- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-20
- Bylos Nr.
- e2A-354-516/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01041-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Jūratė Varanauskaitė, Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- R. P.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1087-638/2020 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Banga electronics“ ieškinį atsakovui R. P. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė BUAB „Banga electronics“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo R. P. 296 902,22 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartimi UAB „Banga electronics“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirta UAB „Nemokumo sprendimai“. Atsakovas buvo UAB „Banga electronics“ direktorius. UAB „Banga electronics“ veikla buvo iš atskirų komponentų surinkti televizorius ir juos parduoti, bendrovė veikė kaip tarpinė grandis tarp tiekėjų trečiosiose šalyse ir pirkėjų Europos bendrijos šalyse. Nuo 2011 metų pradžios pasikeitė importo PVM mokesčių reguliavimas. Klaipėdos teritorinė muitinė atliko ieškovės BUAB „Banga electronics“ teminį mokestinės ūkinės komercinės veiklos patikrinimą, susijusį su 4 200 muitinės procedūros taikymu per laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d., tiekiant importuotas prekes Latvijoje registruotai įmonei „DIMA“, ir 2011 m. gruodžio 15 d. ataskaitoje konstatavo, kad UAB „Banga electronics“ sudarė apsimestinius (fiktyvius) sandorius su Latvijos įmone LPKS „DIMA“, nuslėpė tikruosius importuojamų prekių panaudojimo tikslus. Pagal bendrovės importuotų prekių tiekimo Latvijos įmonei ir tų pačių prekių perpirkimo schemą visos importuotos prekės liko Lietuvoje, kur buvo perdirbtos, t. y. panaudotos televizorių gamyboje. Tokiu būdu iš trečiųjų šalių į Bendrijos muitų teritoriją įvežtos prekės nebuvo apmokestintos importo PVM. Klaipėdos teritorinė muitinė 2011 m. gruodžio 15 d. ataskaita Nr. 1SM320051M nusprendė prekėms, deklaruotoms 89 muitinės importo deklaracijose, apskaičiuoti bendrovei 6 480 962 Lt importo PVM nepriemoką, 523 765 Lt delspinigių už laiku nesumokėtą importo PVM, skirti bendrovei 1 944 289 Lt baudą už mokėtino mokesčio sumažinimą, iš viso – 8 949 016 Lt. Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nagrinėdamas UAB „Banga electronics“ skundą, 2012 m. liepos 18 d. sprendimu patvirtino Klaipėdos teritorinės muitinės 2011 m. gruodžio 15 d. patikrinimo ataskaitą Nr. 1SM320051M. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. spalio 25 d. sprendimu nusprendė patvirtinti Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2012 m. liepos 18 d. sprendimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-745-365/2013 UAB „Banga electronics“ skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A26I-858/2014 nusprendė pareiškėjo UAB „Banga electronics“ apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Klaipėdos teritorinė muitinė, vykdydama Muitines departamento 2015 m. balandžio 22 d. sprendimą, atliko pakartotinį patikrinimą ir 2015 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. (SM32)-RŽ212-4 nusprendė atleisti pareiškėją nuo 2011 m. gruodžio 15 d patikrinimo ataskaita Nr. 1SM320051M apskaičiuotų 134 905,29 Eur (465 801 Lt) PVM delspinigių, 282 456,56 Eur (975 266 Lt) baudos, tačiau neatleisti pareiškėjo nuo minėta ataskaita apskaičiuotų 16 787,53 Eur (57 964 Lt) PVM delspinigių ir 280 648,46 Eur (969 023 Lt) baudos. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. liepos 31 d. sprendimu, nagrinėjant UAB „Banga electronics“ skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2015 m. balandžio 22 d. spendimo, nuspręsta atleisti UAB „Banga electronics“ nuo 2011 m. gruodžio 15 d. patikrinimo ataskaita Nr. 1SM320051M skirtos 533,77 Eur (1 843 Lt) baudos, likusioje dalyje patvirtinti Klaipėdos teritorinės muitinės 2015 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. (SM32)-RŽ212-4. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. S-213(7-215/2015) patvirtino Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. liepos 31 d. sprendimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-5047-968/2016 nusprendė UAB „Banga electronics“ skundą dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. liepos 31 d. sprendimo ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimo atmesti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. sausio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3011-442/2018 nusprendė UAB „Banga electronics“ apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
3. Nurodė, kad įvertinus tiek Muitinės sprendimais paskirtas baudas ir apskaičiuotus delspinigius, tiek ir Muitinės sprendimus, kuriais bendrovė iš dalies buvo atleista nuo baudos/delspinigių mokėjimo, iš viso bendrovei priskaičiuota sumokėti 16 787,53 Eur delspinigių ir 280 114,69 Eur baudos. Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė 296 902,22 Eur žalą, kurią sudaro Klaipėdos teritorinės muitinės ir Muitinės departamento apskaičiuoti 16 787,53 Eur PVM delspinigiai ir Klaipėdos teritorinės muitinės ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos paskirta 280 114,69 Eur bauda. Nurodė, kad atsakovo neteisėtus veiksmus sudaro jo, kaip direktoriaus, sprendimas taikyti tokią veiklos schemą, kuria būtų bandoma išvengti importo PVM mokėjimo, dėl kurios įmonei buvo paskirta bauda ir priskaičiuoti delspinigiai. Direktorius atsako pagal civilinės atsakomybės taisykles, nes direktorių ir įmonę sieja ne tik darbo, bet ir fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei BUAB „Banga electronics“ iš atsakovo R. P. 90 000 Eur nuostolius, 5 proc. procesines palūkanas, 403,42 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš ieškovės UAB „Banga electronics“ atsakovui R. P. 1 254,42 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė iš atsakovo R. P. valstybei 1 293,93 Eur žyminį mokestį.
