Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Stankovskajai,

viešame teismo posėdyje (2024 m. gruodžio 17 d.) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo LUAB „Autoinvest“ ieškinį atsakovui A. M. dėl žalos atlyginimo.

Sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2024 m. gruodžio 20 d. 13:15 val.

1. Ieškovas ieškiniu CBP-8931 pateikė reikalavimus priteisti jam iš atsakovo:

1) 46 013,62 Eur žalos atlyginimo dėl laiku neiškeltos bankroto bylos;

2) 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

3) bylinėjimosi išlaidas (konkrečių duomenų apie patirtas išlaidas nepateikta, ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio).

1.1. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-1251-653/2024:

1) 2024 m. sausio 3 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Autoinvest“, kurios vadovas ir akcininkas A. M.;

2) 2024 m. kovo 14 d. nutartimi patvirtino kreditorių finansinius reikalavimus, kurie iš viso sudaro 46 013,62 Eur;

3) 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi pripažino UAB „Autoinvest“ likviduojama dėl bankroto;

1.2. Atsakovas visą savo vadovavimo UAB „Autoinvest“ laikotarpį nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo ir tuo padarė žalą. Atsakovas turėjo kreiptis į teismą nuo pirmųjų požymių, kuomet įmonė nebegalėjo atsiskaityti su kreditoriumi. UAB „Autoinvest“ nuo 2023 m. balandžio mėnesio pradėjo sistemingai nevykdyti savo finansinių įsipareigojimų ir nemokėti privalomų mokesčių į Valstybės biudžetą t. y. VMI bei VSDFV Vilniaus skyriui. UAB „Autoinvest“ patyrė finansinių sunkumų 2023 m. balandžio mėn., kuomet buvo pradėta neatsiskaityti su darbuotojais.

1.3. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) reglamentuoja įmonės vadovo ir savininko pareigą, paaiškėjus įmonės nemokumui, nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo yra daroma žala kreditoriams, vadovo bei savininko veiksmai laikytini neteisėtais, o atsiradusi dėl neteisėtų veiksmų žala turi būti atlyginta įstatymo nustatyta tvarka. Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo (JANĮ 13 straipsnio 1 dalis).

1.4. Žala skaičiuojama nuo UAB „Autoinvest“ vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kilimo dienos įmonei tapus nemokiai, šiuo atveju nuo 2023 metų balandžio mėnesio. Jeigu atsakovas būtų laiku pateikęs prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo, UAB „Autoinvest“ skola nebūtų susidariusi ir išaugusi.

2.1. Atsakovas pateikė atsiliepimą (DOK-104084), kuriuo su ieškiniu nesutiko. Pažymėjo, kad:

1) nenustatytas neteisėtas arba tyčinis atsakovo veikimas arba neveikimas dėl kurio atsirado kreditoriniai reikalavimai. Gali būti reikalaujama padengti tik ta kreditorinių reikalavimų suma, kuri susidarė nuo to momento, kai UAB „Autoinvest“ buvo privaloma iškelti nemokumo bylą;

2) nemokumo bylos iškėlimo dienai pirkėjų skola buvo 39 153 Eur, akcininkų skola buvo 28 962 Eur, ilgalaikio turto vertė 1500 Eur, o mokėtinos sumos 36 128 Eur, taigi UAB „Autoinvest“ turtas viršijo 33 487 Eur kreditorinius įsipareigojimus;

3) UAB „Autoinvest“ 2024 m. sausio 3 d. dar turėjo (ir turi dabar) galimybes atsiskaityti su kreditoriais, nes pagrindinis debitorinis įsiskolinimas iš UAB (duomenys neskelbtini) buvo 39151,65 Eur. Atsiliepimo surašymo dieną nėra galutinai aišku, kiek šios skolos atgaus dabar jau bankrutavusi UAB „Autoinvest“.

