Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės ir Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Tomui Pavilioniui,

dalyvaujant ieškovui M. R. ir jo atstovui advokatui S. R., atsakovui A. Z. ir jo atstovui advokatui M. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Z. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-240-922//2016 pagal ieškovo M. R. ieškinį atsakovui A. Z. dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovo A. Z. priešieškinį ieškovui M. R. dėl preliminariosios sutarties įvykdymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčas byloje kilęs dėl nuostolių, neįvykdžius preliminaria sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

Ieškovas M. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo A. Z. 29 000 Eur nuostolių atlyginimą; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dirba nekilnojamojo turto agentūroje. Atsakovas kreipėsi į jį dėl žemės sklypo pardavimo. Atsakovui tuo metu reikėjo pinigų, jis norėjo išvykti į užsienį. Ieškovui tiko atsakovo siūloma kaina, todėl jis nusprendė sklypą nupirkti pats, o vėliau pakeisti žemės sklypo paskirtį ir parduoti. Preliminarią sutartį surašė jis pats, prieš pasirašant sumokėjo atsakovui 14 500 Eur grynais pinigais ir tada 2015 m. rugpjūčio 5 d. abu pasirašė sutartį. Sutartį pasirašinėjo ir pinigus mokėjo jo darbo kabinete. Kabinete be jų daugiau nieko nebuvo. Kitą dieną po sutarties pasirašymo jis su atsakovu nuvyko pas notarą ir atsakovas surašė įgaliojimą, kad ieškovas galėtų tvarkyti dokumentus, susijusius su atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pardavimu. Preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį įregistravo Registrų centre. Netrukus po to atsakovas pranešė, kad neparduos sklypo, nes negavo pinigų bei nurodė panaikinantis duotą įgaliojimą. Atsakovas pradėjo jo vengti, todėl ieškovas, pasibaigus sutarties terminui, kreipėsi į atsakovą raštu reikalaudamas vykdyti sutartį – sudaryti sandorį arba sumokėti nuostolius.

Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. preliminariu sprendimu ieškovo reikalavimai buvo patenkinti.

Atsakovas A. Z. nustatytu terminu pateikė prieštaravimus dėl teismo preliminaraus sprendimo, nurodydamas, jog su ieškiniu nesutinka, nes ne jis, o ieškovas nevykdė savo įsipareigojimų, vengė pirkti žemę bei nedavė jokių pinigų, nors apie tai ir pažymėta sutartyje. Atsakovas taip pat pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad ieškovas M. R. neįvykdė preliminariosios sutarties, todėl jam turi būti taikomos šios sutarties 4 punkte numatytos sankcijos. Nurodė, kad avansinio mokėjimo iš ieškovo negavo; sutartis sudaryta pas notarą, nors šiai sutarčiai nereikalingas notarinis tvirtinimas; avansas sudaro beveik visą pirkimo sumą; nėra įrašo pardavėjo ranka, kad jis gavo būtent 14 500 Eur. Ieškovas norėjo apgauti jį ir užvaldyti jo turtą, nesiekė įvykdyti įsipareigojimų pagal sutartį. Tiek ieškovas, tiek atsakovas nors ir sudarę preliminariąją sutartį, jos neįgyvendino, t. y. nesudarė pagrindinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties, taigi, šalims per nustatytą terminą nesudarius pagrindines sutarties, preliminarioji sutartis laikoma pasibaigusia, o remiantis Sutarties 4 punktu jam, atsakovui lieka ieškovo sumokėtas avansas.