5. Teismas nustatė, kad tarp bylos šalių nekilo ginčo dėl to, jog Klaipėdos teritorinės muitinės ir Muitinės departamento sprendimais paskirta bauda ir delspinigiai (iš viso – 296 902,22 Eur) nėra sumokėti. Taip pat nustatė, kad atsakovas UAB „Banga electronics“ direktoriaus pareigas ėjo nuo 2006 m. gruodžio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Bauda UAB „Banga electronics“ buvo paskirta už tai, kad laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d. įmonė deklaravo prekes 89 muitinės importo deklaracijose, tačiau importo PVM nemokėjo, nes pateikė muitinei informaciją, kad tas pačias prekes tiekia Latvijos įmonei „Dima“, o pastaroji tas pačias prekes parduoda atgal bendrovei „Banga electronics“.
6. Teismas sprendė, kad atsakovas, kaip įmonės vadovas, nebuvo pakankamai rūpestingas ir kvalifikuotas, nes pasirinko sudaryti fiktyvius sandorius su Latvijos įmone, siekdamas nemokėti importo PVM mokesčių. Nurodė, kad UAB „Banga electronics“ veiksmų neteisėtumas (piktnaudžiavimas teise, siekiant mokestinės naudos) konstatuotas ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-745-365/2013. Teismas konstatavo, kad nors, atsakovo teigimu, jis administracinėse bylose nebuvo įtrauktas dalyvauti trečiuoju asmeniu, tačiau jis, kaip įmonės direktorius, atstovavo įmonei ir jam visos bylų aplinkybės turėjo būti ir buvo žinomos. Teismas sprendė, kad atsakovas R. P., kuris ginčo veiksmų atlikimo metu ėjo bendrovės direktoriaus pareigas, yra atsakingas už juridinio asmens veiksmus, nes juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus (CK 2.81 straipsnis).
7. Teismas nesutiko su atsakovo atstovės argumentais, kad įmonės vadovo R. P. pasirinktas veiklos modelis (sudaryti fiktyvius sandorius su Latvijos įmone) sukėlė ne tik žalą įmonei (buvo paskirta bauda), bet ir naudą, nes įmonė neskelbė bankroto, išsaugojo darbo vietas, mokėjo mokesčius VSDFV biudžetui, sumažėjo skola kreditoriams. Teismas konstatavo, kad tarp atsakovo pasirinkto PVM mokesčio išvengimo modelio ir įmonės egzistavimo dar septynerius metus iki bankroto, nėra priežastinio ryšio. Spręsdamas 2011 metų pradžioje atsiradusią mokestinę problemą įmonės vadovas galėjo pasirinkti kitus teisėtus būdus, pavyzdžiui, prašyti išdėstyti ar atidėti mokesčių mokėjimą, sudaryti mokestinės paskolos sutartį. Sprendė, kad atsakovo įvykdyti neteisėti veiksmai tiesiogiai nedavė įmonei jokios naudos, kurią būtų galima apskaičiuoti ir atimti (minusuoti) iš bendrovei paskirtos baudos.
8. Teismas nesutiko su atsakovu, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą. Teismas sprendė, kad CK 1.125 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių), kuriuo remiasi atsakovas, būtų taikytinas tik santykiuose tarp įmonės ir VĮ Turto banko, perėmusio Muitinės reikalavimą, tačiau šiuo atveju Muitinės reikalavimas priteisti baudą ir delspinigius buvo patvirtintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartimi, todėl teismo priteista suma buvo įtraukta į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą. Teismas konstatavo, kad reikalavimas atsakovui pareikštas dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo, todėl senaties terminas skaičiuojamas ne pagal CK 6.125 straipsnio 1 dalies 5 punktą, o pagal CK 6.125 straipsnio 8 dalį, kurioje nustatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Teismas konstatavo, kad bankrutuojančios įmonės administratorius sužino apie įmonės valdymo organų narių bei dalyvių veiksmais įmonei padarytą žalą ne anksčiau, negu įsiteisėja nutartis iškelti įmonei bankroto bylą ir paskirti jos bankroto administratorių. Teismas nustatė, kad administratorius dokumentus, kurių pagrindu galėjo spręsti apie galimą ieškovės teisių pažeidimą, gavo 2018 m. liepos 25 d., ieškinys byloje pareikštas 2019 m. gruodžio 18 d., todėl sprendė, kad trejų metų ieškinio senaties terminas nepraleistas.
9. Vertindamas atsakovo prašymą sumažinti priteistinos žalos dydį, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, amžių (iki pensijos liko 3 metai) ir darbingumo lygi (40 proc.), teismas konstatavo, kad sprendimas praktiškai būtų neįvykdomas. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo vertinti, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, siekdamas padaryti savo vadovaujamai įmonei žalos, todėl tyčios jo veiksmuose nebuvo. Sutiko, kad atsakovas veikė neatsargiai, nerūpestingai savo atstovaujamo juridinio asmens atžvilgiu, lengvabūdiškai tikėjosi, kad pavyks imituoti sandorius ir išvengti mokestinės prievolės. Teismas sprendė, kad atsakovo turtinę padėtį iš dalies parodo jo gaunama neįgalumo pašalpa, darbingumo lygio pažyma, tačiau duomenų apie bankuose turimų lėšų dydžius, transporto priemones, nekilnojamąjį turtą ir to turto vertę, atsakovas nepateikė. Vis dėlto teismas vertino, kad, atsižvelgiant į atsakovo gaunamą išmoką, amžių, net ir nevertinant kito atsakovo turimo turto, apie 290 000 Eur sumos išieškojimas būtų praktiškai neįgyvendinamas ir todėl neatitiktų CK 1.5 straipsnyje nustatytų teisingumo ir protingumo principų. Teismas nurodė, kad paskirta bauda ir delspinigiai iš įmonės nėra realiai išieškoti, įmonė yra bankrutuojanti, todėl atlygintinos žalos dydžio sumažinimas kitų kreditorių teisių nepažeis. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad priteistinos žalos dydis mažintinas ir iš atsakovo priteistinas 90 000 Eur žalos atlyginimas (CK 6.282 straipsnio 3 dalis).
