Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Žemesnės instancijos teismas

Dėl civilinės bylos Nr. 2-598-101/2006 nurodo, kad byla, panaikinus 2002-12-23 sprendimą, buvo nagrinėjama iki 2006-04-13, patirtos bylinėjimosi išlaidos 3 050 Lt. Nurodo, kad 2006-04-13 nutartimi byla perduota Vilniaus apygardos teismui, kaip pirmos instancijos teismui.

Dėl civilinės bylos Nr. 2-152-178/2009 nurodo, kad nagrinėjimas teisme tęsėsi nuo 2006-04-14 iki 2012-11-15, nors jau buvo priimtas 2004-12-21 nuosprendis, kuriuo žala valstybei priteista ir išieškota iš kaltų asmenų. Nors į šią aplinkybę LAT atkreipė dėmesį, bet ieškovių turto paieška tęsėsi nuo 2006-04-13 iki 2009-12-21, kas prieštaravo Konvencijos 6 str. 1 d., neigiamai atsiliepė ieškovių fizinei, psichinei sveikatai. Nurodo, kad ieškovės 2009-06-08 prašė pirmininko perduoti bylą nagrinėti kitam teisėjui. Tai, kad teismo veiksmai prieštaravo įstatymų ir Konvencijos nuostatoms, konstatavo LAT 2012-11-15 nutartyje. Teigia, kad dėl neteisėtų teismo veiksmų, ieškovės nuo 2000 m. iki 2012 m. pabaigos negalėjo naudotis savo žeme, dėl to buvo pažeistos jų teisės, numatytos Konvencijos 1 Protokolo 1 str. 1 d., tuo padaryta žala (CK 6.250 str. 1 d.). Nurodo, kad 2009-12-21 sprendimu ieškinys buvo atmestas, o tuo pagrindu 2013 m. ieškovėms atkurta nuosavybės teisė į tėvo turėtą žemę. Teigia, kad patirta neturtinė žala yra 4 400 Lt.

Pasak ieškovių, bendra bylinėjimosi išlaidų suma sudarė 15 966 Lt, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2009-12-21 sprendimu išlaidos buvo tik iš dalies priteistos, Lietuvos apeliacinio teismo 2010-11-18 nutartimi sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų panaikinta, tačiau LAT 2012-11-15 nutartimi ieškovėms priteista 2 340 Lt iš valstybės, t.y. po 468 Lt kiekvienai. Nurodo, kad nepriteistos bylinėjimosi išlaidos sudaro 13 626 Lt (15 966-2 340). Pasak ieškovių, bendra abiejų bylų negrąžinta bylinėjimosi suma, t.y. žala, sudaro 30 997,75 Lt (9 042,50 Eur), tad kiekvienai iš ieškovių priklauso po 1 808,50 Eur.

Dėl neturtinės žalos nurodo, kad civilinis persekiojimas buvo daromas vienu metu dvejose bylose, vienoje nuo 2000-10-10 iki 2011-10-04, kitoje nuo 2001 m. iki 2012-11-15, tad procesai tęsėsi daugiau nei 12 metų, toks terminas negali būti pateisinamas (Konvencijos 6 str. 1 d.), kas yra pakankamas pagrindas tenkinti neturtinį reikalavimą. Nurodo, kad dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių ieškovės palūžo ne tik psichiškai, bet ir fiziškai, nuskurdo materialiai, nes gyveno tik iš pensijos, o turėjo mokėti žyminius mokesčius, už teisines paslaugas. Teigia, kad ir šiai dienai nėra su kreditoriais atsiskaičiusios, kas yra pagrindas atlyginti neturtinę žalą (CK 6.250 str.).

Nurodo, kad neturtinė žala atsirado ir dėl to, kad ieškovės įvairiais būdais buvo žeminamos (kad dėl jų kaltės pagrobta žemė), kai nuosprendžiu buvo nustatyta, kad ją pagrobė valstybės pareigūnai. Nurodo, kad tai grubaus pobūdžio pažeminimas, įvertinus jų garbų amžių, tremtinių statusą. Nurodo, kad buvo priimti neteisingi, neteisėti sprendimai, tuo pažeidžiant CK 6.250 str. 1 d., 1.5 str., Konvencijos 6 str. 1 d., buvo areštuotas ieškovių turtas (būstai, kuriuose jos gyveno), dėl ko trukdoma jais naudotis, dėl ko jos gyveno baimėje, juos vienu metu bandyta parduoti.

