Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1523-580/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-08-27
Bylos Nr.: e2A-1523-580/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-16702-2023-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Burdulienė, Jūra Marija Strumskienė, Jelena Šiškina
Atsakovas: A. N.

Kategorijos

2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.7.12pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.19Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės

Civilinė byla Nr. e2A-1523-580/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16702-2023-2Procesinio sprendimo kategorija 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.12; 3.3.1.14; 3.3.1.19 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jelenos Šiškinos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kraisleriukas“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus mažosios bendrijos „Bankrosta“, ir atsakovo A. N. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kraisleriukas“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus mažosios bendrijos „Bankrosta“, ieškinį atsakovui A. N. dėl žalos atlyginimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas BUAB „Kraisleriukas“ prašė iš atsakovo A. N. priteisti 21 703,03 Eur žalai atlyginti ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad:

1.1. būdamas BUAB „Kraisleriukas“ vadovu atsakovas laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei bei, iškėlus bankroto bylą, bankroto administratoriui neperdavė bendrovės turto. Vilniaus apygardos teismas 2023-02-28 nutartimi BUAB „Kraisleriukas“ iškėlė bankroto bylą. Juridinių asmenų registro duomenimis A. N. nuo 2014-06-17 iki bankroto bylos iškėlimo ėjo bendrovės direktoriaus pareigas. Iš 2022-04-27 balanso, kurio ataskaitinis laikotarpis yra nuo 2021-01-01 iki 2021-12-31, matyti, kad bendrovės turtas 2020 m. sudarė 4 953 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 14 029 Eur. Visos bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 69 309 Eur. Tai rodo, kad 2020 m. bendrovės įsipareigojimai reikšmingai viršijo jos turtą, todėl vėliausiai 2020-12-31 įmonė tapo nemokia;

1.2. bendrovė 2020 m. duomenimis turėjo 69 309 Eur įsipareigojimų kreditoriams, o 2021-12-31 ši suma reikšmingai išaugo iki 99 671 Eur. Šiuo metu BUAB „Kraisleriukas“ bankroto byloje patvirtinta 14 443,03 Eur kreditorių finansinių reikalavimų. Visi šie įsipareigojimai susidarė 2021 m. laikotarpiu. Bendrovė neturi jokio turto, kuriuo galėtų atsiskaityti su kreditoriais. VSDFV Vilniaus skyriaus 2021-10-26 išvadoje buvo konstatuota, kad bendrovė veiklos nevykdo. Nemokumo administratorius, susipažinęs su jam prieinamais bendrovės dokumentais, nustatė, kad būdama nemokumo būsenoje ir nevykdydama veiklos, bendrovė 2021-12-30 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. KR0000437 M. M. pardavė detales autoserviso veiklai už 7 260 Eur. Atsakovas nemokumo administratoriui neperdavė už perleistą turtą gautų piniginių lėšų.

Atsiliepimas

2. Atsakovas A. N. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad:

2.1. Juridinių asmenų nemokumo įstatyme įteisinta nauja sąvoka „juridinio asmens nemokumo tikimybė“, apibrėžiama kaip padėtis, kai realiai tikėtina, kad juridinis asmuo per artimiausius tris mėnesius taps nemokus. Esant juridinio asmens nemokumo tikimybei, vadovas turi teisę, bet ne pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas tikėjosi, kad atsiradus investuotojams ir daugiau darbo, bus galimybė padengti skolą VSDFV Vilniaus skyriui (toliau – ir SODRA) ir Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI). Atsakovas verslui gelbėti investavo savo asmenines lėšas, santaupas, iš savo asmeninių lėšų apmokėdavo tiekėjų sąskaitas, didino įstatinį kapitalą. Atsakovas atsiskaitė su tiekėjais UAB „Inter cars“, UAB „AD Baltic“, UAB „Europart“, UAB „Autoera“, UAB „Diezas“. Atsakovas skolino įmonei pinigus, tikėdamas, kad įmonė tęs veiklą;

2.2. nepaisant įsiskolinimų SODRAI ir VMI, 2021 m. toliau vykdė veiklą ir siekė atsigauti po pandeminės situacijos, pagrįstai manė, jog verslas atsigaus ir padengs susidariusias skolas. Įmonėje dirbo du darbuotojai, kuriems pirmiausia išmokėdavo atlyginimus, kartais vėluodavo sumokėti SODROS ir VMI įmokas, bet galiausiai sumokėdavo. Skolos SODRAI ir VMI nebuvo didelės, siekė tik keletą tūkstančių eurų. BUAB „Kraisleriukas“ 2020 m. ir 2021 m. buvo įtraukta į VMI viešai skelbiamą įmonių, nukentėjusių dėl COVID-19, sąrašą. Pagal atsakovo prašymus VSDFV Vilniaus skyriaus 2021-01-06 ir 2021-03-22 sprendimais BUAB „Kraisleriukas“ įsiskolinimo sumokėjimas atidėtas;

2.3. 2021 m. atsakovui buvo sudėtinga mokėti einamąsias įmokas dėl užsitęsusios pandeminės situacijos, nedarbo ir antros karantino bangos. Atsakovas kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių dėl skolos atidėjimo ir (ar) jos išdėstymo, tačiau susitarti nepavyko. SODRA ėmėsi priverstinių veiksmų dėl darbuotojų atleidimo, dėl ko įmonės veikla galiausiai buvo sustabdyta. Įmonės darbuotojai ir direktorius buvo atleisti atgaline data ir 2021 m. gruodžio mėnesį atsakovas buvo priverstas nutraukti įmonės veiklą;

2.4. VMI 2021 m. įmonės mokestiniame patikrinime už paskutinius trejus metus nerado jokių pažeidimų. Atsakovas sąžiningai vykdė veiklą, siekė išsaugoti verslą, darbuotojams atlyginimus mokėjo iki paskutinio mėnesio, nuo 2021 m. skola SODRAI ir VMI nedidėjo. Atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių būtų galima vertinti, jog jo veiksmai pažeidė įmonės bei jos kreditorių teises, kas sudarytų pagrindą kilti vadovo atsakomybei. Neatsirado naujų kreditorių, įmonės skolos nedidėjo. Ieškovo finansinė padėtis tuo metu dar nekėlė grėsmės kreditorių reikalavimų patenkinimui;

2.5. pagal 2021-12-30 PVM sąskaitą faktūrą, išrašytą pirkėjui M. M. gautą 7 260 Eur sumą atsakovas apskaitė ir į įmonės kasą įnešė grynaisiais pinigais. Iš kasos 2022-01-03 atliktas skolos grąžinimas atsakovui, kaip atskaitingam asmeniui. Atsakovas šias lėšas susigrąžino kaip paskolos grąžinimą. Tai, kad atsakovas skolino įmonei pinigus, bankroto administratoriui negalėjo būti nežinoma, nes jis turi visus tai patvirtinančius dokumentus. Paskolos grąžinimas nelaikytinas nesąžiningais veiksmais, nes grąžinus skolą įmonės mokumas nesumažėjo. Ieškinyje nurodomi įmonės kreditoriai yra tos pačios eilės kreditoriai, kaip ir atsakovas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir iš atsakovo A. N. ieškovo naudai priteisė 14 443,03 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 14 443,03 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023-07-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovo A. N. ieškovo naudai 390,56 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo BUAB „Kraisleriukas“ atsakovo naudai – 394,71 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo A. N. valstybei 324,97 Eur žyminio mokesčio ir 9,70 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Nurodė, kad:

3.1. nuo 2014-06-17 įmonės vadovu ir vieninteliu akcininku įregistruotas A. N. Vilniaus apygardos teismo 2023-02-28 nutartimi BUAB ,,Kraisleriukas“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta MB „Bankrosta“. Vilniaus apygardos teismas 2023-05-08 nutartimi patvirtino kreditorių sąrašą, patikslino 2023-06-12 nutartimi, bendra kreditorių reikalavimų suma – 14 443,03 Eur;

3.2. Vilniaus apygardos teismo 2023-02-28 nutartyje iškelti bankroto bylą konstatuota, kad 2021 m. įmonė turėjo 7 260 Eur turto (trumpalaikio turto), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 99 671 Eur, įmonė turėjo 28 055 Eur nuostolį. Tai patvirtina, kad 2021 m. mokėtinos sumos ir įsipareigojimai ženkliai viršijo į įmonės balansą įrašyto turto vertę. Iš balanso duomenų matyti, kad 2019 m. įmonė buvo nemoki, t. y. jos skolos viršijo turimą turtą santykiu 6 906 Eur / 41 408 Eur;

