Teisora
Registruotis

Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-08-13 · Civilinė byla Nr. e2A-1611-580/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2024-01-25Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2024-05-02Vilniaus miesto apylinkės teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2024-08-13Vilniaus apygardos teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2024-08-27Vilniaus apygardos teismas
  5. e2VP-16984-1196/2024Nutartis · 2024-12-20Vilniaus regiono apylinkės teismas
  6. e2VP-3153-1194/2025Nutartis · 2025-03-03Vilniaus regiono apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-08-13
Bylos Nr.
e2A-1611-580/2024
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-16702-2023-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Burdulienė, Jūra Marija Strumskienė, Rosita Patackienė
Ieškovas
S. Č.
Atsakovas
O. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1611-580/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16702-2023-2Procesinio sprendimo kategorija 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.12; 3.3.1.14; 3.3.1.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Rositos Patackienės ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimo bei?2024 m. gegužės 23 d. papildomo sprendimo ir atsakovo O. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės S. Č. ieškinį atsakovui O. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovės S. Č. patikslintu ieškiniu prašė:

1.1 nustatyti nepilnametės dukters M. S. gyvenamąją vietą su motina S. Č.;

1.2 priteisti iš atsakovo nepilnametei dukteriai M. S. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 320 Eur, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka;

1.3 priteisti iš atsakovo 640 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo vaiko gimimo iki ieškinio pateikimo teismui dienos;

1.4 nustatyti atsakovo O. S. bendravimo su nepilnamete dukterimi M. S. tvarką;

1.5 priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad:

2.1 kad su atsakovu O. S. daugiau nei 11 metų vedė bendrą ūkį, rūpinosi vienas kitu ir toliau planavo ateitį kartu. Tačiau nuo 2023 m. vasario mėnesio atsakovo elgesys ėmė keistis, jis tapo agresyvus ieškovės atžvilgiu, dėl ko ieškovei teko kreiptis ir į policijos pareigūnus, o atsakovas išsikraustė iš ieškovės gyvenamosios vietos;

2.2 šalys 2023-07-14 susilaukė dukters M. S.. Nuo dukters gimimo vaiku rūpinosi ieškovė ir atsakovas, tačiau nuo rugsėjo mėnesio atsakovas su dukra bendraudavo mažiau. Todėl ieškovė prašo nustatyti šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ieškove;

2.3 ieškovė yra suinteresuota, jog dukra sukurtų saugų ryšį su tėvu, todėl prašo nustatyti mažamečio vaiko bendravimo su atskirai gyvenančiu tėvu tvarką;

2.4 ieškovė mažamečio vaiko poreikiams kas mėnesį skiria apie 640 Eur. Atsakovas nedirba ir išlaikymą vaikui teikia nereguliariai, nuo dukters gimimo iki ieškinio pateikimo yra sumokėjęs 720 Eur sumą. Ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas dukros M. S. išlaikymui kas mėnesį skiria po 320 Eur, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo 640 Eur išlaikymo įsiskolinimą (už 2 mėnesių laikotarpį iki ieškinio pateikimo).

Atsiliepimas

3. Atsakovas O. S. atsiliepimu su patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad:

3.1 sutinka su reikalavimu nustatyti nepilnametės dukters M. S. gyvenamąją vietą su ieškove, taip pat sutinka dėl išlaikymo priteisimo po 320 Eur sumą periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka;

3.2 nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti iš atsakovo įsiskolinimą, susidariusį iki ieškinio pateikimo – 640 Eur, dėl neteikimo išlaikymo nepilnametei dukrai;

3.3 taip pat atsakovas nesutinka su ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su nepilnamete dukra M. S. tvarka. Atsakovas siūlo nustatyti bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, pagal kurią atsakovas paima nepilnametę dukrą iš jos gyvenamosios vietos kas antrą penktadienį nuo 18 val. ir sugrąžina vaiką ieškovei sekmadienį iki 16 val. Abipusiu susitarimu šią tvarką šalys gali keisti. Tokiu būdu atsakovas galės dirbti ir tinkamai prisidėti prie vaiko išlaikymo ir jo auklėjimo.

4. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė išvadas, kuriose nurodė, kad:

4.1 šeima Tarnybai dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų yra žinoma. 2023-09-18, 2023-10-18, 2023-10-19, 2023-10-30, 2023-11-13 mažametės M. S. atžvilgiu nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. 2024-03-03 mažametės M. S. atžvilgiu nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (registruotas vaiko mamos pranešimas, kuriame nurodoma, jog ji gulasi į ligoninę, vaikas liko be priežiūros, su tėvu nesusitarta). Tarnybos specialistai mažametę perdavė tėvui. Nuo 2023-09-20 S. Č. taikomas Atvejo vadybos procesas Vilniaus miesto Socialinių paslaugų centre. Nuo 2023-09-27 O. S. taikomas Atvejo vadybos procesas Trakų rajono Paramos šeimai ir vaikams centre;

Šalies argumentai

4.2 ieškovė ir jos nepilnametės dukros G. J. ir M. S. gyvena, ieškovės teigimu, jai nuosavybės teise priklausančiame, 3 kambarių, apie 65 kv. m ploto bute su visais patogumais. Miegamasis kambarys skirtas ieškovei bei kūdikiui, kitas kambarys – vyresnei dukrai. Apsilankymo metu buvo švaru ir tvarkinga, namuose yra visis reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai, buitinė technika;

Atsiliepimas

4.3 atsakovas gyvena, jo teigimu, jo močiutei priklausančiame, 2 aukštų, apie 120 kv. m name. Apsilankymo metu namuose buvo švaru ir tvarkinga, šilta. Būdamas pas tėvą, vaikas būna visose patalpose, miega kambaryje su tėčiu. Vaikui sudarytos tinkamos sąlygos jo poreikiams patenkinti;

4.4 šalys susitarė, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su mama, todėl Tarnyba šiam reikalavimui prieštarauti pagrindo neturi. Ieškovės siūloma bendravimo tvarka yra aiški, galimai bus paprasta vykdyti šalims, yra orientuojama į maksimalų skyriumi gyvenančio tėvo ir nepilnamečio vaiko laiko praleidimą savaitgaliais bei darbo dienomis. Tarnybos nuomone, šalims geranoriškai šios bendravimo tvarkos laikantis, bus užtikrinta vaiko teisė nuosekliai bendrauti su tėčiu, kurti saugų prieraišumą, o tėvui visokeriopai dalyvauti vaiko gyvenime. Tarnyba palaiko patikslinto ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, o 320 Eur / mėn. suma galėtų būti pakankama mažametės M. S. poreikiams tenkinti. Nustačius, kad iki kreipimosi į teismą dienos tėvas nevykdė savo pareigos išlaikyti vaiką, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turėtų būti tenkinamas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškovės S. Č. ieškinį tenkino iš dalies. Nustatė nepilnamečio vaiko M. S. gyvenamąją vietą su motina (ieškove) S. Č.. Priteisė iš atsakovo O. S. nepilnamečiui vaikui M. S. išlaikymą po 320 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš atsakovo O. S. nepilnamečiui vaikui M. S. 320 Eur išlaikymo įsiskolinimo. Ieškovę S. Č. paskyrė vaikui M. S. išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja. Nustatė atsakovo O. S. bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. S. tvarką, pagal kurią:

1) tėvas O. S. su dukra M. S. bendrauja porinių mėnesio savaičių penktadieniais, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val., ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 20 val.;

2) tėvas O. S. su dukra M. S. bendrauja kiekvienos savaitės antradieniais, trečiadieniais ir ketvirtadieniais, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val.;

3) kiekvienais kalendoriniais neporiniais metais Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmą dieną tėvas O. S. su dukra M. S. bendrauja pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos Kūčių dieną 10.00 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų pirmą dieną 20.00 val. Kiekvienais kalendoriniais poriniais metais Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmą dieną dukra M. S. bendrauja su mama S. Č.;

4) kiekvienais kalendoriniais poriniais metais Šv. Kalėdų antrą dieną ir per Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d. ir sausio 1 d.), tėvas O. S. su dukra M. S. bendrauja pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios atitinkamos šventės dieną 10 val. ir grąžindamas dukrą Šv. Kalėdų antrą dieną bei atitinkamai Naujųjų metų šventės metu – sausio 1 dieną, 20 val. į jos gyvenamąją vietą. Kiekvienais kalendoriniais neporiniais metais Šv. Kalėdų antrą dieną ir per Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d. ir sausio 1 d.) dukra M. S. bendrauja su mama S. Č.;

5) kiekvienais kalendoriniais neporiniais metais Šv. Velykų pirmą dieną tėvas O. S. bendrauja su dukra M. S. pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmąją Šv. Velykų dieną 10 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą Šv. Velykų pirmą dieną 20 val. Antrą Šv. Velykų dieną dukra praleidžia su mama S. Č.. Kiekvienais kalendoriniais poriniais metais Šv. Velykų pirmą dieną dukra M. S. praleidžia su mama S. Č.. Antrą Šv. Velykų dieną dukra praleidžia su tėvu O. S., tėvas pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos Šv. Velykų antrą dieną 10 val. ir grąžina ją Šv. Velykų antrą dieną 20 val. į jos gyvenamąją vietą;

6) dukra M. S. kiekvienais metais su mama S. Č. praleidžia Motinos dieną (pirmą gegužės sekmadienį), o su tėvu O. S. Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį). Tėvas O. S. minėtą dieną bendrauja su dukra, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą 20 val.;

7) Šalių tarpusavio susitarimu, iš anksto raštu (el. paštu ar SMS žinute) informavus apie tai ieškovę ir jai sutikus, bendravimo tvarka gali būti keičiama. Tokiu atveju apie atvykimo bendrauti su vaiku laiką atsakovas prieš vieną dieną informuoja Ieškovę SMS žinute ar el. paštu.

Priteisė iš atsakovo O. S. 71 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai. Priteisė iš atsakovo O. S. valstybės naudai 171 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Priteisė iš atsakovo O. S. valstybės naudai 6,94 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu.

6. Nurodė, kad:

6.1. šalių nepilnametė dukra M. S. nuo gimimo yra prižiūrimas ir gyvena su motina (ieškove). Tarnyba nustatė, kad vaikui ieškovės gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos. Atsakovas sutiko su reikalavimu nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ieškove. Nesant duomenų, kad ieškovė blogai vykdytų motinos pareigas, ieškovės reikalavimas tenkinamas ir nepilnametės M. S. gyvenamoji vieta nustatoma su motina S. Č.;

Šalies argumentai

6.2. ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis vaikui (po 320 Eur) atitinka orientacinius dydžius, įvertinus duomenis apie šalių turtinę padėtį, vaiko poreikius, Tarnybos pateiktą išvadą ir atsakovui nepareiškus prieštaravimų dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio, spręstina, jog ieškinys šioje dalyje pagrįstas, todėl tenkinamas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas, būdamas jauno amžiaus, darbingas, negalėtų užtikrinti vaiko poreikius lygiomis dalimis ir teikti 320 Eur periodinį išlaikymą. Todėl iš atsakovo priteistinas 320 Eur dydžio išlaikymas;

6.3. ieškovė nurodė, kad atsakovas išlaikymą vaikui teikė nepastoviai, iki ieškinio pateikimo yra sumokėjęs 720 Eur, prašė priteisti iš atsakovo 640 Eur išlaikymo vaikui įsiskolinimą (320 Eur x 2 mėn.). Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovei gydantis ligoninėje, jis vieną mėnesį prižiūrėjo dukrą, todėl išlaikymo nemokėjo. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas iš dalies – priteistinas 320 Eur išlaikymo įsiskolinimas;

6.4. tarp šalių nėra ginčo dėl atskirai gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamete dukra, tačiau skiriasi ieškovės ir atsakovo siūloma bendravimo tvarka. Teismas atsižvelgė į Tarnybos išvadą, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka yra aiški, galimai bus paprasta vykdyti šalims, yra orientuojama į maksimalų skyriumi gyvenančio tėvo ir nepilnamečio vaiko laiko praleidimą savaitgaliais bei darbo dienomis. Teismas atsižvelgė į teismo posėdyje atsakovo pateiktą siūlymą, kad bendravimo tvarka turėtų būti derinama ieškovės ir atsakovo tarpusavio susitarimu, tačiau ieškovės siūlomoje bendravimo tvarkoje tai yra numatyta;

6.5. ieškinys patenkintas 88 proc., atsakovui teikta 50 proc. apmokama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, subendrinus šalių patirtas išlaidas už teisines paslaugas, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 171 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 13,88 Eur. Šių išlaidų dalis (50 proc.), sudaranti 6,94 Eur valstybės naudai priteisiamos iš atsakovo.

Žemesnės instancijos teismas

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo ?2024 m. gegužės 23 d. papildomu sprendimu paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovės S. Č. prašymas tenkintas iš dalies. Priteista iš atsakovo O. S. ieškovės S. Č. naudai 72,60 Eur žyminio mokesčio. Likusioje dalyje ieškovės S. Č. prašymas atmestas. Nurodė, kad:

7.1 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023-12-01 sprendimu Nr. (8.1Mr)ATP-C-2023-10981 atsakovui teikiama valstybės garantuojama 50 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba. Tai reiškia, kad asmenys gali būti atleisti ir nuo kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, kai tai nustatyta kituose įstatymuose;

7.2 teikdama prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, ieškovė pateikė įrodymus apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-11-16 nutartyje nurodyto reikalavimo (sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį – 165 Eur) įvykdymą. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 72,6 Eur žyminio mokesčio (165 Eur x 88 proc. x 50 proc.);

Šalies argumentai

7.3 ieškovė, teikdama prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, pripažino, kad dalis rašytinių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės patirtas išlaidas teisinei pagalbai, teismui buvo pateiktos tik teikiant prašymą dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo, t. y. po bylos išnagrinėjimo iš esmės;