Nurodo, kad T. I. teises perėmė T. R., kuri globojo savo silpnos sveikatos mamą, gyveno kartu su ja, kentėjo su ja nepatogumus ir pažeminimus, už T. I. dalyvavo ir visų bylų procesuose, tad ji pažeminimą pajuto dar labiau nei jos motina, dėl ko jai priklauso neturtinė žala.

Pasak ieškovių, turtinė ir neturtinė žala ieškovėms padaryta neteisėtais valstybės pareigūnų ir teismų veiksmais, tad ji turi būti valstybės atlyginta (CK 6.271 str. 1 d., 6.272 str. 2 d., 3 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovių atstovas pašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad neima konkretaus veiksmo, kad tai yra grandinė klausimų, kad EŽTT nurodė, kad 10 m. trunkantis procesas yra nesuderinamas su greitu bylos nagrinėjimu, kad nesiimta visų priemonių bylai greitai išnagrinėti, o bylos nebuvo sudėtingos. Teigia, kad visi pripažino, kad dokumentai buvo suklastoti, bet žalą priteisė iš ieškovių, bylos buvo neteisingai sprendžiamos. Teigia, kad žalos esmė yra tai, kad ieškovės buvo įtrauktos atsakovėmis, ieškinys atmestas, 10 m. buvo priteisinėjamos sumos, nors jų kaltės nebuvo. Nurodo, kad už pareigūnus atsako valstybė. Nurodo, kad bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos iš kaltų asmenų, bet LAT panaikino. Dėl kreipimosi į KT nurodo, kad nieko bendro neturėjo su bylomis. Teigia, kad valstybė nebūna kalta, kalti pareigūnai, už kuriuos atsako valstybė.

Teismo posėdžio metu Teisingumo ministerijos atstovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad negalima skaičiuoti tik proceso trukmės, kad reikia aiškintis priežastis, kodėl bylos tiek truko, ar teismas ėmėsi visų priemonių, koks buvo atsakovių elgesys. Nurodo, kad procesai užtruko dėl objektyvių priežasčių, bylos buvo nagrinėjamos intensyviai, jos buvo ir stabdomos, vienoje byloje dalyvavo net 27 proceso dalyviai, vienas nusikaltęs asmuo buvo pasislėpęs. Nurodo, kad proceso negalima sieti su valstybės veiksmais, žala atsirado dėl nusikaltimus padariusių asmenų. Nurodo, kad atstovai (dukra) neturi teisės į žalos atlyginimą. Teigia, kad žala yra nepagrįstai didelė. Dėl turtinės žalos nurodo, kad kitoje byloje visai kiti skaičiai, kad ieškovės tinkamai nesuformuluoja reikalavimų, kad yra speciali tvarka dėl bylinėjimosi išlaidų, t.y. gali prašyti priimti papildomą sprendimą. Nurodo, kad ieškovės tokia teise pasinaudojo praleidusios terminą, kitoje byloje apskritai toks prašymas nebuvo pateiktas. Teigia, kad argumentas, kad valstybė privalo atsakyti už pareigūnų padarytą žalą, nenagrinėtinas.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad advokatas pripažino, kad nusikaltimą padariusio asmens elgesys turėjo esminės reikšmės žalai atsirasti, kad be to nebūtų jokios žalos. Teigia, kad dėl nusikaltimo valstybei padaryta žala, tad reikėjo pažeidimus pašalinti. Pats LAT nurodė, kad prokuratūra turi būti įtraukta į bylą, kad civilinėse bylose ieškovės negalėjo turėti kitokio statuso, kaip atsakovių. Nurodo, kad yra priežastinis tiesioginis ryšys tarp žalos ir nusikalstamais veiksmais, bet ne su valstybės veiksmais. Dėl proceso trukmės nurodo, kad viena byla stabdyta 2 kartus, kitoje – tris kartus, stabdoma privalomais pagrindais, dėl kreipimosi kitoje civilinėje byloje į KT. Teigia, kad pagal EŽTT praktiką, proceso trukmės vertinimui svarbu ne laikotarpis, o šalių elgesys. Nurodo, kad byloje buvo didelis dalyvaujančių asmenų skaičius, neįteikti šaukimi ir pan., dėl ko procesas užtruko ne dėl valstybės institucijų veiksmų. Dėl turtinės žalos nurodė, kad teismai šį klausimą jau sprendė (LAT) ir priteisė atitinkamas sumas. Nurodo, kad ieškovės negali būti laikomos laimėjusiomis bylą, nes panaikinti visi sandoriai. Teigia, kad teismai nenagrinėjo nusikaltėlių deliktinės atsakomybės. Teigia, kad turtas prarastas dėl nusikaltimo.

