Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu (iš dalies nuotoliniu) būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. J. patikslintą ieškinį atsakovei R. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3) priteisti iš atsakovės R. J. ieškovo K. J., naudai visas bylinėjimosi išlaidas pagal byloje išlaidas patvirtinančius dokumentus

Patikslintas ieškinys grindžiamas tuo, kad ieškovas 2022 m. lapkričio 16 d. padengė dalį solidaraus šalių kredito pagal 2015 m. rugpjūčio 5 d. kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir priedą (duomenys neskelbtini) kurio grąžinimo terminas turėjo sueiti 2022 m. gruodžio 31 d., sumokėdamas kreditoriui 127 160 Eur, todėl ½, t.y. 63 580,00 Eur, šios sumos atsakovė turi grąžinti ieškovui, tačiau tai padaryti atsisako. Nuo ieškovo atsiskaitomosios sąskaitos 2023 m. sausio 19 d. taip pat buvo nurašyta 25 358,89 Eur suma kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimu Nr. 2 (duomenys neskelbtini) ir Sutarties pakeitimu Nr. (duomenys neskelbtini) suteiktam kreditui dengti, todėl ½ dalį šios sumos, t.y. 12 679,44 Eur atsakovė turi grąžinti ieškovui. Iš viso atgręžtinio reikalavimo suma kreipimosi į teismą dieną sudaro 76 259,44 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nagrinėjamas ieškovo ir atsakovės ginčas kilo dėl prievolių vykdymo tretiesiems asmenims apimčių ir pobūdžio.

Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti tas faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus įstatymu nustatytus atvejus, kai aplinkybių, kuriomis remiamasi, nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK ) 178 straipsnis). Nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, taip pat, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais (šio Kodekso 187 straipsnis) (CPK 182 straipsnio 2, 5 punktai).

Teismas pateiktais rašytiniais įrodymais nustatė, kad 2015 m. rugpjūčio 5 d. kreditavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis) su pakeitimais ieškovui buvo suteiktas (duomenys neskelbtini) kreditas 66 000 Eur, skirtas refinansuoti K. J. finansinius įsipareigojimus (duomenys neskelbtini) kredito unijoje, sutarties vykdymas numatytas iki 2019 m. kovo 5 d. 2018 m. kovo 29 d. Sutarties pakeitimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui papildomai suteiktas 193 800 Eur kreditas, skirtas įsigyti žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), sutarties vykdymas numatytas iki 2021 m. kovo 2 d., vėliau terminas pratęstas 2025 m. gruodžio 30 d. 2018 m. kovo 29 d. Sutarties pakeitimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui papildomai suteiktas 173 400 Eur kreditas, skirtas įsigyti 1098/1103 dalį žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), sutarties vykdymas numatytas iki 2022 m. gruodžio 31 d. Ieškovas teismui pateikė įrodymus (sąskaitos išrašus), patvirtinančius, kad 2022 m. lapkričio 16 d. pervedė AB SEB bankui 127 160 Eur ir taip pilnai atsiskaitė pagal Sutarties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Sutarties priedą (duomenys neskelbtini) (pagal grafiką turėjo atsiskaityti iki 2022 m. gruodžio 31 d.). 2023 m. sausio 19 d. nuo K. J. sąskaitos buvo nurašyta 25 358,89 Eur suma su AB SEB bankui (25 000 Eur įmoka bankui pagal Sutarties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Sutarties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini), įmoka pagal grafiką turėjo būti sumokėta 2022 m. gruodžio 31 d., tačiau dėl lėšų trūkumo ši suma buvo rezervuota iki nurašymo), t. y. viso K. J. po santuokos su atsakove nutraukimo grąžino 152 518,89 Eur.

Įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. gegužės 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-22-1135/2022 dėl santuokos nutraukimo (toliau – ir Sprendimas), kuris 2022 m. lapkričio 9 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi Nr. e2A-460-569/2022 dalyje dėl turto ir prievolių padalinimo buvo paliktas nepakeistas, nustatyti prejudiciniai faktai, kad Sutartį su priedais pasirašė abi šalys, kad jos bendrai prisiėmė prievoles pagal Sutartį ir nustatė, kad tai solidarios jų prievolės bei nusprendė jų nemodifikuoti, t. y. „pripažinti solidariomis ieškovo K. J. ir atsakovės R. J. neįvykdytas prievoles pagal 2015 m. rugpjūčio 5 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su pakeitimais, sudarytą su AB SEB banku“ (CPK 182 straipsnio 2 punktas, 18 straipsnis). Sprendimu teismas taip pat nutarė priteisti iš ieškovo atsakovei 184 013 Eur piniginę kompensaciją už jam atitenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį.

