Kauno apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „EHS kompiuteriai“ atstovui advokatui Simonui Baltrušaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „EHS kompiuteriai“ ieškinį atsakovams K. T., bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Technologinių inovacijų grupė“, trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bylos dalis nutraukiama, kiti patikslinto ieškinio reikalavimai atmetami

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Dėl civilinės atsakomybės taikymo sąlygų

Dėl kompiuterinės programos perleidimo sandorių sudarymo

Dėl kompiuterinės programos perdavimo bankroto administratoriui

22. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas pasižymi prejudicine galia, t. y. sukuria materialiuosius teisinius padarinius ir gali tapti reikalavimo pagrindu kitoje byloje, kurioje draudžiama ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (pozityvusis res judicata principo taikymo efektas) (CPK 279 straipsnio 4 dalis), o taip pat lemia procesines pasekmes, kadangi byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, nustatytų faktų nereikia įrodinėti iš naujo (CPK 182 straipsnio 2 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2014, 2019 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-469/2019). Aiškindamas CPK 182 straipsnio 2 punktą kasacinis teismas suformavo nuoseklią praktiką, kad faktai prejudiciniais pripažįstami tik tuo atveju, jeigu abiejose bylose dalyvauja tie patys asmenys ir vėliau nagrinėjamai bylai reikšmingas faktas išnagrinėtoje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2014, 2018 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 2019 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-469/2019). Priešingas aiškinimas ne tik prieštarautų proceso ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis) ir kooperavimosi (bendradarbiavimo) principui (CPK 8 straipsnis), bet ir atvertų kelią anksčiau priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo kvestionavimui, keltų pavojų teisiniam tikrumui, teisinių santykių šalių teisėtiems lūkesčiams ir civilinės apyvartos stabilumui.

Motyvuojamoji dalis

Dėl paskolų grąžinimo sandorių

24. Kaip minėta sprendimo 8–9 punktuose, ieškovė reiškia reikalavimą dėl 25 000 Eur žalos, galimai padarytos sudarant paskolos grąžinimo atsakovei UAB „Technologinių inovacijų grupė“ sandorius, atlyginimo priteisimo. Šalys sudarė 2015 m. kovo 12 d. paskolos sutartį (3 t., e. b. l. 45–46), kuria atsakovė UAB „Technologinių inovacijų grupė“ paskolino ieškovei 15 000 Eur, ir 2016 m. sausio 21 d. paskolos sutartį (3 t., e. b. l. 47–48), kuria buvo paskolinta dar 10 000 Eur. Paskolos sutarčių 2.1 punkte buvo nurodyta, kad paskola turi būti grąžinama per 10 kalendorinių dienų po pareikalavimo. Į bylą pateikta sąskaitų aktyvumo ataskaita (5 t., e. b. l. 231–232) patvirtina, kad paskolos buvo grąžintos laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d. iki 2016 m. gruodžio 21 d. atliktais 33 mokėjimais. Ieškovė nurodo, kad paskolos grąžinimo sandoriai buvo sudaryti pažeidžiant atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą (CK 6.930¹ straipsnis).

25. Nagrinėjamoje byloje klausimui dėl galimo kreditorių eiliškumo pažeidimo spręsti taip pat yra aktualios prejudicinės faktinės aplinkybės, konstatuotos Kauno apygardos teismui priimant 2018 m. balandžio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1002-324/2018 ir Lietuvos apeliaciniam teismui, peržiūrėjusiam Kauno apygardos teismo sprendimą apeliacine tvarka, priimant 2019 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-158-781/2019 (10 t., e. b. l. 110–123), kur ieškovė nuginčijo su atsakove UAB „Technologinių inovacijų grupė“ laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 23 d. iki 2016 m. gruodžio 23 d. sudarytų 40 426,81 Eur vertės priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sandorių (1 t., e. b. l. 110–119) teisėtumą būtent CK 6.930¹ straipsnio pagrindu. Nurodytoje byloje buvo konstatuota faktinė aplinkybė, kad bankroto administratorius neįrodė savo argumento, jog ieškovė nemokia tapo 2016 m. pradžioje ir ginčijamų sandorių sudarymo metu atsakovas K. T. buvo pažeidęs pareigą inicijuoti ieškovei bankroto procesą. Tiek nurodytoje byloje, tiek ir Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-656-260/2018 (10 t., e. b. l. 30–42), kurioje buvo sprendžiamas ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas, bei Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-213-798/2019, kuria Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutartis palikta nepakeista, konstatuota, kad, nors formaliai įvertinus ieškovės finansinius duomenis (teiktus finansinės atskaitomybės dokumentus), įmonė (nuo jos įsigijimo 2015 m.) veikė nuostolingai, tačiau 2016 m. ieškovės finansiniai įsipareigojimai mažėjo, dauguma pradelstų įsipareigojimų kreditoriams susidarė 2016 m. pabaigoje, tik 2016 m. pabaigoje galutinai paaiškėjo aplinkybė, jog bendrovė nepajėgi įvykdyti beveik visus (90 proc. arba 91 627,97 Eur) pradelstus finansinius įsipareigojimus kreditoriams, kurių didžioji dalis susidarė 2016 m. pabaigoje. Kita vertus, įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-158-781/2019 konstatuota, kad nemokumo sąlygos nekonstatavimas nepaneigia nurodytoje byloje ginčytų įskaitymo sandorių neteisėtumo, pakanka nustatyti, jog dėl ginčo sandorių sudarymo ieškovės galimybės atsiskaityti su kitais kreditoriais sumažėjo. Teismas nustatė, kad laikotarpiu, kuris iš esmės atitinka ir nagrinėjamoje byloje vertinamų paskolos grąžinimo sandorių sudarymo laikotarpį, egzistavo mažiausiai trys ieškovės bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai (ar jų didžiosios dalys), t. y. nuo 2015 m. gruodžio 19 d. vykdytinas UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ reikalavimas, nuo 2016 m. liepos 14 d. vykdytinas UAB „Mokilizingas“ reikalavimas ir nuo 2016 m. kovo 18 d. vykdytinas UAB „Mikrovisata“ kreditorinis reikalavimas. Be to, ginčijamų sandorių sudarymo laikotarpiu atsirado ir kitų kreditorių, kurių prievolių įvykdymo terminai suėjo, t. y. UAB „TD Baltic“ – nuo 2016 m. rugsėjo 23 d., UAB „DICTO CITIUS“ – nuo 2016 m. rugsėjo 29 d., Elko Grupa AS – nuo 2016 m. lapkričio 6 d., UAB „ABC Data Lietuva“ – nuo 2016 m. lapkričio 19 d., UAB „ACC Distribution“ – nuo 2016 m. lapkričio 23 d. Kadangi šios aplinkybės buvo ginčo objektu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, jos pripažintinos prejudicinėmis ir jų įrodinėti iš naujo nebereikia (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