Teismo posėdžio metu ŽŪM atstovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos savaime negali būti turtinė žala, kad ieškovės nepasinaudojo atskira CPK numatyta procedūra dėl jų priteisimo. Nurodo, kad neaišku, kokiais neteisėtais valstybės institucijų veiksmais (kas ir kada) padaryta neturtinė žala, teiginiai deklaratyvūs.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje kilo klausimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dėl neteisėtų valdžios institucijų bei teismo veiksmų, nagrinėjant civilines bylas.

Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškiniu prašė priteisti turtinę žalą, kuri pasireiškė kaip patirtos išnagrinėtose civilinėse bylose bylinėjimosi išlaidos (žyminiai mokesčiai ir išlaidos už teisines paslaugas), kurios nebuvo priteistos tuose procesuose.

Pagal CK 6.249 straipsnio pirmosios dalies nuostatą žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Pagal to paties straipsnio 4 dalies nuostatą, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

Pažymėtina, kad CK 6.249 straipsnis nenumato, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų į nuostolius būtų įskaičiuojamos ir bylinėjimosi išlaidos. Be to, į nuostolius gali būti įskaičiuojamos tik protingos išlaidos, susijusios su pažeistos teisės gynimu ne teismo tvarka (CK 6.249 str. 4 d. 3 p.).

Nagrinėjamu atveju ieškovių nurodyta žala pasireiškė žyminių mokesčių ir išlaidų už teisines paslaugas, patirtų išnagrinėtose civilinėse byloje, forma. Teismo nuomone, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas yra civilinio proceso dalis, reglamentuojamas CPK I dalies VIII skyriuje, bet ne deliktinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis. Teismas pažymi, kad žyminis mokestis ir išlaidos už advokato suteiktas paslaugas dėl savo procesinio pobūdžio atlygintinos CPK nustatyta tvarka, o ne kaip materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. Dėl nurodytų priežasčių teismas neturi pagrindo laikyti ieškovių nurodytų bylinėjimosi išlaidų turtine žala CK 6.249 straipsnio prasme ir spręsti dėl jos priteisimo iš valstybės.

Teismas taip pat pažymi, kad ieškovės turėjo visas teisines galimybes pasinaudoti CPK numatytomis priemonėmis nurodytose civilinėse bylose dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nepasinaudojimas, netinkamas pasinaudojimas tomis priemonėmis ar kitos objektyvios priežastys nesudaro pagrindo šioje byloje spręsti klausimą dėl turtinės žalos atlyginimo.

Ieškovių atstovas pripažino, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-11-15 nutartimi (civ. b. Nr. 3K-7-379/2012) priteisė ieškovėms 2 340 Lt bylinėjimosi išlaidų (po 468 Lt kiekvienai). Teismas taip pat pažymi, kad civilinėje byloje Nr. 2-152-178/2009 Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimu yra priteisęs L. P., S. K., T. I., A. Š., Z. Z. – po 2 040 Lt už advokato pagalbą, L. P. ir Z. Z. – po 558 Lt žyminio mokesčio. Šis sprendimas buvo apskųstas apeliacine ir kasacine tvarka, galutinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymas buvo išspręstas minėta LAT 2012-11-15 nutartimi, kuria priteista 2 340 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovėms iš viso.

Teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi prašymą priimti papildomą teismo sprendimą grąžino jį padavusiems asmenims; prašymu prašyta išaiškinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą ir nurodoma, kad bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos visiškai, o ne iš dalies: sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad priteista 6650 Lt žyminio mokesčio, tačiau šių išlaidų patirta 17 772,26 Lt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-10-04 nutartimi (civ. b. Nr. 3K-3-364/2011) išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių L. P., A. Š., Z. Z., T. I. ir S. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 3 d. nutarties peržiūrėjimo (ieškovių įvardintame I teisminiame procese), LAT Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 3 d. nutartį, kuria Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutartis palikta nepakeista, paliko nepakeistą.

