Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės ir Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ ir atsakovės UAB „Komunalinių paslaugų centras“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-10199-214/2016 pagal ieškovės UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ ieškinį atsakovei UAB „Komunalinių paslaugų centras“, tretieji asmenys BTA „Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje, UAB „Statybų vizija“, UAB „Inspekta“ A. S. S., D. U., Č. I., R. G., G. G., L. E., V. K., A. D., R. D., L. Ž., M. K., A. R., S. P., V. B., D. V., S. M., dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, įpareigojimo sutartį vykdyti natūra, skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ prašo: 1) Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimą dalyje, kuria atmestas ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę UAB „Komunalinių paslaugų centras“ 2014 m. spalio 20 d. Pirkimo sutartį Nr. 57-11 „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) modernizavimo darbų su projektavimu“ vykdyti natūra ir neišspręstas ieškovės patirtos žalos atlyginimo klausimas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės UAB „Komunalinių paslaugų centras“ ieškovės UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ naudai 8 833,06 Eur žalos atlyginimą; 2) pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti ieškovės naudai papildomai 5000,51 Eur bylinėjimosi išlaidų už pirmos instancijos teisme suteiktą advokato teisinę pagalbą ir panaikinti sprendimo dalį, kuria iš ieškovės UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ atsakovės UAB „Komunalinių paslaugų centras“ naudai yra priteista 660,46 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti; 3) prijungti prie bylos medžiagos Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartį byloje Nr. 1.9-57582/2016 ir UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ parengtą grynojo pelno paskaičiavimą be projektavimo darbų, patvirtinantį ieškovės patirtos žalos dydį dėl neteisėto sutarties nutraukimo; 4) priteisti iš atsakovės UAB „Komunalinių paslaugų centras“ ieškovės UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ naudai apeliacinės instancijos teisme ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovę sutartį vykdyti natūra atmetė motyvuodamas tuo, kad atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Statybų vizija“ 2016 m. gegužės 30 d. pasirašė sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo įvykdė daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) modernizavimo darbus (t. 4, b. l. 187–194). Kadangi nuo 2015 m. lapkričio 27 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi atsakovės atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios sudaryti naują sutartį dėl objekto modernizavimo darbų, akivaizdu, kad minėtą sutartį atsakovė sudarė pažeidžiant laikinąsias apsaugos priemones ir nevykdydama teismo nutarties. Dėl šių atsakovės veiksmų yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, o bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas 2016 m. gruodžio 6 d. nutartimi atsakovei paskyrė baudą už teismo sprendimo nevykdymą.2016 m. gegužės 30 d. sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir yra negaliojanti. Net ir nesant atskiro šalių reikalavimo, pirmosios instancijos teismas privalėjo ex officio įvertinti tai, kad 2016 m. gegužės 30 d. sutartis pažeidžiant teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pripažinti minėtą sutartį negaliojančia. Pripažinus sandorį negaliojančiu, turi būti taikoma restitucija. Teismas, konstatavęs, kad atsakovė neteisėtai nutraukė sutartį ir paaiškėjus, jog ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovę sutartį vykdyti natūra nebeįmanoma tenkinti, nes atsakovė pažeidusi laikinąsias apsaugos priemones sudarė sutartį su kitu rangovu, vadovaujantis CPK 423⁸ straipsnio 3 dalimi, turėjo savo iniciatyva taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą. Akivaizdu, kad šiuo atveju buvo