- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-25
- Bylos Nr.
- e2S-228-852/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16702-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Ieškovas
- S. Č.
- Atsakovas
- O. S.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės S. Č. ieškinį atsakovui O. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko bendravimo su atskirai gyvenančiu tėvu tvarkos, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė S. Č. (toliau – ir ieškovė) teismui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti nepilnametės dukters M. S. gyvenamąją vietą su motina S. Č.; 2) nustatyti, kad tėvas O. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis dukters M. S. išlaikymui skiria 320 Eur išlaikymą; 3) nustatyti tokią tėvo O. S. bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarką: 3.1) tėvas O. S. su dukra M. S. bendrauja tris dienas per savaitę, pasiimdamas vaiką iš jos gyvenamosios vietos 9 val. ryte ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą iki paskutinės bendravimo dienos 19 val. vakaro. Apie atvykimo bendrauti su vaiku laiką atsakovas prieš vieną dieną informuoja ieškovę SMS žinute ar el. paštu. Bendravimas vyksta tik Lietuvos Respublikoje. Vaikui susirgus, atsakovo bendravimas su vaiku nevyksta, tačiau dėl kito bendravimo laiko šalys susitaria iš anksto tarpusavio susitarimu; 3.2) Šalių tarpusavio susitarimu, iš anksto raštu (el. paštu ar SMS žinute) informavus apie tai ieškovę ir jai sutikus, bendravimo tvarka gali būti keičiama. Tokiu atveju apie atvykimo bendrauti su vaiku laiką atsakovas prieš vieną dieną informuoja ieškovę SMS žinute ar el. paštu.
2. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė grindė tuo, kad bylos šalims gimė dukra M. S., tačiau atsakovas dukros išlaikymui 2023 m. liepos mėnesį ir rugpjūčio mėnesį neskyrė jokių lėšų, šiuo metu išlaikymą dukrai teikia nereguliariai, taip pat tarp šalių kyla nesutarimai dėl atskirai gyvenančio tėvo bendravimo su mažamete dukra tvarkos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies. Teismas nustatė nepilnamečio vaiko M. S. laikiną gyvenamąją vietą su motina S. Č.; priteisė iš atsakovo O. S. laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai po 274 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2023 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; paskyrė ieškovę priteisto nepilnamečiam vaikui išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; nustatė tokią atsakovo su mažamete dukra laikiną bendravimo tvarką: 1. O. S. su mažamete dukra M. S. bendrauja 3 dienas per savaitę po 3 val., dalyvaujant vaiko motinai S. Č.. Apie atvykimo bendrauti su vaiku laiką Atsakovas prieš vieną dieną informuoja Ieškovę SMS žinute ar el. paštu; 2. Vaikui susirgus, Atsakovo bendravimas su vaiku nevyksta, tačiau dėl kito bendravimo laiko šalys susitaria tarpusavio susitarimu.
4. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su motina, atsižvelgė į vaiko amžių, abiejų tėvų, o ypatingai motinos reikalingumą užtikrinant mažamečio vaiko poreikius (maitinimosi, dienos režimo laikymosi įgūdžių susiformavimo ir kt.).
5. Pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui teismas nurodė, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas negali nustatyti vaikui reikalingų lėšų dydžio bei proporcijų, kuriomis šalys turi prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo. Pažymėjo, kad byloje dar nėra surinkta išsamių duomenų apie šalių galimybes teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą, jas teismas galės įvertinti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. Nustatydamas laikiną išlaikymo dydį, teismas atsižvelgė į minimalios mėnesinės algos dydį (atskaičius mokesčius), pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamas išmokas vaikui bei turimus duomenis apie atsakovo turtinę padėtį. Teismas sprendė, kad šalių nepilnametei dukrai priteistina 274 Eur laikino išlaikymo, mokamo periodinėmis išmokomis kas mėnesį, suma nepažeis vaiko interesų, atitiks proporcingumo tarp vaiko poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo (motinos) turtinės padėties ir finansinių galimybių, kurios šiuo metu nėra išsamiai įvertintos, kriterijų ir garantuos būtinųjų vaiko poreikių tenkinimą.