7.4 ieškovė prašyme dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo nurodė, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės dienos teismui buvo pateiktos sąskaitos ir jų apmokėjimą pagrindžiantys dokumentai 591,12 Eur sumai. Šių išlaidų dalies – 351,12 Eur paskirstymo klausimas išspręstas priimant teismo sprendimą byloje. Teismas sprendžia klausimą tik dėl išlaidų teisinei pagalbai paskirstymo, kurios teismui buvo pateiktos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės ir klausimas dėl šių išlaidų paskirstymo nebuvo išspręstas priimant teismo sprendimą. Ieškovės 2023-02-05 teismui pateiktoje 2024-02-02 sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 30/2023 nurodytos išlaidos priskirtinos kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinei daliai, šių išlaidų paskirstymo klausimas byloje nesprendžiamas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Ieškovė S. Č. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo O. S. nepilnamečiui vaikui M. S. 640 Eur išlaikymo įsiskolinimo bei priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 811,12 Eur bylinėjimosi išlaidų (vertinant, kad priteisus visą išlaikymo įsiskolinimą ieškovės ieškinys bus patenkintas visiškai) arba priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 713,78 Eur bylinėjimosi išlaidas (tuo atveju jei apeliacinės instancijos teismas atmestų reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir šioje dalyje teismo sprendimas liktų nepakeistas), tap pat prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. papildomą sprendimą. Prašo priteisti ieškovės S. Č. naudai iš atsakovo O. S. 570 Eur bylinėjimosi išlaidas (350 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas ir 220 Eur ieškovės sumokėto žyminio mokesčio už pateiktą apeliacinį skundą). Nurodo, kad:

8.1. ieškovės atstovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pateikė jos bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus ir pagrindė, jog ieškovė yra sumokėjusi 220 Eur žyminį mokestį. Į civilinę bylą ieškovė pateikė išlaidas advokatui pagrindžiančius dokumentus – sąskaitą už suteiktas teisines paslaugas Nr. 18/2023 351,12 Eur sumai bei sąskaitą už suteiktas teisines paslaugas Nr. 30/2023 240 Eur sumai. Šios sąskaitos išrašytos ir jų apmokėjimą pagrindžiantys dokumentai pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Ieškovė į bylą, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, buvo pateikusi įrodymus, jog viso jos sumokėto žyminio mokesčio dydis sudaro 220 Eur, o bylinėjimosi išlaidos – 591,12 Eur. Todėl sprendime neteisingai nurodoma, kad ieškovė sumokėjo 55 Eur žyminį mokestį ir pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas 351,12 Eur išlaidas už suteiktas teisines paslaugas;

8.2. atitinkamai neteisingai buvo apskaičiuotos ir paskirstos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, net ir tenkinus ieškinio reikalavimus 88 proc., ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nebuvo priteistos (priteistas tik 24,20 Eur žyminis mokestis). Priėmus papildomą sprendimą teismas ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo tinkamai neišsprendė;

8.3. ieškovė patyrė 811,12 Eur sumos bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismas sprendime nurodė, jog ieškovės patirtos išlaidas sudaro – 55 Eur žyminio mokesčio suma ir 351,12 Eur išlaidos advokatui. Skaičiuojant, jog ieškinys tenkintas 88 proc., ieškovei priteistino žyminio mokesčio dydis turi sudaryti 193,60 Eur. Ieškovės patirtos išlaidos advokatui sudarė 591,12 Eur, ieškinį tenkinus 88 proc., jos naudai iš atsakovo turi būti priteista 520,18 Eur suma. Bendrai turėjo būti priteista 713,78 Eur suma;

8.4. sprendimas ir papildomas sprendimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai. Valstybė, suteikdama antrinę teisinę pagalbą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, šiuos asmenis atleidžia nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, kuri tokias išlaidas patiria, suteikdama jiems antrinę teisinę pagalbą (taigi ir nuo išlaidų advokato pagalbai apmokėti), tačiau šių asmenų neatleidžia nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kitai šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas. Tokių išlaidų atlyginimas kitai šaliai yra priteisiamas iš bylą pralaimėjusios šalies, nepriklausomai nuo to, ar jai buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Atsakovas negalėjo būti atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei;

8.5. 2024-02-02 sąskaitoje nurodytos išlaidos susijusios ne tik su kitomis paslaugomis ar su pasirengimu rengti procesinį dokumentą, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, o su pasiruošimu teismo posėdžiui, įskaičiuotas teismo posėdžio laikas. Šis laikas nėra tapatus laikui, kuris sugaištamas ruošiant procesinius dokumentus, todėl šios išlaidos turi būti atlyginamos;

8.6. papildomame sprendime nurodoma, jog ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas dėl 351,12 Eur buvo išspręstas priimant sprendimą. Tačiau sprendimu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas ieškovei neišspręstas;

8.7. ieškovė pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog atsakovas iki ieškinio pateikimo teismui neteikė vaikui išlaikymo, net ir gavęs išmoką vaikui, jos nepervedė vaiką auginančiai motinai. Ieškovė pagrindė savo reikalavimo teisę į įsiskolinimą už 2023 m. vaiko išlaikymą. Atsakovo rūpinimosi vaiku metu (2024 m. kovo mėn.) išlaikymo papildomai vaikui teikti nereikėjo, nes ieškovė buvo įdėjusi visas priemones būtinas vaikui (higienos, maisto, drabužių ir kt.). Atsakovas nepagrindė savo išlaidų, o jų neįrodžius negalėjo būti mažinama išlaikymo įsiskolinimo suma. Ieškovės prašomo priteisti įsiskolinimo už vaiko išlaikymą laikotarpis nesutampa su laikotarpiu, kuomet atsakovas rūpinosi vaiku.

Atsiliepimas

9. Atsakovas O. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės S. Č. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad:

9.1. atsakovas vieną mėnesį prižiūrėjo dukrą, todėl išlaikymo įsiskolinimas už tą mėnesį jam nepriteistinas. Ieškovė neneigia, kad, kol ji gulėjo ligoninėje, atsakovas rūpinosi dukra, tačiau teigia, jog paliko dukrai maisto, higienos priemonių ir drabužių, todėl atsakovas turi mokėti išlaikymo įsiskolinimą. Tačiau šalių dukra yra kūdikis, todėl visą mėnesį atsakovas pirko mišinukus ir kitą specialų maistą kūdikiams, rūpinosi sauskelnėmis ir kitomis higienos priemonėmis, turėjo pritaikyti būstą kūdikio apgyvendinimui. Atsakovas negalėjo ieškotis darbo, tą mėnesį, pajamų negavo;

9.2. teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas viso proceso metu elgėsi tinkamai, sąžiningai atliko procesines pareigas, todėl prašo ieškovės apeliacinio skundo netenkinti.

