Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. S. , V. J. ir J. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. pripažintas kaltu ir nuteistas :

- pagal BK 182 str. 2 d. (G. K. nuosavybės teisių atkūrimas) laisvės atėmimu ketveriems metams ir šešiems mėnesiams;

- pagal BK 300 str. 2 d. (G. K. nuosavybės teisių atkūrimas) laisvės atėmimu dvejiems metams;

- pagal BK 228 str. 1 d. (G. K. nuosavybės teisių atkūrimas) laisvės atėmimu vieneriems metams;

- pagal BK 182 str. 2 d. (A. K. nuosavybės teisių atkūrimas) laisvės atėmimu ketveriems metams ir šešiems mėnesiams;

- pagal BK 300 str. 2 d. (A. K. nuosavybės teisių atkūrimas) laisvės atėmimu dvejiems metams;

- pagal BK 228 str. 1 d. (A. K. nuosavybės teisių atkūrimas) laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. ir 6 d., bausmes, paskirtas pagal BK 182 str. 2 d., 300 str. 2 d., 228 str. 1 d. (G. K. nuosavybės teisių atkūrimas) subendrinus griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. ir 6 d., bausmes, paskirtas pagal BK 182 str. 2 d., 300 str. 2 d., 228 str. 1 d. (A. K. nuosavybės teisių atkūrimas) subendrinus griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., paskirtas bausmes subendrinus iš dalies jas sudedant, paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams ir devyniems mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

Taikytas Lietuvos Respublikos 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymas „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 4 str. 2 d. 1 p. ir neatliktoji laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinta vienu penktadaliu.

- pagal BK 182 str. 2 d. (G. K. nuosavybės teisių atkūrimas) laisvės atėmimu ketveriems metams ir šešiems mėnesiams;

- pagal BK 182 str. 2 d. (A. K. nuosavybės teisių atkūrimas) laisvės atėmimu ketveriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., paskirtas bausmes subendrinus iš dalies jas sudedant, paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams ir devyniems mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

Taikytas Lietuvos Respublikos 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymas „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 4 str. 2 d. 1 p. ir neatliktoji laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinta vienu penktadaliu.

Pagal BK 300 str. 2 d. V. J. išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

- pagal BK 182 str. 2 d. (G. K. nuosavybės teisių atkūrimas) laisvės atėmimu ketveriems metams;

- pagal BK 182 str. 2 d. (A. K. nuosavybės teisių atkūrimas) laisvės atėmimu ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., paskirtas bausmes subendrinus iš dalies jas sudedant, paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams ir trims mėnesiams.

Taikytas Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 11 d. įstatymas „Dėl amnestijos akto“ 1 str. 1 d. 3 p. ir nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies J. B. atleista.

Vadovaujantis BK 72 str. 2 d. 3 p. ir 72 str. 5 d., iš nuteistųjų V. J. ir J. B. priteista konfiskuoti po 240120 Lt.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas S. Ž. , tačiau nuosprendis jo atžvilgiu apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. nuteistas už tai, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, suklastojo tikrus dokumentus, dėl ko buvo padaryta didelės žalos, taip pat jis veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. J. ir J. B. apgaule įgijo V. J. ir J. B. naudai didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

1997 m. antrame pusmetyje, tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną, Vilniuje, G. S. , eidamas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus (toliau tekste-Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus) vedėjo pavaduotojo pareigas ir būdamas valstybės tarnautoju, susitarė su J. B. ir V. J. įvykdyti sukčiavimą ir apgaule V. J. ir J. B. naudai įgyti didelės vertės turtą - Vilniaus apskrities viršininko valdomus laisvos valstybinės žemės fondo sklypus, esančius Vilniaus mieste, t.y. suklastoti tikrus dokumentus, juos pateikti kaip tikrus ir, G. S. piktnaudžiaujant pasitikėjimu, suklaidinti Vilniaus apskrities viršininką, kad šis perduotų laisvus valstybinės žemės sklypus V. J. atstovaujamų asmenų nuosavybėn. Vykdydamas nusikaltimo padarymo planą 1997 m., laikotarpyje nuo spalio mėn. iki lapkričio mėn., tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną, Vilniuje, V. J., veikdamas išankstinio susitarimo ribose, pasiūlė savo giminaitėms A. Š. , L. P. , S. K. , Z. Z. ir T. I. pagalbą dėl nuosavybės teisių į jų tėvų G. K. ir A. K. žemę, tariamai buvusią (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), bei įtikino A. Š. , L. P. , S. K. , Z. Z. ir T. I. išduoti V. J. įgaliojimą atstovauti jas tvarkant dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, tariamai priklausiusią jų tėvams G. K. ir A. K. , gauti nuosavybės dokumentus, juos įregistruoti, tvarkyti dokumentus dėl žemės sklypų pardavimo, parduoti žemės sklypus, pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartis, gauti pinigus. 1997 m. lapkričio 21 d. į Vilniaus m. 5-ojo notarų biuro, buvusio Vilniuje, Birželio 23-osios g. 5, patalpose A. Š. , L. P. , S. K., Z. Z. ir T. I. patvirtino notarei savo valią duoti V. J. įgaliojimą ir pasirašė notarės parengtą įgaliojimą. Toliau vykdant nusikaltimo padarymo planą V. J. , naudodamasis įgaliojimo jam suteikiamomis teisėmis, 1997 m. lapkričio 27 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje Zujūnų seniūnijoje, buvusiame Vilniaus r., Zujūnų sen., Zujūnų k., Buivydiškių g. 3 (toliau tekste - Vilniaus r. žemėtvarkos skyrius), gavo nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko G. K. (duomenys neskelbtini) tariamai turėtą žemę bylos dokumentų kopijas, kurias 1997 m., laikotarpyje nuo lapkričio 27 d. iki gruodžio 2 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną, Vilniuje, pagal išankstinį susitarimą perdavė J. B., o pastaroji, 1997 m. gruodžio 2 d. Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus, buvusio Vilniuje, Gedimino pr. 37, patalpose šias dokumentų kopijas pateikė G.S. . G.S., tikrai žinodamas, kad G.K. iki nacionalizacijos Vilniuje neturėjo žemės, ir kad A. Š. , L. P. , S. K. , Z. Z. ir T. I. nuosavybės teisės negali būti atkuriamos naujų žemės sklypų perdavimo neatlygintinai nuosavybėn būdu, kad prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į G. K. neva turėtą žemę buvo paduotas į Vilniaus r. žemėtvarkos skyrių, kad J. B. pateiktos dokumentų nepatvirtintos kopijos negali būti pagrindas įregistruoti naują nuosavybės teisių atkūrimo bylą, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, pasinaudodamas savo valdingais įgalinimais, veikdamas išankstinio susitarimo ribose, 1997 m. gruodžio 2 d. Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus patalpose neteisėtai raštu pavedė Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus specialistei V. B. įregistruoti nuosavybės teisių atkūrimo bylą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko G. K. neva turėtą žemę Vilniaus mieste. V. B. , dėl suklydimo G. S. apgaulės įtakoje, pasitikėdama juo kaip valstybės tarnautoju, ir manydama, jog yra pagrindas įregistruoti naują nuosavybės teisių atkūrimo bylą, 1997 m. lapkričio 27 d. Vilniaus m. žemėtvarkos skyriuje įregistravo nuosavybės teisių atkūrimo į G. K. neva Vilniuje turėtą žemę bylą (duomenys neskelbtini). Toliau vykdydamas nusikaltimo padarymo planą, V. J. 1998 m. spalio 5 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijai pateikė prašymą, kuriame nurodė žinomai neteisingus duomenis-kad 9 ha dydžio žemės sklypas, priklausęs G. K. ir A. K. , buvo dabartinio Laisvės pr. vietoje, Vilniaus mieste, bei prašyme nurodė, jog jo atstovaujami asmenys sutinka gauti nuosavybėn naujus žemės sklypus, 1998 m. gruodžio 18 d. V. J. surašė, o J. B. pateikė Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus darbuotojams V. J. atstovaujamų asmenų vardu surašytą sutikimą gauti naujus žemės sklypus Santariškių kvartale.

Toliau vykdydamas nusikaltimo padarymo planą G. S. 1998 m. gruodžio mėn., tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną, Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus patalpose, tikrai žinodamas, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, jog G. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė nekilnojamąjį turtą, taip pat tikrai žinodamas, jog nėra dokumentų, kurie patvirtintų, jog G. K. nuosavybės teisėmis turėjo žemės Vilniuje, ir kad nėra teisinio pagrindo atkurti A. K. , S. K. , A. Š. , L. P. , Z. Z. ir T. I. nuosavybės teises į G. K. neva turėtą žemę naujų žemės sklypų perdavimo neatlygintinai nuosavybėn būdu, atliko žemės sklypų kainų paskaičiavimą ir suklastojo tikrus dokumentus - piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi parengė Vilniaus apskrities viršininko sprendimų dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietėms A. K. , S. K. , A. Š. , L. P. , Z. Z. ir T. I. projektus, į kuriuos įrašė žinomai melagingas žinias, t.y., kad pretendentės A. K. (mirusi), S. K. , A. Š. , L. P. , Z. Z. ir T. I. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko G. K. neva nuosavybės teisėmis valdytą 9,83 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), naujų bendros nominalios 202050 Lt vertės (bendros nominalios indeksuotos 323280 Lt vertės) žemės sklypų Nr.110, Nr.111, Nr.125, Nr.126, Nr.133, Nr.134, esančių (duomenys neskelbtini) (toliau tekste - gyv. kv.), Vilniuje, perdavimo neatlygintinai nuosavybėn būdu, ir patvirtino (vizavo) juos savo parašu, aukščiau nurodytais veiksniais pažeisdamas:

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr.VIII-730 (1997-07-02 redakcija) 2 str. reikalavimus, t.y., kad žemės reformos tikslai yra įgyvendinti Lietuvos Respublikos piliečių teises į žemės nuosavybę bei naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant neteisėtai nusavintą žemę, perduodant ar suteikiant neatlygintinai nuosavybėn valstybinę žemę;

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo Įstatymo Nr.VIII-359 (1997-07-01 redakcija) l str. 2 d. l p., 2 str. l d. 3 p., 3 str. l d. l p., 5 str. 2 d. 2 p., 10 str. l d., 2 d., 3d., 11 str. l d., 17 str. l d., 18 str. l d. reikalavimus, t.y., kad nuosavybės teisės atkuriamos tik piliečiams, kurie nustatyta tvarka pateikia nustatytos formos prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą ir kartu su prašymu pateikia nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, kad piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę nagrinėja Vyriausybės įgaliota institucija, kad naujas žemės sklypas mieste piliečiams neatlygintinai perduodamas nuosavybėn tik atkuriant buvusio savininko, t.y., asmens, kurio nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas, vaikams nuosavybės teises į žemę, buvusią iki 1995-06-01 miestams priskirtose teritorijose, kad sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo gali būti priimtas tik pateikus dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teisę;

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr.1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (1997-11-11 redakcija) 2 p. l pp., 2 p. 3 pp., 6 p., 9 p., 11 p., 12 p., 13 p., 33 p., 34 p. 2 pp., 98 p., 99 p. reikalavimus, t.y., kad prašymus atkurti nuosavybės teises gali paduoti turto savininkai ar jų teisių paveldėtojai, kad nustatytos formos prašymai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo pateikiami apskričių viršininkų administracijų miestų rajonų žemėtvarkos skyrių vadovams arba darbuotojams pagal žemės buvimo vietą, kad piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į kaimo vietovėje esančią žemę nagrinėja rajonų žemėtvarkos skyriai pagal žemės buvimo vietą, o prašymus atkurti nuosavybės teises į miestuose esančią žemę nagrinėja miestų, rajonų žemėtvarkos skyriai, kad piliečių nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą atkuriamos tik turto savininko-asmens, kurio nekilnojamasis turtas pagal buvusios TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas-vaikams (į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį), kad nuosavybės teisė gali būti atkurta tik esant nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams, kuriuos turi išnagrinėti miestų, rajonų žemėtvarkos skyriai, o jei dokumentų nepakanka piliečiams turi būti pasiūloma kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto įrodymo;

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-08-15 nutarimu Nr.331 patvirtintos Piliečių prašymų atstatyti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą padavimo tvarkos l p. reikalavimus, t.y., kad piliečiai, turintys teisę į nuosavybės teisės atstatymą, nustatytos formos prašymus dėl išlikusio nekilnojamojo turto sugrąžinimo paduoda miestų rajonų valdyboms pagal išlikusio nekilnojamojo turto buvimo vietą, kartu su prašymu pateikiami pilietybę ir nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai;

Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 1994-04-20 Įsakymu Nr.220 patvirtintos Nuosavybės teisės į žemę, esančią miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse, atstatymo darbų tvarkos 4 p. reikalavimus, t.y., kad miestų valdybų žemėtvarkos tarnybos perima iš rajonų valdybų žemėtvarkos tarnybų sukomplektuotas bylas nuosavybės teisės atstatymui į žemę, esančią kaimo vietovėje, tačiau nustatytąja tvarka priskirtą miestams;

Vilniaus apskrities viršininko 1997-11-17 įsakymu Nr.1933-01 patvirtintų Vilniaus m. skyriaus nuostatų 2 p., 3 p., 8 p. l pp., 9 p. 5 pp., 9 p. 15 pp. reikalavimus, t.y., kad Vilniaus m. žemėtvarkos skyrius savo veikloje organizuojant žemės reformos, nuosavybės teisių į žemę atkūrimo darbus vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Vilniaus apskrities viršininko įsakymais ir kitais norminiais aktais, organizuoja jų įgyvendinimą Vilniaus mieste nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimais, rengia Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimų dėl žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai projektus vykdo valstybinės žemės nuosavybės teisių apsaugą ir žemės įstatymų laikymosi kontrolę.

