- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-16
- Bylos Nr.
- e2-311-467/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00131-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- SIA D
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „IndEx Business Group“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo SIA D&P atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovo SIA D&P ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „IndEx Business Group“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas SIA D&P kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „IndEx Business Group“ prašydamas priteisti 120 915,68 Eur skolos, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės UAB „IndEx Business Group“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kitą turtą ar turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, o jo nesant arba esant nepakankamai – areštuoti atsakovės pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose neviršijant prašomos priteisti sumos, leidžiant atsakovei atlikti operacijas su atsiskaitomosiose sąskaitose esančiomis lėšomis, išmokant darbuotojams su darbo santykiais susijusias išmokas ir mokant mokesčius valstybei.
3. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas grindė tuo, kad atsakovės turtinė padėtis yra prasta, reikalavimo suma yra didelė, be to, atsakovė siekia klaidinti ieškovą, jog pastarojo nurodytų sumų negavo. Atsakovė vengia vykdyti savo įsipareigojimus, į ieškovo raginimus nereaguoja. Todėl yra pagrindas manyti, kad ir teismo proceso metu atsakovė gali veikti nesąžiningai. Nesąžiningumas gali pasireikšti realizuojant, perleidžiant, įkeičiant ar kitaip apsunkinant disponavimą savo turtu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 7 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
5. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškovo ieškinio pagrįstumą, padarė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog šioje byloje reiškiamas ieškovo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, ar ieškovas pasirinko neleistiną, aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, todėl nusprendė, kad ieškinys yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstas.
6. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog ieškinio suma bei asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, galimos šios padėties pokyčio perspektyvos, yra tos aplinkybės, kurias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą sprendžiantis teismas turėtų vertinti tik atsižvelgdamas į asmens atliktus, atliekamus ir galimus atlikti nesąžiningus veiksmus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-513-464/2018; 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1156-464/2018; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2019).
7. Teismas akcentavo, kad tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo (galimą) nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą.
8. Teismas nurodė, kad asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 ir 178 straipsniai).
9. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog ieškinys yra pareikštas dėl didelės sumos nepagrindžia sprendimo įvykdymo apsunkinimo, grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovui nepateikus konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie galėtų turėti įtakos galbūt palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymui, teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nenustatytina antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, t. y. atsakovės turto areštas, nesant duomenų apie galimą atsakovės nesąžiningumą, nepagrįstai pažeistų atsakovės interesus bei nepagrįstai suteiktų prioritetą ieškovo interesų užtikrinimui, todėl prašymo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Ieškovas SIA D&P atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Teismas 2023 m. vasario 7 d. preliminariu sprendimu tenkino ieškinį ir priteisė ieškovui SIA D&P iš atsakovės UAB „IndEx Business Group“ 120 915,68 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (120 915,68 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 994 Eur bylinėjimosi išlaidų.
10.2. Tarp ginčo šalių vyko aktyvus bendradarbiavimas: atsakovė 2022 m. lapkričio – 2022 m. gruodžio mėn. pateikė ieškovui 36 sąskaitas faktūras; 2022 m. gruodžio 30 d. ieškovas nusiuntė atsakovei tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kad ieškovo sumokėtų lėšų likutis 2022 m. gruodžio 29 d. sudarė 120 915,68 Eur; ieškovas taip pat išsiuntė prašymą grąžinti permokėtų lėšų likutį, tačiau negavęs atsakymo ir pastabų, telefonu susisiekė su atsakovės vadovu, kuris nurodė, jog atsakovė dar nėra gavusi nurodyto 97 942 Eur pavedimo. Ieškovas nedelsiant kreipėsi į savo banką su prašymu pateikti informaciją apie lėšų įskaitymą į atsakovės sąskaitą. Banko atstovai ieškovui paaiškino, kad lėšos 2022 m. lapkričio 28 d. pervestos ir įskaitytos atsakovės sąskaitoje. Gavus tokią informaciją, pakartotinai susisiekus su atsakovės vadovu, pastarasis ir toliau neigė gavęs minėtas lėšas.
10.3. Ieškovas tokį atsakovės elgesį vertino kaip akivaizdžiai nesąžiningą, todėl 2023 m. sausio 5 d. išsiuntė atsakovės vadovui el. laišką su prašymu grąžinti susidariusią permoką 120 915,68 Eur į ieškovo sąskaitą, vėliau išsiuntė ir registruotą laišką bei pakartotinį elektroninį laišką, pridėdamas banko patvirtinimą, tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą ir kitus dokumentus, tačiau į šiuos paklausimus atsakovė nereagavo, susisiekti su atsakovės vadovu ir buhaltere daugiau nepavyko ir telefonu.
10.4. Pasikeitęs atsakovės elgesys, atsisakymas bendradarbiauti dėl tarpusavio atsiskaitymo suderinimo ir pakartotas klaidinimas dėl pavedimo negavimo, sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovė deda aktyvias pastangas išvengti skolos grąžinimo, todėl priimto teismo sprendimo įvykdymas, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.
Atsiliepimas
11. Atsakovė UAB „IndEx Business Group“ atsiliepime prašo atmesti ieškovo atskirąjį skundą kaip nepagrįstą ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepakeistą. Nurodo tokius argumentus:
11.1. Taikant laikinąsias apsaugos priemones turi būti paisoma proporcingumo ir ekonomiškumo principų (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Didelė ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo byloje automatiškai taikyti atsakovo turto areštą kaip laikinąją apsaugos priemonę.
11.2. Atsakovė neklaidino ir neapgaudinėjo ieškovo. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia skundžiamoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodytų motyvų, kuriais remiantis, ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo atmestas.