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliaciniame skunde atsakovas R. P. prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad žalos atlyginimas priteistas pagrįstai – sumažinti žalos dydį, priteisti bylinėjimosi išlaidas, išreikalauti iš UAB „Nemokumo sprendimai“ papildomus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės taikymą (CK 6.246-6.249 straipsniai), netinkamai aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, įrodinėjimo naštos paskirstymą šalims, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad yra nustatytos visos civilinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie atsakovo veiksmų neteisėtumą šios bylos aplinkybių kontekste, per siaurai aiškino atsakovo fiduciarinių pareigų įmonei apimtį, esant specialioms įmonėje susiklosčiusiomis aplinkybėmis. Teismų praktikoje akcentuojama, kad yra trys savarankiški bendrovės valdymo organo nario atsakomybės pagrindai: imperatyvių, fiduciarinių pareigų pažeidimai, atsakomybė už netinkamo verslo sprendimo priėmimą. Jie iš dalies vertintini pagal skirtingus standartus. Fiduciarinės pareigos reikalauja viso elgesio atitikties rūpestingumo ir lojalumo standartams. Teismas, ginčijamu sprendimu darydamas išvadą, kad atsakovo veiksmai neteisėti, nes jis nebuvo pakankamai rūpestingas ir kvalifikuotas, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, atsakovo veiksmus vertino per siaurai – tik rūpestingumo aspektu, taip paneigdamas atsakovo veiksmų atitikties vertinimo lojalumo standartui. Nei teismų praktika, nei materialinės teisės normos nesuteikia išskirtinės svarbos nei rūpestingumo, nei lojalumo standartui, todėl sprendžiant ar buvo pažeistos fiduciarinės atsakovo pareigos konkrečiu atveju, turėjo būti iš esmės ištirta ir įvertinta atsakovo veiksmų atitiktis abiem standartam.
10.2. Įmonė veikė trišalių (bendradarbiavimo) sutarčių, sudarytų tarp tiekėjo (televizorių komponentų tiekėjo; Kinijos įmonės), UAB „Banga electronics“ (ieškovės, televizorių gamintojos; surinkėjos) ir pirkėjo (televizorių pirkėjo; ES valstybės narės PVM mokėtojo), pagrindu. Pagal trišalę sutartį tiekėjui už prekes, perduotas įmonei (ieškovei), tiesiogiai sumokėdavo pirkėjas, todėl įmonė visu savo veiklos laikotarpiu savo lėšų prekių (televizorių komponentų) įgijimui nenaudojo. Iki pat 2011 m. sausio 1 d. įmonė importuotoms prekėms iš Kinijos turėjo mokestinę lengvatą, nes prekės importo PVM buvo neapmokestinamos (pagal iki 2011 m. sausio 1 d. galiojusį Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 35 straipsnį). Nuo 2011 m. sausio 1 d. įsigaliojo PVMĮ 35 straipsnio pakeitimas, dėl ko įmonė prarado teisę į šią lengvatą toliau vykdant tą patį veiklos modelį. Atsirado pareiga faktiškai į valstybės biudžetą mokėti importo PVM. Tai reiškia, kad pasikeitus įstatyminiam reglamentavimui įmonei buvo reikalingos didelės apyvartinės lėšos. Iki 2011 m. sausio 11 d. atplaukusius konteinerius įmonė įgijo pareigą faktiškai sumokėti 417 833,35 Eur (1 442 695,00 Lt) importo PVM, tačiau įmonė 2010 m. gruodžio 31 d. turėjo tik 53 407,38 Eur (184 405,00 Lt) lėšų. Įmonė 2011 m. sausio 7 d. kreipėsi į DNB banką (LUMINOR) su paraiška kredito apyvartinių lėšų gavimui, tačiau kreditas nebuvo suteiktas.
10.3. Vienasmenis valdymo organas negali būti maksimaliai kompetentingas visais su įmone susijusiais klausimais, todėl įdarbinami už įmonės apskaitą, mokestinių prievolių vykdymą atsakingi kompetentingi asmenys, ekonomistai. Buvo priimtas sprendimas pasirinkti veiklos modelį – sandorių su Latvijos įmone sudarymą (faktinį prekių gabenimą; pardavimo kainos gavimą, pirkimo kainos sumokėjimą), kas suteiktų teisę į mokestinę lengvatą. Atsakovas buvo tikras, kad tokį veiklos modelį sudarė tik teisėti veiksmai.
10.4. Įmonės finansinė padėtis dėl atsiradusios mokestinės naštos ir vertinant, kiek įmonė būtų turėjusi sumokėti importo PVM už atplaukiančius konteinerius po 2011 m. sausio 11 d., galėjo būti kritinė jau vėliausiai 2011 m. vasario mėnesį. Tai būtų reiškę įmonei neišvengiamą bankrotą, kurį inicijuoti būtų turėjęs vadovas, kreditoriai, įskaitant ir patį Muitinės departamentą. Siekis stabilizuoti įmonės mokumą, derinti įmonės (darbuotojų, akcininkų), kartu ir kreditorių interesus nulėmė, kad buvo pasirinktas veiklos modelis, leidęs įgyti mokestinę lengvatą. Atsakovas fiduciarines pareigas tinkamai vykdė ne tik įmonei, bet ir kreditoriams.