3.3. yra pagrindas spręsti, kad BUAB „Kraisleriukas“ vadovas A. N. apie įmonės nemokumą sužinojo 2020-04-30, kai buvo sudarytas įmonės balansas už ataskaitinį 2019 m. laikotarpį, iš balanso matėsi, jog įmonės turimo turto ir įsipareigojimų santykis yra neigiamas. Nėra pagrindo manyti, kad atsakovas, kaip vadovas ir akcininkas, nežinojo įmonės kreditoriams susidariusių skolų ir turto santykio, jos galimybės vykdyti finansinius įsipareigojimus, suėjus jų vykdymo terminui. Nors atsakovas teigė, jog jis ketino didinti įmonės įstatinį kapitalą ir taip spręsti mokumo atkūrimą, tačiau nuo 2019 m. įmonės turtinė padėtis tik blogėjo: turimo turto vertė mažėjo, skolos didėjo, iki bankroto bylos iškėlimo nebuvo taikytos mokumo atkūrimo priemonės. VSDFV Vilniaus skyriaus 2021-10-26 sprendimu konstatuotas veiklos nevykdymas, nes BUAB „Kraisleriukas” nepateikė duomenų apie apdraustuosius už 2021 m. rugsėjo mėn., o neišnykus aplinkybėms, dėl kurių buvo konstatuotas veiklos nevykdymas, VSDFV Vilniaus skyriaus 2021-12-20 sprendimu registre įrašyta apdraustojo A. N. draudimo pabaiga 2021-09-01;

3.4. visi bankroto byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai susidarė nuo 2021 m.: V. K. 1 113,11 Eur skola susidarė 2021-11-01; A. N. 3 026,86 Eur skola susidarė 2021-11-01; N. S. 1 570,47 Eur skola susidarė 2021-11-01; 3 VSDFV Vilniaus skyriui 904,85 Eur skola susidarė 2021-04-27; Valstybinei mokesčių inspekcijai 4 510,82 Eur skola susidarė 202-02-26; antstoliui Gintautui Puodžiukui 316,92 Eur skola susidarė 2021–2022 m. pradėtose vykdomosiose bylose. Atsakovas ilgą laiką nevykdė pareigos inicijuoti nemokumo bylą. Bankrotą reglamentuojančios teisės normos nenumato įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo išimčių, todėl tai, kad vadovas toliau vykdė veiklą ir iš dalies atsiskaitinėjo su kai kuriais kreditoriais, savaime nėra aplinkybė, atleidžianti nuo atsakomybės už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimą;

3.5. žala pradedama skaičiuoti nuo vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo momento, t. y. 2020-04-30, ir skaičiuojama iki atsakovo vadovavimo įmonei pabaigos, t. y. 2023-03-08. Atsižvelgiant į tai, priteisiama 14 443,03 Eur žalai dėl pareigos inicijuoti juridinio asmens nemokumo bylą nevykdymo atlyginti;

3.6. ieškovas neįrodinėjo, kad buhalterinė apskaita įmonėje buvo vykdoma netinkamai. BUAB „Kraisleriukas“ 2023-03-21 dokumentų priėmimo–perdavimo aktu patvirtinta, kad atsakovas bankroto administratoriui perdavė buhalterinės apskaitos ir kitus dokumentus. Bankroto administratorius nereiškė pretenzijų dėl įmonės dokumentų trūkumo ar įmonės buhalterinės apskaitos netinkamo vedimo. Įmonės vadovas tinkamai įvykdė pareigą;

3.7. BUAB „Kraisleriukas“ 2021-12-30 PVM sąskaita faktūra Nr. KR 0000437, išrašyta pirkėjui M. M. dėl 7 260 Eur sumokėjimo už serviso veiklai reikalingas detales. Ieškovas nepateikė sumos sumokėjimą patvirtinančių įrodymų bei gautų lėšų panaudojimą patvirtinančių buhalterinės apskaitos dokumentų. Atsakovas nurodė, kad P. M. 7 260 Eur mokėjo dalimis 2021 m. grynaisiais pinigais, kurie buvo įnešami į įmonės kasą, apskaitant kasos pajamų orderiais, vėliau lėšos panaudotos įmonės veikloje vykusiems atsiskaitymams su tiekėjais, lėšų panaudojimas buvo apskaitytas kasos išlaidų orderiais. Minėtas aplinkybes 2024-03-14 teismo posėdyje patvirtino buhalterinę apskaitą tvarkiusios UAB „Aspekta“ vadovas J. G.. Visi kasos pajamų ir išlaidų orderiai bei avanso apyskaitos, kuriose apskaitytos atsakovo panaudotos asmeninės lėšos atsiskaitymui su įmonės tiekėjais bei atsakovui išmokėtos įmonės lėšos, skirtos asmeninėms lėšoms kompensuoti, buvo perduotos bankroto administratoriui;

3.8. bankroto administratorius nepateikė įrodymų, kad 7 260 Eur nebuvo perduoti ar buvo atsakovo neteisėtai panaudoti. Kadangi ieškovas neįrodinėjo lėšų netinkamo apskaitymo ar jų apskaitos dokumentų neperdavimo bankroto administratoriui, lėšų panaudojimo teisėtumo įrodinėjimo našta negali būt perkelta atsakovui. Ieškovas neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų dėl 7 260 Eur neperdavimu padarytos žalos.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

4. Ieškovas BUAB „Kraisleriukas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 3 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl 7 260 Eur nuostolių priteisimo ir 5 proc. dydžio procesinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo A. N. 7 260 Eur nuostolių atlyginimą ir 5 proc. dydžio procesinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, kad:

4.1. ieškovas pateikė leistinus ir pakankamus įrodymus, patvirtinančius 2021-12-30 PVM sąskaitos faktūros Nr. KR 0000437 apmokėjimą. Pirkėjas M. M. parašu patvirtino, kad prekes priėmė. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio 2 dalies 1 punktą, PVM sąskaita faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas. PVM sąskaita faktūra negalėjo būti išrašyta už prekes, teiktas vienerių metų ar panašiu laikotarpiu, kaip teigia atsakovas. PVM sąskaita faktūra negalėjo būti apmokėta anksčiau, negu buvo išrašyta;

4.2. iš atsakovo pateiktos ataskaitos (DOK-128668) akivaizdžiai matyti, kad 7 260 Eur suma 2022-01-03 buvo kasoje ir po vienos darbo dienos buvo perduota atsakovui. Atsakovas pripažino, kad lėšas susigrąžino kaip paskolos grąžinimą. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta suma buvo gauta grynaisiais ir perduota atsakovui;

4.3. pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad ieškovas neįrodė PVM sąskaitos faktūros sumos apmokėjimo, sumokėjimo momento, būdo, taip pat gautų lėšų panaudojimo. Byloje buvo pakankamais įrodymais pagrįstos aplinkybės dėl PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo ir gautų piniginių lėšų panaudojimo – išmokėjimo atsakovui. Nemokumo administratoriaus įrodinėjimo galimybės tokio pobūdžio bylose yra ribotos, nes jam prieinami tik atsakovo perduoti įmonės buhalterinės apskaitos duomenys. Jeigu buvo atsakovo nurodytos specifinės aplinkybės, šias aplinkybes privalo įrodyti atsakovas. Nemokumo administratorius negali remtis prielaidomis, kad piniginės lėšos pagal PVM sąskaitą faktūrą galėjo būti gautos anksčiau, negu išrašyta PVM sąskaita faktūra, ar kad gautos piniginės lėšos galėjo būtų panaudotos įmonės reikmėms. Iš atsakovo pateiktos ataskaitos matyti, kad piniginės lėšos buvo perduotos atsakovui, kaip paskolos grąžinimas. Nemokumo administratorius pateikė visus jam prieinamus įrodymus;

4.4. bankroto instituto esmė, tikslai ir paskirtis lemia tai, jog bankroto procesas yra susijęs su viešuoju interesu. Viešojo intereso buvimas įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą būti aktyvų ir imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, taip pat ir rinkti įrodymus. Pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus ir priėmė sprendimą formaliai įvertinęs įrodymus. Liudytojas J. G. patvirtino, kad pirkėjas P. M. per visus 2021 m. 7 260 Eur mokėjo dalimis grynaisiais pinigais iki PVM sąskaitos faktūros išrašymo. Liudytojas yra susijęs su atsakovu, nes tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, buvo tariamas bendrovės investuotojas. Liudytojo parodymai vertintini itin kritiškai, be to, parodymai prieštarauja surinktiems įrodymams;

4.5. buhalterinės apskaitos perdavimas nemokumo administratoriui nepaneigia bendrųjų civilinio proceso taisyklių ir nepanaikina atsakovo pareigos įrodyti jo atsikirtimus. Jeigu atsakovas mano, kad bendrovės buhalterinėje apskaitoje yra duomenų pagrindžiančių atsakovo poziciją, jis turi teisę rinkti įrodymus, susipažinti su buhalterine apskaita, daryti dokumentų kopijas ir pan. Atsakovas turėjo teisę tokius dokumentus teikti į bylą. Bendrovės buhalterinė apskaita yra su trūkumais, tačiau šių aplinkybių įrodinėjimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas;

Atsiliepimas

4.6. po to, kai šioje byloje pateiktame atsiliepime atsakovas nurodė, jog jis 7 260 Eur grynaisiais pinigais įnešė į įmonės kasą, ieškovas pareiškė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3294-808/2024, kurioje prašo pripažinti nuo įvykdymo momento negaliojančiu iš BUAB „Kraisleriukas“ lėšų atsakovo A. N. naudai 2022-01-03 atliktą 7 260 Eur mokėjimą ir taikyti restituciją. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-3294-808/2024 yra sustabdyta. Pareiškus ieškinį, atsakovas pakeitė savo poziciją ir pradėjo teigti, kad 7 260 Eur suma jam nebuvo perduota kaip paskolos grąžinimas ir pradėjo teigti, kad PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta tik formaliai, kadangi už prekes jau buvo atsiskaityta daug ankščiau. Akivaizdu, kad atsakovo procesinė pozicija nėra nuosekli ir atsakovas savo argumentus formuoja pagal poreikį. Tai rodo nesąžiningą atsakovo procesinį elgesį.

