- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-17
- Bylos Nr.
- e2S-189-650/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00216-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (pareiškėjos/atsakovės) R. J. ir apelianto (ieškovo) K. J. atskiruosius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje dėl priteistos skolos išdėstymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja (atsakovė) 2024 m. sausio 24 d. pašymu teismo prašė išdėstyti 2023 m. rugsėjo 19 d. teismo sprendimu priteistos skolos mokėjimą tokia tvarka: R. J. įsipareigoja per kalendorinius metus K. J. padengti 10 000 Eur, mokėjimus atliekant 2 kartus per metus, t. y. birželio ir gruodžio mėnesiais pervedant į K. J. asmeninę sąskaitą po 5 000 Eur, paskutinė pervedimą atliekant 2031 m. gruodžio mėnesį.
Atsiliepimas
2. Atsakovė prašyme nurodė, kad ieškovas daro spaudimą dėl skolos grąžinimo, tačiau šiai dienai tokių pajamų ji neturi. Elgiasi sąžiningai, o jos turimas turtas niekur nedingo – jis toks pats, kaip ir civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, t. y. įgytas butas ir automobilis. Už gautą kompensaciją skyrybų byloje nupirktas butas buvo remontuojamas, jis nėra pilnai apstatytas (trūksta vaikų kambario baldų - spintų, stalų). Papildomuose paaiškinimuose atsakovė nurodė, kad jai skirta kompensacija buvo išmokėta per tris kartus. Pirmoji kompensacijos dalis buvo išmokėta 2022-11-22 – 65 648,25 Eur. Per tuos 5-erius teismų metus patyrė daug įsiskolinimų (vienai reikėjo išlaikyti namą, rūpintis vaikais, o ieškovas vis elgėsi piktybiškai, kad tik apsunkintų jos ir vaikų gyvenimą. Piktybiškai nepasirašė elektros sutarties, todėl visus tuos metus buvo elektros garantinio tiekimo klientas, ir mokesčiai buvo žymiai didesni nei kitų. Namo šildymui reikėjo 10 palečių granulių, kurios tuo metu kainavo 4000 – 5000 Eur. Taip pat reikėjo kad kas žiema pravažiavimo kelius atkastų, nes gyveno vienkiemyje (nors K. J. angare turi visą reikalingą techniką), taip pat reikėjo kiemą prižiūrėti, kuriam moteriškos jėgos nepakako, nes vien šienauti reikėjo daug. Taip pat vykusioje skyrybų byloje teismo šalims išlaidos padalintos pusiau, t. y. po beveik 18 000 Eur. Taip pat teko jai keisti gendantį automobilį, kuris buvo reikalingas važiuoti į darbą, vaikams – į mokyklą (gyveno ~ 20 km. nuo (duomenys neskelbtini)). Bylos procesuose teismas jai priteisė kompensuoti ieškovo advokato išlaidas, taip pat patyrė vienašalio įskaitymo proceso išlaidas. 2023 m. vasario 15 d. išmokėjus antrąją kompensacijos dalį – 56 184,75 Eur, ji įsigijo būstą už 35 000 Eur., ėmėsi jį remontuoti. 2023 m. rugsėjo 18 d. buvo pervesta trečioji kompensacijos dalis – 62 241, 60 Eur, kuri buvo skirta įrengti būstą, apstatyti.
3. Ieškovas pateiktame atsiliepime į prašymą nurodė, kad nesutinka su prašymu išdėstyti priteistos sumos mokėjimą, kadangi atsakovė nėra pateikusi neginčijamų įrodymų, kurie pagrįstų jos sunkią finansinę padėtį, taip pat neįrodinėja, kad išdėsčius skolos mokėjimą, ateityje jos finansinė padėtis pagerės. Atsakovė prašydama skolos mokėjimo išdėliojimo elgiasi nesąžiningai, kadangi tokiu būdu nepagrįstai siekia išvengti teismo sprendimo vykdymo. Atsakovė nurodo nepagrįstai labai ilgą laiko tarpą skolos išdėliojimui, beveik 8 metams. Pažymėtina, kad tokio prašymo tenkinimas pažeidžia ieškovo teisėtus interesus ir lūkesčius, kad po gana ilgo bylinėjimosi priimtas teismo sprendimas bus pradėtas vykdyti. Atsakovė nevaržomai ir nesąžiningai leidžia lėšas, kurių bent dalį galėjo skirti atsiskaitymui su ieškovu. Tai, kad atsakovė nevaržomai ir aplaidžiai leidžia tokias lėšas patvirtina tai, kad ji pati, savo 2024-01-24 prašyme ir vėliau pateiktuose paaiškinimuose, nurodė, kad įsigijo būstą, atlieka būsto remontą, šiuo metu dėl to patiria išlaidas, tačiau tai nesudaro pagrindo išdėstyti teismo sprendimą. Atsakovė prieš įsigydama būstą ir atlikdama būsto remontą galėjo tikėtis, kad priimtas teismo sprendimas nebūtinai bus palankus jos naudai ir teks atlyginti priteistą sumą ieškovui. Atsakovės argumentacija dėl pasunkėjusios padėties po to, kai įsigijo būstą, yra visiškai nepagrįsta, tokios atsakovės patiriamos išlaidos nėra pagrindas išdėstyti teismo sprendimą. Atsakovė be kita ko nurodė, kad įsipareigoja per kalendorinius metus jam padengti 10 000 Eur mokėjimus atliekant 2 kartus per metus, t. y. birželio ir gruodžio mėnesiais, tačiau atsakovė nepagrindžia, tokio skolos mokėjimo išdėliojimo tvarkos būtinumo. Per tokį laikotarpį būtų neatlygintinai naudojamasi ieškovui priklausančiais pinigais, nes savo prašyme atsakovė neskaičiuoja ir neįtraukia procesinių palūkanų, kurios priteistos. Be to, per tokį laikotarpį atsakovė gali siekti sukurti nemokumo situaciją ir iškelti fizinio asmens bankrotą, jog išvengti atsiskaitymo su kreditoriumi. Atsakovė net nebandė gauti kreditą iš finansų įstaigų ar kitų subjektų, jog