Remiantis nurodytomis aplinkybėmis teismas ieškovių reikalavimą priteisti joms turtinę žalą atmeta kaip nepagrįstą. Teismo nuomone, reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo atmetus nurodytu pagrindu, kitų šalių argumentai dėl turtinės žalos priteisimo neturi esminės įtakos bylai teisingai išnagrinėti, tad dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl neturtinės žalos, padarytos dėl teisėjo, teismo neteisėtų veiksmų (CK 6.272 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo nuomone, senaties termino pradžia reikalavimui dėl neturtinės žalos pareikšti turi būti skaičiuojamas nuo sprendimų, kuriais iš esmės išspręstas ginčas dėl pareikštų materialiųjų reikalavimų, įsiteisėjimo dienos.

Pirmas ieškovių nurodomas civilinis procesas (dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999-01-08 sprendimų) baigėsi, t.y. ginčas dėl pareikštų materialiųjų reikalavimų, buvo išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2010-05-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-541-258/2010 (1 t., 35-39 b.l.).

Antras ieškovių nurodomas civilinis procesas (dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999-12-06 sprendimų) baigėsi, t.y. ginčas dėl pareikštų materialiųjų reikalavimų, buvo išspręstas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus 2012-11-15 nutartį civ. b. Nr. 3K-7-379/2012 (remiantis Liteko duomenimis ir prijungta byla), kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl restitucijos taikymo, jos santykio su baudžiamojoje byloje taikytu turto konfiskavimu ir sprendimo priėmimo dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėtumo aiškinimo ir taikymo.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo kreipėsi 2014-09-08 (gavimo spaudas teisme).

Žemesnės instancijos teismas

Nors ieškovės nėra suformulavusios prašymo dėl termino praleidimo atnaujinimo, tačiau nepaisant to, teismas privalo ex officio spręsti jo atnaujinimo klausimą ir priimti ieškovui dėl senaties palankų sprendimą. Situacija, kuomet asmuo dėl valstybės vardu neteisėtai veikusių asmenų ir užsitęsusių teismų procesų prarastų galimybę realizuoti teisę ginti savo galimai pažeistas teises ir interesus teisme, neatitiktų teisingumo principo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-352-464/2015).

Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teisingumo principu, ginčo pobūdžiu, taip pat atsižvelgęs į tai, kad senaties terminas nėra žymiai praleistas (kiek daugiau nei metai), teismas ex officio atnaujina terminą ieškinio reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo pareikšti (CPK 1.131 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju ieškovės teigia, kad neturtinė žala pasireiškė tuo, kad buvo priimami neteisingi ir neteisėti sprendimai, grąžinant žemę į valstybės fondą ir priteisiant jų vertę iš ieškovių, ką patvirtina aukštesnės instancijos teismų procesiniai sprendimai.

