Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. kovo 27 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-1918-1007/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei E. I. dėl negrąžinto kredito, palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Legal Balance“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės E. I. priteisti 1 483,46 Eur negrąžintą kreditą, iki Vartojimo kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) su trylika jos vėlesnių pakeitimų (toliau – ir sutartis) nutraukimo priskaičiuotą, bet nesumokėtą bendros vartojimo kredito kainos (mokėjimo palūkanų) 329,07 Eur dalį, 1 483,07 Eur palūkanas, priskaičiuotas per 450 dienų nuo Sutarties nutraukimo 2016 m. sausio 20 d., be to, priteistos sumos 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 74,00 Eur žyminį mokestį ir 48,40 Eur išlaidas už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Teismas sprendė, kad turi pareigą ex officio patikrinti, ar nėra pažeidžiami vartotojo, kaip silpnesnės sandorio šalies, interesai, kadangi, ieškovės pagrindinis reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarties. Vertino, jog sutarties sąlygos, nustatančios kredito gavėjo prievolę mokėti palūkanas net ir po sutarties nutraukimo, laikytinos nesąžiningomis. Nurodė, kad sutarties sąlyga, leidžianti vienašališkai nutraukus sutartį reikalauti iš atsakovės, kuri yra vartotoja, sutartyje numatyto dydžio mokėjimo palūkanų, pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą laikytina nesąžininga vartojimo sutarties sąlyga, nes nustato neproporcingai didelę vartotojo atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Tokią sąlygą nesąžininga laikė ir pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 18 punktą, nes vienašalio sutarties nutraukimo atveju užsitikrindamas teisę reikalauti viso kredito mokesčio, pradinis kreditorius ir jo teises perėmusi ieškovė išvengia nuostolių, patirtų dėl vienašalio sutarties nutraukimo negautų pajamų pavidalu, įrodinėjimo naštos, kartu perkeliant įrodinėjimo naštą atsakovei. Atsižvelgdamas, kad CK 6.874 straipsnio 1 dalis bendriausiu atveju suteikia kredito davėjui teisę iš kredito grąžinimą praleidusio skolininko reikalauti sutartyje numatyto dydžio mokėjimo palūkanų, teismas vertino, kad ši nuostata vartojimo kreditui visa apimtimi netaikoma, nes CK 6.881 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kreditavimo santykiams paskolą reglamentuojančios CK normos taikomos tiek, kiek neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir specialioms kreditavimą reglamentuojančioms teisės normoms.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Pirmosios instancijos teismas tinkamai neidentifikavo prašomų priteisti sumų rūšies, kilmės bei paskirties, dėl to nepagrįstai rėmėsi CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 ir 18 punktais. Ieškiniu buvo prašoma priteisti bendros vartojimo kredito kainos iki sutarties nutraukimo sumą bei mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties nutraukimo sumą. Teismas savo iniciatyva mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po sutarties nutraukimo kvalifikavo kaip kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, jas sumažino bei dalį priteisė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje kilo ginčas dėl palūkanų priteisimo pagrįstumo ir palūkanų dydžio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Bylos duomenimis nustatyta, kad kreditorė UAB „4finance“ ir atsakovė E. I. 2015 m. balandžio 29 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 200,00 Eur, 690,56 Lt kredito. Sutartyje numatyta 85,37% vartojimo kredito metinė palūkanų norma, 128,20% bendra kredito kainos metinė norma, 160,90 Eur –bendra vartojimo kredito kaina. Sutartimi šalys susitarė, kad kreditas suteikiamas 18 mėnesių, sumokant kiekvieno mėnesio 29 d. konkrečią skolos dalį ir palūkanas pagal patvirtintą grafiką ir galutinė kredito gražinimo data - 2016 m. spalio 29 d. Atsakovei pagal sutartį ir vėlesnius jos pakeitimus suteiktas 1 483,46 Eur vartojimo kreditas 24 mėnesių laikotarpiui nuo 2015 m. spalio 29 d. iki 2017 m. rugsėjo 29 d. Pagal sutarties sąlygas, atsakovė iš viso įsipareigojo sumokėti 2 906,55 Eur sumą. Pagal vartojimo sutarties sąlygas šalys susitarė, kad kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal sutartį. Kredito gavėjo prievolė yra įvykdoma sutarties 3.5. punkte nustatyta tvarka, grąžinant gautą kredito sumą ir palūkanas, apskaičiuotas sutarties 4.4. punkte nustatyta tvarka, be jokio išankstinio pranešimo. Tai padaręs, kredito gavėjas turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos. 3.6 punkte šalys susitarė, kad visi kredito gavėjo mokėjimai yra užskaitomi tokiu eiliškumu: (i) pradelstų mokėjimų išieškojimo išlaidos, (ii) palūkanos, (iii) Kredito suma. Priverstinio skolos išieškojimo atveju pradelstų mokėjimų išieškojimo išlaidos yra užskaitomos po to, kai yra pilnai grąžintos palūkanos ir kredito suma. Sutarties 4.1. punktu šalys susitarė, kad už naudojimąsi kreditu, kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas išreikštas bendra kredito kainos metine norma, kurios procentinė išraiška yra pateikiama sutarties specialiosiose sąlygose. 4.4 punkte susitarė, kad palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui. 6.4, 6.5 punktuose šalys susitarė, kad kredito davėjas turi teisę vienašališkai ir nedelsiant nutraukti sutartį ir pareikalauti sumokėti visą kredito sumą, palūkanas ir kitas pagal šios sutarties ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas mokėtinas sumas Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsnyje ir kituose taikytinuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytais pagrindais. Pranešimas apie sutarties nutraukimą yra pateikiamas šios sutarties specialiosiose sąlygose nurodytu kredito gavėjo el. pašto arba gyvenamosios vietos adresu ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki numatomos sutarties nutraukimo dienos. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 5 dienoms po jo išsiuntimo. Iki kol bus grąžintas visas kreditas ir palūkanos sutarties nutraukimas nesustabdo kredito ir/ar palūkanų, kitų sutartyje numatytų mokėjimų skaičiavimo ir nepanaikina kredito gavėjo prievolės mokėti kredito davėjui pagal sutartį mokėtinas sumas. Kredito gavėjo mokėtinos sumos yra apskaičiuojamos šios sutarties 4, 5 ir 7 skyriuose nustatyta tvarka ir sąlygomis.