10.5. Tai, kad įmonės veiksmų neteisėtumas konstatuotas administracinėje byloje, savaime nesuponuoja pagrindo išvadai, jog atsakovas veikė neteisėtai (nerūpestingai, nelojaliai, nekvalifikuotai). Nėra nustatyta, kad atsakovas žalą padarė tyčia, siekė žalos padarymo, nėra nustatytas ir atsakovo didelis neatsargumas.
10.6. Sprendžiant, ar ieškovei atsakovo veiksmais buvo padaryta žala dėl sandorių su Latvijos įmone sudarymo, vertintinos iš tokių sandorių gautos pajamos, nauda įmonei. Įmonei paskirta bauda už 2011 m. sausio–birželio mėn. laikotarpį, o bankroto byla iškelta tik 2018 m. birželio 5 d. Per tą laikotarpį įmonė vykdė įprastinę veiklą, gavo pajamas, atsiskaitinėjo su kreditoriais. Ieškovei neįrodžius tikrojo žalos dydžio, buvo pagrindas ieškinį atmesti arba žalos dydį sumažinti.
10.7. Net ir teismui žalos dydį sumažinus iki 90 000,00 Eur, teismo sprendimo įvykdymas būtų neįmanomas dėl objektyvių aplinkybių: atsakovo turtinės padėties, amžiaus (63 m.) ir sveikatos būklės. Tai nesuderinama su CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais. Atsakovas santaupų neturi, o piniginių lėšų suma, esanti bankuose – 810 Eur. Jokio kito turto neturi, vienintelės gaunamos stabilios pajamos – netekto darbingumo pensija.
10.8. Pirmosios instancijos teismui atsakovas teikė prašymą iš bankroto administratoriaus išreikalauti Trišales sutartis, įmonės sudarytas su Kinijos įmone (įmonėmis), kurių pagrindu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d. prekės iš Kinijos buvo importuotos į Lietuvą. Teismui atsisakius šiuos duomenis išreikalauti, o bankroto administratoriui jų geranoriškai neteikus, atsakovas prarado galimybę įrodyti aplinkybes, kuriomis grindė savo atsikirtimus. Atsakovas prašė išreikalauti ir kitus dokumentus, tačiau teismas prašymo netenkino. Teismo neišreikalautų įrodymų įrodomoji vertė nagrinėjamam byloje ginčui (daliai ginčo) buvo esminė, t. y. nuo jų priklausė bylos ginčo nagrinėjimo rezultatas.
Atsiliepimas
11. Ieškovė BUAB „Banga electronics“ pateikė atsiliepimą, prašydama Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. UAB „Banga electronics“ sudarinėjo apsimestinius (fiktyvius) sandorius su Latvijos įmone LPKS „DIMA“ ir nuslėpė tikruosius importuojamų prekių panaudojimo tikslus. Pagal bendrovės importuotų prekių tiekimo Latvijos įmonei ir tų pačių prekių perpirkimo schemą visos importuotos prekės liko Lietuvoje, kur buvo perdirbtos, t. y. panaudotos televizorių gamyboje. Tokiu būdu iš trečiųjų šalių į Bendrijos muitų teritoriją įvežtos prekės nebuvo apmokestintos importo PVM. Latvijos mokesčių administratoriai nustatė, kad prekių Latvijos įmonė nesandėliuoja. Iš Lietuvos įmonės gautos prekės tą pačią dieną buvo siunčiamos atgal iš Latvijos į Lietuvą tai pačiai bendrovei. Įvertinus tiek Muitinės sprendimais paskirtas baudas ir apskaičiuotus delspinigius, tiek ir Muitinės sprendimus, kuriais iš dalies bendrovė buvo atleista nuo baudos/delspinigių mokėjimo, iš viso bendrovei priskaičiuota 16 787,53 Eur delspinigių ir 280 114,69 Eur baudos. Bylas nagrinėję Vilniaus apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė mokestinės UAB „Banga Electronics“ veiklos pažeidimą. Sandoriai prieštaravo bet kokiai ekonominei logikai. Sudarant tokius sandorius buvo vykdoma ne verslo veikla, o tik siekiama sukurti formalų vaizdą, kad būtų galima pasinaudoti mokestine lengvata. Tokie atsakovo veiksmai neatitiko protingo sprendimo požymių, pažeidė fiduciarines pareigas ir nelaikytini veikimu geriausiais įmonės interesais.
11.2. Atsakovas skunde žalos sumos neginčija, tačiau mano, kad turi būti vertinama ir kokią naudą ieškovei (įmonei) atnešė sutarčių su Latvijos įmone „Dima“ sudarymas ir toks pasirinktas teisės aktus pažeidžiantis veiklos modelis. Jokios naudos sandoriai nesukūrė, nes bendrovei buvo apskaičiuoti visi nesumokėti mokesčiai, delspinigiai ir bauda. Vien tik faktas, kad bendrovė toliau veikė, dar nereiškia, kad žala nebuvo patirta. Bendrovė taip ir nesugebėjo sumokėti visos apskaičiuotų delspinigių sumos, kas reiškia, kad naudos iš esmės buvo siekiama tik kreditorių sąskaita. Spręsdamas 2011 metų pradžioje atsiradusią mokestinę problemą, įmonės vadovas galėjo pasirinkti kitus, teisėtus būdus vykdyti įmonės veiklai. Atsakovas galėjo priimti sprendimus skolintis iš kredito įstaigų, sudaryti mokestinės paskolos sutartis, kreiptis į kontrahentus dėl avansinių mokėjimų ar dėl pakitusių rinkos sąlygų iš naujo derėtis su savo kontrahentais. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad įmonė neturėjo jokios kitos išeities, kaip tik sudaryti fiktyvius sandorius.