2.2. Ieškovas pateikė dubliką (DOK-117217), kuriuo palaikė ieškinį ir pažymėjo, kad;

1) neginčijama aplinkybė dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas matydamas, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) skolos neatgaus, privalėjo inicijuoti bankroto bylą. UAB „Autoinvest“ būtent nuo 2023 m. balandžio mėnesio pradėjo sistemingai nevykdyti finansinių įsipareigojimų, t. y. pradėjo formuotis skolos darbuotojams.

2.3. Atsakovas pateikė tripliką (DOK-126316), kuriuo su ieškiniu nesutiko, pažymėjo, kad:

1) skolos atsiradimo faktas 2023 m. balandžio mėnesį nereiškia, kad įmonės padėtį galima traktuoti kaip sunkią dėl kurios iškilo reali bankroto grėsmė. Kreditorinių įsiskolinimų buvimas įmonėje yra natūrali ūkinės veiklos pasekmė ir tokių įsipareigojimų buvimas nereiškia įmonės sunkios finansinės padėties. Buvo nurodytas trijų mėnesių skolos apmokėjimo pradelsimo terminas, kuriam suėjus įmonės kreditorius turėjo pagrindą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo;

2) kalbant apie UAB (duomenys neskelbtini) finansinę padėtį, tai nustatyti pirkėjo mokumui buvo naudojamasi viešai prieinamais duomenimis, pagal kuriuos įmonės finansinė padėtis buvo pakankami gera (bendradarbiavimas kaip matyti iš buhalterinių dokumentų prasidėjo 2024 metų balandžio pirmoje pusėje), įmonė dirbo pelningai, jokios neigiamos viešos informacijos apie ją nebuvo aptikta. Skola VSDFV atsirasdavo, bet buvo dengiama.

2.3. Teismas 2024 m. rugsėjo 13 d. nutartimi išaiškino bylos šalims įrodinėjimo naštą, t. y. kad nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-326-1075/2018, 41 punktas; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1523-580/2024; Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-661-440/2024).

3. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu bylos šalys nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (DOK-188404, DOK-188466). Byla išnagrinėta bylos šalims nedalyvaujant.

Ieškovo ieškinio reikalavimai tenkinti iš dalies.

4. Teismas iš byloje esančių įrodymų, rašytinių paaiškinimų, LITEKO duomenų nustatė, kad:

4.1. 2024 m. sausio 3 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-1251-653/2024 pagal kreditoriaus V. Ž. pareiškimą (CBP-1289) iškėlė bankroto bylą UAB „Autoinvest“, nemokumo administratoriumi paskyrė MB „Penktas šansas“. Minėtoje nutartyje taip pat konstatuota, kad „įmonė per visą savo veiklos laikotarpį neteikė finansinės atskaitomybės duomenų. Dėl šios priežasties 2022 m. lapkričio 24 d. buvo registruotas pranešimas apie numatomą inicijuoti likvidavimą Registro tvarkytojo iniciatyva pagal CK 2.70 straipsnį. 2023 m. kovo 6 d. priimtas sprendimas inicijuoti juridinio asmens likvidavimą (CK 2.70 str.). Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022). Atsakovė nepateikė jokių duomenų, siekdama įrodyti savo mokumą ar veiklos vykdymą, jos tęstinumą. Be to, 2023 m. spalio 4 d. įmonės buveinė išregistruota patalpų savininko prašymu. Šios aplinkybės rodo, kad labiau tikėtina, jog įmonės finansinė padėtis yra sunki.“

4.2. 2024 m. kovo 14 d. ir 2024 m. liepos 17 d. nutartimis Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-1251-653/2024 nustatė ir patikslino kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą (I eilės kreditoriai: V. Ž. 7081,62 Eur suma, VSDFV Vilniaus skyrius 11 442,53 Eur suma; II eilės kreditoriai: VMI 6109,49 Eur suma, VSDFV Kauno skyrius (Garantinis fondas) 21 379,98 Eur suma), iš viso kreditoriniai reikalavimai sudarė 46 013,62 Eur sumai. Civilinėje byloje eB2-1251-653/2024 nėra duomenų apie tai, kad kreditoriniai reikalavimai nuo 2024 m. liepos 17 d. iki bylos išnagrinėjimo dienos – 2024 m. gruodžio 17 d. būtų sumažėję, tokių įrodymų nepateikė bylos šalys ir šioje byloje.