6. Teismas, nustatydamas laikiną atsakovo su nepilnamečiu vaiku tvarką, pažymėjo, kad vaikas yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, tokio amžiaus vaikui reikalingas motinos dėmesys, šiluma ir rūpestis ir tokio amžiaus vaikas yra per mažas ilgesniam atskyrimui nuo motinos. Atsižvelgiant į tai, teismas vertino, kad ieškovės siūlomoje laikinojoje bendravimo tvarkoje numatomas 3 dienų atskyrimas nuo motinos yra per ilgas tokio amžiaus vaikui, todėl teismas nustatė laikiną bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas su mažamete dukra M. S. bendrauja 3 dienas per savaitę po 3 val., dalyvaujant vaiko motinai S. Č..
III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Apeliantė (ieškovė) S. Č. atskirajame skunde prašo iš dalies pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, pagal kurią O. S. su mažamete dukra M. S. bendrauja 3 dienas per savaitę po 3 val., apie atvykimo bendrauti su vaiku laiką atsakovas prieš vieną dieną informuoja ieškovę SMS žinute ar el. paštu; likusią 2023 m. lapkričio 29 d. nutarties dalį palikti nepakeistą. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Nustačius tokią bendravimo tvarką, kai atsakovas su mažamete dukra bendrauja 3 dienas per savaitę po 3 val., dalyvaujant vaiko motinai, būtų sukuriama nesaugi aplinka tiek vaikui, tiek jo motinai. Ieškovės ir atsakovo santykiai yra įtempti, šalys nuolat konfliktuoja, todėl atsakovo bendravimas su vaiku dalyvaujant S. Č. ir buvimas jos gyvenamojoje vietoje ar kitoje, tačiau dalyvaujant bendravimo metu ieškovei, neatitiktų vaiko interesų, nes namuose ar kitoje vietoje būtų stresas ir įtampa, kuri sutrikdytų ir vaiko emocinę būklę.
7.2. Atsakovui 2023 m. rugsėjo 15 d. buvo išduotas orderis dėl smurto artimoje aplinkoje, taip pat 2023 m. spalio 29 d. ieškovės prašymu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. pagrindu už grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, nors ikiteisminis tyrimas ir buvo nutrauktas, tačiau ieškovė dėl išsakytų grasinimų, kurie buvo įrašyti ir pridėti prie ieškinio, mano, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog agresyvus atsakovo elgesys kartosis ateityje.
7.3. Atsakovo bendravimas su vaiku ieškovei nedalyvaujant nepadarys jokios įtakos atsakovo teisėms ir nebus pažeisti vaiko interesai. Situacija turi būti laikinai sureguliuota iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo tam, kad nebūtų pažeidinėjami nepilnamečio vaiko interesai bei atsakovui turi būti leista bendrauti su vaiku be ieškovės.
Atsiliepimas
8. Atsakovas. O. S. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad neprieštarauja ieškovės atskirojo skundo prašymui. Papildomai pažymėjo, kad dėl ieškovės skundo 2023 m. lapkričio 9 d. buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Ieškovė prie atskirojo skundo, kaip jo priedą, pridėjo 2023 m. lapkričio 24 d. nutarimą atmesti prašymą-pareiškimą dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Nurodė, jog ieškovei atsakovas negrasino.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
11. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo iš dalies tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad nesutinka su teismo nutarties dalimi, kuria nustatyta laikina atsakovo su mažamete dukra bendravimo tvarka, dalyvaujant ieškovei. Bylos šalys neginčija laikinos mažamečio vaiko gyvenamosios vietos su motina nustatymo bei laikino teismo nustatyto išlaikymo dydžio. Todėl apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – pranešimą pavojų patiriančiam asmeniui apie priimtą sprendimą skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, 2023 m. lapkričio 30 d. pažymą dėl specializuotos kompleksinės pagalbos centro suteiktos pagalbos, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus 2023 m. lapkričio 24 d. nutarimą atmesti prašymą-pareiškimą.
13. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą, teismas atkreipia dėmesį, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis).