11.3. Teismas, mažindamos žalos dydį, atsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį, tačiau, apelianto teigimu, jo turimo turto nepakaktų padengti priteistą sumą. Būtina pažymėti, kad nors įstatymas ir suteikia teisę teismui mažinti priteisiamų nuostolių dydį, tačiau priteisiama suma neturėtų būti nustatoma vien tik pagal atsakovo turimo turto dydį, nes tai esmingai paneigtų asmens, siekiančio žalos atlyginimo, interesus. Teismų praktikoje turto neturėjimas ir amžius nėra laikytini tomis aplinkybėmis, dėl kurių galima būtų nukrypti nuo visiško nuostolių atlyginimo principo. Pirmosios instancijos teismas ženkliai sumažino iš atsakovo priteistiną sumą (nuo 296 902,22 Eur iki 90 000 Eur), todėl mažinti priteistą žalą dar daugiau nėra jokio teisinio pagrindo.
11.4. Pirmosios instancijos teismas priteistinas bylinėjimosi išlaidas paskirstė proporcingai pagal patenkinto reikalavimo dalį. Pažymėtina, kad ieškinys buvo tenkintas iš dalies tik dėl to, kad buvo sumažintas priteistinos žalos dydis išimtinai dėl atsakovo padėties. Taigi iš esmės žalos dydis teismo buvo nustatytas toks, kokį ieškiniu ir nurodė ieškovė, tačiau buvo atsižvelgta į su atsakovo asmeniu susijusias aplinkybes. Ieškovė, pateikdama ieškinį, sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, todėl neturėtų prarasti teisės į dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismui skirstant bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, ieškovė prašo atsižvelgti į šias su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu nurodytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl papildomų įrodymų išreikalavimo
13. Atsakovas R. P., pateikęs apeliacinį skundą, prašė išreikalauti iš BUAB „Baltic electronics“ administratoriaus UAB „Nemokumo sprendimai“ papildomus įrodymus, t. y. Trišales sutartis, įmonės sudarytas su Kinijos įmone (įmonėmis), 2011 m. sausio 14 d. prašymą VMI, prašymus Muitinės departamentui, Ūkio ministerijai dėl PVM mokėjimo tvarkos ir būdų išaiškinimo bei gautus atsakymus, 2011 m. sausio 7 d. įmonės prašymą AB DnB bankui suteikti kreditą apyvartinėms lėšoms, gautą kredito įstaigos atsakymą, įmonės darbuotojų darbo užmokesčių žiniaraščius už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. ir kt. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismui atsisakius išreikalauti šiuos dokumentus, jis prarado galimybę įrodyti aplinkybes, kuriomis grindė savo atsikirtimus, be to, nuo šių įrodymų priklausė bylos nagrinėjimo rezultatas.
14. Pažymėtina, kad asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti byloje reikšmingas aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti (CPK 199 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 302 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, rinkdamas įrodymus, turi vadovautis įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje. Jei dalyvaujantis byloje asmuo pateikia prašymą teismui išreikalauti įrodymus, kurių jis pats negali gauti (CPK 199 straipsnis), teismas juos išreikalauja (tenkina prašymą) tik tokiu atveju, jeigu konstatuoja, kad tokie įrodymai yra susiję su civilinės bylos įrodinėjimo dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014; kt.).
15. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, šalių paaiškinimus, sprendžia, kad apelianto (atsakovo) nurodomi papildomi dokumentai, kuriuos jis prašo išreikalauti, neturės įtakos vertinant byloje priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl tokio atsakovo R. P. prašymo netenkina.
Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės
16. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartimi UAB „Banga electronics“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Nemokumo sprendimai“.
17. Įmonės vadovo pareigas laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo ėjo atsakovas R. P..
18. Nustatyta, kad Klaipėdos teritorinė muitinė, atlikusi UAB „Banga electronics“ mokestinį ūkinės komercinės veiklos patikrinimą už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d., 2011 m. gruodžio 15 d. ataskaitoje konstatavo, kad UAB „Banga electronics“ sudarė apsimestinius (fiktyvius) sandorius su Latvijos įmone „Dima“, nuslėpė tikruosius importuojamų prekių panaudojimo tikslus, tuo pažeisdama PVMĮ 35 straipsnį, nes neteisėtai pasinaudojo importo PVM lengvata. Paminėtoje Klaipėdos teritorinės muitinės 2011 m. gruodžio 15 d. ataskaitoje UAB „Banka electronics“ buvo apskaičiuota 6 480 962 Lt importo PVM nepriemoka, 523 765 Lt delspinigiai už laiku nesumokėtą importo PVM, bendrovei paskirta 1 944 289 Lt bauda už mokėtino mokesčio sumažinimą, iš viso – 8 949 016 Lt. Nustatyta, kad Klaipėdos teritorinės muitinės 2011 m. gruodžio 15 d. ataskaitą ieškovė skundė instancine tvarka, tačiau jos skundai buvo atmesti: Muitinės departamentas 2012 m. liepos 18 d. sprendimu patvirtino Klaipėdos teritorinės muitinės 2011 m. gruodžio 15 d. ataskaitą, Mokestinė ginčų komisija 2012 m. spalio 25 d. sprendimu patvirtino Muitinės departamento 2012 m. liepos 18 d. sprendimą, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 23 d. sprendimu (administracinės byla Nr. 1-745-365/2013) UAB „Banga electronics“ skundą atmetė, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi (administracinė byla Nr. A-261-858/2014) UAB „Banga electronics“ apeliacinį skundą atmetė.
