Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-741-357/2018

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-10-15
Bylos Nr.: e2A-741-357/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-12-3-00714-2018-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rasa Bartašienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance
Atsakovas: D. R.

Kategorijos

2.6.1.3.6Piniginės prievolės
2.6.3Reikalavimo perleidimas (cessio)
3.2.6.6.1Sprendimo už akių priėmimo sąlygos ir tvarka, draudimai priimti sprendimą už akių
3.3.1.21Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės

Civilinė byla Nr. e2A-741-357/2018Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00714-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.3; 3.2.6.6.1; 3.3.1.21. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNU TARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 15 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance apeliacinį skundą dėl 2018 m. liepos 16 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance ieškinį atsakovui D. R. dėl negrąžinto kredito, sutartinių palūkanų, procesinių palūkanų ir žyminio mokesčio priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB Legal Balance kreipėsi ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo D. R. pagal atsakovo ir pradinio kreditoriaus (2017 m. birželio 29 d. su pradiniu kreditoriumi sudaryta Paskolų portfelio pardavimo sutartis - reikalavimo perleidimo sutartis) 2014 m. lapkričio 10 d. sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. 9794104001 - 289,62 Eur negrąžintą kreditą, 75,02 Eur bendrą vartojimo kredito kainą, 289,46 Eur palūkanas, taikant 80 procentų metinę palūkanų normą priskaičiuotas per 465 dienas po Sutarties nutraukimo, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur žyminį mokestį ir 121,00 Eur išlaidas už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus. Ieškinyje taip pat prašoma priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiktų atsiliepimo į pareikštą ieškinį. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai 2018 m. liepos 16 d. priimtu sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo D. R. 289,62 Eur skolą, 75,02 Eur kredito kainą, 49,17 Eur palūkanas už naudojimąsi vartojimo kredito suma po Sutarties nutraukimo, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 413,81 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. birželio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 9,49 Eur žyminį mokestį ieškovui UAB Legal Balance. Netenkino ieškinio dalyje dėl likusių nepriteistų palūkanų, priskaičiuotų po Sutarties nutraukimo.

3. Nurodė, kad teismas formaliai įvertina ieškovo pateiktus įrodymus, atsakovas savo sutartines pinigines prievoles įvykdė tik dalinai, likdamas skolingas pradiniam kreditoriui 289,62 Eur negrąžintą kreditą ir bendros vartojimo kredito kainos 75,02 Eur dalį. 2017 m. birželio 29 d. sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartimi reikalavimo teisė buvo perleista ieškovui. Šalys susitarė, kad naujajam kreditoriui (ieškovui) perleidžiamos reikalavimo teisės skolininko (atsakovo) atžvilgiu neapsiriboja sutarties sudarymo dieną fiksuotomis reikalavimų sumomis – kartu perleidžiamos ir sutartinės reikalavimo užtikrinimo priemonės. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų įvykdęs savo pinigines prievoles ieškovui.

4. Atsakovas privalėjo tinkamai bei nustatytais terminais vykdyti prievoles, laikydamasis minėtoje Sutartyje nustatytų sąlygų – suteiktą kreditą grąžinti kartu su palūkanomis, kiekvieno mėnesio dešimtą dieną iki 2017 m. sausio 10 d. sumokėdamas 84,65 Lt (24,52 Eur) įmoką, iš viso dvidešimt keturias įmokas 2 031,60 Lt / 588,39 Eur sumai. Atsakovui nevykdant savo piniginių prievolių, pradinis kreditorius 2015 m. rugpjūčio 28 d. vienašališkai nutraukė Sutartį

5. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje numatyta kreditoriaus teisė be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui (nagrinėjamu atveju – ieškovui). Skolininkas (nagrinėjamu atveju – atsakovas) pagal CK 6.107 straipsnio 1 dalį galėjo reikšti naujojo kreditoriaus (ieškovo) reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir jokių prieštaravimų nepareiškė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų įvykdęs pinigines prievoles pradiniam kreditoriui ar iš jo reikalavimo teisę perėmusiam ieškovui. Atsakovas neatsiskaitė su pradiniu kreditoriumi nustatytais terminais, o taip pat neįvykdė savo piniginės prievolės reikalavimą pareiškusiam naujajam kreditoriui – ieškovui, todėl tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo negrąžintą 289,62 Eur vartojimo kreditą ir 75,02 Eur bendrą vartojimo kredito kainą, priskaičiuotą iki Sutarties nutraukimo.