Po to, 1998 m. gruodžio mėn., tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną, Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus patalpose, G. S. , piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, šiuos sprendimų projektus, kaip parengtus remiantis tikra pretendenčių A. K. , S. K. , A. Š. , L. P. , Z. Z. ir T. I. teise neatlygintinai įgyti žemės sklypus nuosavybėn, kartu su nuosavybės teisių atkūrimo bylos (duomenys neskelbtini) dokumentais perdavė Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus vedėjui S. Ž. , tuo jį suklaidindamas, o S. Ž. , pasitikėdamas G. S. kaip valstybės tarnautoju, jo apgaulės įtakoje ir netinkamai atlikdamas savo pareigas-nepatikrinęs nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančių dokumentų, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr. VIII-730 (1997-07-02 redakcija) 2 str. reikalavimus; Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr.VIII-359 (1997-07-01 redakcija) l str. 2 d. l p., 2 str. l d. 3 p., 3 str. l d. l p., 5 str. 2 d 2 p., 10 str. l d., 2 d., 3 d., 11 str. l d., 17 str., l d., 18 str. l d. reikalavimus; 1997 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamoji turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (1997-11-11 redakcija) 2 p. l pp., 2 p. 3 pp., 6 p., 9 p., 11 p., 12 p., 13 p., 33 p., 34 p. 2 pp. 98 p., 99 p. reikalavimus; 1997-11-17 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr.1933-01 patvirtintų Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus nuostatų 2 p., 3 p., 8 p. l pp, 9 p. 5 pp., 9 p. 15 pp. reikalavimus, šiuos sprendimų projektus patvirtino (vizavo) savo parašu, bei šie sprendimų projektai buvo pateikti Vilniaus apskrities viršininkui A. Vi. pasirašyti kaip dokumentai, parengti remiantis tikra pretendenčių A. K. , S. K. , A. Š. , L. P. , Z. Z. ir T. I. teise neatlygintinai įgyti žemės sklypus nuosavybėn. 1999 m. sausio 8 d. Vilniaus apskrities viršininkas A. Vi. pasirašė sprendimus Nr.01-154, Nr.01-155, Nr.01-156, Nr.01-157, Nr.01-158, Nr.01-159, kuriais neteisėtai atkūrė A. K. , S. K. , A. Š. , L. P. , Z. Z. ir T. I. nuosavybės teises į 9,83 ha ploto buvusio savininko G. K. žemę, neva buvusią (duomenys neskelbtini), ir perdavė S. K. , A. Š. , L. P. , Z. Z. ir T. I. neatlygintinai nuosavybėn naujus bendros nominalios indeksuotos 323280 Lt vertės laisvos valstybinės žemės fondo sklypus Nr.110, Nr.111, Nr.125, Nr.126, Nr.133, Nr.134, esančius (duomenys neskelbtini).

G. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, 1999 m. sausio mėn., laikotarpyje nuo 8 d. iki 12 d., Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus patalpose įgijęs Vilniaus apskrities viršininko sprendimus Nr.01-154, Nr.01-155, Nr.01-156, Nr.01-157, Nr.01-158, Nr.01-159, 1999 m. sausio mėn., laikotarpyje nuo 8 d. iki 12 d., Vilniuje, perdavė juos J. B. ir V. J. , o V. J. 1999 m. sausio 12 d. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo, esančio Bokšto g. 10, Vilniuje, patalpose pateikė šio filialo registratoriui nurodytus Vilniaus apskrities viršininko sprendimus su prašymu atlikti šiais sprendimais neatlygintinai perduotų nuosavybėn žemės sklypų teisinę registraciją. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo registratoriui priėmus sprendimą įregistruoti S. K. , A. Š. , L. P. , Z. Z. ir T. I. nuosavybės teises į žemės sklypus Nr.110, Nr.111, Nr.125, Nr.126, Nr.133, Nr.134, esančius (duomenys neskelbtini), V. J. juos faktiškai įgijo savo ir J. B. nuosavybėn, kadangi, naudodamasis jam įgaliojimo suteiktomis teisėmis jis galėjo žemės sklypais disponuoti kaip savo apie tai nežinant įgaliojimą išdavusioms S. K. , A. Š. , L. P. , Z. Z. ir T. I. , ir vėliau suteiktus žemės sklypus pardavė, o gautas pinigines lėšas pasisavino.

Tokiu būdu G. S., būdamas valstybės tarnautoju, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, davęs neteisėtą nurodymą pradėti nuosavybės teisių atkūrimo bylą, įrašęs į tikrus dokumentus- Vilniaus apskrities viršininko sprendimus-žinomai melagingas žinias bei patvirtinęs (vizavęs) juos savo parašu, Vilniaus apskrities viršininkui 1999 m. sausio 8 d. pasirašius G. S. parengtus ir patvirtintus sprendimus Nr.01-154, Nr.01-155, Nr.01-156, Nr.01-157, Nr.1-158, Nr.01-159, suklastojo šiuos tikrus dokumentus, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. J. ir J. B., tyčia neteisėtai apgaule V. J. ir J. B. naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, t.y., bendros nominalios indeksuotos 323280 Lt vertės Vilniaus apskrities viršininko valdytus laisvos valstybinės žemės fondo sklypus, ir šiais savo veiksmais padarė didelę 323280 Lt materialinę žalą valstybei bei diskreditavo Vilniaus apskrities viršininko administracijos instituciją, t.y., padarė didelę žalą žemės reformą vykdančios institucijos bei valstybinės valdžios prestižui.

Taip pat, G. S. nuteistas už tai, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, suklastojo tikrus dokumentus, dėl ko buvo padaryta didelės žalos, taip pat jis veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. J. ir J. B. apgaule įgijo V. J. ir J. B. naudai didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

G. S. , J. B. ir V. J. , pasinaudodami tuo, jog buvo sukurtas nusikaltimo padarymo planas-apgaule V. J. ir J. B. naudai įgyti didelės vertės turtą-Vilniaus apskrities viršininko valdomus laisvos valstybinės žemės fondo sklypus, esančius Vilniaus mieste, t.y. suklastoti tikrus dokumentus, juos pateikti kaip tikrus ir, G. S. piktnaudžiaujant pasitikėjimu, suklaidinti Vilniaus apskrities viršininką, kad šis perduotų laisvus valstybinės žemės sklypus V. J. atstovaujamų asmenų nuosavybėn, taip pat pasinaudodami tuo, jog V. J. buvo gavęs A. Š. , L. P. , S. K. , Z. Z. ir T. I. įgaliojimą atstovauti jas tvarkant dokumentus dėl nuosavybės teisių atstatymo į žemę, priklausiusią G. K. ir A. K., gauti nuosavybės dokumentus, juos įregistruoti, tvarkyti dokumentus dėl žemės sklypų pardavimo, parduoti žemės sklypą, pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartis, gauti pinigus, toliau kartu tęsė nusikalstamą veiklą. G. S. , eidamas Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas ir būdamas valstybės tarnautoju, vykdydamas nusikaltimo padarymo planą, tikrai žinodamas, jog nuosavybės teisių atkūrimo į A. K. neva turėtą žemę buvusiame Dubovkos km., Vilniuje, byla (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota neteisėtai, nesant pretendentų prašymo ir kitų būtinų dokumentų, taip pat tikrai žinodamas, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, jog A. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė nekilnojamąjį turtą, neva buvusį buvusiame (duomenys neskelbtini), ir kad nėra teisinio pagrindo atkurti A. K. , S. K. , A. Š. , L. P. , Z. Z. ir T. I. nuosavybės teises į A. K. neva turėtą žemę naujų žemės sklypų perdavimo neatlygintinai nuosavybėn būdu, 1999 m. lapkričio 22 d. Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus patalpose suklastojo tikrus dokumentus-piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi parengė Vilniaus apskrities viršininko sprendimų dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietėms A. K. , S. K. , A. Š. , L. P. , Z. Z. ir T. I. projektus, į kuriuos įrašė žinomai melagingas žinias, t.y., kad pretendentės A. K. (mirusi), S. K. , A. Š. , L. P. , Z. Z. ir T. I. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės A. K. neva nuosavybės teisėmis valdytą 1,27 ha ploto žemės sklypą, esantį buvusiame (duomenys neskelbtini), naujų bendros nominalios 98212,5 Lt vertės (bendros nominalios indeksuotos 157140 Lt vertės) žemės sklypų Nr.28, Nr.32, Nr.33, Nr.34, Nr.35, Nr.36, esančių (duomenys neskelbtini), perdavimo neatlygintinai nuosavybėn būdu, ir patvirtino (vizavo) juos savo parašu, aukščiau nurodytais veiksmais pažeisdamas:

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr.VIII-730 (1997-07-02 redakcija) 2 str. reikalavimus, t.y., kad žemės reformos tikslai yra įgyvendinti Lietuvos Respublikos piliečių teises į žemės nuosavybę bei naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant neteisėtai nusavintą žemę, perduodant ar suteikiant neatlygintinai nuosavybėn valstybinę žemę;

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 (1997-07-01 redakcija) l str. 2 d. l p., 2 str. l d. 3 p., 3 str. l d. l p., 5 str. 2 d. 2 p., 10 str. l d., 2 d., 3 d., 11 str. l d., 17 str. l d., 18 str. l d. reikalavimus, t.y., kad nuosavybės teisės atkuriamos tik piliečiams, kurie nustatyta tvarka pateikia nustatytos formos prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą ir kartu su prašymu pateikia nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, kad piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę nagrinėja Vyriausybės įgaliota institucija, kad naujas žemės sklypas mieste piliečiams neatlygintinai perduodamas nuosavybėn tik atkuriant buvusio savininko, t.y., asmens, kurio nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas, vaikams nuosavybės teises į žemę, buvusią iki 1995-06-01 miestams priskirtose teritorijose, kad sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo gali būti priimtas tik pateikus dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teisę;

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 1997-09-29 Nr.1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (1997-11-11 redakcija) 2 p. l pp., 2 p. 3 pp., 6 p., 9 p., 11 p., 12 p., 13 p., 33 p., 34 p. 2 pp., reikalavimus, t.y., kad prašymus atkurti nuosavybės teises gali paduoti turto savininkai ar jų teisių paveldėtojai, kad nustatytos formos prašymai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo pateikiami apskričių viršininkų administracijų miestų, rajonų žemėtvarkos skyrių vadovams arba darbuotojams pagal žemės buvimo vietą, kad piliečių nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą atkuriamos tik turto savininko-asmens, kurio nekilnojamasis turtas pagal buvusios TSRS (LTSR) Įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas-vaikams (į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį), kad nuosavybės teisė gali būti atkurta tik esant nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams, kuriuos turi išnagrinėti miestų, rajonų žemėtvarkos skyriai, o jei dokumentų nepakanka piliečiams turi būti pasiūloma kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto įrodymo;

Vilniaus apskrities viršininko 1997-11-17 Įsakymu Nr.1933-01 patvirtintų Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus nuostatų 2 p., 3 p., 8 p. l pp., 9 p. 5 pp., 9 p. 15 pp. reikalavimus, t.y., kad Vilniaus m. žemėtvarkos skyrius savo veikloje organizuojant žemės reformos, nuosavybės teisių į žemę atkūrimo darbus vadovaujasi Lietuvos Respublikos Įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Vilniaus apskrities viršininko įsakymais ir kitais norminiais aktais, organizuoja jų įgyvendinimą Vilniaus mieste nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimais, rengia Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimų dėl žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai projektus, vykdo valstybinės žemės nuosavybės teisių apsaugą ir žemės įstatymų laikymosi kontrolę.

Po to, 1999 m. lapkričio 22 d., Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus patalpose, G. S. , piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, šiuos sprendimų projektus, kaip parengtus remiantis tikra pretendenčių A. K. , S. K. , A. Š. , L. P. , Z. Z. ir T. I. teise neatlygintinai įgyti žemės sklypus nuosavybėn, kartu su nuosavybės teisių atkūrimo bylos(duomenys neskelbtini) dokumentais perdavė Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus vedėjui S. Ž., tuo jį suklaidindamas, o S. Ž., pasitikėdamas G. S. kaip valstybės tarnautoju, jo apgaulės įtakoje ir netinkamai atlikdamas savo pareigas-nepatikrinęs nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančių dokumentų, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr.VIII-730 (1997-07-02 redakcija) 2 str. reikalavimus; Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr.VIII-359 (1997-07-01 redakcija) l str. 2 d. l p., 2 str. l d. 3 p., 3 str. l d. l p., 5 str. 2 d. 2 p., 10 str. l d., 2 d., 3 d, 11 str. l d., 17 str. l d., 18 str. l d. reikalavimus; 1997-09-29 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (1997-11-11 redakcija) 2 p. l pp., 2 p. 3 pp., 6 p., 9 p., 11 p., 12 p., 13 p., 33 p., 34 p. 2 pp. reikalavimus; 1997-11-17 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr.1933-01 patvirtintų Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus nuostatų 2 p., 3 p., 8 p. l pp., 9 p. 5 pp., 9 p. 15 pp. reikalavimus; Vilniaus apskrities viršininko administracijos sekretoriaus 1999-06-14 patvirtintos Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus vedėjo pareiginės instrukcijos 7 p. 8 pp., 9 p. l pp., 9 p. 2 pp. reikalavimus, šiuos sprendimų projektus patvirtino (vizavo) savo parašu, bei šie sprendimų projektai buvo pateikti Vilniaus apskrities viršininkui A. Vi. pasirašyti kaip dokumentai, parengti remiantis tikra pretendenčių A. K. , S. K. , A. Š. , L. P. , Z. Z. ir T. I. teise neatlygintinai įgyti žemės sklypus nuosavybėn. 1999 m. gruodžio 6 d. Vilniaus apskrities viršininkas A. Vi. pasirašė sprendimus Nr.01-418, Nr.01-419, Nr.01-420, Nr.01-421, Nr.01-422, Nr.01-423, kuriais neteisėtai atkūrė A. K. , S. K. , A.Š., L. P. , Z. Z. ir T. I. nuosavybės teises į 1,27 ha ploto buvusios savininkės A. K. žemę, neva buvusią (duomenys neskelbtini), ir perdavė S. K. , A. Š. , L. P. , Z. Z. ir T. I. neatlygintinai nuosavybėn naujus bendros nominalios indeksuotos 157140 Lt vertės laisvos valstybinės žemės fondo sklypus Nr.28, Nr.32, Nr.33, Nr.34, Nr.35, Nr.36, esančius (duomenys neskelbtini).

G. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, 1999 m. gruodžio mėn., laikotarpyje nuo 6 d. iki 9 d., Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus patalpose įgijęs minėtus Vilniaus apskrities viršininko sprendimus Nr.01-418, Nr.01-419, Nr.01-420, Nr.01-421, Nr.01-422, Nr.01-423, 1999 m. gruodžio mėn., laikotarpyje nuo 6 d. iki 9 d., Vilniuje perdavė juos J. B. ir V. J., o V. J. 1999 m. gruodžio mėn., laikotarpyje nuo 6 d. iki 9 d., Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo, esančio Bokšto g. 10, Vilniuje, patalpose pateikė šio filialo registratoriui nurodytus Vilniaus apskrities viršininko sprendimus su prašymu atlikti šiais sprendimais neatlygintinai perduotų nuosavybėn žemės sklypų teisinę registraciją. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo registratoriui priėmus sprendimą įregistruoti S. K. , A. Š. , L. P. , Z. Z. ir T. I. nuosavybės teises į žemės sklypus Nr.01-418, Nr.01-419, Nr.01-420, Nr.01-421, Nr.01-422, Nr.01-423, esančius (duomenys neskelbtini), V. J. juos faktiškai užvaldė savo ir J. B. nuosavybėn, kadangi, naudodamasis jam įgaliojimo suteiktomis teisėmis jis galėjo žemės sklypais disponuoti kaip savo apie tai nežinant įgaliojimą išdavusioms S. K. , A. Š. , L. P. , Z. Z. ir T. I., ir vėliau suteiktus žemės sklypus pardavė, o gautas pinigines lėšas pasisavino.

