- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-19
- Bylos Nr.
- e2S-256-856/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00216-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- K. J.
- Atsakovas
- R. J.
- Kategorijos
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.1.18.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.3Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
- 3.1.18.7Nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymas ir apskundimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3213-1135/2023 pagal ieškovo K. J. ieškinį atsakovei R. J. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas K. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės R. J. 76259,44 Eur skolą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareikšto ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumai (76 259,44 Eur) areštuoti atsakovės R. J. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, o tokio turto nesant, pinigines lėšas, esančias atsakovės banko ir kitų kredito įstaigų sąskaitose arba trečiųjų asmenų banko ir kitų kredito įstaigų sąskaitose. Ieškovas nurodė, kad reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas, o nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes prašoma priteisti suma atsakovei yra didelė, o sužinojusi apie ieškinį ji gali nuimti pinigus nuo sąskaitos, nes jokio turto ji neturi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2023 m. vasario 22 d. nutartimi atmetė ieškovo K. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
4. Teismas nurodė, kad ieškovui teismo nutartimi buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti – patikslinti ieškinio faktines aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimą, nurodant, kuo remiantis reikalaujama 63 580 Eur sumos priteisimo iš atsakovės, pateikiant papildomus įrodymus (pvz., kad vienašalis sandoris – įskaitymas– panaikintas), arba patikslinti ieškinio reikalavimus, nereiškiant reikalavimo dėl pasibaigusios prievolės dalies. Ieškovas patikslintu ieškiniu reikalavimo nekoregavo, naudodamasis dispozityvumo principu prašė nagrinėti ieškinį pareikšto reikalavimo ribose, todėl ieškinys buvo priimtas. Tačiau teismas pažymėjo, kad spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsižvelgia į nustatytus trūkumus, todėl sprendė, jog ieškovo ieškinio reikalavimas esamoje situacijoje turi pagrįstumo trūkumų dėl 63 580 Eur sumos priteisimo.
5. Teismas iš ieškovo ieškinio turinio darė išvadą, kad pagrindinis ieškovo argumentas prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tai, jog atsakovė vengia pripažinti įskaitymą, kad jo manymu ji gali nuimti pinigus nuo sąskaitos, nes nekilnojamojo turto neturi. Tačiau ieškinyje nenurodyta aiškių, konkrečių motyvų, kurių pagrindu būtų galima manyti, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovas nepateikė duomenų, Lietuvos teismų informacine sistema Liteko nenustatyta, kad atsakovė turi priteistų skolų, kreditorinių įsipareigojimų, tačiau aktyviai sprendžia ginčus civilinėse bylose su ieškovu. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė turtinius klausimus sprendžia teisiniu keliu, tad didelė reikalaujama priteisti suma savaime nereiškia, jog atsakovė ketintų imtis nesąžiningų veiksmų. Nors ieškovas teigė, kad atsakovė gali nuimti pinigus nuo sąskaitos, tačiau kuo remiantis taip teigia, nenurodo. Aplinkybė, kad atsakovė nesutinka su ieškovo atliktu įskaitymu, savaime negali būti laikoma šalies, kuriai pareikšti reikalavimai nesąžiningumu priešingos šalies atžvilgiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-274-186/2016). Šiuo atveju būtent ieškovui tenka pareiga rinkti bei teikti įrodymus, tačiau teismui jis nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti bent labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovė tiek iki bylos iškėlimo, tiek jos nagrinėjimo metu būtų ėmusis aktyvių veiksmų savo turtui nuslėpti ir (ar) perleisti.
6. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko nustatė, kad tarp šalių vyksta turtiniai ginčai: civilinėje byloje Nr. e2-22-1135/2022, kurioje buvo išnagrinėti santuokos nutraukimo ir kiti klausimai, šiuo metu pradėtas kasacijos procesas, be kita ko, dėl uzufrukto teisės atsakovei su nepilnamečiais vaikais gyventi ieškovui priklausančiame gyvenamajame name, kuris Šiaulių apygardos teismo 2022-11-09 nutartimi buvo nustatytas atsižvelgiant į tai, kad ieškovo turtinė padėtis yra daug geresnė, bei į tai, kad šalys turi galimybę susitarti, jog atsakovė, iš ieškovo gavusi kompensaciją ir įsigijusi gyvenamąjį būstą, su vaikais išsikels iš ieškovui priklausančio gyvenamojo būsto anksčiau, nei šalių nepilnamečiai vaikai sulauks pilnametystės; civilinėje byloje Ne. e2-1845-1135/2023 R. J. pateikė ieškinį dėl 2022 m. lapkričio 18 d. pranešimo apie įskaitymą pripažinimo negaliojančiu, kuriuo buvo įskaityta dalis sumos, kurią prašoma priteisti šiuo ieškiniu. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas sprendė, kad nenustačius atsakovės nesąžiningų veiksmų ir neišsprendus ginčo iš esmės, šiuo metu suvaržyti atsakovės galimybę įsigyti būstą, kuriame gyventų su vaikais, areštuojant jos turtą, nėra teisinio pagrindo, taip pat tai neatitiktų teisingumo principo, nepilnamečių vaikų, su kuriais nustatyta atsakovės gyvenamoji vieta, interesų.
7. Teismas nurodė, kad taip pat atsižvelgia į tai, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog 2023 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-2381-1138/2023 buvo tenkintas K. J. prašymas, apsaugant jo turtinius interesus, sustabdyti antstolio A. L. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo veiksmus dalyje dėl 63 580 Eur sumos, byloje pateiktas atskirasis skundas dar neišnagrinėtas.
8. Teismas vertino, kad ieškovo nurodytos aplinkybės nelaikytinos pakankamomis spręsti, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas, todėl ieškovo prašymą atmetė kaip nepagrįstą, neįrodytą ir prieštaraujantį ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principams.
III. Atskirojo skundo ir atliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Ieškovas K. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. vasario 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas nepagrįstai spręsdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodo argumentus, kad ieškovo ieškinio reikalavimas turi pagrįstumo trūkumų dėl 63 580 Eur sumos priteisimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalimi, kai tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, ši norma yra įvykdyta.
9.2. Nors teismas nurodė, kad R. J. pateikė ieškinį dėl aptariamo vienašalio sandorio – 2022 m. lapkričio 18 d. pranešimo apie įskaitymą - pripažinimo negaliojančiu, tačiau nėra informacijos apie tai, jog atsakovės ieškinys būtų priimtas, ieškovas iki šiol nėra gavęs jokio pranešimo apie priimtą atsakovės ieškinį, todėl šiuo konkrečiu atveju ta aplinkybė, kad atsakovė pateikė ieškinį teismui, yra visiškai nepagrįsta ir ja negalima remtis sprendžiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Ši byla nėra susijusi su įskaitymu, nes susijusi su reikalavimu pasinaudojus atgręžtinio reikalavimo teise.
9.3. Skundžiama nutartimi netinkamai taikytas ir aiškintas CPK 144 straipsnis bei nukrypta nuo teismų praktikos laikinųjų apsaugos priemonių dėl didelės ieškinio sumos .
9.4. Teismas peržengė ieškinio reikalavimo ribas, kadangi teismas rėmėsi faktinėmis aplinkybėmis, kurios nėra minimos ieškinyje, nėra susijusios su nagrinėjamos bylos dalyku, todėl su šia civiline byla dėl skolos priteisimo pasinaudojus atgręžtinio reikalavimo teise nėra susijusios ir negali būti jomis remiamasi. Be to, faktines aplinkybes teismas išsiaiškins tik tada, kai bus nagrinėjama byla, o bylos nagrinėjimas nėra prasidėjęs.
9.5. Teismo reikalaujamas nesąžiningumo aspektas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo etape yra sunkiai įrodomas ar apskritai neįmanomas įrodyti (pvz., ieškovui neįmanoma gauti įrodymų, kad atsakovė nuiminėja pinigus nuo sąskaitos). Dėl to tampa aktuali didelės ieškinio sumos prezumpcija.
9.6. Šiuo atveju ieškovas, pagrįstai atsižvelgdamas į Lietuvos teismų praktiką, rėmėsi didelės ieškinio sumos atsakovei kriterijumi, kuri savaime patvirtina, kad yra grėsmė, jog sprendimas gali būti neįvykdytas. Atsakovė savo vardu neturi jokio nekilnojamojo turto, kadangi visą santuokoje įgytą turtą teismas priteisė ieškovui, todėl pagrįstai galima manyti, kad atsakovė, sužinojusi apie šią bylą, gali nuimti visus atsiskaitomojoje sąskaitoje esančius pinigus, nes jokio nekilnojamojo turto atsakovė neturi. Todėl nesant jokio atsiskaitomųjų sąskaitų arešto, sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas.