5. Atsakovas A. N. atsiliepimu prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir iš ieškovo priteisti atsakovo patirtas 950 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

5.1. ieškovo apeliacinio skundo argumentai paremti subjektyviu vertinimu ir deklaratyviais teiginiais, nesigilinant į rašytinius įrodymus ir atsakovo bei liudytojo J. G. paaiškinimus. Atsakovas savo apeliaciniame skunde išsamiai išdėstė susiklosčiusią situaciją, kad bendrovės veikla buvo priverstinai nutraukta, VSDFV Vilniaus skyriui iniciavus darbuotojų atleidimą atgaline data. Atsakovas nesitikėjo, kad bus priverstas baigti įmonės veiklą, todėl liko klausimų dėl buhalterinės apskaitos. Tuo pačiu laikotarpiu VMI atliko įmonės mokestinį patikrinimą ir davė pastabą, kad dalis buhalterinių dokumentų neatsispindi apskaitoje. VMI buvo paaiškinta, jog detalės buvo perduodamos fiziniam asmeniui pagal poreikį, tačiau dėl pardavimo nebuvo išrašytos atskiros sąskaitos faktūros. VMI nurodė, jog bendrovė privalo išrašyti subendrintą sąskaitą faktūrą už visas parduotas prekes. Negalint sąskaitų išrašyti atgaline data – subendrinta sąskaita faktūra M. M. išrašyta 2021-12-30, nepaisant to, kad už prekes buvo atsiskaityta daug ankščiau, t. y. per visus 2021 m. Atsakovas 2022-01-03 pinigų negavo. Visi 2021 m. gauti pinigai buvo naudojami įmonės interesams (atsiskaitinėjama su tiekėjais, įmonės darbuotojais ir pan.);

5.2. pinigų įmonės veiklai neužteko ir 2021-11-29 atsakovas įmonės veiklai įnešė 1 210 Eur. 2021-12-30 PVM sąskaita faktūra yra tik formaliai apskaitytas rezultatas to, su kuo reikėjo susitvarkyti dėl priverstinių SODROS veiksmų. Atsakovas veikė įmonės interesais ir 2022 m. teikė ataskaitas už 2021 m. Visi dokumentai buvo perduoti bankroto administratoriui. Jei atsakovas nebūtų vedęs parduotų prekių apskaitos 2021 m., tai VMI nebūtų iškėlusi šio klausimo, įpareigojusi susitvarkyti netikslumus ir sąskaita nebūtų išrašyta. SODRA 2022 m. pradžioje savo iniciatyva bendrovės darbuotojus priėmė atgal, kad bendrovė galėtų susitvarkyti buhalterinę apskaitą. Netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime nesukelia žalos, kadangi turtas, nors ir tinkamai neįtrauktas į apskaitą, gali būti panaudotas įmonės veikloje ar išsaugotas;

5.3. siekiant nustatyti, kad turtas įmonėje buvo panaudotas, atsakovas teikė įrodymus, paaiškinimus, apklaustas įmonės buhalterinę apskaitą tvarkęs buhalteris J. G., kuris nuosekliai ir aiškiai patvirtino, kad minėtos sąskaitos pagrindu pinigai buvo gauti 2021 m. eigoje ir panaudoti įmonės interesams, ir kad tokia praktika įmonėje buvo susiklosčiusi ir yra įprasta transporto paslaugų teikimo sektoriuje. Visuotinai žinoma, jog santykių modelis kai prekės parduodamos, vėliau išrašant sąskaitas faktūras, yra gana dažnas reiškinys verslo praktikoje. Toks elgesys, atsižvelgiant į įmonės verslo specifiką, nelaikytinas žalos darymu, veikimu, pažeidžiančiu įmonės interesus, ir turto neišsaugojimu. Tai, kad atsakovas veikė išimtinai įmonės interesais ir siekė atsigauti po COVID-19 padarinių, patvirtina aplinkybės apie atsakovo indėlį į įmonės veiklą, asmenines investicijas, asmeninės nuosavybės teise priklausančių patalpų neatlygintinį naudojimą įmonės veikloje;

5.4. tai, kad atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė formuluotę, kad pinigai buvo panaudoti skolos grąžinimui atsakovui kaip atskaitingam asmeniui, nekeičia pačios faktinės situacijos dėl šių pinigų panaudojimo faktinių aplinkybių. Atsakovo pateiktoje ataskaitoje matyti, kad formuluotė, „Avanso išdavimas (Atskaitingam asmeniui)” buvo įprasta praktika apskaityti atsakovui išduodamą pinigų sumą, kurią jis naudojo įmonės veikloje;

5.5. bankroto administratorius įrodinėja, kad įmonė nemokia tapo vėliausiai 2020-12-31, tačiau ginčija tik paskutinę PVM sąskaitą faktūrą ir jos pagrindu gautas bei neperduotas lėšas (ignoruojant kitas penkias per 2021 m. atliktas tokias pačias finansines operacijas). Tai daroma akivaizdžiai tyčia siekiant pasinaudoti susiklosčiusia nepalankia situacija dėl SODROS atliktų veiksmų. Atsakovas jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir bendrovei žalos nepadarė. Atsakovo veikimas bona fide geriausiais bendrovės interesais, nes fiduciarinių pareigų pažeidimas nenustatytas. Atsakovo kaltė, kaip būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga, taip pat nėra įrodyta.

Šalies argumentai

6. Atsakovas A. N. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 3 d. sprendimą dalyje dėl priteistos 14 443,03 Eur kompensacijos žalai atlyginti panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai, ir priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

Žemesnės instancijos teismas

6.1. pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė esmines bylos aplinkybes dėl nemokumo momento. Konstatuojant nemokumo faktą, turi būti vertinama, ar įmonė realiai nebevykdo veiklos ir nebegali vykdyti turtinių prievolių, nepakanka tik nustatyti formalų įmonės nemokumą. Teismai, nagrinėdami bylas, turi vadovautis teismų procesiniais sprendimais suformuotais precedentais. Kasacinis teismas yra konstravęs, kad kai ieškinys grindžiamas pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymu, žala šiuo pagrindu priteisiama tokiais atvejais, kai įmonė pakankamai ilgą laiką nevykdo įprastos ūkinės komercinės veiklos, taip pat prisiima naujus įsipareigojimus, dėl to didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su jau esamais kreditoriais arba atsiranda naujų kreditorių, su kuriais taip pat nėra galimybės atsiskaityti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2013-01-24 4 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-108/2013, Lietuvos apeliacinio teismo 2015-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-579-464/2015). Klausimas dėl juridinio asmens mokumo spręstinas, sistemiškai vertinant visus nurodytus kriterijus: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019);

6.2. teismas neatliko realios mokumo situacijos analizės, neanalizavo turimų įmonės įsipareigojimų, jos finansinių rodiklių (įmonės padėtis gerėjo ar blogėjo ir pan.), ar įmonė gavo apyvartinių lėšų, atsiskaitinėjo su kreditoriais ir t. t. Teismas ignoravo aplinkybę, kad finansinius sunkumus lėmė neigiamos rinkos sąlygos, komercinės veiklos suvaržymai, ribota judėjimo laisvė, transporto priemonių paslaugų sektoriaus paklausos kritimas, kurių priežastis – COVID-19 pandemija, kuomet didžiausi suvaržymai buvo 2020 m., o karantinas Lietuvoje atšauktas tik 2021-07-01. Teismas nesigilino, kad įmonė su finansiniais sunkumais susidūrė tik išimtinai dėl COVID-19 pandemijos padarinių, sunkumai pasireiškė 2021 m. dėl įsiskolinimo VSDFV ir valstybės biudžetams, sunkumai buvo laikomi laikinais, buvo siekiama atsigauti po pandemijos suvaržymų. BUAB „Kraisleriukas“ 2020 m. ir 2021 m. įtraukta į VMI viešai skelbiamą sąrašą įmonių, nukentėjusių dėl COVID-19;

