Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-05-19 · Civilinė byla Nr. e2A-674-275/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-19
Bylos Nr.
e2A-674-275/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11572-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė
Atsakovas
R. Č.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-674-275/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11572-2019-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.4.1.4; 2.1.5.1.2.7; 2.1.5.4; 2.6.10.5.2.17; 3.1.7.6 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Tatjanos Žukauskienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Remava“ ir apelianto (atsakovo) R. Č. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Remava“, kuriai atstovauja bankroto administratorius Petras Basijokas, ieškinį atsakovui R. Č. dėl įsakymų ir užskaitymų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo arba nuostolių atlyginimo bei palūkanų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas BUAB „Remava“ patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais nuo priėmimo momento atsakovo, kaip ieškovo įmonės direktoriaus, 2016 metais pasirašytus iš viso 28 įsakymus dėl atsakovo siuntimo į komandiruotes; pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento atsakovui išmokėto avanso užskaitymus priskaičiuotais padidintais dienpinigiais pagal avanso apyskaitas už bendrą 19 140 Eur sumą; taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo 19 140 Eur avansu išmokėtą sumą; arba priteisti iš atsakovo 19 140 Eur nuostolių atlyginimo ir kiekvieno iš alternatyvių reikalavimų tenkinimo atveju priteisti iš atsakovo penkių procentų procesines palūkanas.

2. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimi iškėlė UAB „Remava“ bankroto bylą, o 2018 m. vasario 2 d. nutartimi patvirtino kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą už 45 789,44 Eur sumą. Nuo 2015 m. liepos 28 d. iki bankroto bylos iškėlimo įmonės direktoriumi buvo atsakovas. Ieškovas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 6 d. iki 2016 m. gruodžio 23 d. atsakovas pasirašė iš viso 28 įsakymus, kuriais atsakovas tariamai buvo 28 kartus išsiųstas į komandiruotes į užsienį; šiose komandiruotėse praleistos 189 dienos. Pagal avanso apyskaitas už 2016 metus atsakovui buvo užskaityta (nurašyta) 19 140 Eur ir šia suma sumažintos atsakovo, kaip atskaitingo asmens, grąžintinos įmonei lėšos. Ieškovas pažymėjo, kad visi ginčijami įsakymai buvo fiktyvūs ir surašyti siekiant sukurti įmonės tariamą prievolę atsakovui dienpinigių forma, kuri vėliau panaudota užskaitymui (nurašymui) pagal avanso apyskaitas. Ginčijami įsakymai, ieškovo nuomone, gali būti pripažinti negaliojančiais vadovaujantis Civiliniame kodekse įtvirtintais sandorių negaliojimo pagrindais – pagal CK 1.86 straipsnį kaip tariami sandoriai. Ieškovas pažymėjo, kad įmonei veikiant pelningai, jos vadovas ar kiti darbuotojai nė karto nevyko į komandiruotes užsienyje ir tik įmonei susidūrus su mokumo problemomis pradėta taikyti praktika pasirašinėjant fiktyvius komandiruočių įsakymus. Įsakymus ir užskaitymus kaip tariamus sandorius pripažinus negaliojančiais, taikytina restitucija. Jeigu nebūtų tenkinamas reikalavimas dėl restitucijos taikymo, tai atsakovui taikytina atsakomybė už nuostolių įmonei padarymą, t. y. atsakovas turėtų atlyginti ieškovui 19 140 Eur sumą, kuria sumažėjo įmonės turtas atsakovui pasirašant fiktyvius įsakymus, pasisavinant įmonės lėšas ir taip pažeidžiant vadovo pareigas įmonei. Atsikirsdamas į atsakovo argumentus, kad tokia forma atsakovas gavo darbo užmokestį, ieškovas nurodė, kad bankroto byloje patvirtintas atsakovo kreditorinis reikalavimas dėl darbo užmokesčio, be to, 19 140 Eur suma netaikant nustatytų mokesčių vertintina kaip per didelė. Anot ieškovo, ieškinio senaties terminas praleistas dėl bankroto administratoriaus (fizinio asmens) didelio krūvio, be to, atsakovas vėlavo teikti dokumentus, kurių labai daug, todėl ieškovas prašė atnaujinti senaties terminą.

Atsiliepimas

3. Atsakovas R. Č. prašė ieškinį atmesti ir taikyti ieškinio senaties terminą.

4. Nurodė, kad ieškovas pareiškė du skirtingus ir vienas kitą eliminuojančius ieškinio reikalavimus. Teikdamas tokius ieškinio reikalavimus, ieškovas žino, kad dalis reikalavimų bus atmesti kaip nepagrįsti; taip ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes atsakovui tenka gintis dėl visų pareikštų reikalavimų, taip pat pažeidžiamas proceso ekonomiškumas. Be to, pareikšdamas patikslintą ieškinį, ieškovas pakeitė ieškinio ir pagrindą, ir dalyką, o tai daryti įstatymas draudžia. Atsakovas pažymėjo, kad darbo teisiniuose santykiuose priimtas įsakymas dėl komandiruotės yra įmonės vidaus dokumentas; tokių įsakymų Civilinis kodeksas nereglamentuoja ir nenustato galimybės juos pripažinti negaliojančiais remiantis Civilinio kodekso 1.86 straipsniu (kaip tariamų sandorių), todėl ieškovas pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą. Be to, atsakovo nuomone, darbo santykių specifiškumas iš viso paneigia restitucijos taikymo galimybę (darbuotojui gali būti reiškiamas tik reikalavimas dėl žalos atlyginimo). Atsakovas sutiko su ieškovo argumentais, kad jis nevyko į nagrinėjamas komandiruotes, tačiau pažymėjo, kad ieškovo prašoma priteisti 19 140 Eur suma nėra didelė vienerių metų laikotarpiu; tokią sumą padalinus dvylikai mėnesių gautųsi 1595 Eur, t. y. neturinti esminės reikšmės suma, dėl kurios įmonė būtų privesta prie bankroto. Ieškovo teigimu, tokia forma jis gavo darbo užmokestį ir bendra taip gautų lėšų suma yra protinga, nes įmonė nemaža, be to, pats ieškovas nurodė, kad 2016 metais įmonė vykdė veiklą. Kadangi buvo dedamos visos įmanomos pastangos įmonės išsaugojimui ir veiklos tęstinumui, tai, atsakovo teigimu, įmonei žalos padaryta nebuvo, o prašoma priteisti 19 140 Eur suma (metų laikotarpiui) nelaikytina esmine aplinkybe lėmusia įmonės bankrotą. Kadangi įmonės dokumentai bankroto administratoriui perduoti 2018 m. sausio 12 d., tai ieškovas praleido 6 mėnesių ieškinio senaties terminą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui BUAB „Remava“ iš atsakovo R. Č. 19 140 Eur nuostolių atlyginimo ir penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos 19 140 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. balandžio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė.

6. Nurodė, kad nagrinėjamas ieškinys pareikštas 2019 m. balandžio 15 d. (ir pradiniu ieškiniu buvo reikalaujama pripažinti negaliojančiais įsakymus dėl atsakovo komandiruočių, o reikalavimas pripažinti negaliojančiais ir užskaitymus pareikštas (tik) 2019 m. birželio 3 d.), tai teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad ieškovas praleido Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte (2018 m. spalio 25 d. įstatymo Nr. XIII-1593 redakcija, galiojanti nuo 2018 m. gruodžio 1 d.) įtvirtintą sutrumpintą 6 mėnesių terminą reikšti ieškiniams būtent dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Kadangi šis 6 mėnesių trukmės terminas praleistas daugiau negu 9 mėnesius pradinio ieškinio kontekste ir daugiau negu 10 mėnesių papildytų ieškinio reikalavimų kontekste, tai teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kuriais apeliuojama į neva svarbias termino praleidimo priežastis. Pažymėjo, kad 6 mėnesių terminas, teismo vertinimu, turėtų būti pakankamas aktyviai veikiančiam bankroto administratoriui ne tik susipažinti su gautais įmonės dokumentais, bet ir pareikšti atitinkamą ieškinį teisme.