pažeistas viešasis interesas. CPK 320 straipsnio l dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.Teismas, pripažinęs, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Taigi, jeigu teismui trūko įrodymų nustatyti nuostolių dydį, paaiškėjus, kad sutarties vykdyti natūra nebeįmanoma, vadovaujantis minėtomis įstatymo nuostatomis, galėjo pareikalauti įrodymų apie patirtus nuostolius iš ieškovės.Apeliacinės instancijos teismo turi būti įvertinta ir tai, kad ieškovė, paaiškėjus, jog atsakovė pažeidė laikinąsias apsaugos priemones ir sutarties vykdymas natūra tapo neįmanomas, 2016 m. rugsėjo 28 d. vykusio posėdžio metu (užfiksuota posėdžio garso įraše nuo 25 min.) prašė teismo leisti patikslinti ieškinio reikalavimą, nurodant alternatyvų reikalavimą – nuostolių atlyginimą, tačiau teismas ieškinio tikslinti neleido. Savo iniciatyva alternatyvaus teisių gynimo būdo – nuostolių atlyginimo teismas taip pat nepagrįstai netaikė. Kadangi bylos nagrinėjimo metu dėl neteisėtų atsakovės veiksmų tapo nebeįmanoma tenkinti ieškovės reikalavimo sutartį vykdyti natūra, ieškovė apeliacinės instancijos teismo prašo taikyti alternatyvų ieškovės teisių gynimo būdą, t. y. iš atsakovės ieškovei priteisti jos patirtą žalą.Dėl atsakovės neteisėto sutarties nutraukimo, ieškovė negavo pajamų, kurias būtų gavusi įvykdžiusi sutartį ir atlikusi statybos rangos darbus. Todėl ieškovei atlygintinas grynasis pelnas, kurį ieškovė būtų gavusi už sutarties įvykdymą. Ieškovės paskaičiavimais, ieškovei iš atsakovės priteistina suma žalai atlyginti – 8833,06 Eur.Teismas taip pat neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Komunalinių paslaugų centras“ prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Byloje neginčijamai nustatyta, kad pagrindinė priežastis nutraukti sutartį su ieškove buvo sutartyje nustatytų terminų ir kitų sutartinių įsipareigojimų nesilaikymas. Dėl šios aplinkybės ginčo byloje nėra. Šalys byloje nesutaria, dėl kokių priežasčių ir kieno kaltės šie terminai buvo pažeisti. Nors teismas skundžiamame sprendime pripažino, kad ieškovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, tačiau tuo pačiu teismas visiškai nepagrįstai paneigė atsakovės sutartyje nustatytą teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu ieškovė netinkamai vykdys bet kurį savo įsipareigojimą arba jeigu ieškovė ilgiau nei mėnesį vėluos užbaigti darbų etapą. Teismas atsakovės galimybę pasinaudoti teise nutraukti vienašališkai sutartį su ieškove visiškai nepagrįstai susiejo su atsakovės sutarties (ne)vykdymo tinkamumu.2015 m. liepos 29 d. šalys sudarė susitarimą Nr. 1 (t. 1, b. l. 43), kuriuo laisva valia susitarė sutartį pratęsti papildomam 2 mėnesių laikotarpiui. Šį susitarimą pasirašė tiek ieškovė, tiek atsakovė. Ieškovė pasirašydama šį susitarimą savo laisva valia sutiko, kad visus darbus atliks per 12 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo dienos terminą iki 2015 m. spalio 24 d. Tačiau iki minėto termino pabaigos Ieškovė net nepradėjo vykdyti statybos rangos darbų, o atsakovei tapo aišku, kad iki susitarime nustatyto termino pabaigos sutartus nebus įvykdyta (CK 6.658 str. 2 d.). Esminiu sutarties pažeidimu šioje byloje laikytini tęstiniai sutarties pažeidimai, t. y. būtent pažeidimų sistemiškumas nulėmė, kad sutartis buvo pažeista iš esmės.Teismas nepagrįstai priteisė ieškovei ne tik delspinigius, bet ir procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas, kadangi ieškovė netinkamai įgyvendino savo teisę į teisinė gynybą.Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Komunalinių paslaugų centras“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovė apeliaciniame skunde teigdama, kad atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Statybų vizija“ sudaryta 2016 m. gegužės 30 d. sutartis (t. 4, b. l. 187-199) yra negaliojanti, nenurodė nei vienos imperatyvios teisės normos, kurią konkrečiai pažeidžia atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Statybų vizija“ sudaryta sutartis. Vadinasi, apeliacinio skundo teiginys, kad atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Statybų vizija“ sudaryta sutartis yra negaliojanti, nes prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai vienai iš būtinųjų sąlygų: kad teisės norma, kuriai prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji, kadangi ieškovė tokios imperatyvios teisės normos apskritai nėra nurodžiusi nei apeliaciniame skunde, nei jokiame kitame procesiniame dokumente.Ieškovės nurodomas CPK 423⁸ str. negali būti taikomas šioje byloje, kadangi ieškovės pateiktas vertinimas, kad ginčas kilęs iš viešųjų pirkimų teisinių santykių yra nepagrįstas. Vien aplinkybė, kad ginčas yra kilęs iš viešojo pirkimo pagrindu sudarytos projektavimo ir statybos rangos darbų sutarties, nėra pagrindas pripažinti, kad ginčas yra kilęs iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, kadangi ginčo ribas apsprendžia byloje pareikšti reikalavimai.Teismas, negalėdamas taikyti CPK XXI1 (tame tarpe ir CPK 423⁸ str.), negali peržengti ginčo nagrinėjimo ribų ir išspręsti ginčo kitokiu būdu nei to prašo ieškovė. Priešingu atveju teismas viršytų savo įgaliojimus pagal iura novit curia (teismas žino teisę) principą. Šioje nagrinėjamoje byloje, ieškovės pareikštų reikalavimų negali keisti ir apeliacinės instancijos teismas.Nuo 2016 m. rugpjūčio 5 d. ieškovei buvo žinomas faktas, kad ieškinio reikalavimas dėl sutarties vykdymo natūra negalės būti patenkintas, kadangi ginčo objekte rangos darbus atlieka kitas rangovas. Tačiau nepaisant to, ieškovė tik 2016 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio metu pareiškė prašymą dėl ieškinio dalyko tikslinimo, nors tokią galimybę ieškovė turėjo ir iki teismo posėdžio, tačiau ja nepasinaudojo. Be to, ieškovei 2016 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio metu pareiškus prašymą dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo, o teismui tokį prašymą atmetus, ieškovė turėjo teisę pasinaudoti teismo priimtos protokolinės nutarties apskundimo galimybe, tačiau to nedarė.Ieškovė nepagrįstai apeliacinės instancijos teismo prašo priteisti iš atsakovės žalos atlyginimą. Kad ieškovės naudai būtų galima priteisti žalą, ieškovė privalėjo įrodyti visas civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas: neteisėtus veiksmus, kaltę, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, bei žalą (CK 6.246 str. – 6.249 str.). Ieškovė šių sąlygų neįrodė.Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Byloje pateikta ieškovės ir atsakovės susirašinėjimo medžiaga leidžia daryti išvadą, kad tinkamą sutarties vykdymą apsunkino būtent atsakovės nepateikti esminiai dokumentai, be kurių tinkamas ir savalaikis sutarties įvykdymas buvo neįmanomas. Ieškovė negalėjo nustatytais terminais parengti Techninio darbo projekto būtent dėl atsakovės kaltės.Dėl atsakovės nepateiktų privalomųjų dokumentų ir nepasiruošimo sutarties vykdymui, Techninio darbo projekto paruošimo darbai nuo 2014 m. spalio 20 d. iki 2015 m. liepos 28 d. užtruko ne dėl ieškovės, o dėl pačios atsakovės kaltės ir atsakovės atsakomybei priskirtinų aplinkybių. Techninio darbo projekto parengimas nuo paskutinių privalomųjų dokumentų gavimo, t. y. 2015 m. liepos 28 d., įskaitant ir ekspertizę užtruko mažiau 2 mėn. kaip ir numatyta konkursiniame kalendoriniame grafike. Parengtas galutinis Techninis darbo projektas atsakovei buvo perduotas 2015 m. rugsėjo 15 d. lydraščiu Nr. 2-748 (t. l. b. l. 49). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė sutartyje nustatytą mokėjimo terminą praleido ir su ieškove atsiskaitė tik 2016 m. vasario 8 d., teismas pagrįstai priteisė ieškovės naudai delspinigius, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės teiginiai šiame kontekste ne tik yra akivaizdžiai neteisėti, bet ir rodo jos siekį išvengti sutartinių prievolių vykdymo. Atsakovės teiginiai esą ieškovė netinkamai pasinaudojo teise į teisminę gynybą, įvertinus tai, kad pati atsakovė bylos nagrinėjimo metu pažeidė teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, dėl ko jai yra paskirta bauda bei pradėtas ikiteisminis tyrimas, yra akivaizdžiai nesąžiningi.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl ieškovės UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ apeliacinio skundo.

Ieškovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo vykdyti sutartį natūra. Savo apeliacinį skundą ieškovė grindžia argumentais, jog 2016 m. gegužės 30 d. sutartis, sudaryta tarp atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Statybų vizija“ prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir yra negaliojanti, todėl teismas šią sutartį turėjo pripažinti negaliojančia ex officio. Be to, nesant galimybės įvykdyti sutartį natūra, apeliacinės instancijos teismas turėtų priteisti ieškovei iš atsakovės nuostolių atlyginimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartimi ieškovės UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ prašymu byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovei UAB „Komunalinių paslaugų centras“ uždrausta iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos įgyvendinti 2014 m. spalio 20 d. pirkimo sutarties Nr. 57-11 „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) modernizavimo darbų su projektavimu“ nutraukimo pasekmes, išskyrus pareigą sumokėti ieškovei UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ už atliktus darbus, taip pat uždrausta atsakovei sudaryti naują techninių darbų projektavimo sutartį dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbų su (ar be) projektavimo, bei pradėti nuostolių išieškojimą kreipiantis į draudimo bendrovę. Ieškovei 2016 m. rugpjūčio 5 d. tapo žinoma, kad atsakovė nepaisydama laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyto draudimo, 2016 m. gegužės 30 d. sudarė naują techninių darbų projektavimo sutartį su kitu rangovu UAB „Statybų vizija“, kuris atliko statybos rangos darbus minėtame objekte. Šiai aplinkybei paaiškėjus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovės atstovas 2016 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio metu prašė teismo tam, kad nebūtų keliamas ginčas kitoje byloje, leisti patikslinti ieškinio reikalavimą, keičiant reikalavimą įpareigoti atsakovę vykdyti sutartį natūra į reikalavimą priteisti iš atsakovės ieškovės patirtus nuostolius dėl neteisėto sutarties nutraukimo. Atsakovės atstovas nesutiko su prašymu leisti tikslinti ieškinio reikalavimus, teismas ieškovės prašymo dėl leidimo tikslinti ieškinį netenkino, o bylos nagrinėjimą atidėjo dėl kitų priežasčių (2016 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio garso įrašas 27 min. – 37 min.). Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Taigi CPK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ieškovo teisė keisti ieškinio pagrindą arba dalyką.Nagrinėjamoje byloje aplinkybė, kad išnyko galimybė patenkinti ieškinio reikalavimą – įpareigoti atsakovę 2014 m. spalio 20 d. Pirkimo sutartį Nr. 57-11 „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) modernizavimo darbų su projektavimu“ vykdyti natūra, nes darbus jau atliko trečiasis asmuo UAB „Statybų vizija“, paaiškėjo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliantės vertinimu, teismui neleidus pakeisti ieškinio pagrindo, apeliacinės instancijos teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad byloje vyrauja viešasis interesas ir priteisti ieškovei iš atsakovės 8833,06 Eur žalos atlyginimui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad atsižvelgiant į faktinio ieškinio pagrindo aspektus, laikytina, jog CPK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma yra dėl faktinio ieškinio pagrindo keitimo. CPK 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas ir tokio keitimo terminas – iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Vėlesnis ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo keitimas įstatymo leidžiamas tik tais atvejais, kai tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Tačiau bet kuriuo atveju ieškinio pagrindo ar ieškinio dalyko pakeitimas negalimas apeliacinės instancijos teisme, nes apeliacijos paskirtis – jau išnagrinėtose bylose priimtų teismo sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo kontrolė (CPK 301 straipsnis). Apeliacinis procesas nelaikomas nauju, pakartotiniu bylos nagrinėjimu, todėl tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas paprastai negali peržengti bylos nagrinėjimo ribų, nustatytų pirmosios instancijos teismo. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas negali ieškinio išnagrinėti kitu faktiniu pagrindu, nei išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis V. Š. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-34/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2011).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teisme ieškinio reikalavimas dėl 8833,06 Eur priteisimo iš atsakovės patirtai žalai atlyginti, dėl to, jog atsakovė neteisėtai vienašališkai nutraukė 2014 m. spalio 20 d. Pirkimo sutartį Nr. 57-11 „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) modernizavimo darbų su projektavimu“, nebuvo pareikštas ir nebuvo nagrinėjamas.Reikalavimo dalyko keitimas – tai prašymas kitokiu civilinių teisių gynimo būdu, nei buvo nurodyta pradiniame ieškinyje, apginti asmens galbūt pažeistas teises. Vadovaujantis prieš tai minėtu kasacinio teismo išaiškinimu, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas negali ieškinio išnagrinėti kitu faktiniu pagrindu, nei jį išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Todėl dėl apeliantės prašymo priteisti iš atsakovės 8833,06 Eur žalai atlyginti esmės apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Apeliantė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliantės vertinimu, tarp šalių ginčas kilo iš viešojo pirkimo teisinių santykių, todėl atsakovei nesilaikius Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartyje nustatytų draudimų, buvo pažeistas viešas interesas, dėl to teismas gali peržengti apeliacinio skundo ribas. Viešųjų pirkimų ginčų praktikoje kasacinio teismo ne kartą pasisakyta, kad viešojo intereso gynimo elementą turi ir dėl to taikytinos specialiosios proceso teisės normos, reglamentuojančios viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimą, kuriose, inter alia, įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, tik tuomet, kai ieškovas ieškinyje pareiškia reikalavimus, atsirandančius iš viešųjų pirkimų teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Iš kasacinio teismo praktikos matyti, kad proceso teisės normose įtvirtintos sąvokos „dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių kylantys ginčai“, „reikalavimai, atsirandantys iš viešųjų pirkimų teisinių santykių“ aiškintinos siauriau, nei jos galėtų būti suprantamos pagal materialiosios teisės normas. Kitais žodžiais tariant, ne visi ginčai, kurie bent kokiu nors aspektu yra susiję su viešųjų pirkimų teisiniais santykiais, nagrinėjami CPK XXI1 skyriaus normų tvarka. Nagrinėtoje byloje, kasacinis teismas sprendė, kad ginčas dėl perkančiosios organizacijos deliktinės atsakomybės nelaikytinas iš viešųjų pirkimų teisinių santykių kylančiu ginču CPK XXI1 skyriaus nuostatų taikymo prasme. Analogiška išvada darytina ir dėl ieškovės pareikšto reikalavimo, kuris, inter alia, grindžiamas sutartinės atsakomybės nuostatomis, taip pat motyvuojamas atsakovių pareiga atsiskaityti pagal sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-526-248/2016).Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sutartinės atsakomybės ir atsiskaitymo pagal sutartį, kuri sudaryta viešojo pirkimo pagrindu, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į paminėtą kasacinio teismo išaiškinimą, sprendžia, kad šiuo atveju ginčui nagrinėti netaikytinos CPK XXI1 nuostatos, tarp jų ir apeliantės nurodytas CPK 423⁸ straipsnis, o tai reiškia, kad byla neturi viešojo intereso pobūdžio, todėl teismas neturi teisės peržengti ginčo nagrinėjimo ribų ir išspręsti ginčo kitokiu būdu nei pirmosios instancijos teisme prašė ieškovė. Taigi, nustatyta, kad ieškovei bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme paaiškėjo nauja aplinkybė, jog atsakovė su kitu rangovu UAB „Statybų vizija“ sudarė rangos sutartį, pagal kurią naujasis rangovas atliko visus darbus ginčo objekte. Dėl to tapo neįmanomas ieškinio reikalavimo dėl įpareigojimo vykdyti rangos sutartį natūra patenkinimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovei posėdžio metu žodžiu pareiškus prašymą suteikti galimybę tikslinti ieškinio reikalavimą, pakeičiant ieškinio dalyką į alternatyvų – nuostolių atlyginimą, teismas šio prašymo netenkino nepagrįstai ir nepagrįstai nesuteikė galimybės patikslinti ieškinio dalyką. Pažymėtina, kad minėta aplinkybė paaiškėjo po to, kai byla buvo pradėta nagrinėti teismo posėdyje, o tai reiškia, jog ieškinio dalyko pakeitimo būtinybė iškilo vėliau ir atitinka vieną iš CPK 141 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškinio dalyko pakeitimas užvilkins ir taip užsitęsusį bylos procesą, nes prašymas leisti keisti ieškinio dalyką buvo pareikštas 2016 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdyje. Šiame teismo posėdyje bylos nagrinėjimas iš esmės nebuvo pradėtas, o buvo atidėtas 2016 m. lapkričio 8 d. Laikotarpiu iki nurodyto teismo posėdžio, byloje buvo sprendžiami įvairūs kiti procesiniai klausimai. Pažymėtina, jog CPK 141 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pakeitus ieškinio dalyką ar ieškinio pagrindą, netaikomos normos, nustatančios pasirengimą bylos nagrinėjimui, tačiau teismas nustato ne trumpesnį kaip keturiolikos dienų terminą nuo procesinio dokumento įteikimo dienos pasiruošti bylos nagrinėjimui. Tai reiškia, kad teismui nusprendus atidėti bylos nagrinėjimą ir suteikus ieškovei galimybę pakeisti ieškinio dalyką, bylos nagrinėjimas nebūtų buvęs užvilkintas, šalims būtų buvę pakankamai laiko susipažinti su patikslintu ieškiniu ir pasiruošti sekančiam teismo posėdžiui. CPK 42 straipsnio 1 dalyje ieškovui įtvirtinta teisė pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 141 straipsnio 1 dalies nuostatą pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą ieškovas turi teisę tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama garantuoti proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, skatinti šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis), derinant tai su šalies teise veikti proceso eigą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-407-969/2015; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-533-684/2016). Kolegijos nutartyje nurodyti pirmosios instancijos teismo padaryti CPK normų pažeidimai leidžia pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas nepaisė proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų (CPK 7 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, suformuotus kasacinio teismo išaiškinimus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą, netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškovo teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, dėl ko byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Šie CPK normų pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme dėl nutarties 23 punkte išdėstytų argumentų, todėl sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, sudarant ieškovei galimybę, iškilus būtinybei, pakeisti ieškinio dalyką (CPK 141 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis).Teisėjų kolegija nustačiusi, kad dėl pirmosios instancijos teismo padarytų procesinės teisės pažeidimų byla galėjo būti išspręsta neteisingai ir nutarusi panaikinti skundžiamą sprendimą, dėl atsakovės UAB „Komunalinių paslaugų centras“ apeliacinio skundo argumentų nepasisako, nes bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme byloje turės būti iš naujo tiriami įrodymai ir nustatinėjamos aplinkybės. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimas paliktinas spręsti nagrinėsiančiam bylą iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.