- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-06
- Bylos Nr.
- e2S-467-1042/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00216-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aleksandras Rusakas
- Ieškovas
- K. J.
- Atsakovas
- R. J.
- Kategorijos
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aleksandras Rusakas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (apelianto) K. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3213-1135/2023 pagal ieškovo K. J. ieškinį atsakovei R. J. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas K. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės R. J. 76259,44 Eur skolą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas K. J. pateikė teismui prašymą ieškinio reikalavimo ribose taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. uždrausti antstoliui A. L. nurašyti, paskirstyti ir išmokėti išieškotojai R. J. sulaikytą ir R. J. išmokėtiną sumą 63580,00 Eur., taip pat areštuoti 33,45 proc. (arba 669/2000 dalis) buto, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto atsakovės R. J. vardu. Pažymėjo, kad egzistuoja reali ieškovui galimai palankus teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Atsakovei ieškinio suma yra didelė, nes jos darbo užmokestis nėra didelis, o tenkinus ieškinį atsakovė neturės pakankamai pajamų išmokėti priteistą sumą ieškovui.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog už priteistą kompensaciją įsigijo butą, kuriame gyvena su dukromis, butą reikia remontuoti, apstatyti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2023 m. liepos 5 d. nutartimi atmetė ieškovo K. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
5. Teismas nustatė, kad ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys rašytiniai įrodymai. Ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą. Tačiau teismas pažymėjo, kad 2023 m. vasario 22 d. nutartimi teismas jau atmetė ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurią aukštesnės instancijos teismas paliko nepakeistą, motyvuodamas tuo, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat, kad vien ieškovo nurodomos aplinkybės, jog atsakovas neatsiskaito su ieškovu, turi kitų kreditorių ir atsakovo finansinė situacija šiuo metu yra komplikuota, per se (pati savaime) nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo nesąžiningumo ir spręsti, jog atsakovas turi ketinimų savo turtą paslėpti ar kitaip išvengti pareigos vykdyti būsimą teismo sprendimą, bei tai, kad ieškovas neįrodė atsakovės nesąžiningumo, nepateikė teismui jokių duomenų, kad atsakovė ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Ieškovo nurodoma deklaratyvaus pobūdžio aplinkybė, kad atsakovė, sužinojusi apie šią bylą, gali nuimti visus atsiskaitomojoje sąskaitoje esančius pinigus, negali būti laikoma atsakovės nesąžiningumą įrodančiu faktu, lemiančiu atsakovei tokių griežtų ribojimų iki ginčo galutinio išsprendimo taikymą. Teismas nustatė, kad ieškovas pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikė remdamasis iš esmės tapačiomis aplinkybėmis, kad atsakovės turtinė padėtis yra sunki, kad jo manymu ji gali stengtis antstolio išieškotą iš jo sumą perleisti, bei pažymėjo, kad ieškovas ieškinyje nenurodė aiškių, konkrečių motyvų, kurių pagrindu būtų galima manyti, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
6. Teismas vertino, kad ieškovo nurodytos aplinkybės nelaikytinos pakankamomis spręsti, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas, todėl ieškovo prašymą atmetė kaip nepagrįstą, neįrodytą ir prieštaraujantį ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principams.
III. Atskirojo skundo ir atliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Ieškovas K. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. liepos 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas nukrypo nuo teismų praktikoje formuojamų teisės normų ir aiškinimo taisyklių, didelės ieškinio sumos prezumpcijos taikymo, bei galimo (ir potencialaus) atsakovės nesąžiningumo.
7.2. Nors teismas nurodė, kad ieškovas pakartotinį prašymą teikia remdamasis iš esmės tapačiomis aplinkybėmis, tačiau ieškovas su tuo nesutinka ir nurodo, kad aplinkybės skiriasi iš esmės. Pakartotinio prašymo reikalavimo esmė yra susijusi su uždraudimu antstoliui pervesti atsakovei antstolio depozitinėje sąskaitoje sulaikytas lėšas (ir dalimi turto arešto, tam, kad arešto mastas būtų lygus ieškinio sumai).
7.3. Teismas nevertino, kad faktinė situacija yra iš esmės pasikeitusi.
7.4. Skundžiama nutartis yra visiškai nepagrįsta, nes liko neįvertinti byloje pateikti įrodymai ir duomenys apie galimą atsakovės nesąžiningumą. Dėl to nutartis priimta pažeidžiant CPK 183, 185 straipsnius, reglamentuojančius įrodymų tyrimą ir vertinimą.
7.5. Teismo reikalaujamas nesąžiningumo aspektas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo etape yra sunkiai įrodomas ar apskritai neįmanomas įrodyti. Dėl to tampa aktuali didelės ieškinio sumos prezumpcija.