7. Konstatavo, kad ieškovo ginčijami įsakymai ir užskaitymai, teismo vertinimu, sukėlė konkrečius materialiuosius teisinius padarinius, nes, be kita ko, remiantis jais įforminta atsakovo teisė į jo turėtas įmonės lėšas iš viso už 19 400 Eur sumą. Atsižvelgdamas į tai, teismas nesutiko su ieškovo argumentais dėl ginčijamų užskaitymų vertinimo kaip tariamųjų sandorių (CK 1.86 straipsnis). Teismo vertinimu, ieškovo ginčijami užskaitymai, jeigu ir galėtų būti pripažįstami negaliojantys sandorių negaliojimo pagrindais, tai greičiau kaip apsimestiniai (CK 1.87 straipsnis), o ne kaip tariamieji. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šioms aplinkybėms nustatyti nepakanka į bylą pateiktų įrodymų (ir juolab ieškovas tokių aplinkybių net neįrodinėjo, nes ši ieškinio reikalavimų dalis pareikšta kitokiu faktiniu pagrindu), tai teismas savo iniciatyva nesiima spręsti dėl užskaitymų pripažinimo niekiniais (apsimestiniais) sandoriais, juolab kad, jau nurodyta, šį ieškinio reikalavimų dalį atmetė taikant ieškinio senaties terminą.

8. Nurodė, kad reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-421/2016, 32-34 punktai). Akivaizdu, kad šio senaties termino (netgi jį skaičiuojant nuo dokumentų administratoriui perdavimo dienos) ieškovas nepraleido, todėl ieškinio reikalavimams dėl nuostolių atlyginimo senaties terminas netaikytinas.

9. Nurodė, kad ginčijamais užskaitymais suteikiant atsakovui galimybę fiktyviais pagrindais pasilikti sau įmonės lėšas pažeistos tiek Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendrojo pobūdžio pareiga (laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos), tiek Civilinio kodekso 2.87 straipsnio 1, 2 dalyse bei Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos specialiosios atsakovo, kaip įmonės vadovo, pareigos juridinio asmens atžvilgiu veikti sąžiningai, būti lojaliu juridiniam asmeniui, taip pat veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Šie atsakovo neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) lėmė ieškovo įmonės nuostolius (turto netekimą) už bendrą 19 400 Eur sumą (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Priežastinis ryšys tarp nurodytų atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovo nuostolių (CK 6.247 straipsnis) pakankamai akivaizdus – įmonės turto sumažėjo būtent tiek, kiek užskaityta dienpinigių pagal atsakovo fiktyviai surašytus įsakymus dėl komandiruočių. Priežastinio ryšio kontekste teismas atmeta kaip teisiškai nereikšmingus atsakovo atsikirtimus, kuriais 19 140 Eur suma nevertinama kaip didelė-esminė suma ir (arba) nurodoma, kad tokia suma negalėjo turėti įtakos įmonės bankrotui. Pažymėjo, kad ieškinio reikalavimai negrindžiami įmonės mokumo sunkumais ar bankroto bylos iškėlimo (neiškėlimo) aplinkybėmis. Nagrinėjamu ieškiniu reikalaujama atlyginti įmonei padarytą žalą (nuostolius) atsakovui be teisinio pagrindo pasisavinant įmonės lėšas (jų įmonei negrąžinant fiktyviais pagrindais). Kadangi atsakovo neteisėti veiksmai atlikti jam būtent ir siekiant tokių padarinių, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjami nuostoliai įmonei padaryti atsakovo tyčiniais veiksmais (CK 6.248 straipsnio 2, 3 dalys).

10. Teismas sprendė, kad ieškovas pakankamai įrodė visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, todėl ieškinio dalis dėl nuostolių atlyginimo tenkinama ir iš atsakovo priteisiama 19 140 Eur nuostolių. Be to, tenkinant ieškovo prašymą ir vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteisiamos penkių procentų procesinės palūkanos. Kitus šalių argumentus ir nurodomas aplinkybes (pavyzdžiui, dėl galimybės darbdavio įsakymus ginčyti sandorių negaliojimo pagrindais, dėl įmonės veiklos nuostolingumo, veiklos vykdymo ar nevykdymo, įmonės nemokumo atsiradimo ir kt.) teismas vertino kaip mažareikšmius ir (arba) neturinčius teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei (bylos baigčiai), todėl išsamiau jų nenagrinėjo (CPK 265 straipsnis).

Atsiliepimas

11. Nurodė, kad atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys tenkinamas tik iš dalies ir kad tenkinama tik ta reikalavimų dalis, kurią ieškovas pareiškė jau po atsakovo atsiliepimo į ieškinį pateikimo (ir iš esmės atsižvelgęs į atsakovo atsiliepime nuodytus argumentus), teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, nusprendė nė vienai šaliai neatlyginti patirtų bylinėjimosi išlaidų. Be to, pažymėjo, kad ieškovo pareikštų ir šiuo sprendimu atmestų ieškinio reikalavimų dalis nulėmė gerokai platesnes bylos nagrinėjimo ribas ir atitinkamai didesnes atsakovo (jo atstovės) darbo ir laiko sąnaudas atsikertant į nepagrįstų ieškinio reikalavimų dalį, todėl nurodytas procesinis sprendimas nė vienai šaliai neatlyginti patirtų bylinėjimosi išlaidų grindžiamas ir CPK 93 straipsnio 4 dalimi.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12. Apeliantas (atsakovas) R. Č. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo apelianto R. Č. apeliacinį skundą tenkinti ir panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimą Nr. e2-17107-905/2019, ieškovo BUAB „Remava“ bankroto administratoriaus Petro Basijoko ieškinį atmesti; arba bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovui R. Č. iš ieškovo BUAB „Remava“ bankroto administratoriaus Petro Basijoko.

12.1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas civilinę bylą Nr. e2-17107-905/2019 padarė šiurkščius procesinės teisės pažeidimus, kadangi leido BUAB „Remava“ bankroto administratoriui Petrui Basijokui į vieną ieškinį sujungti kelis visiškai atskirus ieškinius, kurie tarpusavyje nesusiję. Taip pat nagrinėjant civilinę bylą buvo šiurkščiai pažeistas rungimosi principas, kadangi BUAB „Remava“ bankroto administratorius Petras Basijokas, gavęs motyvuotą ir pagrįstą apelianto R. Č. atsiliepimą į jo ieškinį, kardinaliai pakeitė savo poziciją, išsitaisė klaidas pagal pateiktą apelianto atsiliepimą, dėl ko teismas būtų atmetęs jo pirminį ieškinį ir tada teismui pateikė pataisytą visiškai naują ieškinį, kurį iš tikrųjų jungia keli ieškiniai, tam kad pirmosios instancijos teismas bet kokiu atveju nors vieną iš ieškinių (ieškinio savarankiškų reikalavimų) tenkintų.

