- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-27
- Bylos Nr.
- e2S-171-650/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00216-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė
- Atsakovas
- R. J.
- Ieškovas
- K. J.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Jurgelienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) K. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. vasario 8 d. nutarties taikyti laikinąją apsaugos priemonę civilinėje byloje pagal atsakovės R. J. prašymą išdėstyti 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškovui K. J. priteistos skolos ir bylinėjimosi išlaidų mokėjimą dalimis.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovė (pareiškėja ) R. J. 2024 m. vasario 6 d. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti išieškojimo vykdymą antstolės D. P. vykdomojoje byloje Nr. 0066/24/00230, iki bus priimtas teismo sprendimas (nutartis) dėl 2024 m. sausio 24 d. atsakovės prašymo išdėstyti 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškovui K. J. priteistos skolos ir bylinėjimosi išlaidų mokėjimą dalimis.
2. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžiamas tuo, kad teismas neišnagrinėjo atsakovės 2024 m. sausio 24 d. prašymo, atsakovė gavo antstolės D. P. raginimą sumokėti skolą ir pateikti įrodymus dėl savo turtinės padėties. Atsakovė, gavusi kompensaciją iš ieškovo, įsigijo butą, kuris iki galo dar nėra įrengtas, turi ir automobilį. Nurodo, kad vykdymo procese gali netekti buto, kuris yra vienintelė jos ir nepilnamečių vaikų būstas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2024 m. vasario 8 d. nutartimi tenkino atsakovės R. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iki teismo sprendimo dėl 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimo vykdymo išdėstymo sustabdė išieškojimą vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr.0066/24/00230, kurią vykdo antstolė D. P.. Teismo nutartis grindžiama šiais motyvais:
Žemesnės instancijos teismas
3.1. šioje prašymo dėl skolos vykdymo išdėstymo nagrinėjimo stadijoje negalima daryti išvados, jog atsakovės prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir, teismo vertinimu, pritaikius minėtas apsaugos priemones, kurios yra laikinos, bus efektyviau užtikrintas atsakovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas; be to teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
3.2. teismas įvertina atsakovės išdėstytus argumentus ir galimus padarinius, kurie kiltų jai ir jos vaikams, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, bei padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o atsakovės reikalavimai būtų atmesti. Akivaizdu, kad pritaikius atsakovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau vėliau atmetus jos reikalavimus, ieškovas ženklių neigiamų padarinių nepatirtų (iš su ieškiniu pateikto sprendimo Nr. e2-22-1135/2022 turinio matyti, kad K. J. valdo didelį kiekį nekilnojamojo turto vienetų, dideliu mastu vykdo ūkininko veiklą, šioje byloje Šiaulių apygardos teismo 2022-11-09 nutartimi buvo atsižvelgta į tai, kad ieškovo turtinė padėtis yra daug geresnė nei atsakovės). Tačiau netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovei ir abiejų šalių nepilnamečiams vaikams gali kilti ženklių neigiamų padarinių, kadangi iš atsakovės vienintelio valdomo būsto (atsakovė pateikė duomenis apie jos nuosavybės teise valdomą vienintelį nekilnojamojo turto vienetą) gali būti pradedamas skolos išieškojimas, gali būti apsunkintas atsakovei galbūt palankaus sprendimo vykdymas, o tai taip pat gali lemti papildomą ginčą tarp šalių. Teismas konstatuoja, kad atsakovė savo prašyme nurodė pagrįstas ir reikšmingas aplinkybes, galinčias turėti įtakos būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. vasario 8 d. nutartį ieškovas (apeliantas) K. J. prašo skundžiamą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti atsakovės R. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
5. Apeliantas nurodė, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad egzistuoja abi laikinų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t.y. kad atsakovės prašymas nėra akivaizdžiai nepagrįstas ir yra grėsmė, kad būsimo atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Šalies argumentai
6. Pažymėjo, kad atsakovė iki šio atskirojo skundo surašymo dienos nėra pateikusi jokių neginčijamų įrodymų, kurie pagrįstų 2024-01-24 prašyme dėl skolos mokėjimo išdėstymo s reikalavimus (t. y. atitiktų CPK 284 str. nuostatas). Tai, kad atsakovė byloje kartu su 2024-02-05 prašymu dėl įrodymų pateikimo (DOK-7837) pateikė neva sunkią materialinę padėtį pagrindžiančius įrodymus, niekaip neįrodo jos realios materialinės padėties, nes tai visai nesusiję įrodymai. Atsakovės byloje pateikti įrodymai kelia abejones ir yra nepagrįsti, kadangi dauguma pateiktų sąskaitų yra be apmokėjimą patvirtinančių dokumentų. Atsakovės pateiktos sąskaitos, kurios neva pagrindžia patiriamas išlaidas, kartojasi, teikta buto išlaidų lentelė sudaryta pačios atsakovės. Atsakovė taip pat nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie visas jos šiuo metu gaunamas pajamas, atsakovės pateiktos bankinės operacijos kelia abejones dėl jų skaidrumo, kadangi vietoje to, jog turėdama piniginių lėšų atsiskaitymui atsiskaitytų su ieškovu, ji pasirinko mokėti net 38000 Eur susijusiems asmenims - MB „Q.“ ir T. K., ir tikėtina, kad tą darė net nesąžiningai, siekiant sumažinti savo turto apimtį ir kurti regimybę apie sunkią finansinę padėtį. Atsakovė 2022-11-21 pasiskolino iš įmonės MB „ Q.“ 18 000 Eur, tuo tarpu grąžino minėtą sumą 2022-12-02, tačiau nėra pateikusi, kokiu pagrindu tokią sumą gavo ir vėliau pervedė minėtai įmonei. 2022-11-22 ieškovas pervedė atsakovei piniginę 65 648,25 Eur kompensaciją pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, tačiau atsakovė mažajai bendrijai „Q.“, 2022-12-02 pervedė 20 000 Eur.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
8. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Lietuvos Respublikos CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta viena laikinųjų apsaugos priemonių rūšių - išieškojimo vykdymo procese sustabdymas.
10. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti negalimu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, jog jos taikomos tada, kai taikyti laikinąsias apsaugos priemones prašantis asmuo tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 427 straipsnio 5 dalis). Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo.
11. Pažymėtina, jog spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nepasisako dėl ginčo esmės, nes teismas sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad atsakovė tikėtinai nepagrindė savo teikiamo prašymo CPK 284 straipsnio pagrindu prašydama teismo sprendimo vykdymą išdėstyti dalimis. Pažymėtina, kad atsakovės prašymo tikėtino pagrįstumo preliminarus įvertinimas reiškia, kad teismas iš atsakovės teikto reikalavimo bei nurodytų faktinių bei teisinių argumentų pobūdžio nusprendžia, ar pats prašymas yra tikėtinai pagrįstas. Sprendžiant galimybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pats atsakovės reikalavimas (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės, nes teismas netiria ir nevertina teikto pareiškimo (prašymo), kitos šalies atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui (nagrinėjamu atveju - atsakovei) palankus teismo sprendimas.
12. Susipažinęs su atsakovės R. J. pateiktu prašymu dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, pirmos instancijos teismas toje proceso stadijoje neturėjo pagrindo abejoti atsakovės reikalavimų tikėtinumu (CPK 144 straipsnio 1 dalis), ką ir nurodė 2024 m. vasario 8 d. nutartyje.
13. Antroji sąlyga, būtina taikant laikinąsias apsaugos priemones, tai, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atsakovė laikinųjų apsaugos priemonių ( stabdyti išieškojimo vykdymą antstolės D. P. vykdomojoje byloje Nr. 0066/24/00230), taikymo būtinybę pagrindė tuo, kad 2023 m. rugsėjo 19 d. teismo sprendimu jai priteista mokėti didelė pinigų suma, o ji gavusi kompensaciją iš ieškovo, įsigijo butą, kuris iki galo dar nėra įrengtas, ir galimai vykdymo procese gali netekti šio nekilnojamojo turto, kuris yra vienintelė jos ir nepilnamečių vaikų būstas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas savo atskirąjį skundą iš esmės motyvuoja atsakovės nesąžiningu elgesiu ir vykdytais mokėjimais kitiems asmenims 2022 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais, t. y. beveik prieš metus iki priimto ieškovo naudai pirmos instancijos teismo sprendimo, kurio išdėstymo vykdymo procese prašė atsakovė.
14. Nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog apeliantas nepateikė pagrįstų duomenų ir objektyvių argumentų, kurie įgalintų naikinti skundžiamą 2024 m. vasario 8 d. pirmos instancijos teismo nutartį.
15. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis matyti, kad civilinėje byloje Nr. e2-3213-1135/2023 atsakovės (pareiškėjos ) R. J. 2024 m. sausio 24 d. teiktas prašymas CPK 284 straipsnio pagrindu išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą dalimis 2024 m. vasario 19 d. pirmos instancijos teismo nutartimi tenkintas iš dalies, teismo nutarta 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškovui K. J. priteistos 76 259,44 skolos ir 3177,50 Eur bylinėjimosi išlaidų mokėjimą atsakovei išdėstyti dalimis 2 metams. Nutartimi taip pat iš esmės nutarta panaikinti ir byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, dėl kurių paduotas ieškovo atskirasis skundas. Ši nutartis nėra įsiteisėjusi, nes apeliacine tvarka yra apskųsta abiejų šalių. Nutarties įsiteisėjimas sudarytų atskirą procesinį pagrindą nutraukti apeliacinį procesą, nebelikus ieškovo K. J. skunde nurodyto apeliacijos objekto.
7. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.