11.3. Atsakovė telefonu informavo ieškovą apie naftos produktų tiekimo sutrikimą, kurį pašalinus, prekės bus pristatytos. Iš tiesų atsakovės direktorius per klaidą nurodė, kad pavedimo iš ieškovo nebuvo gavęs, tačiau net ir esant tokiai žodžiu pateiktai klaidingai aplinkybei, tai nekeičia šalių sutartinių santykių – ieškovas sumokėjo pinigus pagal sutartį už naftos produktus, o atsakovė šiuos produktus įsipareigojo pristatyti. Konkretus prekių pristatymo terminas nėra nustatytas, taigi, atsakovė prekes pristatys, kai tai bus įmanoma padaryti. Tai, kad atsakovės direktorius suklydo dėl mokėjimo gavimo, nereiškia, jog atsakovė elgėsi nesąžiningai ar vengė savo įsipareigojimų.
Šalies argumentai
11.4. Ieškovo nurodyta suma, kurią ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovės, nėra permoka ar nepagrįstai gautos lėšos, tai yra avansas pagal sutartį dėl naftos produktų tiekimo, todėl ieškovas neturi pagrindo reikalauti šios sumos, ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas.
11.5. Atsakovė nedelsiant informavo ieškovą apie tiekimo sutrikimus, t. y. bendradarbiavo su ieškovu, tačiau ieškovas nebendradarbiavo su atsakove ir pateikė nepagrįstą ieškinį teismui.
11.6. Atsakovė yra sąžiningai veikianti bendrovė, tinkamai ir laiku mokanti mokesčius, laiku teikianti finansinės atskaitomybės dokumentus registrams. Laikinosios apsaugos priemonės iš dalies paralyžiuotų atsakovės veiklą, trukdytų atsiskaityti su tiekėjais. Ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka proporcingumo, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų. Ieškovas tikėtinai nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei neįrodė, kad nesiėmus prevencinių priemonių ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo pagrindų
14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
15. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, pagal prima facie doktriną konstatavęs preliminarų ieškinio pagrįstumą, netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenustatęs antrosios jos taikymui būtinos sąlygos – teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik šiuo aspektu.
16. Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad galutinis teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų negalimas. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes.
17. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos ir vertindamas ieškovo nurodytus argumentus prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, konstatavo, jog didelė ieškinio suma nepagrindžia sprendimo įvykdymo apsunkinimo; byloje nėra pateikta jokių įrodymų (konkrečių duomenų), kad atsakovė galėtų būti nesąžininga ir vengtų vykdyti galbūt ieškovui palankų teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais būtų siekiama sumažinti galimybes įvykdyti šioje byloje teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovės turto areštas, nesant duomenų apie galimą atsakovės nesąžiningumą, nepagrįstai pažeistų atsakovės interesus bei nepagrįstai suteiktų prioritetą ieškovo interesų užtikrinimui.
18. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje yra išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).
19. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1000-196/2017; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017).
20. Ieškinio suma bei juridinio asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, galimos šios padėties pokyčio perspektyvos, yra tos aplinkybės, kurias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą sprendžiantis teismas turėtų vertinti tik atsižvelgdamas į atsakovės atliktus, atliekamus ir galimus atlikti nesąžiningus veiksmus, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningumą. Jeigu į bylą nepateikiama bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę, atsakovo turto bei piniginių lėšų areštas neturėtų būti taikomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-513-464/2018; 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1156-464/2018; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2019).
21. Aptariamų aplinkybių kontekste nurodytina, kad šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti priešingos šalies nesąžiningumo įrodymus. Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Prašymą pateikęs asmuo privalo pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus / atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), juolab kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210-943/2019).
22. Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai taip pat lemia, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą bei poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui. Šiuo atveju ieškovas kaip galimą atsakovės nesąžiningumą grindžia iš esmės vienintele aplinkybe – atsakovės vadovo neigimu, kad atsakovė yra gavusi ieškovo nurodytos 97 942 Eur sumos pavedimą, o vėliau – negalėjimu susisiekti nei su atsakovės vadovu, nei su buhaltere. Tačiau tokie ieškovo argumentai sietini su atsakovės vadovo nurodomu galimu suklydimu ir atsakovės vadovo pozicija byloje, t. y. su bylos nagrinėjimo iš esmės eiga, bet jie nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų ir negali būti pagrindu konstatuoti ginčo šalies nesąžiningumą, lemiantį laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Ieškovas argumentų ar įrodymų, leidžiančių daryti bent tikėtiną išvadą apie atsakovės siekį išvengti ieškovui galbūt palankaus sprendimo vykdymo, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje proceso stadijoje nėra nustatytas tikėtinas atsakovės nesąžiningumas. Be to, ieškovo nurodomas bylos išnagrinėjimo rezultatas pirmosios instancijos teisme šiuo atveju nėra reikšmingas, nes, kaip minėta, teismas jau laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo stadijoje nustatė preliminarų ieškinio pagrįstumą, o ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių netaikė tik dėl to, kad nenustatė grėsmės teismo spendimo įvykdymui.
23. Teismų praktikoje ne kartą yra pabrėžiama, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokia apimtimi laikinąsias apsaugos priemones, jog būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą; proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteiktų nepagrįsto prioriteto. Šiuo atveju, be teisėto pagrindo pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeisti nurodyti principai.
Dėl bylos procesinės baigties
24. Atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes ir išdėstytą teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei poreikio, tinkamai aiškino proceso normas ir nenukrypo nuo aukštesnės instancijos teismo suformuotų grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įrodinėjimo bei jos identifikavimo taisyklių, padaręs pagrįstą išvadą, kad šio procesinio instituto taikymui ieškovo nurodytų argumentų bei jo pateiktų duomenų nepakanka. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Nenustačius vienos iš dviejų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinų sąlygų, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimą išsprendė teisingai, todėl naikinti skundžiamą teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.