- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-26
- Bylos Nr.
- e2S-416-368/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00484-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Atsakovas
- R. J.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės R. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-273-1135/2021.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Santuokos nutraukimo ir su ja susijusių klausimų išsprendimo byloje pagal ieškovo K. J. ieškinį ir atsakovės R. J. priešieškinį, atsakovė pateikė prašymą teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti ieškovą kas mėnesį pervesti jai 2000 Eur ūkininko ūkio lėšų pragyvenimui iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje. Nurodė, kad ieškovas savo nuožiūra vienas valdo ūkininko ūkio turtą ir pajamas, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Prašymą grindė tuo, kad ji turi teisę naudotis pajamomis, gautomis iš ieškovo prieš santuoką įregistruoto ūkininko ūkio, kurios gyvenant santuokoje buvo jų vienintelis pragyvenimo šaltinis. Pašlijus jų tarpusavio santykiams, ji liko gyventi viena su dviem mažametėmis dukromis, ieškovas teikė teismo priteistą išlaikymą dukroms, tačiau būsto, kuriame šiuo metu gyvena atsakovė su dukromis išlaikymui, pragyvenimui lėšų neduoda. Šios lėšos jai labai reikalingos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
Pagrindiniai teismo motyvai:
2.1. Atsakovė patikslintu priešieškiniu nereiškia reikalavimo iš ieškovo priteisti jai išlaikymą, o siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais. Be to, atsižvelgdamas į atsakovės gaunamo pastovaus darbo užmokesčio dydį, į tai, kad ji gyvena jai ir ieškovui priklausančiame name (nemoka banko paskolos, nuomos mokesčio), ieškovas dukroms teikia teismo sprendimu priteistą išlaikymą, į kurį pagal teismų praktiką yra įskaičiuojamos ir vaikams tenkančios būsto išlaikymo išlaidos, teismas padarė išvadą, kad racionaliai naudojant turimą turtą ir pajamas gali būti užtikrinami minimalūs atsakovės poreikiai.
2.2. Teismo vertinimu, atsakovės prašymo turinys suponuoja išvadą, kad atsakovė reikalauja ne išlaikymo sau ieškovo lėšomis, o teisės naudotis jai priklausančiu turtu, tačiau byloje yra kilęs ginčas dėl ūkininko ūkio pripažinimo/nepripažinimo dalintinu turtu bei padalinimo. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė priešieškiniu nėra pareiškusi reikalavimo padalinti iš žemės ūkio gautas lėšas (reikalauja padalinti tik turtą, įgytą žemės ūkio tikslams), nėra už tokį reikalavimą sumokėjusi žyminio mokesčio (ar atleista nuo jo), nepateikė duomenų, iš kurių būtų matyti, kad ieškovas turi galimybę tokio dydžio lėšas pervesti atsakovei kas mėnesį, ieškovas teikia išlaikymą vaikams, valdo žemės ūkį, kurio vystymui sezoniškai taip pat reikalingos lėšos) nenurodė, priežasčių, dėl kurių mano, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas, teismas sprendė, jog atsakovė neįrodė nei vienos iš būtinų sąlygų, numatytų CPK 144 straipsnyje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
3. Skusdama Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. balandžio 1 d. nutartį, apeliantė (atsakovė) R. J. prašo ją panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje ir įpareigoti ieškovą K. J. kas mėnesį pervesti atsakovei 2000 Eur ūkininko ūkio lėšų pragyvenimui iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje. Pateikia prašymą prijungti papildomus įrodymus prie atskirojo skundo. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
3.1. Ieškovas vienas valdo ūkininko ūkio turtą ir pajamas, neprisideda prie būsto išlaikymo, naudojasi ūkio pajamomis savo nuožiūra, pragyvenimui lėšų neduoda, tad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Atsakovė turi teisę į ūkininko ūkio pajamas, turi teisę jomis naudotis, kad galėtų gyventi tokiomis pat sąlygomis, kaip anksčiau, bei tokias sąlygas užtikrinti nepilnametėms dukroms.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą, ieškovas K. J. prašo jį atmesti, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:
4.1. Nagrinėjamu atveju nėra nei vieno iš pagrindų atsakovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Atsakovė nėra pareiškusi materialinio pobūdžio reikalavimų ieškovui, todėl neegzistuoja nei viena sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Be to, toks atsakovės prašymas jau buvo teismų spręstas. Atsakovė yra darbingo amžiaus, todėl gali dirbti ir gauti pajamų bei iš tų pajamų gyventi. Ieškovas, kai šalys skiriasi ir yra svetimi vienas kitam, neprivalo duoti atsakovei lėšų pragyvenimui. Be to, teismas, išnagrinėjęs bylą, nuspręs, kas konkrečiai priklauso atsakovei ir jai tai bus priteista. Atsakovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė nesusijusi su priešieškinio dalyku, kadangi nėra pareikšti materialinio pobūdžio reikalavimai, be to, nėra pagrindo teigti, kad atsakovės prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis butų užtikrintas būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymas.