6. Be 289,62 Eur bendros vartojimo kredito sumos ir 75,02 Eur kredito kainos, remdamasis Sutarties 6.5 punktu ieškovas taip pat reikalauja priteisti ir 289,46 Eur palūkanas, taikant 80 procentų metinę palūkanų normą priskaičiuotas per 465 dienas po Sutarties nutraukimo, laikydamas jas mokėjimo palūkanomis. Teismo vertinimu, Sutarties sąlygos, neatsižvelgiant į kredito gavėjo galimybes nustatančios kredito gavėjo prievolę net ir po Sutarties nutraukimo toliau mokėti tas pačias palūkanas, kurias buvo numatyta mokėti per Sutartyje konkrečiai apibrėžtą terminą, laikytinos nesąžiningomis. Nurodė, kad apeliacinės instancijos teismai, išnagrinėję ieškovo UAB Legal Balance apeliacinius skundus, formuoja praktiką, pagal kurią teismai turi mažinti taip pat ir mokėjimo palūkanas, jei jos neatitinka VKĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-482-569/2018; Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-490-212/2018). Vartojimo kredito sutartyje numatyto dydžio mokėjimo palūkanos pagal VKĮ gali būti taikomos tik iki vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymo momento. Skolininkui neįvykdžius piniginės prievolės, negali būti toliau skaičiuojamos sutartinės mokėjimo palūkanos (arba tokio paties dydžio kompensacinės palūkanos), kurios konkrečiu atveju numatytos kreditoriaus vienašališkai parengtoje vartojimo kredito sutartyje. Priešingai aiškinant, t. y. laikant, kad pavėluotų įmokų mokėjimo ar jų nemokėjimo atvejais (vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymo atvejais) gali būti priskaičiuojamos didžiulės sutartinės palūkanos, kurias konkrečiu atveju pradinis kreditorius priskaičiavo per 465 dienų po Sutarties nutraukimo, VKĮ nustatytas netesybų dydžio ribojimas, taikomas skolininkui nepajėgiant vykdyti vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų, neturėtų jokios teisinės ir praktinės reikšmės, o vartojimo kredito teisiniai santykiai transformuotųsi į atvirą lupikavimą. Tokios nuostatos laikomasi ir apeliacinėje instancijoje ( Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-448-368/2018, 2018 m. birželio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-483-368/2018). Suėjus paskolos grąžinimo terminui, šalių prievoliniai santykiai nepasibaigia, o įgyja naują kokybę: kreditoriui atsiranda teisė reikalauti grąžinti skolą, o skolininkui – pareiga ją grąžinti. Negrąžinus skolos iki nustatyto termino, šalia paskolos teisinių santykių tarp sutarties šalių atsiranda nauji teisiniai santykiai – sutartinės civilinės atsakomybės santykiai. Skolininkui neįvykdžius prievolės kreditorius įgyja naują teisę – teisę reikalauti atlyginti nuostolius, o skolininkas naują pareigą – pareigą atlyginti kreditoriui nuostolius, padarytus prievolės neįvykdymu. Esant sutarties pažeidimui, pelno palūkanų mokėjimui taikomos specialios CK 6.874 straipsnio nuostatos, o ne CK 6.872 straipsnio nuostatos, kurios reglamentuoja paskolos sutarties vykdymą iki jos pažeidimo ir netaikomos nuo tada, kai pradedamas taikyti specialusis reglamentavimas pagal CK 6.874 straipsnį. Pelno palūkanos iki sutartyje numatyto paskolos grąžinimo termino mokamos taikant CK 6.872 straipsnį, o praleidus terminą, t. y. paskolos gavėjui pažeidus sutartį, paskolos davėjo pelno praradimas kompensuojamas pagal CK 6.874 straipsnį, kaip specialiąją normą. Praleidus terminą paskolai grąžinti vietoj pelno palūkanų, nustatytų sutartyje ar įstatyme, mokamos kompensuojamosios palūkanos pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį ir vadinamosios procesinės palūkanos, kurias nustato CK 6.37 straipsnio 2 dalis. Ieškovas už tolesnį naudojimąsi pinigais po vartojimo kredito sutarties termino pasibaigimo turi teisę reikalauti iš atsakovo palūkanų, atliekančių nuostolių kompensavimo funkciją, o ne mokėjimo (pelno) funkciją.Įvertinus pagal VKĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus ieškovo reikalaujamas priteisti 289,46 Eur palūkanas, taikant 80 procentų metinę palūkanų normą priskaičiuotas per 465 dienų po Sutarties nutraukimo, sprendė, kad šios palūkanos mažintinos iki protingo ir pagrįsto dydžio, kad atitiktų sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeistų ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyros. Tuo tikslu teismas atsižvelgia į Lietuvos banko oficialiai skelbiamus vartojimo kreditų palūkanų dydžius, buvusius šiai bylai aktualiu laikotarpiu. Kaip matyti, 2015 m. vidutinė vartojimo kreditų palūkanų norma kiek mažėjo ir svyravo nuo 14,42 iki 12,75 procentų per metus. Be to, palūkanos skaičiuotinos ne 465 dienas, o vienerius metus, kurių profesionaliam kreditoriui turėjo visiškai pakakti teisminei savo pažeistų teisių gynybai inicijuoti. Įvertinus tai, kad atsakovas yra silpnesnioji sandorio šalis ir vartotojas, sudaręs Sutartį prisijungimo būdų, priimdamas pradinio kreditoriaus vienašališkai parengtas Sutarties sąlygas ir neturėdamas jokios galimybės dėl jų derėtis, į tai, kad Sutartis buvo sudaryta dešimties mėnesių terminui, bet nutraukta atsakovui nevykdant sutartinių piniginių prievolių, o Sutartyje numatytų palūkanų taikymas ilgesnį terminą būtų neprotingas ir pažeistų šalių interesų pusiausvyrą atsakovo nenaudai, priskaičiuotų nutraukus Sutartį palūkanų dydis mažintinas iki vidutinės reikšmės – 13,59 procentų per metus (14,42 proc. + 12,75 proc. / 2). Atitinkamai, ieškovui vietoje jo reikalautų 289,46 Eur palūkanų priteistinos proporcingai iki 49,17 Eur sumažintos palūkanos (289,46 Eur x 13,59 proc. / 80 proc.).

7. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistinos ieškovo reikalaujamos CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyto penkių procentų dydžio metinės palūkanos ir už negrąžintą kreditą ir priteistas palūkanas. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 7 dalimi, 82 straipsniu, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo ieškovui priteisė 9,49 Eur žyminis mokestis (15,00 Eur x (289,62 Eur + 75,02 Eur + 49,17 Eur) / 654,10 Eur). Teismo patirtos pašto išlaidos nesiekia 3,00 Eur, todėl pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (TAR, 2014, Nr. 2014-12793) valstybei nepriteisė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8. Ieškovas UAB Legal Balance apeliaciniu skundu prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. liepos 16 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-3794-1007/2018 dalyje dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po Sutarties nutraukimo ir priteisti apeliantui UAB Legal Balance iš atsakovo D. R. 289,46 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po Sutarties nutraukimo; Pakeisti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. liepos 16 d. sprendimą už akių dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantui UAB Legal Balance, 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Kitą Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. liepos 16 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą. Priteisti apeliantui UAB Legal Balance iš atsakovo D. R. 15,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

8.1. Teismo sprendimas yra nepagrįstas, turėtų būti pakeistas, nes tokios pat pozicijos laikosi ir Lietuvos Respublikos teismai, kurie jau ne kartą yra išaiškinę mokėjimo ir kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų bei netesybų santykį, jų skaičiavimo tvarką ir trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1; Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-127-227/2016; Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2317-260/2017; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2040-390/2017; Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-494-253/2018; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo 2018 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-809-390/2018; Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-629-253/2018; Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-551-513/2018; Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos 2018 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-458-440/2018; Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų teisėjos 2018 m. liepos 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-496-198/2018).

