Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. V.,

viešame teismo posėdyje mišriu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. Č. ieškinį atsakovui O. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

19. Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė J. V. palaikė Tarnybos išvadoje pateiktą nuomonę dėl patikslinto ieškinio reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

24. Bylos duomenimis, šalių nepilnametė dukra M. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuo pat gimimo yra prižiūrimas ir gyvena su motina (ieškove). Tarnyba pateikė byloje šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą kuriame nustatė, kad vaikui ieškovės gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos. Atsakovas sutiko su šiuo ieškinio reikalavimu.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

28. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

30. Teismas pažymi, kad ieškovės nurodyti vaiko poreikiai iš esmės atitinka orientacinį išlaikymo dydį, atsižvelgtina ir į tai, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA dydis siekia 924 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis vaikui (po 320 Eur) atitinka orientacinius dydžius, taip pat įvertinęs turimus byloje duomenis apie šalių turtinę padėtį, nurodytus konkrečius vaiko poreikius, Tarnybos pateiktą išvadą ir atsakovui nepareiškus prieštaravimo dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio, sprendžia, jog ieškinys šioje dalyje pagrįstas, todėl tenkinamas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas, būdamas jauno amžiaus, darbingas (nėra duomenų apie galimą atsakovo nedarbingumą ar kitas objektyvias aplinkybes, kurios trukdytų gauti pajamas), negalėtų užtikrinti vaiko poreikius lygiomis dalimis, o konkrečiai teikti 320 Eur periodinį išlaikymą. Todėl iš atsakovo priteistinas 320 Eur dydžio išlaikymas dukrai M. S., mokamas kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo (2023-11-15) iki vaiko pilnametystės. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

31. Nepilnametei dukrai M. S. išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė S. Č., kuri yra vaiko atstovė pagal įstatymą ir su kuria nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

32. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo O. S. išlaikymo vaikui įsiskolinimą, sudarantį 640 Eur (320 Eur x 2 mėn). Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė šias patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl išlaikymo įsiskolinimo. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovei gydantis ligoninėje, vieną mėnesį prižiūrėjo dukrą ir tuo metu papildomai išlaikymo vaikui nemokėjo. Tarnyba išvadoje nurodė, kad jeigu byloje bus įrodyta, jog atsakovas buvo nusišalinęs nuo vaiko išlaikymo arba nepakankamai dalyvavo vaiko išlaikyme, Tarnyba palaikys ieškovės prašymą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

33. Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje nuostatoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.

34. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tai reiškia, kad momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, laikoma, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo. Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. gruodžio 17 d. išlaikymo praktikos apžvalga). Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Kartu pažymėtina, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių.

35. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas per išlaikymo įsiskolinimo terminą kartu su atsakovu negyveno, faktiškai iki šiol vaikas gyvena su motina (ieškove). Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovas išlaikymą vaikui teikė nepastoviai, iki ieškinio pateikimo yra sumokėjęs 720 Eur. Ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovo 640 Eur. išlaikymo vaikui įsiskolinimą (320 Eur x 2 mėn.). Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovei gydantis ligoninėje, jis vieną mėnesį prižiūrėjo dukrą ir tuomet papildomai išlaikymo nemokėjo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas iš dalies – iš atsakovo priteistinas 320 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

Dėl bendravimo tvarkos

36. Ieškovė teismo prašė nustatyti nepilnametės dukters M. S. bendravimo su atskirai gyvenančiu tėvu tvarką, pagal kurią: 1) tėvas O. S. su dukra M. S. bendrauja porinių mėnesio savaičių penktadieniais, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val., ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 20 val.; 2) tėvas O. S. su dukra M. S. bendrauja kiekvienos savaitės antradieniais, trečiadieniais ir ketvirtadieniais, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val.; 3) kiekvienais kalendoriniais neporiniais metais Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmą dieną tėvas O. S. su dukra M. S. bendrauja pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos Kūčių dieną 10.00 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų pirmą dieną 20.00 val. Kiekvienais kalendoriniais poriniais metais Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmą dieną dukra M. S. bendrauja su mama S. Č.; 4) kiekvienais kalendoriniais poriniais metais Šv. Kalėdų antrą dieną ir per Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d. ir sausio 1 d.), tėvas O. S. su dukra M. S. bendrauja pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios atitinkamos šventės dieną 10.00 val. ir grąžindamas dukrą Šv. Kalėdų antrą dieną bei atitinkamai Naujųjų metų šventės metu - sausio 1 dieną, 20.00 val. į jos gyvenamąją vietą. Kiekvienais kalendoriniais neporiniais metais Šv. Kalėdų antrą dieną ir per Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d. ir sausio 1 d.) dukra M. S. bendrauja su mama S. Č.; 5) Kiekvienais kalendoriniais neporiniais metais Šv. Velykų pirmą dieną tėvas O. S. bendrauja su dukra M. S. pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmąją Šv. Velykų dieną 10.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą Šv. Velykų pirmą dieną 20.00 val. Antrą Šv. Velykų dieną dukra praleidžia su mama S. Č. Kiekvienais kalendoriniais poriniais metais Šv. Velykų pirmą dieną dukra M. S. praleidžia su mama S. Č. Antrą Šv. Velykų dieną dukra praleidžia su tėvu O. S., tėvas pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos Šv. Velykų antrą dieną 10.00 val. ir grąžina ją Šv. Velykų antrą dieną 20.00 val. į jos gyvenamąją vietą; 6) dukra M. S. kiekvienais metais su mama S. Č. praleidžia Motinos dieną (pirmą gegužės sekmadienį), o su tėvu O. S. Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį). Tėvas O. S. minėtą dieną bendrauja su dukra, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą 20.00 val.; 7) Šalių tarpusavio susitarimu, iš anksto raštu (el. paštu ar SMS žinute) informavus apie tai Ieškovę ir jai sutikus, bendravimo tvarka gali būti keičiama. Tokiu atveju apie atvykimo bendrauti su vaiku laiką Atsakovas prieš vieną dieną informuoja Ieškovę SMS žinute ar el. paštu.