4.3. 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-1251-653/2024 nutarė likviduoti bankrutuojančią UAB „Autoinvest“, likvidatoriaus funkciją pavesti atlikti nemokumo administratorei MB „Penktas šansas“.

4.4. 2023 m. birželio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2SP-13744-845/2023 patvirtino taikos sutartį tarp UAB „Autoinvest“ ir V. B. pagal kurią V. B. pripažino skolą bendroje 39 151,65 Eur sumoje, tačiau minėta teismo nutartis buvo panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-17226-1169/2023.

4.5. 2024 m. lapkričio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (bylos išnagrinėjimo dieną nebuvo įsiteisėjęs) nutarė: „išieškoti iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), kreditorei likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „Autoinvest“, juridinio asmens kodas 300530133, buveinės adresas Vilniaus miesto savivaldybės teritorija, 39 151,65 Eur (trisdešimt devynis tūkstančius šimtą penkiasdešimt vieną eurą 65 ct) skolos, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. lapkričio 18 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo.“ Viešais duomenimis (duomenys neskelbtini) bylos išnagrinėjimo dieną 2024 m. gruodžio 12 d. UAB (duomenys neskelbtini) teisinis statusas neįregistruotas, jos direktoriumi yra V. B., skola Sodrai pagal atsakovo pateiktus duomenis 1911,31 Eur (e. t. 1, b. l. 180).

4.6. UAB „Autoinvest“ balanso duomenimis (e. t. 1, b. l. 18-20) 2023 metais UAB „Autoinvest“ turtas buvo 69 615 Eur, kurį sudarė 1 500 Eur ilgalaikis turtas ir 68 115 Eur trumpalaikis turtas. Pardavimo pelnas buvo 4525 Eur (e. t. 1 b. l. 21).

4.7. Pagal kreditorių reikalavimus (e. t. 1, b. l. 26) UAB „Autoinvest“ darbo užmokesčio įsiskolinimas darbuotojams atsirado nuo 2023 m. balandžio mėnesio, kai nebuvo pilnai sumokėtas darbo užmokestis už 2023 m. kovo mėnesį. 2023 m. gegužės ir birželio mėnesiais buvę darbuotojai jau pardavinėjo kreditorinius reikalavimus (pvz., e. t. 1, b. l. 29-32, 87-100).

4.8. Už 2023 m. kovo mėnesį UAB „Autoinvest“ nesumokėjo dalies iš 19 695,30 Eur darbo užmokesčio ir susijusių mokesčių (e. t. 1, b. l. 36, 47, 52, 63), t. y. dalį atlyginimų darbuotojams sumokėjo, o dalies ne, pvz., V. Š. už 2023 m. kovo mėnesį turėjo sumokėti 1318,07 Eur, o išmokėjo 1224,25 Eur, bylos duomenys patvirtina, kad iš esmės už 2023 m. kovo mėnesį įsiskolinimai darbuotojams buvo labai nedideli (pvz., ir e. t. 1, b. l. 26) neturintys didesnės reikšmės UAB „Autoinvest“ mokumui, t. y. 453,58 Eur. Nustatyta iš byloje pateiktų įrodymų (darbuotojų kreditinių reikalavimų (e. t. 1, b. l. 26, 47, 52, 63, 108, 130).

4.9. Už 2023 m. balandžio mėnesį UAB „Autoinvest“ nesumokėjo iš viso 17 199,47 Eur darbo užmokesčio ir susijusių mokesčių (e. t. 1, b. l. 37, 40). Už 2023 m. gegužės mėnesį UAB „Autoinvest“ nesumokėjo iš viso 6938,86 Eur darbo užmokesčio ir susijusių mokesčių (e. t. 1, b. l. 38, 39).