6.3. VSDFV Vilniaus skyriaus 2021-01-06, 2021-03-22 sprendimais buvo atidėtas įsiskolinimo sumokėjimas. Nepaisant laikinų sunkumų dėl įsiskolinimo VSDFV biudžetui, darbuotojams darbo užmokestis buvo mokamas, nebuvo įsiskolinimų nei 2020 m. nei 2021 m. Atsakovas, kaip įmonės vadovas, dėjo maksimalias pastangas išsaugoti darbuotojus ir įmonės veiklą. Įmonė 2021 m. realiai vykdė veiklą, atsiskaitinėjo su tiekėjais, kuriems neliko nė vieno įsipareigojimo. Atsakovas aktyviai ieškojo sprendimo būdų dėl susidariusių laikinų mokestinių sunkumų, įmonė 2020 m., 2021 m. neturėjo pradelstų įsiskolinimų. Atsakovas investavo asmenines lėšas, didindamas įstatinį kapitalą iki 49 232 Eur, veiklai suteikė asmeninės nuosavybės teise priklausančias patalpas, už kurias neėmė atlygio;

6.4. atsakovas neturėjo intencijų skelbti įmonės bankroto dėl kelių tūkstančių įsiskolinimo VSDFV biudžetui, kuriuos laikė laikinais sunkumais dėl nepalankių finansinių aplinkybių dėl COVID-19 pandemijos padarinių, kurios artimoje ateityje būtų išsisprendusios. 2020 m. negalėjo kilti pareiga inicijuoti bankroto bylą, kadangi 2020 m. pavasarį per pirmąjį karantiną, Seimas priėmė Naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (JANĮ) taikymui įstatymą, kuriuo buvo suspenduota įmonių vadovų pareiga inicijuoti įmonių restruktūrizavimo ar bankroto bylas, bankrotą ne teismo tvarka bei apribota kreditorių galimybė kelti nemokumo bylas skolininkui;

6.5. VSDFV Vilniaus skyrius 2021 m. iniciavo visų darbuotojų priverstinį atleidimą dėl laiku neapmokėtos prievolės, kuri buvo tik keli tūkstančiai eurų. Įmonė objektyviai nebegalėjo vykdyti veiklos nuo 2021 m. gruodžio mėnesio, nes neliko darbuotojų, įskaitant direktoriaus. VSDFV visus darbuotojus atleido atgaline data ir apie atleidimą pranešė tik po keturių mėnesių. Atsakovas apie tai, kad įmonės visi darbuotojai yra atleisti nuo 2021-09-01, sužinojo tik 2021 m. gruodžio mėnesį. Tokia absurdiška ir teisiškai ydinga situacija susiklostė išimtinai dėl VSDFV veiksmų. Paaiškėjus situacijai, atsakovas 2022 m. sausio mėnesį toliau ieškojo būdų, kaip darbuotojus priimti atgal į darbą ir tęsti veiklą, tačiau prašymai buvo ignoruojami. Tik VSDFV veiksmų pasekoje darbuotojams neišmokėti darbo užmokesčiai už paskutinį mėnesį ir neatsiskaityta su biudžetu. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino. Po nesėkmingų bandymų atstatyti įmonės veiklą, atlikus paskutinius atsiskaitymus su tiekėjais, 2022 m. balandžio mėnesį pateikus paskutines finansines ataskaitas, nuo šio momento įmonės veikla realiai nevykdė jokios veiklos;

6.6. teismas nesigilino, ar įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai balanse yra pradelsti, ignoravo šalių paaiškinimus ir rašytinius įrodymus. Balanso duomenys nėra įrodymas, kuris patvirtintų, koks buvo turto ir įsipareigojimų santykis, negalima tapatinti įsipareigojimų su pradelstais įsipareigojimais. Liudytojas J. G. paaiškino, kad įsipareigojimai nebuvo pradelsti, nereikėjo mokėti kreditoriui UAB „Aspekta“, nes tai buvo pinigų suma skirta tikslu investuoti į BUAB „Kraisleriukas“ veiklą su tikslu įmonės veiklą plėtoti ir tapti įmonės akcininku. Teismas nevertino liudytojo J. G. paaiškinimų, nors jam kaip įmonės buhalteriui, geriausiais žinoma įmonės veikla. 2018 m. UAB „Aspekta“ į įmonės veiklą investavo 23 000 Eur; 2020 m. – 30 000 Eur; 2021 m. – 18 000 Eur, šie duomenys atsispindi įmonės apskaitos dokumentuose, iš kurių matyti, kad pagrindinį finansinį įsipareigojimą sudarė UAB „Aspekta“ kreditorinis įsipareigojimas. UAB „Aspekta“ nemokumo byloje nereiškė kreditorinio reikalavimo, nors galėjo reikalauti 73 280 Eur. Įsipareigojimas atsispindi balanso apskaitoje, nors nebuvo reali pradelsta skola;

6.7. teismas rėmėsi vien ieškovo įrodymais ir versija, teismo išvados neatitinka sprendime dėstomų motyvų, kad kreditoriniai įsipareigojimai, kuriuos laiko ieškovo žala, atsirado tik 2021 m. Prieštaringos išvados yra dėl to, kad teismas neįsigilino, nuo kada ir kokio dydžio finansiniai reikalavimai atsirado. Mokesčiai nėra žala bendrovei, o būtinosios jos veiklos vykdymo išlaidos, todėl pareiga mokesčius kompensuoti iš civilinės atsakomybės prievolės nekyla. Ieškovas įrodinėjo, kad žalą sudaro mokestinės skolos VSDFV biudžetui ir VMI, kurios atsirado 2021 m., todėl nesuprantama išvada, kad ieškovas buvo nemokus 2020 m. VMI niekada nekėlė pretenzijų dėl mokestinės nepriemokos, kadangi 2021 m. VMI kas mėnesį atskaičiuodavo dalį lėšų prievolėms dengti. Atsakovas nesutinka, kad BUAB „Kraisleriukas“ jau 2020-04-30 buvo nemokus;

6.8. įmonės vadovas atsako už pradelstus įmonės įsipareigojimus nuo to momento, kada įmonės vadovui kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tuo atveju, jei tokie pradelsti įsipareigojimai kilo dėl įmonės vadovo neteisėtų veiksmų. Atsakovas jokių neteisėtų veiksmų neatliko, naujų kreditorinių įsipareigojimų neprisiėmė. Netinkamai nustačius nemokumo momentą, klaidingai skaičiuojamas ir tariamos žalos dydis. Ieškovas neįrodė bendrovės nemokumo nuo 2020-04-30 bei aplinkybės, kad atsakovas akivaizdžiai peržengė protingos ūkinės komercinės veiklos riziką, veikė aiškiai aplaidžiai ar viršijo jam suteiktus įgaliojimus.

Šalies argumentai

7. Ieškovas BUAB „Kraisleriukas“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir atsakovo skundžiamoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

7.1. nemokumo momentas sprendime nustatytas teisingai, tačiau pirmosios instancijos teismas rėmėsi neteisingais motyvais, nustatydamas atsakovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo datą. Ieškovo nuomone, atsakovas, būdamas bendrovės vienasmeniu valdymo organu (vadovu) turėjo sužinoti ir neabejotinai žinojo apie bendrovės finansinę padėtį vėliausiai 2020-01-01, kuomet pasibaigė 2019 finansiniai metai, taigi jo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado vėliausiai 2020-01-01 ar po šios datos einančią pirmąją darbo dieną. Nors pirmosios instancijos teismo motyvas dėl sužinojimo momento nėra tikslus, tačiau teismas pagal teisinį bylos rezultatą priėmė iš esmės teisingą sprendimą;

7.2. nesutinka, kad juridinio asmens vadovas neturi pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimo, jeigu nemokus juridinis asmuo vykdo veiklą. Nemokaus juridinio asmens vadovas akivaizdžiai neturi jokio pagrindo tęsti nemokaus juridinio asmens veiklos ir didinti įsipareigojimų kreditoriams ir bendrovei tapus nemokia privalo nedelsiant veikti. Pirmosios instancijos teismas pateikė aiškius motyvus dėl bendrovės finansinės padėties vertinimo ir pagrįstai konstatavo, kad nuo 2019 m. įmonės turtinė padėtis tik blogėjo: turimo turto vertė mažėjo, o skolos didėjo, iki bankroto bylos iškėlimo nebuvo taikytos jokios mokumo atkūrimo priemonės. Bendrovė nemokia tapo vėliausiai 2019-12-31, o pirmasis COVID-19 atvejis Lietuvoje buvo užfiksuotas 2020-02-28. Nėra pagrindo manyti, kad bankrotas buvo nulemtas COVID-19 pandemijos padarinių;