26. Vadovaujantis CK 6.930¹ straipsniu kuriamu teisiniu reglamentavimu, atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimui konstatuoti būtina nustatyti ir aplinkybę, kad ieškovės pareiga įvykdyti prievolę atsakovei atsirado vėliau, nei kitos prievolės atsakovei įvykdymo metu egzistavę prievolės. Atsakovas K. T. pateikė į bylą 2015 m. lapkričio 13 d. prašymą grąžinti 15 000 Eur paskolą (6 t., e. b. l. 99) ir 2016 m. rugpjūčio 4 d. prašymą grąžinti 10 000 Eur paskolą (6 t., e. b. l. 39). Šiais dokumentais atsakovas įrodinėjo pareigos grąžinti paskolas egzistavimą. Ieškovė akcentuoja, kad dokumentai buvo pateikti tik bylos nagrinėjimo metu, todėl jų autentiškumas kelia pagrįstų abejonių. Įvertinęs šiuos argumentus teismas pažymi keletą reikšmingų aplinkybių:

26.3. Pagrįstų abejonių dėl to, ar 2015 m. lapkričio 13 d. prašymas buvo surašytas būtent jame nurodytą dieną, kelia ir tai, kad jokia paskolos dalis nebuvo grąžinta iki 2016 m. rugpjūčio 4 d., priešingai, 2016 m. sausio 21 d. buvo suteikta dar viena 10 000 Eur paskola (3 t., e. b. l. 47–48). Be to, juridinių asmenų registro tvarkytojui teiktame ieškovės 2015 m. gruodžio 31 d. balanse (6 t., e. b. l. 100) 15 000 Eur suma užfiksuota kaip ilgalaikis, po vienerių metų vykdytinas skolinis įsipareigojimas. Jeigu prašymas grąžinti paskolą iš tikrųjų buvo pateiktas 2015 m. lapkričio 13 d. ir skolos grąžinimo terminas suėjo 2015 m. lapkričio 23 d., ši suma turėjo būti įtraukta į balanso eilutę „per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai“. Tokie duomenų neatitikimai bei susiklosčiusi situacija, kai vadovaudamas abiem bendrovėms atsakovas K. T. galėjo manipuliuoti dokumentais, siekdamas pateisinti atliekamų mokėjimų teisėtumą, leidžia spręsti, kad mokėjimai buvo atlikti nesilaikant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos tvarkos.

29. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad ieškovas gali pasirinkti, kokiu būdu gins savo teises – ginčydamas sandorį ar reikalaudamas taikyti civilinę atsakomybę. Kita vertus, vien neteisėto sandorio sudarymas pats savaime nėra pakankamas civilinei atsakomybei taikyti, kadangi turi egzistuoti visos atsakomybės taikymo sąlygos, kurias savarankiškai turi įrodinėti ieškovas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-695/2016, 2017 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-313/2017, 2018 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018).

30. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Be to, vadovaujantis CK 6.247 straipsniu, atlyginama tik žala, susijusi su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad žala pagal jos prigimtį gali būti laikoma skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Ši civilinės atsakomybės taikymo sąlyga lemia, kad ne bet koks bendrovės turtinės padėties pasikeitimas, įvykęs dėl neteisėtų veiksmų, lemia civilinės atsakomybės pareigą pažeidusio vadovo atžvilgiu taikymą, bet tik toks, kurio nebūtų įvykę, jei pareiga būtų vykdoma tinkamai.

31. Aplinkybė, kad konkretaus kreditoriaus reikalavimas negalėjo būti patenkintas, nes pirmiau buvo patenkintas kito kreditoriaus reikalavimas (padengta paskola akcininkui), nelaikytina žala bendrovei, nes bendrovė ir iki neteisėtų veiksmų atlikimo turėjo tokio pat dydžio kreditorinius įsipareigojimus, kaip ir po jų atlikimo, bendras jos įsipareigojimų dydis nekito (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-313/2017). Veiksmu, kurio teisėtumas yra ginčijamas, buvo įvykdyta egzistuojanti prievolė. Byloje nėra duomenų, kad dėl šio veiksmo atsirado naujų prievolių, jog pasikeitė bendra ieškovės turto masė. Žala yra neigiamas turtinis neteisėtų vadovo veiksmų rezultatas, todėl žala nepripažįstamos bendrovės prievolės, atsirandančios nepriklausomai nuo vadovo veiksmų. Tuo atveju, kai žala padaroma neteisėtai išvengiant prievolių vykdymo, žala bendrovei nelaikytina pačios neįvykdytos prievolės suma, žala galėtų būti dėl neįvykdytos prievolės mokėtinos baudos ar delspinigiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2013, 2017 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-313/2017). Nagrinėjamoje byloje tokių pasekmių, t. y. fakto, kad finansinės atsiskaitymo ne su kitais kreditoriais, bet su atsakove, pasekmės buvo didesnės, nei išvengta pareiga mokėti sutartines palūkanas už naudojimąsi paskolų sumomis, ieškovė neįrodinėjo.