8.2. Teismas vadovavosi Šiaulių apygardos teismo nutartimis, nors nėra praėjęs terminas šių nutarčių apskundimui kasacine tvarka, apeliantas su teismo išvada nesutinka. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015 yra padarytos kitokios išvados. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz. CK 6.37 str. 1 d., 6.872 str. reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 str. 2 d. nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais. Mokėjimo palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių susitarimu. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, inter alia, nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 str. 2 d.). CK 6.221 str. 1 d. nustatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, tačiau pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Naudojimasis paskolintais pinigais nesibaigia nutraukus vartojimo kredito sutartį, kreipiantis į teismą su ieškiniu, ar pateikiant vykdomąjį dokumentą antstoliui, todėl kyla retorinis klausimas, kodėl sąžiningas verslo subjektas, suteikęs vartojimo kreditą pagal visus įstatymų reikalavimus, negali reikalauti pelno palūkanų iš nesąžiningo vartotojo, kuris naudojasi paskolintais pinigais. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas, kreipimasis į teismą dėl skolos priteisimo, vykdomojo dokumento pateikimas antstoliui tėra teisinės priemonės, kurių panaudojimas nesustabdo vartotojo nuo tolimesnio naudojimosi paskolintais pinigais.

8.3. Sutarties 7.1. punkte numatyta, kad atsakovui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, palūkanos išreikštos bendra kredito kainos metine norma (116,90 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką, pagal CK 6.874 str. 1 d., Vartojimo kredito įstatyme bei šioje sutartyje nustatytas taisykles. Taigi, nagrinėjamos bylos atveju šalys buvo susitarusios dėl pelno palūkanų, kaip mokesčio už pinigų skolinimą (Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos 2018 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-458-440/2018; Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų teisėjos 2018 m. liepos 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-496-198/2018).

8.4. Teismo argumentas, jog esant sutarties pažeidimui, pelno palūkanų mokėjimui taikomos specialios CK 6.874 straipsnio nuostatos, o ne CK 6.872 straipsnio nuostatos, kurios reglamentuoja paskolos sutarties vykdymą iki jos pažeidimo ir netaikomos nuo tada, kai pradedamas taikyti specialusis reglamentavimas pagal CK 6.874 straipsnį, yra neteisingos, neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.

8.5. Vartojimo kredito teisinius santykius reglamentuojančio Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo dabartinė ir Sutarties sudarymo metu galiojusi redakcija atskirai reglamentavo mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų ir netesybų (taikoma ir kompensuojamąją funkciją atliekančioms palūkanoms, kadangi abiejų instrumentų paskirtis – kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius) instrumentus. Pelno palūkanoms skirtas Įstatymo 21 straipsnis, o netesyboms ir kompensuojamąją funkciją atliekančioms palūkanoms - 11 str. 8 d. Šiuo metu galiojančios redakcijos VKĮ 11 str. 2 d. numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Sutarties sudarymo metu galiojusiame VKĮ 11 str. 8 d. (Suvestinė redakcija 2012-01-01 - 2014-12-31) buvo nurodoma, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo tvarka ir trukmė. Tiek dabartinės redakcijos VKĮ 21 str. 1 d., tiek Sutarties sudarymo metu galiojusios redakcijos VKĮ 21 str. 1 d. yra nurodyti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų mažinimo kriterijai, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, turi atsižvelgti į VKĮ 21 str. 1 d. nurodytas aplinkybes: šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015).

