- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-16
- Bylos Nr.
- e2-276-330/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01054-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Atsakovas
- E. M., R. M.
- Ieškovas
- SE Capitalia
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės E. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 26 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ? atsakovės kilnojamojo ir finansinio turto areštas, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo SE Capitalia ieškinį atsakovams E. M. ir R. M. dėl skolos ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas SE Capitalia kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų E. M. ir R. M. 54 281,21 Eur skolą, 2 415,51 Eur delspinigius, 569,18 Eur išieškojimo išlaidas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 29 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino visiškai – ieškovo naudai priteisė solidariai iš atsakovų 54 281,21 Eur skolą, 2 415,51 Eur delspinigius, 569,18 Eur išieškojimo išlaidas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisė lygiomis dalimis 1 580 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 790 Eur iš kiekvieno atsakovo.
3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 6 d. galutiniu sprendimu paliko nepakeistą preliminarų sprendimą, taip pat papildomai priteisė iš atsakovų E. M. ir R. M. lygiomis dalimis 650 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 325 Eur iš kiekvieno atsakovo.
Šalies argumentai
4. Atsakovė E. M. 2023 m. sausio 5 d. pateikė apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo, kuriuo prašo panaikinti teismo galutinį sprendimą ir perduoti civilinę bylą nagrinėti iš naujo.
5. 2023 m. sausio 24 d. ieškovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei E. M. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, turtines teises 57 265,90 Eur sumai, šio turto nesant ar nepakankant – pinigines lėšas, esančias pas atsakovę E. M. ar trečiuosius asmenis, iki Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. galutinio sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
6. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių ieškovas nurodė, kad būtina taikyti tokias priemones, siekiant išvengti teismo sprendimo įvykdymo negalimumo arba pasunkėjimo. Ieškovas akcentavo aplinkybes, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį sukelia atsakovės E. M. procesinis elgesys po teismo galutinio sprendimo priėmimo (sąmoningas klaidingos informacijos apie savo turtinę padėtį teikimas, nesiėmimas priemonių šalinti apeliacinio skundo trūkumus, prašymas teismui priimti duomenis, kurie galėjo būti anksčiau pateikti), nukreiptas vilkinti teismo procesą, galbūt siekiant paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti savo turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 26 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir areštavo atsakovei E. M. nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant – atsakovei priklausančias lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis. Teismas nustatė, kad bendra atsakovės areštuoto turto ir piniginių lėšų suma pagal vertę neturi neviršyti 57 265,90 Eur sumos.
8. Spręsdamas dėl sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimo, teismas nurodė, kad 2022 m. gruodžio 6 d. galutiniu sprendimu preliminarus teismo sprendimas, kuriuo visiškai patenkintas ieškovo ieškinys, buvo paliktas nepakeistas. Remdamasis šia aplinkybe teismas konstatavo, kad nėra pagrindo abejoti ieškovo reikalavimų pagrįstumu.
9. Spręsdamas dėl antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, teismas konstatavo, kad ieškinio suma – 57 265,90 Eur atsakovei yra didelė, todėl egzistuoja reali ieškovo naudai priimto teismo sprendimo neįvykdymo (įvykdymo apsunkinimo) grėsmė. Teismas laikėsi nuostatos, jog egzistuoja abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atskirajame skunde atsakovė E. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
11. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Ieškovas neįrodė, kad atsakovė atlieka ar siekia atlikti kokius nors veiksmus, kuriais bando ir (ar) bandys išvengti ieškovo naudai byloje priimto teismo sprendimo įvykdymo.
11.2. Atsakovės turtinė padėtis pati savaime nesuponuoja atsakovės nesąžiningumo ar grėsmės, kad atsakovė vengs vykdyti galbūt palankų ieškovui teismo sprendimą ar sąmoningai darys neįmanomu sprendimo įvykdymą, ir tai nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
11.3. Nėra realios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, kadangi prievolių ieškovui vykdymas užtikrintas dviejų skolininkų solidariąja pareiga.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas SE Capitalia prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti.
13. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais atsikirtimais:
13.1. Atsakovės veiksmai byloje paduodant apeliacinį skundą, kuriame selektyviai pateikiami tik atsakovei naudingi duomenys, tariamai pagrindžiantys, kad atsakovės turtinė padėtis neleidžia jai sumokėti žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą, kaip ir atsakovės veiksmai paduodant 2023 m. sausio 16 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 9 d. nutarties, tame skunde pateikiant skirtingą informaciją apie savo turtinę padėtį, negu buvo nurodyta apeliaciniame skunde, o tai leidžia manyti, jog atsakovė nesielgia sąžiningai bei savo veiksmais po teismo galutinio sprendimo priėmimo siekia vilkinti bylos procesą. Toks atsakovės elgesys objektyviai sąlygoja, jog teismo galutinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
13.2. Nei atsakovų prievolės ieškovui solidarumas, nei atsakovo R. M. turtinė padėtis negalėjo daryti jokios objektyvios įtakos Vilniaus apygardos teismui sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kadangi taikant tokias priemones buvo vertinami būtent atsakovės E. M. veiksmai po teismo galutinio sprendimo priėmimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovės (apeliantės) atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – kilnojamojo turto ir lėšų areštas, pagrįstumo bei teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrindamas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).