12.2. Šioje byloje ieškovas BUAB „Remava“ 2019 m. birželio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė naują patikslintą ieškinį, kurį pavadino patikslintas ieškinys dėl įsakymų dėl komandiruočių, užskaitymų pagal avansines apyskaitas pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo arba nuostolių atlyginimo. Tai, jog BUAB „Remava“ atstovas sujungė į vieną patikslintą ieškinį kelis ieškinius, pastebėjo ir civilinę bylą Nr. e2-17107-905/2019 nagrinėjęs teisėjas. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. birželio 5 d. nutartimi Nr. e2-17107-905/2019 labai pagrįstai konstatavo, jog ieškovo patikslintas ieškinys turi trūkumų. Nepaisant to, ieškovas BUAB „Remava“ vietoj to, kad pataisytų Vilniaus miesto apylinkės 2019 m. birželio 5 d. nutartyje nurodytus trūkumus, šią teismo nutartį apskundė atskiruoju skundu, po ko teismas ieškovo atskirąjį skundą tenkino ir patikslintą ieškinį (toks, koks buvo pateiktas su visais trimis skirtingais reikalavimais) priėmė.

12.3. Pažymėjo, kad ieškovas BUAB „Remava“ atstovas Petras Basijokas pateikė teismui ne pareiškimą dėl ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimo, bet 2019 m. birželio 3 d. patikslintą ieškinį, tačiau papildomai suformulavo visiškai naujus reikalavimus dėl avansinių apyskaitų pripažinimo negaliojančiomis ir nuostolių atlyginimo, bei nurodė naujas aplinkybes bei naujas teisės normas, o tai yra ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimas CPK 141 straipsnio prasme. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai tenkino ieškovo atskirąjį skundą ir pasinaikino savo 2019 m. birželio 5 d. nutartį. Tam, kad būtų užtikrintos abiejų šalių teisės, o ypač rungimosi principas, teismas turėjo atskirąjį skundą išsiųsti atsakovui atsiliepimui pateikti ir tuomet bylą perduoti apeliacinės instancijos teismui, kuris išspręstų esminį klausimą šioje byloje – ar patikslintas ieškinys atitinka CPK 141 str. reikalavimus – ar buvo pakeistas ieškinio dalykas ir pagrindas, ar ne.

12.4. Atkreipė dėmesį į tai, kad BUAB „Remava“ atstovo Petras Basijokas savo 2019 m. birželio 3 d. patikslintame ieškinyje visiškai nenurodė ir neįrodinėjo, kad buvusio vadovo (atsakovo) R. Č. neva neteisėti veiksmai (priimti įsakymai dėl komandiruočių, kurių pagrindu sumažintas grąžintino avanso suma), sukėlė kokią nors žalą įmonės kreditoriams ar kad tokie veiksmai įtakojo įmonės nemokumą, o jeigu ir sukėlė, tai kokia konkreti žala įmonei buvo padaryta. Tikslios žalos BUAB „Remava“, kuri neva buvo padaryta atsakovo R. Č. veiksmais, neskaičiavo ir pats pirmosios instancijos teismas. Kadangi valdymo organų nariai negali iš anksto žinoti, ar jų sprendimai ekonomiškai pasiteisins, nes verslo rezultatai priklauso nuo daugelio rinkos veiksnių, todėl ir atsakomybė jiems turėtų būti taikoma ne už neigiamą ekonominį jų veiksmų rezultatą (ekonomiškai nepasiteisinusį sprendimą), kurio padarinių numatyti jie neturėjo galimybės, bet už jų veiksmus sprendimo priėmimo metu, t. y. jų teisėtumą – ar sprendimo priėmimo metu jie galėjo pagrįstai ir sąžiningai tikėti, kad šis sandoris gali būti nenaudingas (ar žalingas) bendrovei.

12.5. Pažymėjo, kad paties įsakymo dėl komandiruotės priėmimas nereiškia, kad vadovas pažeidė įstatymo nustatytas ir (ar) fiduciarines pareigas įmonei. Tai, kad buvo priimtas įsakymas dėl komandiruotės ir buvo priskaičiuoti dienpinigiai, tačiau asmuo neišvyko į komandiruotę nesudaro pagrindo daryti išvados, kad dėl to kilo žala įmonei, o jeigu ir kilo, pirmosios instancijos teisme nebuvo tiksliai apskaičiuota, kokia konkreti žala įmonei buvo padaryta. Be to teismas visiškai nesigilino ir nenagrinėjo, kad įmonės vadovas R. Č. 2016 metais dirbo ir vykdė veiklą tos pačios įmonės UAB „Remava“ labui. Vietoj komandiruotės vadovas R. Č. sudarinėjo pelningas sutartis su kitomis įmonėmis, UAB „Remava“ gavo pajamų, ir sudarytų sandorių suma (gautinos įmonės pajamos) gerokai didesnė, nei išmokėti dienpinigiai. (pvz.: šioje byloje yra duomenys, jog komandiruočių metu buvo sudarytos tokios sutartys: 2016-04-07 Rangos sutartis su UAB „Sumani inžinerija“, kurios suma 6392,43 EUR; 2016-06-15 Rangos sutartis su UAB „Sumani inžinerija“, kurios suma 32065 EUR).

12.6. Apeliantas laikosi pozicijos, jog apskritai nebuvo jokio sandorio, dėl kurio galėjo atsirasti žala įmonei ar jos kreditoriams. Buvo priimtas vidinis lokalinis aktas – įsakymas dėl komandiruotės, kurio pagrindu buvo sumažinta atskaitingo asmens avanso suma. Tačiau šie veiksmai jokios žalos įmonės kreditoriams nepadarė, nes veikla buvo vykdoma toliau ir juo labiau tokie veiksmai neįtakojo įmonės nemokumo ir bankroto.

12.7. Nurodė, kad komandiruočių metu buvo sudaryta 2016-04-07 Rangos sutartis su UAB „Sumani inžinerija“, kurios suma 6392,43 EUR ir 2016-06-15 Rangos sutartis su UAB „Sumani inžinerija“, kurios suma 32 065 EUR), iš pateiktų dokumentų (iš 2017 m. didžiosios knygos) matyti, kad 2017 m. buvo gauta pelno iš suteiktų paslaugų 8465,15 EUR sumoje. Paminėjo, kad taip pat tiek 2016 m., tiek 2017 m. buvo mokamas ir darbo užmokestis darbuotojams, taigi įmonė vykdė normalią veiklą ir gaudavo pajamos. Be to, esant atsakovui įmonės vadovui buvo padengtas net 7000 EUR įsiskolinimas Sodrai, kas taip pat parodo jo ketinimus išsaugoti įmonę ir toliau vystyti jos veiklą.

12.8. Dėl bylinėjimosi išlaidų nurodė, kad tik vienas reikalavimas (3 – dėl nuostolių atlyginimo) buvo patenkintas, kiti du atmesti, vadinasi tenkinta 33,33 proc. ieškinio reikalavimų, atmesta – 66,67 proc. ieškinio reikalavimų. Atsakovas R. Č. šioje byloje advokato pagalbai patyrė 1050 EUR išlaidų. Ieškovo bylinėjimosi išlaidos sudaro 96,95 EUR išlaidos antstoliui už laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymą bei 700 EUR realiai patirtų (apmokėtų) advokato pagalbos išlaidų, viso 796,95 EUR. Taigi, pirmosios instancijos teismas atmesdamas 66,67 proc. ir tenkindamas 33,33 proc. ieškinio reikalavimų turėjo proporcingai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas ieškovui ir atsakovui, kaip tai numato CPK 93 str. 2 d., tačiau teismas to nepadarė. Apelianto nuomone teismas visiškai nepagrįstai nutarė nė vienai šaliai neatlyginti patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes tai prieštarauja CPK 93 str. 2 d. Apeliantas nurodo, kad 66,67 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų (1050 EUR) sudaro 700,04 EUR. Ieškovo 33,33 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų (796,95 EUR) sudaro 265,62 EUR. Padarius įskaitymą, atsakovui turėjo būti priteista bent 437,42 EUR (700,04 EUR – 265,62 EUR = 437,42 EUR).