Tokiu būdu G. S., būdamas valstybės tarnautoju, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, įrašęs į tikrus dokumentus-Vilniaus apskrities viršininko sprendimus, žinomai melagingas žinias bei patvirtinęs (vizavęs) juos savo parašu, Vilniaus apskrities viršininkui 1999 m. gruodžio 6 d. pasirašius G. S. parengtus ir patvirtintus sprendimus Nr.01-418, Nr.01-419, Nr.01-420, Nr.01-421, Nr.01-422, Nr.01-423, suklastojo šiuos tikrus dokumentus, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. J. ir J. B. , tyčia neteisėtai apgaule V. J. ir J. B. naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, t.y., bendros nominalios indeksuotos 157140 Lt vertės Vilniaus apskrities viršininko valdytus laisvos valstybinės žemės fondo sklypus, ir šiais savo veiksmais padarė didelę 157140 Lt materialinę žalą valstybei bei diskreditavo Vilniaus apskrities viršininko administracijos instituciją, t.y., padarė didelę žalą žemės reformą vykdančios institucijos bei valstybinės valdžios prestižui.

V. J. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G. S. ir J. B. apgaule įgijo savo ir J. B. naudai didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

1997 m. antrame pusmetyje, tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną, Vilniuje, V. J. ir J. B. susitarė su G. S. , ėjusiu Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus (toliau tekste-Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus) vedėjo pavaduotojo pareigas, įvykdyti sukčiavimą ir apgaule V. J. ir J. B. naudai įgyti didelės vertės turtą-Vilniaus apskrities viršininko valdomus laisvos valstybinės žemės fondo sklypus, esančius Vilniaus mieste, t.y. suklastoti tikrus dokumentus, juos pateikti kaip tikrus ir, G. S. piktnaudžiaujant pasitikėjimu, suklaidinti Vilniaus apskrities viršininką, kad šis perduotų laisvus valstybinės žemės sklypus V. J. atstovaujamų asmenų nuosavybėn. Vykdydamas nusikaltimo padarymo planą ir veikdamas išankstinio susitarimo ribose, V. J. 1997 m., laikotarpyje nuo spalio mėn. iki lapkričio mėn., tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną, Vilniuje, pasiūlė savo giminaitėms A. Š. , L. P. , S. K. , Z. Z. ir T. I. pagalbą dėl nuosavybės teisių į jų tėvų G. K. ir A. K. žemę, tariamai buvusią (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atkūrimo, žadėdamas pasinaudojant savo asmeniniais ryšiais su valstybės tarnautojais padėti atkurti nuosavybės teises ir parduoti gautus sklypus, o gautas pinigines lėšas perduoti nurodytoms giminaitėms, bei, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, įtikino A. Š. , L. P. , S. K. , Z. Z. ir T. I. išduoti V. J. įgaliojimą atstovauti jas tvarkant dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, tariamai priklausiusią jų tėvams G. K. ir A. K., gauti nuosavybės dokumentus, juos įregistruoti, tvarkyti dokumentus dėl žemės sklypų pardavimo, parduoti žemės sklypus, pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartis, gauti pinigus. 1997 m. lapkričio 21d. Vilniaus m. 5-ojo notarų biuro, buvusio Vilniuje, Birželio 23-iosios g. 5, patalpose A. Š. , L. P. , S. K. , Z. Z. ir T. I., pasitikėdamos V. J. ir jo apgaulės įtakoje manydamos, jog V.J. visus veiksmus atliks jų naudai, patvirtino notarei savo valią duoti V. J. įgaliojimą ir pasirašė notarės parengtą įgaliojimą. Toliau vykdant nusikaltimo padarymo planą V. J., naudodamasis įgaliojimo jam suteikiamomis teisėmis, 1997 m. lapkričio 27 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje Zujūnų seniūnijoje, buvusiame Vilniaus r., Zujūnų sen., Zujūnų k., Buivydiškių g. 3, gavo nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko G. K. (duomenys neskelbtini) tariamai turėtą žemę bylos dokumentų kopijas. V. J. , veikdamas išankstinio susitarimo ribose, tikrai žinodamas, jog G. K. iki nacionalizacijos Vilniuje nuosavybės teise neturėjo žemės, kad A. Š. , L. P. , S. K. , Z. Z. ir T. I. nuosavybės teisės negali būti atkuriamos naujų žemės sklypų perdavimo neatlygintinai nuosavybėn būdu, kad nėra jokio pagrindo aukščiau nurodytas kopijas perduoti į Vilniaus m. žemėtvarkos skyrių ir kad jo gautos dokumentų kopijos bus panaudotos vykdant sukčiavimą, 1997 m., laikotarpyje nuo lapkričio 27 d. iki gruodžio 2 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną, Vilniuje, aukščiau nurodytų dokumentų kopijas perdavė J. B., o pastaroji 1997 m. gruodžio 2 d. Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus, buvusio Vilniuje, Gedimino pr. 37, patalpose dalį nurodytų dokumentų kopijų pateikė G. S., nuslėpdama kitų dokumentų, galinčių turėti reikšmės sprendimo priėmimui, kopijas. G. S., veikdamas išankstinio susitarimo ribose, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, 1997 m. gruodžio 2 d. Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus patalpose neteisėtai pavedė Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus specialistei V. B. įregistruoti nuosavybės teisių atkūrimo bylą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko G. K. neva turėtą žemę Vilniaus mieste. V. B., dėl suklydimo G. S. apgaulės įtakoje 1997 m. lapkričio 27 d. Vilniaus m. žemėtvarkos skyriuje įregistravo nuosavybės teisių atkūrimo į G. K. neva Vilniuje turėtą žemę bylą (duomenys neskelbtini). 1998 m. spalio 2 d. Vilniuje, V. J., toliau vykdydamas nusikaltimo padarymo planą, užpildė prašymą Vilniaus apskrities viršininkui, kuriame nurodė žinomai neteisingus duomenis-kad 9 ha dydžio žemės sklypas, priklausęs G. K. ir A. K., buvo dabartinio Laisvės pr. vietoje, Vilniaus mieste, bei nurodė, jog jo atstovaujami asmenys sutinka gauti nuosavybėn naujus žemės sklypus, ir šį prašymą 1998 m. spalio 5 d. pateikė Vilniaus apskrities viršininko administracijai. 1998 m. gruodžio 18 d. V. J. pasirašė, o J. B. pateikė Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus darbuotojams V. J. atstovaujamų asmenų vardu surašytą sutikimą gauti naujus žemės sklypus Santariškių kvartale.

Toliau vykdydamas nusikaltimo padarymo planą G. S. 1998 m. gruodžio mėn., tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną, Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus patalpose, tikrai žinodamas, kad nėra teisinio pagrindo atkurti A. K. , S. K. , A. Š. , L. P. , Z. Z. ir T. I. nuosavybės teises į G. K. neva turėtą žemę naujų žemės sklypų perdavimo neatlygintinai nuosavybėn būdu, suklastojo tikrus dokumentus, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi parengė Vilniaus apskrities viršininko sprendimų dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietėms A. K. , S. K. , A. Š. , L. P. , Z. Z. ir T. I. projektus, į kuriuos įrašė žinomai melagingas žinias, t.y., kad pretendentės A. K. (mirusi), S. K. , A. Š. , L. P. , Z. Z. ir T. I. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko G. K. neva nuosavybės teisėmis valdytą 9,83 ha ploto žemės sklypą, esanti (duomenys neskelbtini), naujų bendros nominalios 202050 Lt vertės (bendros nominalios indeksuotos 323280 Lt vertės) žemės sklypų Nr.110, Nr.111, Nr.125, Nr.126, Nr.133, Nr.134, esančių (duomenys neskelbtini) (toliau tekste - gyv. kv.), perdavimo neatlygintinai nuosavybėn būdu, ir patvirtino (vizavo) juos savo parašu, aukščiau nurodytais veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr. VIII-730 (1997-07-02 redakcija) 2 str. reikalavimus; Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamoji turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 (1997-07-01 redakcija) l str. 2 d. l p., 2 str. l d. 3 p., 3 str. l d. l p., 5 str. 2 d. 2p., 10 str. l d, 2 d., 3 d., 11 str. l d, 17 str. l d, 18 str. l d. reikalavimus; 1997-09-29 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (1997-11-11 redakcija) 2 p. l pp., 2 p. 3 pp., 6 p., 9 p., 11 p., 12 p., 13 p., 33 p., 34 p. 2 pp., 98 p., 99 p. reikalavimus; 1991-08-15 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.331 patvirtintos Piliečių prašymų atstatyti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą padavimo tvarkos l p. reikalavimus; 1994-04-20 Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro įsakymu Nr.220 patvirtintos Nuosavybės teisės į žemę, esančią miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse, atstatymo darbų tvarkos 4 p. reikalavimus; 1997-11-17 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr.1933-01 patvirtintų Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus nuostatų 2 p., 3 p., 8 p. l pp., 9 p. 5 pp., 9 p. 15 pp. reikalavimus. Po to, G. S. , piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, šiuos sprendimų projektus, kaip parengtus remiantis tikra pretendenčių A. K. , S. K. , A. Š. , L. P. , Z. Z. ir T. I. teise neatlygintinai įgyti žemės sklypus nuosavybėn, kartu su nuosavybės teisių atkūrimo bylos (duomenys neskelbtini) dokumentais perdavė Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus vedėjui S. Ž. , tuo jį suklaidindamas, o S. Ž. , pasitikėdamas G. S. kaip valstybės tarnautoju, jo apgaulės įtakoje ir netinkamai atlikdamas savo pareigas-nepatikrinęs nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančių dokumentų, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr.VIII-730 (1997-07-02 redakcija) 2 str. reikalavimus; Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr.VIII-359 (1997-07-01 redakcija) l str. 2 d. l p., 2 str. l d. 3 p., 3 str. l d. l p., 5 str. 2 d. 2 p., 10 str. l d., 2 d., 3 d., 11 str. l d., 17 str. l d., 18 str. l d. reikalavimus; 1997 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (1997-11-11 redakcija) 2 p. 1pp., 2 p. 3 pp., 6 p., 9 p., 11 p., 12 p., 13 p., 33 p., 34 p. 2 pp., 98 p., 99 p. reikalavimus; 1997-11-17 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr.1933-01 patvirtintų Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus nuostatų 2 p., 3 p., 8 p. l pp., 9 p. 5 pp., 9 p. 15 pp. reikalavimus; šiuos sprendimų projektus patvirtino (vizavo) savo parašu, bei šie sprendimų projektai buvo pateikti Vilniaus apskrities viršininkui A. Vi. pasirašyti kaip dokumentai, parengti remiantis tikra pretendenčių A. K. , S. K. , A. Š. , L. P. , Z. Z. ir T. I. teise neatlygintinai įgyti žemės sklypus nuosavybėn. 1999 m. sausio 8 d. Vilniaus apskrities viršininkas A. Vi. pasirašė sprendimus Nr.01-154, Nr.01-155, Nr.01-156, Nr.01-157, Nr.01-158, Nr.01-159, kuriais neteisėtai atkūrė A. K. , S. K. , A. Š. , L. P. , Z. Z. ir T. I. nuosavybės teises į 9,83 ha ploto buvusio savininko G. K. žemę, neva buvusią (duomenys neskelbtini), ir perdavė S. K. , A. Š. , L. P. , Z. Z. ir T. I. neatlygintinai nuosavybėn naujus bendros nominalios indeksuotos 323280 Lt vertės laisvos valstybinės žemės fondo sklypus Nr.110, Nr.111, Nr.125, Nr.126, Nr.133, Nr.134, esančius (duomenys neskelbtini).

G. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, 1999 m. sausio mėn., laikotarpyje nuo 8 d. iki 12 d., Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus patalpose įgijęs Vilniaus apskrities viršininko sprendimus Nr.01-154, Nr.01-155, Nr.01-156, Nr.01-157, Nr.01-158, Nr.01-159, 1999 m. sausio mėn., laikotarpyje nuo 8 d. iki 12 d., Vilniuje perdavė juos J. B. ir V. J. , o V. J. 1999 m. sausio 12 d. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo, esančio Bokšto g. 10, Vilniuje, patalpose pateikė šio filialo registratoriui nurodytus Vilniaus apskrities viršininko sprendimus su prašymu atlikti šiais sprendimais neatlygintinai perduotų nuosavybėn žemės sklypų teisinę registraciją. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo registratoriui priėmus sprendimą įregistruoti S. K. , A. Š. , L. P. , Z. Z. ir T. I. nuosavybės teises į žemės sklypus Nr.110, Nr.111, Nr.125, Nr.126, Nr.133, Nr.134, esančius (duomenys neskelbtini), V. J. juos faktiškai įgijo savo ir J. B. nuosavybėn, kadangi, naudodamasis jam įgaliojimo suteiktomis teisėmis jis galėjo žemės sklypais disponuoti kaip savo apie tai nežinant įgaliojimą išdavusioms S. K. , A. Š. , L. P. , Z. Z. ir T. I. , ir vėliau suteiktus žemės sklypus pardavė, o gautas pinigines lėšas pasisavino.

Tokiu būdu V. J., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G. S. ir J. B., tyčia neteisėtai apgaule savo ir J. B. naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, t.y., bendros nominalios indeksuotos 323280 Lt vertės Vilniaus apskrities viršininko valdytus laisvos valstybinės žemės fondo sklypus, ir šiais savo veiksmais padarė 323280 Lt materialinę žalą valstybei.

