- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-04
- Bylos Nr.
- 3K-3-364/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Simniškis (pirm.), Gražina Davidonienė, Vincas Verseckas (pran.)
- Atsakovas
- L. P., A. Š., Z. Z., T. I., S. K., Vilniaus apskrities viršininko administracijai, L. J., T. M., D. M., D. R., R. J., B. J., V. J. R., R. P., S. P., A. B., O. Ž., T. Ž., R. A., G. K., A. K., O. A. K., R. L., M. L., J. M., V. K., J. B., R. R.
- Ieškovas
- Vilniaus apygardos vyriausiojo
- Kategorijos
- 102.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių L. P., A. Š., Z. Z., T. I. ir S. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, L. P., A. Š., Z. Z., T. I., S. K., L. J., T. M., D. M., D. R., R. J., B. J., V. J. R., R. P., S. P., A. B., O. Ž., T. Ž., R. A., G. K. , A. K. , O. A. K., R. L., M. L., J. M., G. K., V. K., J. B., R. R., dėl Vilniaus apskrities viršininko sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir žemės sklypų grąžinimo valstybei.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 10 d. sprendimu Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį patenkino iš dalies ir, be kita ko, priteisė iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos A. Š., S. K., T. I., Z. Z. ir L. P. 6650 Lt žyminio mokesčio.
Vilniaus apygardos teisme 2010 m. birželio 7 d. gautas atsakovių L. P., A. Š., Z. Z., T. I. ir S. K. (toliau – atsakovės) prašymas išaiškinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą. Prašyme nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos visiškai, o ne iš dalies: sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad priteista 6650 Lt žyminio mokesčio, tačiau šių išlaidų patirta 17 772,26 Lt. Anot atsakovių, sprendžiant iš sprendimo motyvų, išlaidos priteistos už advokato atstovavimą; šia prasme sprendimas neaiškus.
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 28 d. nutartimi nustatė terminą iki 2010 m. rugpjūčio 25 d. prašymo trūkumams ištaisyti. Teismas nurodė, kad pateiktame procesiniame dokumente turi būti detalizuotas 17 772,26 Lt išlaidų pobūdis, įrodymai, patvirtinantys kiekvienos atsakovės nurodyto dydžio išlaidų apmokėjimo dalį, apmokėjimo faktą patvirtinantys įrodymai, pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Šalies argumentai
2010 m. rugpjūčio 10 d. pateiktu patikslintu prašymu atsakovės prašė priimti papildomą sprendimą – iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteisti bylinėjimosi išlaidas: L. P. – 2961,24 Lt; A. Š. – 3261,24 Lt; Z. Z. – 2963,24 Lt; T. I. – 2959,24 Lt; S. K. – 5926,80 Lt. Atsakovės nurodė, kad iš byloje pateiktų kvitų matyti, jog 6650 Lt sumokėta advokatų kontorai už teisines paslaugas, todėl ši suma priteista pagrįstai. Papildomas sprendimas turėtų būti priimtas tik dėl žyminio mokesčio, kurį atsakovės sumokėjo už paduodamus apeliacinį ir kasacinį skundus.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi prašymą priimti papildomą teismo sprendimą grąžino jį padavusiems asmenims. Teismas nurodė, kad klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima kelti per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 2 dalis). Šis terminas baigėsi 2010 m. gegužės 30 d. (CPK 75 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovių atskirąjį skundą, 2011 m. vasario 3 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutartį paliko nepakeistą. Atkreipusi dėmesį į procesinių teisių kreiptis dėl papildomo sprendimo priėmimo (CPK 277 straipsnis) ir dėl sprendimo išaiškinimo (CPK 278 straipsnis) skirtumus, kolegija konstatavo, kad atsakovės 2010 m. birželio 7 d. pateikė prašymą išaiškinti 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą, o