Atsiliepimas

2. Ieškovas BUAB „Remava“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atmesti apelianto R. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-17107-905/2019.

13.1. Nurodė, kad patikslinto ieškinio priėmimo klausimas buvo išspręstas neskundžiamą teismo 2019 m. birželio 14 d. nutartimi, o 2019 m. liepos 10 d. nutartimi teismas suteikė apeliantui pakankamai laiko pateikti argumentus atsikertant į Ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus. Be to apeliantas bando klaidinti teismą teigdamas, jog ieškovė patikslintu ieškiniu pakeitė savo reikalavimo dalyką ir pagrindą. Teismų praktikoje yra nuosekliai laikomais pozicijos, jog: ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Skirtingai nei faktinis, ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas teismui neprivalomas ir jo nesaisto <...> CPK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ieškovo teisė keisti ieškinio pagrindą arba dalyką. Atsižvelgiant i prieš tai aptarta teisini ir faktini ieškinio pagrindo aspektus, laikytina, kad ši norma yra dėl faktinio ieškinio pagrindo keitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019, žr. 37 - 39 nutarties punktus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2011; Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-847-436/2017, žr. nutarties 11 punktą; Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1815-555/2013).

13.2. Pažymėjo, kad apeliantas savo Skunde sąmoningai nenurodo, jog apeliantas teismui teiktuose savo procesiniuose dokumentuose net neginčijo ieškovės ieškinio faktinio pagrindo, t. y. Apeliantas net neįrodinėjo faktinės aplinkybės, jog iš tikrųjų vyko į ginčijamuose įsakymuose nurodytas komandiruotes ir šios komandiruotės buvo realios. Be to, palyginus atsakovo atsiliepimo į pradinį apeliantės ieškinį ir atsakovo atsiliepimo į patikslintą apeliantės ieškinį turinį matyti, jog šių procesinių dokumentų turinys skiriasi tik labai nežymiai ir yra iš esmės analogiškas. Todėl apelianto argumentai, kad ieškovei pateikus patikslintą ieškinį neva buvo suvaržyta apelianto teisė į teisminę gynybą, neturi jokio teisinio ir faktinio pagrindo.

13.3. Nurodė, kad iš apelianto avanso apyskaitų (b. 1.1,1. 56 - 65) matyti, kad Apeliantas, kaip atskaitingas asmuo, per 2016 metus įnešė į Ieškovės kasą 8 341,31 EUR ( 2016-10 mėn. - 1 431,31 EUR, 2016-11 mėn. - 1 650,00 EUR, 2016-12 mėn. - 5.260,00 EUR); komandiruotėms išleido -19.140,00 EUR, o kitoms Ieškovės reikmėms išleido 4 333,42 EUR ( 31.814,73 EUR - 19 140,00 EUR - 8 341,31 EUR = 4 333,42 EUR). Nežiūrint į tai, kad 2016-01-01 Apelianto, kaip atskaitingo asmens, likutis 2016-01-01 buvo 26 233,12 EUR per 2016 metus Apeliantas ,kaip atskaitingas asmuo, iš Ieškovės gauna papildomai 13 700,00 EUR piniginių lėšų sumą (1 620,00 EUR, 2016-05 mėn. + 4 000,00 EUR, 2016-06 mėn. + 3 150,00 EUR, 2016-07 mėn. + 2 400,00 EUR, 2016-08 mėn. + 1 400,00 EUR, 2016-10 mėn. + 1 130,00 EUR, 2016-12 mėn.). Aukščiau nurodytos piniginių lėšų sumos ir jų panaudojimas per 2016 metus leidžia daryti išvadą, kad apeliantas įnašus į ieškovės kasą - 8 341,31 EUR ir išlaidas ieškovės ūkinėms reikmėms Lietuvoje - 4 333,42 EUR vykdė iš naujai gautų piniginių lėšų, skirtų apeliantui, kaip atskaitingam asmeniui - 13 700,00 EUR. Taigi, apeliantas, siekdamas išvengti pareigos grąžinti Ieškovei 19.140,00 EUR piniginių lėšų sumą, kaip atskaitingas asmuo, pasirašė fiktyvius įsakymus ir jų pagrindu atliko fiktyvius užskaitymus, kurių pagrindu šią pinigų sumą įformino kaip sau išmokėtus dienpinigius. Nesant fiktyvių užsakymų ir dienpinigių, apelianto, kaip atskaitingo asmens, skola įmonei padidėja 19.140,00 EUR suma.

13.4. Pažymėjo, kad apeliantas savo skunde nepagrįstai teigia, kad teismas apelianto atžvilgiu privalėjo taikyti verslo sprendimų priėmimo taisyklę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje nuosekliai laikosi pozicijos, jog „nustačius, kad bendrovės vadovo sprendimas yra akivaizdžiai neprotingas ūkinės komercinės rizikos aspektu, bendrovės vadovo sprendimui netaikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė, todėl už šį sprendimą bendrovės vadovui gali kilti civilinė atsakomybė, jei įrodomos kitos civilinės atsakomybės sąlygos“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019, žr. nutarties 38 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-916/2018, žr. nutarties 19 punktą). Ieškovės įstatų 6.2 punktas nustato, jog bendrovės vadovas neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra priešingi įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybinę - ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi (prekių, paslaugų ar darbų pirkimas didesnėmis arba jų pardavimas mažesnėmis negu rinkos kainomis, bendrovės turto švaistymas) ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi.

13.5. Nurodė, kad ieškovė negali sutikti su apelianto argumentu, jog ieškovė gavo naudos iš to paties veiksmo, t. y. iš fiktyvių įsakymų pasirašymo. Akivaizdu, jog pasirašant fiktyvų įsakymą, apeliantas apskritai neketino vykti į jokias komandiruotes, o sutarčių su klientais sudarinėjimas įėjo į apelianto, kaip ieškovės vadovo, darbo funkcijas ir šios sutartys būtų buvusios sudarytos ir vykdomos nepriklausomai nuo to, ar apeliantas būtų išvykęs į komandiruotę. Priešingas aiškinimas prieštarautų elementariai logikai - juk jeigu bendrovės vadovas išvyksta į komandiruotę, bendrovė vis vien vykdo savo veiklą ir sudaro sutartis su kontrahentais (tokiais atvejais bendrovės vadovas išvykdamas į komandiruotę paprastai įgalioja dokumentus pasirašyti kitą bendrovės darbuotoją). Į bylą pateikti ieškovės darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad tuo laikotarpiu, kai buvo įforminti fiktyvūs įsakymai dėl komandiruočių Ieškovė iš viso turėjo 11 darbuotojų, taip pat ir komercijos direktorių, kuris ir būtų pasirašinėjęs sutartis su Ieškovės klientais, jeigu apeliantas būtų iš tikrųjų vykęs į komandiruotes. Taigi, jokios naudos iš apelianto neteisėtų veiksmų Ieškovė apskritai negavo.