Taip pat V. J. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G. S. ir J. B. apgaule įgijo savo ir J. B. naudai didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

V. J. , J. B. ir G. S. , pasinaudodami tuo, jog buvo sukurtas nusikaltimo padarymo planas-apgaule V. J. ir J. B. naudai įgyti didelės vertės turtą-Vilniaus apskrities viršininko valdomus laisvos valstybinės žemės fondo sklypus, esančius Vilniaus mieste, t.y. suklastoti tikrus dokumentus, juos pateikti kaip tikrus ir, G. S. piktnaudžiaujant pasitikėjimu, suklaidinti Vilniaus apskrities viršininką, kad šis perduotų laisvus valstybinės žemės sklypus V. J. atstovaujamų asmenų nuosavybėn, taip pat pasinaudodami tuo, jog V. J. buvo gavęs A. Š. , L. P. , S. K. , Z. Z. ir T. I. įgaliojimą atstovauti jas tvarkant dokumentus dėl nuosavybės teisių atstatymo į žemę, priklausiusią G. K. ir A. K. , gauti nuosavybės dokumentus, juos įregistruoti, tvarkyti dokumentus dėl žemės sklypų pardavimo, parduoti žemės sklypą, pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartis, gauti pinigus, toliau kartu tęsė nusikalstamą veiklą. G. S. , eidamas Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas ir būdamas valstybės tarnautoju, vykdydamas nusikaltimo padarymo planą, tikrai žinodamas, jog nuosavybės teisių atkūrimo į A. K. neva turėtą žemę buvusiame (duomenys neskelbtini), byla (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota neteisėtai, kad nėra teisinio pagrindo atkurti A. K. , S. K. , A. Š. , L. P. , Z. Z. ir T. I. nuosavybės teises į A. K. neva turėtą žemę naujų žemės sklypų perdavimo neatlygintinai nuosavybėn būdu, 1999 m. lapkričio 22 d. Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus patalpose suklastojo tikrus dokumentus-piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi parengė Vilniaus apskrities viršininko sprendimų dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietėms A. K. , S. K. , A. Š. , L. P. , Z. Z. ir T. I. projektus, į kuriuos įrašė žinomai melagingas žinias, t.y., kad pretendentės A. K. (mirusi), S. K. , A. Š. , L. P. , Z. Z. ir T. I. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. K. neva nuosavybės teisėmis valdytą l ,27 ha ploto žemės sklypą, esantį buvusiame (duomenys neskelbtini), nauju bendros nominalios 98212,5 Lt vertės (bendros nominalios indeksuotos 157140 Lt vertės) žemės sklypų Nr.28, Nr.32, Nr.33, Nr.34, Nr.35, Nr.36, esančių (duomenys neskelbtini), perdavimo neatlygintinai nuosavybėn būdu, ir patvirtino (vizavo) juos savo parašu, aukščiau nurodytais veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos žemės reformos Įstatymo Nr.VIII-730 (1997-07-02 redakcija) 2 str. reikalavimus; Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr.VIII-359 (1997-07-01 redakcija) l str. 2 d. l p., 2 str. l d. 3 p., 3 str. l d. l p., 5 str. 2 d 2 p., 10 str. l d., 2 d., 3 d., 11 str. l d., 17 str. l d., 18 str. l d. reikalavimus; 1997-09-29 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (1997-11-11 redakcija) 2 p. l pp., 2 p. 3 pp., 6 p., 9 p., 11 p., 12 p., 13 p., 33 p., 34 p. 2 pp. reikalavimus; 1997-11-17 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 1933-01 patvirtintų Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus nuostatų 2 p., 3 p., 8 p. l pp., 9 p. 5 pp., 9 p. 15 pp. reikalavimus.

Po to, G. S., piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, šiuos sprendimų projektus, kaip parengtus remiantis tikra pretendenčių A. K. , S. K. , A. Š. , L. P. , Z. Z. ir T. I. teise neatlygintinai įgyti žemės sklypus nuosavybėn, kartu su nuosavybės teisių atkūrimo bylos (duomenys neskelbtini) dokumentais perdavė Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus vedėjui S. Ž., tuo jį suklaidindamas, o S. Ž., pasitikėdamas G. S. kaip valstybės tarnautoju, jo apgaulės įtakoje ir netinkamai atlikdamas savo pareigas-nepatikrinęs nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančių dokumentų, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr.VIII-730 (1997-07-02 redakcija) 2 str. reikalavimus; Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr.VIII-359 (1997-07-01 redakcija) l str. 2 d. l p., 2 str. l d. 3 p., 3 str. l d. l p., 5 str. 2 d. 2 p., 10 str. l d., 2 d., 3 d., 11 str. l d., 17 str. l d., 18 str. l d. reikalavimus; 1997-09-29 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (1997-11-11 redakcija) 2 p. l pp., 2 p. 3 pp., 6 p., 9 p., 11 p., 12 p., 13 p., 33 p., 34 p. 2 pp. reikalavimus; 1997-11-17 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr.1933-01 patvirtintų Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus nuostatų 2 p., 3 p., 8 p l pp., 9 p. 5 pp., 9 p. 15 pp. reikalavimus; Vilniaus apskrities viršininko administracijos sekretoriaus 1999-06-14 patvirtintos Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus vedėjo pareiginės instrukcijos 7 p. 8 pp., 9 p. l pp., 9 p. 2 pp. reikalavimus, šiuos sprendimų projektus patvirtino (vizavo) savo parašu, bei šie sprendimų projektai buvo pateikti Vilniaus apskrities viršininkui A. Vi. pasirašyti kaip dokumentai, parengti remiantis tikra pretendenčių A. K. , S. K. , A. Š. , L. P. , Z. Z. ir T.I teise neatlygintinai įgyti žemės sklypus nuosavybėn. 1999 m. gruodžio 6 d. Vilniaus apskrities viršininkas A. Vi. , pasirašė sprendimus Nr.01-418, Nr.01-419, Nr.01-420, Nr.01-421, Nr.01-422, Nr.01-423, kuriais neteisėtai atkūrė A. K. , S. K. , A. Š. , L. P. , Z. Z. ir T. I. nuosavybės teises į 1,27 ha ploto buvusios savininkės A. K. žemę, neva buvusią (duomenys neskelbtini), ir perdavė S. K. , A. Š. , L. P. , Z. Z. ir T. I. neatlygintinai nuosavybėn naujus bendros nominalios indeksuotos 157140 Lt vertės laisvos valstybinės žemės fondo sklypus Nr.28, Nr.32, Nr.33, Nr.34, Nr.35, Nr.36, esančius (duomenys neskelbtini).

G. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, 1999 m. gruodžio mėn., laikotarpyje nuo 6 d. iki 9 d., Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus patalpose įgijęs minėtus Vilniaus apskrities viršininko sprendimus Nr.01-418, Nr.01-419, Nr.01-420, Nr.01-421, Nr.01-422, Nr.01-423, 1999 m. gruodžio mėn., laikotarpyje nuo 6 d. iki 9 d., Vilniuje perdavė juos J. B. ir V. J. , o V. J. 1999 m. gruodžio mėn., laikotarpyje nuo 6 d. iki 9 d., Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo, esančio Bokšto g. 10, Vilniuje, patalpose pateikė šio filialo registratoriui nurodytus Vilniaus apskrities viršininko sprendimus su prašymu atlikti šiais sprendimais neatlygintinai perduotų nuosavybėn žemės sklypų teisinę registraciją. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo registratoriui priėmus sprendimą įregistruoti S. K. , A. Š. , L. P. , Z. Z. ir T. I. nuosavybės teises į žemės sklypus Nr.01-418, Nr.01-419, Nr.01-420, Nr.01-421, Nr.01-422, Nr.01-423, esančius (duomenys neskelbtini), V. J. juos faktiškai užvaldė savo ir J. B. nuosavybėn, kadangi, naudodamasis jam įgaliojimo suteiktomis teisėmis jis galėjo žemės sklypais disponuoti kaip savo apie tai nežinant įgaliojimą išdavusioms S. K. , A. Š. , L. P. , Z. Z. ir T. I. , ir vėliau suteiktus žemės sklypus pardavė, o gautas pinigines lėšas pasisavino.

Tokiu būdu V. J., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G. S. ir J. B., tyčia neteisėtai apgaule savo ir J. B. naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, t.y., bendros nominalios indeksuotos 157140 Lt vertės Vilniaus apskrities viršininko valdytus laisvos valstybinės žemės fondo sklypus, ir šiais savo veiksmais padarė 157140 Lt materialinę žalą valstybei.

J. B. nuteista už tai, kad veikdama bendrininkų grupėje kartu G. S. ir V. J. apgaule įgijo savo ir V. J. naudai didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

1997 m. antrame pusmetyje, tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną, Vilniuje, J. B. ir V. J. susitarė su G. S. , ėjusiu Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus (toliau tekste - Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus) vedėjo pavaduotojo pareigas, įvykdyti sukčiavimą ir apgaule V. J. ir J. B. naudai įgyti didelės vertės turtą-Vilniaus apskrities viršininko valdomus laisvos valstybinės žemės fondo sklypus, esančius Vilniaus mieste, t. y. suklastoti tikrus dokumentus, juos pateikti kaip tikrus ir, G. S. piktnaudžiaujant pasitikėjimu, suklaidinti Vilniaus apskrities viršininką, kad šis perduotų laisvus valstybinės žemės sklypus V. J. atstovaujamų asmenų nuosavybėn. Vykdydamas nusikaltimo padarymo planą ir veikdamas išankstinio susitarimo ribose, V. J. 1997 m., laikotarpyje nuo spalio mėn. iki lapkričio mėn., tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną, Vilniuje, pasiūlė savo giminaitėms A. Š. , L. P. , S. K. , Z. Z. ir T. I. pagalbą dėl nuosavybės teisių į jų tėvų G. K. ir A. K. žemę, tariamai buvusią (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atkūrimo, žadėdamas pasinaudojant savo asmeniniais ryšiais su valstybės tarnautojais padėti atkurti nuosavybės teises ir parduoti gautus sklypus, o gautas pinigines lėšas perduoti nurodytoms giminaitėms, bei, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, įtikino A. Š. , L. P. , S. K. , Z. Z. ir T. I. išduoti V. J. įgaliojimą atstovauti jas tvarkant dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, tariamai priklausiusią jų tėvams G. K. ir A. K., gauti nuosavybės dokumentus, juos įregistruoti, tvarkyti dokumentus dėl žemės sklypų pardavimo, parduoti žemės sklypus, pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartis, gauti pinigus. 1997 m. lapkričio 21 d. Vilniaus m. 5-ojo notarų biuro, buvusio Vilniuje, Birželio 23-iosios g. 5, patalpose A. Š. , L. P. , S. K. , Z. Z. ir T. I., pasitikėdamos V. J. ir jo apgaulės įtakoje manydamos, jog V. J. visus veiksmus atliks jų naudai, patvirtino notarei savo valią duoti V. J. įgaliojimą ir pasirašė notarės parengtą įgaliojimą. Toliau vykdant nusikaltimo padarymo planą V. J., naudodamasis įgaliojimo jam suteikiamomis teisėmis, 1997 m. lapkričio 27 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje Zujūnų seniūnijoje, buvusiame Vilniaus r., Zujūnų šen., Zujūnų k., Buivydiškių g. 3, gavo nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko G. K. (duomenys neskelbtini) tariamai turėtą žemę bylos dokumentų kopijas ir šias kopijas nuo 1997 m., laikotarpyje nuo lapkričio 27 d. iki gruodžio 2 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną, Vilniuje, perdavė J. B. . J. B., veikdama išankstinio susitarimo ribose, tikrai žinodama, jog G. K. iki nacionalizacijos Vilniuje nuosavybės teise neturėjo žemės, kad A. Š. , L. P. , S. K. , Z. Z. ir T. I. nuosavybės teisės negali būti atkuriamos naujų žemės sklypų perdavimo neatlygintinai nuosavybėn būdu, kad nėra jokio pagrindo aukščiau nurodytas kopijas perduoti į Vilniaus m. žemėtvarkos skyrių ir kad jos perduotos dokumentų kopijos bus panaudotos vykdant sukčiavimą, 1997 m. gruodžio 2 d. Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus, buvusio Vilniuje, Gedimino pr. 37, patalpose dalį nurodytų dokumentų kopijų pateikė G. S., nuslėpdama kitų dokumentų, galinčių turėti reikšmės sprendimo priėmimui, kopijas. G. S., veikdamas išankstinio susitarimo ribose, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, 1997 m. gruodžio 2 d. Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus patalpose neteisėtai pavedė Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus specialistei V. B. įregistruoti nuosavybės teisių atkūrimo bylą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko G. K. neva turėtą žemę Vilniaus mieste. V. B. , dėl suklydimo G. S. apgaulės įtakoje 1997 m. lapkričio 27 d. Vilniaus m. žemėtvarkos skyriuje įregistravo nuosavybės teisių atkūrimo į G. K. neva Vilniuje turėtą žemę bylą (duomenys neskelbtini). 1998 m. spalio 2 d. Vilniuje V. J., toliau vykdydamas nusikaltimo padarymo planą, užpildė prašymą Vilniaus apskrities viršininkui, kuriame nurodė žinomai neteisingus duomenis-kad 9 ha dydžio žemės sklypas, priklausęs G. K. ir A. K., buvo dabartinio Laisvės pr. vietoje, Vilniaus mieste, bei nurodė, jog jo atstovaujami asmenys sutinka gauti nuosavybėn naujus žemės sklypus, ir šį prašymą 1998 m. spalio 5 d. pateikė Vilniaus apskrities viršininko administracijai. 1998 m. gruodžio 18 d. V. J. pasirašė, o J. B. pateikė Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus darbuotojams V. J. atstovaujamų asmenų vardu surašytą sutikimą gauti naujus žemės sklypus Santariškių kvartale.

Toliau vykdydamas nusikaltimo padarymo planą G. S. 1998 m. gruodžio mėn., tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną, Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus patalpose, tikrai žinodamas, kad nėra teisinio pagrindo atkurti A. K. , S. K. , A. Š. , L. P. , Z. Z. ir T. I. nuosavybės teises į G. K. neva turėtą žemę naujų žemės sklypų perdavimo neatlygintinai nuosavybėn būdu, suklastojo tikrus dokumentus-piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi parengė Vilniaus apskrities viršininko sprendimų dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietėms A. K. , S. K. , A. Š. , L. P. , Z. Z. ir T. I. projektus, į kuriuos įrašė žinomai melagingas žinias, t.y., kad pretendentės A. K. (mirusi), S. K. , A. Š. , L. P. , Z. Z. ir T. I. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko G. K. neva nuosavybės teisėmis valdytą 9,83 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), naujų bendros nominalios 202050 Lt vertės (bendros nominalios indeksuotos 323280 Lt vertės) žemės sklypų Nr.110, Nr.111, Nr.125, Nr.126, Nr.133, Nr.134, esančių (duomenys neskelbtini) (toliau tekste-gyv. kv.), perdavimo neatlygintinai nuosavybėn būdu, ir patvirtino (vizavo) juos savo parašu, aukščiau nurodytais veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr.VIII-730 (1997-07-02 redakcija) 2 str. reikalavimus; Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr.VIII-359 (1997-07-01 redakcija) l str. 2 d. l p., 2 str. l d. 3 p., 3 str. l d. l p., 5 str. 2 d. 2 p., 10 str. l d., 2 d., 3 d., 11 str. l d., 17 str. l d., 18 str. l d. reikalavimus; 1997-09-29 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (1997-11-11 redakcija) 2 p. l pp., 2 p. 3 pp., 6 p., 9 p., 11 p., 12 p., 13 p., 33 p., 34 p. 2 pp., 98 p., 99 p. reikalavimus; 1991-08-15 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.331 patvirtintos Piliečių prašymų atstatyti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamoji turtą padavimo tvarkos l p. reikalavimus; 1994-04-20 Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro įsakymu Nr.220 patvirtintos Nuosavybės teisės į žemę, esančią miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse, atstatymo darbų tvarkos 4 p. reikalavimus; 1997-11-17 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr.1933-01 patvirtintų Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus nuostatų 2 p., 3 p., 8 p. l pp., 9 p. 5 pp., 9 p. 15 pp. reikalavimus. Po to, G. S., piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, šiuos sprendimų projektus, kaip parengtus remiantis tikra pretendenčių A. K. , S. K. , A. Š. , L. P. , Z. Z. ir T. I. teise neatlygintinai įgyti žemės sklypus nuosavybėn, kartu su nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr.1939 dokumentais perdavė Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus vedėjui S. Ž. , tuo jį suklaidindamas, o S. Ž., pasitikėdamas G. S. kaip valstybės tarnautoju, jo apgaulės įtakoje ir netinkamai atlikdamas savo pareigas-nepatikrinęs nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančių dokumentų, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr.VIII-730 (1997-07-02 redakcija) 2 str. reikalavimus; Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr.VIII-359 (1997-07-01 redakcija) l str. 2 d. l p., 2 str. l d. 3 p., 3 str. l d. l p., 5 str. 2 d. 2 p., 10 str. l d., 2 d., 3 d., 11 str. l d., 17 str. l d., 18 str. l d. reikalavimus; 1997 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (1997-11-11 redakcija) 2p. l pp., 2 p. 3 pp., 6.p., 9 p., 11 p., 12 p., 13 p., 33 p., 34 p. 2 pp., 98 p., 99 p. reikalavimus; 1997-11-17 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr.1933-01 patvirtintų Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus nuostatų 2 p., 3 p., 8 p. l pp., 9 p. 5 pp., 9 p. 15 pp. reikalavimus, šiuos sprendimų projektus patvirtino (vizavo) savo parašu, bei šie sprendimų projektai buvo pateikti Vilniaus apskrities viršininkui A. Vi. pasirašyti kaip dokumentai, parengti remiantis tikra pretendenčių A. K. , S. K. , A. Š. , L. P. , Z. Z. ir T. I. teise neatlygintinai įgyti žemės sklypus nuosavybėn. 1999 m. sausio 8 d. Vilniaus apskrities viršininkas A. Vi. pasirašė sprendimus Nr.01-154, Nr.01-155, Nr.01-156, Nr.01-157, Nr.01-158, Nr.01-159, kuriais neteisėtai atkūrė A. K. , S. K. , A. Š. , L. P. , Z. Z. ir T. I. nuosavybės teises į 9,83 ha ploto buvusio savininko G. K. žemę, neva buvusią (duomenys neskelbtini), ir perdavė S. K., A. Š., L. P., Z. Z. ir T. I. neatlygintinai nuosavybėn naujus bendros nominalios indeksuotos 323280 Lt vertės laisvos valstybinės žemės fondo sklypus Nr.110, Nr.111, Nr.125, Nr.126, Nr.133, Nr.134, esančius (duomenys neskelbtini).

G. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, 1999 m. sausio mėn., laikotarpyje nuo 8 d. iki 12 d., Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus patalpose įgijęs Vilniaus apskrities viršininko sprendimus Nr.01-154, Nr.01-155, Nr.01-156, Nr.01-157, Nr.01-158, Nr.01-159, 1999 m. sausio mėn., laikotarpyje nuo 8 d. iki 12 d., Vilniuje perdavė juos J. B. ir V. J. , o V. J. 1999 m. sausio 12 d. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo, esančio Bokšto g. 10, Vilniuje, patalpose pateikė šio filialo registratoriui nurodytus Vilniaus apskrities viršininko sprendimus su prašymu atlikti šiais sprendimais neatlygintinai perduotų nuosavybėn žemės sklypų teisinę registraciją. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo registratoriui priėmus sprendimą įregistruoti S. K. , A. Š. , L. P. , Z. Z. ir T. I. nuosavybės teises į žemės sklypus Nr.110, Nr.111, Nr.125, Nr.126, Nr.133, Nr.134, esančius (duomenys neskelbtini), V. J. juos faktiškai įgijo savo ir J. B. nuosavybėn, kadangi, naudodamasis jam įgaliojimo suteiktomis teisėmis jis galėjo žemės sklypais disponuoti kaip savo apie tai nežinant įgaliojimą išdavusioms S. K. , A. Š. , L. P. , Z. Z. ir T. I. , ir vėliau suteiktus žemės sklypus pardavė, o gautas pinigines lėšas pasisavino.

Tokiu būdu J. B., veikdama bendrininkų grupėje kartu su G. S. ir V. J., tyčia neteisėtai apgaule savo ir V. J. naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, t.y., bendros nominalios indeksuotos 323280 Lt vertės Vilniaus apskrities viršininko valdytus laisvos valstybinės žemės fondo sklypus, ir šiais savo veiksmais padarė 323280 Lt materialinę žalą valstybei.

Taip pat J. B. nuteista už tai, kad veikdama bendrininkų grupėje kartu su G. S. ir V. J. apgaule įgijo savo ir V. J. naudai didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

V. J. , J. B. ir G. S., pasinaudodami tuo, jog buvo sukurtas nusikaltimo padarymo planas-apgaule V. J. ir J. B. naudai įgyti didelės vertės turtą-Vilniaus apskrities viršininko valdomus laisvos valstybinės žemės fondo sklypus, esančius Vilniaus mieste, t.y. suklastoti tikrus dokumentus, juos pateikti kaip tikrus ir, G. S. piktnaudžiaujant pasitikėjimu, suklaidinti Vilniaus apskrities viršininką, kad šis perduotų laisvus valstybinės žemės sklypus V. J. atstovaujamų asmenų nuosavybėn, taip pat pasinaudodami tuo, jog V. J. buvo gavęs A. Š. , L. P. , S. K. , Z. Z. ir T. I. įgaliojimą atstovauti jas tvarkant dokumentus dėl nuosavybės teisių atstatymo į žemę, priklausiusią G. K. ir A. K., gauti nuosavybės dokumentus, juos įregistruoti, tvarkyti dokumentus dėl žemės sklypų pardavimo, parduoti žemės sklypą, pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartis, gauti pinigus, toliau kartu tęsė nusikalstamą veiklą. G. S. , eidamas Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas ir būdamas valstybės tarnautoju, vykdydamas nusikaltimo padarymo planą, tikrai žinodamas, jog nuosavybės teisių atkūrimo į A. K. neva turėtą žemę buvusiame (duomenys neskelbtini), byla (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota neteisėtai, kad nėra teisinio pagrindo atkurti A. K. , S. K. , A. Š. , L. P. , Z. Z. ir T. I. nuosavybės teises į A. K. neva turėtą žemę naujų žemės sklypų perdavimo neatlygintinai nuosavybėn būdu, 1999 m. lapkričio 22 d. Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus patalpose suklastojo tikrus dokumentus-piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi parengė Vilniaus apskrities viršininko sprendimų dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietėms A. K. , S. K. , A. Š. , L. P. , Z. Z. ir T. I. projektus, į kuriuos įrašė žinomai melagingas žinias, t.y., kad pretendentės A. K. (mirusi), S. K. , A. Š. , L. P. , Z. Z. ir T. I. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. K. neva nuosavybės teisėmis valdytą 1,27 ha ploto žemės sklypą, esantį buvusiame (duomenys neskelbtini), naujų bendros nominalios 98212,5 Lt vertės (bendros nominalios indeksuotos 157140 Lt vertės) žemės sklypų Nr. 28, Nr. 32, Nr. 33, Nr. 34, Nr. 35, Nr. 36, esančių (duomenys neskelbtini), perdavimo neatlygintinai nuosavybėn būdu, ir patvirtino (vizavo) juos savo parašu, aukščiau nurodytais veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr.VIII-730 (1997-07-02 redakcija) 2 str. reikalavimus; Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr.VIII-359 (1997-07-01 redakcija) l str. 2 d. l p., 2 str. l d. 3 p., 3 str. l d. l p., 5 str. 2 d. 2 p., 10 str. l d., 2 d., 3 d., 11 str. l d., 17 str. l d., 18 str. l d. reikalavimus; 1997-09-29 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.1057 pavirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (l 997-11 -11 red.) 2 p. l pp., 2 p. 3 pp., 6 p., 9 p., 11 p., 12 p., 13 p., 33 p., 34 p. 2 pp. reikalavimus; 1997-11-17 Vilniaus apskrities viršininko Įsakymu Nr.1933-01 patvirtintų Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus nuostatų 2 p., 3 p., 8 p. l pp., 9 p. 5 pp., 9 p. 15 pp. reikalavimus.

Po to, G. S., piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, šiuos sprendimų projektus, kaip parengtus remiantis tikra pretendenčių A. K. , S. K. , A. Š. , L. P. , Z. Z. ir T. I. teise neatlygintinai įgyti žemės sklypus nuosavybėn, kartu su nuosavybės teisių atkūrimo bylos (duomenys neskelbtini) dokumentais perdavė Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus vedėjui S. Ž., tuo jį suklaidindamas, o S. Ž., pasitikėdamas G. S. kaip valstybės tarnautoju, jo apgaulės įtakoje ir netinkamai atlikdamas savo pareigas-nepatikrinęs nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančių dokumentų, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr.VIII-730 (1997-07-02 redakcija) 2 str. reikalavimus; Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr.VIII-359 (1997-07-01 redakcija) l str. 2 d. l p., 2 str. l d. 3 p., 3 str. l d. l p., 5 str. 2 d. 2 p., 10 str. l d., 2 d., 3 d., 11 str. l d., 17 str. l d., 18 str. l d. reikalavimus; 1997-09-29 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių į nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamoji turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (1997-11-11 red.) 2 p. l pp., 2 p. 3 pp., 6 p., 9 p., 11 p., 12 p., 13 p., 33 p., 34 p. 2 pp. reikalavimus; 1997-11-17 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr.1933-01 patvirtintų Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus nuostatų 2 p., 3 p., 8 p. l pp., 9 p. 5 pp., 9 p. 15 pp. reikalavimus; Vilniaus apskrities viršininko administracijos sekretoriaus 1999-06-14 patvirtintos Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus vedėjo pareiginės instrukcijos 7 p. 8 pp., 9 p. l pp., 9 p. 2 pp. reikalavimus, šiuos sprendimų projektus patvirtino (vizavo) savo parašu, bei šie sprendimų projektai buvo pateikti Vilniaus apskrities viršininkui A. Vi. pasirašyti kaip dokumentai, parengti remiantis tikra pretendenčių A. K. , S. K. , A. Š. , L. P. , Z. Z. ir T. I. teise neatlygintinai įgyti žemės, sklypus nuosavybėn. 1999 m. gruodžio 6 d. Vilniaus apskrities viršininkas A. Vi. pasirašė sprendimus Nr.01-419, Nr.01-420, Nr.01-421, Nr.01-422, Nr.01-423, kuriais neteisėtai atkūrė A. K. , S. K. , A. Š. , L. P. , Z. Z. ir T. I. nuosavybės teises į 1,27 ha ploto buvusios savininkės A. K. žemę, neva buvusią (duomenys neskelbtini), ir perdavė S. K. , A. Š. , L. P. , Z. Z. ir T. I. neatlygintinai nuosavybėn naujus bendros nominalios indeksuotos 157140 Lt vertės laisvos valstybinės žemės fondo sklypus Nr.28, Nr.32, Nr.33, Nr.34, Nr.35, Nr.36, esančius (duomenys neskelbtini).

G. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, 1999 m. gruodžio mėn., laikotarpyje nuo 6 d. iki 9 d., Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus patalpose įgijęs minėtus Vilniaus apskrities viršininko sprendimus Nr.01-418, Nr.01-419, Nr.01-420, Nr.01-421, Nr.01-422, Nr.01-423, 1999 m. gruodžio mėn., laikotarpyje nuo 6 d. iki 9 d., Vilniuje perdavė juos J. B. ir V. J. , o V. J. 1999 m. gruodžio mėn., laikotarpyje nuo 6 d. iki 9 d., Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo, esančio Bokšto g. 10, Vilniuje, patalpose pateikė šio filialo registratoriui nurodytus Vilniaus apskrities viršininko sprendimus su prašymu atlikti šiais sprendimais neatlygintinai perduotų nuosavybėn žemės sklypų teisinę registraciją. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo registratoriui priėmus sprendimą įregistruoti S. K. , A. Š. , L. P. , Z. Z. ir T. I. nuosavybės teises į žemės sklypus Nr.01-418, Nr.01-419, Nr.01-420, Nr.01-421, Nr.01-422, Nr.01-423, esančius (duomenys neskelbtini), V. J. juos faktiškai užvaldė savo ir J. B. nuosavybėn, kadangi, naudodamasis jam įgaliojimo suteiktomis teisėmis jis galėjo žemės sklypais disponuoti kaip savo apie tai nežinant įgaliojimą išdavusioms S. K. , A. Š. , L. P. , Z. Z. ir T. I. , ir vėliau suteiktus žemės sklypus pardavė, o gautas pinigines lėšas pasisavino.

Tokiu būdu J. B., veikdama bendrininkų grupėje kartu su G. S. ir V. J. , tyčia neteisėtai apgaule savo ir V. J. naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, t.y., bendros nominalios indeksuotos 157140 Lt vertės Vilniaus apskrities viršininko valdytus laisvos valstybinės žemės fondo sklypus, ir šiais savo veiksmais padarė 157140 Lt materialinę žalą valstybei.

Nuteistasis G. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Mano, kad teismas netinkamai nustatė apelianto tarnybinės veiklos aplinkybes, jas iškraipė ir tendencingai interpretavo. Nurodo, kad jo veikoje nėra baudžiamojo nusikaltimo sudėties, bylos ikiteisminis ir teisminis tyrimas atliktas paviršutiniškai, siekiant apkaltinti apeliantą nusikaltimais, kurių jis nepadarė. Todėl savo kaltės kategoriškai nepripažįsta. Teismas nepagrįstai rėmėsi tendencinga ir paviršutiniškai surinkta ikiteisminio tyrimo pareigūnų bylos medžiaga, todėl neteisingai apeliantą apkaltino prielaidomis ir veikimu grupėje su V. J. ir J. B. pagal kolektyvinio pakaltinamumo principą. Nurodo, kad jis nebuvo susitaręs su V. J. ir J. B., užvaldyti Vilniaus apskrities viršininko valdomus laisvos valstybinės žemės fondo sklypus Vilniaus mieste tyčios neturėjo, niekam privilegijų neteikė, žemės sklypais nedisponavo ir jų nepasi­savino. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, duomenų bei nustatytų aplinkybių, užuominų, patvirtinančių, kad jis veikė kartu su J. B. ir V. J. susitaręs pagal iš anksto paruoštą schemą, siekiant ap­gaulės būdu užvaldyti 9,83 ha ploto valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir 1,27 ha ploto žemės sklypą buvusiame (duomenys neskelbtini). Todėl teismo teiginiai yra neteisingi ir nepagrįsti. Teismas neteisingai nuospren­dyje nurodė, kad apeliantas yra teistas, nes šis nuosprendis yra apskųstas ir neįsiteisėjęs. Teismas nepagrįstai atmetė jo gynėjo proceso metu pareikštą pra­šymą išreikalauti iš Vilniaus miesto Naujamiesčio poliklinikos apelianto ligos istoriją, duomenis apie gydymąsi Vilniaus psichikos sveikatos centre ir duomenų iš Vilniaus greitosios pagalbos stoties bei spręsti klausimą apie psichiatrinės ekspertizės paskyrimo. Teismas netinkamai įvertino aplinkybes, kad ne visos bylos buvo perduotos vienu kartu iš Vilniaus savivaldybės į Vilniaus apskritį, todėl ne visos bylos galėjo pereiti į kompiuterinę programą. Apeliantas nurodo, kad gavęs iš žemėtvarkos tarnybos kanceliarijos dokumentus, rašydavo rezoliucijas "užvesti bylą“, nes tai priklausė pagal jo pareigas. Darbuotoja V. B. privalėjo patikrinti visus esa­mus dokumentus ir tik po to užregistruoti bylą kompiuteryje. Terminai "užvesti" ir "užregistruoti" bylas pagal nusistovėjusią praktiką nebuvo identiški. Apeliantas asmeniškai negalėjo užregistruoti bylos kompiuteryje, nes nemokėjo juo naudotis ir neturėjo kodo. Todėl teigia, kad darbuotoja V. B. neatliko savo tiesioginių pareigų, bet dėl to apeliantas nėra atsakingas. Jis apskrities viršininko sprendimų projektus ruošdavo po to, kai darbuotoja V. B. pateikdavo jam paruoštas bylas su jos ranka nubraižytu genealoginiu medžiu. Nurodo, kad bylose būdavo visi reikalingi dokumentai. Bylų numeracija ne visada sutapdavo su prašymų padavimo datomis. Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino liudytoja R. Š. .

