Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-745-365/2013

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2013-10-23
Bylos Nr.: I-745-365/2013
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03065-2012-2
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Gintaras Dzedulionis
Pareiškėjas: UAB “Banga Electronics“
Atsakovas: Muitinės departamentui prie LR Finansų ministerijos
Trečiasis asmuo: Klaipėdos teritorinei muitinei

Administracinė byla Nr. I-745-365/2013(Proceso Nr. 3-61-3-03065-2012-2)Procesinio sprendimo kategorija 8.1.1,9.3.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 10 23Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Dzedulionis, dalyvaujant pareiškėjo UAB “Banga Electronics“ atstovėms Ingridai Černakauskienei ir Irmai Gutkovienei, atsakovo muitinės departamento atstovei Linai Markevičienei, išnagrinėjo UAB “Banga Electronics“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie LR Finansų ministerijos , trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos teritorinei muitinei, dėl Mokestinių ginčų komisijos ir Muitinės departamento sprendimų ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bendrovė laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d. iš Kinijos įmonių importavo televizorių dalis ir deklaravo jas 89 muitinės importo deklaracijose, įforminant 4200 muitinės procedūrą ir neapmokestinant prekių importo PVM. (Muitinės deklaracijos; priedas Nr.9). Bendrovė muitinės deklaracijoje nurodydavo, kad prekės bus tiekiamos į kitą ES valstybę narę, t.y. parduodamos Latvijos įmonei LPKS „DIMA“.

Importuotų prekių išgabenimo faktui pagrįsti Bendrovė muitinio įforminimo metu pateikdavo muitinei 2010 m. gruodžio 14 d. pirkimo ir pardavimo sutartį (purchaseand sale contract) Nr. 1-01-001131 (žr. Priedas Nr. 10). Sutartyje numatyta, kad Bendrovė (Pardavėjas) parduoda prekes, o LPKS „DIMA“ (Pirkėjas) įsipareigoja pirkti prekes iš Pardavėjas ir sumokėti prekių kainą pagal sąlygas ir mokėjimo terminus, nurodytus Pardavėjo sąskaitose faktūrose.

Visos 4200 muitinės procedūrai deklaruotos prekės parduotos Latvijos įmonei LPKS „DIMA“, pardavimai įforminti PVM sąskaitomis faktūromis, CMR, o prekių gavimo faktas patvirtintas pirkėjo parašu ir antspaudu. CMR laikytinas pagrindiniu dokumentu, pagrindžiančiu prekių išgabenimo faktą iš Lietuvos ir perdavimą pirkėjui - LPKS „DIMA“, todėl jie pateikiami kaip įrodymai, pagrindžiantys pardavimo, perdavimo faktą (žr. Priedas Nr. 11). Pats mokesčių administratorius atliko tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar įvyko faktinis, fizinis prekių tiekimas į Latvijos Respubliką.

2010 m. gruodžio 10 d. tarp Bendrovės ir LPKS „DIMA“ yra sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 1-01-001130 (žr. Priedas Nr.12). Šios sutarties pagrindu Bendrovė pirko iš Latvijos įmonės prekes (žr. Priedas Nr.l3), pati priskaičiavo pridėtinės vertės mokestį (tą patvirtina Įsigytų prekių ir (arba) paslaugų pardavimo pridėtinės vertės mokesčio registravimo žurnalo už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-06-30 išrašas) (žr. Priedas Nr.14), deklaravo jį PVM deklaracijose (patvirtina pridedamos PVM deklaracijos (žr. Priedas Nr.l5)), apskaitė prekes savo buhalterinėje apskaitoje, pagamino iš jų galutinį produktą (TV) ir pardavė ES įsikūrusiam didmenininkui PVM mokėtojui.

Mokesčių administratorius išsiuntė paklausimą Latvijos mokesčių administratoriui dėl Bendrovės vykdytų sandorių su Latvijos PVM mokėtoju LPKS „DIMA“. Latvijos mokesčių administratorius 2011 m. birželio 15 d. raštu Nr. (21.6-32-l)-R-5848) informavo, kad LPKS „DIMA“ PVM mokėtoju registruota nuo 2010 m. kovo 24 d., viena iš vykdomų veiklų - elektroninės bei telekomunikacinės įrangos ir jos dalių didmeninė prekyba. LPKS „DIMA“ 2011 m. sausio - balandžio mėn. deklaruoja Bendrovei tiekimus bei įsigijimus iš Bendrovės. LPKS „DIMA“ patvirtino, kad sandoriai su Bendrove buvo pradėti vykdyti nuo 2011 m. sausio mėn., sandorių prekės - televizorių detalės, (žr. Priedas Nr.6 patikslintas). Mokesčių administratoriaus atlikta Bendrovės ir LPKS „DIMA“ prekybinių sandorių, prekių pristatymo ir atsiskaitymų analizė, priešpriešiniai patikrinimai patvirtina, jog ūkinės operacijos realiai įvyko, t. y. kad sandoriai nebuvo fiktyvūs.

2011 m. liepos 1 d. pavedimu Nr. RŽ78(SM32)-27 Klaipėdos teritorinės muitinės Ūkio subjektų patikrinimų skyriaus Šiaulių poskyrio vyriausioji inspektorė J. G. (toliau - Mokesčių administratorius) atliko UAB „BANGA ELECTRONICS“ (kodas 300070628, PVM kodas LT100001450717, registruota Taikos pr. 157, Kaunas, toliau tekste - Bendrovė) teminį mokestinį ūkinės komercinės veiklos patikrinimą, susijusį su 4200 muitinės procedūros taikymu per laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d. tiekiant importuotas prekes Latvijoje registruotai įmonei „DIMA“ (toliau - LPKS „DIMA“). 2011 m. gruodžio 15 d. surašė patikrinimo ataskaitą Nr. 1SM320051M (toliau - Patikrinimo ataskaita), kurioje konstatavo, kad Bendrovė, pažeisdama PVMĮ 35 str. nuostatas, nepagrįstai iš trečiųjų šalių importuotoms prekėms pritaikė 4200 muitinės procedūrą. Bendrovei papildomai buvo apskaičiuota 6 480 962,00 Lt importo PVM, 523 765,00 Lt šio mokesčio delspinigių ir skirta 1 944 289,00 Lt bauda (žr. Priedas Nr.l).

Bendrovė nesutiko su Mokesčių administratoriaus Patikrinimo ataskaitoje nurodyta papildomai apskaičiuota 6 480 962,00 Lt PVM, 523 765,00 Lt šio mokesčio delspinigių ir skirta 1 944 289,00 Lt bauda ir 2012-01-19 raštu Nr. 1/2012/3 apskundė šį individualų aktą Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos, pateikdama „Atsikirtimus dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2011-12-15 patikrinimo ataskaitos Nr. 1SM320021M“ (žr. Priedas Nr.2).

Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos 2012-07-18 sprendimu Nr. 1A-239 „Dėl UAB „BANGA ELECTRONICS“ skundo netenkino ir 2012-07-18 Sprendimu „dėl UAB „Banga Ekectronics“ skundo“ patvirtino Klaipėdos teritorinės muitinės 2011-12-15 patikrinimo ataskaitą Nr.lSM320051M (žr. Priedas Nr.3).

Bendrovė dėl Muitinės departamento sprendimo 2012-08-10 kreipėsi j Mokestinių ginčų komisiją prie LR Vyriausybės (toliau - MGK prie LRV) su skundu Nr. 1/2012/17 (žr. Priedas Nr.4), tačiau MGK prie LRV pareiškėjo skundo netenkino ir 2012-10-25 sprendimu Nr. S-189 (7-173/2012) patvirtino Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2012-07-18 sprendimą Nr. 1A-239 „Dėl UAB „BANGA ELECTRONICS“ skundo (žr. Priedas Nr.5).

Pareiškėjo nuomone, ginčo, kilusio tarp Bendrovės ir mokesčio administratoriaus, atveju aktualios yra 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Nr. IX-751) galiojusio ginčo atsiradimo metu, t.y. 2011-01-01 -2011-06-28, normos. Šio įstatymo 35 str. 1 d.nustato, kad Importo PVM neapmokestinamos importuojamos prekės, atitinkančios šias sąlygas: 1. prekės skirtos išgabenti ir bus išgabentos į kitą valstybę narę; 2. Importuotojo prekių tiekimas iš Lietuvos Respublikos į kitą valstybę narę apmokestinamas taikant 0 proc. PVM tarifą. PVMĮ 49 str. 1 d. nustato, jog taikant 0 proc. PVM tarifą apmokestinamos prekės tada, jei: 1. prekės tiekiamos kitoje valstybėje narėje įregistruotam PVM mokėtojui 2. prekės išgabenamos iš šalies teritorijos į kitą valstybę narę;t.y. normos, suteikiančios mokesčių mokėtojui realizuoti teisę į prekių apmokestinimą 0 proc. PVM tarifu.