14. Kasacinis teismas yra išskyręs kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors ieškovė neformuluoja prašymo priimti prie atskirojo skundo pridėtų rašytinių įrodymų, nenurodo, kodėl atsirado būtinybė juos pateikti apeliacinės instancijos teismui, teismas vertina, kad teikiami nauji įrodymai yra susiję su sprendžiamu ginču ir nagrinėjamos bylos dalyku. Siekiant teisingai ir visapusiškai įvertinti bylai reikšmingas aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su nepilnamečio vaiko interesais, o teikiamų naujų įrodymų vertinimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, jie priimami ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl atskirojo skundo argumentų
16. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020).
17. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad pagal teismo nustatytą skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką vaikas turėtų kas antrą dieną pakaitomis gyventi su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų. Aptariamu aspektu vertinant vaiko interesus teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytini vaiko amžius ir poreikiai, sveikatos būklė, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vieta, faktinė vaiko tėvų gyvenamoji vieta, nulemianti vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybės įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt. Tokia teisės aiškinimo taisyklė grindžiama vaiko poreikiu turėti stabilią namų aplinką, kurio neatitiktų pernelyg dažnas gyvenamosios vietos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
18. Abu tėvai, įgyvendindami įstatymo nustatytas tėvų teises ir pareigas, kurios yra lygios, turi elgtis taip, kad savo elgesiu nesukurtų nepilnamečiams vaikams nesaugios aplinkos, abu turi imtis konkrečių veiksmų, kad padėtų vienas kitam įgyvendinti tėvų valdžią susidariusioje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-916/2021). Įgyvendinant nustatytas tėvų teises ir pareigas bei teisę bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką skyrium gyvenančiam vaiko tėvui (motinai), kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos šalių procesinių dokumentų turinį, byloje esančius įrodymus, priėjo prie išvados, kad šalys nesutaria su jų mažamečiu vaiku susijusiais klausimais, jų santykiai yra konfliktiški. Šią poziciją sustiprina ir ieškovės kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai – pranešimas apie 2023 m. rugsėjo 15 d. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, paskirtą atsakovui, kaip smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui, 2023 m. lapkričio 30 d. pažyma apie tai, kad nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. ieškovei Specializuotos kompleksinės pagalbos centre buvo teikiama konsultacinė, psichologinė ir teisinė pagalba. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog atsakovo bendravimas su vaiku dalyvaujant ieškovei jos gyvenamojoje vietoje ar kitur, tačiau dalyvaujant ieškovei, tikėtina, sukeltų stresą ir įtampą, kuri gali sutrikdyti vaiko emocinę būklę. Tai gali turėti įtakos vaiko vystymuisi. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju geriausiai mažamečio vaiko interesus atitiktų bendravimo tvarka, kai atsakovas su mažamete dukra bendrautų 3 dienas per savaitę po 3 val., ieškovei nedalyvaujant. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, mažametės mergaitės amžius, kai jai šiuo metu yra apie (duomenys neskelbtini) amžiaus, nėra toks, jog vaiko atskyrimas nuo motinos siekiant užtikrinti bendravimą su tėvu pakankamai mažam laiko tarpui – 3 valandoms, darytų jam žalingą poveikį, ypač, kai nė vienas iš mažametės mergaitės tėvų tam neprieštarauja. Pažymėtina, kad minėta laikina bendravimo su vaiku tvarka ne tik geriau atitiktų vaiko interesus, bet taip pat stiprintų tėvo ir dukters ryšį, užtikrintų skyrium gyvenančio tėvo teisę bendrauti su vaiku tiesiogiai ir dalyvauti jo auklėjime.
20. Nutarties motyvuojamojoje dalyje atsakyta į esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju atskirajame skunde nurodyti argumentai bei prie skundo pridėti rašytiniai įrodymai sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo nustatytą laikiną atsakovo su mažamete dukra bendravimo tvarką, nustatant, kad atsakovas su mažamete dukra bendrauja ieškovei nedalyvaujant (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovės (apeliantės) S. Č. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį pakeisti ir nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Nustatyti laikiną atsakovo O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią:
1. O. S. su mažamete dukra M. S. bendrauja 3 dienas per savaitę po 3 val. Apie atvykimo bendrauti su vaiku laiką Atsakovas prieš vieną dieną informuoja Ieškovę SMS žinute ar el. paštu.
2. Vaikui susirgus, Atsakovo bendravimas su vaiku nevyksta, tačiau dėl kito bendravimo laiko šalys susitaria tarpusavio susitarimu.“
Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.