Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. J. patikslintą ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės ir prievolių padalinimo atsakovei R. J. ir atsakovės R. J. patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų išlaikymo padidinimo, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės bei prievolių padalinimo ieškovui K. J., tretiesiems asmenims akcinei bendrovei SEB bankas, uždarajai akcinei bendrovei „Citadele faktoringas ir lizingas“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

35. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

36. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, turto padalijimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo.

Faktinės bylos aplinkybės

37. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas K. J. ir atsakovė R. J. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas ir atsakovė turi dvi nepilnametes dukras: M. J., gimusią (duomenys neskelbtini), ir U. J., gimusią (duomenys neskelbtini). Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimu iš K. J. dukroms priteistas materialinis išlaikymas kiekvienai po 250,00 Eur. (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) K. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 31 d. savo šeimos nariui žmonai R. J. nežymiai sutrikė sveikatą; R. J. priteista 100,00 Eur turtinė žala, 1 000,00 Eur neturtinė žala. Ūkininkų ūkių registre ūkininko ūkis, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotas (duomenys neskelbtini), ūkininkas nurodytas – K. J.. K. J. įtrauktas į Įregistruotų pašarų ūkio subjektų sąrašą pagal pašarų veiklos rūšis – gaminti, tiekti į apyvartą augalininkystės produktus.

38. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise registruotas turtas, t. y. žemės sklypai su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypai, esantys adresais: (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini). (registro Nr. (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini). (registro Nr. (duomenys neskelbtini)); 1098/1103 dalis (duomenys neskelbtini) (5/1103 dalis asmenine nuosavybe K. J.) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). UAB „Turto vertė“ Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta išvada, kad, lyginamuoju metodu įvertinus patikslinimus, nekilnojamojo turto - gyvenamojo namo, bendro 233,47 kv. m. ploto, esančio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas priklauso K. J. asmeninės nuosavybės teise, nustatyta rinkos vertė turto apžiūros dieną 2021 m. rugpjūčio 5 d. yra 60 900,00 Eur. VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovės R. J. vardu registruotų transporto priemonių nėra, ieškovo K. J. vardu po santuokos sudarymo registruotos transporto priemonės: krovininiai automobiliai virš 12 t. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) krovininis automobilis iki 3,5 t. „F. D.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) keleiviniai automobiliai (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „M. M.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekabos arba puspriekabės virš 10 t. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekaba arba puspriekabė nuo 0,75t. iki 3,5 t. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)“. K. J. pateikė jo vardu registruotos transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą.

39. Informacijoje apie valstybinio socialinio draudimo laikotarpiu nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 19 d. matyti, kad po santuokos sudarymo ((duomenys neskelbtini)) R. J. dirbo pas ūkininką J. K. (duomenys neskelbtini), laikotarpiais nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gavo motinystės išmoką, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo vaiko priežiūros atostogose, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo pas K. J., vykdantį individualią veiklą (pastarąjį patvirtina pridėta (duomenys neskelbtini) darbo sutartis, (duomenys neskelbtini) prašymas dėl atleidimo iš darbo), nuo (duomenys neskelbtini) iki dabar dirba (duomenys neskelbtini).

Dėl neturtinės žalos priteisimo

41. Apeliantė teigia, kad šalių santuoka iširo tik dėl ieškovo kaltės, nesirūpinimo šeima, ignoravimo šeimos ir santuokos vertybių. Ieškovo elgesys teisės ir moralės požiūriu nepriimtinas, jis savo elgesiu apeliantę pažemino kaip sutuoktinę, todėl ji prašė priteisti jai iš ieškovo 5000,00 Eur neturtinę žalą. Tačiau nepagrįstai pirmosios instancijos teismas priteisė 1000,00 Eur dydžio neturtinę žalą, nors teismo sprendime nurodė, kad tokio dydžio žalą priteisia, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas prieš apeliantę smurtavo du kartus ir ji turėjo patirti emocinį skausmą ir pažeminimą. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė ir į tai, kad apeliantė turi ir toliau nuolat taikytis su K. J. netinkamu elgesiu šeimos atžvilgiu.

42. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje numatyta sutuoktinio teisė reikalauti iš kito sutuoktinio, kalto dėl santuokos iširimo, neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos nutraukimo, atlyginimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, skausmą, neigiamas emocijas. Nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-113/2011). Pareiga įrodyti neturtinės žalos dydį tenka šį reikalavimą reiškiančiam sutuoktiniui (CPK 178 straipsnis, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008).

43. Nagrinėjamu atveju nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, kaltė dėl santuokos iširimo. (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) K. J. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad (duomenys neskelbtini) savo šeimos nariui žmonai R. J. nežymiai sutrikė sveikatą. Byloje konstatuota, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti neturtinę žalą.

44. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Nors apeliantė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė tik 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tačiau su tuo sutikti nėra pagrindo.

45. Pažymėtina, kad civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, pagal kurias įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia, – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą (CPK 12, 178, 179 straipsniai). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-219/2015, kt.).

46. Apeliantė patirtą neturtinę žalą įrodinėja tuo, kad: emocinį skausmą ir pažeminimą patyrė ne tik ji, bet ir šalių mažametės dukros, kurioms prireikė psichologų pagalbos; su psichologiškai pažeistomis dukromis apeliantė liko viena ir turėjo, nugalėdama savo emocijas ir skausmą, rūpintis jomis viena; apeliantė patyrė daugiau tiek fizinio, tiek psichologinio smurto. Apeliantė teigia, kad žmogus, išgyvenantis santuokos griūtį, negali pateikti daug įrodymų dėl patirtos neturtinės žalos.

47. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien deklaratyvių paaiškinimų apie patirtos neturtinės žalos dydį nepakanka. Kaip minėta, pareiga įrodyti neturtinės žalos dydį tenka šį reikalavimą reiškiančiam sutuoktiniui, įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pritartina pirmosios instancijos teismui, kad apeliantė į bylą nepateikė jokių įrodymų, jog dėl to apeliantei būtų teikiama specialistų konsultacija, medikamentinis gydymas, kad ji patyrė išlaidų, siekdama pagerinti/atkurti savo emocinę būklę, pasitikėjimą savimi ir pan. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad santuokos iširimas dėl atsakovo netinkamo elgesio ieškovės atžvilgiu neabejotinai turėjo sukelti ieškovei emocinį skausmą, dvasinius išgyvenimus. Tačiau kokio dydžio, sunkumo patirta neturtinė žala, apeliantė papildomais rašytiniais įrodymais neįrodinėjo, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į santuokos trukmę iki jos iširimo (8 m.), atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad nustatyti du fizinio smurto panaudojimo atvejai, padarė pagrįstą išvadą ir priteisė atsakovei teisingą 1000,00 Eur neturtinės žalos dydį, kuris atitinka formuojamą teismų praktiką, todėl sprendimas šioje byloje paliktinas nepakeistu.