Nuteistasis V. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Mano, kad nuteistas nepagrįstai, nes su niekuo nebuvo susitaręs sukčiauti ir nesukčiavo, teismo išvados pagristos ne įrodymais, o prielaidomis. Nuosprendyje nepagrįstai nenurodyti jo konkretūs nusikalstami veiksmai, išskyrus tik tai, jog jis atliko Vilniaus apskrities viršininko sprendimais pretendentėms S. K. , A. Š. , L. P. , Z. Z. ir T. I. neatlygintinai nuosavybėn perduotų žemės sklypų teisinę registraciją bei juos vėliau pardavė. Apeliantas mano, kad teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai, šališkai, išvados dėl apelianto kaltės neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir pagrįstos prielaidomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų senatas 2003 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą" nurodė, kad nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Kai nusikalstamą veiką padarė keli asmenys, jų veika nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašoma bendrai, nurodant, kaip kiekvienas iš jų dalyvavo darant nusikalstamą veiką. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Kai vienas ar keli kaltinamieji pripažįstami kaltais padarę kelias nusikalstamas veikas, teismas turi surašyti išsamius motyvus dėl kiekvienos nusikalstamos veikos ir dėl kiekvieno kaltinamojo, o patvirtinantys įrodymai išdėstomi pagal kiekvieną veiką atskirai. Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtina išdėstyti ne tik įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, bet ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Apeliantas teigia, kad teismas šių reikalavimų neįvykdė ir visų nuteistųjų kaltę bei dėl visų nusikalstamų veikų pagrindė bendrais įrodymais. Apeliantas teigia, kad šie įrodymai jo kaltės neįrodo, o kaltę paneigiantys įrodymai nuosprendyje nenurodyti, neįvertinti ir motyvuotai neatmesti. Tuo metu, kai pagal įgaliojimą veikė giminaičių interesais dėl jų nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, G. S. nepažinojo. Todėl su juo nei susitarti, nei bendrai veikiant įvykdyti sukčiavimą negalėjo. Ši aplinkybė nuosprendyje išdėstytais įrodymais ar motyvais nepaneigta. Nuteistieji G. S. ir J. B. parodė, jog jie nei tarpusavyje, nei su apeliantu susitarę sukčiauti nebuvo ir nesukčiavo. Byloje apklausti liudytojais Vilniaus apskrities viršininko administracijos darbuotojai V.No. ir G.B., Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyriaus darbuotojai A. Ž., V. B. , G. Sa., A. V. ir R. Š. parodė, jog nei vienas iš jų apelianto nepažįsta, kartu su G. S. nėra matę. Liudytojas V.Na. parodė, kad 1999 m. dirbo Vilniaus rajono Žemėtvarkos skyriuje specialistu ir su apeliantu susipažino kai pastarasis pagal įgaliojimą atstovavo pretendentams ir prašė išduoti nuosavybės teisių atkūrimo į G. K. turėtą žemę bylos dokumentų kopijas. Tokios kopijos buvo išduotos, kuriose nurodyta, kad G. K. turėjo (duomenys neskelbtini) 9 ha žemės. Liudytojas V.P. parodė, kad dirbo Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyriaus vyr. geodezininku, 2000 m. kartografavo G. K. žemės sklypą Justiniškių mikrorajone S. Ž. ar G. S. nurodymu. Liudytojai L. J. , P. B. , A. Kr. , J.Ka. , J. D. , R. J. , A.Ka. parodė, kad 1999-2000 metais pirko žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Jie matė žemės sklypų dokumentus ir iš jų žinojo, kad apeliantas veikė pagal įgaliojimą, žemė priklausė kitiems asmenims, kurių jie nematė. Liudytoja T. J. parodė, kad ji yra apelianto motina, o Z. Z. , T. I. , S. K. , L. P. , A. Š. yra jos pusseserės, kurios davė apeliantui įgaliojimą tvarkyti dokumentus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo. Apeliantas joms padėjo kaip giminaitis, pinigai už parduotus sklypus joms buvo atiduoti. Ši liudytoja 2000 m. su savo seserimi V. G. Justiniškių mikrorajone rodė matininkams savo senelio G. K. turėtą žemės sklypą, dalyvavo 3 matininkai ir apeliantas. Liudytoja V. G. parodė, kad ji yra T. J. sesuo, kad dalyvavo Justiniškių mikrorajone matuojant žemę, kuri priklausė seneliams. Buvo 2 ar 3 matininkai ir apeliantas. Liudytoja Z. Z. parodė, kad jos tėvas G.(J. arba J.) K. turėjo žemės Vilniaus rajono bei miesto ribose, o motina A. K. - Vilniaus mieste, kuri 1991 m. kreipėsi dėl nuosavybės teisių į savo ir vyro žemę atkūrimo, tačiau, neatgavusi žemės, 1996 m. mirė. Ši liudytoja 1997 m. ir keturios jos seserys įgaliojo apeliantą toliau tvarkyti visus su nuosavybės teisių atkūrimu susijusius reikalus. Liudytoja A. Š. , S. K. , L. P. ir T. I. davė panašius parodymus. Liudytoja A. Š. paaiškino, kad jos tėvo G. K. 9 ha žemės buvo Vilniaus rajone ir 2 ha Vilniuje, (duomenys neskelbtini), o jos motina apie 5 ha žemės turėjo (duomenys neskelbtini). Šių liudytojų parodymų teismas nuosprendyje nenurodė. Todėl apeliantas teigia, kad teismas buvo šališkas. Teismas, vertindamas kaltės įrodymus, vadovavosi objektyvaus pakaltinamumo principu, t. y. jeigu pretendentėms nuosavybės teisės į buvusių savininkų G. K. ir A. K. žemes buvo atkurtos neteisėtai, reiškia, kad dėl to yra kaltas apeliantas, veikęs pagal įgaliojimą pretendenčių interesais ir tokiu būdu sukčiavęs. Apeliantas neginčija Vilniaus apskrities viršininko sprendimų, kuriais buvo atkurtos pretendenčių nuosavybės teisės į G. K. ir A. K. žemes, neteisėtumo, bet ir neatsako už Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyriaus darbuotojų veiksmus. Teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose" išaiškinimais. Tačiau nepagrįstai nenurodė, kuo grindžia savo išvadą, jog apeliantas tyčia siekė neteisėtai užvaldyti svetimą turtą, kokius konkrečius veiksmus atliko panaudodamas apgaulę, kuriais iš jų ar kokiu būdu suklaidino turto savininką ar valdytoją ir konkrečiai kokį fizinį asmenį suklaidino. Liudytojos Z. Z. , A.Š., L. L. , S. K. bei T. I. parodė, jog jų tėvai G. K. ir A. K. iki nacionalizacijos tikrai turėjo žemės Vilniaus rajone ir mieste. Dėl šios žemės grąžinimo jos įgaliojo apeliantą atstovauti jų interesus bei tvarkyti visus dokumentus. Todėl teismo išvados, jog apeliantas neva „įtikino" A. Š. , L. P. , S. K. , Z. Z. ir T. I. išduoti jam įgaliojimą atstovauti jas tvarkant dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, tariamai priklausiusią jų tėvams", neva „tikrai žinojo, kad G. K. iki nacionalizacijos Vilniuje nuosavybės teise žemės neturėjo", neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Byloje yra 1994 m. lapkričio 16 d. darbinės grupės, nagrinėjusios dokumentus dėl savininkui J. K. priklausančios žemės „pasiūlymas-išvada", kuria pripažįstama „jog esami dokumentai pakankami, kad būtų patvirtintas žemės valdymo nuosavybės teisės faktas" ir siūloma atstatyti nuosavybės teisę į 9,83 ha žemės. Apeliantas nurodo, kad šis kaltinimui prieštaraujantis dokumentas nuosprendyje nepagrįstai nepaminėtas. Todėl mano, kad tai taip pat rodo teismo šališkumą. Apeliantas teigia, kad byloje yra ir daugiau archyvinių dokumentų, patvirtinančių G. K. ir A. K. nuosavybės teise valdytos žemės faktą. Tai, kad vėliau nustatyta, jog nuosavybės teisės buvo atkurtos neteisėtai, nes nebuvo ar buvo nepakankamai tokią teisę patvirtinančių dokumentų, esmės nekeičia. Apeliantas ne teisininkas, ne žemėtvarkos srities specialistas, todėl negalėjo savarankiškai spręsti apie patvirtinančių nuosavybės faktą dokumentų pakankamumą ar patikimumą. Todėl, gavęs atitinkamą informaciją iš pretendenčių apie jų tėvų turėtą žemę tiek Vilniaus rajone, tiek Vilniaus mieste, bei dokumentų kopijas iš Vilniaus rajono Žemėtvarkos skyriaus, jis kreipėsi į Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyrių su prašymu atstatyti pretendentėms nuosavybės teises į G. K. žemę, tikėdamasis, jog šios srities specialistai nustatys tikslią žemės buvimo vietą, reikalui esant, pasakys, kokių dokumentų trūksta, arba pasiūlys kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Jam tai nebuvo pasiūlyta padaryti ir dėl to jis nekaltas. Nurodo, kad gautas dokumentų kopijas Vilniaus rajono Žemėtvarkos skyriuje pateikė Vilniaus miesto analogiškam skyriui tokias kokias jis gavo ir jų neklastojo. Vilniaus apskrities viršininkui 1998 m. spalio 2 d. prašyme neteisingų duomenų nenurodė. Šį prašymą pateikė kaip skundą, dėl labai ilgą laiko tarpą užsitęsusių žemės grąžinimo reikalų. Jame norėjo nurodyti, kad pretendenčių tėvas G. K. turėjo 9 ha žemės sklypą, dalis kurio pagal dabartinį administracinį teritorinį susiskirstymą yra Vilniaus mieste. Teigia, kad per klaidą praleido žodi „dalis". Kadangi ši žemė buvo (duomenys neskelbtini) ribose, orientyru nurodė (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad žemės sklypų teisinė registracija atlikta po to, kai Vilniaus apskrities viršininkas priėmė sprendimus dėl jų neatlygintino perdavimo pretendenčių nuosavybei, todėl tai laikyti apgaulingais veiksmais, siekiant suklaidinti turto valdytoją, yra nelogiška. Ikiteisminio tyrimo metu apygardos prokuroro 2004-05-31 nutarimu buvo apribotos nuosavybės teisės į jam priklausantį turtą : automobilį (duomenys neskelbtini), ir į 25/100 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Teismas priteisė konfiskuoti iš apelianto pinigus, bet ne turtą, kuriam taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas. Tačiau teismas, pažeisdamas procesinės teisės normas, nepagrįstai neišsprendė klausimo dėl tolimesnio laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo. Todėl apeliantas teigia, kad buvo pažeistos jo, kaip turto, kuris nėra konfiskuotas, teisės naudoti, valdyti ir disponuoti jam teisėtai priklausančiu, aukščiau nurodytu turtu jau beveik devynis mėnesius ir prašo panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą jam nuosavybės teise priklausančiam turtui.