Šalies argumentai

10. Atsakovas O. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimą dalyje dėl bendravimo tvarkos 1 ir 2 punktų nustatymo, priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme ir dalyje dėl bendravimo tvarkos priimti naują sprendimą, nustatant, kad:

1) tėvas O. S. su dukra M. S. bendrauja porinių mėnesio savaičių penktadieniais, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 19 val., ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val.;

2) kiekvienais kalendoriniais neporiniais metais Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmą dieną tėvas O. S. su dukra M. S. bendrauja pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos Kūčių dieną 10 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų pirmą dieną 20 val. Kiekvienais kalendoriniais poriniais metais Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmą dieną dukra M. S. bendrauja su mama S. Č.;

3) kiekvienais kalendoriniais poriniais metais Šv. Kalėdų antrą dieną ir per Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d. ir sausio 1 d.), tėvas O. S. su dukra M. S. bendrauja pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios atitinkamos šventės dieną 10 val. ir grąžindamas dukrą Šv. Kalėdų antrą dieną bei atitinkamai Naujųjų metų šventės metu – sausio 1 dieną, 20 val. į jos gyvenamąją vietą. Kiekvienais kalendoriniais neporiniais metais Šv. Kalėdų antrą dieną ir per Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d. ir sausio 1 d.) dukra M. S. bendrauja su mama S. Č.;

4) kiekvienais kalendoriniais neporiniais metais Šv. Velykų pirmą dieną tėvas O. S. bendrauja su dukra M. S. pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmąją Šv. Velykų dieną 10 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą Šv. Velykų pirmą dieną 20 val. Antrą Šv. Velykų dieną dukra praleidžia su mama S. Č.. Kiekvienais kalendoriniais poriniais metais Šv. Velykų pirmą dieną dukra M. S. praleidžia su mama S. Č.. Antrą Šv. Velykų dieną dukra praleidžia su tėvu O. S., tėvas pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos Šv. Velykų antrą dieną 10 val. ir grąžina ją Šv. Velykų antrą dieną 20 val. į jos gyvenamąją vietą;

5) dukra M. S. kiekvienais metais su mama S. Č. praleidžia Motinos dieną (pirmą gegužės sekmadienį), o su tėvu O. S. Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį). Tėvas O. S. minėtą dieną bendrauja su dukra, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą 20 val.;

6) šalių tarpusavio susitarimu, iš anksto raštu (el. paštu ar SMS žinute) informavus apie tai ieškovę ir jai sutikus, bendravimo tvarka gali būti keičiama. Tokiu atveju apie atvykimo bendrauti su vaiku laiką atsakovas prieš vieną dieną informuoja ieškovę SMS žinute ar el. paštu.

11. Nurodo, kad:

11.1 nustatyta bendravimo tvarka turi būti objektyviai įgyvendinama. Pagal sprendime nustatytą bendravimo tvarką, vaikas kiekvienos savaitės antradieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais, darbo dienomis, turi būti paimamas 10 val. ir turi būti grąžinamas 20 val. Tai yra darbo dienos ir vaikui reikia pasiruošti kitai dienai į darželį (ateityje mokyklai). Likęs laikas vaikui būtų skiriamas miegui. Tai, kad vaikas paimamas vidurį savaitės drumsčia vaiko dienotvarkę, vaiko poilsio režimą;

11.2 nors nepilnametės dukters M. S. gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove, tačiau pagal tokią bendravimo tvarką dukra daugiau laiko praleistų pas atsakovą, o ne pas ieškovę;

11.3 tokia bendravimo tvarka pažeidžia tėvų lygiateisiškumo principą, nes atsakovui yra priteistas ir 320 Eur išlaikymas, ir didesnė našta rūpintis vaiku, kadangi kitame mieste ir skyrium gyvenantis tėvas net 3 darbo dienas kiekvieną savaitę ir kas antrą savaitgalį turi pareigą rūpintis vaiku. M. S. dar nėra nei vienerių metukų, taigi tokio amžiaus kūdikiui, reikia nuolatinio mamos dėmesio;

11.4 ieškovė su dukra gyvena Vilniuje, o atsakovas – Trakuose, todėl atsakovas neturi galimybės dukros nuvežti į ugdymo įstaigą;

11.5 nustatant tokią bendravimo tvarką (vaiko paėmimą 10 val. ryto), teismas neįvertino, kad tokia tvarka yra objektyviai neįgyvendinama, nes atsakovas tam, kad teiktų vaikui išlaikymą privalo dirbti ir neturės galimybės darbo dienomis, darbo metu 10 val. ryto paimti dukrą iš ieškovės gyvenamosios vietos;

11.6 bendravimo tvarka, kuomet vaikui užkertamas kelias sklandžiai lankyti ugdymo įstaigą, o atsakovui atimama galimybė dirbti nėra paprasta vykdyti šalims.

Atsiliepimas

12. Ieškovė S. Č. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir priteisti iš atsakovo ieškovės S. naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

12.1 atsakovas siekia nustatyti išimtinai jam palankią bendravimo su vaiku tvarką, pažeidžiant vaiko teisę maksimaliai bendrauti su abiem tėvais, o taip pat ribojant ieškovės teisę į darbą;

12.2 nustačius, kad atsakovas darbo dienomis su vaiku bendrauja tik pasiimdamas vaiką penktadieniais nuo 19 val. vakaro iš esmės neužtikrintų mažamečio vaiko teisės bendrauti su tėvu ne tik savaitgaliais, bet ir darbo dienomis;

12.3 atsakovas apeliacinio skundo pateikimo dieną ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo bedarbis. Įrodymų, jog atsakovas būtų įsidarbinęs – nepateikta. Šiuo metu nėra objektyvių kliūčių dėl kurių bendravimo su vaiku tvarka negalėtų būti realiai įgyvendinama. Tenkinus apeliacinį skundą dalyje dėl bendravimo tvarkos nuo penktadienio iki sekmadienio būtų ribojamos ieškovės galimybės dirbti;

12.4 atsižvelgiant į mažą vaiko amžių, kuomet formuojasi prisirišimas ir ryšys su tėvais, bendravimas turi būti toks, jog vaikas galėtų kuo dažniau laiką leisti tiek su tėvu, tiek su motina. Atsakovo siūloma nustatyti bendravimo tvarka, pagal kurią bendravimas vyktų tik savaitgaliais, yra nesuderinama su geriausiais mažamečio vaiko interesais. Po priimto sprendimo atsakovas nė karto su vaiku nebendravo. Net ir tuomet, kai ieškovė prašė pasirūpinti vaiku, nes turi būti gydoma ligoninėje, atsakovas vaiko neprižiūrėjo. Atsakovas nevykdė savo pareigos bendrauti su vaiku, nevykdė pareigos teikti išlaikymą;

12.5 atsakovo siūloma bendravimo su vaiku tvarka švenčių dienomis iš esmės yra identiška sprendimu nustatytai bendravimo su vaiku tvarkai. Todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo šioje dalyje ir nustatyti analogišką bendravimo su vaiku tvarką, kokia ir buvo nustatyta;

12.6 . nėra teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsakovas nepagrindė jo neteisėtumo ir nepagrįstumo;

12.7 atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad nustatyta bendravimo su vaiku tvarka būtų nesuderinama su vaiko ugdymo įstaigos lankymu ar trukdytų atsakovo darbą. Tačiau šios aplinkybės pirmosios instancijos teisme nebuvo nurodytos, todėl apeliacinis skundas grindžiamas nauja aplinkybe pažeidžia CPK 306 straipsnio imperatyvų reglamentavimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

15. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimas ir papildomas teismo sprendimas dalyse dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir paskirstymo.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio

16. Pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Tai reiškia, kad momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas.

17. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovo rūpinimosi vaiku metu (2024 m. kovo mėn.) išlaikymo papildomai vaikui teikti nereikėjo, nes ieškovė buvo įdėjusi visas priemones būtinas vaikui (higienos, maisto, drabužių ir kt.). Atsakovas nepagrindė savo išlaidų, o jų neįrodžius negalėjo būti mažinama išlaikymo įsiskolinimo suma. Ieškovės prašomo priteisti įsiskolinimo už vaiko išlaikymą laikotarpis nesutampa su laikotarpiu, kuomet atsakovas rūpinosi vaiku.

18. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad atsakovas vieną mėnesį prižiūrėjo dukrą, todėl išlaikymo įsiskolinimas už tą mėnesį jam nepriteistinas. Ieškovė neneigia, kad kol ji gulėjo ligoninėje, atsakovas rūpinosi dukra, tačiau teigia, jog paliko dukrai maisto, higienos priemonių ir drabužių, todėl atsakovas turi mokėti išlaikymo įsiskolinimą. Šalių dukra yra kūdikis, todėl visą mėnesį atsakovas pirko mišinukus ir kitą specialų maistą kūdikiams, rūpinosi sauskelnėmis ir kitomis higienos priemonėmis, turėjo pritaikyti būstą kūdikio apgyvendinimui. Atsakovas negalėjo ieškotis darbo, tą mėnesį, pajamų negavo

Žemesnės instancijos teismas

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog ieškovei gydantis ligoninėje, atsakovas vieną mėnesį prižiūrėjo dukrą ir todėl papildomai išlaikymo nemokėjo. Todėl ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas iš dalies – iš atsakovo priteistinas 320 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

20. Prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą, ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas vaiką išlaiko nereguliariai. Ieškovei per visą laikotarpį nuo dukters gimimo iki ieškinio pateikimo yra sumokėjo 720 Eur sumą. Todėl susidarė įsiskolinimas už laikotarpį, per kurį išlaikymas nebuvo teikiamas (ieškinio pareiškimo dieną už du mėnesius). Taigi, ieškovės prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimas susidarė už laikotarpį nuo 2023-07-14 iki ieškinio pareiškimo dienos, t. y. iki 2023-11-15. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovui mažametė M. S. perduota priežiūrai 2024-03-03, kuomet ieškovė buvo paguldyta į ligoninę. Byloje nėra ginčo, kad 2024 m. kovo mėn. (atsakovo teigimu iki 2024-04-03) vaikas buvo pas atsakovą ir jis rūpinosi dukros priežiūra. Ieškovė teigia, jog dukrai būnant mėnesį laiko pas atsakovą išlaikymo papildomai vaikui teikti nereikėjo, nes ji buvo įdėjusi priemones būtinas vaikui (higienos, maisto, drabužių ir kt.). Atsakovas nurodo, kad visą mėnesį pirko mišinukus ir kitą specialų maistą kūdikiams, rūpinosi sauskelnėmis ir kitomis higienos priemonėmis, turėjo pritaikyti būstą kūdikio apgyvendinimui.

21. Nustatyta, kad 2024-04-15 vykusio teismo posėdžio metu atsakovas, atsakydamas į teismo klausimą, nurodė, kad dėl skolos sutinka (2024-04-15 teismo posėdžio garso įrašas 14.06 min.). Atsakovas pateikė į bylą įrodymus apie tai, kad jis rūpinasi savo dukra ir pirko reikmenis vaiko priežiūrai (DOK-18950), dėl to nesutinka su įsiskolinimo priteisimu. Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad pateikti kvitai yra už laikotarpius: 2023-10-24, 2023-12-01, 2023-10-22, 2023-11-28, 2023-12-04, 2023-10-27. Nepaisant to, kad pateikti įrodymai pagrindžia atsakovo siekį rūpintis dukra, tačiau pavieniai pirkiniai negali būti vertintini kaip reguliaraus išlaikymo vaikui teikimas. Atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovas reikalavimo dėl išlaikymo už 2024 m. kovo mėn. byloje nereiškė, įrodymų apie patirtas išlaikymo išlaidas tuo laikotarpiu į bylą nepateikė. 2024-04-15 teismo posėdžio metu sakydamas baigiamąją kalbą atsakovas iškėlė dvejones, kad iš jo gali būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas, kai 2024 m. kovo mėn. jis prižiūrėjo ir rūpinosi vaiku ir neturėjo pareigos mokėti išlaikymo vaikui. Viena vertus, baigiamųjų kalbų metu teismo proceso dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje, kita vertus, atsakovas jokio reikalavimo dėl 2024 m. kovo mėnesį teikto nepilnametei dukrai teikto išlaikymo vertinimo kaip išlaikymo pareigos už 2024 m. kovo mėn. vykdymo nereiškė. Kaip matyti išlaikymo įsiskolinimas yra prašomas priteisti už kitą laikotarpį (už du mėnesius nuo 2023-0714 iki 2023-11-15), o už 2024 m. kovo mėn. yra prašomas ne išlaikymo įsiskolinimas, o išlaikymas nuo ieškinio pareiškimo dienos.

22. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuoti, jog atsakovas teikė išlaikymą 2024 m. kovo mėn., nesant pateiktų išlaidų dokumentų per šį laikotarpį, ir įskaityti 2024 m. kovo mėn. galimai teiktą išlaikymą į išlaikymo įsiskolinimą už ieškinyje nurodytą laikotarpį nebuvo pagrindo. Tuo remiantis ieškovės reikalavimas dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo turi būti tenkintas pilnai ir iš atsakovo priteistas 640 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

23. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi tokias pačias teises ir pareigas vaikui, įskaitant ir teisę bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (CK 3.161 straipsnio 3 dalis, 3.170 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Pagal CK 3.170 straipsnio 3 dalį, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

24. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kuri turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus. Todėl skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia tik jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

25. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad nustatyta bendravimo tvarka turi būti objektyviai įgyvendinama. Pagal sprendime nustatytą bendravimo tvarką, vaikas kiekvienos savaitės antradieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais, darbo dienomis, turi būti paimamas 10 val. ir turi būti grąžinamas 20 val. Tai yra darbo dienos ir vaikui reikia pasiruošti kitai dienai į darželį (ateityje mokyklai). Tokia tvarka yra objektyviai neįgyvendinama, nes atsakovas tam, kad teiktų vaikui išlaikymą privalo dirbti ir neturės galimybės darbo dienomis, darbo metu 10 val. ryto paimti dukrą iš ieškovės gyvenamosios vietos. Bendravimo tvarka, kuomet vaikui užkertamas kelias sklandžiai lankyti ugdymo įstaigą, o atsakovui atimama galimybė dirbti nėra paprasta vykdyti šalims. Nors nepilnametės dukters M. S. gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove, tačiau pagal tokią bendravimo tvarką dukra daugiau laiko praleistų pas atsakovą, o ne pas ieškovę. Tokia bendravimo tvarka pažeidžia tėvų lygiateisiškumo principą, nes atsakovui yra priteistas ir 320 Eur išlaikymas, ir didesnė našta rūpintis vaiku.