2023 m. sausio 9 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai civilinėje byloje Nr. e2-22-1135/2022 atmetė ieškovo prašymą atidėti Sprendimo vykdymą iki 2025 m. gruodžio 30 d., kuomet Sutartimi suteiktų kreditų grąžinimo terminai baigsis. Ieškovas pateikė teismui duomenis, kad buvo iniciavęs 2022 m. lapkričio 18 d. pranešimu tarpusavio priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, tačiau teismo 2023 m. liepos 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3213-1135/2023 buvo patvirtinta taikos sutartis tarp tų pačių šalių, kuria susitarta pripažinti negaliojančiu 2022 m. lapkričio 18 d. atsakovo K. J. pranešimu atliktą vienašalį įskaitymą 63 580 Eur sumai pagal 2015 m. rugpjūčio 5 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su pakeitimais nuo jo atlikimo momento.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK ) 6.6 straipsnio 4 dalyje numatyta, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. To paties straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad jeigu solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui. Remiantis CK 6.9 straipsnio 1 dalimi, solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad prievolę pradiniam kreditoriui įvykdžiusiam bendraskoliui pereina reikalavimo teisė, jis perima kreditoriaus teises ir įgyja teisę pareikšti reikalavimą kitiems bendraskoliams. Bendraskoliui reikalavimas pereina regreso tvarka pagal įstatymą (CK 6.114 straipsnio 3 punktas – kai asmuo įvykdo prievolę, kurią jis turėjo vykdyti su kitais skolininkais), todėl nereikalingi papildomi bendraskolių susitarimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2009).

CK 6.9 straipsnio 1 dalis solidariojo skolininko teisę regreso tvarka reikšti reikalavimą bendraskoliams sieja ne su visos prievolės įvykdymu, tačiau su konkrečios prievolės pagrindu atsiradusios pareigos įvykdymu, t. y. tuo ką solidarusis skolininkas įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieškovė, įvykdžiusi dalį solidariosios prievolės bankui pagal nustatytą įmokų mokėjimų grafiką, nors dar nėra suėjęs visas paskolos grąžinimo terminas ir visas kreditas dar nėra grąžintas, turi teisę įvykdytos prievolės apimtimi reikalauti iš atsakovo dalies sumokėtų įmokų, atskaičius jai tenkančių įmokų dalį, tokiomis pat sąlygomis, kokiomis ji, kaip solidarioji bendraskolė, privalėjo šią prievolės dalį vykdyti bankui, o jos neįvykdžius, kaip būtų turėjęs teisę reikalauti ją (prievolės dalį) įvykdyti bankas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-684/2021, 33 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-231-403/2022, 33 punktas).

Nagrinėjamu atveju ieškovas savo reikalavimus grindė, tuo, kad jis vienas po santuokos nutraukimo padengė dalį dviem atskirais pakeitimais suteiktų kreditų pagal Sutartį, kai ši prievolė teismo yra pripažinta solidaria.

Teismas nustatė, kad Sutartimi šalys susitarė dėl tokio kreditų su palūkanomis grąžinimo būdo, kai kredito gavėjai kredito įmokas moka dalimis periodinėmis įmokomis kiekvienų metų gruodžio 31 d. (išskyrus paskutinę įmoką pagal Sutarties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Sutarties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurią turi įmokėti 2025 m. gruodžio 30 d.). Taigi, kredito sutartimi buvo susitarta ne tik dėl galutinio kreditų grąžinimo termino, tačiau ir dėl atskirų kreditų įmokų mokėjimo terminų atitinkamais periodais (kas mėnesį). Tokiu būdu kredito sutarties pagrindu kredito gavėjams atsirado pareigos kas metus gruodžio mėnesį sumokėti nustatytas kredito įmokas. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas, vykdydamas šalių solidarią prievolę pagal Sutartį, periodiniais mokėjimais padengė skolos dalį (pradiniam kreditoriui sumokėjo iš viso 152 518,89 Eur), o atsakovė – skolos pagal Sutartį nedengė. Taigi, solidariosios prievolės lygios dalys abiem bendraskoliams yra po 76 259,44 Eur.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad įsiteisėjusiu Sprendimu ginčo prievolė pripažinta solidaria, vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės normomis bei teismų praktika, teismas sprendžia, kad ieškovui po Sprendimo priėmimo sumokėjus kredito įmokų dalį, jis kaip solidarus skolininkas įgijo teisę reikalauti iš atsakovės to, ką jis įvykdė atskaičius jam tenkančią dalį (CK 6.9 straipsnis).