Lietuvos Respublik?s Konstitucijos 111 straipsnyje įtvirtinta teismų sistema. Teismų kompetencija nustatyta kituose įstatymuose, pvz., Teismų įstatyme, atitinkamame proceso kodekse. Civilinio proceso kodekse nustatyta sprendimų teisėtumo kontrolė, kuri reiškia, kad proceso dalyviai turi teisę reikalauti, kad žemesnės instancijos teismo sprendimas būtų peržiūrimas aukštesnės instancijos teisme. Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad teismų instancijos paskirtis yra šalinti galimas žemesnių teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti visuomenės teises ir teisėtus interesus. Kasacinis teismas pažymėjo, kad teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo instancinės kontrolės, o atskirais atvejais taikant ir proceso atnaujinimo institutą, nustatymas taip pat reiškia, jog neįmanoma visiškai išvengti teisingumo vykdymo klaidų, nes jas gali lemti tiek pažinimo ribos, tiek įstatymų netobulumas, jų nesuderinamumas, teisės ar įstatymo spragos, žmogaus realios galimybės žinoti viską, teisėjo subjektinės savybės ir daugelis kitų veiksnių. Tačiau klaidos galimybė nepateisina to, kad teisėjas turi teisę ją padaryti. Priešingu atveju būtų paneigta asmens teisė į teisingą teismą ir kad dėl jo būtų priimtas teisingas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracija v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-207/2011). Šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, kad teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Tai yra vertinamosios sąvokos. Vertinant klaidos akivaizdumą ir šiurkštumą gali būti atsižvelgta į taikytinos nuostatos vartojamų terminų suprantamumą, nuostatos tikslumą, įrodymų aiškumą, bylos aplinkybių sudėtingumą, ar teismui pagal aiškias bylos aplinkybes ir taikomą teisės nuostatą reikėjo tik ją pritaikyti, ir kitas aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju byloje kilo klausimas dėl restitucijos ieškovių atžvilgiu taikymo, pripažinus sandorius negaliojančiais. Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2012-11-15 nutartimi civ. b. Nr. 3K-7-379/2012 nurodė, kad restitucija taikytina tik tarp valstybės ir valstybei grąžintinų žemės sklypų įgijėjų, įvertinęs byloje susidariusią specifinę situaciją, teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus, kad LAT 2011-05-24 nutartimi pirmą kartą pritaikė CK 4.96 straipsnio 2 dalies nuostatas ir panaikino tuomečių įgijėjų (žemės sklypų savininkų) nuosavybės teises į jų valdomus žemės sklypus ir juos perdavė valstybės žinion, kad tiek turto konfiskavimas, tiek vindikacija atskiruose procesuose buvo pritaikyti pagal įstatymo leidėjo įtvirtintą teisinį reglamentavimą, kad teismams atskirai baudžiamajame ir civiliniame procese pritaikius teisės normas, matyti šalių teisių ir pareigų santykio neproporcingumas, kad turi būti derinamos taikytos baudžiamojo ir civilinio poveikio priemonės, siekiant išlaikyti jų proporcingumą, nes subjektas, kuris gauna turto vertę pagal baudžiamojo poveikio priemones, šioje byloje sutapo su žemės sklypų savininku, t. y. valstybe, besiremiančia daiktinės teisės gynimo priemone. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad teismas (teisėjas) padarė akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą dėl restitucijos taikymo. Vien teismo 2002-12-23 sprendimo ieškovių nurodytame antrame procese priėmimas (priimto apskritai net iki 2004-12-21 nuosprendžio priėmimo), peržiūrėtas instancine tvarka, negali būti laikomas pagrindu pripažinti ieškovių teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Taigi, nagrinėjamu atveju teismas nenustatė visų valstybės deliktinės atsakomybės sąlygų, dėl ko neturtinė žala ieškovėms negali būti priteista.

Teismas taip pat pažymi, kad vien aplinkybė, kad aukštesnės instancijos teismas panaikina žemesnės instancijos teismo sprendimą, savaime, nesant argumentų dėl akivaizdžios teismo/teisėjo klaidos, aiškinant ar taikant teisės aktus, nesudaro pagrindo reikalauti neturtinės žalos priteisimo. Iš esmės ieškovės kitų argumentų, išskyrus restitucijos taikymo abiejuose procesuose, nenurodė, o teismas, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus dėl restitucijos taikymo problematikos antrajame procese, dėl restitucijos taikymo problematikos pirmame procese nesikartoja.

Nagrinėjamu atveju ieškovės nurodo, kad teisminiai procesai užtruko pernelyg ilgai, t.y. daugiau nei 10 metų, kas sudaro pagrindą taikyti valstybės atsakomybę.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tinkamą teismo procesą. Šios konstitucinės teisės įgyvendinimas ir apsauga detalizuojami proceso įstatyme. CPK 7 straipsnyje numatyta, jog teismas imasi priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Tokia įstatymo nuostata yra ir pozityviosios valstybės pareigos pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, kuris numato, jog tais atvejais, kai yra sprendžiamas tam tikro asmens civilinio pobūdžio teisių ir pareigų ar jam pareikšto kokio nors baudžiamojo kaltinimo klausimas, toks asmuo turi teisę, kad bylą per įmanomai trumpiausią laiką viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir bešališkas teismas, įtvirtinimas. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės, todėl civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (LAT CBS teisėjų kolegijos 2009-02-04 nutartis c.b. Nr. 3K-3-5/2009; 2010-05-24 nutartis c.b. Nr. 3K-3-219/2010; kt.). Dėl to ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (LAT CBS teisėjų kolegijos 2008-06-16 nutartis c.b. Nr. 3K-3-319/2008; 2012-01-24 nutartis c.b. Nr. 3K-3-2/2012).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, atsižvelgiant į EŽTT jurisprudenciją, laikomasi nuostatos, kad proceso delsimu gali būti pripažintas toks laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga (LAT 2015-11-13 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-572-969/2015).