7.3. subjektyvus įmonės vadovo tikėjimasis dėl finansinės padėties pagerėjimo, neeliminuoja jo pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą. Tęsiant veiklą, įmonės galimybės visiškai atsiskaityti su kreditoriais turi būti realistiškos, o įmonės valdymo organai turi imtis konkrečių ir aktyvių veiksmų įmonės gyvybingumui atkurti bei palaikyti. Teigdamas, kad atsakovas bendrovei skolino pinigines lėšas, didino įstatinį kapitalą, neatlygintinai suteikė patalpas, atsakovas pripažįsta, jog bendrovė nebuvo pajėgi iš veiklos generuoti pakankamai lėšų tam, kad išsilaikytų rinkoje. Kadangi pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo kilo iki pandemijos, tai Naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (JANĮ) taikymui įstatymas neaktualus. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalis numato, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo buvo netaikoma karantino laikotarpiu ir 3 mėnesius nuo jo atšaukimo. Karantinas Lietuvos Respublikoje buvo įvestas 2020-03-16 ir tęsėsi iki 2020-06-17 bei nuo 2020-11-04, prasidėjus antrajai pandemijos bangai;

7.4. atsakovas ignoruoja faktą, kad VSDFV Vilniaus skyrius veiksmų ėmėsi pagal galiojančius teisės aktus ir VSDFV kompetenciją dėl bendrovės įsipareigojimų sistemingo nevykdymo. VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmai buvo teisėti ir yra nepagrįstai interpretuojami kaip bankroto priežastis;

7.5. UAB „Aspekta“ vadovo J. G. ir atsakovo pozicija dėl investicijų kelia pagrįstų abejonių, nes, jei būtų realiai investuotos tokios didelės sumos, akivaizdu, kad bendrovė būtų buvusi finansiškai pajėgi sumokėti skolas ir nebūtų bankrutavusi. Atsakovo argumentai ir liudytojo parodymai vertintini itin kritiškai, kaip prieštaraujantys elementariai ekonominei logikai;

7.6. jeigu atsakovas būtų laiku inicijavęs bankroto bylos iškėlimą 2020 m. sausio pirmosiomis dienomis, tai įsipareigojimai kreditoriams iš viso nebūtų susidarę. Ieškovo įrodinėjami nuostoliai (padidėję kreditorių finansiniai reikalavimai) priežastiniu ryšiu yra susiję su atsakovo neteisėtais veiksmais – pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymu. 5 710,44 Eur VSDFV kreditorinio reikalavimo dalis kilo Garantiniam fondui padengus dalį bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų, kylančių iš nesumokėto darbo užmokesčio, taigi tokio pobūdžio sumos apskritai nelaikytinos mokestinėmis prievolėmis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas.

Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

10. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimas dėl bankrutavusios įmonės vadovo civilinės atsakomybės, laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo ir nemokumo administratoriui neperdavus įmonės turto.

Faktinės aplinkybės

11. Juridinių asmenų registre BUAB „Kraisleriukas“ vadovu ir vieninteliu akcininku nuo 2014-06-17 įregistruotas A. N.. Atsakovas A. N. įmonės vadovo pareigas vykdė iki bankroto bylos iškėlimo.

12. Vilniaus apygardos teismo 2023-02-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1605-863/2023 BUAB ,,Kraisleriukas“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta MB „Bankrosta“. Vilniaus apygardos teismo 2023-05-08, 2023-06-12 nutartimis patvirtintas BUAB ,,Kraisleriukas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, iš viso 14 443,03 Eur.

13. Ieškinys bankrutavusios įmonės vadovui pareikštas dėl žalos bendrovei atlyginimo, kai žala atsirado dėl pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo bei bankrutavusios įmonės turto neperdavimo nemokumo administratoriui. Tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015).

Dėl įmonės nemokumo momento nustatymo

14. Sprendžiant dėl atsakomybės už žalą, padarytą pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, byloje turi būti nustatyta, kada įmonės vadovas sužinojo (turėjo sužinoti) apie įmonės nemokumo faktą, ir tik tokį momentą nustačius galima spręsti, kurie atsakovai ir kada pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovei padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-611/2016).

15. JANĮ 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą; vykdyti šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas pareigas.

Žemesnės instancijos teismas

16. Ieškovas teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose prašė laikyti, kad BUAB „Kraisleriukas“ tapo nemokia bendrove vėliausiai nuo 2020-12-31 ir atsakovas, kaip įmonės vadovas, turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog iš bendrovės balanso už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2020-12-31 matyti, kad 2020 m. įmonė turėjo 29 854 Eur nuostolį, skolos viršijo turto vertę santykiu 4 953 Eur / 69 309 Eur, 2019 m. įmonė taip pat buvo nemoki, skolos viršijo turtą santykiu 6 906 Eur / 41 408 Eur, sprendė, kad atsakovas apie įmonės nemokumą sužinojo 2020-04-30, kuomet buvo sudarytas įmonės balansas už ataskaitinį 2019 m. laikotarpį. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo remtis 2019 m. buvusia įmonės finansine padėtimi ir konstatuoti, kad apie įmonės nemokumą atsakovas sužinojo vėliausiai 2020-01-01.

17. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas žalos atlyginimą, nustatė, kad visi bankroto byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai susidarė nuo 2021 m. ir priteisė visą patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumą. Taip pat kitą ginčo dalį sudaranti BUAB „Kraisleriukas“ PVM sąskaita faktūra Nr. KR 0000437, išrašyta pirkėjui M. M. dėl 7 260 Eur sumokėjimo už serviso veiklai reikalingas detales, buvo sudaryta 2021-12-30. Taigi nemokumo momento svarstymas ta apimtimi, kuri nurodoma nemokumo administratoriaus atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą, neturi reikšmės ginčo sprendimui ir galutinio bylos rezultato nekeičia. Minimas argumentas yra pateiktas ne ieškovo apeliaciniame skunde, o jo atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atsikirtimų argumentai turi būti analizuojami ta apimtimi, kiek tai liečia apeliacinio skundo pagrįstumo vertinimą. Dėl išdėstytų aplinkybių sprendžiama, kad nemokumo atsiradimo momento klausimas apeliacine tvarka nenagrinėtinas.

18. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas vadovautis pirmosios instancijos teismo nustatytu atsakovo, kaip įmonės vadovo, sužinojimo apie nemokumo situaciją įmonėje momentu – 2020-04-30.

Dėl įstatymo Nr. XIII-2861 taikymo

19. Apeliaciniame procese šalys kelia ginčą dėl Seimo priimto Naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (JANĮ) taikymui įstatymo, kuriuo buvo suspenduota įmonių vadovų pareiga inicijuoti įmonių restruktūrizavimo ar bankroto bylas, aktualumo šioje byloje. Atsakovo A. N. vertinimu, šis įstatymas ribojo vadovo teisės ir pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo galimybę, tuo tarpu nemokumo administratorius pažymi, kad šis įstatymas neturi būti taikomas dėl to, kad BUAB „Kraisleriukas“ nemokumas atsirado anksčiau, o pareigos kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiradimo metu karantinas nebuvo paskelbtas.

20. 2020-04-21 buvo priimtas Naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (JANĮ) taikymui įstatymo Nr. XIII-2861. Šis įstatymas taikomas juridiniams asmenims, susidūrusiems su finansiniais sunkumais ir (ar) tapusiems nemokiais dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo pasaulyje po 2020-03-16 Vyriausybės 2020-03-14 nutarimu Nr. 207 paskelbto karantino. Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens vadovui inicijavus nemokumo procesą, susitarimo dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti sudarymo termino, nustatyto JANĮ 8 straipsnio 3 dalyje, skaičiavimas sustabdomas ir juridinio asmens vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo ar bankroto bylos iškėlimo arba inicijuoti bankroto procesą ne teismo tvarka netaikoma karantino laikotarpiu ir 3 mėnesius nuo jo atšaukimo. Karantino režimo trukmė nustatyta nuo 2020-03-16 iki 2020-06-16. Vyriausybės 2020-11-04 nutarimu Nr. 1226 karantino režimo trukmė nustatyta nuo 2020-11-07 iki 2021-06-30.

21. Taigi, teismui nustačius, jog pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo momentas yra 2020-04-30, šios pareigos vykdymas, vadovaujantis įstatymo Nr. XIII-2861 2 straipsnio 1 dalimi turėjo būti atidėtas iki 2020-09-16 ir dėl bankroto bylos iškėlimo turėjo būti kreiptasi laikotarpiu iki Vyriausybės 2020-11-04 nutarimu Nr. 1226 nustatyto karantino.