Dėl priteisto nepilnamečiams vaikams materialinio išlaikymo padidinimo

48. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymo vaikams dydis tikrai neatitinka šalių dukrų poreikių, nes jis per mažas. Pirmosios instancijos teismas, padidindamas priteistą išlaikymą dukroms nuo 250,00 Eur iki 370,00 Eur, o apeliantei palikdamas pareigą teikti 350,00 Eur išlaikymą kiekvienai dukrai, tikrai neatsižvelgė į ieškovo ir apeliantės turtinę padėtį. Padidindamas teismo priteistą išlaikymą, teismas neatsižvelgė ir į tai, kad ieškovas praktiškai nusišalino nuo bendravimo su dukromis, teikia jau priteistą išlaikymą kada nori, nekreipia dėmesio į dukrų sveikatos problemas ir su tuo susijusias būtinas išlaidas, beveik nebendrauja su dukromis, nesidomi jų poreikiais.

49. Įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir tam būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

50. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-1075/2019).

51. Byloje nustatyta, kad Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš K. J. priteistas materialinis išlaikymas dukroms U. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir M. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 250,00 Eur kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant jas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

52. Nagrinėjamu atveju apeliantės prašymas pakeisti išlaikymo dydį šalių nepilnamečiams vaikams motyvuojamas didėjančiais vaikų poreikiais. Padidėjusius dukrų poreikius apeliantė grindė, pateikdama jų poreikių apskaičiavimo sąmatą, kurią posėdžio metu tikslino. Nurodė, kad abiejų dukrų poreikiams patenkinti reikia: 760,00 Eur/mėn. maitinimui (įskaitant maitinimą mokykloje); 185,00 Eur/mėn. rūbams, avalynei; 230,00 Eur/mėn. – higienai, mergaitiškiems reikalams (įskaitant makiažo priemones, nagų priežiūrą, moterišką priežiūrą); ugdymo, lavinimo reikmenims – 80,00 Eur/mėn; papildomam ugdymui – 125,00 Eur/mėn.; stovyklai 1 k/metus – 600,00 Eur; mokyklos papildomoms išlaidoms (fondas, šventės, renginiai, ekskursijos) – 35,00 Eur/mėn.; laisvalaikiui (draugų gimtadieniai, pasibuvimai savaitgaliais pas draugus, pramogos (baseinas, ekskursija, kinas, poilsis) – 2 400,00 Eur metams, kas mėnesiui sudarytų 200,00 Eur; sveikatai (gydymas, vitaminai, skiepai) – 80,00 Eur; komunalinėms paslaugoms (internetas, televizija, elektra, šiukšlės, kuras) – 140,70 Eur; transporto išlaidoms (kuras, papildomas kuras, padangos 4 metams, remontas, plovykla) – 313,50 Eur; ryšio paslaugoms – 20,00 Eur; draudimui nuo nelaimingų atsitikimų – 21,00 Eur; namų buities išlaidoms (namų remontas, priežiūros priemonės, kiemo priežiūra) – 47,00 Eur; gyvūno priežiūrai – 30,00 Eur; nenumatytoms išlaidoms (buitiniai prietaisai, baldai, telefonas, dviratis namų reikmės daiktai, kita) – 116,00 Eur, t. y. vieno vaiko poreikių patenkinimui reikia 1 095,00 Eur mėnesiui. Teismo posėdžio metu atsakovė papildė lentelę, nurodydama išlaidas dukrų akiniams – 25-30,00 Eur/mėn.; ortodonto paslaugų išlaidoms. Apeliantė nurodė, kad į ortodontą dar nesikreipė, todėl negali numatyti, kiek gali prireikti vizitų. Atsakovė vaikų poreikių lentelėje nurodė, kad vieno vaiko poreikiams patenkinti reikia 1 000,00 Eur.

53. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad duomenų šioje byloje visuma yra pakankama spręsti, kad nuo 2017 m. balandžio 7 d., kai teismo sprendimu buvo priteistas išlaikymas šalių dukroms, iš esmės pasikeitė padėtis – šalių dukroms augant ne tik kad natūraliai padidėjo jų poreikiai, bet atsirado ir papildomų išlaidų, o kartu su jomis ir šiems poreikiams patenkinti reikalingų lėšų suma.

54. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad 2017 m. balandžio 7 d. sprendimu priteistos 250,00 Eur sumos per mėnesį perkamoji galia sumažėjo, tuo tarpu vaikų poreikiai padidėjo, todėl sprendė, kad vienos šalių dukros poreikiams patenkinti reikalinga 800,00 Eur suma mėnesiui. Pažymėtina, jog apeliantė neteikia prieštaravimų, kad pirmosios instancijos teismas nustatė 800,00 Eur sumą vienos dukros poreikiams tenkinti. Ieškovas taip pat neprieštarauja dėl teismo konstatuotos 800,00 Eur sumos vienos dukros poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija dėl vaikų poreikių ir jiems tenkinti reikalingos sumos plačiau nepasisakys.

55. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu šioje dalyje dėl atsakovės ir ieškovo turtinės padėties vertinimo bei iš ieškovo priteistos išlaikymo sumos dydžio.

56. Įstatyme nėra reglamentuota, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

57. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).

58. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl kasatorius turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

59. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką, prie išlaikymo prisidedant proporcingai pagal savo turtinę padėtį (CK 3.192 str. 3 d.). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).

60. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Pagal šio straipsnio 2 dalį išieškota išlaikymo suma visiems vaikams turi būti panaudota lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių (ligos ir kt.) yra būtina nukrypti nuo lygybės principo.

61. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė dirba (duomenys neskelbtini), gaunamos pajamos vidutiniškai per mėnesį yra 1085 Eur, nuo 2018 m. gauna išmoką vaikams, siekiančią 73,50 Eur, asmeninės nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas turi ūkininko ūkį, pajamos iš ūkininko ūkio: iš teismui pateiktų suvestinių matyti, kad 2018 metais ieškovas turėjo 431 083, 57 Eur įplaukų; 2019 metais - 949 666,34 Eur įplaukų; 2020 metais - 908 084, 26 Eur piniginių įplaukų; 2021 metų sausio - kovo mėn. - 376 022, 10 Eur įplaukų, viso apie 2 664 855,00 Eur. Ieškovas nurodė, kad 2018 m. ir 2021 m. patyrė ir nuostolių, todėl gaunamas pelnas yra mažesnis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors ieškovo gaunamos pajamos iš ūkininko ūkio gali būti šiek tiek mažesnės, tačiau vienareikšmiškai galima daryti išvadą, kad ieškovo pajamos gerokai yra didesnės, nei apeliantės. Taip pat atsakovas turi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. Ieškovas turi finansinių įsipareigojimų pagal kredito sutartis. Abi šalys kitų išlaikytinių neturi.

