Kauno apygardos teismo sprendimas

Procesinio dokumento kategorijos: 1.3.2.9. 1.3.2.9.7.; 2.6.10.2.4.2.; 2.6.10.5.2.15.

2020 m. spalio 1 d.

dalyvaujant ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Nemokumo sprendimai“ atstovui advokatui A. J.,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui R. P. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė prašė priteisti iš atsakovo R. P. 296 902,22 Eur nuostolių atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nagrinėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą 2012 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. 1A-239 patvirtino Klaipėdos teritorinės muitinės 2011 m. gruodžio 15 d. patikrinimo ataskaitą Nr. 1SM320051M. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos vyriausybės 2012 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. S-189(7-173/2012) nagrinėdama UAB „B. E.“ skundą nusprendė patvirtinti Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2012-07-18 sprendimą Nr. IA-239. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-745-365/2013 UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A26I-858/2014 nusprendė pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Klaipėdos teritorinė muitinė, vykdydama Muitines departamento 2015 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. 1A-178, atliko pakartotinį patikrinimą ir 2015 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. (SM32)-RŽ212-4 nusprendė atleisti pareiškėją nuo 2011 m. gruodžio 15 d patikrinimo ataskaita Nr. 1SM320051M apskaičiuotų 134 905,29 Eur (465 801 Lt) PVM delspinigių, 282 456,56 Eur (975 266 Lt) baudos ir neatleisti pareiškėjo nuo minėta ataskaita apskaičiuotų 16 787,53 Eur (57 964 Lt) PVM delspinigių ir 280 648,46 Eur (969 023 Lt) baudos. 2015 m. liepos 31 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimu Nr. 1A-346, nagrinėjant UAB „duomenys neskelbtini“ skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2015 m. balandžio 22 d. spendimo, nuspręsta atleisti UAB „duomenys neskelbtini“ nuo 2011 m. gruodžio 15 d. patikrinimo ataskaita Nr. 1SM320051M skirtos 533,77 Eur (1 843 Lt) baudos, likusioje dalyje patvirtinti Klaipėdos teritorinės muitinės 2015 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. (SM32)-RŽ212-4. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos vyriausybės 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. S-213(7-215/2015) patvirtino 2015 m. liepos 31 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimą Nr. 1A-346. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-5047-968/2016 nusprendė UAB „duomenys neskelbtini“ skundą dėl 2015 m. liepos 31 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimo Nr. 1A-346 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos vyriausybės 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. S-213(7-215/2015) atmesti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. sausio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3011-442/2018 nusprendė UAB „duomenys neskelbtini“ apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Įvertinus tiek Muitinės sprendimais paskirtas baudas ir apskaičiuotus delspinigius, tiek ir Muitinės sprendimus, kuriais iš dalies Bendrovė buvo atleista nuo baudos/delspinigių mokėjimo, iš viso Bendrovei priskaičiuota sumokėti 16 787,53 Eur delspinigių ir 280 114,69 Eur baudos. Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė 296 902,22 Eur žalą, kurią sudaro Klaipėdos teritorinės muitinės ir Muitinės departamento apskaičiuoti 16 787,53 Eur PVM delspinigių ir Klaipėdos teritorinės muitinės ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos paskirta 280 114,69 Eur bauda. Nurodė, kad atsakovo neteisėtus veiksmus sudaro jo kaip direktoriaus sprendimas taikyti tokią veiklos schemą, kuria būtų bandoma išvengti importo PVM mokesčio mokėjimo, tačiau dėl kurios įmonei buvo paskirta bauda ir priskaičiuoti delspinigiai. Bauda ir delspinigiai sudaro įmonės patirtą žalą. Direktorius atsako pagal civilinės teisinės atsakomybės taisykles, nes direktorių ir įmonę sieja ne tik darbo, bet ir fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai ( CK 2.87 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartimi UAB „duomenys neskelbtini“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2018 m. liepos 15 d. Bankroto administratoriumi paskirta UAB „Nemokumo sprendimai“.

Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau- ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 8 punktą, įmonės bankroto administratorius patikrino įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Bankroto administratorius neapsiribojo įstatyme nustatytu minimaliu 36 mėnesių sandorių tikrinimo laikotarpiu, bet patikrino ir ankstesniųjų metų įmonės sandorius. Teismų praktikoje yra nustatyta, kad administratorius turi teisę ginčyti ir per ilgesnį laiko tarpą nei 36 mėnesiai bankrutuojančios įmonės sudarytus sandorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3- 5- 611/2019, 44 punktas).

Administratorius nustatė, kad pagal Klaipėdos teritorinės muitinės 2011 m. gruodžio 15 d. ataskaitą ir vėlesnį 2015 m. gegužės 20 d. sprendimą, bei Muitinės departamento 2015 m. liepos 31 d. sprendimą, įmonei „duomenys neskelbtini“ buvo paskirta sumokėti 16 787,53 Eur delspinigių ir 280 114,69 Eur baudos, iš viso 296 902,22 Eur.

Tarp šalių nekilo ginčo, kad paskirti delspinigiai ir bauda nėra sumokėti. Bankroto administratorius vertina, kad tokia suma įmonei yra padaryta žala, už kurią yra atsakingas įmonės direktoriaus pareigas ėjęs atsakovas.

Atsakovas UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriaus pareigas ėjo nuo 2006 m. gruodžio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Bauda bendrovei „duomenys neskelbtini“ buvo paskirta už tai, kad laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d. įmonė deklaravo prekes 89 muitinės importo deklaracijose, tačiau importo PVM nemokėjo, nes pateikė muitinei informaciją, kad tas pačias prekes tiekia Latvijos įmonei „duomenys neskelbtini“, o pastaroji tas pačias prekes parduoda atgal bendrovei „duomenys neskelbtini“. Muitinės atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad įmonė pažeidė PVM įstatymo 35 straipsnį, neteisėtai pasinaudojo importo PVM mokesčio lengvata, sudarė apsimestinius (fiktyvius) sandorius su Latvijos įmone „duomenys neskelbtini“, nuslėpė tikruosius importuojamų prekių panaudojimo tikslus (t.1, b.l. 14-15). UAB „duomenys neskelbtini“ Klaipėdos teritorinės muitinės priimtą sprendimą skundė instancine tvarka, tačiau sprendimas nebuvo nei panaikintas, nei pakeistas, tik 2015 m. Klaipėdos teritorinė muitinė atliko pakartotinį patikrinimą ir sumažino bendrovei paskirtą baudą ir delspinigius, po bendrovės teiktų skundų galutine LVAT 2018 m. sausio 17 d. nutartimi paskirta bauda ir delspinigiai palikti galioti.

Įstatyme ir teismų praktikoje pripažįstamos civilinės atsakomybės atsiradimui būtinosios sąlygos yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 straipsniai). Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti taip pat būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,, duomenys neskelbtini“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „duomenys neskelbtini“ v. G. P., bylos Nr. 3K-7-444/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,, duomenys neskelbtini“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,, duomenys neskelbtini“ v. AB „SEB bankas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-553/2012). Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas byloje nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „duomenys neskelbtini“ v. A. G., bylos Nr. 3K-3-493/2012).

Pagal bendrą taisyklę, įtvirtintą kasacinio teismo praktikoje, įmonės veiklos teisėtumo, taip pat ir mokestinių prievolių vykdymo srityje, užtikrinimas yra vadovo fiduciarinės rūpestingumo pareigos elementas, nes vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2014; 2016 m. birželio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-701/2016). Taigi, tinkamas mokesčių apskaičiavimas ir jų mokėjimas siejamas su platesne vadovo pareiga tinkamai organizuoti finansinę apskaitą. Mokestinių prievolių valstybei vykdymas priskiriamas prie bendrovės vadovo pareigų, jam veikiant vidiniuose santykiuose su bendrove (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju nustatyta, kad atsakovas kaip įmonės vadovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir kvalifikuotas, nes pasirinko sudaryti fiktyvius sandorius su Latvijos įmone siekdamas nemokėti importo PVM mokesčių. UAB „duomenys neskelbtini“ veiksmų neteisėtumas (piktnaudžiavimas teise siekiant mokestinės naudos) konstatuotas ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-745-365/2013 (b.l. 39). Administracinių teismų nustatytos aplinkybės yra laikytinos turinčiomis prejudicinę reikšmę ir šioje byloje. Nors atsakovas teigė, kad administracinėse bylose jis nebuvo įtrauktas dalyvauti kaip trečiasis asmuo, tačiau jis kaip įmonės direktorius atstovavo įmonę ir jam visos bylų aplinkybės turėjo būti ir buvo žinomos. Teismas sprendžia, kad atsakovas R. P., kuris ginčo veiksmų atlikimo metu ėjo bendrovės direktoriaus pareigas, yra atsakingas už juridinio asmens veiksmus, nes juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus (CK 2.81 str.).