Ginčijami sprendimai motyvuojami tuo, jog deklaruojamas Bendrovės prekių tiekimas buvo vykdomas su tikslu išvengti importo PVM mokėjimo, daroma išvada,kad bendrovė elgėsi nesąžiningai, o sandoriai buvo sudaromi siekiant išvengti PVM sumokėjimo už importuojamas prekes. Todėl muitinės 4200 procedūra taikyta nepagrįstai.

Kiekvienas subjektas, nepažeidžiant įstatymų, poįstatyminių aktų turi teisę pasirinkti tokį veiklos modelį, kuris jam atrodo priimtiniausias. Tokiam veiklos modeliui yra būdinga ir mažiausiomis sąnaudomis, tarp jų ir minimaliomis mokestinėmis sąnaudomis, siekti pelno. Joks teisės aktas neapriboja teisės verslo subjektui pasinaudoti tokia galimybe. (LVAT nutartis Nr. A575-371/2011). Joks teisės aktas neįpareigoja mokesčių mokėtojo, esant galimybei pasirinkti vieną iš kelių teisėto elgesio modelio variantų, rinktis tokį, pagal kurį jam atsirastų didžiausia mokestinė prievolė. Įstatymai taip pat neįpareigoja rinktis tokį sandorių sudarymo būdą, kuris būtų naudingiausias valstybės biudžetui. Bendrovė turi teisę bei galimybę numatyti savo veiksmų mokestines pasekmes ir pasirinkti tokį teisėtą veiklos modelį, kuris leistų vykdyti savo veiklą mažiausiomis išlaidomis.

Teisingumo Teismas (žr. sprendimo byloje C-277/09 53,54 punktai) taip pat akcentuoja, kad verslininko pasirinkimas tarp atleisto nuo mokesčio sandorio ir apmokestinamojo sandorio gali būti pagrįstas keliais veiksniais ir ypač PVM sistemai būdingais mokestinio pobūdžio sumetimais (žr. taip pat 2001 m. spalio 9 d. Sprendimo CantorFitzgeraldInternational, C-l08/99, Rink. p. 1-7257, 33 punktą). Teisingumo Teismas šiuo atžvilgiu pabrėžė, kad jei apmokestinamasis asmuo gali pasirinkti tarp skirtingų sandorių, jis turi teisę pasirinkti tokį veiklos planą, kad sumažintų savo mokestinę skolą (žr. minėte sprendimo Halifax ir kt. 73 punktą).

Tiekdama ir išgabendama prekes į Latvijos Respubliką bei nupirkdama ir pargabendama tas pačias prekes iš Latvijos Respublikos, bendrovė pasirinko tokį verslo modelį, kuris leido vykdyti savo veiklą mažiausiomis faktinėmis išlaidomis. Tokių vykdomų sandorių pagrindinis tikslas - pasinaudojimas teise į PVM atskaitą, kuri iš esmės atitinka 1977-05-17 Šeštosios direktyvos tikslus ir negali būti ribojama. (žr. 2006 m. liepos 6 d. Sprendimo Kittel ir RecoltaRecycling, C-439/04 ir C-440/04, Rink. p. 1-6161, 47 punktą). Atskaitos sistemos tikslas yra išvaduoti verslininką nuo sumokėto ar mokėtino PVM, vykdant jo bet kokią ekonominę veiklą, naštos, (žr. 2012 m. kovo 29 d. sprendimą byloje C-414/10). Aplinkybė, jog Bendrovė naudojant teisėtas priemones - sandorių tarp Bendrovės ir Latvijos įmonės „DIMA“ sudarymą ir faktinį jų vykdymą, pasinaudojo teise į PVM atskaitą, nesudaro pagrindo teigti, jog tokiu būdu ji išvengė PVM mokėjimo. Pasinaudojimo PVM atskaita tikslas - galimybė įmonės lėšas naudoti prekių, paslaugų apyvartai, lėšų panaudojimas darbuotojų atlyginimams (pažymėtina, jog 2011-01-01 įmonės darbuotojų skaičius - 118, 2011-06-30 - 117 (žr. Priedas Nr. 16)).

Bendrovės importuotos prekės buvo išgabentos Latvijos įmonei LPKS „DIMA“ (vyko fizinis prekių judėjimas iš vienos valstybės narės į kitą); importuotojo, Bendrovės, šių importuotų prekių tiekimas įmonei LPKS „DIMA“ buvo apmokestinamas 0 proc. dydžio PVM tarifu (PVM įstatymo 49 str. 1 d.). Šios faktinės aplinkybės sudaro sąlygų visetą, leidžiantį importuojamas prekes neapmokestinti importo PVM (PVM įstatymo 35 str. 1 d.).Prekių pardavimas kitam asmeniui laikomas „tiekimu“, jei tas asmuo įgyja teisę disponuoti tomis prekėmis kaip jų savininkas (PVM įstatymo 4 str. 1 d. 1 p.). Teisė disponuoti - viena iš nuosavybės teisės turinio elementų (CK 4.37 str. 1 d.). Bendrovės tiektas prekes įmonė LPKS „DIMA“ pirkimo pardavimo sandorio pagrindu įgijo nuosavybės teise. Įgytas prekes pardavė Bendrovei kaip prekių savininkė, t.y. parduodama prekes įgyvendino turimą disponavimo teisę. Todėl mokesčio administratoriaus motyvas, jog Latvijos įmonė įsigijusi iš Bendrovės (pareiškėjo) prekes, jas tą pačią dieną vėl parduodavo Bendrovei, prekės užplombuotose konteineriuose būdavo nuvežamos į Bauskę (Latviją) ir tą pačią dieną pargabenamos Bendrovei (pareiškėjui) nepaneigia esamų duomenų apie faktinį prekių išgabenimą iš Lietuvos į kitą valstybę narę, nepaneigia įmonės LPKS „DIMA“ disponavimo teisės į įsigytas prekes turėjimą ( LVAT adm. b. Nr. A-556-1047/2010). Todėl faktinės aplinkybės, jog prekės buvo tiekiamos Latvijos valstybėje įregistruotam PVM mokėtojui, įmonei LPKS „DIMA“, ir prekės iš Lietuvos valstybės išgabentos į kitą valstybę narę, Latviją, sudaro sąlygų visetą, leidusią šias prekes apmokestinti 0 proc. PVM tarifu (PVM 49 str. 1 d.). Tai, kad Bendrovė nupirko tas pačias prekes iš LPKS „DIMA“, nepaneigia fakto, kad prekės buvo parduotos Latvijos įmonei.

Bendrovė akcentuoja, jog pateikė visus reikalingus dokumentus, įrodančius, kad buvo atlikti visi veiksmai, kuriuos mokesčių mokėtojas privalo atlikti, kad galėtų pasinaudoti mokesčio įstatymų nustatytomis apmokestinimo sąlygomis. Šiuo atveju aktualios ne tik Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 35 str. nuostatos, bet ir 2010-12-28 Muitinės Departamento prie LR Finansų ministerijos generalinio direktoriaus ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. 1B-773/VA-119 pakeistos 2004-04-29 Įsakymu Nr. 1B-439/VA-71 patvirtintos Importuotų ir tiekiamų į kitą Europos Sąjungos valstybę narę prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu taisyklės, nustatančios, kad į šalies teritoriją importuotos prekės neapmokestinamos PVM, jeigu įvykdytos visos šios sąlygos: importo metu žinoma, kad prekės yra skirtos išgabenti ir bus išgabentos į kitą valstybę narę; prekių importuotojas importo muitinės deklaracijos priėmimo muitiniam tikrinimui metu yra registruotas šalies teritorijoje PVM mokėtoju; importuotų prekių tiekimas iš Lietuvos Respublikos į kitą valstybę narę pagal PVM įstatymo VI skyriaus nuostatas apmokestinamos taikant 0 procentų PVM tarifą; importuotojas kitos valstybės narės PVM mokėtojui tiekia tas pačias nepakeisto pavidalo prekes, kurias importavo į šalies teritoriją; prekės į kitą valstybę narę išgabenamos per laiką, ne ilgesnį kaip 1 mėnuo nuo apmokestinimo momento, nurodyto PVM įstatymo 14 straipsnio 12 arba 13 dalyje, dienos arba per taisyklių 5 punkte nurodyta tvarka nustatytą ilgesnį prekių išgabenimo į kitą valstybę narę laiką.

