Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Z. atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. R. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas M. R. 2016 m. vasario 2 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. Z. 29 000,00 Eur nuostolių atlyginimą ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovas prašė ieškinio užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui A. Z. priklausančio nekilnojamojo turto, piniginių lėšų ar turtinių teisių ieškinio sumos ribose. Nurodė, kad tarp A. Z. ir M. R. 2015 m. rugpjūčio 5 d. buvo sudaryta preliminarioji sutartis dėl žemės sklypo pirkimo ir pardavimo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bendras plotas 0,4000 ha, kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), kuria šalys susitarė dėl nekilnojamojo turto pardavimo pagrindinės sutarties sudarymo. Pagal šią sutartį M. R. įsipareigojo iki 2015 m. gruodžio 31 d. nupirkti iš A. Z. sutarties 1 punkte nurodytą žemės sklypą už 15 000,00 Eur. Ieškovas nurodė, kad sutarties pasirašymo dieną sumokėjo, o atsakovas A. Z. gavo 14 500,00 Eur avanso, kuris turėjo būti įskaičiuojamas į žemės sklypo pardavimo kainą.

Šalys susitarė, jog jeigu nuo sutarties sudarymo momento iki pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo žemės sklypas bus areštuotas, perleistas kitiems asmenims arba surinkti ne visi dokumentai, reikalingi pirkimo-pardavimo sutarčiai patvirtinti arba atsakovas A. Z. atsisakys parduoti nurodytą žemės sklypą – ieškovas įgis teisę nutraukti sutartį ir atsiimti 14 500,00 Eur avansą, o atsakovas sumokėti 14 500,00 Eur netesybas už prievolės nevykdymą (sutarties 3 punktas). Ieškovas pažymėjo, kad 2015 m. rugpjūčio 7 d. sutartį įregistravo Nekilnojamo turto registre. Nurodė, kad po sutarties sudarymo ne vieną kartą atsakovą ragino dėl pagrindinės sutarties sudarymo, tačiau atsakovas terminą vis atidėdavo, nenurodydamas tam jokių konkrečių priežasčių.

Pagal preliminariąją sutartį, 2015 m. gruodžio 31 d. baigėsi terminas, iki kurio atsakovas įsipareigojo parduoti žemės sklypą ieškovui, t.y. sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovą atstovaujantis advokatas 2016 m. sausio 12 d. registruota pašto siunta išsiuntė raginimą taikiai spręsti susidariusią situaciją, tačiau iš atsakovo jokių pasiūlymų situaciją spręsti taikiai – nesulaukė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Varėnos rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 3 d preliminariu sprendimu ieškinį tenkino. Teismas priteisė ieškovui M. R. iš atsakovo A. Z. 29 000,00 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 326,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo M. R. naudai. Teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartimi tenkino ieškovo M. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir areštavo atsakovui A. Z. priklausančio nekilnojamojo turto, piniginių lėšų ar turtinių teisių 29 000,00 Eur sumai.

Teismas nustatė, kad iš byloje pateiktų duomenų ieškovas pareikštu ieškiniu siekė įgyvendinti savo teisę į nuostolių, atsiradusių dėl atsakovo preliminarios sutarties nevykdymo, atlyginimą. Teismas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomu (CPK 144 straipsnis). Nusprendė, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįstas ir tenkintinas. Teismo vertinimu, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali kilti reali grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomu bei tikėtinai atsirastų nuostolių, kurių, pritaikius laikinosios apsaugos priemonę, galima būtų išvengti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskirajame skunde atsakovas A. Z. prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį. Nurodė, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas M. R. pagal sutartį atsakovui A. Z. sumokėjo 14 500,00 Eur avansą, o atsakovas pagal sutarties 3 punktą nevykdė įsipareigojimų, todėl turi grąžinti sumokėtą avansą bei sumokėti 14 500,00 Eur dydžio netesybas, viso – 29 000,00 Eur. Atsakovo teigimu, jis pinigų iš ieškovo M. R. – negavo. Nurodo, kad M. R., žadėjęs sumokėti pinigus po preliminarios sutarties sudarymo, jų nesumokėjo. Pažymi, kad atsakovas ne kartą skambino ieškovui ir ragino pirkti sklypą, tačiau jis slapstėsi. Atsakovas nurodo, jog apie jo ketinimą parduoti žemės sklypą liudija 2015 m. rugsėjo 8 d. suteiktas įgaliojimas B. B. atstovauti jam visose įstaigose ir parduoti žemės sklypą, pagal 2015 m. rugpjūčio 5 d. preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovas A. Z. pažymi, jog byloje nėra pateikta jokių dokumentų, įrodančių ieškovo M. R. mokėjimą.