Atsakovė, nors neginčijo ieškovo nurodytų faktinių aplinkybių apie jo sumokėtas įmokas po santuokos nutraukimo, tačiau nesutiko su ieškiniu, o savo nesutikimą grindė tuo, kad nors Sutartimi ir buvo sutarta, kad prievolė bus solidari ir teismas Sprendimu nusprendė, jog prievolė yra solidari, tačiau teismas Sprendime jau išsprendė ieškovo reikalavimą dėl pusės įmokų, sumokėtų bankui, priteisimo iš atsakovės, šį reikalavimą atmesdamas, taip pat, kad už kreditus pirkti žemės sklypai teismo sprendimu natūra atiteko ieškovui (jai buvo išmokėta kompensacija), todėl ji iš žemės sklypų negavo jokios naudos, o ieškovas sklypuose vykdo ūkio veiklą ir gauna iš to pajamas. Teismas sprendžia, kad šie atsakovės argumentai neturi teisinės reikšmės ginčo sprendimui. Kaip matyti iš Sprendimo turinio, juo buvo atmestas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės ieškovui ½ dalį jo iki santuokos nutraukimo sumokėtų kredito įmokų, t. y. 130 035,07 Eur. Kaip matyti iš Sprendimo turinio, teismas tokį Sprendimą priėmė įvertinęs aplinkybes, kad šios įmokos buvo sumokėtos iki santuokos nutraukimo bei remdamasis sutuoktinių teisinį rėžimą reglamentuojančiomis teisės normomis, t. y. motyvuojant tuo, kad pagal Sutartį pirmoji kredito dalis (66 000 Eur, kuri Sprendimo priėmimo metu jau buvo įvykdyta), buvo skirta refinansuoti K. J. finansinius įsipareigojimus (duomenys neskelbtini) kredito unijoje, tuo, kad ieškovas prievoles kreditoriams vykdė iš (duomenys neskelbtini) veiklos gaunamų pajamų, kurios iki santuokos nutraukimo buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.91 straipsnis, 3.100 straipsnio 4 punktas), bei tuo, kad aplinkybėmis, jog ieškovas vienas vykdė įsipareigojimus bankui, teismas rėmėsi ir atmesdamas atsakovės prašymą priteisti jai ieškovo iš (duomenys neskelbtini) gautų pajamų dalį, todėl tos pačios faktinės aplinkybės negali būti panaudotos dukart. Šiuo ieškiniu, priešingai, nei ginče, kuris išspręstas Sprendimu, prašoma priteisti įmokas, sumokėtas po santuokos nutraukimo, t. y. pasikeitus šalių teisiniam rėžimui – pasibaigus bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybei ir nebelikus bendro šalių turto ir pajamų (CK 3.100 straipsnio 6 punktas), ne už tą patį laikotarpį ir ne tas pačias sumas, aptartus Sprendime, ne už Sutarties pirmąją kredito dalį (66 000 Eur), o už tuos kreditus pagal Sutarties pakeitimus, kurie buvo suteikti įsigyti žemės sklypus, kurie Sprendimu buvo padalinti abiem šalims po ½ dalį. Nors atsakovė ir jos atstovė akcentavo, jog neteisinga priteisti iš atsakovės ieškovo prašomą sumokėtų įmokų dalį, motyvuojant tuo, kad atsakovė neturėjo jokios naudos iš žemės sklypų nuo 2015 m., kad taip siekiama susigrąžinti Sprendimu priteistą kompensaciją, tačiau teismas sprendžia, kad šie argumentai nėra pagrįsti. Kaip matyti iš Sprendimo turinio, K. J. ūkis buvo pripažintas asmenine ieškovo nuosavybe, tačiau už iš ūkio gautas pajamas įgytas turtas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (žemės sklypai, neregistruotas gyvenamasis namas, transporto priemonės, kita) pripažintas abiejų sutuoktinių nuosavybe ir padalintas lygiomis dalimis. Pažymėtina, kad atsakovė, manydama, kad turto ir prievolių balansas nėra teisingas, būtent santuokos nutraukimo bylos procese, gindama savo teises, turėjo teisę ir galimybę kitokią dalintino turto vertę įrodinėti leistinomis priemonėmis, tačiau priėmus Sprendimą, šios bylos procese toks klausimas iš naujo nesvarstytinas. Be to, kaip matyti iš Sprendimo turinio, atsakovei už aptariamais Sutarties priedais suteiktus kreditus nupirktą turtą (4 žemės sklypus) Sprendimu priteista kompensacija neviršija ieškiniu prašomos priteisti sumos. Atsakovės atstovės argumentas, kad Sprendime nenurodyta, jog ieškovė yra skolinga, taip pat neturi teisinės reikšmės ginčo sprendimui, nes Sprendime išsprendus turto padalino klausimą, ginčo prievolė pripažinta solidaria (išspręstas turto (pasyvo) padalinimo klausimas (CPK 385 straipsnio 1 dalis)), Sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacinės instancijos teismo ir šioje dalyje buvo paliktas nepakeistas, todėl turi būti vykdomas (CPK 18 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakovė santuokos nutraukimo bylos procese buvo atstovaujama profesionalios teisininkės – advokatės, todėl reikštų reikalavimų reikšmė ir priimto Sprendimo teisinės pasekmės atsakovei turėjo būti išaiškintos ir suprantamos.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškinys tenkintinas pilnai, priteisiant ieškovui iš atsakovės 76 259,44 Eur skolą.

Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, vadinamas procesines palūkanas. Ieškinį tenkinus, ieškovui iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2, 3 dalys, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Nustatyta, kad ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį, sumokėjo 1423,00 Eur žyminį mokestį. Ieškovo atstovė teismui pateikė patikslintą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų už advokatės ir advokato padėjėjos suteiktas teisines paslaugas ieškovui priteisimo, išrašytas sąskaitas – faktūras, taip pat ieškovo atliktus mokėjimo nurodymus.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo teikti prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje buvo atmesti, atskirieji skundai taip pat buvo atmesti, o juos atmetus, bylinėjimosi išlaidos buvo paskirstytos apygardos teismo nutartimis, sprendžia, kad ieškovas nepagrįstai prašo dėl to susidariusias išlaidas priteisti iš atsakovės (žyminis mokestis už prašymus ir skundus, prašymo parengimas, skundų parengimas), todėl prašymas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktų procesinių dokumentų turinį, jų apimtį, taip pat tai, kad prašoma kitų bylinėjimosi išlaidų suma (1754,50 Eur) neviršija Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. redakcija), dydžių, sprendžia, jog ieškovo prašoma priteisti išlaidų suma (1754,50 Eur) už kitas suteiktas paslaugas (665,50 Eur už ieškinio surašymą, 363 Eur už paslaugas, teiktas ruošiantis 2023 m. balandžio 12 d. posėdžiui (181,50 Eur už pasirengimą posėdžiui, 121 Eur už atstovavimą posėdyje, 60,50 Eur už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo surašymą), 363 Eur už paslaugas, teiktas ruošiantis 2023 m. gegužės 17 d. posėdžiui (181,50 Eur už pasirengimą posėdžiui, 121 Eur už atstovavimą posėdyje, 60,50 Eur už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo papildymą), 363 Eur už paslaugas, teiktas ruošiantis 2023 m. birželio 13 d. posėdžiui ir dalyvavimą 2023 m. rugsėjo 8 d. posėdyje (posėdžio metu ieškovo atstovė patikslino, kad kadangi 2023 m. birželio 13 d. posėdis nevyko, šias išlaidas užskaito už atstovavimą 2023 m. rugsėjo 8 d. posėdyje) (242 Eur už pasirengimą posėdžiui, 121 Eur atstovavimą), yra pagrįsta, atitinka bylos sudėtingumą, realią posėdžių trukmę (įvertinus be kita ko ir tai, kad į posėdį nuotoliniu būdu jungiamasi anksčiau nei realiai pradedamas posėdis), protingumo, sąžiningumo reikalavimus (ne už visus ieškovo pateiktus prašymus buvo apskaičiuotos išlaidos).

Ieškinį tenkinus, nurodytos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (1423,00 Eur žyminis mokestis ir 1754,50 Eur už advokato ar advokato padėjėjos teiktą teisinę paslaugą) priteistinos ieškovui iš atsakovės.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje nesusidarė, todėl nepaskirstomos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270, 282, 376 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 76 259,44 Eur (septyniasdešimt šešis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt devynis eurus 44 ct) skolą ir 3 177,50 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.