Nuteistoji J. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendį ir bylą jos atžvilgiu nutraukti. Su apkaltinamuoju nuosprendžiu nesutinka ir mano, kad nuosprendis turi būti panaikintas. Nurodo, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d. nustato, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, turi teisę, kad jo byla būtų viešai ir teisingai išnagrinėta nepriklausomo ir bešališko teismo. Taip pat nurodo, kad teismo pareiga priimti byloje teisingą sprendimą, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymų viseto analize, nusikalstama veika turi būti tinkamai kvalifikuota t.y. faktinių nusikaltimo požymių tikslus atitikimas baudžiamąjį įstatymą ir tinkamas jų teisinis įvertinimas, kad nekiltų abejonių dėl kaltės ir nebūtų nubaustas nekaltas asmuo. Pagal BK 2 str. 3 d. ir 4 d. asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jei jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir kad jo padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo sudėtį. Apeliantė teigia, kad teismas buvo šališkas ir iš esmės pažeidė BPK 6 str. ir 7 str. reikalavimus. Nuosprendis yra neteisėtas, nes priimtas ir surašytas nesilaikant baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų, nepagrįstas, nes išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo, paskirtos bausmės yra nepagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais byloje esančiais įrodymais. Nuosprendis neįtikinamas, nenuoseklus, kelia abejones dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo. Teismas, nagrinėdamas baudžiamąja bylą padarė esminius baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų pažeidimus ir suvaržė įstatymo garantuotas apeliantės, kaip kaltinamosios, teisės. Mano, kad tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį. Apeliantė teigia, kad neįrodytas jos dalyvavimas jai inkriminuotose nusikaltimuose, jos veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties, nes sukčiavimo sunkinančiomis aplinkybėmis nuosprendyje nurodytu laiku ir vietoje bei nurodytais bendrininkais nepadarė. Ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu davė nuoseklius ir neprieštaringus parodymus. Teismas nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios palaikė tik kaltinimo poziciją. Nuosprendis paremtas tik netiesioginiais įrodymais, nes tarpusavio pokalbiai ir susitarimai neužfiksuoti jokiomis techninėmis priemonėmis, o sukčiavimą bendrininkų grupėje (susitarimą, bendrą planą, funkcijų pasiskirstymą) teismas inkriminavo remiantis nenuosekliomis liudytojų nuomonėmis bei prielaidomis. Nenustatyti bendrininkavimo objektyvūs ir subjektyvūs požymiai, sukčiavimo sudėties įrodinėjimas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Teismas nepagrįstai neaptarė bylos nagrinėjimo metu ištirtų nuteistųjų parodymų ir atmetė apeliantės ir kitų nuteistųjų prašymus. Tokie teismo veiksmai rodo jo šališkumą ir rungimosi principo pažeidimą. Pagal BPK 305 str. l d. asmenį pripažinus kaltu, teismo nuosprendis turi atitikti jo surašymo formą, kur pirmiausiai turi būti išdėstytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės. Apeliantė nurodo, kad teismas nuosprendyje pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes perrašė iš kaltinamojo akto ir nenurodė ką nustatė pats teismas, pripažindamas ją kalta dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų. Teismas nuosprendyje privalo ne tik išvardyti įrodymų šaltinius, bet privalo pateikti visų įrodymų konkrečią analizę, jų vertinimą, nuosekliai išdėstyti ir atskleisti jų tarpusavio ryšį ir jais grįsti visas savo išvadas. Kitaip teismo nuosprendis pagrindžiamas ne įrodymais, o prielaidomis. Teismo nuosprendžio išvados apie apeliantei inkriminuotą nusikaltimą nepagrįstos, abstrakčios, nenurodyti kokius dokumentus ji pateikė G. S., kokiais konkrečiais įrodymais tai nustatyta, nenurodyta kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus ji atliko. Nuosprendyje nurodyti nekonkretūs teiginiai-„ir pan." Teismas neišdėstė kaltinimui prieštaraujančių duomenų, vienpusiškai rėmėsi tik kaltinimus patvirtinančiais liudytojos A. Ž. , V. B. parodymais. Tačiau liudytoja A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme tiesiogiai nenurodė, kad būtent apeliantė atnešė G. S. G. K. dokumentus. Ši liudytoja patvirtino tik faktą, kad apeliantė dažnai užeidavo pas G. S. . Tačiau taip pat parodė, kad apskritai nežino dėl kokios bylos yra apklausinėjama ir neprisimena G. K. bylos. Liudytoja V.B. patvirtino faktą, kad apeliantė užeidavo dažnai pas G. S. bei nurodė, kad G. K. dokumentai buvo atnešti iš Vilniaus AVA raštinės. Liudytojas V.No. patvirtino šią aplinkybę. Teismas nepagrįstai nevertino kitos prijungtos baudžiamosios bylos, kurioje esantys duomenys paneigia faktą, kad V.J. neatsiskaitė su pretendentėmis. Teismas nepagrįstai rėmėsi civilinių bylų neįsiteisėjusiomis nutartimis. Teismas neišdėstė, kuo remiantis patvirtinta apeliantės kaltė, kokie konkrečiai byloje surinkti įrodymai paneigia jos ir kitų nuteistųjų duotus nuoseklius parodymus dėl nekaltumo. Apeliantė teigia, kad toks nuteistųjų argumentų atmetimas prieštarauja rungimosi principui bei 2003 m. birželio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato Nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą" bei minėtu nutarimu patvirtintos apžvalgos nuostatoms, kur nurodyta, kad apkaltinamajame nuosprendyje kaltinimui prieštaraujantys duomenis būtina motyvuotai paneigti, o įrodymų analizė turi būti išsami ir įtikinama, kad skaitant nuosprendį būtų galima suprasti, kaip teismas vertina konkretų įrodymą. Esant abejonėms ir jų tinkamai nepašalinus, teismas turėjo remtis nekaltumo prezumpcija, jog visos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai. Apeliantė mano, kad toks baudžiamosios bylos nagrinėjimas ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas yra šališkas, sprendimas priimtas nepagrįstais įrodymais, nuosprendyje nėra argumentų ir paaiškinimų kodėl teismas priima vienus ir atmeta kitus įrodymus, o pateikti motyvai neparemti argumentuota visų įrodymų analize, padarytos išvados nepagrįstos faktiniais duomenimis, ištirtais teisiamajame posėdyje. Ikiteisminio tyrimo metu apygardos prokuroro 2004-05-31 nutarimu buvo apribotos nuosavybės teisės į apeliantei priklausantį turtą : butą, esantį (duomenys neskelbtini), butą, esantį (duomenys neskelbtini), butą, esantį (duomenys neskelbtini), butą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismas priteisė konfiskuoti iš apeliantės pinigus, bet ne turtą, kuriam taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas. Tačiau teismas, pažeisdamas procesinės teisės normas, nepagrįstai neišsprendė klausimo dėl tolimesnio laikino nuosavybes teisių apribojimo taikymo. Todėl apeliantė teigia, kad buvo pažeistos jos, kaip turto, kuris nėra konfiskuotas, teisės naudoti, valdyti ir disponuoti jai teisėtai priklausančiu, aukščiau nurodytu, turtu jau beveik devynis mėnesius ir prašo panaikinti minėtą nuosavybės teisių apribojimą jai priklausančiam turtui.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti, o prokuroras – atmesti.

Skundai atmetami.

Apeliantai savo kaltę ginčija teisės taikymo ir BPK įstatymų pažeidimų aspektu. Skunduose daug dėmesio skiriama baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimams, kurie tariamai suvaržė nuteistųjų teises ir sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisėtą nuosprendį.

Kolegijos nuomone apygardos teismas, pripažindamas G. S. , V. J. ir J.B. kaltais dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, priėmė teisingą sprendimą. Tačiau apeliantai yra teisūs, teigdami, jog procesinis dokumentas, į kurį jo autorius įvardino nuosprendžiu, surašytas pažeidžiant BPK 305 str. 2 d. bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 30 d. nutarimo ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ reikalavimus. Paneigti skundų teiginius, kad nuosprendis yra nemotyvuotas, neįtikinamas kolegija taip pat neturi galimybės, nes be abstrakčių teiginių ir išvadų byloje nėra jokios įrodymų analizės, nors nuteistieji savo kaltę nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neigė. BPK 326 str. 4 d. numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas gali panaikinti nuosprendį ir paduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui tik tuo atveju, jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas arba byla išnagrinėta pažeidžiant šio kodekso 214 str. 225 str. nustatytas teisingumo taisykles. Teismingumo taisyklių apygardos teismas nepažeidė, tačiau toks nuosprendžio surašymas, ribą tarp teismo šališkumo ir nenoro tinkamai atlikti savo pareigas, daro labiau neryškią. Vis dėlto, kolegija daro išvadas, kad tokio turinio procesinio sprendimo surašymą šiuo atveju nulėmė ne pirmosios instancijos teismo šališkumas, o nenoras dirbti paremtas suvokimu, kad visa tai ko nepadarė apygardos teismas, turės padaryti apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 20 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.2. punkte nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodomos nusikalstamos veikos padarymo faktinės aplinkybės, turinčios reikšmę baudžiamosios atsakomybės klausimo sprendimui, jeigu jos nuosprendyje pripažintos įrodytomis, negali iš esmės skirtis nuo nusikalstamos veikos aprašymo kaltinamajame akte ar nustatyta tvarka teisme paleisto kaltininko.

Šios aplinkybės nuosprendyje ir kaltinamajame akte yra iš esmės identiškos, tačiau tai nelaikytina BPK 305 str. 1 d. 1 p. pažeidimu, rodančiu teismo šališkumą.

Iš nuteistųjų aiškios gynybinės pozicijos ir apeliacinių skundų turinio matyti, jog pareikšti kaltinimai ir teismo nustatytos įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės jiems yra žinomos ir suprantamos. Todėl šiuo požiūriu teigti, kad yra suvaržytos apeliantų teisės, nėra pagrindo.

Nuteistųjų prašymų atmetimas taip pat dar nereiškia, jog teismas buvo šališkas, juo labiau, kad dalis prašymų pirmosios instancijos teisme buvo patenkinti (b.l.147, 176 t. 12).

Byloje yra neginčijamai nustatyta, kad nuosavybės teisių atkūrimas į G. K. ir A. K. neva nuosavybės teisėmis valdytą žemę Vilniaus miesto teritorijoje buvo neteisėtas. Šiuos faktus patvirtina rašytiniai bylos įrodymai, detaliai išvardinti kaltinamajame akte ir skundžiamame nuosprendyje (b.l. 74-76, 78-105, 107-126, 128-153 t. 1, b.l. 3-13, 15-22, 23-166 t. 6, b.l. 33-54, 57-136, 150-157, 158, 159 t. 5).

Šių aplinkybių iš esmės neginčija ir apeliantai. Todėl kolegija plačiau šio klausimo neaptarinėja.

Tam, kad šioje byloje pripažinti, jog nuosavybės teisės į žemę buvo atkurtos neteisėtai, nėra reikalo laukti kol bus išnagrinėtos civilinės bylos dėl atitinkamų Vilniaus apskrities viršininko sprendimą pripažino negaliojančiais.

Priešingai nei teigiama J.B. apeliaciniame skunde, apygardos teismas rėmėsi ne neįsiteisėjusiais sprendimais civilinėse bylose, bet šiose bylose esančiais rašytiniais įrodymais, akcentuodamas tai, kad šalys papildomų dokumentų nepateikė, o šiose bylose esančių archyvinių dokumentų pagal specialisto išvadą aiškiai nepakanka arba visai nėra tam, kad atkurti nuosavybės teises į G. K. ir A. K. žemę.

Tačiau apeliantai yra teisūs, teigdami, kad be nuosavybės teisių atkūrimo neteisėtumo būtina įrodyti, kad neteisėtas nuosavybės teisių į žemę atkūrimas buvo ir nusikalstamas. Nekyla abejonių, kad nuosavybės teisiniai santykiai pirmiausia yra civilinės teisės reguliavimo dalykas. Tačiau esant tam tikroms sąlygoms, t.y. jei viena teisinių santykių šalių ar ją atstovaujančių asmenų sąmoningais veiksmais tyčia klaidina kitą šalį, siekdama turtinės naudos ar dėl kitokių interesų, šie santykiai gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius. Būtent taip įvyko ir šiuo atveju.

Iš tiesų byloje nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių bendrininkų išankstinį susitarimą tyčia neteisėtai apgaulės būdu užvaldyti didelės vertės svetimą turtą – laisvos valstybinės žemės fondo sklypus. Tačiau ne visada nusikaltimo aplinkybes ir nusikalstamą veiką padariusių asmenų kaltė yra nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatomi tarpiniai faktai ir išvados, kurie papildo vienas kitą ir yra tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius - ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai.

BPK 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Kolegija, vertindama įrodymus jų visumos ir tarpusavio susietumo aspektu, daro išvadą, kad nuteistųjų objektyviai atlikti veiksmai įrodo, kad bendrininkų tyčia buvo nukreipta į svetimo turto užvaldymą J. B. ir V. J. naudai apgaulės būdu. Bendrininkų atsakomybės atsiradimui nėra būtina, kad visi bendrininkai artimai pažinotų vieni kitus. Svarbu, kad bendrininkų veiksmų visumą jungtų bendra tyčia siekti bendro rezultato. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad G. S. ir J. B. buvo gerai pažįstami. Juos siejo išskirtiniai santykiai, kurie peržengė įprastas santykių tarp piliečio ir valstybės tarnautojos ribas.

Kad J. B. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje, skirtingai nuo kitų žmonių, galėjo elgtis kaip savo darbovietėje, patvirtina ir liudytoja A. Ž. bei byloje esantis protokolas apie techninių priemonių panaudojimą ir šio protokolo priedas (b.l. 54-61 t. 12).

Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu pats G. S. pripažino, kad jis pažinojo ne tik J.B., bet ir jos sugyventinį V. J., kuris skirtingai nuo J. B., į žemėtvarkos skyrių neužeidavo, o visus dokumentus jo vardu atnešdavo J. B. (b.l. 16-19 t. 3). Taigi, priešingai nei tvirtina V. J., visi apeliantai vieni kitus pažinojo. Todėl nuteistųjų teiginiai esą nuosavybės teisės į G. K. ir A. K. Vilniaus miesto teritorijoje neva turėtą žemę buvo neteisėtai atkurtos tarsi atsitiktinai (suklydo visai kiti žemėtvarkos skyriaus darbuotojai), neatitinka tikrovės.

Byloje nustatyta (tai pripažįsta ir V. J. ), kad dokumentų kopijas iš Buivydiškių agrarinės reformos tarnyboje buvusios pirminės nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko G. K. turėtą žemę bylos paėmė V. J.. Tarpe kitų dokumentų jis gavo L. P., S. K., T. I., A. Š., Z. Z. prašymus Vilniaus rajono agrarinės reformos tarnybai atgauti žemės sklypus ne Vilniaus miesto, bet Vilniaus rajono teritorijoje. Šie prašymai nebuvo pateikti Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, t.y. buvo nuslėpti. Jie buvo rasti V. J. ir J.B. namuose kratos metu (b.l.92-93 t. 4). Tai reiškia, kad V. J. ir J. B. žinojo tikrąją pretendentų valią bei faktinę valdytos žemės buvimo vietą ir suvokė, kad esant tokio turinio prašymams ir tokiai pretendentų valiai, nuosavybės teisės gaunant naujus žemės sklypus Vilniaus mieste negali būti atkurtos. Tai yra atskiro aptarimo nereikalaujančios aplinkybės, kurios akivaizdžiai suvokiamos bet kuriam jokio specialaus išsilavinimo neturinčiam žmogui, taigi ir V. J. bei J. B.

Nežiūrint į tai, įstatymo nustatyta tvarka nepatvirtintas dokumentų kopijas iš jau paminėtos bylos J.B. V.J., kaip pretendentų atstovo, surašytus žinomai melagingus prašymus apie tai, kad G. K. priklausęs visas žemės sklypas buvo dabartinio Laisvės prospekto teritorijoje, pateikė G. S. .

Teisine prasme nėra svarbu ar šiuos prašymus J. B. pateikė tiesiogiai G. S. ar per raštinę. Svarbu tai, kad G. S. nurodė V. B. užvesti bylą pagal dokumentų kopijas, aiškiai žinodamas, kad to daryti neturi teisės. Be to, ir pats G. S. ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 16-19 t. 3) patvirtino, kad V. J. į patį žemėtvarkos skyrių neužeidavo, o visus dokumentus jo vardu į skyrių atnešdavo J. B. , kuri be privalomo išankstinio pasiūlymo pati išsirinko sklypus (duomenys neskelbtini). Kaip jau minėta, V. J. ir J. B. žinojo tikrąją pretendentų valią, todėl kolegija netiki V. J. teiginiais esą jis į prašymus pamiršo įrašyti, jog dalis žemės buvo ir Vilniaus rajono teritorijoje. Kolegija taip pat netiki ir atmeta G. S. aiškinimus esą jis, kaip žemėtvarkos skyriaus viršininko pavaduotojas, gerai nežinojo įstatymų, reglamentuojančių prašymų perdavimo tvarką bei reikalavimų, keliamų šiuos prašymus pagrindžiantiems dokumentams.

G.S. bandymai sau naudinga linkme interpretuoti rezoliuciją ,,užvesti bylą“, ,,užregistruoti bylą“ ir perkelti atsakomybę jam pavaldžiai darbuotojai V. B., kuri su šia byla toliau nedirbo, yra suprantami, tačiau nesolidūs ir aiškiai pavėluoti.

