- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-16
- Bylos Nr.
- e2-296-881/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01661-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vileka“
- Kategorijos
- 3.3.1.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vileka“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 4 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vileka“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Vileka“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Logoplasta“ 67 907,90 Eur skolą, 3 632,88 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešajame registre dėl draudimo perleisti nuosavybę ir kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ir turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, areštą.
3. Nurodė, kad ieškiniu iš atsakovės prašoma priteisti suma (71 540,78 Eur) yra labai didelė, todėl vien ši aplinkybė preziumuoja pagrindą ir būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nuo 2022 m. gruodžio 1 d. ieškovė yra sustabdžiusi elektros energijos tiekimą atsakovei, todėl nuo šios dienos atsakovė nebevykdo veiklos ir galimai bus likviduota. Pagal viešai prieinamus duomenis, atsakovės socialinio draudimo skola didėja, t. y. 2022 m. lapkričio 17 d. skola buvo 1 033,14 Eur, o 2022 m. gruodžio 23 d. – jau 2 211,96 Eur. Atsakovė turi ir kitų kreditorių (pvz., UAB „Abitex“), kuriems nuo 2022 m. spalio 31 d. yra skolinga 1 994,20 Eur. Ieškovės žiniomis, atsakovė nekilnojamojo turto neturi, transporto priemonių galimai taip pat neturi, tačiau turi kilnojamuosius įrenginius.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 4 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
5. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės neatskleidžia esminės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y., kad egzistuoja reali grėsmė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Be to, ieškovė neįrodė, kad atsakovė elgiasi nesąžiningai, bando perleisti ar nuslėpti turtą ir pan. Vien didelė ieškinio suma ir ieškinio padavimo faktas, ieškovei nepateikus įrodymų, jog atsakovė vengs vykdyti būsimą teismo sprendimą, atsisakys nuosavybės, arba atliks kitus veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teisių, taikant laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Vileka“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai bei kartu su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir byloje pagal ieškovės ieškinį gali būti priimtas jai palankus teismo sprendimas.
6.2. Teismas, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, rėmėsi vien tik ginčo sumos dydžiu, tačiau visiškai nesivadovavo ieškovės ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis: egzistuoja duomenys, kad atsakovė skolinga valstybei ir tretiesiems asmenims; sumažėjo bendrovės darbuotojų skaičius; šiuo metu atsakovė nevykdo veiklos, nes buvo sustabdytas elektros energijos tiekimas; atsakovė neturinti jai priklausančio nekilnojamojo turto ir pan. Nurodyti faktiniai duomenys patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, todėl yra teisinis pagrindas prašymą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
8. Apeliacijos objektą nagrinėjamoje byloje sudaro Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta atsakovei taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistavimo
10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra teisinio pagrindo.
Dėl ieškinio pagrįstumo
11. Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, teismas dėl ieškinio prima facie (ieškinio preliminarus pagrįstumas) pagrįstumo nepasisakė.
12. Pagal prima facie doktriną, atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2‑1040/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013).
13. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194-2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014).
14. Teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1711-516/2017).
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog ieškovės ieškinys yra prima facie pagrįstas, kadangi ieškovės ieškinio reikalavimas grindžiamas ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, pateikti nurodomas aplinkybes turintys patvirtinti įrodymai, ieškovė pasirinko leistiną savo teisių gynimo būdą, kuris numatytas įstatyme. Šioje proceso stadijoje nėra pagrindo daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas yra aiškiai nepagrįstas, todėl konstatuotina, jog pirmoji sąlyga, būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, egzistuoja.
Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui
16. Pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones konstatavęs, kad nėra įrodyta viena iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
17. Sprendžiant dėl apeliantės argumentų, susijusių su grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymui, t. y. dėl didelės ieškinio sumos, pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai nuo 2016 metų plėtoja praktiką, jog didelei ieškinio sumai nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios turto arešto taikymą aplinkybės reikšmė. Ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl tokios grėsmės buvimo. Tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio proceso instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016, 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017, 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-550-330/2019, 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-599-464/2019).
18. Įrodinėjimo pareiga pirmiausiai tenka tai šaliai, kuri pareiškia teisme reikalavimą ir kartu prašo taikyti antrajai ginčo šaliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus, o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti. Todėl būtent ieškovė, kuri yra suinteresuota savo teisių gynimu, ir privalėjo teismui pateikti atitinkamus duomenis, pagrindžiančius galimą atsakovės nesąžiningumą (CPK 12 straipsnis).
19. Nagrinėjamu atveju ieškovė objektyvių duomenų, kad atsakovė turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti teismo sprendimo įvykdymą, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Jokių akivaizdžių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovės nesąžiningumą, nenustatė ir teismas. Vien ieškovės nurodomos aplinkybės, kad atsakovė neatsiskaito su ieškove, turi kitų kreditorių ir atsakovės finansinė situacija šiuo metu yra komplikuota per se (pati savaime) nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės nesąžiningumo ir spręsti, jog atsakovė turi ketinimų savo turtą paslėpti ar kitaip išvengti pareigos vykdyti būsimą teismo sprendimą.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje civilinio proceso stadijoje nenustatytas bent tikėtinas atsakovės nesąžiningumas, siekiant ateityje išvengti galimai jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, todėl, nesant vienos iš būtinųjų sąlygų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.