Dėl įmonės nemokumo pagrindų vertinimo

22. Kaip jau buvo minėta, nustatydamas BUAB „Kraisleriukas“ nemokumo būklę, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įmonės balansu už 2020 m. bei šio balanso duomenimis už 2019 m. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2023-04- rašte yra pažymėta, kad BUAB „Kraisleriukas“ veiklos nevykdymas konstatuotas VSDFV Vilniaus skyriaus 2021-10-26 sprendimu Nr. VRE_SP1E-13347, kuriuo nuspręsta neįrašyti duomenų už 2021 metų rugsėjo mėnesį. Neišnykus aplinkybėms VSDFV Vilniaus skyriaus 2021-12-20 sprendimu Nr. (7.1E) VRE_SP1E-16605, registre įrašyta UAB „Kraisleriukas“ apdraustojo A. N. (vadovo) valstybinio socialinio draudimo pabaiga 2021-09-01.

23. Apeliantas A. N. su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir nurodo, kad konstatuojant įmonės nemokumą, nepakanka remtis vien tik įmonės balanso duomenimis, teismas privalo atlikti realią įmonės mokumo situacijos analizę, įvertinti įmonės finansinius rodiklius, ar įmonė gavo apyvartinių lėšų, ar atsiskaitinėjo su kreditoriais. Pažymi, kad teismas ignoravo aplinkybes, susijusias su dėl COVID-19 įvestais suvaržymais, tai kad įmonė buvo įtraukta į nuo pandemijos nukentėjusių įmonių sąrašą, įsiskolinimas VSDFV biudžetui sudarė tik keletą tūkstančių, 2021 m. įmonė realiai atnaujino veiklą, atsiskaitinėjo su tiekėjais. Be to, atsakovas investavo savo asmenines lėšas, padidindamas įmonės įstatinį kapitalą iki 49 232 Eur.

24. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje juridinio asmens nemokumas apibrėžtas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą negali būti keliama bankroto byla bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas vertinamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį). Jei įmonė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar tokia įmonė gali būti laikoma gyvybinga (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-836-407/2023).

25. Bankroto byla įmonei buvo iškelta pagal 2023-01-18 pateiktą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą Vilniaus apygardos teismo 2023-02-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2B-603-863/2024, nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo nebuvo skundžiama ir yra įsiteisėjusi. Bankroto byla yra vykdoma, šiuo metu abejonių, kad įmonė yra nemoki, nėra. Iškeldamas bankroto bylą, teismas rėmėsi VĮ Registrų centrui pateiktais finansiniais duomenimis už 2021 m., kuriuose nurodyta, kad 2021 m. ataskaitiniu laikotarpiu įmonė turėjo 7 260 Eur turto (trumpalaikio turto), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 99 671 Eur, pažymėjo, kad pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, jog įmonė tuo laikotarpiu turėjo 28 055 Eur nuostolį. Teismas nustatė, kad įmonės vadovo 2023-01-31 pateiktais duomenimis, įmonė apskritai neturi turto; įmonėje nėra nė vieno darbuotojo.

26. Apeliaciniame procese keliamas ginčas dėl įmonės nemokumo atsiradimo priežasčių vertinimo, vykdytos ekonominės veiklos ir nemokumo momento atsiradimo. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad įmonės veikla pasibaigė 2022 m. balandžio mėn., pateikus paskutines finansines ataskaitas. Atsakovas neginčija, kad įmonė negalėjo vykdyti veiklos nuo 2021 m. gruodžio mėnesio, kai įmonėje neliko darbuotojų, įskaitant direktorių, darbuotojams liko neišmokėtos algos, neatsiskaityta su biudžetu ir negrąžintos paskolos. Sprendžiant dėl įmonės mokumo, turi būti remiamasi faktu, kad įmonė neginčytinai veiklos nevykdo ir yra nemoki nuo vėliausiai 2021 m. gruodžio mėn. 2022 m. finansinių ataskaitų – balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos, sudarymas nelaikytinas ūkine veikla.

27. Vertinant BUAB „Kraisleriukas“ mokumo padėtį, visų pirma, aptartini byloje esantys finansinės atskaitomybės dokumentai. Nagrinėjamoje byloje pateiktame 2020 m. balanse yra nurodyta, kad 2020 m. įmonė turėjo 4 953 Eur turto, iš kurio 4 299 Eur trumpalaikio turto, įsipareigojimai sudarė 69 309 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos 14 029 Eur; 2019 m. įmonė turėjo 6 906 Eur turto, iš kurio 5 675 Eur trumpalaikio turto, įsipareigojimai sudarė 41 408 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos 18 408 Eur. 2021 m. balanse yra nurodyta, kad įmonės turtas sudarė 7 260 Eur (trumpalaikis turtas), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 99 671 Eur; pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyti 28 055 Eur nuostoliai. Bankroto bylos iškėlimo nutartyje nurodyta, kad iš vadovo teismui pateikto 2023-01-31 balanso matyti, kad įmonė neturi ilgalaikio ir trumpalaikio turto, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai nurodyti 92 425 Eur sumai; pelno (nuostolių) ataskaitoje pardavimo pajamos nurodytos 0 Eur, nuostoliai nurodyti 14 Eur sumai.

28. Finansinės atskaitomybės dokumentų analizė rodo, kad jau nuo 2019 m. įmonės įsipareigojimai turimą turtą viršijo kelis kartus ir finansinė padėtis nuolat blogėjo. Nors atsakovas įrodinėja, kad ne visi teismo nustatyti ir finansiniuose dokumentuose nurodyti įmonės įsipareigojimai buvo pradelsti, tačiau pats jokios įmonės įsipareigojimų analizės nepateikė. Atsakovas remiasi liudytojo J. G. paaiškinimais dėl investavimo į įmonės veiklą ir pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo liudytojo BUAB „Kraisleriukas“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės UAB „Aspekta“ vadovo J. G. paaiškinimus, kad balanse nurodyti įsipareigojimai nebuvo pradelsti ir nereikėjo atsiskaityti su UAB „Aspekta“, kadangi UAB „Aspekta“ lėšos buvo skirtos investuoti į BUAB „Kraisleriukas“ su perspektyva plėtoti veiklą ir tapti įmonės akcininku. Remdamasis liudytojo J. G. paaiškinimais, atsakovas pažymi, kad 2018 m. UAB „Aspekta“ į įmonės veiklą investavo 23 000 Eur, 2020 m. – 30 000 Eur, 2021 m. – 18 000 Eur, UAB „Aspekta“ nemokumo byloje net nereiškė 73 280 Eur kreditorinio reikalavimo. Nemokumo administratoriaus vertinimu, UAB „Aspekta“ vadovo J. G. ir atsakovo pozicija dėl investicijų kelia pagrįstų abejonių, nes, jei būtų realiai investuotos didelės sumos, akivaizdu, kad bendrovė būtų buvusi finansiškai pajėgi sumokėti skolas ir nebūtų bankrutavusi.

29. Liudytojas J. G. 2024-03-14 teismo posėdyje paaiškino, kad A. N. yra jo draugas, UAB „Aspekta“ 2018-2021 m. skolino grynaisiais pinigais BUAB „Kraisleriukas“ lėšas, ketino tapti įmonės akcininku, didinti įstatinį kapitalą, norėjo dalyvauti konkursuose. Iš paskolintų pinigų buvo sumokamas darbo užmokestis, perkamos detalės. Į posėdį atsinešė orderių sąrašą, teigė, jog orderiai yra UAB „Aspekta“ apskaitoje. Be to, paaiškino, kad įmonė veiklą vykdė iki 2021 m. gruodžio mėn., kai 2021-12-16 paaiškėjo, kad darbuotojai yra atleisti. 2021-12-16 liudytojas paskambino SODRAI, aiškinosi, kokiu būdu buvo atleisti darbuotojai, prašė priimti darbuotojus, kreipėsi į Darbo inspekciją, siuntė dokumentus, kad darbuotojai vykdo veiklą, tačiau vėliau klausimas liko neišspręstas, darbuotojai nebuvo atgal priimti, siūlė kreiptis į teismą. Liko 2 600 Eur skola A. N., kaip atskaitingam asmeniui.