32. Ieškovė savo poziciją grindė aplinkybe, kad žalos buvo padaryta ne ieškovei, bet kreditoriams, kurių reikalavimai liko nepatenkinti ir/ar reikalavimų patenkinimo galimybės apsunkintos. Tokio pobūdžio pasekmės šalintinos nuginčijant sandorį ir įpareigojant galimai be pagrindo lėšas gavusį kontrahentą jas grąžinti (taikant restituciją), kad jos galėtų būti paskirstytos CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta tvarka. Taikant tokį teisių gynimo būdą būtų atkuriama iki pažeidimo buvusi padėtis. Gi ieškovės pareikšto reikalavimo patenkinimo atveju ieškovė nepagrįstai praturtėtų, kadangi ne tik liktų patenkintas ieškovės reikalavimas atsakovei UAB „Technologinių inovacijų grupė“, bet ir ieškovė atgautų paskolai padengti panaudotas lėšas ir jomis galėtų dar kartą tenkinti kitų kreditorių reikalavimus.

33. Kartu teismas sutinka su atsakovo K. T. argumentu, kad ieškovės pasirinkimą formuluojant reikalavimą galėjo nulemti ir aplinkybė, jog sandorio ginčijimui actio Pauliana instituto pagrindu yra taikomas sutrumpintas 1 metų ieškinio senaties terminas (CK 6.66 straipsnio 3 dalis), o reikalavimui taikyti civilinę atsakomybę – 3 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Aptariamas reikalavimas teismui buvo pareikštas 2018 m. liepos 26 d. (5 t., e. b. l. 1–8), nors nutartis dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo įsiteisėjo 2017 m. vasario 16 d., o įmonės dokumentai bankroto administratoriui buvo perduoti 2017 m. kovo 8 d. (1 t., e. b. l. 137–140; 6 t., e. b. l. 48–51). Nors sprendžiant reikalavimo dėl paskolos grąžinimo sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu pagrįstumo klausimą galėtų būti įrodinėjama, kad senaties termino skaičiavimo pradžia turi būti siejama su kita data (CK 1.127 straipsnis), o nustačius, jog terminas praleistas, vertinama, ar nėra pagrindo jį atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), negali susiklostyti situacija, kad praleidęs įstatyme įtvirtintą teisių gynimo terminą asmuo termino praleidimo pasekmių galėtų išvengti subjektyviai pasirinkdamas su įrodinėjamo pažeidimo pobūdžiu nesuderinamą teisių gynimo būdą.

34. Kartu pažymėtina, kad išvados dėl neįrodytų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų ir subjektyvaus teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumui negali turėti įtakos ir aplinkybė, jog bylos nagrinėjimo metu buvo iškelta bankroto byla atsakovei UAB „Technologinių inovacijų grupė“. Nors ši aplinkybė galėtų apsunkinti galimybę išsiieškoti iš atsakovės priteistą sumą net ir reikalavimo pripažinti sandorius negaliojančiais ir taikyti restituciją patenkinimo atveju, tokios situacijos neigiamos pasekmės negali būti perkeltos atsakovui K. T., kaip buvusiam ieškovės direktoriui. Dar kartą akcentuotina, kad atsakovas K. T. sandorių sudarymo metu buvo tiek ieškovės direktorius, tiek atsakovės UAB „Technologinių inovacijų grupė“ direktorius ir akcininkas. Reikalavimas šioje byloje yra reiškiamas atsakovui, kaip ieškovės direktoriui. Tuo atveju, jeigu atsakovės UAB „Technologinių inovacijų grupė“ galimybėms vykdyti prievoles kreditoriams įtakos turėjo neteisėti atsakovo K. T. veiksmai, reikalavimai jam, kaip atsakovės UAB „Technologinių inovacijų grupė“ vardu veikusiam asmeniui, galėtų būti reiškiami CK 2.87 straipsnio 7 dalies, įrodinėjant, kad yra sąlygos subsidiariajai civilinei atsakomybei taikyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015). Kaip minėta sprendimo 9 punkte, net ir po detalaus procesinių teisių išaiškinimo, ieškovės atstovas aiškiai įvardijo pasirinkimą ginti savo teises būtent ieškinyje įvardintu būdu, t. y. reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo K. T., kaip buvusio ieškovės vadovo, ir nereikšti pretenzijų atsakovei UAB „Technologinių inovacijų grupė“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo ar išvestinių reikalavimų atsakovui K. T., kaip buvusiam atsakovės vadovui ir/ar akcininkui.

35. Apibendrindamas sprendimo 24–34 punktuose nurodytų aplinkybių visumą teismas sprendžia, kad ieškovė įvykdė pareigą įrodyti vieną civilinės atsakomybės taikymo sąlygą – neteisėtus veiksmus, tačiau neįrodė žalos ir priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, o kitų ieškovės teisių gynimo būdų vertinimas nepatenka į nagrinėjamos bylos ribas. Dėl nurodytų priežasčių pareikštas reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovo K. T. 25 000 Eur žalos atlyginimą atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl įmonės veiklos perkėlimo

36.1. Kaip minėta sprendimo 22–23 punktuose, ieškinio pagrindą nagrinėjamoje byloje sudarančios aplinkybės, įskaitant ir ieškovės argumentus dėl neteisėto įmonės veiklos perkėlimo, buvo vertinamos ieškovės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui sprendžiant klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Kaip matyti iš sprendžiant šį klausimą priimtos Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-213-798/2019 turinio, apeliacinės instancijos teismas įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu konstatavo dalį nagrinėjamai bylai reikšmingų aplinkybių, kartu nurodydamas, kad dalis aplinkybių turi būti vertinama būtent nagrinėjamoje civilinėje byloje. Aplinkybės, dėl kurių buvo pasisakyta įsiteisėjusiame sprendime, pripažintinos prejudicinėmis, t. y. tokiomis, kurių pakartotinai įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 5 punktas).