2016 m. sausio 20 d. UAB „4finance“ vienašališkai sutartį nutraukė, kadangi atsakovė pagal sutartyje numatytą grafiką įmokų iš viso nemokėjo. 2017 m. birželio 29 d. Paskolų portfelio pardavimo sutartimi UAB „4finance“ reikalavimą perleido ieškovei ir 2017 m. liepos 3 d. pranešimu informavo atsakovę apie reikalavimo perleidimą. Šios sutarties 1.4 punkte jos šalys susitarė, kad naujajam kreditoriui (ieškovei) pagal šią sutartį perleidžiamos reikalavimo teisės skolininko (atsakovės) atžvilgiu neapsiriboja sutarties sudarymo dieną fiksuotomis reikalavimų sumomis – kartu perleidžiamos ir sutartinės reikalavimo užtikrinimo priemonės. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų įvykdžiusi savo pinigines prievoles ieškovei. Ieškovė nurodė, kad mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po sutarties nutraukimo skaičiuoja, taikydama ne sutartyje įtvirtintą 119,20 proc. bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, bet 81,09 proc. metinę palūkanų normą. Ieškovės vertinimu mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos gali būti skaičiuojamos iki visiško vartojimo kredito grąžinimo dienos, tačiau ieškovė nurodė, kad šias palūkanas geranoriškai paskaičiavo, taikydama 81,09 proc. metinę palūkanų normą, ir tik už 450 dienas, nors atsakovė pagal 2015m. balandžio 29 d. sudarytą sutartį vėlavo atsiskaityti beveik 2 metus. Palūkanos paskaičiuotos taikant formulę: (1483,46 Eur negrąžintas vartojimo kreditas x ( 81,09 proc. sutarties spec. sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus) x 450 dienų po sutarties nutraukimo skaičius). Ieškovės vertinimu atsakovė turi pareigą mokėti ieškovei 1483,07 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų už naudojimąsi vartojimo kreditu po sutarties nutraukimo dienos.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad be 1 483,46 Eur bendros vartojimo kredito sumos ir 329,07 Eur bendros vartojimo kredito kainos, priskaičiuotos iki sutarties nutraukimo, remdamasi sutarties 6.5 punktu ieškovė taip pat reikalauja priteisti ir 1 483,07 Eur palūkanas, priskaičiuotas per 450 dienų nuo sutarties nutraukimo 2016 m. sausio 20 d., laikydama jas mokėjimo palūkanomis. Tačiau pirmosios instancijos teismo vertinimu sutarties sąlygos, nustatančios kredito gavėjo prievolę mokėti palūkanas net ir po sutarties nutraukimo, laikytinos nesąžiningomis nes nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Tokia sąlyga nesąžininga laikytina ir pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 18 punktą, nes, vienašalio sutarties nutraukimo atveju užsitikrindamas teisę reikalauti viso kredito mokesčio, pradinis kreditorius ir jo teises perėmusi ieškovė išvengia nuostolių, patirtų dėl vienašalio sutarties nutraukimo negautų pajamų pavidalu, įrodinėjimo naštos, tuo pačiu perkeldama įrodinėjimo naštą atsakovei. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.228⁴ straipsnio 3 dalį pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 2 dalyje numatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui, t. y. ieškovei. Pirmosios instancijos teismas be kitų argumentų pažymėjo, kad aptariamas palūkanas kvalifikuojant kaip kompensacines, kurios, kaip ir delspinigiai, atlieka minimalių kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, ir taikant VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną tarifą, be to, taikant jį maksimalų VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą 180 dienų laikotarpį, kuris vartojimo kreditų rinkos profesionalui yra visiškai pakankamas inicijuoti savo kreditorinio reikalavimo teisminę gynybą, todėl sprendė, kad ieškovei priteistinos iš viso 163,13 Eur kompensacinės palūkanos už nutraukus sutartį pradiniam kreditoriui negrąžintą sumą. Atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismo argumentus, apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Sutarties nutraukimas neturi įtakos sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę, o kreditoriaus reikalavimas sutartyje nustatytu terminu sumokėti mokėjimo (pelno) palūkanas – reikalavimu prievolę įvykdyti natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-378/2015).