9.7. Šioje byloje nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų nepagrįstai bloginama ieškovo padėtis, nes jo reikalavimas liktų visiškai neužtikrintas, o atsakovė atsidurtų geresnėje padėtyje dėl išlikusios galimybės laisvai disponuoti piniginėmis lėšomis ir taip išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo priimtą sprendimą.
9.8. Pirmosios instancijos teismo nutartis nėra pagrįsta, nes laikinosios apsaugos priemonės netaikytos dėl netinkamo CPK 144 straipsnio taikymo ir aiškinimo nukrypstant nuo suformuotos teismų praktikos ir joje pateiktų taisyklių bei pažeidžiant CPK 183, 185 straipsnius.
Atsiliepimas
10. Atsakovė R. J. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atmesti ieškovo atskirąjį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Ieškovas visais būdais siekia išvengti piniginės kompensacijos, kurią teismas priteisė atsakovei iš jo, mokėjimo, todėl teismui teikia kaskart vis naujus reikalavimus ir prašymus.
10.2. Jokių regresinių reikalavimų ieškovas į atsakovę neturi ir ji jam neskolinga. Priešingai, ieškovas, gavęs visą nekilnojamąjį turtą, įsipareigojęs sumokėti atsakovei piniginę kompensaciją, šį įsipareigojimą ginčija ir visaip jį vilkina.
10.3. Dar kartą spręsdamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tuo pačiu reikalu toje pačioje civilinėje byloje, teismas turėjo atsižvelgti ir į jau priimtą šiuo klausimu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. lapkričio 30 d. nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
12. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.
13. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad vertinant pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – preliminarų ieškinio pagrįstumą – patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016, 2022 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1210-553/2022).
14. Vadinasi, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2022 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1210-553/2020).
15. Nagrinėjamu atveju nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo ieškinio reikalavimai turi pagrįstumo trūkumų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo, nėra pagrindo teigti, kad ieškovas nagrinėjamoje byloje pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar neįmanomą civilinių teisių gynybos būdą. Kaip matyti iš ieškovo pareikšto ieškinio dėl skolos priteisimo turinio, jis suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), taip pat įvardijo jų faktinį bei teisinį pagrindą, išdėstė savo poziciją ir prie ieškinio pridėjo nurodomas aplinkybes, ieškovo manymu, pagrindžiančius dokumentus. Pareikšto ieškinio pobūdis nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovo reiškiami reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog pirmoji sąlyga, būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, egzistuoja. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad į ieškovo ieškinyje pateiktus argumentus galės būti atsakyta tik galutiniu teismo procesiniu sprendimu, ištyrus ir įvertinus visus šalių argumentus ir byloje pateiktus įrodymus.
16. Vertinant grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui egzistavimą pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl sprendimas dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimo priimamas įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1591-370/2020; 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-133-370/2021). Kiekvienu atveju vertinant aplinkybes, kuriomis šalis įrodinėja grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, bei nusprendžiant dėl jų pakankamumo išvadai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis egzistuoja, turi būti atsižvelgiama į aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1581-943/2020; 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-438-241/2021). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis ekonomiškumo bei proporcingumo principais.
17. Apeliantas nurodo, kad prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones rėmėsi didelės ieškinio sumos atsakovei kriterijumi, kuris savaime patvirtina, jog yra grėsmė, kad sprendimas gali būti neįvykdytas. Apeliantas taip pat pažymi, kad atsakovė savo vardu neturi jokio nekilnojamojo turto, kadangi visą santuokoje įgytą turtą teismas priteisė ieškovui, todėl pagrįstai galima manyti, jog atsakovė, sužinojusi apie šią bylą, gali nuimti visus atsiskaitomojoje sąskaitoje esančius pinigus, nes jokio nekilnojamojo turto atsakovė neturi. Todėl nesant jokio atsiskaitomųjų sąskaitų arešto, apelianto įsitikinimu, sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.
18. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1000-196/2017; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017, 2023 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-311-467/2023).
19. Byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Ieškinio sumos kriterijus, kuris išimtinai priklauso nuo ieškovo valios, byloje nesant duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, negali būti vienintele priežastimi laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-276-330/2023 ir kt.).
20. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nurodoma, jog vien ieškovo nurodomos aplinkybės, kad atsakovas neatsiskaito su ieškovu, turi kitų kreditorių ir atsakovo finansinė situacija šiuo metu yra komplikuota, per se (pati savaime) nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo nesąžiningumo ir spręsti, jog atsakovas turi ketinimų savo turtą paslėpti ar kitaip išvengti pareigos vykdyti būsimą teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-296-881/2023).
21. Aukščiau nurodytos teismo praktikos pagrindu, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsiskaitomose sąskaitose esantys pinigai yra turto išraiškos forma, todėl taip pat laikytinos turtu.
22. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip, todėl bent tikėtinai įrodyti tokias aplinkybes pareiga tenka pačiam ieškovui, kuris šiuo atveju nenurodė jokių duomenų apie atsakovės ketinimus turimą turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį (CPK 178 straipsnis) siekiant išvengti galimai jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad dėl grėsmes įrodinėjimo apeliacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą jau buvo pasisakyta, t. y. pirmiausiai ši pareiga tenka tai šaliai, kuri pareiškia teisme reikalavimą ir kartu prašo taikyti antrajai ginčo šaliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus, o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti. Negalima reikalauti to, kas neįmanoma (lot. impossibilium nulla obligatio est), todėl kitoks įrodinėjimo naštos šalims aptariamoje procesinėje situacijoje paskirstymas reikštų, kad atsakovas, aiškiai nežinodamas, ką ieškovas laiko grėsmę jo turtiniams interesams sukeliančiais veiksmais, objektyviai negalėtų net atsikirsti, o tai nėra suderinama su šalių procesiniu lygiateisiškumo ir rungimosi principais (CPK 12, 17 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-854-464/2018).
23. Nagrinėjamu atveju ieškovo atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad grėsmė, kaip sąlyga taikyti atsakovės atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, šiuo atveju nebuvo įrodyta. Ieškovas neįrodė atsakovės nesąžiningumo, nepateikė teismui jokių duomenų, kad atsakovė ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Apelianto nurodoma deklaratyvaus pobūdžio aplinkybė, kad atsakovė, sužinojusi apie šią bylą, gali nuimti visus atsiskaitomojoje sąskaitoje esančius pinigus, negali būti laikoma atsakovės nesąžiningumą įrodančiu faktu, lemiančiu atsakovei tokių griežtų ribojimų iki ginčo galutinio išsprendimo taikymą. Šalys civiliniame procese yra lygios, ir vien ieškinio pateikimas, ieškovui nepateikus įrodymų, jog atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones.
24. Apeliacinės instancijos teismas kartu atkreipia dėmesį, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018; 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1046-790/2019; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-450/2020; 2023 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-276-330/2023).
25. Taigi, nagrinėjamu atveju vien apelianto nurodomos aplinkybės, kad atsakovė savo vardu neturi jokio nekilnojamojo turto, todėl siekdama išvengti sumokėti skolą ieškovui gali nuimti visus atsiskaitomojoje sąskaitoje esančius pinigus, nesant duomenų apie jos nesąžiningumą, t. y. ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindas spręsti, kad dėl tokios aplinkybės sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
26. Kaip jau minėta, tikslas išvengti būsimo galimai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo turi būti aiškiai nustatomas iš prašančios tokių priemonių taikymo šalies pateiktų įrodymų, nes tai šaliai ir kyla pareiga įrodyti sąlygų laikinųjų apsaugos priemonėms taikyti buvimą (CPK 178 straipsnis). Sprendžiant procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, įrodinėjimo dalykas yra atsakovės atlikti, atliekami ar ketinami atlikti veiksmai, kuriais tikslingai siekiama pabloginti savo turtinę padėtį tam, kad būtų išvengta išieškojimo iš šio turto pagal būsimą teismo sprendimą, o ne apskritai bet koks, apelianto vertinimu, nesąžiningas elgesys. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus iškils pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių turėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2653/2013).
27. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė grėsmės būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl nėra pagrindo taikyti jo prašomas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, atsisakęs taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgė ir į šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo specifiką bei nenukrypo nuo nuoseklios teismų praktikos šiuo klausimu. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Atmetus atskirąjį skundą, iš ieškovo atsakovei priteisiamos 450 Eur teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.