20. BUAB „Banga electronics“ bankroto administratorius, įvertinęs tiek Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimais paskirtas baudas ir apskaičiuotus delspinigius, tiek ir Klaipėdos teritorinės muitinės bei Muitinės departamento sprendimus, kuriais iš dalies bendrovė buvo atleista nuo baudos ir delspinigių mokėjimo, nustatė, kad iš viso UAB „Banga electronics“ priskaičiuota sumokėti 296 308,22 Eur, t. y. 16 787,53 Eur delspinigių ir 280 114,69 Eur baudos, kuriuos reikalauja priteisti iš buvusio ieškovės vadovo – atsakovo R. P., teigdamas, kad dėl mokestinių įstatymų pažeidimo įmonei buvo padaryta žala.
21. Apeliantas R. P., nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, kuriuo ieškovės ieškinys iš dalies buvo patenkintas, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės taikymą (CK 6.246-6.249 straipsniai), todėl nepagrįstai konstatavo, jog egzistuoja visos civilinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos. Apelianto teigimu, iki pat 2011 m. sausio 1 d. įmonė importuotoms prekėms iš Kinijos turėjo mokestinę lengvatą, nes prekės importo PVM buvo neapmokestinamos, tačiau nuo 2011 m. sausio 1 d. įsigaliojo PVMĮ 35 straipsnio pakeitimas, dėl ko įmonė prarado teisę į šią lengvatą, atsirado pareiga į valstybės biudžetą mokėti importo PVM. Dėl to buvo priimtas sprendimas pasirinkti veiklos modelį – sandorių su Latvijos įmone sudarymą (faktinį prekių gabenimą; pardavimo kainos gavimą, pirkimo kainos sumokėjimą), kas suteiktų teisę į mokestinę lengvatą. Mano, kad sprendžiant, ar ieškovei atsakovo veiksmais buvo padaryta žala dėl sandorių su Latvijos įmone sudarymo, turėtų būti vertinamos iš tokių sandorių gautos pajamos ir nauda įmonei. Įmonei paskirta bauda už 2011 m. sausio–birželio mėn. laikotarpį, tuo tarpu bankroto byla iškelta tik 2018 m. birželio 5 d. Per tą laikotarpį įmonė vykdė įprastinę veiklą, gavo pajamas, mokėjo darbuotojams atlyginimus, atsiskaitinėjo su kreditoriais.
22. Taigi nagrinėjamoje byloje keliamas atsakovo R. P., kaip buvusio BUAB „Banga electronics“ vadovo, civilinės atsakomybės klausimas dėl įmonei padarytos žalos, pažeidus PVMĮ normas ir išvengus PVM mokėjimo į valstybės biudžetą, dėl ko UAB „Banga electronics“ buvo priskaičiuoti delspinigiai ir bauda.
Dėl juridinio asmens valdymo organo (vadovo) civilinės atsakomybės už įmonei padarytą žalą, pažeidus mokestinius įstatymus
23. Juridinio asmens valdymo organų civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis), todėl būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų sąlygų būtent ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis), o nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018 ir kt.).
24. Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę. Atsakomybę už šių pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą ir pareigą visiškai atlyginti dėl to įmonei padarytą žalą įtvirtina CK 2.87 straipsnio 7 dalis.
25. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal bendrą taisyklę, įtvirtintą kasacinio teismo praktikoje, įmonės veiklos teisėtumo, taip pat ir mokestinių prievolių vykdymo srityje, užtikrinimas yra vadovo fiduciarinės rūpestingumo pareigos elementas, nes vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2014; 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-701/2016). Taigi, tinkamas mokesčių apskaičiavimas ir jų mokėjimas siejamas su platesne vadovo pareiga tinkamai organizuoti finansinę apskaitą. Mokestinių prievolių valstybei vykdymas priskiriamas prie bendrovės vadovo pareigų, jam veikiant vidiniuose santykiuose su bendrove (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas, Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis).
26. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „Banga electronics“ laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d. iš įvairių Kinijos įmonių importavo televizorių dalis, deklaravo jas 89 muitinės importo deklaracijose, tačiau prekių importo PVM nemokėjo. Bendrovė muitinės deklaracijose nurodydavo, kad prekės bus tiekiamos į kitą Europos Sąjungos valstybę narę, t. y. bus parduodamos galutiniam gavėjui – Latvijos įmonei „Dima“. Importuotų prekių išgabenimo faktui pagrįsti UAB „Banga electronics“ muitinio įforminimo metu pateikdavo muitinei su Latvijos įmone „Dima“ sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė neva įsipareigojo parduoti prekes Latvijos įmonei „Dima“, o Latvijoje registruota įmonė – jas nupirkti ir sumokėti prekių kainą pagal sąlygas ir mokėjimo terminus, nurodytus sąskaitose faktūrose. Nustatyta, kad ieškovė su Latvijos įmone „Dima“ taip pat buvo sudariusi dar vieną pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią tas pačias prekes Latvijos įmonė „Dima“ atgal parduodavo ieškovei UAB „Banga electronics“, t. y. į Lietuvą importuotos ir Latvijos įmonei tiektos prekės vėl atgal būdavo parduodamos tai pačiai Lietuvos bendrovei – UAB „Banga electronics“. PVMĮ 35 straipsnio 1 dalis nustato, kad importo PVM neapmokestinamos importuojamos prekės, jeigu importo metu žinoma, kad tos pačios prekės yra skirtos išgabenti ir bus išgabentos į kitą valstybę narę. Klaipėdos teritorinės muitinės atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pagal UAB „Banga electronics“ buhalterinės apskaitos dokumentus bendrovė ir Latvijos įmonė „Dima“ mokėjimų viena kitai už prekes neatliko.