8.6. Teismas, spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, neatkreipė dėmesio į tai, kad atsakovas privalėjo vykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; atsakovas, pasirašydamas Sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015). Teismo nurodyta Lietuvos Banko statistika absoliučiai nesusijusi su nagrinėjama byla, kadangi ji skirta Lietuvos pinigų finansų įstaigų euro zonos ne finansų bendrovių (įmonių) ir namų ūkių (gyventojų) naujiems paskolų susitarimams eurais taikomoms vidutinėms metinėms palūkanų normoms. Lietuvos bankas nuo 2014 metų teikia Vartojimo kredito rinkos ketvirčių statistikas, 2014 m. ketvirto ketvirčio ataskaitoje nurodoma, kad mažųjų vartojimo kreditų (mažesnių nei 1000 Lt (289,62 Eur) vidutinė bendra kainos norma 2014 m. ketvirtą ketvirtį sudarė 155 proc. Toje pačioje ataskaitoje nurodoma, kad mažųjų vartojimo kreditų (mažesnių nei 1000 Lt (289,62 Eur) vidutinė metinė palūkanų norma sudaro 99 proc. Laikytina, jog Sutartyje įtvirtinta 80 proc. metinė palūkanų norma, kuri yra kur kas mažesnė nei tuo metu buvęs vidurkis, atitinka tuo metu galiojusios redakcijos VKĮ 21 str. 1 d. nurodytus kriterijus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad vartojimo kreditus teikia bankai ir privatūs juridiniai asmenys, kurie neturi banko statuso, atitinkančio Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 2 str. 1 d. Privatūs juridiniai asmenys, neturintys banko statuso, skolina nuosavo kapitalą bei apyvartines lėšas ir tai lemia kur kas didesnė skolinimo rizikos egzistavimą; kadangi bankai veikia mažesne rizika, jie gali pasiūlyti kur kas mažesnes palūkanas nei nebankiniai vartojimo kredito davėjai, nebankinių vartojimo kredito davėjų palūkanos visada buvo ir bus didesnės, kadangi jie veikia didesne rizika ir negali konkuruoti su bankais. Sutarties sudarymo metu galiojusios redakcijos VKĮ 21 str. 2 d. nebankiniams vartojimo kredito davėjams leido teikti vartojimo kreditus su 200 proc. bendra vartojimo kredito kaina, Lietuvos Bankas, kuris prižiūri nebankinius vartojimo kredito davėjus, taip pat leido tokius vartojimo kreditus teikti vartotojams.

Atsiliepimas

8.7. Teismas nepagrįstai preziumavo faktą, kad atsakovas buvo silpnesnioji sandorio šalis, kuri negalėjo įvertinti savo skolinimosi rizikos, skolinimosi rizikos neįvertinimą turėjo įrodinėti pats atsakovas, pateikdamas atsiliepimą ieškinį ir kitus šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus - išsilavinimą, šeimyninę padėtį, sveikatos būklę, atsakovo dirbamą darbą bei užimamas pareigas ir kt. Teismas neturėjo pagrindo savo iniciatyva pripažinti, kad atsakovas pats negalėjo įvertinti skolinimosi rizikos.

8.8. Teismas neįvertino egzistuojančios Lietuvos Respublikos teismų praktikos, kurioje didesni mokėjimo palūkanų dydžiai buvo pripažinti atitinkančiais VKĮ 21 str. 1 d. reikalavimus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje e3K-3-29-248/2016 ; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-a 1139-601/2017; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1617-881/2017). Paminėtų bylų faktinis pagrindas beveik identiškas nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms, visose bylose buvo sudarytos vartojimo kredito sutartys, vienos iš šalių jos nebuvo tinkamai vykdomos, todėl buvo nutrauktos, visose bylose dėl atsakovų pasyvumo buvo priimti sprendimai už akių. Šiose bylose skyrėsi tik mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų dydžiai. Paskaičiavus aukščiau paminėtose bylose priteistų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų vidurkį, gaunamas 144,991 proc. palūkanų dydis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Teismas mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų normą nepagrįstai sumažino iki 13,59 proc.

8.9. Teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po sutarties nutraukimo paskaičiavo, taikydamas 80,00 proc. metinę palūkanų normą, kuri yra mažesnė nei sutartyje numatyta 116,90 proc. bendra vartojimo kredito kainos metinė norma, todėl palankesnė vartotojui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas kreditorius turi teisę skaičiuoti iki visiško vartojimo kredito grąžinimo dienos. Apeliantas paskaičiavo ir prašė priteisti 289,46 Eur dydžio palūkanas tik už 456 dienas. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad atsakovas pagal Sutartį vėluoja atsiskaityti jau daugiau nei tris metus. Apelianto reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą traktuotinas kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma (CK 6.213 str. 1 d., 6.872 str.). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai.