26. Ieškovė teigia, kad atsakovas siekia nustatyti išimtinai jam palankią bendravimo su vaiku tvarką. Nustačius, kad atsakovas darbo dienomis su vaiku bendrauja tik pasiimdamas vaiką penktadieniais nuo 19 val. vakaro iš esmės neužtikrintų mažamečio vaiko teisės bendrauti su tėvu ne tik savaitgaliais, bet ir darbo dienomis. Atsakovas yra bedarbis. Įrodymų, jog atsakovas būtų įsidarbinęs – nepateikta, nėra objektyvių kliūčių dėl kurių bendravimo su vaiku tvarka negalėtų būti realiai įgyvendinama. Tenkinus apeliacinį skundą dalyje dėl bendravimo tvarkos nuo penktadienio iki sekmadienio būtų ribojamos ieškovės galimybės dirbti. Atsižvelgiant į mažą vaiko amžių, kuomet formuojasi ryšys su tėvais, bendravimas turi būti toks, jog vaikas galėtų kuo dažniau laiką leisti tiek su tėvu, tiek su motina.

Žemesnės instancijos teismas

27. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsižvelgė į Tarnybos išvadą, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka yra aiški, galimai bus paprasta vykdyti šalims, yra orientuojama į maksimalų skyriumi gyvenančio tėvo ir nepilnamečio vaiko laiko praleidimą savaitgaliais bei darbo dienomis. Teismas atsižvelgė į teismo posėdyje atsakovo pateiktą siūlymą, kad bendravimo tvarka turėtų būti derinama ieškovės ir atsakovo tarpusavio susitarimu, tačiau ieškovės siūlomoje bendravimo tvarkoje yra numatyta, kad šalių tarpusavio susitarimu, iš anksto raštu (el. paštu ar SMS žinute) informavus apie tai ieškovę ir jai sutikus, bendravimo tvarka gali būti keičiama.

28. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl 1 ir 2 bendravimo tvarkos punkto. Pirmuoju punktu teismas sprendimu nustatė, kad tėvas O. S. su dukra M. S. bendrauja porinių mėnesio savaičių penktadieniais, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val., ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 20 val. Atsakovas prašo nustatyti, kad jis su dukra M. S. bendrauja porinių mėnesio savaičių penktadieniais, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 19 val., ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val. Antruoju punktu nustatyta atsakovo ir šalių vaiko bendravimo tvarką darbo dienomis, t. y. kad vaikas kiekvienos savaitės antradieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais paimamas 10 val. ir grąžinamas 20 val.

29. Remiantis 2023-12-21 Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktu nustatyta, kad ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose ir šalių dukra ugdymo įstaigos nelanko (DOK-8387). Remiantis 2023-12-29 Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktu nustatyta, kad atsakovas yra registruotas užimtumo tarnyboje (DOK-8387). Duomenų, kad situacija būtų pasikeitusi į bylą nepateikta. Iš bylos medžiagos galima spręsti, kad abi šalys vairuoja, kas yra aktualu ieškovei su dukra gyvenant Vilniuje, o atsakovui – Trakuose, todėl turi galimybę dukrą nuvežti / parsivežti.

Žemesnės instancijos teismas

30. Atsakovas su tokia tvarka nesutinka, nurodo, kad jam atimama galimybė dirbti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad ieškovei būnant vaiko priežiūros atostogose, kuomet jai yra suteikiamos tikslinės atostogos vaikui prižiūrėti, o atsakovui dirbant ir siekiant teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka darbo dienomis nebūtų racionali. Visgi, byloje nėra duomenų, kad atsakovas dirbtų ar realiai siektų įsidarbinti, nes nėra pateikta jokių duomenų, kad ieškovas imtųsi aktyvių darbo paieškos veiksmų. Nustatyta bendravimo tvarka apribotų galimybes ieškovui dirbti, kadangi būtų reikalingas specifinis darbo grafikas, suteikiantis galimybę nedirbti tris darbo dienas viduryje darbo savaitės (antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį), bet iš esmės neriboja galimybės įsidarbinti.

31. Atsakovo siūloma laisva bendravimo tvarka pagal šalių susitarimą, negali būti laikoma užtikrinanti geriausius vaiko interesus. Sutiktina su ieškove, kad vaikas su abiem tėvais turi formuoti ryšį ir reguliariai bendrauti. Kadangi tarp šalių kartais kyla konfliktai, spręstina, kad teismo sprendimu turi būti nustatyta aiški ir konkreti bendravimo tvarka. Teisėjų kolegija, sprendžia, kad bendravimo tvarka turėtų būti orientuojama į maksimalų skyrium gyvenančio tėvo ir nepilnamečio vaiko laiko praleidimą savaitgaliais bei darbo dienomis.

32. Įvertinus vaiko amžių, yra tikslinga nustatyti, kad vaikas į gyvenamąją vietą grąžinamas ne 20 val., o 19 val., vaiko paėmimo laikas (10 val.) nėra pernelyg ankstyvas, todėl paliekamas. Teismo vertinimu, atsakovo bendravimo tvarka savaitgaliais, įskaitant penktadienį, yra nustatyta iš esmės tinkamai, yra pagrindo tik pakeisti vaiko grąžinimo laiką. Tuo remiantis iš dalies tenkintinas atsakovo apeliacinio skundo reikalavimas dėl bendravimo su dukra pakeitimo ir nustatytina, kad atsakovas su dukra M. S. bendrauja porinių mėnesio savaičių penktadieniais, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val., ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val.

33. Atsižvelgiant į vaiko mažą amžių bei į tai, jog atsakovas siekia dirbti, o ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose, pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka darbo dienomis koreguotina. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nelyginėmis mėnesio savaitėmis, kurių savaitgaliais atsakovas nebendrauja su dukra, tikslinga nustatyti laikiną atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką darbo dienomis – antradienį ir trečiadienį – atsakovas vaiką pasiima iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir į gyvenamąją vietą parveža 19 val. Tokiu būdu atsakovui būtų užtikrinta galimybė bendrauti su nepilnamečiu vaiku kiekvieną savaitę ir užtikrinta galimybė vaikui turėti saugų ryšį su abiem tėvais. Kadangi tėvai gyvena skirtinguose miestuose, tai mažo amžiaus vaiko nuolatinis vežiojimas nėra tikslingas ir bendravimo tvarka nustatoma su nakvyne tėvo namuose, kaip kad yra nustatyta bendravimo tvarka savaitgaliais.

34. Bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka yra nustatyta atsižvelgiant į šiuo metu nustatytas faktines aplinkybes, kai abu tėvai nedirba, vaikas yra mažo amžiau bei nelanko ugdymo įstaigos. Pasikeitus aplinkybėms – ieškovei ar atsakovui pradėjus dirbti, vaikui pradėjus lankyti ugdymo įstaigą, bendravimo su vaiku tvarka gali būti keičiama.

35. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas apeliaciniame skunde nurodė aplinkybę, kad nustatyta bendravimo su vaiku tvarka būtų nesuderinama su vaiko ugdymo įstaigos lankymu ar trukdytų atsakovo darbą, tačiau šios aplinkybės pirmosios instancijos teisme nebuvo nurodytos, todėl apeliacinis skundas grindžiamas nauja aplinkybe pažeidžia CPK 306 straipsnio imperatyvų reglamentavimą. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. Bylos nagrinėjimo metu buvo žinoma, kad atsakovas yra bedarbis, tačiau ieško darbo, tai buvo žinoma ir ieškovei, kadangi atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismui atsakovas net kelis kartus akcentavo, jog darbo ieškosi. Taigi, argumentai dėl atsakovo darbo paieškų negali būti vertinami kaip naujos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tačiau, sutiktina su ieškove, kad aplinkybės dėl vaiko ugdymo įstaigos lankymo byloje keltos nebuvo, duomenų apie tai, kad vaikas lanko ar planuoja lankyti ugdymo įstaigą į bylą patiekta nebuvo, todėl šios aplinkybės apeliacinės instancijos teisme nevertintinos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

36. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teisme pakeitus teismo sprendimą arba priėmus naują sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

37. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės buvo pateikusi įrodymus, jog sumokėto žyminio mokesčio dydis sudaro 220 Eur, o bylinėjimosi išlaidos sudaro 591,12 Eur. Sprendime neteisingai nurodoma, kad ieškovė sumokėjo 55 Eur žyminį mokestį, o ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas 351,12 Eur išlaidas už suteiktas teisines paslaugas. Papildomame sprendime nurodoma, jog ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas dėl 351,12 Eur buvo išspręstas priimant sprendimą, bet sprendimu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas ieškovei neišspręstas. Atitinkamai neteisingai buvo apskaičiuotos ir paskirstos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, net ir tenkinus ieškinio reikalavimus 88 proc., ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nebuvo priteistos (priteistas tik 24,20 Eur žyminis mokestis). Priėmus papildomą sprendimą teismas ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo tinkamai neišsprendė. Ieškovė patyrė 811,12 Eur sumos bylinėjimosi išlaidas. Skaičiuojant, jog ieškinys tenkintas 88 proc., ieškovei priteistino žyminio mokesčio dydis turi sudaryti 193,60 Eur. Ieškovės patirtos išlaidos advokatui sudarė 591,12 Eur, ieškinį tenkinus 88 proc., jos naudai iš atsakovo turi būti priteista 520,18 Eur suma. Bendrai turėjo būti priteista 713,78 Eur suma.

38. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovė, teikdama ieškinį, sumokėjo 55 Eur žyminį mokestį, ieškinį patenkinus 88 proc., iš atsakovo priteistina 24,20 Eur žyminio mokesčio. Konstatavo, kad ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas 351,12 Eur išlaidas už suteiktas teisines paslaugas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2024-04-11 patikslintoje pažymoje Nr. APD-2024-03981 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodyta, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma 740 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys patenkintas 88 proc., atsakovui teikta 50 proc. apmokama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, subendrinus šalių patirtas išlaidas už teisines paslaugas, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 171 Eur (740 Eur - 351,12 Eur x 88 proc. x 50 proc.) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

39. Priimdamas papildomą sprendimą pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė, teikdama prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, pateikė įrodymus apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-11-16 nutartyje nurodyto reikalavimo (sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį – 165 Eur) įvykdymą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 72,6 Eur žyminio mokesčio (165 Eur x 88 proc. x 50 proc.).

40. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-11-16 nutartyje nurodė, kad ieškovė reiškia 2 neturtinius reikalavimus: dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir dėl nepilnamečio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas 100 Eur žyminis mokestis už kitus ginčus turi būti indeksuojamas taikant vartojimo kainų indeksą 145,80 ir pateikus ieškinį elektroninio ryšio priemonėmis yra lygus 110 Eur (146,60 Eur x 75 proc. = 110 Eur). Todėl ieškovė turėjo sumokėti 220 Eur žyminio mokesčio.

41. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 55 Eur žyminis mokestis sumokėtas teikiant pirmąjį ieškinį (CBP-16677), o 2023-11-16 teismui nutartimi įpareigojus ieškovė sumokėti papildomai 165 Eur žyminį mokestį tą pačią dieną buvo pateiktas patikslintas ieškinys (DOK-180303), kartu pridedant ir 165 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus. Taigi, ieškovė pagrindė, jog yra sumokėjusi 220 Eur žyminį mokestį.

42. Į civilinę bylą ieškovė taip pat pateikė išlaidas advokatui pagrindžiančius dokumentus (DOK-19312) – sąskaitą už suteiktas teisines paslaugas Nr. 18/2023 351,12 Eur sumai bei sąskaitą už suteiktas teisines paslaugas Nr. 30/2023 240 Eur sumai. Šios sąskaitos išrašytos ir jų apmokėjimą pagrindžiantys dokumentai pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės 2024-02-05. Ieškovė patyrė 591,12 Eur išlaidų advokatui. Ieškovė dalį rašytinių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės patirtas išlaidas teisinei pagalbai, teismui pateikė tik teikiant prašymą dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo, t. y. po bylos išnagrinėjimo iš esmės. Šios išlaidos viso sudaro 160 Eur (2024-03-06 sąskaita už suteiktas teisines paslaugas Nr. 37/2024 ir 2024-03-22 sąskaita už suteiktas teisines paslaugas Nr. 38/2024). Prašyme dėl papildomo sprendimo priėmimo ieškovė nurodė, kad dėl atsakovo pareikšto prašymo dėl liudytojo kvietimo nenumatė, jog 2024-04-15 teismo posėdis bus paskutinis, prašė vadovautis proceso ekonomiškumo ir teisingumo principu.

43. Pirmosios instancijos teismas 160 Eur išlaidų (2024-03-06 sąskaita už suteiktas teisines paslaugas Nr. 37/2024 ir 2024-03-22 sąskaita už suteiktas teisines paslaugas Nr. 38/2024) nepriteisė remdamasis tuo, kad išlaidas patvirtinantys dokumentai pateikti po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taip pat nepriteisė 240 Eur išlaidų pagal sąskaitą už suteiktas teisines paslaugas Nr. 30/2023, nurodęs, kad išlaidos priskirtinos kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinei daliai. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama papildomo sprendimo dalis dėl 160 Eur išlaidų teisinei pagalbai nepriteisimo.

44. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad 2024-02-02 sąskaitoje nurodytos išlaidos susijusios ne tik su kitomis paslaugomis ar su pasirengimu rengti procesinį dokumentą, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, o su pasiruošimu teismo posėdžiui, įskaičiuotas teismo posėdžio laikas. Šis laikas nėra tapatus laikui, kuris sugaištamas ruošiant procesinius dokumentus, todėl šios išlaidos turėtų būti atlyginamos. Minėtoje 2024-02-02 sąskaitoje teisines paslaugas Nr. 30/2023 nurodyta, kad buvo suteiktos tokios teisinės paslaugos – konsultacija, susipažinimas su civilinės bylos Nr. e2- 2442-534/2024 medžiaga, pasiruošimas teismo posėdžiui, įskaitant numatomą teismo posėdžio laiką.

45. 2024-04-15 teismo posėdis truko 36 min., šis laikas, atsižvelgiant į Rekomendacijų 9 punktą, apvalinamas iki valandos. Prieš kiekvieną teismo posėdį šalies atstovui yra reikalingas atitinkamas laikas jam pasiruošti, todėl sąskaitoje nurodytas 3 val. trukmės pasirengimas, įskaitant ir atstovavimą teismo posėdyje, nagrinėjamu atveju atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovei išlaidų, nurodytų sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 30/2023, todėl ieškovės patirtos 240 Eur bylinėjimosi išlaidos atlygintinos. Pažymėtina, kad ieškovės patirtos išlaidos teisinei pagalbai yra racionalios ir nedidelės.

46. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad dėl teikiamos valstybės paramos atsakovas negalėjo būti atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei. Valstybė, suteikdama antrinę teisinę pagalbą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, šiuos asmenis atleidžia nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, kuri tokias išlaidas patiria, suteikdama jiems antrinę teisinę pagalbą (taigi ir nuo išlaidų advokato pagalbai apmokėti), tačiau šių asmenų neatleidžia nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kitai šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas. Tokių išlaidų atlyginimas kitai šaliai yra priteisiamas iš bylą pralaimėjusios šalies, nepriklausomai nuo to, ar jai buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba.

47. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovui teikiama valstybės garantuojama 50 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba. Tai reiškia, kad asmenys gali būti atleisti ir nuo kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, kai tai nustatyta kituose įstatymuose. Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023-12-01 sprendimu Nr. (8.1Mr)ATP-C-2023-10981 atsakovui teikiama valstybės garantuojama 50 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2024-04-11 patikslintoje pažymoje Nr. APD-2024-03981 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodyta, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma 740 Eur.

48. Kasacinis teismas padarė išvadą, kad valstybė, suteikdama antrinę teisinę pagalbą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, šiuos asmenis atleidžia nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, kuri tokias išlaidas patiria, suteikdama jiems antrinę teisinę pagalbą (taigi ir nuo išlaidų advokato pagalbai apmokėti), tačiau šių asmenų neatleidžia nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kitai šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas. Tokių išlaidų atlyginimas kitai šaliai yra priteisiamas iš bylą pralaimėjusios šalies, nepriklausomai nuo to, ar jai buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-170-421/2022). Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 11 dalį turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys nuo žyminio mokesčių išlaidų ir išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kurias patyrė kita šalis, neatleidžiami. Taisyklės taikomos taip pat ir žyminiam mokesčiui. Taigi, atsakovas neatleistas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei, kurios naudai buvo priimtas teismo procesinis sprendimas.

49. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė pateikė 4 reikalavimus. Reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl išlaikymo priteisimo ir dėl bendravimo tvarkos patenkinti 100 proc., reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo patenkintas 50 proc. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinio reikalavimai patenkinti 88 proc. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl išlaikymo priteisimo ir dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo buvo patenkinti 100 proc. Reikalavimas dėl bendravimo tvarkos patenkintas 50 proc. Atsižvelgiant į tai, nesikeičia pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės dėl to, kad ieškinio reikalavimai patenkinti 88 proc.

50. Ieškovė yra sumokėjusi 220 Eur žyminio mokesčio ir patyrusi 591,12 Eur išlaidų advokatui. Skaičiuojant, jog ieškinys tenkintas 88 proc., ieškovei priteistino žyminio mokesčio dydis sudaro 193,60 Eur, o patirtos išlaidos advokato pagalbai – 520,18 Eur, bendrai iš atsakovo priteistina 713,78 Eur suma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

51. Ieškovė, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias prašo teismo priteisti iš atsakovo. Ieškovė pateikė sąskaitas, kad dėl apeliacinio skundo rengimo patyrė 150 Eur išlaidas, dėl atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą rengimo patyrė 150 Eur išlaidas, už apeliacinį skundą sumokėjo 220 Eur žyminio mokesčio, o dėl prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo parengimo patyrė 50 Eur išlaidų.

52. Atsakovas O. S. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas sumokėjo 110 Eur žyminio mokesčio.

53. Ieškovė apeliaciniu skundu skundė tik teismo sprendimo dalį dėl 320 Eur išlaikymo įsiskolinimo nepriteisimo, todėl jai žyminis mokestis skaičiuotinas tik nuo šios sumos ir sudaro 22 Eur, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalyje žyminis mokestis nemokamas. Permokėtas žyminis mokestis grąžintinas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

54. Apeliacinių skundų tenkinimo proporcija vertinama 50 proc. Tuo remiantis taikoma CPK 93 straipsnio 2 dalis. Ieškovei priteisiama 186 Eur, o atsakovui – 55 Eur.

55. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei apeliacinių skundų argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas bei papildomas sprendimas turi būti pakeisti šioje nutartyje nurodytais pagrindais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės S. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimo ir?2024 m. gegužės 23 d. papildomo sprendimo tenkinti iš dalies.

atsakovo O. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimo tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio ir nustatyti, kad iš atsakovo O. S. nepilnamečio vaiko M. S. naudai priteisiama 640 Eur (šeši šimtai keturiasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, išdėstytos 1 ir 2 punktuose, ir bendravimo tvarkos 1 ir 2 punktą išdėstyti tokiu būdu:

1) tėvas O. S. su dukra M. S. bendrauja porinių mėnesio savaičių penktadieniais, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val., ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val.;

2) tėvas O. S. su dukra M. S. bendrauja neporinių mėnesio savaičių dienomis, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos antradienį 10 val., ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą trečiadienį 19 val.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. papildomą sprendimą pakeisti dalyje dėl ieškovės naudai iš atsakovo priteistų bylinėjimosi išlaidų ir nustatyti, kad ieškovės S. Č. naudai iš atsakovo O. S. priteisiama 713,78 Eur (septyni šimtai trylika eurų 78 centai) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovės S. Č. naudai iš atsakovo O. S. 186 Eur (šimtas aštuoniasdešimt šeši eurai) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovo O. S. naudai ieškovės S. Č. 55 Eur (penkiasdešimt penki eurai) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Grąžinti S. Č. 198 Eur (šimtas devyniasdešimt aštuoni eurai) žyminio mokesčio, sumokėto 2024-05-29 mokėjimo pavedimu Nr. 41. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Teisėjai Rūta BurdulienėRosita PatackienėJūra Marija Strumskienė