Prekės ne tik buvo skirtos išgabenti, tačiau ir buvo išgabentos į LPKS „DIMA“ - tą patvirtina 2010 m. gruodžio 14 d. pirkimo ir pardavimo sutartis (purchaseand sale contract) Nr. 1-01-001131 (žr. Priedas Nr. 10), PVM sąskaitos faktūros, CMR, (žr. Priedas Nr. 11); Bendrovė yra registruota šalies teritorijoje PVM mokėtoju; importuotų prekių tiekimas iš Lietuvos Respublikos į LPKS „DIMA“ pagal PVM įstatymo VI skyriaus nuostatas apmokestinamos taikant 0 procentų PVM tarifą; Bendrovė LPKS „DIMA“ tiekia tas pačias nepakeisto pavidalo prekes, kurias importavo į šalies teritoriją; prekės į LPKS „DIMA“ išgabenamos per laiką, ne ilgesnį kaip 1 mėnuo.

Teisingumo teismas 2007-09-27 byloje C-409/04 yra pasisakęs, jog turi būti tenkinamos sąlygos tam, kad Bendrijos viduje būtų atleidžiama nuo PVM: sąlyga, susijusi su mokesčio mokėtojo statusu (registruotas PVM mokėtojas; LPKS „DIMA“ atitinka šią sąlygą); teisė disponuoti prekėmis ir jos perleidimu pirkėjui, kai pirkėjas tampa prekių savininku; fiziniu prekių išgabenimu iš vienos valstybės narės j kitą. Jokių kitų sąlygų neturi būti nustatyta (žr. Minėto sprendimo 70 p.).

Prekių tiekimas, įsigijimas buvo vykdomas Bendrijos viduje. Tiekimo bendrijos viduje ir įsigijimo bendrijos viduje sąvokos yra objektyvaus pobūdžio ir taikomos neatsižvelgiant į atitinkamų sandorių tikslus bei rezultatus (2007-09-27 Teisingumo teismo sprendimas byloje C-409/04, 38 p.), todėl mokesčių administratorius nepagrįstai ir neteisėtai nustatė sandorių tikslą ( PVM mokėjimo išvengimą), konstatavo Bendrovės nesąžiningumą.

Pažymėtina, kad tiekiant į Latviją prekes, jos buvo apmokestintos 0 proc. PVM. Įmonė LPKS „DIMA“ prekes apskaitė buhalterinėje apskaitoje, priskaičiavo nuo įsigytų prekių pridėtinės vertės mokestį ir deklaravo prekių tiekimus Bendrovei. Tą patvirtino ir Latvijos mokesčių administratorius. „LPKS „Dima“ 2011 m. sausio-balandžio mėn. laikotarpiu deklaruoja Bendrovei tiekimus 4 261 678,05 LVL sumai, bei įsigijimus iš Bendrovės 4 261 028,31 LVL sumai“, (žr. Priedas Nr.6 patikslintas). Tačiau mokesčių administratorius šiuos įrodymus ignoruoja.

Pagal PVMĮ 41 straipsnio nuostatas prekių įsigijimu iš kitos valstybės narės už atlygį laikomas teisės disponuoti prekėmis įsigijimas, kai įsigyjantis asmuo pagal sandorio sąlygas gali disponuoti prekėmis kaip jų savininkas. Pagal minėto įstatymo 3 str. 2 dalį prekių įsigijimas iš LPKS „DIMA“ yra laikomas PVM objektu Lietuvoje, t. y. laikoma prekių įsigijimu iš ES. PVMĮ 14 str. 11 dalis nurodyta, kad prievolė apskaičiuoti PVM už prekių įsigijimą iš kitos valstybės narės atsiranda, kai šių prekių tiekėjas išrašo PVM sąskaitą-faktūrą, bet ne vėliau kaip kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį prekės buvo išgabentos, 15 dieną. Todėl laikytina, kad mokesčių administratorius Bendrovei mokestinės prievolės dydį iš esmės apskaičiavo, remdamasis taikytinose įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatose nenustatytomis taisyklėmis, antrą kartą už tas pačias prekes, nuo kurių mokėtiną pardavimo PVM Bendrovė priskaičiavo, deklaravo ir sumokėjo. Tokiu būdu buvo iškreipta apmokestinimo PVM esmė bei paneigtas dvigubo apmokestinimo draudimo principas.

Žemesnės instancijos teismas

Vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. VA-19 patvirtintomis Įsigytų prekių (paslaugų) pardavimo pridėtinės vertės mokesčio registravimo žurnalo pildymo taisyklėmis, įsigijus prekes iš LPKS „DIMA“, Bendrovei atsirado prievolė apmokestinti prekes vartojimo mokesčiu. PVM mokėtojas - pirmiausia įsigytų prekių pardavimo PVM turi apskaičiuoti mokestinio laikotarpio PVM deklaracijoje. Po to ta pati pardavimo PVM suma PVM deklaracijoje deklaruojama kaip pirkimo PVM. Mokestinio laikotarpio PVM deklaracijoje apskaičiuota mokėtina PVM suma sumokama per 25 dienas po mokestinio laikotarpio pabaigos. Bendrovė Mokesčių administratoriui pateikė įrodymus (Įsigytų prekių ir (arba) paslaugų pardavimo pridėtinės vertės mokesčio registravimo žurnalus, PVM deklaracijas), kurie įrodo, kad prekės apmokestintos pridėtinės vertės mokesčiu. Per 2011 m. sausio mėn. nuo iš LPKS „Dima“ įsigytų prekių priskaičiuota 1 391 543,74 Lt pridėtinės vertės mokesčio suma (žr. Priedas Nr.l4), kuri deklaruota 2011 m. sausio mėnesio mokestinio laikotarpio PVM deklaracijoje (žr. Priedas Nr. 15, 34 laukelis). Atitinkamai per 2011 m. vasario mėn. priskaičiuota 1.850.598,03 Lt pridėtinės vertės mokesčio, kovo mėn. - 302.172,65 Lt, balandžio mėn. -679.621,03 Lt, gegužės mėn. - 929.770,37 Lt, birželio mėn. - 934.693,60 Lt. Šios sumos deklaruotos atitinkamo mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos 34 laukelyje. Bendrovė kiekvienu prekių pirkimo iš įmonės „DIMA“ atveju pati priskaičiuodavo PVM ir kas mėnesį šias sumas deklaravo Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose. Šie įrodymai paneigia mokesčių administratoriaus nurodytą tikslą, gauti mokestinę naudų, išvengiant PVM mokėjimo ir deklaravimo.

Akcentuotina, kad Mokesčių administratorius netinkamai vertino iš Latvijos mokesčių administratoriaus gautus įrodymus (išrašą iš buhalterinės apskaitos), ir patikrinimo ataskaitoje nurodė klaidinančius duomenis: „Nors LPKS „DIMA" deklaravo prekių tiekimus Lietuvos Bendrovei <...>, tačiau buhalterinėje apskaitoje minėtų prekių neapskaitė <...>“(žr. Klaipėdos teritorinės muitinės atliko UAB „BANGA ELECTRONICS“ patikrinimo ataskaitos 6 psl.), nes iš Latvijos mokesčių administracijos gautame atsakyme nurodyta, kad prekės buvo apskaitytos, tai patvirtina ir kartu gautas išrašas iš buhalterinės apskaitos dokumentų, (žr. Priedas Nr.6 patikslintas).

Šalies argumentai

Pareiškėjo nuomone, aukščiau nurodyti faktiniai bei teisiniai argumentai patvirtina, jog Bendrovė teisėtai, pagrįstai realizavo teisę į prekių apmokestinimą 0 proc. PVM tarifu. Mokesčių administratorius, priimdamas sprendimus, nevertino bendrovės atsikirtimus į ginčijamą aktą, padarė procedūrinius pažeidimus.

Kai priimant sprendimą argumentuotai nėra vertinami Bendrovės atsikirtimai į ginčijamą aktą, tai nėra teisingumo vykdymas ir gali būti prilyginama sprendimui be motyvų. Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtinta principinė procedūrinių pažeidimų įtakos viešojo administravimo akto teisėtumo vertinimui taisyklė: skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-416/2005; Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 131-138).

Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagrįsti tvirtinimą, kad Bendrovė sudarydama sandorius ar vykdydama ūkines operacijas, siekė vienintelio tikslo -gauti mokestinę naudą, turi Mokesčių administratorius. Akcentuotina, kad mokestinę nepriemoką nuspręsta įregistruoti nenurodant, kokios konkrečiai mokestinės naudos prekių tiekimo sandoriu Bendrovė siekė, t. y. kokį konkretų pažeidimą, nurodytą Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje, padarė, nors tai yra būtina mokesčių mokėtojo atsakomybės sąlyga. Darytina išvada, kad Mokesčių administratoriaus veiksmai šališki ir neobjektyvūs, tai įrodo ir faktas, kad mokestinę nepriemoką Bendrovei nuspręsta įregistruoti 2011-09-27 raštas „Dėl patikrinimo rezultatų“ Nr. (LM32)-20/14-20907 (žr. Priedas Nr. 7). Tuo tarpu priešpriešiniai patikrinimai, siekiant išsiaiškinti, ar prekės iš tikrųjų buvo patiektos Latvijos įmonei pradėti tik 2011-11-10 (MGK prie LV byla, 332 psl.)