4.10. Darbo sutartis su kai kuriais darbuotojais UAB „Autoinvest“ nutraukė 2023 m. birželio 1 d. (e. t. 1, b. l. 101). Darbo užmokesčio ir susijusių mokesčių įsiskolinimai byloje pateikti pagal pažymas tik už 2023 m. balandžio ir gegužės mėnesius, taip pat byloje esatys buvusių darbuotojų kreditoriniai reikalavimai liudija, kad likusi (šio sprendimo 4.8 ir 4.9 punktuose neaptarta) įsiskolinimų suma susidarė 2023 m. birželio mėnesį.

5. Teismas byloje kilusį ginčą nagrinėja iš esmės ir atsakydamas į šiuos tarp šalių kilusius ginčo esminius klausimus: ar atsakovas turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, jei taip, kada konkrečiai šią pareigą turėjo įvykdyti, kokią žalą padarė atsakovas UAB „Autoinvest“ laiku nesikreipdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, kiek atsakovas turi atlyginti žalos. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus ir darydamas išvadas, atsakys į minėtus klausimus, spręs ar ieškovo reikalavimai tenkintini ar atmestini.

1) paprastai civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungtyniškumo principo (CPK 12 straipsnis), todėl negalimas įrodinėjimo pareigos perkėlimas teismui, kadangi teismas negali tapti vienos šalies advokatu ir rinkti jai naudingus įrodymus, nepaisydamas to, kad šalis pati tuos įrodymus gali pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412). Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik Civilinio proceso kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis). Be to, kasacinio teismo konstatuota, kad jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012);

2) nagrinėjant civilines bylas taikomas „pagrįsto įsitikimo standartas“, o ne „didesnės tikimybės standartas“ ar „tikimybių pusiausvyros principas“, nes teismo priedermė teisingai išspręsti bylą ir nustatyti objektyvią tiesą. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau yra saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 straipsnis). Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių. Įrodinėjimo standarto samprata suponuoja tai, kad įrodinėjimo apimties kriterijumi laikytinas protingo žmogaus etalonas ir faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr. pvz. žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008; 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2010; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

Teismo išvados ir motyvai.

6. Ieškovo ieškinio pirmasis reikalavimas dėl 46 013,62 Eur žalos atlyginimo dėl laiku neiškeltos bankroto bylos, tenkintinas iš dalies:

6.1. Atsakovas nesikreipė laiku dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Autoinvest“:

1) Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ, įstatymas):

- 2 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens nemokumas (toliau – nemokumas) – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę;

- 5 straipsnio 1 punkte ir 6 straipsnyje nustatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą (JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punktas); imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti (JANĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 punktas);

2) sprendžiant dėl atsakomybės už žalą, padarytą pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, turi būti nustatyta, kada įmonės vadovas sužinojo (turėjo sužinoti) apie įmonės nemokumo faktą, ir tik tokį momentą nustačius galima spręsti, kurie atsakovai ir kada pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-611/2016, 46 punktas; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020, 33 punktas; 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-823/2022, 27 punktas);

3) pagal galiojantį teisinį reglamentavimą negali būti keliama bankroto byla bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas vertinamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį). Jei įmonė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar tokia įmonė gali būti laikoma gyvybinga (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-836-407/2023).