Atsakovo atstovė argumentavo, kad vadovo pasirinktas veiklos modelis (sudaryti fiktyvius sandorius su Latvijos įmone) sukėlė ne tik žalą įmonei (buvo paskirta bauda), bet ir naudą, nes įmonė neskelbė bankroto, išsaugojo darbo vietas, mokėjo mokesčius VSDFV biudžetui, sumažėjo skola kreditoriams nuo 1 595 394,46 Eur 2010 m. gruodžio 31 d. iki 432 957,02 Eur 2011 m. gruodžio 31 d., t. y. 1 162 437,44 Eur, todėl gautoji nauda yra didesnė, negu kad patirta žala. Teismas mano, kad šie atsakovės atstovės teiginiai yra nepagrįsti ir neįrodyti. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad dėl neteisėtų vadovo veiksmų bendrovė gali patirti ne tik žalą, bet ir naudą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-152-686/2015). Tačiau šiuo atveju teigti, kad visuma bendrovės darbuotojams sumokėtų atlyginimų, sumokėtų mokesčių nuo darbuotojams priskaičiuotų atlyginimų, bendrovės gauto pelno už laikotarpį nuo 2011 m. iki 2018 m., nebūtų buvusi gauta tuo atveju, jeigu įmonės vadovas nebūtų pasirinkęs sudaryti fiktyvių sandorių su Latvijos įmone, yra nelogiška ir neatitinka tikrovės. Tarp atsakovo pasirinkto PVM mokesčio išvengimo modelio ir įmonės egzistavimo dar septynerius metus iki bankroto, nėra priežastinio ryšio. Teismas mano, kad spręsdamas 2011 metų pradžioje atsiradusią mokestinę problemą, įmonės vadovas galėjo pasirinkti kitus, teisėtus būdus, galimai prašyti išdėstyti ar atidėti mokesčių mokėjimą, sudaryti mokestinės paskolos sutartį (Mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsnis). Pažymėtina, kad 2011 m. priskaičiuotas importo PVM mokestis (1 877 016,50 Eur) vėliau buvo sumokėtas. Atsakovo atstovė teigė, kad bankas 2011 m. atsisakė paskolinti įmonei lėšų sumokėti importo PVM, tačiau įrodymų, patvirtinančių šį teiginį, teismui nepateikė. Pažymėtina, kad Klaipėdos teritorinės muitinės 2011 m. gruodžio 15 d. ataskaitoje yra užfiksuoti kitokio turinio bendrovės atsikirtimai, o būtent, kad bendrovė, atsakydama į patikrinimo rezultatus pateikė paaiškinimą, kad trūkstamų lėšų skolinimasis trumpam laikui iš kredito įstaigų tikslu sumokėti prekių importo PVM užima daug laiko ir yra pakankamai sudėtinga procedūra, o ir skolintis iš banko tą lėšų sumą, kuri bus grąžinta valstybės, tas pačias prekes tiekiant į ES, nėra nei ekonomiškai pagrįsta, nei teisinga (t.1, b.l. 16). Teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė aplinkybės, kad 2011 m. įmonė „duomenys neskelbtini“ neturėjo jokios kitos išeities, kaip tik sudaryti fiktyvius sandorius su Latvijos įmone ir tokiu būdu išvengti mokesčių mokėjimo. Taip pat spręstina, kad atsakovo įvykdyti neteisėti veiksmai tiesiogiai nedavė įmonei jokios naudos, kurią būtų galima apskaičiuoti ir minusuoti iš bendrovei paskirtos baudos.