Pažymėtina, kad CK 6.872 straipsnio 1 dalis numato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos sumos dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Pažymėtina, kad CK 6.228 straipsnio 1 dalyje šaliai suteikta teisė atsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Šalių pasiektas susitarimas įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka tampa teisiškai įpareigojančiu aktu, nustatančiu teises ir pareigas. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010). Nagrinėjamu atveju tarp šalių sudarytos sutarties sąlygos, teismo vertinimu, nepažeidžia vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros.

Pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės bei kiti teismo nurodyti argumentai ( nurodyti dalyje dėl konkrečių palūkanų priteisimo pagrįstumo šios nutarties 4-7 punktuose), motyvai nesudaro pagrindo sutartinių palūkanų mažinimui, kadangi atsakovė, pasirašydama sutartį, pati prisiėmė sutartinių įsipareigojimų nevykdymo riziką ir iš to kilsiančius neigiamus padarinius. Iš esmės sutinkant su apeliacinio skundo argumentais, atsižvelgiant į tai, kad mokėjimo palūkanos negali būti mažinamos nei CK 1.5 straipsnio, CK 6.73 straipsnio 2 dalies bei 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatų pagrindu, kadangi šie straipsniai numato tik kompensuojamųjų palūkanų mažinimą, yra pagrindas išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino paskaičiuotas sutartines pelno palūkanas. Aplinkybė, kad atsakovė yra vartotoja – silpnesnioji sutarties šalis, taip pat nėra pagrindas mažinti sutartyje numatytas palūkanas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014).

Dėl bylos procesinės baigties.

Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į sutarties sąlygas, byloje nustatytas faktines aplinkybes, Kasacinio teismo praktiką, įvertinęs pirmosios instancijos teismo argumentus ir esmės sutikdamas su apeliacinio skundo argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino prašomų priteisti palūkanų dydį, nepagrįstai nepriteisė 1483,07 Eur palūkanų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, vietoje 163,13 Eur sumos priteisiant 1483,07 Eur palūkanų sumą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas spręsdamas mokėjimo palūkanų priteisimo bei jų mažinimo klausimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl palūkanų keistinas ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantė (ieškovė) taip pat nesutinka su sumažintomis bylinėjimosi išlaidomis. Teismui patenkinus ieškinį iš dalies, ieškovei priteistos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju iš atsakovės apeliantei (ieškovei) buvo priteistos 73,38 Eur bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismui tenkinus apeliantės skundą ir pakeitus skundžiamą sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Apeliantė, ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė išlaidas dėl 74,00 Eur žyminio mokesčio ir 48,40 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgus į ieškovės patenkintų reikalavimų dalį, apeliantei iš atsakovės priteistinos 122,40 Eur bylinėjimosi išlaidos patirtos pirmosios instancijos teisme ir 30 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą ( CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. kovo 27 d. sprendimą už akių priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1918-1007/2018 pakeisti ir išdėstyti jį taip:

Ieškinį tenkinti. Priteisti iš atsakovės E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1483,46 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų 46 ct ) skolą, 329,07 Eur (trijų šimtų dvidešimt devynių eurų 7 ct ) palūkanas, 1483,07 Eur ( vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 7 ct ) palūkanas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 3295,57 Eur ( trijų tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt penkių eurų 57 ct ) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. kovo 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 122,40 Eur ( vieno šimto dvidešimt dviejų eurų 40 ct ) bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB Legal Balance, juridinio asmens kodas 302528679, Žalgirio g. 90, LT-09303 Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas.

Kitoje dalyje palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) apeliantei UAB Legal Balance, juridinio asmens kodas 302528679, Žalgirio g. 90, LT-09303 Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini) 30 Eur ( trisdešimt eurų ) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.