27. Taigi bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Banga electronics“, siekdama pasinaudoti PVMĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta lengvata, sudarinėjo fiktyvius sandorius su Latvijos įmone „Dima“, tokiu būdu išvengdama PVM mokėjimo į valstybės biudžetą. Pažymėtina, kad šių aplinkybių, susijusių su fiktyvių sandorių sudarymu, apeliantas (atsakovas) R. P. iš esmės neneigė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme, paaiškinęs, kad nuo 2011 m. sausio 1 d. pasikeitus mokestiniams įstatymams UAB „Banga electronics“, kurios vadovu jis buvo, prarado teisę į lengvatą importuotoms prekėms, atsirado pareiga į valstybės biudžetą mokėti importo PVM, dėl to buvo reikalingos didelės apyvartinės lėšos, todėl buvo pasirinktas būtent toks veiklos modelis, t. y. sandorių su Latvijos įmone „Dima“ sudarymas, siekiant pasinaudoti mokestine lengvata.
28. Pažymėtina, kad UAB „Banga electronics“ veiksmų neteisėtumas, sudarant fiktyvius sandorius su Latvijoje registruota įmone, siekiant išvengti mokėtino PVM ir muito mokesčių, kaip minėta, buvo konstatuotas Klaipėdos teritorinės muitinės, Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimais (nutartimis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartyje konstatavo, kad UAB „Banga electronics“ siekė neteisėtai gauti mokestinės naudos, t. y. pasinaudoti PVMĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta mokestine lengvata.
29. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad šioje civilinėje byloje prejudiciniu faktu laikytini administracinėje byloje konstatuoti ieškovės neteisėti veiksmai (fiktyvių sandorių sudarymas, siekiant neteisėtai gauti mokestinės naudos, pasinaudojant PVMĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta mokestine lengvata, taip išvengiant importo PVM mokėjimo į valstybės biudžetą), dėl kurių bendrovei atsirado prievolė sumokėti delspinigius ir baudą.
30. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad R. P., kuris ginčo veiksmų atlikimo metu ėjo UAB „Banga electronics“ vadovo pareigas, buvo atsakingas už juridinio asmens veiksmus, nes juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 straipsnis). Taigi atsakovas, būdamas įmonės vadovas, turėjo užtikrinti, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, kitaip tariant, užtikrinti, kad UAB „Banga electronics“ laikytųsi imperatyvių mokestinių įstatymų (nagrinėjamu atveju – PVMĮ 35 straipsnio 1 dalies) nuostatų, tinkamai ir laiku sumokėtų į valstybės biudžetą mokesčius, o ne taikytų tokį veiklos modelį, kuriuo būtų sudaromi fiktyvūs sandoriai, siekiant išvengti mokesčių ir neteisėtai pasinaudoti nepriklausančia PVM lengvata.
31. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas R. P., būdamas UAB „Banga electronics“ vadovas, nebuvo pakankamai rūpestingas ir kvalifikuotas, nes tokie jo veiksmai, kuomet, siekiant gauti mokestinės naudos, t. y. pasinaudoti PVMĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta mokestine lengvata ir taip išvengti importo PVM mokėjimo į biudžetą, sudaromi fiktyvūs sandoriai su Latvijos įmone, nelaikytini veikimu geriausiais įmonės interesais, neatitinka protingo sprendimo požymių, be to, tokie atsakovo, pažeidusio ne tik CK 2.87 straipsnyje nustatytas fiduciarines pareigas veikti sąžiningai ir protingai, bet ir imperatyvias mokestinių įstatymų normas, veiksmai laikytini neteisėtais.
32. Pažymėtina, kad mokestinių įstatymų pasikeitimas, dėl kurių, apelianto (atsakovo) teigimu, įmonei atsirado prievolė ir didelė našta mokėti PVM, nėra pagrindas taikyti tokį veiklos modelį, kuriuo būtų pažeidžiamos imperatyvios mokestinių įstatymų normos, t. y. dirbtinai sukuriant aplinkybes (sudarant fiktyvius sandorius), siekiant neteisėtai gauti mokestinę naudą. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas, kaip įmonės vadovas, spręsdamas 2011 m. pradžioje atsiradusią mokestinę problemą, galėjo pasirinkti kitus, teisėtus būdus savo veiklai vykdyti, pavyzdžiui, prašyti išdėstyti ar atidėti mokesčių mokėjimą, sudaryti mokestinės paskolos sutartį, kaip tą nustato Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsnis. Nors, apelianto teigimu, UAB „Banga electronics“ išnaudojo visas įmanomas priemones, t. y. kreipėsi dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo ir ji buvo išdėstyta 10 mėnesių, bet tokie veiksmai nedavė rezultatų, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas nenurodė, ar jis turėjo galimybę pakartotinai kreiptis dėl mokesčių išdėstymo arba atidėjimo ar pasinaudoti kitais teisėtais būdais veiklai vykdyti, pavyzdžiui, kaip teisingai nurodė ieškovė, kreiptis į kontrahentus dėl avansinių mokėjimų, iš naujo derėtis su kontrahentais dėl veiklos modelio ir pan. Teisėjų kolegija pažymi, kad vengimas mokėti mokesčius, sudarant fiktyvius sandorius ir tokiu būdu neteisėtai, pažeidžiant PVMĮ 35 straipsnį, pasinaudojant mokestine lengvata, negali būti pateisinamas vien tuo, kad tokių mokesčių mokėjimas yra našta įmonei.