su kreditoriumi atsiskaitytų dalimis. Tai nesąžininga ir neteisinga ieškovo atžvilgiu bei kuria praktiką, kuri yra nesąžininga ir neteisinga tai bylos šaliai, kuriai teismo sprendimu priteista piniginė suma. Atsakovė turi galimybę įvykdyti teismo sprendimą ir atsiskaityti su ieškovu, bet nenori to daryti. Atsakovės į bylą pateikti duomenys nėra pakankami ir išsamūs tiek, kad galima būtų neabejotinai spręsti apie iš tiesų sunkią materialinę padėtį, dėl ko atsakovė šiuo metu nėra pajėgi įvykdyti teismo sprendimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad didžioji dalis atsakovės pateiktų sąskaitų yra be apmokėjimą patvirtinančių dokumentų. Taip pat, tarp pateiktų dokumentų yra įmonių komerciniai pasiūlymai, kurie visiškai nepatvirtina patiriamų išlaidų fakto, nes tai tik pasiūlymai. Ieškovo įsitikinimu, atsakovės pateikti „S.“ banko operacijų išrašai kelia tam tikras abejones, kadangi atsakovė nepagrindžia banko išraše atliktų bankinių operacijų būtinumo. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikia išsamios banko išrašo kopijos 2022 metams, tuo tarpu yra pateikusi nuo 2022-11-20 iki 2024-01-15. Pastebėtina ir tai, kad išrašas nėra oficialus banko išrašas, o labiau tikėtina, kad sukarpytas ir suklijuotas, nes akivaizdžiai neatrodo kaip įprastas bankinis išrašas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė 2022-11-21 pasiskolino iš įmonės MB Q. 18 000 Eur, tuo tarpu grąžino minėtą sumą 2022-12-02, tačiau iki šio atsiliepimo į prašymą surašymo dienos nėra pateikusi, kokiu pagrindu tokią sumą gavo ir vėliau pervedė minėtai įmonei. 2022-11-22 ieškovas pervedė atsakovei piniginę 65 648,25 Eur kompensaciją pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą. Iš prie šio atsiliepimo į prašymą pridedamos rekvizitai.lt ataskaitos apie įmonę galime matyti, kad MB Q. direktorius yra T. K., kuriam atsakovė į asmeninę sąskaitą 2022-12-02 pervedė 20 000 Eur. Atsakovė nenurodo, kokiu teisiniu pagrindu pervedė minėtą sumą T. K. Atsakovė nėra pateikusi savo įsipareigojimų sąrašo, paskolos rašto ar kito dokumento patvirtinančio tokio pervedimo pagrindą, dėl to visiškai negalima spręsti, kokiu pagrindu atsakovė pervedė minėtas sumas įmonei ir asmeniškai T. K. Ieškovo žiniomis T. K. yra atsakovės sugyventinis, dėl to negalima vertinti tokių pervedimų kaip finansinės padėties pablogėjimo. Be to, tai parodo, kad atsakovė turėjo piniginių lėšų atsiskaitymui su ieškovu, bet vietoj to pasirinko mokėti net 38 000 Eur susijusiems asmenims MB Q. ir T. K. Galbūt tą darė net nesąžiningai, siekiant sumažinti savo turto apimtį ir kurti regimybę apie sunkią finansinę padėtį. Abejonių kelia ir tai, kad atsakovės pateiktuose „L.“ banko išrašuose laikotarpiui nuo 2023-01-01 iki 2023-12-31 atsakovė neaišku, kokiu tikslu persiveda lėšas į kitą savo banko sąskaitą (2023-03-29 pervedama suma 4000 Eur; 2023-04-01 pervedama suma 4000 Eur; 2023-04-04 pervedama suma 3500 Eur). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovė visiškai nepagrindė banko išrašuose nurodytų bankinių operacijų būtinumo ir tikėtinai elgiasi nesąžiningai nukreipdama savo lėšas kitiems asmenims tikslu neatsiskaityti su ieškovu ir/ar bloginti savo finansinę padėtį (regimybei). Kadangi Atsakovė iki šios atsiliepimo į prašymą surašymą dienos nėra pateikusi nei Valstybinio socialinio draudimo fondo turimos informacijos apie visas gaunamas pajamas, nei darbo sutarties iš darbovietės, dėl to negalima spręsti, kokį fiksuotą darbo užmokestį gauna atsakovė, kiek valandų per darbo dieną dirba. Iš atsakovės pateiktų vaizdo nuotraukų, akivaizdu, kad buto remontas nebuvo būtinasis, kadangi butas buvo tinkamas naudoti pagal tiesioginę jo paskirtį. Todėl atsakovės pateikiami vaizdiniai įrodymai, kuriose matosi nekilnojamojo turto vaizdo nuotraukos yra atmestini. Atsakovė paaiškinimuose nurodė alternatyvų pasiūlymą, kaip galėtų padengti priteistą skolą, tačiau su tokiu pasiūlymu ieškovas kategoriškai nesutinka, vaikams priteistas išlaikymas yra skirtas naudojimui pagal jų tiesioginę paskirtį, atsakovė negali naudotis vaikams priteista išlaikymo suma, kad padengtų savo įsiskolinimus. Ieškovo priteista išlaikymo suma yra skirta tik vaikams, jų poreikiams, tačiau atsakovė teikdama tokį pasiūlymą elgiasi nesąžiningai. Tokie atsakovės veiksmai prieštarauja gerai moralei.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2024 m. vasario 19 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies. Išdėstė Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimu iš atsakovės R. J. ieškovo K. J. naudai priteistos 76 259,44 Eur skolos ir 3 177,50 Eur bylinėjimosi išlaidų mokėjimą dviejų metų laikotarpiui; įpareigojo atsakovę R. J. nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį ieškovo K. J. naudai mokėti ne mažiau kaip po 3 300,00 Eur, o paskutinįjį mėnesį sumokant 3 536,94 Eur iki visiško sprendimų įvykdymo.
5. Teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus VĮ Registrų centro ir VĮ Regitros išrašus nustatė, kad atsakovė nuosavybės teise valdo automobilį BMW (duomenys neskelbtini) ir butą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš pateiktų banko sąskaitų išrašų (S., AB, ir L. AS L. skyriaus) nustatė, kad atsakovės banko sąskaitose esančių piniginių lėšų likučiai yra 7,77 Eur ir 2,42 Eur. Atsakovė nepateikė oficialių dokumentų apie jos gaunamas pajamas, bet nurodė, kad jos matyti iš pateiktų banko sąskaitų išrašų. Iš L. AS L. skyriaus banko sąskaitos išrašo matyti, kad vidutiniškai per pastaruosius 5 mėnesius atsakovei pervestas darbo užmokestis sudarė 1307,01 Eur. Iš banko sąskaitų išrašų nematyti, kad atsakovė gautų kokias nors kitas pajamas (išskyrus išmokas vaikams, ir vaikams ieškovo teikiamas išlaikymas, kurie skiriami vaikų poreikiams ir nelaikomi pajamomis, iš kurių atsakovė gali mokėti skolas). Atsakovė neteikė teismui duomenų, kad turi turtinių įsipareigojimų (paskolų ar kt.).
6. Teismas, nagrinėdamas pateiktus prašymo argumentus, pažymėjo, kad atsakovė nepagrįstai nurodė, jog ištuokos byloje teismas įpareigojo ją vieną pasirūpinti nepilnamečių vaikų gyvenamuoju būstu, kurį ji turėjo įsigyti, atlikti kapitalinį remontą, įrengti ir apstatyti. Kaip matyti iš teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-22-1135/2022, turinio (pažymėtina, kad sprendimas, priešingai nei nurodo atsakovė, buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka ir dėl sprendimo pagrįstumo yra pasisakyta apeliacinės instancijos teismo), nebuvo nustatytas įpareigojimas atsakovei įsigyti būstą, tačiau teismas įvertino atsakovės tokį poreikį ir dalindamas turtą, atsižvelgė į ieškovo galimybes išmokėti atsakovei kompensaciją, tuo pastarajai sudarant galimybes įsigyti kitą gyvenamąjį būstą, tuo pačiu nutraukiant priklausomybę nuo ieškovo valios, tvarkant įvairius su gyvenamuoju namu susijusius reikalus ir apsaugant nepilnamečius vaikus nuo grėsmės dalyvauti nuolatiniuose tėvų konfliktuose. Taip pat pažymėjo, kad šiuo sprendimu nepilnamečių vaikų daiktai (tame tarpe ir baldai) nebuvo dalinami (CK 3.120 straipsnis), todėl daiktus, skirtus vaikų poreikiams tenkinti, vaikai ir toliau gali naudoti net jiems ir pakeitus gyvenamąjį būstą. Todėl atsakovės teiginiai, jog teismas įpareigojo ją vieną pasirūpinti vaikų gyvenamuoju būstu, jį suremontuoti ir apstatyti baldais, nėra pagrįsti.
7. Teismas taip pat pažymėjo, kad prievolė išlaikyti vaikus (tiek dengti tiesiogines išlaidas vaikams (maistui, drabužiams, kitiems poreikiams), tiek vaikams tenkančią aprūpinime būste dalį (elektros, vandens, šildymo kaštai, būsto nuomos kaštai ar pan., baldai skirti vaikų poreikiams, kiti daiktai skirti vaikams jų kambaryje) priklauso abiem tėvams tiek iki santuokos nutraukimo, tiek po santuokos nutraukimo, t. y. ne tik atsakovei, bet ir ieškovui. Kaip matyti, iš civilinės bylos Nr. e2-22-1135/2022 duomenų, ieškovas teikė išlaikymą nepilnamečiams vaikams nuo 2017 m., kuris 2022 m. buvo padidintas ir turi būti naudojamas visų rūšių vaikų poreikių tenkinimui. Todėl atsakovė nepagrįstai papildomuose paaiškinimuose teigė, kad jai vienai teko išlaikyti namą, pasirūpinti vaikais, mokėti už elektrą arba, kad dabar jai vienai tenka našta pasirūpinti vaikų baldais. Teismas konstatavo, kad vaikams priteistas išlaikymas turi būti panaudotas vaikų interesais, todėl jis negali būti naudojamas atsakovės asmeniniams įsipareigojimams dengti (skolai ieškovui išmokėti). Todėl atsakovės papildomuose paaiškinimuose suformuluotas alternatyvus pasiūlymas ieškovui vaikų išlaikymo atsisakyti vietoje dalies jos skolos išmokėjimo yra nepagrįstas.
8. Teismas įvertinęs pateiktus atsakovės paskaičiavimus, sprendė, kad atsakovei net ir išleidus visą jos nurodomą sumą, dar turėjo likti apie 31 013 Eur (184 013 Eur - 110 000 Eur - 25 000 Eur), kurių panaudojimo atsakovė nepagrindė. Taip pat teismas pritarė ieškovo argumentams, kad iš pateikto sąskaitos išrašo matyti, jog atsakovė 2022 m. gruodžio 2 d. pervedė T. K. 20 000 Eur (banko paaiškinimuose nurodyta, kad tai skolos grąžinimas ir skola), tačiau nepateikta duomenų, kad šie pinigai prieš tai jai buvo paskolinti, taip pat nėra aišku, kodėl pavedime buvo nurodyta, kad tai yra ne tik skolos grąžinimas, bet ir skola. Todėl atsakovė tinkamai nepagrindė ir šių 20 000 Eur išlaidų.