Žemesnės instancijos teismas

EŽTT jurisprudencijoje yra suformuluota taisyklė, kad nacionalinis teismas turi pareigą procesui vadovauti taip, kad jis vyktų skubiai ir veiksmingai (žr. pvz., Makarenko v. Ukraine, no. 43482/02, judgment of 1 February 2007, § 37). Pagal EŽTT praktiką netgi procese, pagrįstame šalių iniciatyvos principu, remiantis proceso per protingą laiką reikalavimais, nacionaliniai teismai privalo atidžiai tikrinti proceso eigą ir būti itin rūpestingi, tenkindami įvairaus pobūdžio šalių prašymus (pvz., prašymus atidėti bylos nagrinėjimą ir pan.) (žr., pvz., Tsirikakis v. Greece, no. 46355/99, judgment of 17 January 2002).

Žemesnės instancijos teismas

Pažymėtina, kad skundas administracinėje byloje Nr. 1-3-117/2001 (duomenys iš prijungtos administracinės bylos) yra gautas 2000-10-06, 2000-12-07 vyko teismo posėdis, jis atidėtas dėl atkūrimo bylų išreikalavimo, kitas posėdis įvyko 2001-01-15, atidėtas dėl liudytojo apklausos, 2001-02-09 posėdyje byla išnagrinėta, 2001-02-09 priimtas sprendimas panaikinti 1999-01-08 sprendimus (1 t., 70-71 b.l.), 2001-02-09 nutartimi iškelta baudžiamoji byla pagal BK 274 str. 3d. ir perduota prokurorui parengtiniam tyrimui organizuoti (1 t., 72-74 b.l.). Taigi, įvertinus, kad skundas gautas 2000-10-06, o sprendimas priimtas 2001-02-09, įvertinus nurodytą bylos nagrinėjimo intensyvumą, teismas neturi pagrindo konstatuoti ilgo teisminio proceso.

Dėl 2001-02-09 sprendimo 2001-02-23 gautas apeliacinis skundas, byla 2001-03-14 gauta apeliacinėje instancijoje, 2001-05-08 vyko teismo posėdis, 2001-05-08 priimta nutartis, kuriuo 2001-02-09 sprendimas panaikintas, byla grąžinta nagrinėti iš naujo (1 t., 96-100 b.l.), byla pirmosios instancijos teisme gauta 2001-05-21 (2 t., 100 b.l.), nustatytas terminas iki 2001-07-25 pareiškėjui pateikti duomenis apie įtraukiamus į bylą trečiuosius asmenis pagal apygardos teismo argumentus (2 t., 101 b.l.), iki 2001-09-19 terminas patikslinti skundą (2 t., 102 b.l.), 2001-10-25 priimtas 2001-10-24 gautas patikslintas skundas (2 t., 108-109, 110 b.l.), gavus atsiliepimus 2002-01-18 nutartimi yra paskirtas teismo posėdis 2002-02-04 ( 1 t., 168 b.l.), 2002-01-18 gautas ieškininis pareiškimas, 2002-01-21 taikytas areštas, įvyko 2002-02-04 teismo posėdis, byla 2002-02-04 nutartimi perduota nagrinėti Vilniaus m. 1-am apylinkės teismui (2 t., 232-233 b.l.).