13.6. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad Ieškovės ieškinys buvo patenkintas tik iš dalies. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog alternatyvių ieškovo reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės. Tokių reikalavimų esmė yra ta, kad vienas ieškinio reikalavimas pašalina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises arba įstatymo saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2019, žr. teismo nutarties 28 punktą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2009). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu ieškovas padarė išvadą, jog tuo atveju, kai yra visiškai patenkinamas vienas iš kelių alternatyvių ieškinio reikalavimų, yra laikytina, jog ieškovo pateiktas ieškinys yra patenkintas visiškai, nes juo yra apginamos ieškovo pažeistos subjektines teisės. Taigi, yra laikytina, kad Ieškovės ieškinys Apeliantui Teismui patenkinus alternatyvų Ieškovės ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, buvo patenkintas visiškai ir Ieškovė apskritai neprivalo atlyginti Apeliantui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

13.7. Nurodė, kad bendras ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis šioje byloje yra 1 911,95 EUR, o 33,33 procento šių išlaidų sudaro 637,32 EUR. Todėl net ir tuo atveju, jeigu teismas laikytų apelianto skunde nurodomus argumentus dėl ieškovės ieškinio reikalavimų patenkinimo proporcijos pagrįstais, atlikus įskaitymą iš ieškovės apelianto naudai gali būti maksimaliai priteista 62,72 EUR bylinėjimosi išlaidų (700,04 EUR-637,32 EUR).

3. Apeliantas (ieškovas) BUAB „Remava“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2- 17107-905/2019 dalį, kuria buvo atmesti ieškovės BUAB „Remava“ reikalavimai dėl ieškovės BUAB „Remava“ direktoriaus įsakymų dėl atsakovo R. Č. siuntimo į komandiruotes ir ieškovės BUAB „Remava“ atsakovui R. Č. išmokėto avanso liekanų užskaitymų priskaičiuotais padidintais dienpinigiais pagal UAB „Remava“ avanso apyskaitas už 2016 metus pripažinimo negaliojančiais ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - įsakymus ir išmokėto avanso liekanų užskaitymus pripažinti negaliojančiais; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2- 17107-905/2019 dalį, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė nė vienai šaliai neatlyginti patirtų bylinėjimosi išlaidų ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - priteisti iš atsakovo R. Č. ieškovės BUAB „Remava“ naudai visas bylą nagrinėjant pirmąja instancija ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

14.1. Nurodė, kad LR ĮBĮ 11 str. 5 dalies 8 punkte nustatytas 6 mėnesių terminas bankroto administratoriui ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nėra ieškinio senaties terminas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje nuosekliai laikosi pozicijos, jog ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatytas 6 mėnesių terminas taikytinas tik bankroto administratoriaus pareigai patikrinti įmonės sandorius per paskutinius trejus metus iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau tai nėra ieškinio senaties terminas. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostata nekeičia ieškinio senaties termino eigos, jos pradžios skaičiavimo taisyklės. Šis laikotarpis ne apibrėžia ieškinio senaties termino eigos pradžią, bet juo siekiama užtikrinti operatyvią ir sklandžią įmonės bankroto proceso eigą, sudaryti galimybę tinkamai vykdyti įstatymu administratoriui nustatytas funkcijas. Ieškinio senaties terminas išlieka priklausomas nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši atsiranda nuo tos dienos, kurią administratorius sužinojo apie įmonės sandorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-421/2017, prašome žiūrėti nutarties 33 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 503/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-105- 450/2019, prašome žiūrėti nutarties 52 punktą; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-177-370/2019, prašome žiūrėti nutarties 33 punktą). Taigi, LR ĮBĮ 11 str. 5 dalies 8 punkte nustatytas 6 mėnesių terminas nėra nei ieškinio senaties, nei naikinamasis terminas kreiptis į teismą ir jo praleidimas negali užkirsti kelio pareikšti ieškinį ar jį nagrinėti teisme, taip pat nėra pagrindas ieškinį atmesti. Todėl Teismas savo sprendime nepagrįstai nusprendė atmesti apeliantės ieškinio reikalavimus dėl įsakymų ir užskaitymų (kaip sandorių) pripažinimo negaliojančiais tuo pagrindu, jog Apeliantė praleido LR ĮBĮ 11 str. 5 dalies 8 punkte nustatytą 6 mėnesių terminą ieškiniui pareikšti.

14.2. Nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovas savo teismui raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose neprašė taikyti ieškinio senaties (b. t. I, I. 172 - 178, b. t. II, I. 47 - 56, b. t. III, I. 31 - 35). Šioje byloje vykusių Teismo posėdžių garso įrašai taip pat patvirtina, jog Atsakovo atstovė žodžiu nepateikė Teismui prašymo taikyti ieškinio senatį ir žodinio bylos nagrinėjimo metu (b. t. II, 1.138 - 139, b. t. III, I. 42 - 43). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, jog bylos šaliai norint pasinaudoti ieškinio senatimi, tokį reikalavimą ji turi pareikšti teismui per įmanomai trumpiausią laiką, tai nurodant atsiliepime į ieškinį arba vėliau teisminio nagrinėjimo metu, tačiau tik pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1178/2001). Teismas nagrinėjamoje byloje bet kokiu atveju neturėjo teisės savo iniciatyva taikyti ieškinio senaties, nes to nereikalavo atsakovas.

14.3. Pažymėjo, kad teismas savo sprendimo 3 puslapyje nurodė, jog apeliantės ginčijami įsakymai ir užskaitymai sukėlė konkrečius materialiuosius teisinius padarinius, nes, be kita ko, remiantis jais įforminta atsakovo teisė į atsakovo turėtas įmonės lėšas iš viso už 19 140,00 EUR sumą, todėl nurodė, jog teismas nesutinka dėl ginčijamų užskaitymų vertinimo kaip tariamųjų sandorių (CK 1.86 straipsnis). Tačiau savo sprendimo 4 puslapyje teismas jau nurodė, kad sutiktina su Apeliantės argumentais, kad tokiais atsakovo, kaip įmonės vadovo, veiksmais - darant užskaitymus (nurašymus) pagal fiktyviuose įsakymuose nurodomus dienpinigių dydžius - įmonei padaryta turtinė žala, t. y. be teisėto pagrindo perleistos įmonės lėšos (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Be to teismas savo sprendime konstatavo, jog byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad pagal ginčijamus įsakymus Atsakovas nevyko į komandiruotes. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijami įsakymai dėl komandiruočių buvo fiktyvūs ir nė į vieną komandiruotę Atsakovas nebuvo išvykęs, fiktyvių įsakymų pagrindu atlikti dienpinigių užskaitymai taip pat yra laikytini fiktyviais, nes yra padaryti fiktyvių įsakymų pagrindu. Atsakovo teisė į priskaičiuotus dienpinigius kyla būtent iš šioje byloje ginčijamų įsakymų, nes remiantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įsakymo 21 str. 1 d. juridinis pagrindas komandiruotės įforminimui yra juridinio asmens vadovo įsakymas (sprendimas).

14.4. Nurodė, kad teismas savo sprendime nepagrįstai konstatavo, jog Apeliantės ieškinys yra tenkintinas iš dalies. Apeliantė savo ieškinyje buvo pareiškusi du alternatyvius reikalavimus: (i) pripažinti įsakymus dėl Atsakovo siuntimo į komandiruotes ir Apeliantės Atsakovui išmokėto avanso liekanų užskaitymus priskaičiuotus padidintais dienpinigiais pagal Apeliantės avanso apyskaitas už 2016 m. negaliojančiais ir taikyti restituciją bei priteisti iš Atsakovo Apeliantės naudai 19.140,00 EUR arba (ii) pripažinti įsakymus dėl Atsakovo siuntimo į komandiruotes ir Apeliantės Atsakovui išmokėto avanso liekanų užskaitymus priskaičiuotus padidintais dienpinigiais pagal Apeliantės avanso apyskaitas už 2016 m. negaliojančiais ir alternatyviai priteisti iš Atsakovo Apeliantės naudai 19.140,00 EUR nuostolių atlyginimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog alternatyvių ieškovo reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės. Tokių reikalavimų esmė yra ta, kad vienas ieškinio reikalavimas pašalina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises arba įstatymo saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2019, žr. teismo nutarties 28 punktą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylu skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2009). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu yra darytina išvada, jog tuo atveju, kai yra visiškai patenkinamas vienas iš kelių alternatyvių ieškinio reikalavimų, yra laikytina, jog ieškovo pateiktas ieškinys yra patenkintas visiškai, nes juo yra apginamos asmens pažeistos subjektines teisės.