9. Teismas nesuabejojo faktais, kad atsakovė atliko įsigytame bute remontą (tai iš esmės patvirtina ir atsakovės pateikti įrodymai, sąskaitos bei banko sąskaitos išrašai, fotonuotraukos) bei kad remontas įsigytame būste buvo reikalingas (nors ieškovas nurodė abejonę, ar fotonuotraukos atsakovės buto, tačiau priešingų duomenų teismui nepateikė), tačiau buto, kainavusio 35 000 Eur, išlaidos remontui, siekiančios net 75 000 Eur teismui sukėlė abejonių jų pagrįstumu ir reikalingumu, realumu (įvertinus tai, kad šios išlaidos nėra pilnai pagrįstos pateiktais rašytiniais įrodymais (nepateikta rangos sutartis, nepateikta duomenų apie atsakovės pateiktų sąskaitų apmokėjimą, komercinių pasiūlymų priėmimą ir apmokėjimą), trečioji kompensacijos dalis (62 241, 60 Eur) buvo išmokėta 2023 m. rugsėjo 18 d., t. y. likus kelioms dienoms iki teismui priimant sprendimą dėl skolos iš atsakovės priteisimo, butas įsigytas dar 2023 m. kovo mėnesį, tačiau visa 62 241, 60 Eur suma, pasak atsakovės, panaudojama per kelis mėnesius buto remontui, nors taip pat atsakovė nurodė, kad bute po įsigijimo iš karto buvo pradėtas remontas). Teismui taip pat kėlė abejonių ir brangaus automobilio įsigijimo reikalingumas, turint kitų finansinių įsipareigojimų (bankui, o vėliau regreso tvarka – ieškovui), tačiau atsakovė nurodė ketinanti šį automobilį parduoti, siekiant iš karto grąžinti dalį skolos ieškovui.
10. Teismas, atsižvelgė į ieškovo poziciją, kad bankų sąskaitų išrašai yra iškarpyti, įvertino atsakovės išrašų turinį ir nustatė, kad jie yra nepilnai atspindintys informaciją. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė nepateikė teismui išsamių įrodymų, kurių pagrindu būtų išsklaidytos ieškovo reiškiamos abejonės dėl to, kad atsakovė visą jai išmokėtą kompensaciją panaudojo nepagrįstai, siekdama neatsiskaityti su ieškovu, arba savo veiksmais sudarė tik regimybę apie blogą jos finansinę padėtį. Pažymėjo, kad atsakovė neteikė įrodymų, kad turėjo skolų ar įsipareigojimų, kuriuos privalėjo įvykdyti, atsakovė per šį laikotarpį taip pat dirbo, gavo darbo užmokestį, kurio dalį galėjo naudoti buto įrengimui, šalių vaikams buvo teikiamas išlaikymas, kuris, kaip jau minėta, galėjo ir turėjo būti naudojamas vaikų poreikiams tenkinti.
11. Teismas vertino aplinkybes, kad atsakovė nepagrindė įrodymais, kad visa jai išmokėta 184 013 Eur kompensacija yra realiai panaudota beveik per vienerius metus ir atsakovė nebeturi galimybės atlyginti bent dalies priteistos skolos ieškovui (neįrodyta, kad bankų sąskaitose esanti informacija atspindi realias atsakovės finansines galimybes, t. y. nepaneigta, kad dalis pinigų sumos galėjo būti išimta iš atsakovės sąskaitos ir laikoma grynaisiais pinigais arba pas trečiuosius asmenis, arba panaudoti kitaip jų iš esmės neprarandant).
12. Teismas įvertinęs bylos aplinkybes, į tai, atsakovei nuosavybės teise priklauso vienintelis nekilnojamojo turto objektas – butas, kad jos gaunamas darbo užmokestis siekia apie 1300 Eur per mėnesį, darė išvadą, kad labiau tikėtina, kad šiuo metu atsakovė neturi finansinių galimybių sumokėti visą ieškovui priteistą sumą iš karto. Teismo vertinimu, nedelsiamas teismo sprendimo priverstinis vykdymas šiuo atveju galėtų sukelti aiškiai neproporcingus, sunkius padarinius atsakovei, o būtent skolos išieškojimas gali būti nukreiptas į vienintelį atsakovės būstą, dėl ko ji su vaikais gali jo netekti. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, jog atsakovė bent iš dalies prisidėjo prie to, kad jos galimybė grąžinti bent dalį iš jos ieškovui priteistos sumos (76 259,44 Eur skolą ir 3 177,50 Eur bylinėjimosi išlaidas) sumažėjo, todėl prašymo tenkinimas pilnai, neatitiktų teisingumo principo ir neužtikrintų šalių teisėtų interesų pusiausvyros.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
13. Atskiruoju skundu apeliantė (pareiškėja/atsakovė) (toliau – apeliantė) prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. vasario 19 d. nutartį ir Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-3213-1135/2023 priteistos skolos mokėjimą išdėstyti ketveriems metams. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
13.1. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas apeliantės prašymą, tinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus bei apeliantės pastangas sukurti dviem nepilnametėms dukroms pastogę ir tinkamas gyvenimo sąlygas, tačiau nustatė per trumpą laikotarpį, per kurį apeliantė turi sumokėti ieškovui priteistą skolą. Mano, kad teismas nustatydamas skolos išdėstymą dviejų metų laikui, tinkamai neįvertino didžiulės turtinės apeliantės ir ieškovo atskirties. Ieškovas nesirūpina savo nepilnametėmis dukromis, jas paliko be būsto, o jai išmokėtą piniginę kompensaciją skubos tvarka reikalauja grąžinti, taip palikdamas ją su vaikais tiesiog be nieko;
13.2. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, turėjo atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, tačiau išdėstant iš jos priteistos skolos mokėjimą, teismas santūriai įvertino jos ir ieškovo turtinę padėtį, nors tai yra esminis dalykas;
Šalies argumentai
13.3. Apeliantė paaiškina, kad ji neturi jokio nekilnojamojo turto, išskyrus butą, kurį privalėjo įsigyti, gavusi dalį ieškovo jai sumokėtos piniginės kompensacijos, nes vaikai ir ji atsidūrė gatvėje. Teismo sprendimu po santuokos nutraukimo ji negavo jokio nekilnojamojo turto, neturėjo būsto, bet privalėjo pasirūpinti dviem nepilnametėmis dukromis. Toks teismo sprendimas labai apsunkino jos padėtį. Ji skubėjo įsigyti butą, jį nupirko nesuremontuotą. Pradėjo buto remontą. Visa tai turėjo padaryti viena, besirūpindama nepilnametėmis dukromis. Jai ieškovas nepadėjo, priešingai, tiesiog išprašė iš namų. Ji su dukromis buvo priversta ieškotis laikino būsto. Jame gyvena iki šiol, nes nupirktas butas dar nepilnai įrengtas. Todėl visos šios aplinkybės rodo, kad jos turtinė padėtis yra tikrai sunki;
13.4. Ieškovas, turėdamas didžiulį kiekį nekilnojamojo turto, operuodamas didžiulėmis pajamomis, reikalauja skubos tvarka gražinti jam vos ne visą piniginę kompensaciją, kurią teismas jai priteisė. Tai rodo, kad ieškovas tiesiog siekia ją su vaikai dar kartą išmesti į gatvę. Ieškovo turtinė padėtis apskritai rodo, kad ieškovas šiuo reikalavimu demonstruoja savo galią jos atžvilgiu;
13.5. Apeliantė nurodo, kad ji parduos turimą automobilį ir nors liks be transporto priemonės, kuri su nepilnamečiais vaikais labai reikalinga, sieks kuo greičiau grąžinti teismo priteistą skolą ieškovui. Taip pat ji kreipėsi į (duomenys neskelbtini) uniją dėl paskolos įkeičiant turimą butą.