16. Pirmoji teismo konstatuota laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas (preliminarus) ieškinio reikalavimų pagrįstumas – nekvestionuojama. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada, nes, susipažinus su bylos medžiaga, nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 6 d. galutiniu sprendimu paliko nepakeistą preliminarų teismo sprendimą, kuriuo ieškovo reikalavimai yra patenkinti. Nors teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, tačiau ši aplinkybė yra pakankama preliminariai išvadai dėl ieškovo pareikštų reikalavimų tikėtino pagrįstumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Remiantis tuo, kas išdėstyta, pripažintina jog ieškinio prima facie pagrįstumas, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmoji sąlyga, šiuo atveju egzistuoja.
17. Nustatęs, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir pirmoji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistuoja, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog egzistuoja ir antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, grėsmę teismo sprendimo įvykdymui patvirtina tai, kad ieškinio suma atsakovei (kaip fiziniam asmeniui) yra didelė, atsakovės turtinė padėtis yra sudėtinga, atsakovės elgesys (skundų teikimas, procesinių klausimų išsprendimui visos reikšmingos informacijos nepateikimas) liudija apie jos nesąžiningumą.
18. Su tokiu aplinkybių vertinimu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Visų pirma, aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Ieškinio sumos kriterijus, kuris išimtinai priklauso nuo ieškovo valios, byloje nesant duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, negali būti vienintele priežastimi laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1044-790/2022 ir joje nurodyta praktika).
19. Duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovės galimą nesąžiningumą, siekį išvengti jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, tuo tikslu perleidžiant, įkeičiant, kitaip apsunkinant turtą ar kitais būdais sąmoningai bloginant turtinę padėtį, ieškovas nepateikė. Aplinkybės, kad atsakovė naudojasi įstatymo jai suteikiamomis procesinėmis teisėmis ir teikia skundus dėl teismo procesinių sprendimų, su kuriais nesutinka, neįrodo jos nesąžiningumo ar siekio išvengti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovo teiginiais, kad atsakovė, teikdama netikslią informaciją apie savo turtinę padėtį, esą siekia klaidinti teismą. Tokiais teiginiais ieškovas subjektyviai interpretuoja situaciją apie atsakovės turtinę padėtį, dėl kurios (turtinės padėties) vertinimo, be kita ko, jau pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-167-330/2013.
20. Antra, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo neteikia ir atsakovės turtinės padėties sudėtingumas (atsakovė to ir neneigia). Ieškovui tikėtinai palankaus teismo sprendimo sėkmingas įvykdymas priklausytų nuo daugelio aplinkybių, tarp jų ir nuo atsakovės finansinio pajėgumo. Visgi, pažymėtina, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas. Būtent tokios pozicijos nuosekliai laikomasi pastarųjų metų teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018; 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1046-790/2019; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-450/2020; ir kt.).
21. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismo sprendimu skola bei delspinigiai ieškovui priteisti iš solidariųjų atsakovų. Skolininkų daugetas yra aplinkybė, reikšminga vertinant ne tik ieškovo pareikštus reikalavimus, bet ir sprendžiant, ar pagal konkrečios bylos aplinkybes yra rizika, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Sprendžiant dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti solidariems skolininkams pareikštų reikalavimų įvykdymą, turi būti įvertinami visų solidarių skolininkų veiksmai santykyje su galima grėsme teismo sprendimo įvykdymui. Šiuo atveju ieškovas tokią grėsmę pareikštų reikalavimų kontekste sieja tik su atsakovės finansine padėtimi bei jos procesiniu elgesiu, tačiau šios aplinkybės, kaip jau išdėstyta pirmiau, nesudaro pakankamo pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
22. Remdamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad nenustačius aplinkybių, leidžiančių daryti objektyvią prielaidą dėl atsakovės nesąžiningo elgesio požymių buvimo, neįrodžius grėsmės ieškovui tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo atsakovės atžvilgiu taikyti turtinio pobūdžio suvaržymus, vadovaujantis iš esmės vien tik didelės ieškinio sumos kriterijumi. Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos aiškinant ir taikant teisės normas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, skundžiama nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti ieškovo SE Capitalia prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės E. M. atžvilgiu taikymo.