36.2. Viena iš aplinkybių, kuria įrodinėjamas veiklos perkėlimas, yra ta, kad jau įsigyjant ieškovės akcijas nebuvo tikslo vystyti įmonės veiklą. Tokį ieškovės argumentą paneigia į bylą surinktų įrodymų visuma. Kaip konstatavo Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-213-798/2019, 2015 m. kovo 6 d. 75 proc. ieškovės akcijų atsakovė UAB „Technologinių inovacijų grupė“ įsigijo už 1 Eur, tuo metu įmonės turto vertė buvo lygi įmonės įsipareigojimų vertei ir sudarė 155 954,01 Eur, t. y. buvo įsigyta nuostolingai veikianti įmonė su finansiniais sunkumais. Teismas taip pat konstatavo, kad 2015 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, įmonės turto vertė sudarė 185 956 Eur, prievolių vertė – 166 493 Eur, tačiau pradelstas buvo tik vienintelės prievolės kreditorei UAB ,,Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ vykdymo terminas, todėl konstatuoti įmonės nemokumą 2016 m. pradžioje, kaip kad tvirtino ieškovė, nėra pagrindo. Šios įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu konstatuotos faktinės aplinkybės nebegali būti kvestionuojamos nagrinėjamoje byloje. Kartu jos leidžia vertinti kaip pagrįstą atsakovų argumentą, kad įmonė tęsė veiklą, santykis tarp įmonės turto vertės ir prievolių sumos gerėjo, pradelstų prievolių suma nebuvo esminė.

36.3. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-213-798/2019 taip pat konstatavo, kad 2016 m. ieškovės prievolių suma buvo mažinama (vadovaujantis į bylą pateikto balanso duomenimis (5 t., e. b. l. 17), ši suma 2016 m. gruodžio 31 d. sudarė 119 164 Eur ir buvo ženkliai mažesnė nei akcijų įsigijimo metu ar 2015 m. gruodžio 31 d.). Teismas taip pat nustatė, kad 2016 m. rugpjūčio – gruodžio mėn. ieškovė be įskaitytų 40 426,81 Eur UAB „Technologinių inovacijų grupė“ priešpriešinių vienarūšių reikalavimų, kreditoriams papildomai išmokėjo 199 832,76 Eur sumą (duomenys apie atsiskaitymus pateikti ir į nagrinėjamą bylą (6 t., e. b. l. 40–47)). Be to, įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu konstatuota ir aplinkybė, kad 90 proc. pradelstų kreditorinių reikalavimų susidarė per paskutinius du mėnesius iki sprendimo inicijuoti bankroto procesą priėmimo (šiai aplinkybei pagrįsti į bylą papildomai pateikta pradelstų skolų suvestinė (10 t., e. b. l. 29)). Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad įmonė tęsė veiklą, siekė gauti pajamų ir atsiskaitinėjo su kreditoriais, todėl spręsti, kad išankstinis ieškovės įsigijimo tikslas buvo perkelti jos veiklą į kitą įmonę, nėra pagrindo.

36.4. Sprendimo 36.3 punkte pateiktą išvadą patvirtina ir į bylą pateikti duomenys apie akcininkės ieškovei suteiktas paskolas, aptartas sprendimo 24 punkte, taip pat intensyviai vykdytą tarpusavio prekybą (1 t., e. b. l. 121–136). Teismas pažymi, kad tiek ieškinyje, tiek ir pareiškime dėl bankroto pripažinimo tyčiniu (6 t., e. b. l. 58–69) ieškovė kėlė klausimą dėl netinkamo dokumentų ir turto perdavimo, kuriuo iš dalies grindė poziciją, jog iš atsakovės UAB „Technologinių inovacijų grupė“ 2016 m. gruodžio mėn. įsigytas turtas (1. t., e. b. l. 141–172; 3 t., e. b. l. 25–33) nebuvo perduotas bankroto administratoriui. Tačiau į bylą surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pats bankroto administratorius ieškovės bankroto byloje atsisakė prašymo skirti atsakovui baudą už dokumentų neperdavimą (3 t., e. b. l. 62), kreditoriams teiktoje ataskaitoje patvirtino dokumentų perėmimo faktą (11 t., e. b. l. 138–165), o įvertinęs duomenis, susijusius su kompiuterinės buhalterinės apskaitos duomenų versijos neperdavimu (1 t., e. b. l. 68, 91–93, 137–140; 3 t., e. b. l. 41–44; 9 t., e. b. l. 68–76) ir administratoriaus veiksmų teisėtumo įvertinimu (6 t., e. b. l. 52–57; 10 t., e. b. l. 43–50), Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-213-798/2019 konstatavo, jog nebuvo įrodytas pirminių dokumentų neperdavimo faktas, o elektroninė dokumentų versija nebuvo išsaugota dėl nepakankamo paties bankroto administratoriaus bendradarbiavimo, kuris, žinodamas apie įsiskolinimą paslaugas teikiančiai įmonei, nesprendė klausimo dėl duomenų perėmimo, kas nulėmė duomenų sunaikinimą. Kartu teismas pažymi, kad į bylą surinkti įrodymai patvirtina ir turto perdavimo bankroto administratoriui faktą (1 t., e. b. l. 30–39, 53–56, 107–109; 3 t., e. b. l. 34–40; 10 t., e. b. l. 51–53; 11 t., e. b. l. 120–129; 13 t., e. b. l. 22–25). Nors ieškovė tvirtino, kad atsakovas neperdavė bankroto administratoriui įmonės piniginių lėšų – 688 Eur (1 t., e. b. l. 22), ji, viena vertus, su šia suma nesiejo žalos atsiradimo, kita vertus, nenuginčijo atsakovo pateiktose avanso apyskaitose (3 t., e. b. l. 22–24, 49–56) užfiksuotų duomenų apie lėšų panaudojimą. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia vertinti kaip neįrodytą ieškovės argumentą, kad prieš bankroto proceso iniciavimą vykusi ieškovės ir atsakovės tarpusavio prekyba buvo žalinga ieškovei, jog iš atsakovės įsigytas turtas nebuvo išsaugotas, o bankroto administratoriui buvo perduotas tik nevertingas, nusidėvėjęs turtas. Ieškovei vykdant veiklą jai buvo reikalingas prekių tiekimas, reikšdama reikalavimą dėl civilinės atsakomybės taikymo ieškovė neįrodė, kad įsigytos prekės nebuvo realizuotos, gautomis lėšomis atsiskaitant su kreditoriais.