14. Atskiruoju skundu apeliantas/ieškovas K. J. (toliau – apeliantas) prašo Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. vasario 19 d. nutartį panaikinti bei išspręsti klausimą iš esmės – atsakovės R. J. 2024 m. sausio 24 d. prašymą dėl skolos mokėjimo išdėstymo netenkinti, priteisti iš jos bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties argumentu, kad atsakovė atliko buto remontą, pažymi, kad abejonių kelia ne vien tai, ar tikrai butas pavaizduotas nuotraukose priklauso apeliantei, tačiau ir tai, kad apeliantė nenurodo, kada tiksliai darytos buto prieš remonto darbus ir po remonto darbų vaizdo nuotraukos. Apeliantė nepateikė remonto darbų eigos vaizdinių nuotraukų, dėl to negalima spręsti, ar remonto darbai buvo atliekami prieš įsigyjant butą ir ar buto remontą inicijavo bei atliko senieji buto savininkai, ar remontas buvo atliekamas pačios apeliantės po buto įsigijimo. Atsižvelgiant į tai, kad dėl aukščiau paminėtų motyvų teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė, darytina išvada, jog tokiu būdu pažeidė teismo pareigą motyvuoti savo priimtą sprendimą;
14.2. Pažymi, kad apeliantė iki šio skundo surašymo dienos nėra pateikusi jokių neginčijamų įrodymų, kurie pagrįstų prašyme dėl skolos mokėjimo dalimis išdėstytus reikalavimus. Tai, kad apeliantė byloje kartu su 2024-02-05 prašymu dėl įrodymų pateikimo (DOK-7837) pateikė neva sunkią materialinę padėtį pagrindžiančius įrodymus, niekaip neįrodo jos realios materialinės padėties. Apeliantės teikti įrodymai kelia tam tikras abejones ir yra nepagrįsti, kadangi dauguma pateiktų sąskaitų yra be apmokėjimą patvirtinančių dokumentų. Apeliantės pateiktos sąskaitos, kurios neva pagrindžia patiriamas išlaidas kartojasi, apeliantės pateikta buto išlaidų lentelė sudaryta pačios apeliantės, buto išlaidų lentelė nėra patvirtinta jokios remonto darbus atliekančios įmonės arba kito kompetentingo asmens, kuris patvirtintų patirtų remonto išlaidų tikrumą ir remonto darbų įvykdymo faktą. Apeliantė taip pat nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie visas apeliantės šiuo metu gaunamas pajamas, tuo tarpu apeliantės pateiktos bankinės operacijos kelia abejones dėl jų skaidrumo, kadangi vietoje to, jog turėdama piniginių lėšų atsiskaitymui atsiskaitytų su ieškovu, pasirinko mokėti net 38 000 Eur susijusiems asmenims MB „Q.“ ir T. K., tikėtina, kad tą darė net nesąžiningai, siekiant sumažinti savo turto apimtį ir kurti regimybę apie sunkią finansinę padėtį;
14.3. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas iš dalies tenkindamas apeliantės prašymą, ir motyvuodamas priimtą sprendimą, nepagrįstai remiasi apeliantės pateiktu darbo užmokesčiu, kaip vieninteliu apeliantės pajamų šaltiniu. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje sutiko su ieškovo motyvais, kuriuose ieškovas buvo nurodęs, jog apeliantė vengė atskleisti realias savo išlaidas ir kompensacijos panaudojimą nuslepiant dalį informacijos ir teikiant tik tą informaciją (tik dalį nuo sąskaitos duomenų), kurią ji siekė, kad teismas vertintų. Taip pat svarbu, kad apeliantė nėra pateikusi informacijos apie visų rūšių gaunamas pajamas. Atsižvelgiant į tai, apeliantė visiškai nepagrindė finansinės padėties kriterijaus, kuris būtinas siekiant teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, tuo tarpu teismo priimtoje skundžiamoje nutartyje motyvuojamojoje dalyje išdėstyti motyvai suponuoja, jog teismas iš dalies pritaria ieškovui, kad apeliantės veiksmai yra nesąžiningi, tačiau vis vien priima visiškai ydingą ir nelogišką sprendimą;
14.4. Apeliantas nurodo, kad atsakovė prašydama skolos mokėjimo išdėliojimo neįrodinėjo turtinės padėties pagerėjimo perspektyvų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė neva finansinė padėtis pagerės po to, kai baigs buto įrengimą, tačiau atsakovė nėra nurodžiusi nei kokią sumą dar turės papildomai investuoti, kad butas būtų pilnai įrengtas, nei nurodžiusi, kada numatomas buto įrengimo baigiamas. Pats teismas skundžiamoje nutartyje yra suabejojęs atsakovės pateiktų buto išlaidų panaudojimo pagrįstumu, reikalingumu ir realumu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje grįsdamas apeliantės turtinės padėties pagerėjimo perspektyvas vadovaujasi aplinkybe neva apeliantei pardavus automobilį pagerės turtinė padėtis, dėl to teismo sprendimas bus vykdytinas, tačiau nėra pagrindo sutikti su tokiu teismo vertinimu, kadangi tikėtina, kad atsakovė nepaskirs net dalies pajamų gautų už automobilio pardavimą tam, kad padengtų priteistą skolą, tokiu būdu pasinaudodama skolos mokėjimo išdėliojimo toliau elgsis nesąžiningai. Tuo tarpu ir teismo priimta skundžiama nutartis niekaip neįpareigoja atsakovės iš gautų pajamų už parduotą automobilį padengti priteistą skolą ieškovui;
14.5. Apeliantas nurodo, kad atsakovė viso bylinėjimosi metu elgėsi nesąžiningai, į bylą kartu su nepagrįstais prašymais pateikė abejonių keliančius įrodymus, tame tarpe bankų sąskaitų išrašus, kurie neatspindėjo visų bankinių operacijų, taip elgėsi sąmoningai, siekiant nuslėpti jai nenaudingas bankines operacijas;
14.6. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad palikus galioti ginčijamą nutartį, kurioje iš dalies tenkintas atsakovės prašymas dėl skolos mokėjimo išdėliojimo (teismo sprendimo vykdymo išdėstymo), nebūtų užtikrinamas efektyvus teismo sprendimo vykdymas ieškovo atžvilgiu, be to, ieškovas negalės padengti savųjų įsipareigojimų kreditoriams, rūpintis ūkiu, patenkinti kitus būtinuosius poreikius. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas apeliantės interesus nepagrįstai iškeltu aukščiau negu ieškovo, todėl būtu pažeistas interesų pusiausvyros kriterijus. Taigi, esant minėtai situacijai, gali būti itin pabloginta ieškovo padėtis, o apeliantė atsidurtų geresnėje padėtyje.