Nagrinėjamu atveju, turi būti vertinamas viso mokestinio patikrinimo teisėtumas ir pagrįstumas bei turi būti tiriama, ar atliekant mokestinį patikrinimą nebuvo padaryti procedūriniai pažeidimai, o jeigu būtų nustatyta procedūrinių pažeidimų, turi būti sprendžiama, ar jie pripažintini esminiais pažeidimais, dėl kurių sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo turėtų būti laikomas neteisėtu.

Mokesčių administratorius, teigdamas, kad pritaikius 4200 muitinės procedūrą, prekių nebegalima įsigyti ir parvežti atgal į Lietuvą, plečiamai aiškina mokesčių lengvatos turinį, jos atsiradimo, vykdymo ir pasibaigimo tvarką. Lietuvos Respublikos teisės aktuose aiškiai apibrėžta, kad 4200 muitinio įforminimo procedūra pasibaigia, kai prekės išgabenamos į kitą valstybę narę per laiką, ne ilgesnį kaip 1 mėnuo. Valstybė narė tas pačias prekes gali parduoti dar į kitą valstybę, ar kitai, nei Bendrovė, Lietuvos įmonei, bet tai nereiškia, kad prekėms vėl atsidūrus Lietuvoje, Bendrovė praranda teisę į lengvatą ir turi sumokėti importo PVM, kai tuo tarpu kita, nei Bendrovė, Lietuvos įmonė, įsigijusi tas pačias prekes tik deklaruotų įsigytų prekių pardavimo PVM. Tokia Mokesčių administratoriaus pozicija prieštarauja MAĮ 7 str. nuostatoms nustatančios, jog taikant mokesčių įstatymus vienodos situacijos turi būti vertinamos vienodai, t. y. esant vienodoms faktinėms aplinkybėms mokesčių teisės aktai turi būti aiškinami ir taikomi vienodai visų mokesčių mokėtojų atžvilgiu. Mokesčių mokėtojų lygybės principas yra konstitucinio lygiateisiškumo principo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis) įtvirtinimas mokesčių teisėje.

Tokia Mokesčių administratoriaus pozicija prieštarauja ir MAĮ 8 str., 9 str. nuostatoms, įsipareigojimui griežtai laikytis mokesčių įstatymuose nustatytos mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, negali užtikrinti teisingo ir savalaikio mokesčių lengvatos įvykdymo. Bendrovė galėjo sudaryti prekių pirkimo sandorius, nes nei Tarybos direktyvoje 2009/69/EB iš dalies keičiančioje Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatas, nei PVMĮ, nei kituos nacionaliniuose teisės aktuose toks draudimas nenumatytas.

Nusistovėjusi Teisingumo Teismo praktika taip pat patvirtina, jog sąvokos, apibrėžiančio Direktyvoje 2006/112/EB numatytus atleidimo nuo PVM atvejus, turi būti aiškinamos siaurai, nes jomis nukrypstama nuo bendro principo, pagal kurį PVM apmokestinamas kiekvienas apmokestinamojo asmens prekių tiekimas ar paslaugų teikimas už atlygį. Tačiau šių sąvokų aiškinimas turi atitikti tokio atleidimi siekiamus tikslus ir nepažeisti fiskalinio neutralumo principo, būdingo bendrajai PVM sistemai Pažymėtina, kad fiskalinio neutralumo principas draudžia, viena vertus, PVM atžvilgiu skirtingai vertint panašias paslaugas, kurios konkuruoja tarpusavyje ir, kita vertus, draudžia apmokestinant PVM skirtinga vertinti tokią pačią veiklą vykdančius ūkio subjektus. Šis mokesčių neutralumo principas yra Sąjungos teisės aktų leidėjo taikomo bendrojo vienodo požiūrio principo atitikmuo specifiniame mokesčių sektoriuje, taigi ir PVM srityje (šiuo aspektu žr. pavyzdžiui, 2009 m. spalio 29 d. Teisingumo Teisme sprendimą byloje NCC ConstructionDanmark A/S prieš Skatteministeriet, C-174/08, 41, 44, 45 p.).

Išvengti mokesčio atlikus vieną ūkinę operaciją tarp nesusijusių asmenų praktiškai yra neįmanoma. Jeigu atlikus vieną ūkinę operaciją (nupirkus prekes iš Latvijos Bendrovės LPK5 „DIMA“), atitinkančią šalių ketinimus, gaunama mokestinė nauda, toks veiksmas laikytinas pasinaudojimu mokesčio įstatyme įtvirtinta mokestine lengvata, nesvarbu, koks atliktų veiksmų turinys. Pateikti įrodymus, kad pagrindinis sandorių tikslas buvo mokestinio pranašumo įgijimas, turi mokesčių administratorius. Šis tikslas įrodomas analizuojant objektyvius sandorių požymius (nepriklausomai nuo prekių judėjimo, kiekviename tiekimo etape, prekės buvo apmokestintos pridėtinės vertės mokesčiu), o ne subjektyvų mokesčių mokėtojo ketinimą (ketino gaminti televizorių: Bendrovėje) (žr. šiuo klausimu taip pat ETT 2006 m. sausio 12 d. preliminarų nutarimą Optinger LTD, Fulcrum Electronics LTD, BondHouseSystems LTD, C-354/03, C-355/03, C-484/03).

Bendrovė nesutinka su Muitinės Departamento pozicija, nes prekės, išvežus jas į kitą valstybę narę. nebūtinai turėjo būti galutinai suvartotos. Be kita ko, gali susiklostyti situacija, kad prekės bus dar karta perleistos ar šių prekių panaudojimo tikslai pasikeis. Priešingas tvirtinimas pažeidžia EB sutartyje įtvirtinta vieną pagrindinių laisvių - laisvą prekių judėjimą. Taikytinose įstatymų ir kitų norminių teisės aktą nuostatose nustatytas ir visiškai kitas apmokestinimas. Valstybėje narėje, į kurią prekės atgabenamos, nėra mokamas importo PVM.

„42 muitinės procedūra yra režimas, kuriuo importuotojas naudojasi, kad būtų atleistas nuo PVM tais atvejais, kai importuotos prekės bus išgabentos į kitą valstybę narę. PVM yra mokėtinas paskirties valstybėje narėje.“ (žr. Europos audito rūmai 2011-12-15 specialioji ataskaita Nr. 13/2011 - Ar 42 muitinės procedūros kontrolė leidžia užkardinti ir aptikti PVM vengimą? 201 l/C 365/07, Luxembourg, 1 priedas.) „Importuotojas sumoka importo muitus, tačiau nemoka importo PVM už importuojamas prekes; prekes įsigijęs asmuo toje valstybėje narėje, į kurią importuojamos prekės yra tiekiamos, apskaičiuoja įsigijimo iš kitos valstybės narės PVM.“ (oficiali VMI svetainė-http://www.vmi.lt) Pagal Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatas „prekių įsigijimas Bendrijos viduje - teisės disponuoti kilnojamuoju materialiuoju turtu kaip savininkui įsigijimas, kai prekes įsigyjančiam asmeniui į kitą valstybę narę nei tą, iš kurios prekės yra išsiųstos ar išgabentos, siunčia ar gabena pardavėjas arba prekes įsigyjantis asmuo ar kitas asmuo pardavėjo ar prekes įsigyjančio asmens vardu“. Vadinasi šiuo atveju, toks LPKS „DIMA“ prekių įsigijimas, kuriam Lietuvoje buvo įforminta importo procedūra 4200, pagal minėtos Direktyvos nuostatas yra laikomas PVM objektu Latvijoje, t. y. laikoma prekių įsigijimu iš ES. Direktyvos 69 straipsnis nurodo, kad privaloma deklaruoti paskirties valstybės narės mokesčių institucijoms Bendrijos viduje įsigytas prekes, sudarančias pagrindą prievolei sumokėti PVM šioje paskirties šalyje. Kadangi prekių įsigijimui iš ES skaičiuojamas pardavimo PVM, tai importo PVM nebemokamas.

Dėl piktnaudžiavimo

Savo argumentus Bendrovė grindžia 2010 m. gruodžio 22 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimu byloje C-103/09 „Negalima kaltinti apmokestinamojo asmens, pasirinkusio sandorį, dėl kurio jis įgyja pranašumą, kurį, kaip matyti iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, sudaro jo mokestinės skolos mokėjimo išdėstymas etapais, užuot sudaręs pirkimo sandorį, dėl kurio jis tokio pranašumo neįgyja, jei su šiuo sandoriu susijęs PVM yra tinkamai ir visiškai sumokėtas“. Nors šioje byloje nagrinėjami įmonių grupės sudaromi nuomos sandoriai, kuriais siekiama išdėstyti etapais neatskaitomo PVM mokėjimą, tačiau savo esme ji labai panaši į nagrinėjamą situaciją, kilusią mokestiniame ginče, ir ja gali būti remiamasi.