30. Vertindamas apelianto nurodytas aplinkybes dėl įsipareigojimų vykdymo termino ir galimų investicijų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 178 straipsnį bendroji įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas.? Faktą, kad dalis balansuose nurodytos skolos buvo investicijos bei kad nuo 2019 m. balansuose nurodytos vis didėjančios skolos nebuvo pradelstos, turėjo įrodyti atsakovas. Atsakovas nepateikė jokių BUAB „Kraisleriukas“ paskolos sutarčių su UAB „Aspekta” ar kitų susitarimų, kurių pagrindu lėšos galėjo būti pervedamos investavimo tikslu ar, kad buvo susitarta dėl skolos grąžinimo per kelerius metus (2018 m. suma negrąžinta iki 2022 m.). Nors liudytojas J. G. ir pažymėjo, kad jis turi UAB „Aspekta” lėšų pervedimą patvirtinančius buhalterinės apskaitos dokumentus, tačiau tokių dokumentų teismui neteikė nei liudytojas, nei atsakovas. Nebuvo atskleista, kokiu būdu ketinta nuo 2018 m. skolintas lėšas paversti įmonės akcijomis. Pinigų skolinimui, investavimui ir buhalterinėms operacijoms įrodyti liudytojo paaiškinimas nėra pakankamas įrodymų šaltinis. Šiuo atveju sutiktina su nemokumo administratoriumi, kad nurodomi UAB „Aspekta” veiksmai yra abejotini ir stokoja ekonominės logikos. Nors liudytojas ir teigė, kad investavo, nes buvo matoma BUAB „Kraisleriukas“ veiklos perspektyva, tačiau jokių pagrįstų argumentų, verslo planų ar perspektyvų neatskleidė. Byloje esantys duomenys apie įmonės finansinę padėtį yra itin blogi jau nuo 2019 m., duomenų už ankstesnį periodą nepateikta. Įmonėje dirbo tik 2 darbuotojai, veikla keleri metai vykdyta nuostolingai, naujų verslo galimybių nenurodyta. Investavimo tikslingumas nėra pagrįstas.

31. Aptariant įrodinėjimo pareigos vykdymą, pažymėtina, jog atsakovas yra įvykdęs pareigą nemokumo administratoriui pateikti įmonės dokumentus. Pagal 2023-03-21 Dokumentų perdavimo-priėmimo aktą buvo perduoti 7 segtuvai dokumentų. Liudytojas J. G. 2024-03-14 teismo posėdyje paaiškino jog UAB „Aspekta“ tvarkė BUAB „Kraisleriukas“ buhalterinę apskaitą. Visus buhalterinės apskaitos dokumentus atspausdino ir perdavė A. N., dokumentai sudarė keletą dėžių. Duomenų bazėje dokumentai nesaugoti, nes reikalinga mokėti už saugojimą. Iš Dokumentų perdavimo-priėmimo akto matyti, kad bylai aktualūs dokumentai už 2020-2021 m. sudaro tik 2 segtuvus, kas rodo, jog gali būti lengvai atsekami, net ir tuo atveju, jei dokumentai būti netvarkingi. Kita vertus, liudytojas J. G. teigė, kad apskaita buvo tvarkoma tinkamai. Teismas sutinka su nemokumo administratoriaus pozicija, kad atsakovas turėjo galimybę prašyti teismo ar nemokumo administratoriaus pateikti reikiamus dokumentus, galėjo prašyti pareikalauti UAB „Aspekta“ turimus dokumentus, liudytojas nurodė, kad dokumentai gali būti gaunami taip pat ir iš apskaitos programos, jei dokumentai yra išlikę. Įrodinėjimo pareigos nevykdymas negali būti paneigiamas dokumentų perdavimo nemokumo administratoriui faktu.

32. Atsakovas nesinaudojo turimomis galimybėmis rinkti įrodymus, todėl pripažįstama, jog faktas, kad BUAB „Kraisleriukas“ įsipareigojimai nebuvo pradelsti, neįrodytas (CPK 178 straipsnis). Iš bylos duomenų apskritai negalima įvertinti įmonės įsiskolinimo būklės pagal buhalterinius duomenis, kadangi iš pateiktų balansų, nesant jokių finansinės atskaitomybės dokumentų aiškinamųjų raštų ir pirminių buhalterinių dokumentų apskritai negalima įvertinti įmonės įsipareigojimų, o skirtumas tarp balanse fiksuojamų įsipareigojimų ir patvirtintų kreditorinių reikalavimų yra nesuprantamai didelis. Taip pat nesuprantamas UAB „Aspekta“ sprendimas nereikšti kreditorinio reikalavimo BUAB „Kraisleriukas“ bankroto byloje. Abstraktus nurodymas, kad nemokumo administratoriui su UAB „Aspekta“ kreditoriniu reikalavimu susijusios aplinkybės buvo puikiai žinomos iš jam perduotų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų negali būti pripažintas byloje įrodytu faktu.

33. Atsakovas apeliaciniu skundu įrodinėja, kad dėl BUAB „Kraisleriukas“ nemokumo kalta SODRA, kurios sprendimu buvo be atsakovo žinios atleisti darbuotojai. Pagal VSDFV išrašą matyti, kad visų trijų darbuotojų V. K., A. N. ir N. S. draudimo laikotarpis baigėsi 2021-09-01. Nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2023-04- rašte Nr. (8.2E) DV_S- nurodoma, kad BUAB „Kraisleriukas” konstatuotas veiklos nevykdymas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies pagrindu ir VSDFV Vilniaus skyriaus 2021-10-26 sprendimu Nr. VRE_SP1E-13347, Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre neįrašyti duomenys už 2021 m. rugsėjo mėnesį. Neišnykus aplinkybėms, dėl kurių buvo konstatuotas draudėjo veiklos nevykdymas, VSDFV Vilniaus skyriaus 2021-12-20 sprendimu Nr. (7.1E) VRE_SP1E-16605, Registre buvo įrašyta UAB „Kraisleriukas“ apdraustojo A. N. (vadovo) valstybinio socialinio draudimo pabaiga 2021-09-01. Atsakovas pateikia jo bei kitų dviejų darbuotojų kreipimosi į Valstybinę darbo inspekciją medžiagą, iš kurios matyti, kad atsakovas ir 2 darbuotojai 2021-12-23 kreipėsi su prašymu, buvo atliktas tyrimas, 2021-12-31 atsakovui pateiktas nurodymas Nr. SD-01-26043 pateikti išsamius paaiškinimus ir dokumentus, susijusius su darbuotojų darbo tvarka. Atsakovas pateikė lakonišką paaiškinimą, kad 2019 m. veikla buvo sustabdyta, per karantiną susikaupė skola SODRAI ir VMI, bendrovė vos sugebėjo išmokėti algas darbuotojams, po karantino darbuotojų srautai neatsistatė. Nėra duomenų, kad atsakovas būtų pateikęs 2021-12-31 nurodyme Nr. SD-01-26043 išvardintus dokumentus.

34. VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas, kuriuo konstatuotas BUAB „Kraisleriukas“ veiklos nevykdymas, atliktas remiantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies pagrindu. To paties straipsnio 3 dalis nurodo, kad pagal veiklos nevykdančio draudėjo teiktus socialinio draudimo pranešimus duomenys apie apdraustajam asmeniui apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir socialinio draudimo įmokas į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą įrašomi, jeigu apdraustasis asmuo įrodo, kad sumos, nuo kurių priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, yra jam apskaičiuotos už darbo funkcijų vykdymą. Šie duomenys gali būti įrašomi už laikotarpį, kuriuo apdraustasis asmuo įrodė sumų, nuo kurių priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, gavimą už darbo funkcijų vykdymą. Toks įstatyminis reguliavimas reiškia, jog atsakovas turėjo galimybę ir teisę teikti įrodymus, kad laikotarpiu po 2021-09-01 įmonės darbuotojai dirbo, tačiau nustatytos procedūros nevykdė ir VSDFV Vilniaus skyriui įrodymų neteikė. Atsakovui nepasinaudojus įstatyme numatyta galimybe ir neteikus įrodymų nei SODRAI, nei Valstybinei darbo inspekcijai, nėra pagrindo spręsti, kad dėl BUAB „Kraisleriukas” veiklos nutraukimo kaltos valstybinės institucijos.

35. A. N. nurodė, patvirtino liudytojas J. G., kad atsakovas įstatinį kapitalą padidino savo lėšomis, kada atliktas įstatinio kapitalo padidinimas, nenurodė. Iš pateiktų duomenų balanse matyti, kad jau 2019 m. įmonės įstatinis kapitalas sudarė 49 232 Eur, kas rodo, jog ginčui aktualiu laikotarpiu įstatinis kapitalas nebuvo didintas. Taigi nėra pagrindo atsakovo veiksmų vertinti kaip veiksmų, kuriais siekta užtikrinti įmonės veiklą, susidūrus su sunkumais. Taip pat nėra duomenų, kad atsakovas neatlygintinai suteikė patalpas įmonės veiklai.

36. Taip pat atsakovas veiklos vykdymą 2021 m. įrodinėjo A. N. apyskaita už laikotarpį nuo 2021-01-01 iki 2023-08-09. Apyskaitoje nurodoma eilė operacijų, kai atsakovui buvo išduodamas avansas ir grynaisiais pinigais atsiskaitoma su tiekėjais. Tikėtina, kad šie atsiskaitymai galėjo būti vykdomi dėl 2021 m. vykusios įmonės veiklos. Vis tik veiklos vykdymas savaime nereiškia, kad įmonė yra gyvybinga ir nelaikytina nemokia. Atsakovas nepateikė aiškių skaičiavimų, verslo planų, kurie duotų pagrindą spręsti, kad vykdoma veikla leis įmonei vykdyti savo prievoles ateityje.