Atsiliepimas
15. Aapeliantė (atsakovė/pareiškėja) R. J. atsiliepimu į apelianto (ieškovo) K. J. atskirąjį skundą teismo prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Nors teismas iš dalies tenkino jos prašymą išdėstyti skolos mokėjimą ieškovui, bet teismas nustatė per trumpą laikotarpį, per kurį ji turi sumokėti ieškovui priteistą skolą. Mano, kad teismas nustatydamas skolos išdėstymą dviejų metų laikui, tinkamai neįvertino didžiulės turtinės jos ir ieškovo atskirties. Tai, kad ieškovas nesirūpina savo nepilnametėmis dukromis, jas paliko be būsto, o jai išmokėtą piniginę kompensaciją skubos tvarka reikalauja grąžinti, taip palikdamas ją su vaikais tiesiog be nieko;
15.2. Apeliantė pažymi, kad išdėstant jos priteistos skolos mokėjimą, teismas santūriai įvertino jos ir ieškovo turtinę padėtį, nors tai yra esminis dalykas. Ji neturi jokio nekilnojamojo turto, išskyrus butą, kurį privalėjo įsigyti, gavusi dalį ieškovo jai sumokėtos piniginės kompensacijos, nes vaikai ir ji atsidūrė gatvėje. Teismo sprendimu po santuokos nutraukimo ji negavo jokio nekilnojamojo turto, neturėjo būsto, bet privalėjo pasirūpinti dviem nepilnametėmis dukromis. Toks teismo sprendimas labai apsunkino jos padėtį. Visos šios aplinkybės dar kartą rodo, kad jos turtinė padėtis yra tikrai sunki;
15.3. Nepilnamečiai vaikai žino ir patyrė tėvo žiaurumą ir elgesį bei žino dabartinius ketinimus. Dėl nepakeliamo tėvo spaudimo dar 2023m. lapkričio mėnesį ji su dviem vaikais apsigyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini). Šiame bute gyvena laikinai, iki bus baigtas remontas įsigytame bute. Šiuo metu vaikų tėvas elgiasi taip pat, siekia atimti iš atsakovės vienintelį butą, nors jame gyvena jo vaikai.
15.4. Ieškovas teigia, kad jos finansinė padėtis pagerės, nes baigsis su būsto gerinimu susijusios išlaidos. Tokia nuomonė klaidinga, nes jos padėtis ne tik negerės, o priešingai - kardinaliai blogės. Papildomos veiklos ir turto, kuris neštų pajamas, ji- neturi. Toks buvo teismo sprendimas, nes visas turtas buvo paliktas ieškovui, į jos prašymus atsižvelgta nebuvo. O dabar ji dar turi ir grąžinti pusę savo gautos kompensacijos už turtą, kuris liko ieškovui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro kiekvieno apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.
17. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2024 m. vasario 19 d. nutartis, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjos prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir išdėstytas priteistos skolos mokėjimas dalimis per dviejų metų laikotarpį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirųjų skundų esmės
18. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, įvertinęs atsakovės nurodytas aplinkybes ir byloje esančius duomenis bei nustatęs, jog jos turtinė padėtis yra pakankamai sunki, sprendė, jog yra pagrindas prašymą tenkinti iš dalies ir sprendimo vykdymą išdėstyti dviejų metų laikotarpiui, atsakovei sumokant kas mėnesį ieškovui po 3 536,94 Eur, o paskutinį mėnesį sumokant 3 536,94 Eur.
19. Apeliantė (atsakovė) savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria priteistos skolos mokėjimas išdėstytas dalimis per dviejų metų laikotarpį, iš esmės grindžia savo sunkia materialine padėtimi, ir apeliaciniu skundu prašo skolą išdėstyti per keturių metų laikotarpį. Apeliantas (ieškovas), skųsdamas pirmosios instancijos teismo nutartį, nesutinka, kad apskritai atsakovei būtų skolos mokėjimas išdėstytas dalimis, prašo atmesti teiktą prašymą.
20. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas. CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau.