Atsakovo vertinimu, ieškovas M. R. neturėjo pagrindo kreiptis į teismą, o teismas neturėjo teisės priimti nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovas pažymi, kad žemės sklypo kaina sutartyje yra nurodyta 15 000,00 Eur. Atsakovo teigimu, preziumuojant, jog ieškovas sumokėjo avansą 14 500,00 Eur sumoje, tai 500,00 Eur liko nesumokėti. Nurodo, kad ieškovas M. R. nevykdė sutarties prievolių. Atkreipė dėmesį, kad pagrindai atlyginti nuostolius dėl preliminariosios sutarties pažeidimo yra du: nepagrįstas vengimas sudaryti pagrindinę sutartį ir nepagrįstas atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Atsakovo vertinimu, ne bet koks atsisakymas ir vengimas yra pagrindas šaliai taikyti civilinę atsakomybę, o tik nepagrįstas. Nepagrįstu vengimu sudaryti pagrindinę sutartį būtų galima laikyti bet kokius priešingos šalies neargumentuotus išsisukinėjimus, pasyvumą kitos šalies atžvilgiu, netikslios ar net melagingos informacijos, kuri reikalinga pagrindinei sutarčiai sudaryti, pateikimą ir kitus atvejus, kurie rodo, kad priešinga šalis neketina sudaryti pagrindinės, bet kartu ir nenutraukia ir preliminariosios sutarties, laukdama, kol sueis preliminariojoje sutartyje numatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti. Nepagrįstas atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį taip pat turėtų būti toks, kad jo nebūtų galima pateisinti objektyvių aplinkybių egzistavimu bei trukdymu sudaryti pagrindinę sutartį. Atsakovas nurodo, kad M. R. išsisukinėjo nuo žemės sklypo pirkimo iš anksto numatęs jo nepirkti, nusprendė reikalauti iš A. Z. pinigų dėl sutarties prievolių tariamo nevykdymo. Atsakovo nuomone, netesybos atlieka tik kompensuojamąją funkciją ir jokiu būdu negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Kadangi M. R. nepatyrė jokių nuostolių, netesybų suma neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Atsakovo teigimu, preziumuojant, kad ieškovas sumokėjo 14 500,00 Eur avanso, jo netesybų suma yra aiškiai per didelė, lyginant su realiai nukentėjusios šalies, atsakovo, patirtais nuostoliais.

Atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai sprendė dėl laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo ir prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį panaikinti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis procesas nutrauktinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).

Vadovaujantis CPK 147 straipsnio 6 dalimi, kai taikomos laikinosios apsaugos priemonės susijusios su turtu, išsamūs turto duomenys nutartyje gali būti nenurodomi, jeigu areštuojamas turto registre neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas. Šiais atvejais asmuo, kurio prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo turi per keturiolika dienų kreiptis į antstolį. Antstolis pirminį areštuoto turto duomenų patikslinimą atlieka per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo vykdyti. Po pirminio patikslinimo areštuoto turto duomenys keičiami ar papildomi Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Per keturiolika dienų nepateikus nutarties antstoliui vykdyti arba antstoliui per keturiolika dienų neatlikus pirminio areštuoto turto duomenų patikslinimo, laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti (Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 10 straipsnio 5 punktas). Ši nuostata reiškia, kad praėjus įstatyme numatytam keturiolikos dienų terminui, teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės netenka galios ir Turto arešto aktų registre nutarties pagrindu įregistruotas turto arešto aktas išregistruojamas. Dėl to nėra pagrindo kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, nes jos jau nustojusios galioti dėl įstatymo nustatyto termino pasibaigimo, o teismas negali panaikinti to, ko nėra (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1327/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1416/2014).

Iš Turto arešto aktų registro duomenų matyti, kad turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo įregistruotas skundžiamos Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nutarties pagrindu, šiuo metu yra išregistruotas, remiantis CPK 147 straipsnio 6 dalies nuostatomis. Tai reiškia, kad teismo nutartis dėl atsakovo A. Z. atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių neteko teisinės galios, nes laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas pasibaigė pagal įstatymą. Dėl šios priežasties nelieka teisinio pagrindo apeliacine tvarka nustatinėti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, kadangi šio klausimo išsprendimas nesukels byloje dalyvaujantiems asmenims jokių teisinių pasekmių. Teismų praktikoje pripažįstama, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pabaigą lemianti įstatyminė teisės norma, įtvirtinta CPK 147 straipsnio 6 dalyje, yra imperatyvi (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1327/2014).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis nebegali būti apeliacijos objektu, todėl apeliacinį procesą, pradėtą pagal apelianto atskirąjį skundą, nutraukia (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį, kad Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis yra nepakankamai motyvuota bei nėra ištirtos individualios aplinkybės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, reikia atsižvelgti ne tik į ieškinio sumą, bet ir į abiejų šalių turtinę padėtį, jų finansines galimybes, taip pat į tai, ar ieškovo prašyme išdėstyti argumentai ir juos pagrindžiantys įrodymai prima facie patvirtina ieškinio galimą pagrįstumą.

Vadovaudamasis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo A. Z. atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties, nutraukti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.