šalindamos teismo nurodytus šio prašymo trūkumus, ne tik pašalino prašymo trūkumus, bet ir pakeitė jo dalyką, t. y. užuot prašiusios išaiškinti sprendimą, prašė priimti papildomą sprendimą. Pažymėjusi, kad kiekviena procesinė teisė gali būti įgyvendinama tik CPK nustatyta tvarka bei terminais, kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo nutartimi, jog prašymas priimti papildomą sprendimą paduotas praleidus terminą. Kolegija pažymėjo ir tai, kad jau prašymo išaiškinti sprendimą padavimo dieną (2010 m. birželio 7-ąją) buvo praleistas terminas klausimui dėl papildomo sprendimo priėmimo kelti; atsakovės yra atstovaujamos advokato, kuriam žinoma procesinių teisių įgyvendinimo tvarka. Be to, atsakovės net neprašė praleistą terminą atnaujinti, nenurodė svarbių jo praleidimo priežasčių. Kolegija konstatavo, kad teismo darbo trūkumai ir klaidos gali būti ištaisomi CPK nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju atsakovės, manančios, kad bylinėjimosi išlaidos buvo netinkamai paskirstytos, galėjo šią sprendimo dalį skųsti apeliaciniu skundu, arba galėjo CPK nustatyta tvarka ir terminais kelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovės prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 3 d. nutartį ir priimti papildomą sprendimą – priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismas sprendimu kasatorėms priteisė 6650 Lt, nurodydamas, kad tai žyminis mokestis, nors šios išlaidos yra susijusios su apmokėjimu už teisines paslaugas. Taigi žyminio mokesčio priteisimo klausimas liko neišspręstas. Bylinėjimosi išlaidos dėl apmokėjimo už teisines paslaugas sudarė 6650 Lt, o sumokėto žyminio mokesčio suma – 18 067,76 Lt. Dėl to skųsti sprendimą apeliacine tvarka nebuvo pagrindo. Reikėjo priimti tik papildomą sprendimą (CPK 277 straipsnis), tačiau tokį sprendimą turėjo priimti pats pirmosios instancijos teismas, priėmęs pagrindinį sprendimą (CPK 277 straipsnio 1 dalis). Anot kasatorių, nereikėjo jokio papildomo prašymo, kad būtų priimtas papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, juolab kad toks prašymas buvo pareikštas pirmosios instancijos teismui, kai byla buvo nagrinėjama iš esmės; taip pat buvo pateikti atitinkami įrodymai. Taigi nenagrinėti šio klausimo ir tuo klausimu nepriimti sprendimo nebuvo pagrindo. Dėl to teismas pažeidė CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas; bylinėjimosi išlaidų klausimas nebuvo išspręstas dėl pirmosios instancijos teismo kaltės.
2. Kadangi teismas sprendimo priėmimo metu nepriteisė žyminio mokesčio, tai pagal CPK 277 straipsnio 1 dalį turėjo priimti papildomą sprendimą, tačiau to irgi nepadarė. Dėl to teismas pažeidė ir CPK 277 straipsnio 1 dalies nuostatas. Nėra kito būdo šiam klausimui išspręsti, kaip priimti papildomą sprendimą, o pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai šio klausimo neišsprendė, nors dėl to, minėta, kaltas pirmosios instancijos teismas. Ši įstatymo taikymo klaida gali būti ištaisyta tik bylą peržiūrint kasacine tvarka ir priimant tuo klausimu sprendimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad:
1. Nors Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje ir nurodyta, jog atsakovėms priteisiama 6650 Lt žyminio mokesčio, tačiau motyvuojamojoje dalyje aiškiai konstatuota, kad ši suma priteisiama už advokato pagalbą. Taigi kasatorės, žinodamos, kad žyminio mokesčio jos sumokėjo 18 067,76 Lt, o už advokato pagalbą ir atstovavimą – 6650 Lt, iš tokio teismo sprendimo akivaizdžiai privalėjo suprasti, kad teismas priteisė ne žyminį mokestį, o atstovavimo išlaidas, t. y. neišsprendė jų prašymo priteisti žyminį mokestį.