7.6. Šioje byloje nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų nepagrįstai bloginama ieškovo padėtis, nes jo reikalavimas liktų visiškai neužtikrintas, o atsakovė atsidurtų geresnėje padėtyje dėl išlikusios galimybės laisvai disponuoti visu savo turtu/piniginėmis lėšomis ir taip išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo priimtą sprendimą.
Atsiliepimas
8. Atsakovė R. J. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atmesti ieškovo atskirąjį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas visais būdais siekia išvengti piniginės kompensacijos, kurią teismas priteisė atsakovei iš jo, mokėjimo, todėl teismui teikia kaskart vis naujus reikalavimus ir prašymus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
11. Teismas, vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.
12. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad vertinant pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – preliminarų ieškinio pagrįstumą – patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) (žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016, 2022 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1210-553/2022).
13. Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2022 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1210-553/2020).
14. Grėsmės teismo sprendimo įvykdymui atsiradimo tikimybė turi būti šalies pagrįsta (CPK 178 straipsnis). Kaip pažymėta teismų praktikoje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo ieškovo valios. Pagrindo varžyti kito asmens teises taip pat nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-152-178/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1677-943/2020). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis ekonomiškumo bei proporcingumo principais.
15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors ir ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą, tačiau teikdamas pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones jį pateikė remdamasis iš esmės tapačiomis aplinkybėmis, t. y. kad atsakovės turtinė padėtis yra sunki, kad jo manymu ji gali stengtis antstolio išieškotą iš jo sumą perleisti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėti ieškovo argumentai galės būti įvertinti tik galutiniu teismo procesiniu sprendimu, ištyrus ir įvertinus visus šalių argumentus ir byloje pateiktus įrodymus.
16. Nors apeliantas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia aplinkybe, jog galimai jam palankaus sprendimo įvykdymas bus apsunkintas, nes netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė atsidurtų geresnėje padėtyje dėl išlikusios galimybės laisvai disponuoti visu savo turtu/piniginėmis lėšomis ir taip išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo priimtą sprendimą. Tačiau apeliantas nei jo prašymą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė siektų disponuoti visu savo turtu/piniginėmis lėšomis, taip siekdama išvengti išieškojimo pagal galimai ieškovui palankų teismo sprendimą. Priešingai, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas ieškinyje nenurodė aiškių, konkrečių motyvų, kurių pagrindu būtų galima manyti, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pirmosios instancijos teismas vertino ir pagrįstai nustatė, kad ieškovas nepateikė duomenų, o ir Lietuvos teismų informacine sistema „Liteko“ nenustatyta, kad atsakovė turi priteistų skolų, kreditorinių įsipareigojimų, ir pagrįstai nustatė, kad atsakovė aktyviai sprendžia ginčus civilinėje bylose su ieškovu.
17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė turtinius klausimus sprendžia teisiniu keliu, tad didelė reikalaujama priteisti suma savaime nereiškia, kad atsakovė ketintų imtis nesąžiningų veiksmų.
18. Asmuo, pagrįsdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo nurodyti teismui ne tik prielaidas, bet konkrečias aplinkybes ir įrodymus, patvirtindamas, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmimas sukels CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes. Nagrinėjamu atveju apeliantas tokių aplinkybių nenurodė, įrodymų nepateikė.
19. Nesutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu, neteisingai taikė materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl šių priemonių taikymo klausimą išsprendė neteisingai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu toks apelianto argumentas yra tik deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįstas, todėl teismas plačiau dėl jo nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, byloje nebuvo įrodyta antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga, t. y. apeliantas neįrodė aplinkybių, kurios leistų teigti, jog yra grėsmė galimai jam palankaus sprendimo įvykdymui. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti, todėl ji paliktina nepakeista, o apelianto atskirasis skundas netenkintinas (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).
Dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų
22. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Atmetus atskirąjį skundą, tarp šalių paskirstomos bylinėjimosi išlaidos.
23. Atsakovė pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurios sudaro 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Pagal Rekomendacijų 8.15 papunktį atskirojo skundo (analogiškai atsiliepimo į atskirąjį skundą) maksimaliam dydžiui priteisti taikytinas 0,4 koeficientas, todėl maksimalus priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis sudaro 783,96 Eur (1 959,90 Eur x 0,4). Atsižvelgiant į tai, kad patirtos išlaidos už atsiliepimą viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, byla nėra sudėtinga, nedidelės apimties, nebuvo reikalinga specialių žinių ir įvertinant atsiliepimo turinį bei atsakovės atstovės sąnaudas, atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos atmetus atskirąjį skundą mažintinos iki 500,00 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo K. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei R. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.