Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2024 m. kovo 18 d. paduotu atsakovės R. J. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 17 d. nutarties peržiūrėjimo ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 17 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimas tenkinti ieškinį dėl skolos ir palūkanų priteisimo, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismų argumentai prieštarauja kasacinio teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021 nurodytiems argumentams). Teismai netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, patvirtinančius, kad kreditas buvo skirtas išimtinai ieškovo ūkio reikmėms, kreditą jis mokėjo ne iš bendrų, o iš ūkio pajamų, kurių teismas nedalijo. Ūkininko ūkis, kuriam priklauso ir nupirktas už kreditą žemės sklypas, teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo pripažintas asmenine ieškovo nuosavybe. Už šį kreditą finansiškai atsakingas tik ieškovas. Tai, kad prievolė pagal ginčo kredito sutartį palikta solidari, nereiškia, kad atsakovei kyla pareiga atlyginti dalį šios skolos. Teismai, nuspręsdami priešingai, neįvertino ir kitų svarbių aplinkybių.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismų sprendimai prieštarauja ir teismų praktikai dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių. Pagal teismų praktiką sutuoktiniai lieka solidarūs skolininkai kreditoriaus atžvilgiu, tačiau savaime nereiškia, kad vidiniuose tarpusavio santykiuose šios prievolės dalys nebūtinai lieka lygios.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su šiais kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nurodomais argumentais nepagrindžiama, jog apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo skunde įvardijamos teismų praktikos, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir dėl to galėjo būti netinkamai išspręsta byla. Kasaciniame skunde cituojama teismų praktika, bet nenurodoma argumentų, kuriais būtų analizuojami apskųstuose teismų sprendimuose išdėstyti teisiniai motyvai ir jie lyginami su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika, suformuota bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka. Kasaciniu skundu neformuluojama tokia teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui. Dėl to atrankos kolegija sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami klausimai nepagrindžiami tokiais teisiniais argumentais, kurie patvirtintų esant CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus pagrindus peržiūrėti bylą kasacine tvarka.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, atsakovei grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė už kasacinį sumokėjo tik dalį žyminio mokesčio ir nepateikė prašymo atidėti ar atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.

Grąžinti R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500 (penkis šimtus) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. kovo 11 d. banko Swedbank, AB mokėjimo nurodymu Nr. 142.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.