8.10. Teismas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas neteisėtai mažino remdamasis LR CK 1.5 str., 6.228 str. ir 6.2284 str. 2, 3 ir 9 d. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis gali būti mažinamas tik taikant sutarčių teisės normas (pavyzdžiui, CK 6.223, 6.228 straipsniai ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje 2013-01-08 apžvalga Nr. AC-37-1). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CK 6.228 str. 1 d. šaliai suteikta teisė atsisakyti sutarties arba atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Vadovaujantis nustatytu teisiniu reglamentavimu, teismas turi teisę išnagrinėti sutarties sąlygą ir ją atitinkamai pakeisti CK 6.228 straipsnio pagrindu tik esant šalies prašymui. Atsakovas į pradinį kreditorių nesikreipė su prašymu pakeisti Sutarties sąlygas, teisme nepareiškė reikalavimo mažinti palūkanas, neginčijo sutarties sąlygų, nereikalavo sutarties sąlygų pakeitimo, neįvykdė procesinės pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį. Pradinis kreditorius, sudarydamas Sutartį su atsakovu, nepažeidė R VKĮ 21 str. nustatytų reikalavimų, todėl teismas nepagrįstai sumažino Šalių Sutartimi sulygtą mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų normą nuo 80,00 proc. iki 13,59 proc. bei nepagrįstai sumažino prašomo priteisti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po Sutarties nutraukimo sumą nuo 289,46 iki 49,17 Eur.

8.11. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme nurodo, kad nustačius, jog apelianto ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantui priteisintos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Apelianto naudai iš atsakovo priteistinos 15,00 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos. Pateikiant šį apeliacinį skundą buvo sumokėtas 15,00 Eur žyminis mokestis, kuris visa apimtimi priteistinas iš atsakovo.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

Konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui.

10. Byloje nustatyta, kad tarp pradinio kreditoriaus UAB „4finance“ ir atsakovo D. R. 2014 m. lapkričio 10 d. sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 9794104001. Ieškovas UAB Legal Balance 2017 m. birželio 29 d. Paskolų portfelio pardavimo sutartimi - reikalavimo perleidimo sutartimi įgijo reikalavimo teisę. Sutartyje šalys susitarė, kad už naudojimąsi vartojimo kredito suma atsakovas privalo mokėti fiksuotas palūkanas išreikštas bendra vartojimo kredito kainos metine norma – 116,90 proc. (sutarties bendrųjų sąlygų 4.1. punktas, specialiosios sąlygos). Mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos skaičiuojamos nuo vartojimo kredito išmokėjimo atsakovui dienos (imtinai) iki kuomet visas vartojimo kreditas yra faktiškai sugrąžinamas (sutarties 4.4., 6.5. punktai). Sutarties 7.1. punkte numatyta, kad atsakovui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, palūkanos išreikštos bendra kredito kainos metine norma (116,90 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką, pagal CK 6.874 str. 1 d., Vartojimo kredito įstatyme bei šioje sutartyje nustatytas taisykles.

11. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Reikalavimai kuriuos įgijo apeliantė kildinami iš sutarties, kuri atitinka CK 6.886 ir 6.887 straipsniuose, numatytų vartojimo kredito sutarčių požymius. Sutarties 4.1 – 7.1 punktais atsakovė ir pradinis kreditorius susitarė, kad mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos skaičiuojamos nuo vartojimo kredito atsakovui išmokėjimo dienos iki dienos, kada visas vartojimo kreditas bus grąžintas pradiniam kreditoriui. Šalys buvo susitarusios dėl pelno palūkanų, kaip mokesčio už pinigų skolinimą, reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Ta aplinkybė, kad tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės sudaryta vartojimo kredito sutartis su jos papildymais buvo nutraukta prieš terminą, negali būti pagrindas mažinti mokėjimo palūkanas.