Bendrovė akcentuoja, kad piktnaudžiavimas gali būti pripažįstamas, tik jei kartu tenkinamos dvi sąlygos:

Pirma, nagrinėjamais sandoriais, neatsižvelgiant į formalų atitinkamų PVM direktyvos ir šią direktyvą į nacionalinę teisę perkeliančių nacionalinės teisės aktų nuostatose numatytų sąlygų taikymą, įgyjamas mokestinis pranašumas, kurio suteikimas prieštarautų šiomis nuostatomis siekiamam tikslui.Antra, objektyvių aplinkybių visuma taip pat turi patvirtinti, kad nagrinėjamo sandorio pagrindinis tikslas yra įgyti mokestinį pranašumą (šiuo klausimu žr. 2012 m. kovo 22 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimą byloje C-153/11, 2010 m. gruodžio 22 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimą byloje C-277/09, 2010 m. gruodžio 22 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimą byloje C-l03/09).

Piktnaudžiavimas konstatuojamas remiantis ne komercinės veiklos, kuria nagrinėjamus sandorius sudarantis asmuo paprastai užsiima, pobūdžiu, o šių sandorių turiniu, tikslu ir pasekmėmis. Tokiomis aplinkybėmis Bendrovės, kuri, naudojosi prekių tiekimo sandoriais, įgytas mokestinis pranašumas nėra mokestinis pranašumas, kurio įgijimas prieštarauja reikšmingų Šeštosios direktyvos iš šią direktyvą įgyvendinančių nacionalinės teisės aktų nuostatų tikslui.

Nepiktnaudžiavimo teise, rūpestingo ir sąžiningo elgesio doktrina taikoma tais atvejais, kai susiduriama su neteisėtais tikslais įsteigtais juridiniais asmenimis, sąmoningai kuriamomis ūkinių operacijų grandinėmis, kurių pagrindinis tikslas yra išvengti mokesčių mokėjimo ar sumažinti mokesčių naštą. PVM mokamas kiekvienoje civilinės apyvartos stadijoje už įsigyjamas prekes ir paslaugas, o vėliau su šiomis prekėmis ar paslaugomis sukūrus pridėtinę vertę atskaitomas. Tokiu būdu PVM našta tenka galutiniam prekės vartotojui, o ne ekonominę veiklą vykdantiems asmenims. Tačiau, kad ši PVM apmokestinamųjų asmenų atžvilgiu neutrali grandinė veiktų, būtina užtikrinti, kad PVM būtų sumokamas kiekvienoje civilinės apyvartos stadijoje ir ūkio subjektas turėtų teisę atskaityti būtent tą PVM dalį, kuri buvo sumokėta prieš tai vykusioje civilinės apyvartos stadijoje. Taigi, jei ankstesnėje stadijoje PVM nėra sumokamas, nutrūksta PVM sumokėjimo - atskaitymo grandinė ir taip iškreipiama PVM sistemos esmė. Tokios aplinkybės patikrinimo metu nenustatytos, kaip tik priešingai, PVM buvo mokamas kiekvienoje apyvartos stadijoje tiek patiekus prekes į Latviją, tiek nupirkus prekes ir atsigabenus jas į Lietuvą.

Dėl baudos ir delspinigių

Bendrovė taip pat nesutinka su jai skirta bauda ir delspinigiais. Bendrovei dėl teisės atskaityti importo PVM, mokesčio nepriemoka nesusidaro, todėl šia veika nepadaryta realios žalos biudžetui. Tokiu būdu tenkinama MAĮ 141 str. 1 d. 3 p. numatyta atleidimo nuo baudų ir delspinigių sąlyga (nepadaryta žala biudžetui).

Akcentuotina, kad skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą. Muitinės departamentas sprendime dėl skirtų baudų dydžio apskritai nepasisakė.

Bendrovė nesutinka su Patikrinimo ataskaitoje apskaičiuota baudos suma, kadangi Mokesčių administratoriaus paskirtos sankcijos (baudos) dydis pažeidžia kertinį administracinės teisės proporcingumo principą. Prideda tarpinę Pelno (nuostolių) ataskaitą 2012 lapkričio 30 dienai, kuri įrodo, kad skirtos baudos dydis privestų įmonę prie bankroto.(Žr. Priedas Nr.17).

Didelė mokestinė nepriemoka pati savaime negali būti laikoma sunkinančia aplinkybe, nes tokia nepriemoka gali būti labai trumpą laikotarpį ir dėl to valstybė patirtų tik labai mažą žalą. Sunkinančia aplinkybe reikėtų laikyti ne didelę mokestinę nepriemoką, bet didelius valstybės praradimus, kurie matuotini priskaičiuotais delspinigiais.

Mokesčių administratorius, individualizuodamas skiriamos baudos dydį, neatsižvelgė į Bendrovės atsakomybę lengvinančias aplinkybes (Bendrovė operatyviai ir laiku teikė visus reikiamus dokumentus ir paaiškinimus); dėl to nukrypta nuo Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) suformuotos baudų, skiriamų už mokesčių įstatymų pažeidimus, individualizavimo praktikos. MAĮ 139 str. 1 d. nurodo: „Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą.“

Atsiliepimas

Atsakovas Muitinės departamentas nesutiko su skundu, prašė jo netenkinti. Pateiktame atsiliepime nurodė savo argumentus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 35 straipsniu ir 2004 m. balandžio 29 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įsakymu Nr. 1B-439/VA-71 patvirtintų Importuotų ir tiekiamų į kitą Europos Sąjungos valstybę narę prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu taisyklių 4 punktu, į šalies teritoriją importuotos prekės neapmokestinamos PVM, jeigu įvykdytos visos šios sąlygos: importo metu žinoma, kad prekės yra skirtos išgabenti ir bus išgabentos į kitą valstybę narę; prekių importuotojas importo muitinės deklaracijos priėmimo muitiniam tikrinimui metu yra registruotas šalies teritorijoje PVM mokėtoju; importuotų prekių tiekimas iš Lietuvos Respublikos į kitą valstybę narę pagal PVM įstatymo VI skyriaus nuostatas apmokestinamos taikant 0 procentų PVM tarifą; importuotojas kitos valstybės narės PVM mokėtojui teikia tas pačias prekes, kurias importavo į Lietuvos teritoriją, įskaitant tas, kurios į kitą valstybę narę išgabenamos po jų tvarkymo ir/ar perdirbimo; prekės į kitą valstybę narę išgabenamos per laiką, ne ilgesnį kaip 1 mėnuo nuo apmokestinimo momento, nurodyto PVM įstatymo 14 straipsnio 12 arba 13 dalyje, dienos arba per taisyklių 5 punkte nurodyta tvarka nustatytą ilgesnį prekių išgabenimo į kitą valstybę narę laiką.

Prekių tiekimu, vadovaujantis PVM įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, laikomas: 1) prekių perdavimas kitam asmeniui, kai pagal sandorio sąlygas šis asmuo arba trečioji šalis įgyja teisę disponuoti tomis prekėmis kaip jų savininkas, išskyrus prekių, atgabentų iš kitos valstybės narės šio Įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nurodytomis sąlygomis, nuosavybės perdavimą toje dalyje nurodytam PVM mokėtojui, arba

Prekių išgabenimas iš šalies teritorijos kitos valstybės narės PVM mokėtojui, kuriam pagal sandorio sąlygas numatytas prekių nuosavybės perdavimas, o prekės yra padedamos saugoti į šiam PVM mokėtojui nuosavybės teise priklausančius ar kitais teisėtais pagrindais naudojamus sandėlius ar kitas patalpas, jeigu toje valstybėje narėje yra taikomos nuostatos, iš esmės atitinkančios šio Įstatymo 41 straipsnio 6 dalies nuostatas. Toks prekių išgabenimas laikomas prekių tiekimu kitos valstybės narės PVM mokėtojui.