2. Ta aplinkybė, kad teismas neišsprendė dalies prašymų, neatleidžia proceso dalyvių nuo pareigos būti atidiems ir rūpestingiems bei patiems imtis procesinių priemonių (apeliacinis skundas, prašymas priimti papildomą sprendimą) savo teisėms užtikrinti. Kasatorės pasinaudojo savo teise kreiptis dėl papildomo sprendimo priėmimo, tačiau praleido terminą.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime, be ieškovo atsiliepime į kasacinį skundą išdėstytų dalies analogiškų argumentų, nurodoma, kad:
1. Tiek kasatorių, tiek Vilniaus apskrities viršininko administracijos procesinė padėtis – atsakovai. Teismo sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies, todėl bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintai ir atmestai reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Darytina išvada, kad vienų iš atsakovų reikalavimu bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš kito atsakovo, neatitiktų CPK įtvirtinto bendrojo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principo „pralaimėjęs moka“.
Žemesnės instancijos teismas
2. Civilinė byla teismo sprendimu išnagrinėta iki 2010 m. liepos 1 d. (Apskrities valdymo įstatymo ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo 2 straipsnio 4 dalis), todėl atsakovas nėra tinkama šalis šioje byloje ir iš jo bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
3. Atkreipęs dėmesį į CPK 98 straipsnio 1, 2 dalies nuostatas ir jų aiškinimo bei taikymo praktiką, atsakovas teigia, kad pagal bylos duomenis kasatorių prašomos atlyginti išlaidos nebuvo detalizuotos, nenurodytas jų pobūdis, nepateikti apmokėjimo faktą patvirtinantys įrodymai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos kasacinio nagrinėjimo ribų
CPK 340 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismų sprendimai ir nutartys šiame skyriuje nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti apskųsti ir peržiūrėti kasacine tvarka. Pagal CPK 341 straipsnio 1 dalį kasacija negalima dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių, neperžiūrėtų apeliacine tvarka. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad šioje civilinėje byloje priimtas ir įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimas, kuris neperžiūrėtas apeliacine tvarka, nėra ir negali būti peržiūrėjimo kasacine tvarka objektas. Dėl to teisėjų kolegija nepasisako dėl kasacinio skundo teiginių, kuriais ginčijamas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimo teisėtumas.
Dėl teismo papildomo sprendimo priėmimo tvarkos
CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu: 1) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; 2) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
Taigi pagal CPK 277 straipsnio 1 dalį papildomas sprendimas gali būti priimamas tiek teismo, priėmusio byloje sprendimą, iniciatyva, tiek dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo iškėlė būtent kasatorės, pateikusios 2010 m. rugpjūčio 10 d. patikslintą prašymą, o ne teismas. Kita vertus, pažymėtina, kad, vadovaujantis pirmiau nurodyta CPK 277 straipsnio 2 dalimi, nepriklausomai nuo klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo iškėlusio subjekto (teismo ar dalyvaujančių byloje asmenų), aptariamas klausimas gali būti iškeliamas per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Taigi nagrinėjamu atveju papildomo sprendimo priėmimo klausimas galėjo būti keliamas ne vėliau kaip 2010 m. gegužės 31 d. (CPK 74 straipsnio 5 dalis). Skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad jau prašymo išaiškinti sprendimą padavimo dieną (2010 m. birželio 7-ąją) aptariamasis terminas buvo praleistas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nutartyje pažymėjo, kad kasatorės net neprašė šio termino atnaujinti, nenurodė svarbių jo praleidimo priežasčių. Šių apeliacinės instancijos teismo motyvų ir išvadų kasatorės kasaciniu skundu neginčija (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
CPK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims. Kadangi kasatorių prašymas priimti teismo papildomą sprendimą pateiktas praleidus nustatytą terminą ir nebuvo prašoma praleistą terminą atnaujinti (CPK 78 straipsnis), tai pateiktas prašymas turėjo būti grąžinamas jį padavusiems asmenims. Būtent tai nagrinėjamoje byloje padarė Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi prašymą priimti papildomą teismo sprendimą grąžinęs jį padavusiems asmenims.
Patikrinusi apskųstas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutartis teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jų naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kasaciniame teisme patirta 489,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatorių – po 97,93 Lt iš kiekvienos kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš kasatorių L. P. (duomenys neskelbtini), A. Š. (duomenys neskelbtini), Z. Z. (duomenys neskelbtini), T. I. (duomenys neskelbtini) ir S. K. (duomenys neskelbtini) po 97,93 Lt (devyniasdešimt septynis litus ir 93 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.