36.5. Reikšminga pripažintina ir aplinkybė, kad bankroto administratorius siekė, jog aptariamus ieškovės ir atsakovės tarpusavio sandorius įvertintų ir Valstybinė mokesčių inspekcija. Iš trečiojo asmens į bylą pateiktos patikrinimų medžiagos ir atsisakymo atlikti papildomus tikrinimo veiksmus (4 t., e. b. l. 32–35, 79–81; 6 t., e. b. l. 1–19, 145, 171–172; 7 t., e. b. l. 80–86) akivaizdu, kad jokių pažeidimų mokesčių administratorius nenustatė, konstatavęs, kad atsakovė UAB „Technologinių inovacijų grupė“ ir ieškovė turėjo bendrų tiekėjų, įmonės sprendimus dėl įsigijimų nurodė priimdavę atsižvelgdamos į tiekimo santykių specifiką, atsakovė UAB „Technologinių inovacijų grupė“ prekes ieškovei tiekdavo su nedidele (apie 1 proc.) marža. Teismas pažymi, kad į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad pirkimo – pardavimo sandoriai ieškovei buvo nenaudingi, jog prekes klientams ji parduodavo už mažesnę kainą, nei prekių įsigijimo savikaina. Ši aplinkybė konstatuota ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-213-798/2019.

36.6. Veiklos perkėlimą ieškovė įrodinėjo ir aplinkybe, kad atsakovė perėmė ieškovei priklausiusį prekės ženklą „tiptop.lt“. Šį argumentą teismas pripažįsta neatitinkančiu tikrovės. Į bylą pateiktame Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro 2018 m. spalio 15 d. rašte (9 t., e. b. l. 80–86) akcentuojama, kad nurodytas prekės ženklas ieškovei nepriklausė, buvęs ieškovės akcininkas, perleisdamas ieškovės akcijas atsakovei UAB „Technologinių inovacijų grupė“, atskiru sandoriu perleido atsakovei teises į prekės ženklą. Ši aplinkybė konstatuota ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-213-798/2019, papildomai nurodant, kad vien faktas, jog domenu naudojosi ir pati atsakovė, kuriai domenas priklausė, negali būti vertinamas kaip patvirtinantis ieškovės teisių pažeidimą. Aplinkybė, kad domenu buvo leidžiama naudotis ieškovei, kuri sudarydama sandorius su trečiaisiais asmenimis nurodydavo, kad domenas priklauso būtent jai (1 t., e. b. l. 69–84, 94–95; 2 t., e. b. l. 71–125; 7 t., e. b. l. 14–25, 106–132; 9 t., e. b. l. 90–167), priešingai nei nurodo bankroto administratorius, ne tik nepatvirtina veiklos perkėlimo fakto, bet leidžia spręsti, jog atsakovė leido ieškovei naudotis atsakovei priklausančiu turtu. Manydama, kad nuosavybės teisės į domeną atsakovei UAB „Technologinių inovacijų grupė“ be pagrindo buvo parduotos ne kartu su ieškovės akcijomis kaip viena visuma (ieškovei priklausantis turtas), bet kaip savarankiškas civilinės apyvartos objektas, pretenzijas ieškovė turėtų reikšti turto perleidimo sandorius su atsakove sudariusiam buvusiam ieškovės akcininkui. Kartu pažymėtina, kad ieškovė neįrodinėjo aplinkybės, jog jos teisės naudotis domenu buvo ribojamos ir dėl to ji patyrė žalos. Bankroto byla ieškovei buvo iškelta ir veikla nutraukta ne dėl galimybės naudotis domenu apribojimo, bet dėl finansinių sunkumų, su kuriais ieškovė susidūrė ilgą laiką ir kurių nepavyko išspręsti.

36.7. Tas pats pasakytina ir apie ieškovės argumentą dėl patalpų nuomos sutarties perėmimo. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovės su patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininke 2012 m. balandžio 2 d. sudaryta nuomos sutartis (1 t., e. b. l. 57–59) buvo nutraukta 2016 m. gruodžio 1 d. (1 t., e. b. l. 61) ir nuomininko teises 2016 m. lapkričio 21 d. sutarties (1 t., e. b. l. 62–65) pagrindu perėmė atsakovė UAB „Technologinių inovacijų grupė“, nuomininke dar esant ieškovei, dalį patalpų iš ieškovės nuomojosi atsakovė, mokėdama nuomos mokestį ir padengdama dalį patalpų eksploatavimo išlaidų (7 t., e. b. l. 30–40). Šias aplinkybes teismui patvirtino ir patikrinimą atlikusi Valstybinė mokesčių inspekcija (6 t., e. b. l. 2–4). Jos konstatuotos ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-213-798/2019, papildomai nurodant, kad atsakovė neperėmė ieškovės veiklos, bet sumažino ieškovės prievolių apimtis, prisiimdama dalį ieškovės prievolių. Jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad dalies patalpų nuoma, o vėliau ir nuomininko teisių ir prievolių perėmimas turėjo neigiamos įtakos ieškovės veiklai ir finansiniams rezultatams, ieškovė nepateikė.