Atsižvelgiant į paminėtą teisinių santykių reglamentavimą bei suformuotą Europos Teisingumo Teismo praktiką (2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Nr. C-409/04), siekiant nustatyti ar mokesčių mokėtojas turėjo teisę tiekimui taikyti 0 proc. PVM tarifą, turi būti nustatytos trys būtinosios sąlygos: 1) prekės buvo tiekiamos atitinkamoje valstybėje narėje registruotam PVM mokėtojui ir jas tiekė PVM mokėtojas; 2) pirkėjas įgijo teisę disponuoti prekėmis kaip savo; 3) prekės buvo fiziškai išgabentos iš tiekėjo valstybės narės teritorijos. Tais atvejais, kai šios sąlygos netenkinamos turi būti vertinamas tiekėjo sąžiningumas - jeigu nustatoma, kad tiekėjas buvo sąžiningas ir elgėsi rūpestingai, ėmėsi visų būtinų ir reikalingų priemonių, kad prekės būtų išgabentos iš šalies teritorijos, ir įsitikino, jog nedalyvauja mokesčių sukčiavime, papildomas PVM jam neturi būti apskaičiuotas.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. spalio 1 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-1047/2010 pažymėjo, kad prekių tiekimo apmokestinimo mechanizmas skirtas atvejams, kai prekės yra tiekiamos iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę: valstybė narė, iš kurios pradedamas tiekimas, dėl kurio atliekamas siuntimas ar gabenimas Bendrijos viduje, vykdo atleidimą nuo mokesčio, o valstybė narė, į kurią atsiunčiamos ar atgabenamos prekės, vykdo įsigijimo Bendrijos viduje apmokestinimą. Šio mechanizmo tikslas yra perleisti mokestines pajamas valstybei narei, kurioje galutinai suvartojamos atsiųstos ar atgabentos prekės.

Tam, kad į Lietuvos Respubliką importuota prekė būtų neapmokestinta importo PVM, privalo būti įvykdytos visos minėtų taisyklių 4 punkte nurodytos sąlygos. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju itin svarbi aplinkybė, jog 4200 muitinės procedūros įforminimo metu buvo žinoma, kad prekės yra skirtos pareiškėjai, t.y. kad jas išvežus į Latvijos Respubliką, jos bus pargabentos atgal į Lietuvą. Tai patvirtina medžiagoje esantys dokumentai: trišalės prekių tiekimo sutartys su importuojamų prekių tiekėjais iš Kinijos bei gaminamos produkcijos (televizorių) pirkėjais Europos Bendrijoje, pareiškėjos sutartys su Latvijos įmone LPKS „DIMA". Būtent ši nustatyta faktinė aplinkybė patvirtina, kad nėra vienos iš būtinų tiekimo sąlygų.

Muitinės departamento nuomone, nebuvo įvykdytos visos 0 procentų PVM tarifo taikymui būtinos sąlygos, nes jau importo metu buvo žinoma, kad prekės skirtos Pareiškėjai. Šią aplinkybę pripažįsta ir Pareiškėja, skunde Muitinės departamentui nurodydama, kad „nuo 2011 m. sausio 1 d. buvo priversta taikyti 4000 muitinio įforminimo procedūrą ir sumokėti importo PVM, nes komplektuojančios detalės jau buvo atplaukusios į Klaipėdos jūrų uostą.“ (bylos lapai Nr. 30-38). Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir Latvijos mokesčių administratoriaus pateikta informacija, kurioje nurodoma, kad „Latvijos bendrovė neapiformino įsigytų atsarginių dalių, kadangi visos atsarginės dalys buvo išsiųstos atgal Lietuvos mokesčių mokėtojui. LPKS „DIMA“ nesandėliavo ir neapskaitė televizorių atsarginių dalių. Automobilis buvo išsiųstas iš UAB „Banga Electronics“ Lietuvoje į LPKS „DIMA“ struktūrinį padalinį adresu <...>. Dainius Didžiulis patikrino prekių kiekį ir kartu su prekėmis grąžino UAB „Banga Electronics“ Lietuvoje.“ (MGK bylos II tomas lapas 179).

Pažymėtina, kad Europos Bendrijų Teisingumo Teismas, aiškindamas šias nuostatas, ne kartą yra konstatavęs, kad prekės įsigijimas Bendrijos viduje ir tiekimas Bendrijos viduje atleidžiamas nuo mokesčio tik kai pirkėjas įgyja teisę disponuoti prekėmis kaip savo, o tiekėjas nustato, kad šios prekės buvo išsiųstos ar išgabentos į kitą valstybę narę ir kad po šio išsiuntimo ar išgabenimo jų fiziškai nebėra tiekėjo valstybėje narėje (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2007m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Teleos ir kt., C-409/04, 42 punktas). Nagrinėjamu atveju,vertinant pareiškėjos ir Latvijos įmonės LPKS „DIMA“ pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1-01-001130 (2010-12-10) ir Nr. 1-01-001131 (2010-12-14), Latvijos įmonė neįgijo realios teisės disponuoti prekėmis kaip savo, nes prieš jas įsigydama įsipareigojo tas pačias prekes grąžinti pareiškėjai.

Motyvuojamoji dalis

Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnio 1 dalis nustato, jei mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą.

Nepagrįstai pareiškėja skunde teismui nurodo, kad mokesčių administratorius, individualizuodamas skiriamos baudos dydį, neatsižvelgė į Bendrovės atsakomybę lengvinančias aplinkybes (bendrovė operatyviai ir laiku teikė visus riekiamus dokumentus ir paaiškinimus), todėl mano, kad buvo nukrypta nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos.

Mano, jog Klaipėdos teritorinė muitinė, skirdama pareiškėjai baudą už padarytą pažeidimą, atsižvelgė į pareiškėjos nurodytą aplinkybę bei ją įvertino. Buvo atsižvelgta ir į tą aplinkybę, kad padarytu pažeidimu nustatyta didelė mokestinė nepriemoka (6 480 962 Lt). Be to pažymėtina, kad minėtame Mokesčių administravimo įstatymo straipsnyje nustatyta, jog skiriamos baudos dydis priklauso ir nuo to, ar mokesčių mokėtojas pripažįsta padarytą pažeidimą. Nagrinėjamu atveju nors pareiškėja ir bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, bet padaryto pažeidimo nepripažįsta. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai pagrįstai skirta vidutinė 30 proc. bauda.

Muitinės departamento nuomone, Klaipėdos teritorinės muitinės 2011 m. gruodžio 15 d. patikrinimo ataskaita Nr. 1SM320051M, Muitinės departamento 2012 m. liepos 18 d. sprendimas Nr. 1A-239 bei Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. spalio 25 d. sprendimas Nr. S-189(7-173/2012) yra pagrįsti ir jų naikinti nėra pagrindo.

Klaipėdos teritorinė muitinė pateikė atsiliepimą, kuriame išdėstė savo poziciją, paneigiančią pareiškėjų argumentus. Pareiškėjas skunde nurodo, Lietuvos Respublikos teisės aktuose aiškiai apibrėžta, kad 4200 muitinio įforminimo procedūra pasibaigia, kai prekės išgabenamos į kitą valstybę narę per laiką, ne ilgesnį kaip 1 mėnuo. Valstybė narė tas pačias prekes gali parduoti į kitą valstybę, ar kitai Lietuvos įmonei nei pareiškėjas, bet tai nereiškia, kad prekėms vėl atsidūrus Lietuvoje Pareiškėjas praranda teisę į lengvatą ir turi sumokėti importo pridėtinės vertės mokestį (toliau -PVM), kai tuo tarpu kita, nei pareiškėjas, Lietuvos įmonė, įsigijusi tas pačias prekes tik deklaruotų įsigytų prekių pardavimo PVM. Todėl mokesčių administratoriai savo sprendimuose teigdami, kad prekių nebegalima įsigyti ir parvežti atgal į Lietuvą, plečiamai aiškino 4200 muitinės procedūros mokesčių lengvatos turinį, jos atsiradimo, vykdymo ir pasibaigimo tvarką. Tokia mokesčių administratorių pozicija prieštarauja Mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 7 str. nuostatoms, kad taikant mokesčių įstatymus vienodos situacijos turi būti vertinamos vienodai visų mokesčių mokėtojų atžvilgiu. Mokesčių administratoriai savo sprendimuose skirdami baudą ir paskaičiuodami delspinigius neindividualizavo skiriamos baudos dydžio, neatsižvelgė į tuo metu Pareiškėjo turėtas grąžintinas iš biudžeto PVM sumas.

Vadovaujantis MAĮ 10 straipsniu mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau - PVMĮ) 35 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog importo PVM neapmokestinamos importuojamos prekės, jeigu importo metu žinoma, kad tos pačios prekės yra skirtos išgabenti ir bus išgabentos į kitą valstybę narę, o importuotojo prekių tiekimas iš Lietuvos Respublikos į kitą valstybę narę pagal šio Įstatymo VI skyriaus nuostatas apmokestinamas taikant 0 procentų PVM tarifą. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio įgyvendinimo tvarką nustato Muitinės departamentas kartu su centriniu mokesčių administratoriumi.