Varėnos rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 25 d. galutiniu sprendimu pakeitė 2016 m. vasario 3 d. preliminarų sprendimą, ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Teismas priteisė ieškovui M. R. iš atsakovo A. Z. 14 500 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016-02-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 363 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo A. Z. 146,95 Eur žyminio mokesčio bei 260,14 Eur bylinėjimosi išlaidų už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą valstybei. Teismas sprendimą grindė šiais esminiais argumentais:

Mažai tikėtina, jog atsakovas sudarydamas sandorį – preliminarią sutartį dėl žemės sklypo pirkimo ir pardavimo, jos neskaitė bei kažkaip buvo apgautas notaro ar ieškovo. Atsakovas teismo posėdžių metu teigė, kad preliminari sutartis buvo sudaryta pas notarą, o jis jokio įgaliojimo ieškovui nebuvo davęs. Tačiau byloje nustatyta, kad pateikta preliminari sutartis nėra patvirtinta notaro, tačiau yra įgaliojimas, atsakovo išduotas ieškovui, kuris nėra panaikintas. Teismo posėdžio metu notaras patvirtino, kad pažįsta iš matymo tiek ieškovą, tiek ir atsakovą. Abi šalys pas jį buvo lankęsi: sudarinėjo sandorius, tvirtino įgaliojimus. Taigi, atsakovo argumentai, jog sutartis buvo sudarinėjama ir skaitoma pas notarą bei, kad notaro akivaizdoje buvo duoti 500 Eur, niekuo neparemti ir neįrodyti.

Pasibaigus sutartiniams santykiams tarp šalių, atsakovas turi grąžinti ieškovui preliminariosios sutarties pagrindu iš jo gautą 14 500 Eur avansą.

Abi šalys nebuvo aktyvios tiek, kad būtų sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis, todėl tiek ieškovo, tiek atsakovo reikalavimai dėl netesybų priteisimo atmestini.

Atsakovas A. Z., atstovaujamas advokato M. P., apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2016 m. lapkričio 25 d. Varėnos rajono apylinkės teismo galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Teismas netinkamai vertino šalių elgesį po sutarties sudarymo. Ieškovas neįrodė, kad ėmėsi aktyvių veiksmų, jog pirkimo-pardavimo sutartis būtų sudaryta. Iš visų duomenų spręstina, kad būtent ieškovas atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, todėl jis yra kaltas dėl preliminarios sutarties neįvykdymo, dėl ko sumokėtas avansas turi likti atsakovui.

Teismas nustatęs, kad abi šalys buvo pasyvios, turėjo pagrindą įpareigoti šalis sudaryti pagrindinę sutartį.

Ieškovas M. R., atstovaujamas advokato S. R., atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti, Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ištyrė ir įvertino įrodymus, ir padarė pagrįstas išvadas, jog atsakovas nebuvo apgautas, sutartiniams santykiams pasibaigus dėl abiejų šalių kaltės, sumokėtas avansas grąžintinas, o nuostoliai nepriteistini.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teismas bylą nagrinėja tik apeliacinio skundo ribose.

Iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas teismo sprendimą skundžia iš esmės dėl netinkamo faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo (CPK 185 str.). Toliau teismas pasisakys dėl nurodytų apeliacinio skundo argumentų.