36.9. Ieškovė taip pat akcentuoja aplinkybę, kad 2016 m. ženkliai sumažėjo ieškovės apyvarta, o atsakovės apyvarta padidėjo (1 t., e. b. l. 101–102). Kaip nurodė atsakovas, ieškovės veiklos apimčių sumažėjimą nulėmė kito įmonės akcininko perėjimas dirbti pas konkurentus. Teismas taip pat pažymi, kad 2016 m. pabaigoje įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais ir nutraukė veiklą. Vien aplinkybė, kad veikla buvo vykdoma nepilnus metus, iš dalies pateisina sumažėjusią bendrovės apyvartą. Kita vertus, atsakovės apyvarta padidėjo dėl sprendimo 36.4 punkte konstatuotos intensyvios prekybos su ieškove. Kaip matyti iš į bylą pateiktų ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentų (3 t., e. b. l. 16, 63–64; 5 t., e. b. l. 13–18; 6 t., e. b. l. 100–102), 2013 m. ieškovės pardavimo pajamos sudarė 1 564 089 Eur (5 400 486 Lt) ir įmonė turėjo 950 Eur (3 281 Lt) pelno (5 t., e. b. l. 16), o 2014 m. pardavimo pajamos iš esmės nepasikeitė – sudarė 1 550 765 Eur (5 354 480 Lt), tačiau įmonė turėjo 23 752 Eur (82 010 Lt) nuostolių (5 t., e. b. l. 16). Nors 2015 m., kuriais ieškovės akcijų dalį įsigijo atsakovė, pajamos sumažėjo ketvirtadaliu iki 1 143 368 Eur, įmonė turėjo 26 603 Eur pelno (5 t., e. b. l. 18). Kitaip tariant, pajamų sumažėjimas neturėjo neigiamos įtakos įmonės pelningumui. Teigiamas rezultatas buvo pasiektas net ir nežymiai sumažėjus ieškovės pardavimų maržai (2014 m. marža sudarė apie 8,2 proc. ((5 354 480 Lt pardavimų pajamos – 4 948 075 Lt pardavimų savikaina) / 4 948 075 Lt pardavimų savikainos), o 2015 m. – 6 proc. ((1 143 368 Eur pardavimų pajamos – 1 079 070 Eur pardavimų savikaina) / 1 079 070 Eur pardavimų savikainos). Nors 2016 m. marža padidėjo iki 6,2 proc. ((815 009 Eur pardavimų pajamos – 767 095 Eur pardavimų savikaina) / 767 095 Eur pardavimų savikainos), pajamos sudarė 815 009 Eur, nuostoliai – 30 574 Eur (5 t., e. b. l. 18). Nurodytų duomenų analizė atskleidžia, kad tiek iki ieškovės akcijas įsigyjant atsakovei, tiek ir po to, įmonės pardavimų marža nebuvo didelė, administracinės veiklos sąnaudos lemdavo, kad įmonė balansavo ant pelno ir nuostolių ribos, 2013 m. – 2014 m. laikotarpio įmonės nuostoliai (23 752 Eur – 950 Eur = 22 802 Eur) buvo ženkliai didesni už 2015 m. – 2016 m. laikotarpio nuostolius (30 574 Eur – 26 603 Eur = 3 971 Eur). Nurodytos aplinkybės neleidžia spręsti, kad pajamų sumažėjimas turėjo esminės įtakos įmonės rezultatams.

36.10. Vertinant atsakovės finansinės atskaitomybės duomenis (2 t., e. b. l. 126–134; 4 t., e. b. l. 18–31, 36–60), dėmesys atkreiptinas į tai, kad nors pardavimo pajamos ir didėjo (2014 m. sudarė 116 046 Eur, 2015 m. – 346 555 Eur, 2016 m. – 542 937 Eur), tačiau pardavimų marža drastiškai sumažėjo. Lyginant 2014 m. ir 2015 m. rezultatus (4 t., e. b. l. 52) matosi, kad pardavimų pajamoms padidėjus tris kartus (nuo 116 046 Eur iki 346 555 Eur), pardavimų marža (skirtumas tarp pardavimų pajamų ir pardavimų savikainos) padidėjo vos 3 069 Eur (nuo 34 940 Eur iki 38 009 Eur), t. y. 2014 m. taikiusi 43 proc. maržą ((116 046 Eur pardavimų pajamos – 81 106 Eur pardavimų savikaina) / 81 106 Eur pardavimų savikainos), 2015 m. atsakovė ją sumažino iki 12,3 proc. ((346 555 Eur pardavimų pajamos – 308 546 Eur pardavimų savikaina) /308 546 Eur pardavimų savikainos), o padidėjusios administracinės veiklos sąnaudos nulėmė, kad atsakovės pelnas sumažėjo nuo 919 Eur iki 732 Eur. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė dėl įvykusių pokyčių netapo pelningesne įmone, taip pat atitinka atsakovo K. T. išdėstytą poziciją, jog atsakovės pajamų augimą nulėmė intensyvi prekyba su ieškove, kuri nebuvo finansiškai palanki pačiai atsakovei. 2016 m. atsakovės pajamos išaugo iki 542 937 Eur, tačiau pardavimų marža dar sumažėjo iki 11,1 proc. (542 937 Eur pardavimų pajamos – 488 508 Eur pardavimų savikaina) / 488 508 Eur pardavimų savikainos) ir sudarė 54 429 Eur, o dėl dar labiau išaugusių įmonės veiklos sąnaudų jos pelnas sudarė 5 780 Eur (4 t., e. b. l. 49). Šios aplinkybės atskleidžia, kad iš ieškovės akcijų įsigijimo atsakovė esminės finansinės naudos negavo, o pati, tiek teikdama paskolas, tiek ir palankiomis sąlygomis tiekdama produkciją siekė prisidėti prie ieškovės finansinių problemų sprendimo.