14.5. Pažymėjo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi LR CPK 93 str. 4 d. nepriteisdamas iš Atsakovo Apeliantės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teismo išvada, kad apeliantės pareikštų ir teismo sprendimu atmestų ieškinio reikalavimų dalis nulėmė gerokai platesnes bylos nagrinėjimo ribas ir atitinkamai didesnes atsakovo (jo atstovės) darbo ir laiko sąnaudas atsikertant į nepagrįstų ieškinio reikalavimų dalį yra visiškai nepagrįsta.

4. Atsakovas R. Č. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovo BUAB „Remava“ bankroto administratoriaus Petro Basijoko 2019 m. lapkričio 4 d. apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. e2-17107-905/2019, atmesti kaip negrįstą; priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovui R. Č. iš ieškovo BUAB „Remava“ bankroto administratoriaus Petro Basijoko.

Žemesnės instancijos teismas

15.1. Nurodė, kad priešingai nei teigia ieškovas, pirmosios instancijos teismas savo sprendime konstatavo, kad ieškovo BUAB „Remava“ bankroto administratorius Petras Basijokas, praleido ne ieškinio senaties terminą CK 1.125 straipsnio prasme, bet buvo praleistas 6 mėnesių terminas, kai bankroto administratorius netinkamai vykdė savo pareigas ir laiku nesutikrino visų BUAB „Remava“ sandorių, kurie galimai buvo priešingi įmonės veiklos tikslams. Tai yra bankroto administratorius Petras Basijokas nevykdė savo pareigos numatytos LR ĮBĮ 11 str. 5 d. 8 p.

15.2. Pažymėjo, kad ieškovas BUAB „Remava“ bankroto administratorius Petras Basijokas klaidingai supranta pirmosios instancijos teismo išvadas dalyje dėl praleisto 6 mėnesių termino ieškiniams pateikti, kurie galimai buvo nenaudingi bankrutuojančiai įmonei. Atsakovas R. Č. nurodo, kad jo advokatė teismo posėdžio metu garsiai išreiškė poziciją, kad ieškovas BUAB „Remava“ bankroto administratorius Petras Basijokas nevykdė savo pareigos tinkamai ir praleido 6 mėnesių terminą, kurį reglamentuoja ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punktas. Tai patvirtina garso 2019 m. rugsėjo 12 d. posėdžio įrašas (laikas nuo 1:05:00 val.) Garso įraše atsakovo atstovė aiškiai nurodė, kad bankroto administratorius Petras Basijokas netinkamai vykdė savo pareigas ir praleido 6 mėnesių terminą ieškiniams dėl nenaudingų sandorių teikti, pagal ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 p.

15.3. Nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovas BUAB „Revesta“ ieškiniu ginčija ne mokėjimus pagal išrašytus įsakymus dėl komandiruočių 19140 EUR sumai, bet ginčija ir prašo pripažinti negaliojančiais pačius įsakymus dėl komandiruočių. Darbo teisiniuose santykiuose priimtas įsakymas dėl komandiruotės yra įmonės vidaus dokumentas, tokių įsakymų CK nereglamentuoja, taip pat nenumato galimybės jų pripažinti negaliojančiais remiantis CK 1.86 str. 1 d. Tai suprantama ir norint taikyti ieškovo prašomą restituciją pagal CK 1.80 str. 2 d. Ganėtinai logiška taikyti restituciją atliktiems mokėjimams ir juos grąžinti iki pažeidimo buvusią padėtį, visiškai nelogiška taikyti restituciją patiems įsakymams dėl komandiruočių surašymo. Atsakovo nuomone, priimtus įsakymus dėl komandiruočių pripažinti sandoriais ir juos ginčyti sandorių negaliojimo pagrindais vadovaujantis CK teisės normomis, kai jie buvo priimti darbo teisiniuose santykiuose, o restitucija negalima, neatitiktų elementarios logikos, protingumo, teisingumo kriterijų. Akivaizdu, kad reiškiant tokio pobūdžio ieškinį yra pasirinktas netinkamas kreditorių teisių gynimo būdas. Todėl, atsakovo R. Č. nuomone, toks apelianto BUAB „Remava“ bankroto administratorius Petro Basijoko ieškinio formulavimas yra apskritai teisiškai nepagrįstas, todėl jau vien šiuo pagrindu turėjo būti atmestas.

15.4. Atsakovas R. Č. šiuo atsiliepimu laikosi pozicijos išdėstytos savo apeliaciniame skunde. Atsakovo R. Č. nuomone, BUAB „Remava“ bankroto administratoriaus Petro Basijoko apeliacinis skundas turėtų būti atmestas tiek R. Č. apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais, tiek išdėstytais teisiniais pagrindais nurodytais šiame atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą.

15.5. Nurodė, kad jeigu BUAB „Remava“ bankroto administratorius Petras Basijokas būtų tinkamai naudojęsis savo teisėmis ir nuo pat pirmos dienos būtų pareiškęs tinkamą ir pagrįstą ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-17107-905/2019, visos bylos šalys būtų išvengusios ženkliai didesnių bylinėjimosi išlaidų. Akivaizdu, kad būtent bankroto administratorius Petras Basijokas tikslino ieškinį, o atsakovas R. Č. dėl tokių ieškovo veiksmų buvo priverstas papildomai naudotis advokatės paslaugomis ir gintis. Todėl padidėjusias bylinėjimosi išlaidas lėmė ne atsakovo R. Č., veiksmai, tokias pasekmes savo patikslintu ieškiniu sukėlė būtent BUAB „Remava“ bankroto administratorius Petras Basijokas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl priimto byloje ieškovo patikslinto ieškinio

5. Nustatyta, kad ieškovas byloje pateikė 2019-04-15 priimtą ieškinį, kuriuo prašė pripažinti įsakymus dėl komandiruočių, priimtus laikotarpiu nuo 2016-01-05 iki 2016-12-19, negaliojančiais, ir, taikant restituciją, priteisti iš atsakovo ieškovui 19 140 Eur bei 5 procentų procesines palūkanas. 2019-06-03 teisme buvo gautas ieškovo patikslintas ieškinys, kuriuo ieškovas papildomai prašė pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento ieškovo išmokėto avanso liekanų užskaitymą priskaičiuotais padidintais dienpinigiais pagal avanso apyskaitas už 2016 metus, išskyrus kovo mėn., atsakovui R. Č., ir prašė arba taikyti restituciją, arba priteisti 19400 Eur nuostolius. Kitus reikalavimus nurodė tuos pačius, kaip pirmajame ieškininiame pareiškime.