Dėl Preliminariosios sutarties neįvykdymo ir su tuo susijusių pasekmių

Byloje nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 5 d. ieškovas su atsakovu sudarė preliminariąją sutartį dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutarties ateityje, t. y. iki 2015 m. gruodžio 31 d. sudarymo. Sutarta turto pardavimo kaina – 15 000 Eur (sutarties 2 d.), avansinė įmoka – 14 500 Eur, kuri, kaip nurodyta, sumokėta iki sutarties pasirašymo (sutarties 3 d.). Sutartimi taip pat susitarta, kad tuo atveju, jei nuo sutarties sudarymo momento iki pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo žemės sklypas bus areštuotas, perleistas kitiems asmenims arba surinkti ne visi dokumentai, reikalingi pirkimo-pardavimo sutarčiai patvirtinti arba atsakovas atsisakys parduoti nurodytą žemės sklypą – ieškovas įgis teisę nutraukti sutartį ir atsiimti 14 500 Eur avansą, o atsakovas sumokėti 14 500 Eur netesybas už prievolės nevykdymą. Jeigu ieškovas atsisakys Sutartyje aptartomis sąlygomis nupirkti žemės sklypą, 14 500 Eur liks atsakovui (sutarties 4 d.). Sekančią dieną, t. y. 2015 m. rugpjūčio 6 d. notaro kontoroje buvo sudarytas įgaliojimas, kuriuo atsakovas A. Z. įgaliojo ieškovą M. R. atstovauti jam VĮ Registrų centre, Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos bei teritoriniuose jos padaliniuose, notarų biure ir kitose įstaigose, gauti bei pateikti reikalingus dokumentus ir parduoti žemės sklypą. Įgaliojimas nebuvo panaikintas. 2015 m. rugsėjo 8 d. analogiškas įgaliojimas buvo išduotas kitam asmeniui – B. B.. Kaip patvirtino ieškovas ir neneigė atsakovas, 2015 m. rugpjūčio 7 d. ieškovo iniciatyva VĮ „Registrų centre“ buvo įregistruota preliminarioji sutartis dėl žemės sklypo pirkimo pardavimo. 2015 m. rugpjūčio 10 d. ieškovas, veikdamas pagal įgaliojimą atsakovo vardu, pranešimu informavo Nacionalinę žemės tarnybą apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą. 2015 m. rugsėjo 11 d. buvo gautas atsakymas dėl kliūčių parduoti žemės sklypą pasirinktiems asmenims nebuvimo.

Byloje taip pat nustatyta, kad šalys nustatytu terminu nesudarė pagrindinės sutarties, tačiau esminis ginčas kilęs dėl kieno kaltės sutartis nebuvo sudaryta. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad abi šalys nebuvo pakankamai aktyvios, todėl sprendė, kad preliminari sutartis buvo neįvykdyta dėl abipusės kaltės, o tai sudarė pagrindą konstatuoti, kad nuostolių atlyginimui nėra pagrindo, tačiau atsakovas privalo ieškovui grąžinti viską, ką gavo pagal preliminarią sutartį – t. y. avansinę įmoką, kadangi byloje nebuvo įrodyta, kad tokia įmoka jam nebuvo sumokėta. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su teismo sprendimu nurodydamas, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta ieškovui neatlikus jokių aktyvių veiksmų, ir nors teigė, kad nėra gavęs jokių mokėjimų pagal sutartį, o vėliau teismo posėdžio metu patvirtinęs, kad gavo tik dalį mokėjimo, apeliaciniu skundu prašė pripažinti, kad pagal sutartį sumokėtas avansas turėtų likti jam. Nesutiktina su nurodytais apeliacinio skundo argumentais dėl žemiau nurodomų priežasčių.

Pažymėtina, kad preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 str. 1 d.). CK 6.165 straipsnyje nenustatyta preliminariosios sutarties nutraukimo taisyklių, tačiau įtvirtinta sutarties šalies atsakomybė tuo atveju, jeigu ši nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad preliminariosios sutarties pažeidimo santykius reglamentuoja CK 6.165 straipsnio 4 dalis, o teismas, taikydamas nurodytą teisės normą, vadovaujasi CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais principais (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-592/2007; 2011 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011; kt.).

Kadangi preliminariosios sutarties objektas yra kitos – pagrindinės – sutarties sudarymas, tai preliminariosios sutarties šalies pareiškimas apie sutarties nutraukimą iš esmės yra atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį. Todėl sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės, galinčios turėti netesybų arba nuostolių formą, reikia nustatyti, buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį ar ne (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011; kt.).