36.11. Įvertinęs atsakovės 2017 m. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis (4 t., e. b. l. 49) teismas pažymi, kad ieškovei nustojus vykdyti veiklą atsakovės pajamos ženkliai padidėjo (nuo 542 937 Eur 2016 m. iki 1 119 110 Eur 2017 m.). Kita vertus, net ir teismui sudarius galimybę ieškovei įrodinėti tiesioginį ryšį tarp ieškovės veiklos nutraukimo ir atsakovės pajamų padidėjimo bei išreikalavus į bylą duomenis apie ieškovės (8 t., e. b. l. 1–277) ir atsakovės (7 t., e. b. l. 26–29; 9 t., e. b. l. 6–27, 48) klientus bei pardavimų jiems kiekius, tebuvo pateikti bendro pobūdžio argumentai, kad keletas klientų sutampa. Teismas pažymi, kad vykdant elektroninę prekybą, nesant duomenų apie su konkrečiais klientais sudarytas ilgalaikio pobūdžio išskirtinių prekybos teisių sutartis, konstatuoti tiesioginį ryšį tarp ieškovės finansinių problemų ir atsakovės pardavimų augimo nėra pagrindo. Kartu pažymėtina, kad pats ieškovės bankroto administratorius akcentavo, jog ieškovė buvo nemoki ir turėjo nutraukti veiklą dar 2016 m. sausio mėn. pradžioje. Iš bylos medžiagos spręsti, kad ankstesnio ieškovės veiklos nutraukimo atveju dėl sumažėjusio panašią produkciją tiekiančių subjektų skaičius atsakovės pajamos nebūtų natūraliai (objektyviai) padidėjusios, net ir atsakovams neatlikus jokių neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo.

36.12. Kartu pabrėžtina, kad dėl padidėjusių veiklos sąnaudų atsakovės pelnas 2017 m. sumažėjo iki 2 497 Eur (4 t., e. b. l. 49). Kitaip tariant, dėl to, kad ieškovė nutraukė veiklą, atsakovės pelningumas ne tik nepadidėjo, bet tapo dar mažesnis. Reikšminga teismas pripažįsta ir sprendimo 25 punkte nurodytą aplinkybę, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1002-324/2018 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-158-781/2019 buvo pripažinti negaliojančiais UAB „Technologinių inovacijų grupė“ laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 23 d. iki 2016 m. gruodžio 23 d. sudaryti 40 426,81 Eur vertės priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sandoriai, kas esant iškeltai ieškovės bankroto bylai, nulėmė esminį atsakovės turtinės padėties pablogėjimą, kadangi ieškovė neteko galimybės į nurodyto dydžio pardavimo pajamų atgavimą. Kitaip tariant, tiek tęsdama savarankišką, su ieškove niekuo nesusijusią veiklą, tiek ir bendradarbiaudama su ieškove ar vykdydama panašaus pobūdžio prekybą, atsakovė, kuri ir iki tol veikė pelningai, per 2015 m. – 2017 m. laikotarpį gavo 9 009 Eur (732 Eur + 5 780 Eur + 2 497 Eur) pelno, kuris yra apskaičiuotas neįvertinant aplinkybės, kad vėlesniais teismų procesiniais sprendimais buvo paneigta atsakovės teisė į 40 426,81 Eur kreditorinio reikalavimo patenkinimą ir dėl ieškovei iškeltos bankroto bylos tikėtis šio reikalavimo patenkinimo ateityje nėra pagrindo. Nurodyta aplinkybė negalėjo neturėti įtakos atsakovės nemokumui, sąlygojusiam bankroto bylos atsakovei iškėlimą.

36.13. Teismas taip pat pažymi, kad 2014 m. – 2017 m. laikotarpiu ženkliai pablogėjo ir atsakovės turto bei įsipareigojimų santykis (4 t., e. b. l. 47–48, 51). Jeigu 2014 m. gruodžio 31 d. visos atsakovės prievolės sudarė apie 49 proc. įmonės turto vertės (17 448 Eur / 35 622 Eur), tai 2015 m. gruodžio 31 d. – net 87 proc. (124 586 Eur / 143 492 Eur), 2016 m. gruodžio 31 d. – 83 proc. (120 570 Eur / 145 256 Eur), o 2017 m. gruodžio 31 d. – 86 proc. (101 763 Eur / 118 946 Eur). Nors absoliučia suma skirtumas tarp turto vertės ir prievolių sumos iš esmės nepasikeitė, net šiek tiek sumažėjo (2014 m. gruodžio 31 d. jis sudarė 18 174 Eur (35 622 Eur – 17 448 Eur), o 2017 m. gruodžio 31 d. – 17 183 Eur (118 946 Eur – 101 763 Eur), esminę turto dalį sudarė atsargos (41 663 Eur) ir iš skolininkų gautinos sumos (45 655 Eur), t. y. trumpalaikis, ne visada likvidus turtas. Vien sprendimo 25, 36.12 punktuose nurodytų teismų procesinių sprendimų priėmimas po 2017 m. finansinės atskaitomybės dokumentų patvirtinimo sąlygojo radikalų realios turto vertės ir atsakovės turtinių prievolių pasikeitimą, kadangi dėl ieškovei iškeltos bankroto bylos atsakovės 40 426,81 Eur turtinis reikalavimas ieškovei iš esmės tapo beviltiška skola, o atsakovės pradelstų prievolių dydis nurodyta suma padidėjo. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad po ieškovės akcijų įsigijimo nepagerėjo nei atsakovės finansiniai rodikliai, nei įmonės turtinė padėtis.