Žemesnės instancijos teismas

Dėl 2003-02-19 teismo sprendimo 2003-03-12 gautas apeliacinis skundas, Vilniaus apygardos teismas 2003-05-19 nutartimi paliko nepakeistą teismo 2003-03-14 nutartį dėl apeliacinio skundo -trūkumų ištaisymo (3 t., 97-98 b.l.), 2003-07-08 nutartimi spręstas 2003-06-20 gautas prašymas dėl arešto panaikinimo, 2003-07-08 teismas atmetė atsakovių prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos teismas 2003-10-01 nutartimi paliko teismo 2003-02-19 sprendimą nepakeistą (3 t., 150-154 b.l.). 2003-12-30 gautas kasacinis skundas (3 t., 169 b.l.), 2004-01-29 sustabdytas sprendimo vykdymas, 2004-03-15 LAT nutartimi 2003-02-19 sprendimas ir 2003-10-01 nutartis panaikinti ir byla perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teismas, įvertinęs, kad per 1 metus iš esmės byla buvo išnagrinėta apeliacinėje ir kasacinėje instancijoje, neturi pagrindo spręsti apie per ilgą procesą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą.

2004-06-09 nutartimi (4 t., 1 b.l.) nustatytas terminas iki 2004-07-01 pašalinti LAT nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, pateikti įrodymus, 2004-07-05 vyko teismo posėdis, 2004-07-05 nutartimi byla sustabdyta iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla (4 t., 23-24 b.l.), 2006-02-03 nutartimi teismas atnaujino bylos Nr. 2-598-101/2006 nagrinėjimą, pasiūlė prokurorui reikšti ieškinius dėl viešojo intereso gynimo iki 2006-02-24 (4 t., 70-71 b.l.), 2006-02-23 prokuroras nurodė ieškinius pateiksiantis iki 2006-03-31, 2006-04-10 gautas prokuratūros ieškinys, 2006-04-13 nutartimi ieškinys priimtas, byla perduota nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui (4 t., 156 b.l.), byla šiame teisme gauta 2006-05-02, 2006-05-25 nutartimi leista prokurorui nepateikti dokumentų priedų (4 t., 180 b.l.), 2006-05-25 nustatytas terminas atsiliepimams pateikti ( 4 t., 181 b.l.), 2006-05-25 spręstas klausimas dėl arešto taikymo, Lietuvos apeliacinis teismas 2006-08-03 nutartimi 2006-05-25 nutartį dėl arešto paliko nepakeistą (5 t., 110-111 b.l.), 2006 m. birželio mėnesį gaunami atsiliepimai, 2006-07-01 nutartimi jie priimami, 2006-10-31 paskiriamas posėdis (6 t., 299-300 b.l.), 2006-09-15 nutartimi ieškovas įpareigotas atsakovams pranešti apie teismo posėdžio vietą ir laiką (6 t., 302 b.l.), 2006-10-12 spaudoje buvo paskelbta apie 2006-10-31 teismo posėdį (7 t., 4, 5 b.l.), 2006-10-30 gautas patikslintas ieškinys (7 t., 16 b.l.), 2006-10-31 atsakovų pareiškimas dėl bylos stabdymo ir kreipimosi į LR Konstitucinį teismą (7 t., 27 b.l.), 2006-10-31 įvyko teismo posėdis, 2007-01-16 paskirtas kitas teismo posėdis, nustatytas terminas atsiliepimams pateikti, posėdžio metu sprendžiamas klausimas ir dėl kreipimosi į KT, 2007-03-15 nutartimi byla Nr. 2-524-45/07 stabdoma iki KT išnagrinės civilinę bylą Nr. 2-274-44/2006 (8 t., 166-173 b.l.) dėl CK 4.96 str. 2 d., 2009-10-12 nutartimi byla atnaujinta, teismo posėdis paskirtas 2010-01-26 (8 t., 176 -178 b.l.), 2010-04-15, teismo sprendimas byloje Nr. 2-541-258/2010 priimtas 2010-05-10 (8 t., 288-297 b.l.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, nustatęs nepagrįstą delsimą, dėl kurio yra atsakingi tiek ieškovės (jų atstovas), tiek teismas, kad procesui vadovauja ne šalys, o teismas, laiko, kad yra pagrindas pripažinti, jog didesnė atsakomybės dėl nepateisinamai užtrukusio civilinio proceso dalis tenka valstybės institucijai (teismui), tad argumentas dėl per ilgo civilinio proceso, pasireiškusio nepateisinamo pobūdžio delsimu, pripažintinas iš dalies teisiškai pagrįstu.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinis skundas gautas 2003-01-06 (2 t., 99 b.l.), dėl gautų atskirųjų skundų Vilniaus apygardos teismas pasisakė 2003-02-25 nutartimi (2 t., 145-146 b.l.), apeliacinis skundas priimtas 2003-04-07 nutartimi, 2003-04-03 esant sumokėtam žyminiam mokesčiui už jį (2 t., 172 b.l.). Gavus atsiliepimus į apeliacinį skundą, teismo posėdis įvyko 2003-05-29 , Vilniaus apygardos teismo 2003-06-05 nutartimi teismo 2002-12-23 sprendimas paliktas nepakeistas (2 t., 209-211 b.l.). Kasacinis skundas gautas 2003-09-01, byla išnagrinėta 2003-12-13 (2 t., 231-234 b.l.), panaikinus sprendimą ir nutartį, bylą perdavus nagrinėti iš naujo. Taigi, apeliacinėje ir kasacinėje instancijose byla išnagrinėta mažiau nei per metus (apeliacinis skundas priimtas 2003-07-07, išnagrinėta kasacinėje instancijoje – 2003-12-13), t.y. per sąlyginai trumpą laiko tarpą, nesant jokių delsimo/vengimo požymių.