Atsakovo atstovė nurodė ir tai, kad įmonė jokios žalos nepatyrė, nes paskirtoji bauda ir delspinigiai nėra sumokėti, bankroto byloje tik patvirtintas baudos ir delspinigių dydžio VĮ Turto banko kreditorinis reikalavimas (DOK -7430 zip.priedai). Teismas sprendžia, kad kreditorinio reikalavimo patvirtinimas būtent ir parodo, kad įmonė yra patyrusi patvirtinto reikalavimo dydžio žalą, nes reikalavimo patvirtinimas sukūrė įmonei prievolę, kuri turi būti vykdoma (CK 6.38 str.). Teismų praktikoje bendrovės patirta žala yra laikoma paskirtos baudos ir delspinigiai už mokesčių sumokėjimą ne laiku (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-701/2017).

Taip pat atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį ir šiuo pagrindu atmesti ieškinį, nurodė, kad bankroto administratorius praleido 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, nustatytą CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte (ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių)) ( b.l. 114). Teismo nuomone, atsakovės nurodytas CK 1.125 str. 1 dalies 5 punkte nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) būtų taikytinas tik santykiuose tarp įmonės ir VĮ Turto banko, perėmusio Muitinės reikalavimą, tačiau šiuo atveju Muitinės reikalavimas priteisti baudą ir delspinigius buvo patvirtintas, kaip minėta, LVAT 2018 m. sausio 17 d. nutartimi, todėl teismo priteista suma buvo įtraukta į bankrutuojančios įmonės kreditorinių reikalavimų sąrašą.

Teismas nesutinka, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Reikalavimas šiuo atveju atsakovui yra pareikštas dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo, todėl ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas ne pagal CK 1.125 str. 5 dalies 1 p. nustatytas taisykles, o pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį, kurioje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Kaip jau minėta, bendrovei „duomenys neskelbtini“ bankroto byla buvo iškelta 2018 m. liepos 5 d. teismo nutartimi, nutartis įsiteisėjo 2018 m. liepos 15 d. Teismo nutartimi įmonės vadovui buvo nustatytas terminas per 10 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą ir dokumentus. Aplinkybė, kad administratorius, kaip bankrutuojančios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus ginantis subjektas, ieškinį reiškia dėl įmonės valdymo organų narių bei dalyvių veiksmais įmonei padarytos žalos atlyginimo, sudaro pagrindą ieškinio senaties terminą skaičiuoti būtent nuo to momento, kai apie tokią žalą sužino ar turėjo sužinoti bankroto administratorius. Bankrutuojančios įmonės administratorius sužino apie įmonės valdymo organų narių bei dalyvių veiksmais įmonei padarytą žalą ne anksčiau, negu įsiteisėja nutartis iškelti įmonei bankroto bylą ir paskirti jos bankroto administratorių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019 86 punktą). Šiuo atveju laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje nuosekliai laikosi pozicijos, jog ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte nustatytas 6 mėnesių terminas taikytinas tik bankroto administratoriaus pareigai patikrinti įmonės sandorius per paskutinius trejus metus iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau tai nėra ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas taikytinas toks, koks taikomas pagrindiniam reikalavimui – šiuo atveju reikalavimui dėl žalos atlyginimo, t. y. trejų metų senaties terminas (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-674-275/2020). Šioje byloje laikytina, kad administratorius dokumentus, kurių pagrindu galėjo spręsti apie galimą ieškovės teisių pažeidimą, gavo 2018 m. liepos 25 d., ieškinys byloje pareikštas 2019 m. gruodžio 18 d., todėl trejų metų ieškinio senaties terminas nepraleistas.

Atsakovas prašė sumažinti iš jo priteisiamos žalos atlyginimo dydį argumentuodamas, kad jo turtinė padėtis yra sunki, yra nedirbantis, iki senatvės pensijos amžiaus liko 3 metai, darbingumo lygis yra 40 proc., per mėnesį gauna tik 448 E. S. išmoką, santaupų neturi, bendrosios jungtinės nuosavybės teise turi gyvenamąjį namą duomenys neskelbtini. Teismo sprendimu priteisus iš atsakovo žalos atlyginimą, sprendimas būtų praktiškai neįvykdomas dėl atsakovo sveikatos būklės ir turtinės padėties, tokia situacija neatitiktų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų principų.