12. Apeliantė cituoja aktualią šios bylos ginčo išsprendimui teismų praktiką, apeliantės nuomone, teismo sprendimas yra nepagrįstas bei neteisėtas, teismai ne kartą yra išaiškinę mokėjimo ir kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų bei netesybų santykį, jų skaičiavimo tvarką ir trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1; Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-127-227/2016; Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2317-260/2017 ir kt.). Kasacinio teismo ne kartą pabrėžiama teismų pareiga laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015). Teismo precedento horizontalusis poveikis lemia teismo pareigą laikytis būtent tos pačios pakopos teismo pirmiau išnagrinėtoje analogiškoje ar iš esmės panašioje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių, tiek, kiek bylose nagrinėjami santykiai yra tapatūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-546-469/2016, 24 punktas). Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime byloje Nr. 26/07 yra pabrėžęs, kad atsižvelgtina į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis. Bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimą (nukrypimą nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimą) pagal savo kompetenciją turi užtikrinti atitinkamai Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

13. Mokėjimo (pelno) palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma. Mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali prašyti vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir 6.213 straipsnio 1 dalies nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007).

14. Apeliantas nurodo, jog ieškiniu neprašė priteisti nei netesybų, nei kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, aiškiai nurodė, kad prašo priteisti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po Sutarties termino pasibaigimo dienos sumą. Kreditorius, siekiantis gauti pelną už pinigų perleidimą naudoti skolininkui, turėtų sutartyje nustatyti skolininko pareigą mokėti pelno (mokėjimo) palūkanas, nes netesybos kompensuoja tik dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. Sutiktina su apeliantės argumentu, kad kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Skolininkas mokėjimo (pelno) palūkanas moka paskolos (CK 6.872 straipsnis), banko indėlio (CK 6.896 straipsnis), banko sąskaitos (CK 6.920 straipsnis) ir kitose sutartyse. Mokėjimo (pelno) palūkanas gali įtvirtinti ir specialieji įstatymai (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas).

15. Sutarties sudarymo metu galiojusioje VKĮ 2 str. 2 d. buvo nurodoma, jog bendrą vartojimo kredito kainą sudaro visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, išskyrus atlyginimą notarui. Į bendrą vartojimo kredito kainą taip pat įskaičiuojami sąskaitos, kurioje registruojamos mokėjimo operacijos ir vartojimo kredito lėšų išmokėjimas, administravimo mokesčiai, nebent sąskaitos atidarymas yra neprivalomas ir sąskaitos administravimo mokesčiai buvo aiškiai atskirai nurodyti vartojimo kredito sutartyje arba bet kurioje kitoje su vartotoju sudarytoje sutartyje; mokėjimo priemonių, skirtų mokėjimo operacijoms ir vartojimo kredito lėšoms išmokėti, išlaidos; kitos su mokėjimo operacijomis susijusios išlaidos; su vartojimo kredito sutartimi susijusių papildomų paslaugų išlaidos, pavyzdžiui, draudimo įmokos, jeigu privaloma sudaryti su vartojimo kredito sutartimi susijusią papildomų paslaugų teikimo sutartį, siekiant gauti vartojimo kreditą skelbiamomis sąlygomis.

16. Šiuo metu galiojančio VKĮ str. 2 d. numatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka VKĮ 21 str. 1 d. nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutarties sudarymo, keitimo arba pratęsimo momentu: 1) vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma yra didesnė kaip 75 procentai, o visos kitos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, yra didesnės kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos; 2) bendra vartojimo kredito kaina didesnė už bendrą vartojimo kredito sumą. Sutarties sudarymo metu galiojusiame VKĮ 21 str. 2 d. (Suvestinė redakcija (2015-01-01 - 2016-01-31) buvo nurodoma, jog preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas netinkamai vertino mokėjimo ir kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų bei netesybų santykį. Atsakovas Sutartimi įsipareigojo ne tik kreditorei grąžinti suteiktą vartojimo kreditą, bei ir sumokėti ieškovui 75,02 Eur bendros vartojimo kredito kainos pagal Sutarties grafiką iki Sutarties nutraukimo. Taip pat

18. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodoma, kad bendra vartojimo kredito kainos metinė norma sudaro 116,90 proc., o metinė palūkanų norma – 80,00 proc. (sutarties bendrųjų sąlygų 4.1. punktas, specialiosios sąlygos). Mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos nustatytos nuo vartojimo kredito išmokėjimo atsakovui dienos (imtinai) iki kuomet visas vartojimo kreditas yra sugrąžinamas (sutarties 4.4., 6.5. punktai). Sutarties 7.1. punkte numatyta, kad atsakovui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, palūkanos išreikštos bendra kredito kainos metine norma (116,90 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką,