62. Teisėjų kolegija pažymi, jog ta aplinkybė, kad ieškovas turi finansinių įsipareigojimų kredito įstaigoms, nesudaro pagrindo nedidinti išlaikymą vaikams. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes, pasinaudodamas gautu kreditu, gausina turimą turtą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013, ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

63. Taip pat pažymėtina, jog teismų praktikoje nurodoma, jog tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas, taip pat neplanuotų papildomų išlaidų našta, į ką taip pat atsižvelgtina sprendžiant dėl kiekvienam iš tėvų tenkančios vaiko poreikiams reikalingų išlaidų sumos paskirstymo bei priteistino išlaikymo dydžio (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

64. Nepagrįstais vertintini ieškovo argumentai, kad apeliantei yra priteista piniginė kompensacija, todėl jos turtinė padėtis yra gera, lyginant su ieškovu. Pažymėtina, kad šios piniginės kompensacijos paskirtis ne vaikų išlaikymas. Iš minėtų pinigų apeliantė turės įsigyti gyvenamąjį plotą, kur gyvens su nepilnamečiais vaikais, kitus būtinuosius daiktus ir pan. Įvertinusi bylos aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovo turtinė padėtis yra daug geresnė, nei apeliantės, todėl darytina išvada, kad K. J. gali skirti didesnę dalį dukrų poreikiams užtikrinti reikalingos sumos.

65. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šalies ekonominę situaciją ir pragyvenimo lygį, į tai, kad šalių vaikams gyvenamąjį būstą užtikrina apeliantė, teikianti ir kasdieninį išlaikymą bei priežiūrą, ko paprastai nekompensuoja išlaikymo iš kito tėvo priteisimas, vadovaujantis vaikų interesais, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, daro išvadą, jog K. J. gali skirti kiekvienos dukros išlaikymui po 500,00 Eur kiekvieną mėnesį iki dukrų pilnametystės. Priteistas toks išlaikymo dydis atitiks šalių nepilnamečių vaikų interesus ir leis užtikrinti jų poreikius, taip pat nepažeis CK 3.192 straipsnyje įtvirtinto tėvų materialinės padėties proporcingumo principo.

66. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, sprendimas šioje dalyje keistinas, padidinant priteistą išlaikymą kiekvienai dukrai po 500,00 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. kovo 9 d.) mokamomis periodinėmis išmokomis iki einamojo mėnesio 15 dienos iki dukrų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Dėl ūkininko ūkio

67. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ūkininko ūkį priskyrė ieškovui kaip asmeninę nuosavybę. Ūkininko ūkis, nors ir įregistruotas ieškovo vardu iki šalių santuokos įregistravimo, yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė. Teigia, kad ūkininko ūkį ieškovas įregistravo, kai šalys jau faktiškai gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Didžioji dalis žemės sklypų ir net gamybinių patalpų buvo įsigyta, šalims gyvenant santuokoje. Ieškovo vardu įregistruotas ūkis išsiplėtė ir suklestėjo tik santuokos metu.

68. CK 3.88 straipsnio 1 dalimi bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama, be kita ko, turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (1 punktas), įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas (4 punktas).

69. CK 3.89 straipsnio 1 dalimi asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas, be kita ko, šis turtas: abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo (1 punktas), lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai (5 punktas).

70. Kasacinis teismas nurodė, jog tais atvejais, kai ūkininko ūkis įregistruotas iki santuokos sudarymo vieno iš sutuoktinių vardu, jis laikytinas jį įregistravusio sutuoktinio asmenine nuosavybe (verslu). Tačiau ūkininko ūkio pripažinimas asmenine jį iki santuokos įregistravusio sutuoktinio nuosavybe savaime nenulemia, kad ūkininko ūkyje naudojamas santuokos metu įgytas turtas taip pat laikytinas asmenine šio sutuoktinio nuosavybe. Jei po santuokos sudarymo šiuo verslu verčiasi abu sutuoktiniai bendrai, tiek iš šio verslo santuokos metu gautos pajamos, tiek už jas įsigytas turtas (daiktai) laikytini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021).

71. Bylos duomenimis nustatyta, kad Ūkininkų ūkių registre K. J. vardu įregistruotas ūkininko ūkis, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas (duomenys neskelbtini) Ūkininkui (duomenys neskelbtini) išduotas ūkio įregistravimo pažymėjimas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantė nebuvo įregistravusi ūkininko ūkio, nebuvo ūkininko partnerė, nebuvo įregistravusi technikos, traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre.

72. Apeliantė teigia, kad dirbo ūkyje ir prisidėjo prie ūkio gerinimo iš esmės, šias aplinkybes įrodo: banko paskolos žemės sklypams įsigyti, kuriose apeliantė yra bendraskolė su ieškovu; liudytojų parodymai, liudininkas T. D. patvirtino, kad yra buvę, jog ir kurą į laukus apeliantė atvežė, ir maistą, taip pat matė rytais angare, jam susidarė vaizdas, kad ūkininko ūkis yra šeimos ūkis; VSDFV duomenys apie apeliantės socialinį draudimą patvirtina, kad apeliantė ir oficialiai ūkyje dirbo; apeliantės indėlis į ūkį buvo ir šeimos poreikių tenkinimas - vaikų auginimas ir visa buitis. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, jog šios aplinkybės įrodo, faktą, kad ūkininko ūkis buvo šeimos ūkis, kad apeliantė dirbo ūkyje ir prisidėjo prie ūkio gerinimo iš esmės.

73. Teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojo nurodytos aplinkybės, kad apeliantę yra matęs ūkyje, nėra pakankamas pagrindas vertinti, jog ji tame ūkyje dirbo. Jeigu kartais apeliantė padėdavo vyrui darbe ar atvežė maisto, tai dar nereiškia, kad ji iš esmės prisidėjo prie ūkio gerinimo. Pažymėtina, kad nė vienas byloje apklaustas liudytojas nepatvirtino, kad yra matęs dirbant apeliantę ūkyje. Tai, kad apeliantė kurį laiką oficialiai dirbo vyro ūkyje, reiškia, jog apeliantė gavo už šį darbą darbo užmokestį, ji dirbo ūkyje kaip samdoma darbuotoja darbo santykių pagrindu, ši aplinkybė neįrodo, kad ji kartu su ieškovu vykdė ūkininko veiklą. Tai, kad santuokos metu buvo pirktas turtas, kuris naudojamas ūkio veikloje, taip pat nesuteikia pagrindo ūkio pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pažymėtina, kad apeliantė 2022-03-09 patikslintame priešieškinyje nurodė ,,sutinku su ieškovo ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis dėl ūkio veiklai skirtų paskolų sudarymo. Aš jose esu tik formaliai, nes ieškovas vienas valdė ir valdo ūkio finansus bei atsiskaito su bankais“.

74. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, vertintina, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė leistinais įrodymais neįrodė, jog kartu su ieškovu bendrai vertėsi ieškovo ūkyje, prisidėjo prie ūkio gerinimo iš esmės. Teismas teisingai konstatavo, kadangi ieškovo ūkis buvo įkurtas iki santuokos sudarymo, tai ūkis, kaip turtinis vienetas, asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui ir negali būti padalintas, pripažįstant jį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

75. Taip pat apeliantė teigia, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe turi būti pripažintina žemės ūkio technika, nurodyta ieškovo ieškinyje, ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie LR Žemės ūkio ministerijos išmokėtos išmokos. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus taip pat vertina kaip nepagrįstus.

76. Pagal Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 2 straipsnio 16 dalį tiesioginė išmoka yra žemės ūkio veiklos subjekto pajamų lygiui palaikyti teikiama finansinė parama. Parama yra skiriama paremti ūkininko ūkio veiklą ir naudojama plėsti, vykdyti ūkininko veiklą, tai nėra ūkininko pajamos. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros tiesioginės išmokos nedalintinos, nes jos pripažintinos ūkininko ūkiui skirta parama, todėl yra ūkiui priskirtinas turtas.

77. Žemės ūkio technika yra ieškovo asmeniniame ūkyje naudojami ir būtent jam skirti daiktai. Visi šie daiktai pirkti ieškovo (atsakovė tai pripažino), yra įtraukti į ieškovo ūkio ilgalaikio turto apskaitos korteles, ūkio turto sąrašus, kuriuose atsispindi jų naudojimas ir nusidėvėjimas, todėl nėra pagrindo žemės ūkio techniką pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

78. Taip pat apeliantė nepagrįstai teigia, kad rezoliucinėje pirmosios instancijos teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimo dalyje nesuformuluota ir nenurodyta, kad teismas nusprendžia ir pripažįsta, jog ieškovo K. J. (duomenys neskelbtini) įregistruotas ūkininko ūkis, ŪP Nr. (duomenys neskelbtini), yra jo asmeninė nuosavybė, o 2022 m. gegužės 20 d. priėmė papildomą sprendimą, tačiau juo išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą, bet ne ūkininko ūkio, t. y. ūkininko ūkio teisinės priklausomybės klausimas teismo liko neišspręstas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ūkis negali būti dalintinas, nes yra ieškovo asmeninė nuosavybė. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas atskirai nebūtinai turėjo nurodyti, kad ūkis paliekamas asmenine ieškovo nuosavybe. Skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas nurodė, kad „kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti“. Todėl priešingai, nei teigia apeliantė, teismas klausimą dėl ūkio išsprendė atmesdamas atsakovės priešieškinį šioje dalyje.

Dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo

79. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padalino bendrąja jungtinę sutuoktinių nuosavybę taip, kad visas turtas, tiek kilnojamasis, tiek nekilnojamasis, natūra atiteko ieškovui, o apeliantei - automobilis ir piniginė kompensacija. Tokia teismo pozicija neatitinka teismų praktikos, nes dalijamas didelis kiekis turto ir tikrai buvo galima turtą padalinti natūra.

80. Apeliantė nesutinka su teismo argumentais dėl namo bei žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) gyvena šalių nepilnametės dukros ir apeliantė. Tai vienintelė jų pastogė, kito būsto neturi, todėl namas turi būti priteistas apeliantei.

81. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

82. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2008; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011). Jeigu konkrečios bylos aplinkybės lemia, kad šis būdas negali būti taikomas, tai vadovaujantis įstatymo nuostatomis yra taikomas šioje byloje teismų pasirinktas turto padalijimo būdas, t. y. vienam sutuoktiniui turto natūra priteisimas, kitam sutuoktiniui atitinkama jo dalies kompensacija pinigais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015).

83. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai abu sutuoktiniai prašo tą patį objektą priteisti kiekvienam jų asmeninės nuosavybės teise, teismas turi įvertinti: 1) kuriam iš sutuoktinių šis objektas yra reikalingesnis, t. y. kuriam sutuoktiniui dėl jo amžiaus, sveikatos, materialinės padėties, kartu liekančių vaikų ir kitų priežasčių šis turtas teiktų didesnę naudą; 2) ar sutuoktinis, kuriam šis turtas natūra teiktų didesnę naudą, yra finansiškai pajėgus išmokėti kitam sutuoktiniui kompensaciją; tais atvejais, kai sutuoktinis, kuriam šis turtas natūra teiktų didesnę naudą, yra nepajėgus išmokėti kitam sutuoktiniui kompensacijos, turi būti sprendžiama dėl kito sutuoktinio galimybės išlaikyti turtą natūra sumokant kitam kompensaciją pinigais; pažymėtina, kad sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, gali jį realizuoti, siekdamas atsiskaityti su kitu sutuoktiniu, kuriam priteista kompensacija, todėl, vertinant turto natūra teiktiną naudą, turi būti atsižvelgiama į visas aplinkybes, kad būtų surastas kiek labiau abi šalis tenkinantis sprendimas turėti didžiausią naudą iš dalijamo turto; 3) tais atvejais, kai piniginė kompensacija priteisiama už tokį socialiai vertingą turtą kaip gyvenamasis namas ar butas, inter alia (be kita ko), turėtų būti įvertinamos ir sutuoktinio, gaunančio piniginę kompensaciją, galimybės įsigyti kitą panašaus pobūdžio daiktą (daikto dalį) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).

84. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad padalinti namo natūra lygiomis dalimis šalims nėra galimybių, nes, kaip matyti iš pateiktos nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės, statybos leidimo medžiagos, pateiktų namo fotonuotraukų, namas yra pritaikytas gyventi vienai šeimai, jo nėra galimybių atidalinti į dvi dalis, be to, jo plotas padalinus į dvi dalis būtų labai mažas. Teismas nustatė, kad tarp šalių susiklostė itin konfliktiški santykiai (ieškovas yra nuteistas už smurtavimą prieš atsakovę), todėl jų gyvenamas kartu viename name neigiamai atsilieptų ne tik jų santykiams, bet jų nepilnamečių vaikų interesams. Pažymėtina, kad žemės sklypo, ant kurio stovi namas, savininkas yra ieškovas. Teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, jog atsakovė, norėdama patekti į gyvenamąjį namą, neišvengiamai turėtų tai derinti su ieškovu, tačiau tarp šalių yra konfliktiški santykiai ir tai tik sukeltų dar daugiau konfliktų. Žemės sklypas buvo nupirktas ieškovo tėvo, jame jų senelis ganė gyvulius, ieškovo brolis nuo vaikystės ten leido laiką, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad žemės sklypas, ant kurio pastatytas gyvenamasis namas, turi didelę istorinę reikšmę ieškovui bei jo šeimai. Atsakovė teismo posėdžių metu nurodė, kad jai labai sunku išlaikyti namą, jai nuolat reikia prašyti pagalbos, nes į namą reikia atvežti kuro apšiltinimui, išsiurbti nuotekas. Taip pat nurodė, jog ji svarstytų galimybę įsigyti kitą būstą, jeigu būtų išmokėta kompensacija. Atsižvelgusi į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad būtent šis konkretus namas nėra prioritetiškai svarbus atsakovei gyventi su vaikais, jai svarbiau apskritai užtikrinti tinkamą gyvenamąją vietą sau ir vaikams. Įvertinus ieškovo turtinę padėtį nekyla abejonių, jog jis yra pajėgus apeliantei išmokėti kompensaciją, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), padalinti priteisinat jį natūra ieškovui, o atsakovei priteisiant už jį ½ dalį turto vertės kompensaciją.

85. CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose įtvirtintą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva.

86. Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą. Sutuoktinių tarpusavio turtiniuose ginčuose, kurie su vaikų teisėmis ir interesais nesusiję, teismas turi būti aktyvus tiek, kiek reikia, kad būtų užtikrintas sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), jų interesų pusiausvyra ar apsaugotos vieno iš sutuoktinių teisės ir interesai, kurių jis dėl kokių nors objektyvių aplinkybių negali pats tinkamai ginti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2010). Taigi proceso teisės normomis teismas šeimos bylose įgalinamas veikti aktyviai, kad būtų maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai, o ginčų, nesusijusių su vaikų teisėmis ir interesais atvejais, būtinybė veikti aktyviai turi būti konstatuojama ir pagrindžiama (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2014).

87. CK 3.86 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog sutuoktiniui, su kuriuo gyventi lieka nepilnamečiai vaikai, teismo sprendimu gali būti suteikiama teisė naudotis šeimos turtu ar jo dalimi (uzufruktas). Teismas turi teisę nustatyti uzufruktą, kol vaikui sueis pilnametystė (CK 3.71 straipsnis), tai yra vaiko teisės į gyvenamąjį būstą sudėtinė dalis. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog uzufrukto teisė gali būti nustatyta teismo iniciatyva, net jei šalys tokio prašymo nereiškė. Tokia teisė teismui nustatyta įstatymu, ja užtikrinama visuomenės pažeidžiamo asmens – vaiko – teisių apsauga bei tokia teise nėra paneigiamos kitų asmenų (kreditorių) teisės ir turtiniai interesai, tik galbūt laikinai (iki vaikui sueis pilnametystė) apribojamos jų įgyvendinimo maksimaliai palankiomis sąlygomis galimybės. Uzufruktas, atsižvelgiant į gyvenamosios patalpos dydį, vaikų skaičių, jų amžių ir lytį, gali būti nustatytas tiek į visą gyvenamąją patalpą, tiek į jos dalį. Uzufruktas nustatomas apibrėžtam terminui: iki vaikas (vaikai) sulauks pilnametystės.

88. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl gyvenamojo namo su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini), paliekama nepakeista, t. y. ginčo namas priteistas ieškovui K. J.. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantė su dviem nepilnametėmis dukromis gyvena šiame name nuo (duomenys neskelbtini) metų. Tai yra apeliantės ir jos nepilnamečių dukrų nuolatinė gyvenamoji vieta ir vienintelis būstas. Kito būsto apeliantė neturi. Apeliantei iš ieškovo priteisiama 184 013,00 Eur kompensacija, už kurią apeliantė turės galimybę įsigyti tinkamą būstą. Tačiau šiuo atveju sutiktina su apeliante, jog jeigu susiklostytų situacija, kad ieškovas tik įsiteisėjus teismo sprendimui kompensacijos apeliantei nesumokės, apeliantė ir jos nepilnametės dukros lieka be gyvenamosios vietos. Ieškovo nurodomos aplinkybės, kad jei ieškovas nesumokės atsakovei piniginės kompensacijos, atsakovė turės teisę kreiptis į teismą ir išsiimti vykdomąjį raštą priteistai kompensacijai ir jį pateikti antstoliams vykdyti, neužtikrintų apeliantės galimybės įsigyti gyvenamąjį būstą ir užtikrinti šalių nepilnamečiams vaikams tinkamą gyvenamąjį būstą. Priverstinis vykdymo procesas vyksta gana ilgai, ypač jeigu pardavinėjamas turtas iš varžytinių, todėl apeliantė ir šalių nepilnamečiai vaikai galėtų ilgą laiką neturėti tinkamo gyvenamojo būsto. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, siekiant apginti nepilnamečių vaikų interesus ir jų teisę būti aprūpintiems gyvenamuoju būstu, teisėjų kolegija savo iniciatyva nutaria suteikti apeliantei teisę (nustatyti uzufruktą) naudotis ieškovui priklausančiu gyvenamuoju namu su priklausiniais, esančiu (duomenys neskelbtini), iki kol vaikams sueis pilnametystė. Teisėjų kolegijos vertinimu, uzufrukto nustatymas nepažeis ieškovo interesų. Pažymėtina, kad ieškovas ginčo name šiuo metu negyvena, reiškia, kad jis turi kitą gyvenamąjį būstą. Be to, jis, gyvendamas be vaikų ir disponuodamas pakankamai didelėmis pajamomis, turi daugiau galimybių išsinuomoti gyvenamąjį būstą, jo turtinė padėtis yra geresnė, nei apeliantės. Taip pat ieškovui lieka daug nekilnojamojo turto. Nagrinėjamu atveju uzufrukto nustatymas yra tikslingas, nes jis skirtas nepilnamečių vaikų teisių apsaugai.

89. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalys turi galimybę susitarti, kad apeliantė, iš ieškovo gavusi kompensaciją ir įsigijusi gyvenamąjį būstą, su vaikais išsikels iš ieškovui priklausančio gyvenamojo būsto anksčiau, nei šalių nepilnamečiai vaikai sulauks pilnametystės.