33. Minėta, kad apeliantas (atsakovas) iš esmės neneigė to, kad, pasikeitus mokestiniams įstatymams, buvo nuspręsta taikyti tokį veiklos modelį, kuriuo būtų išvengiama importo PVM mokėjimo į valstybės biudžetą, tačiau, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad turėjo būti įvertinta iš fiktyvių sandorių sudarymo gauta nauda įmonei, gautos pajamos, iš kurių bendrovė galėjo toliau vykdyti veiklą, atsiskaityti su darbuotojais, kreditoriais, mokėti kitus mokesčius ir pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, imperatyvių mokestinių įstatymo normų pažeidimas, kuomet yra sudaromi fiktyvūs sandoriai ir į valstybės biudžetą nėra sumokamas importo PVM negali būti pateisinamas vien tuo, kad įmonė tuo momentu gavo naudos. Dėl mokestinių įstatymų pažeidimo įmonei buvo padaryta žala, t. y. atsirado prievolė sumokėti už mokestinių įstatymų pažeidimą paskirtą baudą ir delspinigius, kurie iki šiol nėra sumokėti. Atsižvelgiant į tai, vertinti, kad įmonė, pažeidusi PVMĮ 35 straipsnį ir taip išvengusi importo PVM mokėjimo į valstybės biudžetą, gavo naudos, nėra jokio pagrindo.
34. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl prieš tai aptartų atsakovo R. P., kaip buvusio UAB „Banga electronics“ vadovo, neteisėtų veiksmų ieškovei buvo padaryta žala, kurią sudaro dėl mokestinių įstatymų pažeidimo atsiradusi prievolė sumokėti 280 114,69 Eur baudą ir 16 787,53 Eur PVM delspinigius, iš viso – 296 902,22 Eur. Taigi nagrinėjamoje byloje įrodytos visos atsakovo, kaip buvusio įmonės vadovo, civilinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas turi atlyginti BUAB „Banga electronics“ padarytą žalą.
Dėl priteistos žalos dydžio ir galimybės jį mažinti
35. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovei BUAB „Banga electronics“ buvo padaryta žala, t. y. atsirado prievolė sumokėti baudą ir delspinigius, tačiau atsižvelgęs į tai, kad atsakovas R. P. jo vadovaujamo juridinio asmens atžvilgiu veikė ne tyčia, o nerūpestingai, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti mokestinės prievolės, įvertinęs gaunamą neįgalumo pašalpą, darbingumo lygi (40 proc.), amžių ir remdamasis CK 6.282 straipsnio 3 dalimi nusprendė sumažinti priteistinos žalos dydį nuo 296 902,22 Eur iki 90 000 Eur.
36. Apeliantas (atsakovas) R. P., nesutikdamas su tokiu sprendimu, prašo iš jo priteistą 90 000 Eur žalą mažinti dar labiau, teigdamas, kad toks pirmosios instancijos teismo sprendimo įvykdymas būtų neįmanomas dėl jo turtinės padėties (bankuose turimo lėšos – 810 Eur, kito turto neturi, vienintelės gaunamos pajamos – netekto darbingumo pensija), amžiaus (63 metai) ir sveikatos būklės.
37. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, nustatantis, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginami visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Kita vertus, visiško nuostolių atlyginimo principas nėra absoliutus – įstatyme numatyta galimybė taikyti šio principo išimtį. CK 6.251 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad nuo visiško nuostolių atlyginimo principo gali būti nukrypta ir CK 6.282 straipsnio pagrindu, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltę ar žalą padariusio asmens turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2012).
38. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką nagrinėjant civilines bylas dėl deliktinės civilinės atsakomybės žalos faktą ir dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, o aplinkybes, dėl kurių žalos atlyginimas turėtų būti sumažintas, – žalą padaręs asmuo. Nuostolių (žalos) atlyginimo mažinimas, kaip vieno iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo – išimtis, turi būti taikomas labai atsargiai ir tik tais atvejais, kai byloje konstatuotos jos taikymo sąlygos, ir sąžiningumas, protingumas ir teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019).
39. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovei priteistinos žalos dydžio, įvertino atsakovo R. P. nurodomas aplinkybes dėl jo amžiaus, sveikatos būklės, darbingumo lygio, gaunamą neįgalumo pašalpą ir, remdamasis šiais duomenimis, kaip minėta, nusprendė nukrypti nuo visiško nuostolių atlyginimo principo ir sumažinti ieškovei iš atsakovo priteistinos žalos dydį daugiau negu tris kartus. Taigi, dar kartą remtis iš esmės tais pačiais atsakovo nurodomais argumentais ir duomenimis bei dar labiau mažinti ir taip gan žymiai sumažintą žalos dydį, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo. Nors, apelianto (atsakovo) teigimu, jo turimo turto nepakaktų padengti priteistos žalos, tačiau šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija negali nesutikti su ieškove, kad priteistinos žalos dydis neturėtų būti vertinamas vien pagal atsakovo turimo turto ir gaunamų pajamų dydį. Priešingu atveju būtų nepagrįstai paneigti ieškovės, siekiančios jai padarytos žalos atlyginimo, interesai.
40. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti apelianto skundo ir mažinti dar labiau skundžiamu sprendimu ieškovei iš atsakovo R. P. priteistos žalos dydį nėra teisinio pagrindo.
Dėl procesinės bylos baigties
41. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino juridinio asmens valdymo organo (vadovo) pareigas ir civilinės atsakomybės taikymą reglamentuojančias CK ir kitų įstatymų normas, kasacinio teismo praktiką, todėl tenkinęs ieškinį iš dalies ir priteisęs iš atsakovo žalos atlyginimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
42. Apelianto R. P. apeliacinį skundą atmetus, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
43. Ieškovė UAB „Banga electronics“, pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės jų faktą ir dydį pagrindžiančių dokumentų nepateikė, todėl šios išlaidos nepriteistinos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.