36.14. Sprendimo 36.10–36.13 punktuose aptartos aplinkybės aiškiai atskleidžia ir ieškovės argumentų, kad atsakovės gauta nauda viršija bendrą ieškovės bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumą – 128 692,91 Eur – nepagrįstumą. Tokį ieškovės argumentą nulėmė nepagrįstas naudos, o kartu ir žalos dydžio, siejimas su atsakovės pajamų pokyčiais, o ne su neteisėtų veiksmų sąlygoto papildomo grynojo pelno dydžiu, kaip akcentuojama kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2014). Kaip minėta, atsakovės grynasis pelnas 2015 m. – 2017 m. laikotarpiu sudarė 9 009 Eur. Be to, įmonė ir iki 2015 m. veikė pelningai, 2014 m. gavo 919 Eur. Jeigu 2015 m. – 2017 m. laikotarpiu būtų buvęs išlaikytas toks pats pelningumas, atsakovė būtų gavusi 2 757 Eur (919 Eur * 3) pelno. Kitaip tariant, atsakovės pelno padidėjimas sudarė 6 252 Eur (9 009 Eur – 2 757 Eur) arba 2 084 Eur per metus (6 252 Eur / 3). Net ir konstatavus, kad tokia buhalterinių duomenų analizė leistų spręsti apie teoriškai atsakovės iš santykių su ieškove gautą naudą, visą šią naudą nubraukia aplinkybė, kad, ieškovei susidūrus su mokumo problemomis, liks nepadengtas mažiausiai 40 426,81 Eur atsakovės kreditorinis reikalavimas ieškovei. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškovė neįrodė ne tik neteisėtų veiksmų, bet ir žalos, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos.

36.15. Teisminio proceso metu liko neįrodyta ir priežastinio ryšio sąlyga. Ieškovė žalos atsiradimo nesieja su dėl vėlesnio bankroto proceso iniciavimu padidėjusiomis ieškovės prievolėmis ar sumažėjusia turto verte. Nepateikta ir jokių įrodymų, kad atsakovai neteisėtai, ieškovei nepalankiomis sąlygomis, perėmė ieškovės turtą. Byloje nebuvo įrodinėjama ir aplinkybė, kad ieškovė buvo pelningai veikianti įmonė, kuri bankrutavo dėl neteisėto veiklos perkėlimo į kitą įmonę. Tai, kad, nesugebėjus išspręsti ieškovės mokumo problemų, atsakovė tęsė iki ieškovės akcijų įsigijimo vykdytą veiklą, savaime neleidžia spręsti, kad atsakovės veiklos rezultatai buvo nulemti netinkamo ieškovės valdymo.

36.16. Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo solidariai reiškiamas ir atsakovui K. T.. Kadangi nebuvo nustatytas veiklos perkėlimo, su kuriuo ieškovė siejo neteisėtus atsakovų veiksmus, faktas, o žalos dydį ieškovė siejo išskirtinai su atsakovės UAB „Technologinių inovacijų grupė“ gauta nauda, kuri, kaip ir priežastinio ryšio sąlyga, nebuvo įrodytos, spręsti, kad atsakomybė galėtų būti taikoma atsakovui K. T., taip pat nėra jokio pagrindo.

37. Apibendrindamas sprendimo 36 punkte nurodytų aplinkybių visumą teismas sprendžia, kad, ieškovei neįvykdžius pareigos įrodyti civilinės atsakomybės taikymo sąlygų egzistavimą, reikalavimas priteisti iš atsakovų solidariai žalos atlyginimą dėl įmonės veiklos perkėlimo atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl procesinės bylos baigties

38. Konstatavęs, kad neegzistuoja civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti reikalavimus dėl žalos atlyginimo priteisimo. Dalies ieškinio reikalavimų nagrinėjimą nutraukus, o kitus materialinius ieškinio reikalavimus atmetus, netenkinamas ir reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.

39. Ieškinį atmetus iš ieškovės atsakovei UAB „Technologinių inovacijų grupė“ priteisiamas 400 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimas (nors į bylą pateiktoje sąskaitoje nurodoma 400 Eur išlaidų suma plius 84 Eur PVM, kaip matyti tiek iš prašymo turinio, tiek ir iš mokėjimo dokumento, atsakovė sumokėjo ir prašo priteisti būtent 400 Eur) (10 t., e. b. l. 124–128) (CPK 93 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atsakovei priteisiamas iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų. Tokią išvadą lemia teismų formuojama praktika, kad lėšas priteisus tiesiogiai iš atsakovės turėtų būti tvirtinamas papildomas kreditoriaus trečiosios eilės reikalavimas, kurio patenkinimo galimybės būtų ribotos. Tokia situacija bankrutuojančiai įmonei sukurtų nepateisinamą galimybę piktnaudžiauti savo padėtimi, reiškiant nepagrįstus reikalavimus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013, 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-618-686/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-465-330/2017, 2017 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-161-798/2017). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas iš administravimo išlaidoms skiriamų lėšų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 1 dalimi, užtikrina šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą, kadangi šios išlaidos turi būti atlyginamos pirmiau, nei pradedami tenkinti bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai.

40. Teismas pažymi, kad 2019 m. birželio 19 d. nutartimi, priimta atsakovės UAB „Technologinių inovacijų grupė“ bankroto byloje Nr. eB2-1510-390/2019, buvo panaikinti visi įmonei taikomi areštai, įskaitant ir suvaržymus, taikytus nagrinėjamoje byloje. Dėl nurodytos priežasties įsiteisėjus sprendimui naikinamos vis dar galiojančios Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi (1 t., e. b. l. 187–190) pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo K. T. turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų areštas (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 268 ir 270 straipsniais, 293 straipsnio 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Priimti ieškovės pareiškimą dėl reikalavimo dalies priteisti 4 522,71 Eur žalos, kurią ieškovė siejo su jai priklausiusios techninės įrangos realizavimu, atsisakymo ir šio reikalavimo nagrinėjimą nutraukti.

Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Technologinių inovacijų grupė“, juridinio asmens kodas 302473463, iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „EHS kompiuteriai“, juridinio asmens kodas 302216544, bankroto administravimo išlaidoms skiriamų lėšų 400 Eur (keturių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo K. T., (duomenys neskelbtini), turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų areštą.

Dėl šio sprendimo per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti teikiamas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Kauno apygardos teismą.