4.2. Atsakovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka proporcingumo principo. Atsakovė siekia iš ūkio gautas lėšas galimai panaudoti asmeninių poreikių tenkinimui, nors ūkio lėšos yra skirtos ūkio veiklai vykdyti, todėl tenkinus atsakovės prašymą, nepagrįstai nukentėtų ūkio veikla, kiltų rizika dėl papildomų finansinių įsipareigojimų įgijimo, o tai suponuotų nepateisinamą situaciją, kada atsakovė atsidurtų ženkliai geresnėje padėtyje nei ūkio vykdoma veikla, galimi papildomi finansiniai įsipareigojimai suponuotų ūkio veiklos pablogėjimą.
4.3. Atsakovės pateikė prašymą prijungti rašytinius įrodymus prie atskirojo skundo, tačiau tai yra visiškai nauji įrodymai ir faktai, kurie nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme bei nėra susiję su 2021-04-01 nutartyje nurodytais motyvais. Dėl to atsakovė pažeidė CPK 306 straipsnio 2 dalį ir CPK 314 straipsnį ir jos pateikti įrodymai bei paaiškinimai neturėtų būti prijungti ir vertinami.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
6. Apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti ieškovą K. J. kas mėnesį pervesti atsakovei 2000 Eur ūkininko ūkio lėšų pragyvenimui iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
7. Apeliantė R. J., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, savo poziciją grindžia tuo, jog ieškovas vienas valdo ūkininko ūkio turtą ir pajamas, neprisideda prie būsto išlaikymo, naudojasi ūkio pajamomis savo nuožiūra, pragyvenimui lėšų neduoda, tad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Atsakovė laikosi nuomonės, jog turi teisę į ūkininko ūkio pajamas, turi teisę jomis naudotis, kad galėtų gyventi tokiomis pat sąlygomis, kaip anksčiau, bei tokias sąlygas užtikrinti nepilnametėms dukroms. Atsakovė taip pat pateikė prašymą prijungti prie atskirojo skundo naujus (papildomus) įrodymus, kurie jos teigimu įrodo, jog ieškovas disponuoja didelėmis piniginėmis lėšomis, ir tai turi įtakos sprendimo priėmimui.
Dėl naujų (papildomų) įrodymų
8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).
9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktų dokumentų turinį, konstatuoja, kad viena vertus, šie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutartį juos įvertintų ir apie tai pasisakytų nutartyje. Kita vertus, kaip matyti iš atsakovės prašymo, nauji, papildomi dokumentai pateikiami dėl 2020 m. gruodžio 15 d. nutarties, tačiau šiuo atveju atskirasis skundas pateiktas dėl 2021 m. balandžio 1 d. nutarties. Dėl nurodyto, pripažintina, kad naujų (papildomų) įrodymų pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, be to, papildomi įrodymai pateikiami ne dėl nutarties, dėl kurios pateiktas atskirasis skundas, todėl atsakovės pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teismas priimti atsisako (CPK 314 straipsnis).
Dėl ginčo esmės
10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui (pareiškus priešieškinį – atsakovui), įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Tiek teismų praktikoje, tiek ir teisės doktrinoje vertinama, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.), kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą.
11. CK 3.65 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Teismas gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui (CK. 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Taigi, kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių formų numatyta galimybė priteisti laikiną materialinį išlaikymą kitam sutuoktiniui (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 13 punktas, CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės sutuoktinio teisės, ši priemonė taikoma iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 straipsnio 1 dalis). Tačiau, teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į tai ar toks materialinio pobūdžio reikalavimas yra pareikštas byloje, į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (CK 3.72 straipsnio 5 dalis). Preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės (CK 3.72 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-916/2018).
12. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė yra nedarbinga ar ieškovas nemoka nepilnamečiams vaikams išlaikymo. Atsakovė nagrinėjamoje byloje teisės į išlaikymą neįrodinėjo, nors jai teko pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nepakankamos ir yra būtina kito sutuoktinio parama (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2013), o kitas sutuoktinis pagal savo turtinę padėtį gali tokį išlaikymą teikti. Taigi, nagrinėjamu atveju, nėra vienos būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – tikėtino atsakovės prašyme suformuluoto reikalavimo šioje dalyje pagrindimo.
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, skundžiamos nutarties turinį, atsakovės atskirajame skunde bei ieškovo atsiliepime išdėstytus argumentus, tai, kad nepilnamečių vaikų poreikiai yra užtikrinti – ieškovas moka jiems kas mėnesį išlaikymą, o atsakovė priešieškiniu nereiškė reikalavimo priteisti jai išlaikymo, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra niekaip susijusios su atsakovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymu, sprendžia, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti ieškovą K. J. kas mėnesį pervesti R. J. 2000 Eur ūkininko ūkio lėšų pragyvenimui iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje.
14. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad grėsmės būsimo sprendimo įvykdymui nėra, o atsakovės prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai suvaržytų ieškovo interesus, iškreiptų dar nepriimto ir neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo esmę dalyje dėl dalintino turto ir priteistinų kompensacijų, pažeistų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo ir ekonomiškumo principus bei prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui.
15. Apibendrinant, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
16. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nagrinėjimo procese šiuo atveju išsprendė skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, tačiau civilinės bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dar nėra baigtas, t. y. pirmosios instancijos teismas dar nėra priėmęs byloje procesinio sprendimo dėl ginčo esmės, kas reiškia, jog neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, Šiaulių apygardos teismas,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.