19. LR Civilinis kodeksas, įstatymo nuostatos, šalių sutartis nenumato mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo pabaigos momento. Laikoma, kol skolininkas negrąžina paskolintos vartojimo kredito sumos, jis ja naudojasi ir už šį naudojimąsi kreditoriui privalo mokėti sutartas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog palūkanų skaičiavimo pradžios ir pabaigos momentai priklauso nuo palūkanų atliekamos funkcijos. Mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių sutarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos už naudojimąsi paskolos pinigais mokamos iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Šios nuostatos reiškia, kad, pažeidus paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali prašyti vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir CK 6.213 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Taigi, teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nepagrįstai nurodo, kad esant sutarties pažeidimui, pelno palūkanų mokėjimui taikomos specialios CK 6.874 straipsnio nuostatos, o ne CK 6.872 straipsnio nuostatos.

20. Apeliantas nurodo, kad mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po sutarties nutraukimo paskaičiavo, taikydamas 80,00 proc. metinę palūkanų normą, kuri yra mažesnė nei sutartyje numatyta 116,90 proc. bendra vartojimo kredito kainos metinė norma, todėl palankesnė vartotojui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas kreditorius turi teisę skaičiuoti iki visiško vartojimo kredito grąžinimo dienos. Apeliantas paskaičiavo ir prašė priteisti 289,46 Eur dydžio palūkanas tik už 456 dienas. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad atsakovas pagal Sutartį vėluoja atsiskaityti jau daugiau nei tris metus.

21. Teismas pripažįsta pagrįstais apelianto argumentus, kad buvo ne tik sumažinta mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po Sutarties termino pasibaigimo bendra vartojimo kredito kainos metinė norma, bet ir palūkanos paskaičiuotos ne už tris metus, bet už 456 kalendorines dienas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Kredito gražinimo termino pabaigos momentas yra svarbus tik tam, kad būtų aišku nuo kurios dienos pradedamos skaičiuoti kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos, kadangi jos negali būti skaičiuojamos anksčiau kaip tik po prievolės įvykdymo termino pasibaigimo. Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimui kredito grąžinimo termino pabaigos momentas įtakos nedaro, kadangi skolininkas ir toliau po kredito grąžinimo termino pabaigos naudojasi kreditoriaus paskolinta suma. Kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas skolininkas privalo mokėti vien už termino įvykdyti prievolę praleidimą, o mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už naudojimąsi paskolinta pinigų suma.

22. Byloje nebuvo įrodinėjama, kad bendra vartojimo kredito kainos metinė norma šių reikalavimų neatitiko, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma sudaro teisinį pagrindą ieškovo reikalavimą tenkinti ir priteisti 289,46 Eur mokėjimo palūkanas už naudojimąsi vartojimo kreditu po sutarties nutraukimo dienos.

23. Nutartyje išdėstytais argumentais apeliacinis skundas tenkinamas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 3 punktas). Skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria teismas iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą dėl mokėjimo palūkanų priteisimo iš atsakovės, keistina priteisiant ieškovei iš atsakovės 289,46 Eur mokėjimo palūkanas už naudojimąsi vartojimo kredito suma po sutarties nutraukimo.

24. Keičiant skundžiamą sprendimo už akių dalį, ieškovės pirmosios instancijos teisme priteistos Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos didintinos iki 15 Eur. Apeliacinį skundą patenkinus, iš atsakovės ieškovei priteistinos 15 Eur žyminio mokesčio išlaidos už apeliacinį skundą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4, 7 dalys, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. liepos 16 d. sprendimą pakeisti. Teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip.

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsako D. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB Legal Balance (juridinio asmens kodas 302528679) 289,62 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų 62 ct) skolą, 75,02 Eur (septyniasdešimt penkių eurų 02 ct) kredito kainą, 289,46 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų 46 ct) palūkanas už naudojimąsi vartojimo kredito suma po sutarties nutraukimo, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. birželio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovo D. R. ieškovei UAB Legal Balance 15 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

Teisėja Rasa Bartašienė