2004-01-26 teismas kreipėsi dėl viešojo intereso gynimo į Generalinį prokurorą (3 t., 1 b.l.), 2004-03-04 gautas prokuratūros atsakymas, 2004-04-09 paskirtas teismo posėdis 2004-05-05 (3 t., 7 b.l.), 2004-06-17 gautas 2004-06-16 kaltinamasis aktas (3 t., 25 b.l.), 2004-07-05 įvyko teismo posėdis, 2004-07-05 nutartimi byla sustabdyta iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo (3 t., 94-95 b.l.). Nors Lietuvos apeliacinis teismas 2005-12-02 nutartimi baudž. b. Nr. 1A-213/2005 atmetė apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2004-12-21 nuosprendžio baudž. b. Nr. 1-375/2004, civilinė byla atnaujinta 2006-02-03 nutartimi būtent 2006-02-01 atsakovių atstovų prašymu (3 t., 99-100 b.l.). Teisme 2006-04-10 gautas prokuroro ieškinys 93 t., 105 b.l.), 2006-04-13 nutartimi byla persiųsta pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui (3 t., 181 b.l.), 2006-05-09 nutartimi taikytas areštas (3 t., 188-189 b.l.), 2006-05-15 nustatytas terminas atsiliepimams paduoti, gavus atsiliepimus, 2006-09-22 nutartimi paskirtas teismo posėdis 2006-10-17 (4 t., 76 b.l.), kuris atidėtas 2006-11-22, nepranešus visiems proceso dalyviams apie teismo posėdį (4 t., 116 b.l.), 2006-10-20 gautas patikslintas ieškinys (4 t., 132 b.l.), 2006-11-22 teismo posėdis atidėtas 2007-01-23 dėl ieškovo ketinimo tikslinti ieškinį ir dėl posėdžio vietos ir laiko skelbimo spaudoje (4 t., 223 b.l.). 2006-12-06 gautas patikslintas ieškinys (5 t., 3 b.l.), 2007-02-23 įvyko teismo posėdis, 2007-01-23 nutartimi (5 t., 71-73 b.l.) byla sustabdyta iki LR Konstitucinis teismas išnagrinės bylą Nr. 2-274-44/2006 dėl CK 4.96 str. 2 d. išaiškinimo. 2008-11-24 advokato prašymu (5 t., 94-97 b.l.), byla 2008-11-25 nutartimi atnaujinta, teismo posėdis paskirtas 2009-02-09 (5 t., 101 b.l.), atidėtas 2009-04-15 (5 t., 164 b.l.). 2009-02-10 gautas patikslintas ieškinys (5 t., 171 b.l.), gavus atsiliepimus 2009-04-15 teismo posėdis atidėtas 2009-06-15 dėl aplinkybės dėl proceso atnaujinimo dėl juridinio fakto nustatymo kitoje byloje (6 t., 93 b.l.), 2009-05-14 nutartimi (6 t., 104-111 b.l.) byla sustabdyta iki civilinės bylos Nr. 2-15995-834/2007 dėl proceso atnaujinimo. 2009-10-16 prokuratūros prašymu byla 2009-10-20 nutartimi atnaujinta (6 t., 16 b.l.), teismo posėdis paskirtas 2009-12-07.