Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant suinteresuotam asmeniui S. Č., suinteresuotam asmeniui O. S., jo atstovei advokatui Redai Matuliūkštei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės Birutės Čereškienės pareiškimą dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui O. S. dėl vykdomajame rašte nurodytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nevykdymo, suinteresuoti asmenys S. Č. ir O. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. byloje sprendžiamas klausimas, dėl baudos skolininkui O. S. skyrimo už vykdomajame rašte nurodytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nevykdymo pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį).

7. Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586-587 straipsniai). Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, kad procesinis sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, privalo aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, CPK 634 straipsnio 2 dalis). Vykdymo procese bauda už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą teismo skiriama išieškotojo naudai, kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog teismo skiriama bauda ne tik kompensuojami išieškotojo praradimai (nepatogumai), susiję su skolininko vengimu laiku įvykdyti teismo procesinį sprendimą, bet ir skolininkas motyvuojamas kuo greičiau įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą. Atsižvelgdamas į tokio pobūdžio baudos skyrimo tikslus ir paskirtį, teismas kiekvienu atveju gavęs antstolio prašymą skirti baudą už teismo sprendimu paskirto įpareigojimo nevykdymą, dėl baudos skyrimo sprendžia tik įvertinęs, ar kreipimosi į teismą dieną yra tam įstatymo nustatytos sąlygos ir pagrindai (CPK 771 straipsnis).

8. Pažymėtina, kad baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams neigiamas finansinio pobūdžio pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Taip pat svarbu pažymėti, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą (ne tik nustatant bendravimo tvarką, bet ir viso sprendimo vykdymo metu), turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.

9. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

10. Bylos duomenimis nustatytas, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimu, kuris pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi, nustatyta tokia O. S. bendravimo su nepilnamete dukra M. S. bendravimo tvarka:

10.1. tėvas O. S. su dukra M. S. bendrauja porinių mėnesio savaičių penktadieniais, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val., ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val.;

10.2. tėvas O. S. su dukra M. S. bendrauja neporinių mėnesio savaičių dienomis, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos antradienį 10 val., ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą trečiadienį 19 val.

10.3. kiekvienais kalendoriniais neporiniais metais Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmą dieną tėvas O. S. su dukra M. S. bendrauja pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos Kūčių dieną 10.00 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų pirmą dieną 20.00 val. Kiekvienais kalendoriniais poriniais metais Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmą dieną dukra M. S. bendrauja su mama S. Č.;

10.4. kiekvienais kalendoriniais poriniais metais Šv. Kalėdų antrą dieną ir per Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d. ir sausio 1 d.), tėvas O. S. su dukra M. S. bendrauja pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios atitinkamos šventės dieną 10.00 val. ir grąžindamas dukrą Šv. Kalėdų antrą dieną bei atitinkamai Naujųjų metų šventės metu - sausio 1 dieną, 20.00 val. į jos gyvenamąją vietą. Kiekvienais kalendoriniais neporiniais metais Šv. Kalėdų antrą dieną ir per Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d. ir sausio 1 d.) dukra M. S. bendrauja su mama S. Č.;

10.5. Kiekvienais kalendoriniais neporiniais metais Šv. Velykų pirmą dieną tėvas O. S. bendrauja su dukra M. S. pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmąją Šv. Velykų dieną 10.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą Šv. Velykų pirmą dieną 20.00 val. Antrą Šv. Velykų dieną dukra praleidžia su mama S. Č.. Kiekvienais kalendoriniais poriniais metais Šv. Velykų pirmą dieną dukra M. S. praleidžia su mama S. Č.. Antrą Šv. Velykų dieną dukra praleidžia su tėvu O. S., tėvas pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos Šv. Velykų antrą dieną 10.00 val. ir grąžina ją Šv. Velykų antrą dieną 20.00 val. į jos gyvenamąją vietą;

10.6. dukra M. S. kiekvienais metais su mama S. Č. praleidžia Motinos dieną (pirmą gegužės sekmadienį), o su tėvu O. S. Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį). Tėvas O. S. minėtą dieną bendrauja su dukra, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą 20.00 val.;