1) vertinant šio sprendimo 4 punkte nustatytas faktines aplinkybes, spręstina, kad atsakovas turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos UAB „Autoinvest“ iškėlimo 2023 m. balandžio 28 d. (paskutinė minėto mėnesio darbo diena), nes UAB „Autoinvest“ buvos nesumokėjusi dalies darbo užmokesčio už 2023 m. kovo mėnesį, bei, teismo vertinimu, būtent 2023 m. balandžio 28 d. atsakovui turėjo būti aišku, kad negalės išmokėti viso darbo užmokesčio už 2023 m. balandžio mėnesį. Todėl atsakovas, būdamas UAB „Autoinvest“ direktoriumi, paskutinę 2023 m. balandžio mėnesio darbo dieną turėjo suprasti, kad UAB „Autoinvest“ laiku negali vykdyti turtinių prievolių, t. y. sumokėti dalies darbo užmokesčio už 2023 m. kovo mėnesį ir viso darbo užmokesčio 2023 m. balandžio mėnesį, ir kad tokia būklė reiškia nemokumą, kad dėl to turi būti inicijuojamas nemokumo UAB „Autoinvest“ procesas. Nors atsakovas nurodė, kad kitų asmenų skolos UAB „Autoinvest“ viršijo UAB „Autoinvest“ įsiskolinimą, tačiau atsakovas neturėjo pagrindo tikėtis, kad kitų asmenų skolos bus sumokėtos, nes byloje nėra pateikta duomenų, kad 2023 m. balandžio 28 d. UAB „Autoinvest“ skolininkai būtų pranešę apie savo skolų sumokėjimo terminus. Taip pat šio sprendimo 4 punkte aptartos bylos susijusios su skolų sumokėjimu UAB „Autoinvest“ neleidžia prieiti pagrįstu įsitikinimu paremtos išvados, kad bet kokios skolos UAB „Autoinvest“ bus realiai sumokėtos. Aktualu ir tai, kad atsakovas atsikirsdamas į ieškinį nurodė apie teismo patvirtintą taikos sutartį su V. B., pagal kurią V. B. buvo įsipareigojęs grąžinti UAB „Autoinvest“ 39 151,65 Eur, tačiau atsakovo nurodyta teismo nutartis buvo panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-17226-1169/2023. Todėl šioje byloje nėra jokio pagrindo laikyti pagrįsta atsakovo pozicija, kad UAB „Autoinvest“ finansinė būklė buvo pakankama įsipareigojimams vykdyti ir, kad nebuvo pagrindo inicijuoti nemokumo procesą;

2) atsakovas nei 2023 m. balandžio 28 d., nei vėliau nemokumo proceso neinicijavo. Atitinkamai atsakovas laikomas neįvykdžiusiu nei vienos iš JANĮ 6 straipsnyje nustatytų jam pareigų, t. y. laiku neinicijavusiu bankroto bylos iškėlimo UAB „Autoinvest“. Atsakovas tokiais veiksmais nebuvo pakankamai rūpestingas, atidus, viršijo įprastą protingą verslo riziką.

6.2. Atsakovas nesikreipęs laiku dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Autoinvest“ padarė žalos UAB „Autoinvest“:

1) apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-354-516/2021, 24 punktas);

2) pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo. Taigi bendrovės vadovui nevykdant pareigos ar pavėlavus pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda įstatymu nustatyta civilinė atsakomybė: vadovas turi atlyginti dėl to kreditorių patirtą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020, 20 punktas). Atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė savo bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012);

3) tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016, 39 punktas; 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-378/2017, 27 punktas);

4) vadovas, be kita ko, atsako ir už finansinės atskaitomybės parengimą, tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje, bankroto bylos inicijavimą laiku, bendrovės dokumentų ir turto perdavimą bankroto administratoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017, 30 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-12-330/2024, 31 punktas);

5) tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti jos mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022);

6) žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl vienais atvejais gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, – mažesnis už ją (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).

1) nustačius, kad atsakovas turėjo pareigą 2023 m. balandžio 28 d. inicijuoti UAB „Autoinvest“ nemokumo procesą, laikytina, kad atsakovas neturi pareigos atlyginti UAB „Autoinvest“ kreditorinius įsipareigojimus atsiradusius iki 2023 m. balandžio 28 d. (įskaitytinai) ir turi pareigą atlyginti UAB „Autoinvest“ kreditorinius įsipareigojimus atsiradusius po 2023 m. balandžio 28 d.;

2) šio sprendimo 4.8 punkte nustatyta, kad UAB „Autoinvest“ neįvykdyti kreditoriniai įsipareigojimai už 2023 m. kovo mėnesį yra 453,58 Eur, o už 2023 m. balandžio mėnesį yra 17199,47 Eur, iš viso 17 653,05 Eur. Atitinkamai laikytina, kad dėl netinkamo atsakovo elgesio, t. y. dėl pernelyg didelio pasitikėjimo ir nerūpestingumo, neinicijuojant laiku UAB „Autoinvest“ bankroto proceso, dėl atsakovo kaltės ir neteisėtų veiksmų UAB „Autoinvest“ patyrė 28 360,57 Eur (46 013,62 – 17 653,05) nuostolių (žalos), atsiradusių po 2023 m. balandžio 28 d., kuriuos turi pareigą atlyginti atsakovas;