4200 muitinės procedūra yra režimas, kuriuo importuotojas naudojasi, kad būtų atleistas nuo PVM tais atvejais, kai importuotos prekės bus išgabentos į kitą valstybę narę. PVM yra mokėtinas paskirties valstybėje narėje. Valstybė narė, iš kurios pradedamas tiekimas, dėl kurio atliekamas siuntimas ar gabenimas Bendrijos viduje, vykdo atleidimą nuo mokesčio, o valstybė narė, į kurią atsiunčiamos prekės , vykdo įsigijimo Bendrijos viduje apmokestinimą. Šios procedūros tikslas yra perleisti mokestines pajamas valstybei narei, kurioje galutinai suvartojamos atsiųstos prekės.

Muitinės departamento direktorius ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininkas 2004-04-29 įsakymu Nr. 1B-439/VA-71 patvirtino Importuotų ir tiekiamų į kitą Europos Sąjungos valstybę narę prekių neapmokestinimo importo PVM taisykles (toliau - Taisyklės), reglamentuojančias prekių, importuotų į Lietuvos Respublikos teritoriją, neapmokestinimą importo PVM, kai minėtos prekės tiekiamos į kitą ES valstybę narę (Taisyklių 1 punktas). Taisyklių 4 punkte nurodyta, kad į šalies teritoriją importuotos prekės neapmokestinamos PVM, jeigu įvykdytos visos šios sąlygos:

Importo metu žinoma, kad prekės yra skirtos išgabenti ir bus išgabentos į kitą ES valstybę narę;Prekių importuotojas importo muitinės deklaracijos priėmimo muitiniam tikrinimui metu yra registruotas šalies teritorijoje PVM mokėtoju;Importuotų prekių tiekimas iš Lietuvos Respublikos į kitą ES valstybę narę pagal PVMĮ VI skyriaus nuostatas apmokestinamas taikant 0 procentų PVM tarifą;

Importuotojas kitos valstybės narės PVM mokėtojui tiekia tas pačias nepakeisto pavidalo prekes, kurias importavo į šalies teritoriją (2010-12-28 įsakymo Nr. 1B-773/VA-119 redakcija);Prekės į kitą ES valstybę narę išgabenamos per laiką, ne ilgesnį kaip 1 mėnuo nuo apmokestinimo momento, nurodyto PVMĮ 14 straipsnio 12 arba 13 dalyje, dienos arba per Taisyklių 5 punkte nurodyta tvarka nustatytą ilgesnį prekių išgabenimo į kitą ES valstybę narę laiką.

Jeigu nustatoma, kad neįvykdyta bent viena Taisyklių 4 punkte nurodyta sąlyga, į šalies teritoriją importuotos prekės apmokestinamos PVM (Taisyklių 6 punktas). Pagal Taisyklių 9 punktą (2010-12-28 įsakymo Nr. 1B-773/VA-119 redakcija) teritorinės muitinės ir / arba apskričių valstybinės mokesčių inspekcijos, kontroliuodamos PVM apskaičiavimą ir sumokėjimą, turi teisę pareikalauti importuotojo pateikti dokumentus, įrodančius, kad tos pačios prekės, kurios buvo importuotos į šalies teritoriją neapmokestinant PVM, išgabentos į kitą valstybę narę. Dokumentais, įrodančiais, kad prekės išgabentos į kitą valstybę narę, gali būti prekių gabenimo dokumentai, prekių tiekimo ir gabenimo paslaugų teikimo sutartys, PVM sąskaitos faktūros, apmokėjimų dokumentai ar kiti dokumentai, įrodantys prekių išgabenimo į kitą valstybę narę faktą. Jeigu pateiktų dokumentų nepakanka, kad būtų įrodyta, jog prekės tikrai išgabentos į kitą valstybę narę, teritorinės muitinės ir / arba apskričių valstybinės mokesčių inspekcijos turi teisę reikalauti importuotojo pateikti ir kitokius dokumentus.

Taigi tam, kad į Lietuvos Respubliką importuota prekė būtų neapmokestinta importo PVM, privalo būti įvykdytos visos Taisyklių 4 punkte nurodytos sąlygos, o kilus abejonėms, ar prekės tikrai išgabentos iš Lietuvos Respublikos į kitą ES valstybę narę, šias abejones privalo pašalinti importuotojas, mokesčių administratoriui pateikdamas Taisyklių 9 punkte nurodytus dokumentus.

Pareiškėjas yra sudaręs trišales prekių tiekimo sutartis su importuojamų prekių tiekėjais iš Kinijos bei gaminamos produkcijos (televizorių) pirkėjais Europos Bendrijoje. Remiantis minėtomis trišalėmis sutartimis importuojamų prekių kokybę, pirkimo kainas ir kiekius su trečiųjų šalių tiekėjais derina Pareiškėjo gaminamos produkcijos (surinktų televizorių) pirkėjai Bendrijoje, kurie ir nurodo, iš kurios Kinijos įmonės turi būti perkamos prekės. Už pareiškėjo importuotas prekes Kinijos tiekėjams taip pat sumoka minėti Bendrijoje registruoti pirkėjai.

Pareiškėjas nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d. iš įvairių Kinijos įmonių importavo televizorių dalis ir deklaravo jas 89 muitinės importo deklaracijose, įforminant 42 muitinės procedūrą ir neapmokestinant prekių importo PVM. Muitinio įforminimo metu Muitinės deklaracijose nurodydavo, kad prekės bus tiekiamos į kitą Europos Sąjungos valstybę narę, t.y. parduodamos „galutiniam gavėjui“ - Latvijos įmonei LPKS „DIMA“.

Importuotų prekių išgabenimo faktui pagrįsti muitinio įforminimo metu pateikdavo muitinei 2010 m. gruodžio 14 d. pareiškėjo ir Latvijos įmonės LPKS „DIMA“ pirkimo ir pardavimo sutartį (purchaseand sale contract) Nr.1-01-001131. Sutartyje numatyta, kad UAB „Banga Electronics“ (pardavėjas) parduoda prekes, o LPKS „DIMA" (pirkėjas) įsipareigoja pirkti prekes iš Pardavėjo ir sumokėti prekių kainą pagal sąlygas ir mokėjimo terminus, nurodytus pardavėjo sąskaitose faktūrose. Taip pat pareiškėjas su LPKS „DIMA“ yra pasirašęs dar vieną, t.y. 2010 m. gruodžio 10 d. pirkimo ir pardavimo sutartį (purchaseand sale contract) Nr.l-01-001130, kuria numatyta, kad LPKS „DIMA“ (pardavėjas) parduoda tas pačias prekes „Banga Electronics“ (pirkėjui), kuris įsipareigoja iš Pardavėjo pirkti prekes ir sumokėti prekių kainą pagal sąlygas ir mokėjimo terminus, nurodytus LPKS „DIMA“ išrašytose sąskaitose faktūrose, t. y. importuotos Lietuvoje ir į Latvijos Respubliką tiekiamos prekės vėl parduodamos atgal į Lietuvą tai pačiai UAB „Banga Electronics“.

Vertinant šias prekių tiekimo ir pirkimo-pardavimo aplinkybes konstatuotina, kad prekių importo metu pareiškėjas žinojo, kad prekės bus skirtos jam, o deklaruojama prekių 4200 muitinės procedūra buvo vykdomas su tikslu išvengti PVM mokėjimo. Todėl pasirinkta 4200 muitinės procedūrą neatitiko savo esmės, t.y. į Bendrijos muitų teritoriją įvežtos prekės nebuvo skirtos išvežti jas į kitą valstybę narę, kurioje prekės turėjo būti galutinai suvartotos bei sumokėtas už jas importo PVM.

MAĮ 139 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog jei mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavosu mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą.

Mokestinė nepriemoka gali būti laikoma sunkinančia aplinkybe. 6 480 962 Lt mokestinė nepriemoka į valstybės biudžetą negali būti laikytina kaip mažareikšmė nedaranti žalos valstybei. Įvertinus visas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes pagrįstai pareiškėjui skirta 30 procentų dydžio 1 944 289 Lt PVM baudą nuo papildomai apskaičiuoto importo PVM.

Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad mokestinę nepriemoką Bendrovei nuspręsta įregistruoti 2011-09-27 (raštas Nr. (LM32)-20/14-20907), kai tuo tarpu priešpriešiniai patikrinimai, siekiant išsiaiškinti, ar prekės iš tikrųjų buvo patiektos Latvijos įmonei pradėti tik 2011-11-10. Tokie faktų konstatavimai neatitinka tikrovės ir klaidina, kadangi raštu Nr. (LM32)-20/l4-20907 muitinė kreipėsi į Pareiškėją, kad šis pateiktų pastabas dėl tikrinamuoju laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-07-30 nustatyto pažeidimo dėl nepagrįstai taikytos 4200 muitinės procedūros. Mokestinė nepriemoka pareiškėjui įregistruota 2011-12-15 patikrinimo ataskaita 1SM320051 M.