10.7. Šalių tarpusavio susitarimu, iš anksto raštu (el. paštu ar SMS žinute) informavus apie tai Ieškovę ir jai sutikus, bendravimo tvarka gali būti keičiama. Tokiu atveju apie atvykimo bendrauti su vaiku laiką Atsakovas prieš vieną dieną informuoja Ieškovę SMS žinute ar el. paštu

11. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-18647-424/2024 pagal ieškovo O. S. ieškinį atsakovei S. Č. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Minėtoje byloje teismas 2024 m. gruodžio 6 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikinąją šalių vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu ir iš atsakovės priteisti laikinąjį išlaikymą 320 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

12. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo O. S. iš esmės neneigė, kad nevykdo nustatytos bendravimo tvarkos. Suinteresuoti asmenys byloje nurodė tas pačias aplinkybės, kad mergaitė nuo liepos pabaigos gyvena su tėvu. Taigi, pagrindo nesutikti su suinteresuoto asmens S. Č. argumentais, kad bendravimo tvarka yra nevykdoma, nėra. Suinteresuotas asmuo O. S. teismo posėdžio metu akcentavo, kad motinos aplinka mergaitei yra nesaugi, todėl mergaitės jis mamai negrąžina. Pasak suinteresuoto asmens O. S., mergaitės mama S. Č. nenurodo, kokių sveikatos problemų turi, kokius vaistus vartoja, du mėnesius nelankė mergaitės, todėl jis turi pagrindo manyti, kad mergaitei su mama bus nesaugu. Pažymėtina, kad tokie suinteresuoto asmens argumentai, susiję su mergaitės mamos aplinka, yra tik deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Vien suinteresuoto asmens O. S. manymas, kad mergaitei yra geriau gyventi su tėvu, nesudaro pagrindo nevykdyti teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos. Nors suinteresuotas asmuo ir kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo siekia pakeisti nepilnametės M. S. gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su tėvu, tačiau byla nėra išnagrinėta ir galutinis sprendimas byloje nėra priimtas.

13. CPK 18 straipsnis įtvirtina teismo sprendimo, nutarties ar kito procesinio dokumento privalomumo principą. Privalomumas reiškia, kad teismo sprendime ar kitokiame teismo procesiniame dokumente esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys – tiek dalyvavę, tiek nedalyvavę nagrinėjant bylą. Taigi teismui patvirtinus tėvo su vaikais bendravimo tvarką, tėvas privalo tokią bendravimo tvarką vykdyti. Esant poreikiui, tėvai bendru sutarimu gali keisti teismo sprendimu nustatytą atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, o esant nesutarimui, kaip nurodoma teismų praktikoje, kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bendravimo tvarkos pakeitimo.

14. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 straipsnio taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (pvz., CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012 ir kt.).

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).

16. Pažymėtina, kad teisinio poveikio priemonės yra veiksmingos, jei jos užtikrina teisės tikslus. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Sprendžiant dėl baudos, neįgyvendinant teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, skyrimo, būtina atsižvelgti į tam tikras išimtines aplinkybes, vaiko interesus bei gerovę.

17. Įvertinęs padaryto pažeidimo pobūdį, kaltų veiksmų, dėl kurių nevykdoma teismo nutartis pobūdį, teismas sprendžia, kad suinteresuotam asmeniui O. S. skirtina vienkartinė 200 Eur bauda. Bauda, atsižvelgiant į antstolės pareiškimą ir teisinį reguliavimą, skiriama suinteresuoto asmens (išieškotojos) S. Č. naudai.

18. Tuo pačiu teismas išaiškina suinteresuotam asmeniui (skolininkui), kad jam toliau tęsiant tokio pobūdžio pažeidimus (teismo sprendimo nevykdymas), atsirandant naujiems nevykdymo epizodams, antstolė, kuri vykdo teismo sprendimą, galės vėl kreiptis į teismą dėl baudos suinteresuotam asmeniui skyrimo.

Teismas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 771 straipsnio 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos antstolės Birutės Čereškienės pareiškimą dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui O. S. tenkinti.

Skirti suinteresuotam asmeniui O. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) vienkartinę 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimu, kuris pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi, nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra nevykdymą suinteresuoto asmens S. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.