veiksmai, teismas priėmė nutartį dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.

18. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad teismas po to, kai buvo išduotas vykdamasis dokumentas dėl sprendimo vykdymo, spręsdamas dėl sprendimo išdėstymo turi pasisakyti, kokias teisės normas turi taikyti antstolis konkrečioje vykdomoje byloje atlikdamas jam priskirtas funkcijas. Pažymėtina, kad situacija, kai teismas įsiteisėjus teismo sprendimui, išdavęs vykdomąjį raštą ir jau prasidėjus priverstiniam vykdymo procesui, priima nutartį išdėstyti sprendimo vykdymą nėra nauja ir neįprasta teismų praktika. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad tiek teismo sprendimo, tiek nutarties, kuria išdėstytas sprendimo vykdymas, neturi turinio ar vykdymo neaiškumų, dėl kurių teismo sprendimo vykdymas būtų neaiškūs.

19. Pirmosios instancijos teismas nutartimi išdėstęs sprendimo vykdymą, nustatė terminus, per kuriuos atsakovė (skolininkė) teismo sprendimą turės galimybę įvykdyti gera valia, o skolininkei pažeidus teismo nustatytus terminus, priverstine tvarka gali būti iš skolininkės išieškoma tik ta skolos dalis, kuriai įvykdyti terminas jau yra suėjęs. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodė skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, išduotas vykdomasis dokumentas yra vykdytinas, įvertinus teismo nustatytą sprendimo vykdymo tvarką, nurodytą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. vasario 19 d. nutartyje.

20. Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, kad ne visada vykdymo veiksmai gali būti atliekami nepertraukiamai iki tol, kol bus įvykdytas vykdomasis dokumentas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis). Vertinant, ar CPK 626 straipsnio 1, 2 dalyse expressis verbis įtvirtintų nuostatų, t. y. pagrindų, kuriems esant antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus, sąrašas yra baigtinis, atsižvelgtina į tai, kad tiek CPK, tiek kituose įstatymuose yra įtvirtinta nuostatų, kurių taikymas lemia, jog vykdymo veiksmai dėl tam tikrų aplinkybių negali būti atliekami. Aiškinant CPK 625 straipsnio 1 dalies ir 626 straipsnio 1, 2 dalies nuostatas, atsižvelgiant į jų sisteminius ryšius su kitomis šio Kodekso, taip pat kitų įstatymų nuostatomis, darytina išvada, kad antstolis turi pareigą sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus ne tik CPK 626 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytais atvejais, bet ir esant kitiems CPK bei kituose įstatymuose įtvirtintiems pagrindams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2013; 2016 m. kovo 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-686/2016). Pavyzdžiui, CPK 284 straipsnyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva atidėti ar išdėstyti sprendimo įvykdymą, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Taigi, aiškinant CPK 625 straipsnio 1 dalies ir 626 straipsnio 1, 2 dalies nuostatas, atsižvelgiant į jų sisteminius ryšius su kitomis šio Kodekso, taip pat kitų įstatymų nuostatomis, darytina išvada, kad antstolis turi pareigą sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus ne tik CPK 626 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytais atvejais, bet ir esant kitiems CPK bei kituose įstatymuose įtvirtintiems pagrindam (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2013).

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėja prašyme neprašė išaiškinti dėl konkrečios teisės normos taikymo vykdomojoje byloje, teismui vykdymo procese išdėsčius sprendimo vykdymą, bet nurodė, kad jai apskritai neaišku, kokia teisės norma turėtų būti taikoma. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra poreikio aiškinti taikytiną teisės normą vykdomosios bylos kontekste, o antstolė vykdymo procese turi vadovautis teisė aktais, aktualia teismų praktika. Šiuo atveju nutartis, kuria išdėstytas sprendimo vykdymas, yra aiški, rezoliucinė dalis suprantama. Kaip teisingai pažymėjo skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, po to, kai buvo išduotas vykdomasis raštas, teismas priimdamas nutartį dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, neturi pareigos pasisakyti dėl vykdomosios bylos statuso ar antstolio apskritai taikytinų teisės normų, vykdant jam priskirtas funkcijas konkrečioje vykdomojoje byloje. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos ar įstatymo normos, kurią reikia taikyti vykdymo procese, išaiškinimo.

Dėl bylos procesinės baigties

22. Apibendrinus šios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimą, atsižvelgė į teismų praktiką, padarė pagrįstas išvadas, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.