90. Apeliantė nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas ieškovui priteisė žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 6370,00 Eur rinkos vertės su pastatu-gamybiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 8210,00 Eur vertės, pastatu-dispečerine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6950,00 Eur vertės, pastatu-sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7250,00 Eur vertės, kitais inžineriniais statiniais – aikštele, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 26500 Eur, tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),1129,00 Eur vertės, pakrovimo aikštele, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2130,00 Eur vertės, arteziniu šuliniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3180,00 Eur vertės, keliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 16400,00 Eur vertės, drenažo tinklais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7660,00 Eur. Nurodo, jog šis sklypas turėtų būti priteistas apeliantei, nes ji ketintų šį nekilnojamąjį turtą, kuris skirtas ūkinei veiklai (dideli žemės sklypai, angarai) nuomoti ir iš to gyventi. Ieškovas nurodė, kad šis žemės sklypas su statiniais yra skirtas būtent ieškovo žemės ūkio veiklai, be šio turto nebūtų įmanoma tęsti ūkio veiklos, ten laikoma technika, kuri šioje vietoje ir remontuojama. Ieškovo į bylą pateiktas mokėjimo nurodymas patvirtina, kad už šį žemės sklypą ieškovas atsiskaitė būtent kaip ūkininkas. Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šis žemės sklypas yra reikalingesnis ieškovui, teiktų jam didesnę naudą tęsiant ūkininko veiklą, nei atsakovei, kuri žemės ūkio veiklos niekada nevykdė ir neplanuoja vykdyti, o nuomos veiklai jai nėra būtinas būtent šis konkretus žemės sklypas. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo metu apeliantės turtinė padėtis yra blogesnė nei ieškovo, todėl, jai priteisus šį žemės sklypą, ji turėtu sumokėti ieškovui ½ turto vertės piniginę kompensaciją, o iš karto sumokėti kompensaciją galimai jai būtų sunku.

91. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino ir transporto priemonės Audi pardavimą, nes parduota ankstesnė įsigyta Audi transporto priemonė, o ne toji Audi A7, kurią įregistravo 2021-09-09 ir šiuo metu vairuoja K. J.. Įvertinusi bylos įrodymus, teisėjų kolegija vertina, jog teisingai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo pateiktas Automobilio AUDI A7 registracijos liudijimas patvirtina, kad šis automobilis buvo įgytas 2021 m. rugsėjo 9 d., t. y. po bylos iškėlimo teisme. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog šį automobilį pardavė, atsakovė šio fakto neginčijo, todėl, vadovaujantis CPK 178, 186 straipsniais, šis faktas pripažįstamas nustatytu. Pažymėtina, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020). Vien apeliantės pateiktos analogiškų automobilių rinkos kainos nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovas nurodė neteisingą automobilio kainą.

92. Apeliantė taip pat skundžia sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, nurodydama, kad jos turtinė padėtis yra keliasdešimt kartų blogesnė nei ieškovo, todėl teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos ją dar labiau pablogins. Taip pat bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstytos, atsižvelgiant į ieškovo procesinį elgesį. Pažymėtina, jog pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kadangi nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija iš dalies pakeičia teismo sprendimą, bus sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, todėl apeliacinio skundo argumentų analizę dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisėjų kolegija pripažįsta netikslinga ir dėl jų nepasisako.

93. Teisėjų kolegijos anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

94. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiamas sprendimas keistinas, padidinant priteistą išlaikymą kiekvienai dukrai po 500,00 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. kovo 9 d.) mokamomis periodinėmis išmokomis iki einamojo mėnesio 15 dienos iki dukrų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, bei suteiktina apeliantei teisė (nustatyti uzufruktą) naudotis ieškovui priklausančiu gyvenamuoju namu su priklausiniais, esančiu (duomenys neskelbtini) iki kol vaikams sueis pilnametystė (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje

95. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

96. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi ieškinys ir priešieškinys tenkinti iš dalies, tai iš esmės galima vertinti, kad ieškinys ir priešieškinys patenkinti po 50 proc.

97. Ieškovas už patikslinto ieškinio reikalavimus turėjo sumokėti 5 635,00 Eur žyminį mokestį, sumokėjo 245,00 Eur žyminį mokestį (2020 m. spalio 5 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1129 – 200 Eur, 2020 m. lapkričio 17 d. nurodymu Nr. 1177 – 45 Eur), 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartimi atidėjo K. J. 5 390,00 Eur dalį žyminio mokesčio už patikslintą ieškinio sumokėjimą iki sprendimo byloje priėmimo. Ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį tenkinus po 50 proc., iš atsakovės ir ieškovo valstybei priteistina po 2 695,00 Eur atidėto žyminio mokesčio už patikslintą ieškinį, iš ieškovo – 1727,25 Eur.

98. Atsakovė už patikslinto priešieškinio reikalavimus turėjo sumokėti 8 555,00 Eur žyminį mokestį, atsakovė sumokėjo 200,00 Eur žyminį mokestį (2021 m. kovo 8 d. AB „Lietuvos paštas“ mokėjimo kvitas), 2022 m. kovo 10 d. nutartimi 8 355,00 Eur dalis žyminio mokesčio atsakovei atidėta. Atsakovės priešieškinį patenkinus 50 proc., iš ieškovo ir atsakovės valstybei priteistina po 4 177,50 Eur atidėto už patikslintą priešieškinį mokėtino žyminio mokesčio.