Byloje nustatyti, kad G. S. abejose bylose, t.y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), paskaičiavo (duomenys neskelbtini) suteikiamų sklypų vertę, paruošė apskrities viršininko sprendimų projektus, nors to pats niekada nedarydavo. Paminėtas aplinkybes patvirtino visi žemėtvarkos skyriaus darbuotojai, kurie šioje byloje apklausti liudytojais. Šios aplinkybės, o taip pat aiškiai neteisėta G. S. pozicija civilinėje byloje dėl apskrities viršininko sprendimo pripažinimo negaliojančiu, įrodo jo suinteresuotumą apgaulės būdu kitų asmenų naudai užvaldyti didelės vertės turtą.

Iš tiesų, baudžiamojoje byloje yra Buivydiškių apylinkės agrarinės reformos tarybos pasiūlymas–išvada (b.l. 61 t.5). Tačiau šis dokumentas nepatvirtina, jog G. K. iki nacionalizacijos turėta žemė patenka į Vilniaus miestui priskirtą teritoriją. Tai aiškiai matyti iš byloje esančių plano ir Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto kopijos (b.l. 162, 163 t. 5).

Kiti byloje (duomenys neskelbtini) esantys dokumentai, neva įrodantys, kad G. K. turėta žemė ar jos dalis buvo Vilniaus miesto teritorijoje ((abzizas ir planas), buvo sudaryti 2000 m. gegužės 24 d., t.y. po to kai buvo priimti atitinkami sprendimai atkurti nuosavybės teises į žemę, perduodant nuosavybėn naujai suformuotus sklypus Vilniaus mieste. Negalima nepažymėti ir to, kad planas ir abzizas buvo sudaryti remiantis V. J. giminaičių – liudytojų T. J. ir V. G. parodymais, kurios tikslių sklypo ribų negalėjo žinoti jau vien dėl to, kad žemės nacionalizavimo metu dar nebuvo gimusios (V. G. ) arba buvo tik išaugusios iš kūdikystės amžiaus (V. J. ). Patys matavimai buvo atlikti iš akies. Kad šis planas ir abzizas neatitinka tikrovės kategoriškai patvirtino liudytojas V.Na., nurodydamas, kad galimai G. K. turėta žemė nepriskirta Vilniaus miesto teritorijai.

1994 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 220 buvo patvirtinta tvarka, pagal kurią miesto žemėtvarkos tarnybos turėjo perimti iš rajonų žemėtvarkos tarnybų sukomplektuotas bylas dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo. Pagal šią tvarką visos bylos turėjo būti perduotos oficialiai, o ne paliekant teisę tai daryti pretendentams ar jų atsakovams.

Nustatyta, kad byla (duomenys neskelbtini), o taip pat byla (duomenys neskelbtini), iš Buivydiškių agrarinės reformos tarnybos į miesto žemėtvarkos skyrių nebuvo perduotos (b.l. 57-136 t.5). Maža to, ši miesto žemėtvarkos skyriui tariamai perduota byla iki šiol nagrinėjama Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje. Manyti, jog G.S., užimdamas pakankamai aukštas pareigas žemėtvarkos skyriuje, nežinojo pamatinių jo veiklą reglamentuojančių įstatymų ir poįstatyminių aktų ar neatskyrė dokumentų kopijų nuo originalų, būtu naivu ir nelogiška.

Nuosavybės teisių atkūrimo byla (duomenys neskelbtini) į A. K. neva valdytą žemę nėra išlikusi. Tačiau iš žemėtvarkos skyriaus kompiuterio ,,Tornado“ apžiūros seka, kad duomenys apie bylą (duomenys neskelbtini) į kompiuterio atmintį įvesti ne anksčiau nei 1999 m. lapkričio mėnesį, t.y. jau po apskrities viršininko sprendimų dėl nuosavybės teisių į A. K. žemę atkūrimo priėmimo. Taigi, paminėti sprendimai, kurių projektus ruošė G. S., priimti net neužvedus bylos. Tai be jokios abejonės nėra atsitiktinumas, juo labiau, kad jokių dokumentų apie A. K. nuosavybės teise valdytą žemę nebuvo ir negalėjo būti (b.l. 75-105 t.1). Todėl G. S. teiginiai apie sprendimų projektų ruošimo tvarką, byloje esančių dokumentų patikrinimą, genealoginio medžio nubraižymą, bylų numeraciją ir prašymų padavimo datų nesutapimą šiuo konkrečiu atveju yra beprasmiai.

Kolegija neturi teisės ir nevertina 1997 m. lapkričio 21 d. Vilniaus 5-ajame notarų biure pasirašyto įgaliojimo, kurio Z. Z. ir kiti asmenys įgalioja V. J. tvarkyti dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei parduoti atgautus žemės sklypus. Tačiau negalima nepažymėti ir to, kad visos įgaliotojos nuosekliai tvirtina, jog V. J., parduodamas sklypus, jas apgavo. Jokio atlygio už šiuos sklypus jos negavo. Netikėti jų parodymais kolegija neturi pagrindo. Įtikinamų priežasčių, dėl kurių jos galėtų apkalbėti savo giminaitį V. J., nenurodo ir apeliantas.

Prasidėję civiliniai procesai dėl apskrities viršininko sprendimų pripažinimo negaliojančiais negali nulemti norą apkalbėti V. J. , nes atgauti pinigus už neteisėtai įgytus ir vėliau parduotus sklypus gali tikėtis tik šių sklypų pirkėjai, o ne paminėtos įgaliotojos.

Z. Z. , L. P. , A. Š. , T. I. , S. K. taip pat nurodė, kad pavesti tvarkyti žemės gražinimo reikalus V. J. joms pasiūlė T. J., kuri paminėtą aplinkybę taip pat pripažįsta. Akivaizdu, kad tai ji darė su V. J. žinia. Tai reiškia, kad ne pretendentės, o T. J. kartu su V. J. parodė šią iniciatyvą, t.y. girdamasis pažintimis žemėtvarkos skyriuje, įtikino Z. Z., L. P. ir kitus asmenis išduoti V. J. įgaliojimą atstovauti jas tvarkant dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, tariamai priklausiusią jų tėvams G. K. ir A. K..

V. J. yra teisus teigdamas, kad jis asmeniškai jokių oficialių dokumentų nesuklastojo, nes dėl dokumento-prašymo Vilniaus apskrities viršininkui-suklastojimo jis yra išteisintas. Tačiau jau aptartais įrodymais nustatyta, kad realizuojant nusikaltimo (svetimo didelės vertės turto užvaldymo apgaule) planą, tikrus dokumentus (apskrities viršininko sprendimus) suklastojo G. S.. Tai jis padarė įrašydamas į tikrus dokumentus – Vilniaus apskrities viršininko sprendimus skundžiamame nuosprendyje nurodytas žinomai melagingas žinias bei patvirtindamas juos savo parašu. Pagal kaltinamajame akte ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje logiška seka išdėstytas įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, V.J. panaudojo paminėtus suklastotus dokumentus - juos pateikė Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro įmonės Vilniaus filialui.

Tačiau kolegija, nagrinėdama bylą tik pagal nuteistųjų skundus, V.J. padėties pabloginti negali (BPK 320 str. 4 d.).

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad visos pretendentės nežinojo tikslių G. K. ir A. K. galimai nuosavybės teise valdomų žemės sklypų ribų. Todėl sureikšminti jų parodymus dėl dalies žemės buvimo dabartinėje Vilniaus miesto teritorijoje, nėra pagrindo, juo labiau visos pretendentės, tarp jų ir A. Š. , į kurios parodymus apeliuoja V. J. , savo prašymuose, rašytuose Buivydiškių apylinkės (ne Vilniaus miesto) agrarinės reformos tarnybai pageidavo įgyti žemės sklypą privačiam ūkiui steigti, specializuojantis daržininkystėje. Tai reiškia, kad visos pretendentės taip pat žinojo, kad ši žemė niekada nebuvo Vilniaus miesto teritorijoje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 8 ,,Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo bylose“ nustatyta, kad sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti.

Apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan. Turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas piktnaudžiaujant pasitikėjimu yra viena iš apgaulės formų.

Nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstant įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, yra aiškiai nurodyta kokius veiksmus, realizuodamas bendrą nusikalstamą sumanymą – norą apgaule užvaldyti svetimą turtą, t.y. Vilniaus apskrities viršininko valdomus laisvos žemės fondo sklypus, esančius Vilniaus mieste, atliko V.J., G. S. ir J.B.. V.J. ir J.B. iš esmės neginčija, kad jie atliko visus nuosprendyje nurodytus veiksmus, tačiau teigia, kad šie veiksmai nesusiję su sukčiavimu ir apgaule. Šie apeliantų argumentai neatitinka tikrovės.

Sukčiavimo esmė yra apgaulė, kuri gali pasireikšti aktyvia ir pasyvia forma. Apgaulė aktyvia forma pasireiškia tuo, kad kaltininkas aktyviais veiksmais pateikia turto savininkui, jo valdytojui ar asmeniui, kurio žinioje yra turtas, tikrovės neatitinkančią informaciją ir pastarieji dėl suklydimo savanoriškai patys perleidžia turtą. Apgaulė pasyvia forma pasireiškia tuo, kad kaltininkas, pasinaudodamas nurodytų asmenų tam tikrų esminių aplinkybių nežinojimu, nutyli arba nuslepia esminius realiai egzistuojančius faktus ir taip juos suklaidina, ignoruodamas pareigą apie juos pranešti. V. J. ir J. B. panaudota apgaulė buvo aktyvi ir pasyvi. Jie nuslėpė tikruosius pretendenčių prašymus ir, aiškiai žinodami, kad A. Š., L. P., S. K., Z.Z. ir T. I. nuosavybės teisės negali būti atkurtos naujų žemės sklypų Vilniaus mieste neatlygintino perdavimo nuosavybėn būdu. J. B. perdavė šioje nutartyje paminėtų dokumentų kopijas G. S.. Be to, V. J. surašė žinomai melagingą prašymą Vilniaus apskrities viršininkui, kuriame nurodė neteisingus duomenis, kad 9 ha žemės sklypas, priklausęs G. K. ir A. K. buvo Vilniuje dabartinio Laisvės prospekto vietoje. V. B. įvykdžius G. S. nurodymą suformuoti bylą, o G. S. paruošus sprendimų projektus bei jam (G. S. ) ir S. Ž. vizavus juos savo parašu, o apskrities viršininkui apgaulės įtakoje priėmus sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, G. S. per J. B., kuri net neturėjo įgaliojimo juos gauti, perdavė sprendimus V. J.. Pastarasis Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro įmonės Vilniaus filiale pateikė šio filialo registratoriui nurodytus sprendimus su prašymu atlikti neteisėtai perduotų žemės sklypų teisinę registraciją. Minėtai įmonei priėmus sprendimą įregistruoti S. K., A. Š. ir kitų asmenų nuosavybės teises į žemės sklypus Vilniaus mieste, kuriuos V. J. ir J. B. išsirinko patys, t.y. net nesant leistino oficialaus pasiūlymo. V.J. ir J.B. šiuos sklypus pardavė, o gautus pinigus pasisavino.

Taigi, V. J. ir kitų nuteistųjų veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji sukčiavimo požymiai.

Nuteistasis G. S. ginčija savo kaltę ir dėl nusikaltimų, numatytų BK 300 str. 2 d. ir 228 str. 1 d., padarymo, tačiau nenurodo jokių nesutikimo su apygardos teismo išvadomis motyvų.

BK 300 str. 1 d. dispozicijoje nurodyti alternatyvūs šio nusikaltimo objektyviosios pusės požymiai – netikro dokumento pagaminimas, tikro dokumento suklastojimas arba netikro ar suklastoto dokumento panaudojimas. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas apskrities viršininko sprendimų projektus pagrįstai laikė tikrų dokumentų suklastojimu. Byloje nustatyta, kad G. S., pateikdamas Vilniaus apskrities viršininkui sprendimų projektus, kuriuose buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad A. Š., S. K. ir kiti asmenys turi teisę į nuosavybės atkūrimą, jį suklaidino, t.y. ne tik suklastojo tikrą dokumentą, bet ir jį panaudojo, nes jo pagrindu vėliau buvo priimti paminėti sprendimai, nustatantys juridinę reikšmę turinčius faktus.

G.S. veiksmai, susiję su sprendimų projektų panaudojimu, nurodyti kaltinamajame akte ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra faktinė bylos aplinkybė, kuri šiuo atveju sutampa su vienu iš veikos, numatytos BK 300 str., objektyviuoju požymiu.

Kolegija neturi pagrindo nesutikti su lakoniškomis apygardos teismo išvadomis dėl G. S. kaltės pagal BK 228 str. 1 d. Jau aptartais įrodymais nustatyta, kad G. S., siekdamas apgaulės būdu kitų asmenų naudai įgyti didelės vertės turtą, atliko nuosprendyje nurodytus veiksmus, būdamas valstybės tarnautoju ir piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi bei pažeisdamas kaltinamajame akte ir nuosprendyje nurodytų įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir savo pareigybinių nuostatų reikalavimus. Kad šiais veiksmais buvo padaryta didelė materialinė žala ir diskredituotas žemės reformą vykdančios institucijos ir valstybinės valdžios prestižas abejonių nekyla.

Iš tiesų, nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodytas G. S. teistumas pagal 2004 m. liepos 20 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, kuris skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu dar buvo neįsiteisėjęs. Šiuo metu paminėtas nuosprendis yra įsiteisėjęs. Tačiau subendrinti bausmes pagal paminėtus nuosprendžius, nagrinėjant bylą tik pagal nuteistųjų skundus, kolegija neturi teisės (BPK 320 str. 4 d.).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prie bylos pridėtas psichiatrinės ekspertizės aktas. Ši ekspertizė atlikta kitoje G.S. baudžiamojoje byloje įvertinus visus, tarp jų ir medicininiuose dokumentuose esančius duomenis apie G. S. psichinės sveikatos būklę nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu, kuris abiejose bylose iš esmės sutampa. Šiame ekspertizės akte konstatuojama, kad G. S. psichine liga neserga ir šiuo metu. Todėl dar kartą tirti G. S. psichinės sveikatos būklę nėra reikalo.

Nuteistųjų V. J. ir J. B. prašymai dėl nuosavybės teisių į turtą apribojimo panaikinimo apeliacinės instancijos teisme negali būti tenkinami. Jų nuosavybės teisės 2004 m. gegužės 31 d. prokuroro nutarimais apribotos teisėtai ir pagrįstai, t.y. siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Skundžiamu nuosprendžiu, kuris po šios nutarties priėmimo įsiteisėjo, iš V. J. ir J. B. konfiskuota po 240 120 Lt. Taigi, į turtą, kuriam laikinai apribotos nuosavybės teisės, gali būti nukreiptas išieškojimas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų G. S., V. J. ir J. B. apeliacinius skundus atmesti.