3) atsakovo neatsakingą elgesį, netinkamai vertinant UAB „Autoinvest“ mokumą patvirtina ir aplinkybė, kad atsakovas per visą UAB „Autoinvest“ veiklos laikotarpį neteikė Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės duomenų (žr. šio sprendimo 4.1 punktą);

4) atsakovo, kaip buvusio UAB „Autoinvest“ vadovo padarytų veiksmų neteisėtumas (CK 6.246 straipsnis) pasireiškia netinkamu JANĮ 5 straipsnio 1 punkte, 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų pareigų vykdymu, t. y. pareigos juridiniam asmeniui tapus nemokiam, nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą, pažeidimu (JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punktas) bei pareigos imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti pažeidimu (JANĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 punktas);

5) tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos egzistuoja priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), nes jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs JANĮ 5 straipsnio 1 punkte, 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas pareigas, UAB „Autoinvest“ ir kiti kreditoriai nebūtų patyrę žalos;

6) konstatavus atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį, atsakovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016, 39 punktas; 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-378/2017, 27 punktas).

7) nėra pagrindo ieškovo reikalavimus mažinti 39 151,65 Eur, kuriuos ieškovui yra skolinga UAB (duomenys neskelbtini), nes byloje nėra jokių pagrįstų duomenų apie tai, kad ieškovui pavyks minėtą sumą išsiieškoti iš UAB (duomenys neskelbtini).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovas privalo atlyginti savo veiksmais padarytą žalą ieškovui, todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas iš dalies ir ieškovui iš atsakovo priteistini 28 360,57 Eur dydžio nuostoliai (žala) (6.263 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnis).

7. Ieškovo reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkintinas visiškai:

7.1. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą.

7.2. Kasacinio teismo praktikoje atskleistas CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio ryšys. Jis yra toks, kad iki kreipimosi į teismą ir bylos iškėlimo teisme palūkanos skaičiuojamos CK 6.210 straipsnio pagrindu, o nuo bylos iškėlimo teisme palūkanos pradedamos skaičiuoti CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu, todėl jos ir vadinamos procesinėmis. Šioms palūkanoms taikomas CK 6.210 straipsnyje nustatytas atitinkamas dydis. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022).

7.3. Nagrinėjamu atveju, išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 28 360,57 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. birželio 12 d., žr. rezoliuciją CBP-8931) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

8. Dėl žyminio mokesčio. Iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis. Ieškovas pagal įstatymą yra atleistas nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Ieškinys patenkintas 28 360,57 Eur sumai, todėl už jį mokėtinas 638 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis). Ieškovą atleidus nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, ieškinį patenkinus, 638 Eur žyminio mokesčio suma priteistina iš atsakovo.

9. Dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Iš atsakovo priteistinos 8,64 Eur išlaidos (teismo 2024 m. gruodžio 20 d. žyma), susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kadangi jos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytų minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų (8 Eur) sumą (CPK 92 straipsnis).

10. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Bylos šalys papildomų prašymų dėl konkrečių bylinėjimosi išlaidų teismui nepateikė, todėl šis klausimas nespręstinas.

III. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 264–265, 268–270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovui LUAB „Autoinvest“ (j. a. k. 300530133) iš atsakovo A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)

1) 28 360,57 Eur (dvidešimt aštuonis tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt eurų 57 centus) nuostolių (žalos) atlyginimo dėl laiku neiškeltos bankroto bylos;

2) 5 (penkių) procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos 28 360,57 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. birželio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti Lietuvos valstybei iš atsakovo A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 638 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 8,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 646,64 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 64 centus). Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, esančią: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Urbo banke, įmokos kodas 5662. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.