38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

39. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas; 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 38 punktas). Tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo.

40. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 3.165 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Pagal CK 3.170 straipsnį, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarka visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019), skyrium gyvenantis tėvas ar motina turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaiku tam, kad būtų patenkintas vaiko poreikis ir teisė bendrauti su abiem savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvo pareigos – auklėti savo vaiką, rūpintis jo vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šias pareigas turi abu tėvai. Teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu yra viena iš pagrindinių vaiko teisių. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą.

41. Nagrinėjamu atveju, tarp šalių nėra ginčo dėl atskirai gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamete dukra, tačiau skiriasi ieškovo ir atsakovės siūloma bendravimo tvarka. Teismas, spręsdamas dėl nustatytinos bendravimo tvarkos, atsižvelgia į Tarnybos išvadoje pateiktą poziciją, kad patikslintame ieškinyje ieškovės siūloma bendravimo tvarka yra aiški, galimai bus paprasta vykdyti šalims, yra orientuojama į maksimalų skyriumi gyvenančio tėvo ir nepilnamečio vaiko laiko praleidimą savaitgaliais bei darbo dienomis. Tarnybos nuomone, šalims geranoriškai šios bendravimo tvarkos laikantis, bus užtikrinta vaiko teisė nuosekliai bendrauti su tėčiu, kurti saugų prieraišumą, o tėvui visokeriopai dalyvauti vaiko gyvenime. Teismas atsižvelgia ir į teismo posėdyje atsakovo pateiktą siūlymą, kad bendravimo tvarka turėtų būti derinama ieškovės ir atsakovo tarpusavio susitarimu, tačiau atkreipia dėmesį, kad ieškovės siūlomoje bendravimo tvarkoje yra numatyta, kad Šalių tarpusavio susitarimu, iš anksto raštu (el. paštu ar SMS žinute) informavus apie tai Ieškovę ir jai sutikus, bendravimo tvarka gali būti keičiama.

42. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad šalių santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., bendravimo su vaiku tvarka gali būti keičiama. Tačiau pabrėžtina, kad teismas negali nustatyti (atrasti) idealios bendravimo tvarkos, nes bendravimo tvarkos vykdymo (ne)sklandumai išimtinai priklauso nuo vaiko tėvų sugebėjimo suderinti tarpusavio ambicijas ir interesus.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

43. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 29 d. nutartimi nutarė ieškovės S. Č. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su motina S. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini); 2) priteisti iš atsakovo O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 274,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt keturis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2023 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 3) paskirti ieškovę S. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisto nepilnamečiam vaikui išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; 4) nustatyti laikiną atsakovo O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamete dukra M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią: 4.1. O. S. su mažamete dukra M. S. bendrauja 3 dienas per savaitę po 3 val., dalyvaujant vaiko motinai S. Č. Apie atvykimo bendrauti su vaiku laiką Atsakovas prieš vieną dieną informuoja Ieškovę SMS žinute ar el. paštu; 4.2) Vaikui susirgus, Atsakovo bendravimas su vaiku nevyksta, tačiau dėl kito bendravimo laiko šalys susitaria tarpusavio susitarimu.

44. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 25 d. nutartimi tenkino ieškovės S. Č. atskirąjį skundą ir nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį pakeisti ir nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti taip: „Nustatyti laikiną atsakovo O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamete dukra M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią: 1. O. S. su mažamete dukra M. S. bendrauja 3 dienas per savaitę po 3 val. Apie atvykimo bendrauti su vaiku laiką Atsakovas prieš vieną dieną informuoja Ieškovę SMS žinute ar el. paštu. 2. Vaikui susirgus, Atsakovo bendravimas su vaiku nevyksta, tačiau dėl kito bendravimo laiko šalys susitaria tarpusavio susitarimu.“ Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.

45. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo yra vykdoma skubiai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dalyje dėl laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui panaikinamos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, kitos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi byloje pritaikytos ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 25 d. nutartimi pakeistos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

46. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

47. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

48. Ieškovė pateikė 4 reikalavimus. Reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl išlaikymo priteisimo ir dėl bendravimo tvarkos patenkinti 100 proc., reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo patenkintas 50 proc. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinio reikalavimai patenkinti 88 proc.

49. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui teikiama valstybės garantuojama 50 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba.

50. Ieškovė, teikdama ieškinį, sumokėjo 55 Eur žyminį mokestį. Ieškinį patenkinus 88 proc., iš atsakovo priteistina 24,20 Eur. žyminio mokesčio.

51. Patenkinus reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 43,20 Eur žyminio mokesčio išlaidų (320 x 12 x 3 proc. x 75 proc. x 50 proc.). Patenkinus reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 3,60 Eur (320 Eur x 3 proc. x 75 proc. x 50 proc.). Iš viso iš atsakovo valstybės naudai priteistina 71 Eur (24,20 Eur +43,20 Eur +3,60 Eur ) žyminio mokesčio suma. (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

52. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2024-04-11 patikslintoje pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodyta, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 740.00 Eur (septyni šimtai keturiasdešimt Eur 00 ct).

53. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas 351,12 Eur išlaidas už suteiktas teisines paslaugas.

54. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, jog ieškinys patenkintas 88 proc., atsakovui teikta 50 proc. apmokama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, subendrinus šalių patirtas išlaidas už teisines paslaugas, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 171 Eur (740 Eur-351,12 Eur x 88 proc. x 50 proc.) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

55. Nagrinėjamoje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 13,88 Eur. Šių išlaidų dalis (50 proc.), sudaranti 6,94 Eur valstybės naudai priteisiamos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės S. Č. ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina (ieškove) S. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 320 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 320 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimo.

Paskirti vaikui M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja ieškovę S. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti atsakovo O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią:

1) tėvas O. S. su dukra M. S. bendrauja porinių mėnesio savaičių penktadieniais, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val., ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 20 val.;

2) tėvas O. S. su dukra M. S. bendrauja kiekvienos savaitės antradieniais, trečiadieniais ir ketvirtadieniais, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val.;

3) kiekvienais kalendoriniais neporiniais metais Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmą dieną tėvas O. S. su dukra M. S. bendrauja pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos Kūčių dieną 10.00 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų pirmą dieną 20.00 val. Kiekvienais kalendoriniais poriniais metais Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmą dieną dukra M. S. bendrauja su mama S. Č.;

4) kiekvienais kalendoriniais poriniais metais Šv. Kalėdų antrą dieną ir per Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d. ir sausio 1 d.), tėvas O. S. su dukra M. S. bendrauja pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios atitinkamos šventės dieną 10.00 val. ir grąžindamas dukrą Šv. Kalėdų antrą dieną bei atitinkamai Naujųjų metų šventės metu - sausio 1 dieną, 20.00 val. į jos gyvenamąją vietą. Kiekvienais kalendoriniais neporiniais metais Šv. Kalėdų antrą dieną ir per Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d. ir sausio 1 d.) dukra M. S. bendrauja su mama S. Č.;

5) Kiekvienais kalendoriniais neporiniais metais Šv. Velykų pirmą dieną tėvas O. S. bendrauja su dukra M. S. pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmąją Šv. Velykų dieną 10.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą Šv. Velykų pirmą dieną 20.00 val. Antrą Šv. Velykų dieną dukra praleidžia su mama S. Č. Kiekvienais kalendoriniais poriniais metais Šv. Velykų pirmą dieną dukra M. S. praleidžia su mama S. Č. Antrą Šv. Velykų dieną dukra praleidžia su tėvu O. S., tėvas pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos Šv. Velykų antrą dieną 10.00 val. ir grąžina ją Šv. Velykų antrą dieną 20.00 val. į jos gyvenamąją vietą;

6) dukra M. S. kiekvienais metais su mama S. Č. praleidžia Motinos dieną (pirmą gegužės sekmadienį), o su tėvu O. S. Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį). Tėvas O. S. minėtą dieną bendrauja su dukra, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą 20.00 val.;

7) Šalių tarpusavio susitarimu, iš anksto raštu (el. paštu ar SMS žinute) informavus apie tai Ieškovę ir jai sutikus, bendravimo tvarka gali būti keičiama. Tokiu atveju apie atvykimo bendrauti su vaiku laiką Atsakovas prieš vieną dieną informuoja Ieškovę SMS žinute ar el. paštu.

Sprendimo dalį dėl periodinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Kitas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi byloje pritaikytas ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 25 d. nutartimi pakeistas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Priteisti iš atsakovo O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 71 Eur (septyniasdešimt vieną Eur) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Išaiškinti atsakovui, kad priteistos į valstybės biudžetą žyminio mokesčio išlaidos mokamos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5660.

Priteisti iš atsakovo O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 171 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt vieną Eur.) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Išaiškinti atsakovui, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti iš atsakovo O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 6,94 Eur (šešis Eur., 94 ct.) išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu.

Išaiškinti atsakovui, kad išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.