6. 2019 m. birželio 5 d. nutartimi teismas nustatė terminą patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti, nurodydamas, kad pareiškimas alternatyvių reikalavimų yra ieškinio trūkumu. Ieškovui pateikus atskirąjį skundą, 2019 m. birželio 14 d. teismo nutartimi skundas buvo patenkintas ir teismas panaikino 2019 m. birželio 5 d. nutartį, kartu priėmė ieškovo pakoreguotą ieškinį. Teismas, gavęs atskirąjį skundą, sutikdamas su juo, rašytinio proceso tvarka gali per tris darbo dienas nuo atskirojo skundo gavimo pats panaikinti skundžiamą nutartį, o nesutikdamas su atskiruoju skundu, nurodyti terminą kitiems proceso dalyviams pateikti atsiliepimus į skundą, pasibaigus terminui, išsiųsti bylą su atskiruoju skundu ir atsiliepimais apeliacinės instancijos teismui ( CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai ). Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad teismas pažeidė rungimosi principą, neišsiųsdamas jam atsiliepimui pateikti atskirojo skundo, nes CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktas nenumato teismui teisės tuo atveju, kai teismas sutinka su atskiruoju skundu, reikalauti ar siūlyti kitiems proceso dalyviams pateikti atsiliepimus į atskirąjį skundą.

7. Atsakovas nenurodė, kokios ieškinio aplinkybės buvo pakeistos patikslintame ieškinyje, nenurodė, kaip buvo pakeistas ieškinio dalykas. Patikslintu ieškiniu ieškovas nurodė tą patį ieškinio dalyką dėl esminio turtinio reikalavimo, t. y. prašė priteisti iš atsakovo 19 400 Eur, kaip nepagrįstai gautą atsakovo sumą kaip dienpinigius, buvusių reikalavimų papildymas reikalavimu pripažinti negaliojančiais ne tik įsakymus dėl komandiruočių, bet ir šių įsakymų pasekoje atliktą avanso liekanų užskaitymą padidintais dienpinigiais, yra reikalavimu tuo pačiu ieškinio pagrindu, nes neturtinjais reikalavimais ieškovas siekė įrodyti turtinio reikalavimo pagrįstumą. Tai, kad ieškovas nurodė dar vieną bendrovės veiksmą, siekiant pateisinti nepagrįstai atsakovo gautą naudą iš bendrovės, nėra ieškinio pagrindo pakeitimu, be to, ginčyti atskiru ieškininiu reikalavimu bendrovės atlikto avanso liekanų užskaitymo, prašant jį pripažinti negaliojančiu, nebuvo būtina, nes teisines pasekmes ieškovui sukėlė skolos negrąžinimo pateisinimas bendrovės įsakymais ir aktu. Atskiri skolos pateisinimui atlikti veiksmai - įsakymai dėl komandiruočių, avanso liekanų užskaitymas teismo galėjo būti įvertinti ir nereiškiant ieškovui atskirų reikalavimų juos pripažinti negaliojančiais, tačiau ieškovui pasirinkus tokį teisių gynimo būdą, kaip įsakymų ir akto ginčijimas, teismas , vertindamas, kad jie buvo fiktyvūs, neturėjo pagrindo atmesti šių neturtinių reikalavimų, kaip neįrodytų. Aplinkybių, jog avanso liekanų užskaitymas buvo atliktas nepagrįstai, yra ne ieškinio pagrindo keitimu, o jo papildymu, todėl atsakovo skundo argumentai, kad teismas priėmė patikslintą ieškinį, kuris buvo pareikštas kitu pagrindu ir dėl naujo dalyko, atmestini.

Dėl padarytų nuostolių bendrovei

8. Nustatyta, kad atsakovas buvo skolingas bendrovei, pagal įsakymus dėl komandiruočių ir avanso apyskaitą už 2016 metus, atsakovui buvo užskaityta (nurašyta) 19 140 Eur ir šia suma sumažintos atsakovo, kaip atskaitingo asmens, grąžintinos įmonei lėšos. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad nebuvo skolingas bendrovei ir, įgijęs teisę į dienpinigius už numatytas komandiruotes, į jas neišvyko, neįrodinėjo, kad pagal įsakymus turėtas gauti avansas nebuvo užskaitytas kaip turimos skolos sugrąžinimas. Taigi, teismo išvada, kad atsakovas neturėjo teisės gauti avanso, leido daryti išvadą, kad atsakovo skola bendrovei nėra padengta, todėl ji priteistina iš atsakovo. Tai, kad atsakovas neturėjo teisės į dienpinigius, kad įsakymai dėl vykimo į komandiruotes buvo fiktyvūs, kad atsakovas į komandiruotes nevyko, byloje buvo įrodyta, atsakovas nepateikė įrodymų, kad ketino ar vyko į ginčijamuose įsakymuose nurodytas komandiruotes. Ta aplinkybė, kad faktiškai atsakovas negavo avanso, bet įsakymais dėl komandiruočių ir avanso liekanų užskaitymu buvo siekiama pateisinti skolos, kurią atsakovas turėjo bendrovei, sumažinimą, leidžia vertinti, kad įsakymai dėl komandiruočių ir avanso liekanų užskaitymas yra negaliojančiais bendrovės dokumentais, ieškovo reikalavimai šioje dalyje buvo įrodyti, todėl teismas turėjo tenkinti ir šiuos ieškovo reikalavimus. Gavęs pagal priimtus įsakymus teisę į avansą dienpinigiams išvykimui į komandiruotes, tačiau neturėjęs teisės jo gauti dėl nevykimo į numatytas komandiruotes, atsakovas nepagrįstai negrąžino skolos bendrovei. Šiuo atveju ta aplinkybė, ar negrąžinimas avanso įtakojo bendrovės nemokumą, ar jo neįtakojo, nėra reikšminga, nes, gaudamas avansą ir jo negrąžindamas, jis tuo negrąžino turimos skolos bendrovei. Iš atsakovo priteista suma yra negrąžinta skola bendrovei, todėl ieškinys šioje dalyje patenkintas pagrįstai. Atsakovas nurodo, kad vietoje vykimo į komandiruotę jis dirbo ir vykdė kitą darbą, tačiau šis darbas turėjo būti apmokamas išmokant atsakovui darbo užmokestį, mokėjimas dienpinigių už darbo sutartimi numatytų pareigų vykdymą būtų darbo sutartimi prisiimtų bendrovės įsipareigojimų pažeidimu.