Teisėjų kolegija, aptarusi byloje nustatytas faktines aplinkybes (nurodytas nutarties 10 punkte) bei išklausiusi šalių teismo posėdžio metu neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių ieškovo nesąžiningumą ikisutartiniuose santykiuose su atsakovu. Nors apeliaciniame skunde atsakovas teigia, jog ieškovas vengė sudaryti pagrindinę sutartį, tai paneigia pateikti duomenys apie tai, kad tik po sutarties pasirašymo ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų – registravo preliminariąją sutartį nekilnojamojo turto registre, pranešė žemės tarnybai apie ketinimą parduoti žemės sklypą, gavo atsakymą, todėl labiau tikėtina, kad tolesnių veiksmų jis neatliko būtent dėl atsakovo elgesio – atsakovui pakeitus savo poziciją ir įgaliojus tvarkyti turto pardavimo klausimus kitą asmenį. Kaip nurodė ieškovas, jam buvo pranešta, kad įgaliojimas ieškovui buvo panaikintas, todėl ieškovas turėjo pagrindą nesiimti jokių tolimesnių veiksmų, dėl to pagrindinė sutartis ir nebuvo sudaryta. Tačiau ieškovui neskundžiant teismo sprendimo, nustačiusio abipusę kaltę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, teisėjų kolegija plačiau šiuo klausimu nepasisako, o nagrinėja bylą tik pareikšto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).

Atsakovo teiginiai, kad ieškovas nesumokėjo atsakovui avanso, byloje niekuo nepagrindžiami, paties atsakovo pozicija bylos nagrinėjimo metu taip pat nebuvo nuosekli, kadangi jis vienu metu teigė, kad negavo jokių pinigų, vėliau nurodė, kad buvo gavęs 500 Eur, ar 1 000 Eur, o vėliau 500 Eur grąžinęs, pinigus gavęs notaro akivaizdoje (beje, teismo posėdžio metu apklaustas notaras šių aplinkybių taip pat nepatvirtino), apeliaciniame skunde vėlgi teigiama, kad sumokėtas avansas turi likti atsakovui, kas sudaro pagrindą nenuoseklius atsakovo parodymus vertinti ieškovo naudai (CPK 185 str.). Apeliantas nepateikė duomenų, jog jis pats bendradarbiavo su ieškovu siekdamas sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, priešingai – jis patvirtino, kad ieškovui skambino tik pasibaigus preliminariosios sutarties terminui, į jo darbovietę nebuvo užėjęs, nors pro šalį eidavo. Todėl atsakovui byloje neįrodžius, kad preliminarioji sutartis neįvykdyta dėl ieškovo kaltės, konstatuotina, kad nėra pagrindo taikyti jam ir sutartinę atsakomybę, t. y. pripažinti, kad atsakovas turi teisę pasilikti ieškovo jam sumokėtus pinigus (avansinį mokėjimą) už žemės sklypą (CK 6.165 str. 4 d., CPK 178 str.).

Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, šalims per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 str. 5 d.). Pagal kasacinio teismo praktiką tuo atveju, kai preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti jam perduotais pinigais ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 str. 1, 2 d.) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2011; kt.).

Atsakovo apeliacinio skundo argumentas apie tai, kad teismas turėjo pagrindą įpareigoti šalis sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį taip pat atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas, kadangi vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų, yra tai, jog ši sutartis negali būti priverstinai įgyvendinta t. y. teismas negali įpareigoti šalių sudaryti pagrindinę sutartį. Lietuvoje tiek teisės doktrina, tiek teismų praktika pripažįsta, kad atsisakiusios arba vengiančios sudaryti sutartį šalies negalima priversti sudaryti pagrindinės sutarties. Šiuo atveju nukentėjusios šalies interesas ginamas taikant nuostolių atlyginimo institutą. Reikalavimas įpareigoti preliminariosios sutarties nevykdančią šalį sudaryti pagrindinę sutartį yra ydingas ir negalimas iš principo, nes prieštarauja vienam pagrindinių civilinės teisės principų – sutarties laisvės principui. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas, t. y. asmenų suderinta valia. Todėl sutartis yra galima tik tuo atveju, kai ji sudaroma laisva valia. Asmens privertimas išreikšti savo valią reikštų sutarties sudarymą prievarta, o sutartis, sudaryta panaudojant prievartą, negalioja (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2010).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėta teismo sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.