21. Jeigu tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo, suinteresuoti asmenys gali siekti pasinaudoti CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu sprendimo vykdymo atidėjimo ar vykdymo išdėstymo institutu. Šioje teisės normoje nurodyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, turi teisę sprendimo įvykdymą atidėti arba išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Visgi kasacinio teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas visuomet reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
22. Nei teisės normose, nei teismų praktikoje nėra apibrėžta konkrečių aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos išimtinėmis ir lemiančiomis teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą. Tokį prašymą nagrinėjantis teismas turi individualiai įvertinti kiekvienoje byloje susiklosčiusią situaciją, o procesinį sprendimą priimti, be kita ko, atsižvelgęs ir į CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės pažeisti kitos šalies lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
23. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė (atsakovė) nepateikė oficialių dokumentų apie gaunamas pajamas, bet nurodė, kad jos matyti iš pateiktų banko sąskaitų išrašų. Iš L. AS L. skyriaus banko sąskaitos išrašo matyti, kad vidutiniškai per pastaruosius 5 mėnesius apeliantei (atsakovei) pervestas darbo užmokestis sudarė 1307,01 Eur. Iš banko sąskaitų išrašų nematyti, kad apeliantė gautų kokias nors kitas pajamas (išskyrus išmokas vaikams, ir vaikams ieškovo teikiamas išlaikymas, kurie skiriami vaikų poreikiams ir nelaikomi pajamomis, iš kurių apeliantė gali mokėti skolas). Apeliantė neteikė teismui duomenų, kad turi turtinių įsipareigojimų (negrąžintų paskolų ar kt.). Iš Nekilnojamojo turto registro, Kelių transporto priemonių registro duomenų nustatyta, jog apeliantei nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), ir automobilis BMW (duomenys neskelbtini).
24. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė per trumpą terminą sumokėti skolą ieškovui, pažymėdama, kad po santuokos nutraukimo ji liko be jokio nekilnojamojo turto (butą vėliau nusipirko iš ieškovo gautos kompensacijos), viena rūpinasi nepilnametėmis dukterimis. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į finansinę atskirtį tarp jos ir ieškovo.
25. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantės argumentais, atsižvelgdamas, kad apeliantė teismui ne tik nepateikė oficialių duomenų apie darbo užmokestį, bet ir teikė neišsamius banko išrašus apie gautas pajamas bei patiriamas išlaidas. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino apeliantės finansinę padėtį pagal teiktus duomenis, pagrįstai darė išvadą, kad ji, teikdama teismui nepilnus bankų sąskaitų išrašus, o tik selektyvius duomenis juose, vengė atskleisti realias savo išlaidas ir gautos kompensacijos panaudojimą, nuslepiant dalį informacijos ir teikiant tik pasirinktą informaciją. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad apeliantė nepateikė byloje išsamių įrodymų, kurių pagrindu būtų išsklaidytos ieškovo reiškiamos abejonės dėl to, kad atsakovė visą jai išmokėtą kompensaciją panaudojo nepagrįstai, siekdama neatsiskaityti su ieškovu arba savo veiksmais siekė sudaryti regimybę apie blogą finansinę padėtį.
26. Pažymėtina, kad apeliantė neteisingai interpretuoja, jog po santuokos nutraukimo buvo palikta be jokio nekilnojamojo turto, nes iš bylos duomenų matyti, kad po santuokos nutraukimo, ieškovas apeliantei išmokėjo 184 013 Eur piniginę kompensaciją už jam atitenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį, kuri jai ir buvo išmokėta. Nors apeliantė nurodo, kad už minėtą kompensaciją įsigijo būstą, patyrė dideles išlaidas dėl jo remonto, be to nusipirko automobilį, turėjo sumokėti bylinėjimosi išlaidas dėl kitų teisminių ginčų, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovė teikdama teismui nuotraukas iš remontuojamo būsto, bei neišsamius banko išrašus, nepagrindė didelių būsto remonto išlaidų, kaip deklaruoja apeliantė.
27. Apeliantė nurodo, kad siekdama grąžinti skolą ieškovui, ji pardavinėja turimą automobilį. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į minėtą aplinkybę bei pateiktus įrodymus, tačiau pažymėtina, kad vien apeliantės siekis parduoti automobilį, nepagrindžia jos tokios sunkios finansinės padėties, dėl kurios priteistos skolos mokėjimą būtų galima išdėstyti daugiau nei dvejiems metams. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovė nepateikė duomenų apie jos gaunamą darbo užmokestį, kurio vidutinį dydį pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva nustatė iš banko išrašų, be to priešingai nei teigia apeliantė, nenustatyta, kad ji viena išlaiko abi nepilnametes dukras, be to ji nepateikė teismui jokių oficialių duomenų apie turimas paskolas ar kitus prisiimtus finansinius įsipareigojimus. Pažymėtina, kad byloje iš viso nėra duomenų, kad apeliantė būtų padengusi bent dalį skolos ieškovui prasidėjus sprendimo vykdymo procesui.
28. Papildomai pažymėtina, kad apeliantės pateikti rašytiniai nepilnamečių dukrų sutikimai dėl išlaikymo joms nemokėjimo iki kol bus atsakovės išmokėta ieškovui skola, nelaikyti įrodymais, jie yra neteisėto pobūdžio, kaip prieštaraujantys Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymui ir negaliojantys. Tėvai turi įstatyminę pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl pritartina pirmosios instancijos teismui, kad nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas turi būti panaudotas jų poreikių užtikrinimui, o apeliantės argumentai, kad ji viena turi išlaikyti dvi dukras, prieštarauja bylos duomenims ir nepaneigia aplinkybės, jog dukroms ieškovas teikia išlaikymą.
29. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino atsakovės finansinę padėtį, nustatė, kad jos pateikti paaiškinimai apie susiklosčiusią sunkią finansinę padėtį nepagrindžia realios padėties. Pažymėtina, kad asmeniui, pateikusiam prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, tenka pareiga ne tik jį pagrįsti, bet ir pateikti įrodymus, patvirtinančius jame dėstomas faktines aplinkybes (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliantės nesutikimas su tuo, kaip teismas vertino aplinkybes, kuriomis ji grindė prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą iki 2031 metų, nesuponuoja išvados, jog teismas netinkamai išsprendė prašymą. Apeliantė nepagrindžia teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog savo subjektyviu požiūriu interpretuoja faktines aplinkybes. Nesant duomenų, kad teismas pažeidė nuostatas, kuriomis reglamentuojamas įrodymų vertinimas, kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir (ar) faktinių aplinkybių interpretavimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis.