Dėl ieškinio senaties termino

9. Ieškinio atmetimo neturtinių reikalavimų - dėl įsakymų ir avanso užskaitymo dalyje motyvais teismas nurodė tai, kad ieškinys pareikštas 2019 m. balandžio 15 d., kad pradiniu ieškiniu buvo reikalaujama pripažinti negaliojančiais įsakymus dėl atsakovo komandiruočių, o reikalavimas pripažinti negaliojančiais ir užskaitymus pareikštas tik 2019 m. birželio 3 d., todėl teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad ieškovas praleido Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte (2018 m. spalio 25 d. įstatymo Nr. XIII-1593 redakcija, galiojanti nuo 2018 m. gruodžio 1 d.) įtvirtintą sutrumpintą 6 mėnesių terminą reikšti ieškiniams dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Teismo sprendime nurodyta, kad šis 6 mėnesių trukmės terminas praleistas daugiau negu 9 mėnesius pradinio ieškinio kontekste ir daugiau negu 10 mėnesių papildytų ieškinio reikalavimų kontekste, tai teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kuriais apeliuojama į svarbias termino praleidimo priežastis. Pažymėjo, kad 6 mėnesių terminas, teismo vertinimu, turėtų būti pakankamas aktyviai veikiančiam bankroto administratoriui ne tik susipažinti su gautais įmonės dokumentais, bet ir pareikšti atitinkamą ieškinį teisme. Apeliacinės instancijos teismo kolegija nesutinka su šiomis teismo sprendimo išvadomis, daro išvadą, kad ši materialinės teisės norma nagrinėjamoje byloje taikyta netinkamai, todėl teismo sprendimas dalyje keistinas CPK 330 straipsnio pagrindu. Įmonių bankroto įstatymo ( redakcija, galiojusi nuo 2018 m. gruodžio 1 d. ) 11 straipsnio 5 dalies 8 punktas numatė, kad ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos administratorius patikrina įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais . Šiuo atveju laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. Šiame punkte nurodytą 6 mėnesių terminą administratoriaus prašymu teismas gali pratęsti ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui. Sutiktina su ieškovo skundo argumentu, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje nuosekliai laikosi pozicijos, jog ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte nustatytas 6 mėnesių terminas taikytinas tik bankroto administratoriaus pareigai patikrinti įmonės sandorius per paskutinius trejus metus iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau tai nėra ieškinio senaties terminas. Be to, pripažinus, kad įsakymų ir akto ieškovas galėjo ir nereikalauti pripažinti negaliojančiais, t. y. nereikšti dėl jų kaip atskirų reikalavimų, o prašyti juos įvertinti kaip ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes reikalavimui priteisti nuostolius arba skolą iš atsakovo, ieškinio senaties terminas taikytinas toks, koks taikomas pagrindiniam reikalavimui - priteisti skolą iš atsakovo, t. y. dešimties metų senaties terminas ( CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Šiais motyvais tenkinami visi ieškovo pareikšti reikalavimai, panaikinant teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo atmestas. Ieškovas ginčijo 28 bendrovės vadovo-atsakovo priimtus 2016 m. įsakymus dėl komandiruočių ir jie nurodyti pagal jų priėmimo datas ir numerius ieškininiame pareiškime, šių įsakymus išvardijimas rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje, laikytinas netikslingu, todėl nurodytinas tik bendras ginčijamų įsakymų skaičius. Patikslintu ieškiniu buvo ginčijami išmokėto avanso liekanų užskaitymai avanso apyskaitose už 2016 metus, tenkinant ieškinį šioje dalyje, nėra tikslinga išvardinti kiekvieną užskaitymo dieną ir joje užskaitytą sumą, todėl rezoliucinėje sprendimo dalyje nurodoma, kad tenkinamas reikalavimas pripažinti negaliojančiais UAB „Remava“ 2016 m. avanso liekanų užskaitymus atsakovui R. Č. 19 140 Eur sumai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

10. Ieškovo BUAB „Remava“ bankroto administratorius pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą priteisti ieškovo BUAB „Remava“ naudai iš atsakovo R. Č. ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas - 1 815,00 Eur išlaidas, susijusias su advokato teisinės pagalbos apmokėjimu, bei 96,95 Eur pagal antstolio Sauliaus Mulevičiaus 2019 m. balandžio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą už vykdymo išlaidas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu atsakovui. Minėtą mokėjimą patvirtina 2019 m. balandžio 16 d. Swedbank mokėjimo nurodymas.

11. Iki prašymo pateikimo bankroto administratorius pagal galimybes buvo apmokėjęs dalį realiai patirtų advokato teisinės pagalbos išlaidų pagal ieškovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras, iš viso 700,00 Eur, tai patvirtina į bylą pateikti 2019 m. liepos 29 d. ir 2019 m. rugpjūčio 13 d. mokėjimo nurodymai.

12. Be to patikslinto ieškinio suma 19 140,00 Eur, pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą įmonė, kuriai iškelta bankroto byla yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl už patikslintą ieškinį turėjo būti sumokėtas 431 Eur žyminis mokestis, bei už du neturtinius reikalavimus pagal ieškinį ir patikslintą ieškinį turėjo būti sumokėtas150 Eur žyminis mokestis. Iš viso 581 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinį patenkinus pilnai, žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo R. Č..

13. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą atleistas nuo žyminio mokesčio yra juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurio bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Darytina išvada, kad byloje dalyvaujantys asmenys atleisti nuo žyminio mokesčio už apeliacinius skundus

14. Ieškovas BUAB „Remava“ už advokatų suteiktas teisines paslaugas rengiant apeliacinį skundą ir atsiliepimą į apeliacinį skundą: 2019-10-31 NIP Nr. 37332 ir 2019-11-29 NIP Nr. 37569 patyrė 726,00 Eur (544,50 Eur + 181,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas pridėjo 2020 m. kovo 5 d. mokėjimo nurodymą 300 Eur sumai, 2020 m. balandžio 17 d. mokėjimo nurodymą 150 Eur sumai, 2019 m. gruodžio 31 d. išrašą iš banko 1 000 Eur sumai.

15. Bendroje sumoje atlikti mokėjimai sudaro 2 150,00 Eur, įsiskolinimas pagal pateiktas sąskaitas faktūras sudaro 401,00 Eur. Tai patvirtina 2020 m. balandžio 17 d. advokatų kontoros Norkus ir partneriai COBALT pažyma apie sąskaitų apmokėjimą.

16. Teismų praktikoje nurodoma, kad išlaidų teisinei pagalbai dydis neturi būti besąlygiškai siejamas vien tik su faktiniu atsiskaitymu už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, bet turi būti siejamas su realiu šių paslaugų gavimu ir apmokėjimo už jas dydžio deklaravimu bei pagrindimu iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Priešingas aiškinimas reikštų nepagrįstą teisę į įvardytų išlaidų atlyginimą turinčios šalies teisinės padėties pabloginimą. Teisinių paslaugų realaus suteikimo faktą ir paslaugų kainą patvirtinantys įrodymai turėtų būti pakankami (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-196-381/2015). Nors dalis ieškovei už pirmosios instancijos teisme suteiktas teisines paslaugas išrašytų PVM sąskaitų faktūrų šiuo metu dar nėra apmokėta, tačiau ši bylinėjimosi išlaidų suma taip pat priteistina iš Atsakovo, nes sąskaitose faktūrose nurodytos teisinės paslaugos Ieškovui buvo realiai suteiktos.

17. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi bei LR teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatančiais priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, patikslintą ieškinį patenkinus pilnai, ieškovui priteistinos visos turėtos bylinėjimosi išlaidos t. y. bylinėjimosi išlaidos patirtos pirmosios instancijos teisme - 1 815,00 Eur išlaidas, susijusias su advokato teisinės pagalbos apmokėjimu, bei 96,95 Eur pagal antstolio Sauliaus Mulevičiaus 2019 m. balandžio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą už vykdymo išlaidas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu atsakovui; bei išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme - 726,00 Eur. Taip pat į valstybės biudžetą iš atsakovo R. Č. priteistina 431,00 Eur žyminio mokesčio sumą (mokama į sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6804, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (188659752)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321 str., 326 str. 1 d. 3 p., teismas,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria ieškovo BUAB „Remava“ ieškinys atmestas ir ieškinį šioje dalyje patenkinti. Pripažinti negaliojančiais 2016 m. ieškovo 28 įsakymus dėl atsakovo R. Č. siuntimo į komandiruotes ir atsakovui išmokėto avanso pagal šiuos įsakymus užskaitymą dienpinigiais pagal avanso apyskaitas už bendrą 19 140 Eur sumą.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui BUAB „Remava“ iš atsakovo R. Č. 1 815,00 Eur išlaidas, susijusias su advokato teisinės pagalbos apmokėjimu, 96,95 Eur pagal antstolio Sauliaus Mulevičiaus 2019 m. balandžio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą ieškovo turėtas išlaidas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu atsakovui ir išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme - 726,00 Eur.

Priteisti į valstybei iš atsakovo R. Č. 581,00 Eur žyminio mokesčio sumą (mokama į sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6804, gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (188659752)).

Teisėjos Tatjana ŽukauskienėRita KisielienėDanutė Kutrienė