37. Remdamasis išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl įmonės nemokumo momento nustatymo ir atsakovo apeliacinio skundo argumentus šiuo aspektu atmeta.

Dėl žalos dydžio nustatymo

38. Atsakovas apeliaciniu skundu ginčija nustatytos atlygintinos žalos dydį ir nurodo, kad žala gali apimti tik naujai prisiimtus ir pradelstus įsipareigojimus nuo to momento, kada kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Be to, žala, padaroma neteisėtai išvengiant mokestinių prievolių vykdymo, žala bendrovei nelaikytina nesumokėtų mokesčių suma. Nemokumo administratorius atkreipia dėmesį, kad tuo atveju, jei įmonės vadovas būtų iniciavęs bankroto bylos iškėlimą, prievolės nebūtų atsiradusios.

39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-701/2017 išaiškinta, kad mokesčiai yra ne žala bendrovei, o bendrovės prievolė. Nurodyta, jog nesumokėti mokesčiai dėl netinkamo apskaitos tvarkymo įmonėje, nėra žala bendrovei, žalą sudaro tik baudos ir delspinigiai. Žala yra neigiamas turtinis neteisėtų vadovo veiksmų rezultatas, todėl žala nepripažįstamos bendrovės mokestinės prievolės, nes jos yra būtinosios veiklos išlaidos, atsirandančios nepriklausomai nuo vadovo veiksmų. Tuo atveju, kai žala padaroma neteisėtai išvengiant mokestinių prievolių vykdymo, žala bendrovei nelaikytina nesumokėtų mokesčių suma.

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Atsakovo nurodomos civilinės bylos Nr. 3K-3-54-701/2017 faktinės aplinkybės yra skirtingos, kadangi aptartoje byloje ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad vadovas pažeidė pareigą teisingai tvarkyti buhalterinę apskaitą, tinkamai deklaruoti gautas pajamas, apskaičiuoti ir sumokėti mokesčius. Nagrinėjamoje byloje atsakovo atsakomybė kildinama iš pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimo.

41. Pirmosios instancijos teismas nustatė faktą, kad visi finansiniai reikalavimai yra susidarę 2021 m. Šis faktas apeliacine tvarka neginčijamas. VMI 2023-03-16 raštu teikdama finansinį reikalavimą, nurodė, kad pridėtinės vertės mokesčio mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2021-02-26. Nemokumo administratorius patvirtina, kad 5 710,44 VSDFV kreditorinio reikalavimo dalis atsirado Garantiniam fondui padengus dalį finansinių reikalavimų dėl darbo užmokesčio nesumokėjimo, todėl negali būti laikoma prievolėmis. Taigi visi finansiniai įsipareigojimai susidarė jau po momento, kai vadovas turėjo vykdyti pareigą kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo ir įrodinėjami nuostoliai (padidėję kreditorių finansiniai reikalavimai) priežastiniu ryšiu yra susiję su pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymu.

Dėl BUAB „Kraisleriukas“ 2020-12-30 PVM sąskaitos faktūros

42. Skundžiamu sprendimu ieškinio reikalavimas dėl nemokumo administratoriui neperduotų 7 260 Eur vertės piniginių lėšų, gautų pagal 2021-12-30 PVM sąskaitą faktūrą Nr. KR 00004637, buvo atmestas, teismui nurodžius, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių sąskaitos apmokėjimą, mokėjimo momentą, būdą, lėšų panaudojimą patvirtinančių buhalterinės apskaitos dokumentų. Teismas rėmėsi atsakovo bei liudytojo J. G. paaiškinimais, kad iki PVM sąskaitos faktūros išrašymo pirkėjas P. M. mokėjo dalimis per visus 2021 m. grynaisiais pinigais, kurie buvo įnešami į įmonės kasą, apskaitant kasos pajamų orderiais, vėliau buvo panaudoti įmonės veikloje vykusiems atsiskaitymams su tiekėjais, lėšų panaudojimas buvo apskaitytas kasos išlaidų orderiais.

43. Vilniaus apygardos teismo 2023-02-28 nutartimi atsakovas buvo įpareigotas paskirtam nemokumo administratoriui perduoti juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla. Veiksmams atlikti nustatytas 15 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

44. Ginčo dalykas kilęs dėl 2021-12-30 išrašytos BUAB „Kraisleriukas“ PVM sąskaitos faktūros Nr. KR 0000437, pateiktos pirkėjui M. M. dėl 7 260 Eur sumokėjimo už serviso veiklai reikalingas detales. Ieškovas apeliaciniame skunde remiasi tuo, kad atsakovo pateiktoje ataskaitoje (DOK-128668) nurodyta, kad 7 260 Eur suma 2022-01-03 buvo kasoje ir buvo perduota atsakovui. Atsakovas pažymi, kad už prekes buvo atsiskaityta daug ankščiau, t. y. per visus 2021 m., o 2022-01-03 atsakovas pinigų negavo. Visi 2021 m. gauti pinigai buvo naudojami įmonės interesams. BUAB „Kraisleriukas“ 2021 m. balanse, kaip trumpalaikis turtas, per vienerius metus gautinos sumos yra nurodyta 7 260 Eur suma. Balansas sudarytas 2022-04-27. A. N. apyskaitoje įrašyta, kad 2021-01-03 atskaitingam asmeniui išduotas 7 260 Eur avansas.

45. Liudytojas J. G. 2024-03-14 teismo posėdyje paaiškino, jog PVM sąskaita faktūra 7 260 Eur sumai buvo išrašyta pirkėjui, kai paaiškėjo, jog pirkėjas detales pirko metų eigoje, tačiau jam nebuvo išrašyta sąskaita. Pirkėjui išrašė sąskaitą, o vėliau VMI nurodymu ir orderį už kitų metų sausio mėnesį. Kadangi buvo patvirtinta 2021 m. finansinė atskaitomybė, nebuvo galima pakeisti dokumentų. Nebuvo galima nustatyti, kada įvyko pirkimas, buvo mokama kelis kartus po 20-30 Eur. Pinigai buvo gauti metų eigoje, o ne išrašius sąskaitą. Gauti pinigai buvo panaudoti įmonės veikloje 2021 m. 2021 m. įmonė vykdė veiklą, A. N. išlaidas veiklai užtikrinti atliko iš savo lėšų. Pasibaigus įmonės veiklai, liko 2 600 Eur skola A. N., kaip atskaitingam asmeniui.

46. Atsakovas bei liudytojas nuosekliai aiškino aplinkybes, nemokumo administratorius neteikė duomenų, kad atsakovo atsikirtimai yra neteisingi. Tai sudaro pagrindą pripažinti atsakovo atsikirtimus į ieškinį įrodytais ir ieškinį šioje dalyje atmesti, kaip ir buvo padaryta pirmosios instancijos teismo sprendimu.

47. Ieškovas remiasi Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kad VM sąskaita faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas. PVM sąskaita faktūra negalėjo būti išrašyta už prekes, teiktas vienerių metų ar panašiu laikotarpiu, kaip teigia atsakovas. PVM sąskaita faktūra negalėjo būti apmokėta anksčiau, negu buvo išrašyta. Šis argumentas pripažįstamas nepakankamu, sprendžiant dėl žalos atlyginimo. Atsakovas pripažino bei liudytojas J. G. patvirtino, kad buvo padarytas mokesčių teisės pažeidimas. Netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime nesukelia žalos, kadangi apskaitos pažeidimo padarymas nepaneigia to, jog turtas galėjo būti panaudotas įmonės veikloje.

48. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad ieškovas neįrodė atsakovo pareigos perduoti 2021-12-30 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. KR 0000437 nurodytas lėšas. Jau buvo pažymėta, kad nemokumo administratoriui buvo perduoti visi įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, taigi nemokumo administratoriui nebuvo sudėtinga perversti vieno segtuvo už 2021 m. bei patikrinti, ar atsakovo pateikti bei liudytojo paaiškinimais patvirtinti atsikirtimai atitinka buhalterinės apskaitos duomenis.

49. Apibendrinant išdėstytą, sprendžiama, kad nėra pagrindo tenkinti nei ieškovo, nei atsakovo apeliacinių skundų. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė iš esmės teisingą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

50. Ieškovas, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias prašo teismo priteisti iš atsakovo. Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 193,60 Eur, už atsiliepimą – 193,60 Eur.

51. Atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas turėjo 950 Eur išlaidų advokato pagalbai.

52. Atmetus apeliacinius skundus, nėra pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovo BUAB „Kraisleriukas“, atstovaujamo nemokumo administratoriaus MB „Bankrosta“, apeliacinį skundą atmesti.

atsakovo A. N. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rūta BurdulienėJūra Marija StrumskienėJelena Šiškina