Mokestinių ginčų komisija 2012 09 25 išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir patvirtino muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2012 07 18 sprendimą Nr. 1A-239, t.y. patvirtino, kad muitinės padalinių sprendimai buvo teisingi.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjo ir atsakovo atstovai laikėsi kiekvienas savo pozicijos, kurią grindė skunde ir atsiliepime išdėstytais argumentais.

Klaipėdos teritorinės muitinės atstovai buvo laiku ir tinkamai informuoti, tačiau atvykti į teismo posėdį atsisakė. Todėl byla buvo nagrinėjama jų atstovui nedalyvaujant (t.6 b.l.125).

Skundas netenkinamas.

Kaip jau buvo minėta, pare eiškėjas UAB ”Banga electronics” laikotarpiu nuo 2011 01 01 iki 2011 06 30 iš Kinijos įmonių importavo televizorių dalis . Šias prekes 2010 12 14 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu parduodavo Latvijos įmonei LPKS “DIMA”. Prekių išvežimas iš Lietuvos buvo forminamas 4200 muitinės procedūra (prekių, kurių tiekimui į kitą valstybę narę taikomas atleidimas nuo PVM, išleidimas į laisvą apyvartą ir vidaus vartojimą vienu metu).

Kitos sutarties, sudarytos 21010 12 10, pagrindu pareiškėja pirko tas pačias prekes iš Latvijos įmonės LPKS”DIMA”, atsigabendavo jas į Lietuvą bei sunaudodavo (gamino televizorius).

Bendrovė nesutinka su minėtais sprendimais ir prašo juos naikinti.Kilęs ginčas susijęs su importo PVM taikymu, t.y. ar pagrįstai pareiškėja nemokėjo import PVM..

Atvejai, kai importuotos prekės neapmokestinamos importo PVM, yra reglamentuoti PVM įstatymo V skyriuje. Pagal iki 2011 m. sausio 1 d. galiojusias minėtų teisės aktų nuostatas, importo PVM būdavo neapmokestinamos prekės, kurios kitos valstybės narės PVM mokėtojui išgabenamos po jų tvarkymo ir / ar perdirbimo. Pareiškėjas iki 2011 m. sausio 1 d. iš Kinijos įmonių į šalies teritoriją įveždavo televizorių detales, iš jų pagamindavo televizorius ( perdirbdavo) ir, juos pardavęs kitose Europos Sąjungos šalyse įsikūrusiems pirkėjams, šia lengvata naudojosi.

Minėtas teisinis reguliavimas pasikeitė nuo 2011 01 01. PVM įstatymo 35 straipsnyje numatytas importuotų prekių neapmokestinimo atvejis, kai Importuojamos ir į kitą valstybę narę tiekiamos prekės. Šiame straipsnyje yra nustatyta, jog importo PVM neapmokestinamos importuojamos prekės, jeigu importo metu žinoma, kad tos pačios prekės yra skirtos išgabenti ir bus išgabentos į kitą valstybę narę, o importuotojo prekių tiekimas iš Lietuvos Respublikos į kitą valstybę narę pagal šio Įstatymo VI skyriaus nuostatas apmokestinamas taikant 0 procentų PVM tarifą (1 dalis, 2010-11-30 įstatymo Nr. XI-1187 redakcija). Šio straipsnio įgyvendinimo tvarką nustatančių Taisyklių 4.4 p. (2010-12-28 įsakymo Nr. 1B-773/VA-119) nustatyta, kad į šalies teritoriją importuotos prekės neapmokestinamos PVM, jeigu importuotojas kitos valstybės narės PVM mokėtojui tiekia tas pačias nepakeisto pavidalo prekes, kurias importavo į šalies teritoriją.

Pasikeitus teisiniam reguliavimui, pareiškėjas veždavo prekes į Latviją ir vėl jas parsiveždavo atgal į Šiaulius, t.y. parduodamas prekes ir jas išveždamas į Latviją formino 4200 muitinės procedūrą žinodamas, kad tos prekės grįš į Lietuvą pas pareiškėją.

Teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatytos aplinkybės, kad Latvijos įmonė apskaitoje įformindavo prekių pirkimą, o po to ir pardavimą pareiškėjui, tačiau prekės Latvijoje nebuvo iškraunamos, konteineriai neatidaryti vėl grįždavo pas pareiškėją. Šių faktinių aplinkybių nė viena šalis nepaneigė.

Tokiu būdu pareiškėjas pasinaudojo PVM įstatymo 35 str. nuostatomis, importuotoms prekėms pateiktose muitinės deklaracijose įformino 4200 muitinės procedūrą ir išvengė prievolės PVM įstatymo bei jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais apskaičiuoti ir sumokėti importo PVM už į šalies teritoriją importuotas prekes ( PVM įstatymo 14 str. 13 d., 93-94 str., Mokesčių mokėjimo muitinėje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-06-24 nutarimu Nr. 748 (2004-04-15 nutarimo r. 414 redakcija), 6 p.) .

MAĮ 69 str. 1d. numato, kad mokestinė nauda suprantama kaip siekis tiesiogiai ar

netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus; mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas. Todėl MGK padarė teisingą išvadą, jog mokestinė nauda (mokestinis pranašumas) apima ne tik mokestinės naštos sumažinimą bet ir mokesčio mokėjimo terminų atitolinimą bei kitas mokestinės naudos formas, t.y. padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjas gavo mokestinę naudą. Prekės buvo išgabenamos į Latviją žinant, kad jos ten nepasiliks, kad bus vėl grąžintos į Lietuvą pareiškėjui, t.y. nebuvo galutinio tikslo parduoti prekes Latvijos įmonei. Todėl teisinga Komisijos išvada ir toje dalyje, kad dirbtinai buvo sudaromos faktinės aplinkybės, siekiant įgyti minėtą mokestinį pranašumą. Žinodamas, kad faktinės aplinkybės yra fiktyvios, pareiškėjas tai darė, todėl jo veiksmai pagrįstai buvo įvertinti kaip piktnaudžiavimas. Tokiu būdu sudaryti sandoriai buvo skirti ne tam tikslui, kuris buvo numatytas šiuose sandoriuose, t.y. buvo piktnaudžiaujama teise, siekiant mokestinės naudos. Vadovaujantis MAĮ 69 str.1d. pareiškėjo „tiekiamos Latvijos įmonei„ prekės pagrįstai pripažintos importuotomis šalies teritorijoje ir atitinkamai, pagrįstai apmokestintos importo PVM.

MAĮ 96 str. 1 d., 139 str. 1 d. nurodomi baudos skyrimo ir delspinigių skaičiavimo pagrindai: pagal MAĮ 96 str. 1 d. 2 punktą delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant mokestį, kuris turėjo būti apskaičiuotas muitinės deklaracijoje), o pagal MAĮ 139 str. 1 dalį bauda taip pat yra skiriama, jei mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių neteisėtai sumažino mokėtiną mokestį.

Kaip jau buvo minėta, komisija padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjas neteisėtai pasinaudojęs importo PVM lengvata, muitinei pateiktose ginčo prekių deklaracijose neapskaičiavo mokėtino importo PVM ir jo nesumokėjo į valstybės biudžetą. Dėl šių veiksmų valstybės institucijos negalėjo laiku ir tinkamai disponuoti pagal įstatymą priklausančiomis mokestinėmis pajamomis. Todėl buvo pagrindas apskaičiuoti importo PVM delspinigius ir skirti importo PVM baudą.

Pareiškėjai reiškė pretenzijas dėl paskirtos baudos dydžio, nes priimant sprendimą neva buvo neteisingai įvertintos aplinkybės, įtakojančios baudos dydį. Pareiškėjas kaltės nepripažino. Norminiai aktai nustato, kad skiriama bauda, kurios dydis gali būti nuo 10 iki 50 procentų importo PVM; pareiškėjui paskirta 30 procentų importo PVM dydžio bauda, įvertinus lengvinančią aplinkybę – bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, operatyviai teikė visus reikiamus dokumentus. Skiriant baudą buvo vertinamas pažeidimo pobūdis. Pareiškėjo elgesys – tyčiniai sąmoningi veiksmai, siekiant išvengti PVM pagrįstai įvertinti kaip įžūlūs, dėl ko pagrįstai atsisakyta mažinti skirtą baudą, nežiūrint į lengvinančią atsakomybę aplinkybę.

Reziumuojant teismas daro išvadą, kad visos aplinkybės išsamiai ištirtos ir teisingai įvertintos. Tenkinti skundą ir naikinti ginčijamus sprendimus nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teismas

nusprendė:

UAB „Banga Electronics“skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Gintaras Dzedulionis