CK 6.282 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Kaltės samprata pateikiama CK 6.248 straipsnio 3 dalyje: laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Šioje normoje įtvirtintas vadinamasis protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus (lot. bonus pater familias) elgesio standartas, pagal kurį vertinama, ar žalą padaręs asmuo yra kaltas. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Kaip nurodoma kasacinėje praktikoje, jeigu asmuo veikia neteisėtai ir siekdamas padaryti žalos, tai jo veiksmai yra tyčiniai, o jeigu konkrečioje situacijoje neužtikrinamas būtinas atidumas ir rūpestingumas, tai yra neatsargumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010). Šiuo atveju negalima vertinti, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus siekdamas padaryti savo vadovaujamai įmonei žalos, todėl tyčios jo veiksmuose nebuvo. Sutiktina, kad atsakovas veikė neatsargiai, nerūpestingai savo atstovaujamo juridinio asmens atžvilgiu, lengvabūdiškai tikėjosi, kad pavyks imituoti sandorius ir išvengti mokestinės prievolės. Atsakovo turtinę padėtį iš dalies parodo jo gaunama neįgalumo pašalpa, darbingumo lygio pažyma, tačiau duomenų apie bankuose turimų lėšų dydžius, transporto priemones, nekilnojamąjį turtą ir to turto vertę, atsakovas nepateikė. Vis dėlto teismas vertina, kad atsižvelgiant į atsakovo gaunamą išmoką, amžių, net ir nevertinant kito atsakovo turimo turto, apie 290 000 Eur sumos išieškojimas būtų praktiškai neįgyvendinamas ir todėl neatitiktų CK 1.5 straipsnyje nustatytų teisingumo ir protingumo principų. Pažymėtina ir tai, kad paskirtoji bauda ir delspinigiai iš įmonės nėra realiai išieškoti, įmonė yra bankrutuojanti, todėl atlygintinos žalos dydžio sumažinimas kitų kreditorių teisių nepažeis. Teismas sprendžia, kad priteistinos žalos dydis mažintinas ir iš atsakovo priteistina 90 000 Eur žalos atlyginimo ( CK 6.282 str. 3 dalis).

Patenkinus pagrindinį reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, tenkintinas ir išvestinis reikalavimas dėl 5 proc. metinių palūkanų priteisimo nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ( CK 6.37 str. 2 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal LR CPK 80 str., 93 str. ir 96 str. nuostatas.

Ieškovo UAB „duomenys neskelbtini“ bylinėjimosi išlaidas sudarė 1331 Eur. Laikytina, kad ieškinys patenkintas 30,31 proc. Proporcingai patenkintiems reikalavimams ieškovui iš atsakovo priteistina 403,42 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovo R. P. bylinėjimosi išlaidos buvo 1800 Eur. Proporcingai atmestiems reikalavimams atsakovui iš ieškovo priteistina 1254,42 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Žyminis mokestis, kurio dydis yra 4269,02 Eur, iš atsakovės UAB „duomenys neskelbtini“ nepriteistinas, nes tai bankrutuojanti įmonė. Žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams (CPK 96 str. 1 d.), t. y. 1293,93 Eur. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (4,44 Eur) yra mažesnės, negu kad nustatytas minimalus priteistinas dydis, todėl nepriteistinos ( CPK 96str. 6 d., Kolegialių institucijų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Priteisti ieškovui BUAB „duomenys neskelbtini, iš atsakovo R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 90 000 Eur (devyniasdešimt tūkstančių eurų) nuostolių atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 403,42 Eur (keturis šimtus tris eurus ir 42 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo duomenys neskelbtini, 1254,42 Eur ( tūkstantį du šimtus penkiasdešimt keturis eurus ir 42 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 1293,93 Eur (tūkstantį du šimtus devyniasdešimt tris eurus ir 93 ct) žyminio mokesčio sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.