99. Ieškovas pirmojoje instancijoje prašo priteisti iš atsakovės 15 439,10 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš detalizacijos matyti, jog jas sudaro už patikslintą ieškinį sumokėtas 245,00 Eur žyminis mokestis, advokato teiktos pagalbos išlaidos bei 550,00 Eur suma išmokėta ekspertui. Teisinės pagalbos išlaidas sudaro: už sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir prašymo nutraukti santuoką peržiūrą bendru sutikimu; teisines konsultacijas dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir prašymo nutraukti santuoką bendru sutikimu, derybas dėl sutarties (santuokos nutraukimo pasekmių) sąlygų, o nepavykus deryboms – vieno procesinio dokumento (ieškinio arba atsiliepimo į ieškinį) parengimą sumokėjo 605,00 Eur ; už ieškinio dėl santuokos nutraukimo surašymą – 605,00 Eur; už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą – 363,00 Eur; už susipažinimą su J. pateiktu atsiliepimu, už prašymo teismui dėl J. atsiliepime nurodytų priedų pateikimą, už susipažinimą su banko AB SEB atsiliepimu, už susipažinimą su nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetimo, už susipažinimą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – 145,20 Eur; už pasirengimą ir atstovavimą 2021 m. sausio 21 d. parengiamajame posėdyje – 363,00 Eur ; už pasirengimą ir atstovavimą 2021 m. kovo 9 d. posėdyje, už rašytinės nuomonės dėl susitaikymo parengimą, už prašymo dėl proceso atnaujinimo neįvykus susitaikymo procesui – 532,40 Eur ; už pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo surašymą; avansas už atsiliepimo į priešieškinį surašymą – 484,00 Eur; galutinė suma už atsiliepimą į priešieškinį surašymą, atsiliepimą į atskirąjį skundą surašymą, už pasirengimą, atstovavimą 2021 m. gegužės 13 d. posėdyje (atėmus 400,00 Eur + PVM avansą už atsiliepimo į priešieškinį surašymą) – 1 089,00 Eur; už atsiliepimą į patikslintą priešieškinio reikalavimą surašymą – 302,50 Eur; už patikslintą ieškinio surašymą, už pasirengimą ir atstovavimą 2021 m. liepos 5 d. posėdyje – 1 149,50 Eur; už atsiliepimą į patikslintą priešieškinį surašymą, už pasirengimą ir atstovavimą 2021 m. spalio 26 d. posėdyje – 1 028,50 Eur; už taikos sutarties surašymą, už pasirengimą ir atstovavimą 2021 m. lapkričio 11 d. posėdyje – 363,00 Eur; už atstovavimą 2021 m. gruodžio 14 d. ir 2021 m. gruodžio 16 d. posėdžiuose – 605,00 Eur; už atstovavimą 2022 m. sausio 13 d., 2022 m. sausio 17 d. posėdžiuose, avansą už baigiamųjų kalbų raštu parengimą – 1 210,00 Eur; už atstovavimą 2022 m. sausio 28 d., 2022 m. vasario 11 d. posėdžiuose, baigiamosios kalbos likutį dalyse dėl santuokos nutraukimo, datos dėl santuokos nutraukimo, neturtinės žalos priteisimo, išlaikymo vaikams padidinimo – 1 210,00 Eur; už atstovavimą 2022 m. kovo 28 d., 2022 m. kovo 30 d. posėdžiuose, už atsiliepimo į patikslintą priešieškinį surašymą - 1 633,50 Eur; už atstovavimą 2022 m. balandžio 15 d. posėdyje, už baigiamųjų kalbų surašymą – 2 117,50 Eur; avansą už baigiamųjų kalbų rengimą raštu – 605,00 Eur.

100. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos).

101. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Pažymėtina, kad teisinės paslaugos apima ne tik atsiliepimo į ieškinį paruošimą, bet ir teisines konsultacijas bei susipažinimą su byla, kas yra būtina tinkamam ir išsamiam procesiniam dokumentui paruošti. Be to, Rekomendacijos taip pat numato atlyginimą advokatui ar advokato padėjėjui už teisines konsultacijas ir kitas teisines paslaugas, kurios nenurodytos Rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose.

102. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjama byla yra didelės apimties, sprendžiama daug klausimų, dalinamas didelės apimties turtas, bendra teismo posėdžių trukmė byloje sudarė apie 28 val., byloje šalys teikė daug procesinių dokumentų. Dauguma ieškovo teiktų procesinių dokumentų didelės apimties, todėl vertintina, kad ieškovo atstovės patyrė dideles darbo laiko sąnaudas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrįstos išlaidos už sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir prašymo nutraukti santuoką bendru sutikimu, konsultacijas ir derybas dėl šio klausimo bei vieno procesinio dokumento parengimą (605,00 Eur) kadangi šioje byloje nebuvo nagrinėjami tokie prašymai. Taip pat 245,00 Eur žyminio mokesčio klausimas jau yra išspręstas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, sudėtingumą, paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, advokatų darbo laiko sąnaudas, teismo posėdžių kiekį ir trukmę, sprendžia, jog ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos 14 589,10 yra pagrįstos.

103. Apeliantė teigia, kad bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstytos, atsižvelgiant į ieškovo procesinį elgesį, t. y. ieškovo elgesys buvo nesąžiningas. Teisėjų kolegija byloje nenustatė, kad ieškovas būtų nesąžiningai naudojęsis savo procesinėmis teisėmis, kas būtų turėję įtakos nebūtinų ir nepagrįstų bylinėjimosi išlaidų atsiradimui ar išaugimui. Iš bylos duomenų matyti, kad šalys iki ieškinio padavimo teismui dienos aktyviai derėjosi. Byloje abi šalys naudojosi teise tikslinti ieškinį ir priešieškinį bei teikti atsiliepimus, todėl teisėjų kolegija vertina, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad ieškovas neginčijo pirmosios instancijos teismo 2022 m. gegužės 20 d. papildomo sprendimo, kuriuo ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos buvo sumažintos iki 11 539,90 Eur sumos, todėl, atsižvelgiant į blogesnę, nei ieškovo atsakovės turtinę padėti, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, ieškovui iš atsakovės priteistina 5 769,95 Eur (11 539,90-50 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

104. Atsakovė už advokatės atstovavimą, dokumento surašymą patyrė 800,00 Eur išlaidų. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios išlaidos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl proporcingai patenkintų patikslinto priešieškinio reikalavimų daliai, iš ieškovo atsakovei priteistina 400,00 Eur (800-50 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

105. Nagrinėjamu atveju atsakovės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies (reikalavimas dėl išlaikymo nepilnametėms dukroms padidinimo tenkintas 100 proc., kiti reikalavimai netenkinti), teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinis skundas tenkintas 30 proc. Atsakovė bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašo. Ieškovas prašo iš apeliantės priteisti 1 694,00 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, sudėtingumą, paruošto dokumento turinį ir apimtį, advokatės darbo laiko sąnaudas, sprendžia, jog ieškovo patirtos bylinėjimosi yra pagrįstos, todėl ieškovui iš apeliantės priteistina 1 187,90 Eur (1 694-30 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

106. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. birželio 6 d. nutartimi teismas atidėjo apeliantei 6 941,00 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki galutinio procesinio sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo. Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, iš atsakovės priteistina 4 858,70 Eur žyminio mokesčio valstybei, iš atsakovo – 2 089,30 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. gegužės 5 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl K. J. kaltės.

Nutraukus santuoką, palikti santuokines pavardes – J., J..

Priteisti iš K. J. R. J. 1 000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Tarpusavio išlaikymo nepriteisti.

Pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), priteistą iš K. J. išlaikymą dukroms U. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą padidinti ir priteisti kiekvienai dukrai po 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. kovo 9 d.) mokamomis periodinėmis išmokomis iki einamojo mėnesio 15 dienos iki dukrų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pripažinti asmenine ieškovo K. J. nuosavybe (ir nutraukiant santuoką nedalinti) jo ūkyje naudojamus daiktus, t.y.:

- ratinis traktorius J. D., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), ID kodas (duomenys neskelbtini);

- vikšrinis ekskavatorius (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ID kodas (duomenys neskelbtini);

- krovininis automobilis VOLVO, FL42, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini);

- priekaba (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini);

- krovininis automobilis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini);

- priekaba (duomenys neskelbtini), valst Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini);

- krovininis automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini);

- krovininis automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini);

2. Kiti žemės ūkyje naudojami daiktai: krūmapjovė, šlavimo mašina, kraninės svarstyklės, įrenginys dyzelio laikymui, nuotekų valymo įrenginys, puspriekabė-cisterna, navigacijos antena, automobilių svarstyklių sistema, krovininė puspriekabė, priekaba su betono maišykle, grūdų apdorojimo įranga, džiovykla, sandėlis „Bokštuva“, cisterna, skysto kuro degiklis, kombinuotas skutiklis.

Pripažinti asmenine ieškovo K. J. nuosavybe (ir nutraukiant santuoką nedalinti) turtinę teisę įgyti vikšrinį traktorių (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2018-08-03 sudarytą lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), plūgą (duomenys neskelbtini), pagal 2018-01-04 lizingo sutartį 2017-120382, sudarytą su AB SEB banku, ir pakabinamą kombinuotą dirvos įdirbimo padargą (duomenys neskelbtini) pagal 2018-01-04 lizingo sutartį (duomenys neskelbtini), sudarytą su AB SEB banku.

Priteisti ieškovui K. J. santuokoje įgytą turtą, kuris jam atitenka asmeninės nuosavybės teise:

- žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 290,00 Eur vertės;

- žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 724,00 Eur vertės;

- žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini).; 7440,00 Eur vertės;

- žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). 14400,00 Eur vertės

- žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). 34700,00 Eur vertės;

- žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); 1650,00 Eur vertės;

- žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); 1740,00 Eur vertės;

- žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); adresas (duomenys neskelbtini). 27300,00 Eur vertės;

- žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); 974,00 Eur vertės;

- žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); 1840,00 Eur vertės;

- žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); 1940,00 Eur vertės;

- žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); 3680,00 Eur vertės;

- žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); 278,00 Eur vertės;

- žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); 1710,00 Eur vertės;

- pastatas-gamybinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 8210,00 Eur vertės;

- pastatas-dispečerinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6950,00 Eur vertės;

- pastatas-sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7250,00 Eur vertės;

- kiti inžineriniai statiniai – aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 26500,00 Eur vertės;

- kiti inžineriniai statiniai – tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 129,00 Eur vertės;

- kiti inžineriniai statiniai – pakrovimo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2130,00 Eur vertės;

- kiti inžineriniai statiniai - artezinis šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3180,00 Eur vertės;

- kelias, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 16400,00 Eur vertės;

- nuotekų šalinimo tinklai - drenažo tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 7660,00 Eur vertės;

- 1098/1103 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 61022,00 Eur vertės;

- žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); 53000,00 Eur vertės;

- žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 6370,00 Eur vertės;

- žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 985,00 Eur vertės;

- pastatas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4026,00 Eur vertės;

- pastatas-viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 84,00 Eur vertės;

- kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). 19, 14,00 Eur vertės;

- nekilnojamojo turto registre neregistruotas gyvenamasis namas, esantis žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 60 900,00 Eur vertės;

- automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 4 250,00 Eur vertės;

- priekaba (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 3 300,00 Eur vertės;

- buities daiktai: virtuvės komplektas (1500,00 Eur vertės), virdulys (100,00 Eur vertės), šaldytuvas (300,00 Eur vertės), indaplovė (150,00 Eur vertės), kaitlentė su orkaite (300,00 Eur vertės), sulčiaspaudė (300,00 Eur vertės), indauja (300,00 Eur vertės), svetainės stalas ir kėdės (50,00 Eur vertės), svetainės komplektas (1000,00 Eur vertės), televizorius (100,00 Eur vertės), šviestuvas (100,00 Eur vertės), skalbimo mašina (150,00 Eur vertės), šaldytuvas – šaldiklis (150,00 Eur vertės), siurblys Karcher (100,00 Eur vertės), kondicionierius (150,00 Eur vertės), spintos-komodos miegamajame (3 vnt.) (500,00 Eur vertės), oro kompresorius (50,00 Eur vertės), aukšto slėgio plovimo įrenginys (200,00 Eur vertės).

Priteisti atsakovei R. J. santuokoje įgytą turtą, kuris jai atitenka asmeninės nuosavybės teise:

- M. M. M., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini),– 8 500,00 Eur vertės.

Priteisti iš ieškovo K. J. atsakovei R. J. 184 013,00 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt keturių tūkstančių trylikos eurų) piniginę kompensaciją už jam atitenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį.

Pripažinti solidariomis ieškovo K. J. ir atsakovės R. J. neįvykdytas prievoles pagal 2015 m. rugpjūčio 5 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su pakeitimais, sudarytą su AB SEB banku.

Pripažinti solidaria ieškovo K. J. ir atsakovės R. J. neįvykdytą prievolę pagal 2018 m. sausio 4 d. lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su AB SEB banku, nustatant, kad ją pilna apimtimi po santuokos nutraukimo ieškovas vykdys K. J..

Pripažinti solidaria ieškovo K. J. ir atsakovės R. J. neįvykdytą prievolę pagal 2018 m. sausio 4 d. lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banku, nustatant, kad ją pilna apimtimi po santuokos nutraukimo ieškovas vykdys K. J..

Pripažinti ieškovo K. J. asmenine prievole pagal 2018 m. rugpjūčio 3 d. lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“, prisiimtus įsipareigojimus.

Suteikti teisę (uzufruktą) atsakovei R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudotis K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančiu nekilnojamojo turto registre neregistruotu gyvenamuoju namu, esančiu žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), iki nepilnamečių vaikų U. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pilnametystės.

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. gegužės 20 d. papildomą sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovės R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 5 769,95 Eur (penkis tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt devynis eurus 95 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 400,00 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 872,50 Eur (šešis tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt du eurus 50 centų) žyminio mokesčio valstybei, kuris turi būti įmokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Priteisti iš ieškovo K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 872,50 Eur (šešis tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt du eurus 50 centų) žyminio mokesčio valstybei, kuris turi būti įmokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.“

Priteisti iš atsakovės R. J. ieškovo K. J. naudai 1 187,90 Eur (tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt septynis eurus 90 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės R. J. 4 858,70 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 70 centų) žyminio mokesčio valstybei, kuris turi būti įmokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Priteisti iš ieškovo K. J. 2 089,30 Eur (du tūkstančius aštuoniasdešimt devynis eurus 30 centų) žyminio mokesčio valstybei, kuris turi būti įmokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.