30. Pažymėtina, kad apeliantas (ieškovas) iš esmės nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad palikus galioti ginčijamą nutartį, kurioje iš dalies tenkintas atsakovės prašymas dėl skolos mokėjimo išdėliojimo (teismo sprendimo vykdymo išdėstymo), nėra užtikrinamas efektyvus teismo sprendimo vykdymas ieškovo atžvilgiu, be to jis negali padengti savųjų įsipareigojimų kreditoriams, rūpintis ūkiu, patenkinti kitus būtinuosius poreikius.
31. Teismų praktikoje pasisakoma, kad teismas, spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo galimybės, turėtų atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, į kitas svarbias aplinkybes, turėtų siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, kad sprendimo vykdymo išdėstymas skolininkui nesuteiktų nepagrįsto pranašumo, o išieškotojas nepatirtų nepagrįstų nuostolių, taip pat turėtų vadovautis bendraisiais teisės principais – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-477-302/2019, 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-548-236/2020).
32. Apeliantas (ieškovas) skunde išdėstė motyvus, kad atsakovės pateiktos sąskaitos, kurios neva pagrindžia patiriamas išlaidas kartojasi, pateikta buto išlaidų lentelė sudaryta pačios atsakovės, o buto išlaidų lentelė nėra patvirtinta jokios remonto darbus atliekančios įmonės arba kito kompetentingo asmens Atsakovė taip pat nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie visas jos šiuo metu gaunamas pajamas, pateiktos bankinės operacijos kelia abejones dėl jų skaidrumo. Pažymėjo, kad atsakovės pateikti neva sunkią materialinę padėtį pagrindžiantys įrodymai, niekaip neįrodo jos realios materialinės padėties.
33. Nagrinėjamu atveju sutiktina su apelianto (ieškovo) motyvais, kad atsakovės pateikti įrodymai nėra išsamūs. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas į tai atsižvelgė. detaliai ištyrė apeliantės pateiktus banko išrašus, taip pat suabejojo jos pateiktų išlaidų dydžiu už buto remontą, atsižvelgė į ieškovo argumentus dėl atsakovės pervestų piniginių sumų (pvz.: T. K. – 20 000 Eur), nepagrindžiant kokiems tikslams jos buvo pervestos. Pažymėtina, kad būtent tokių nustatytų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas tik iš dalies tenkino pareiškėjos/ atsakovės prašymą ir priteistos skolos mokėjimą išdėstė dalimis per du metus, nors atsakovės prašymu buvo siekiama skolos išdėstymo dalimis per aštuonis metus.
34. Nors ieškovas savo atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nesurinko visų reikšmingų klausimo sprendimui duomenų, neįvertino realios pareiškėjos/ atsakovės finansinės padėties, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar keisti skundžiamos nutarties.
35. Papildomai pažymėtina, kad apelianto atskiruoju skundu keliami klausimai dėl atsakovės vykdomo remonto nupirktame bute, buvo išsamiai įvertinti pirmosios instancijos teismo, todėl apelianto deklaratyvaus pobūdžio argumentais be pagrįstų įrodymų, kad butas, kuriame atlieka remontą apeliantė, gali būti ne jos, o kito asmens, negalima remtis. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantas iš esmės nepateikė jokių kitų nagrinėjamam klausimui aktualių įrodymų, kurie paneigtų pirmos instancijos padarytas išvadas dėl atsakovės turtinės padėties.
36. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu su pareiškėja/atsakove gyvena nepilnametės dukros, kurioms ieškovas teikia išlaikymą. Panaikinus skundžiamą nutartį ir antstoliui nukreipus išieškojimą į apeliantės turimą turtą, atsirastų grėsmė nepilnamečiams vaikams likti be gyvenamojo būsto. Papildomai pažymėtina, kad apeliantė teikė įrodymus, kad šiuo metu pardavinėja turimą automobilį, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pardavus šį kilnojamąjį daiktą, kurio rinkos vertė siekia daugiau nei 30 000 Eurų, atsakovė turės galimybę ženkliai sumažinti skolos dydį ieškovei.
37. Taigi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, išdėstydamas teismo sprendimo vykdymą, atsižvelgė ir į atsakovės, ir į ieškovo interesus, be to pagrįstai vertino, jog sprendimo vykdymo išdėstymas ilgesniam terminui neabejotinai pažeistų ieškovo kaip išieškotojo interesus, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas dviejų metų laikotarpiui nelaikytinas neprotingu ir pažeidžiančiu ieškovo interesus.
38. Kiti atskirųjų skundų argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
39. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, todėl teiktų atskirųjų skundų argumentais ją naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme
40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tiek apeliantė (pareiškėja/atsakovė), tiek apeliantas (ieškovas) pateikė rašytinius duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Kadangi apeliantų atskirieji skundai yra atmetami, apeliantų prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas už procesinių dokumentų parengimą apeliacinės instancijos teisme atlyginimą netenkinami.
41. Papildomai pažymėtina, kad apeliantas nagrinėjamoje byloje pateikė 2024 m. balandžio 9 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kurias patyrė nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2S-171-650/2024 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo susijųsių su nagrinėtina civiline byla Nr. e2S-189-650/2024 dėl prašymo išdėstyti sprendimo įvykdymą. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad prašymas dėl minėtų bylinėjimosi išlaidų turėjo būti pateiktas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos civilinėje byloje Nr. e2S-171-650/2024. Liteko duomenimis civilinėje byloje Nr. e2S-171-650/2024 apelianto (ieškovo) Šiaulių apygardos teismo 2024 m. kovo 27 d. nutartimi atskirasis skundas atmestas. Atsižvelgiant į tai, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų civilinėje byloje Nr. e2S-171-650/2024 pateiktas pavėluotai, o nutartimi ieškovo atskirasis skundas buvo atmestas, priteisti minėtas bylinėjimosi išlaidas pagrindo nėra.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.