- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-27
- Bylos Nr.
- e2-1918-1007/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-00277-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Domeikienė
- Atsakovas
- E. I.
- Kategorijos
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Daiva Domeikienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance ieškinį dėl negrąžinto kredito ir nesumokėtos bendros vartojimo kredito kainos (mokėjimo palūkanų), palūkanų po sutarties nutraukimo, procesinių palūkanų, žyminio mokesčio ir atstovavimo išlaidų priteisimo iš atsakovės E. I..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Remdamasis 2017 m. birželio 29 d. su pradiniu kreditoriumi UAB „4finance“ sudaryta Paskolų portfelio pardavimo sutartimi (reikalavimo perleidimo sutartimi), ieškovas UAB Legal Balance prašo priteisti iš atsakovės E. I. pagal atsakovės ir pradinio kreditoriaus 2015 m. balandžio 29 d. sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su trylika jos vėlesnių pakeitimų (toliau – Sutartis) 1 483,46 Eur negrąžintą kreditą, iki Sutarties nutraukimo priskaičiuotą, bet nesumokėtą bendros vartojimo kredito kainos (mokėjimo palūkanų) 329,07 Eur dalį, 1 483,07 Eur palūkanas, priskaičiuotas per 450 dienų nuo Sutarties nutraukimo 2016 m. sausio 20 d., be to, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 74,00 Eur žyminį mokestį ir 48,40 Eur išlaidas už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus. Ieškinyje taip pat prašoma priimti sprendimą už akių, jei atsakovė nepateiktų atsiliepimo į pareikštą ieškinį.
Atsakovei procesiniai dokumentai asmeniškai ir pasirašytinai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, bet atsakovės atsiliepimas per vadovaujantis CPK 142 straipsnio 1 dalimi teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą teisme negautas.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad yra CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytas pagrindas priimti sprendimą už akių. Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Teismas formaliai įvertino ieškovo pateiktus įrodymus: 2015 m. balandžio 29 d. Sutarties bendrąsias ir specialiąsias sąlygas bei trylika jų vėlesnių pakeitimų; pradinio kreditoriaus mokėjimo nurodymus, kuriais atsakovei pervestos skirtingo dydžio pinigų sumos; 2017 m. birželio 29 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį ir jos priedo Nr. 1 išrašą; 2017 m. liepos 3 d. pranešimą atsakovei apie reikalavimo perleidimą. Pagal ieškovo nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus pradinis kreditorius, vykdydamas Sutartį, suteikė atsakovei iš viso 1 483,46 Eur kreditą vartojimo reikmėms, o atsakovė turėjo grąžinti suteiktą kreditą kartu su 1 423,09 Eur bendra vartojimo kredito kaina (mokėjimo palūkanomis) per dvidešimt keturis mėnesius nuo 2015 m. spalio 29 d. iki 2017 m. rugsėjo 29 d., kiekvieno mėnesio dvidešimt devintą dieną sumokėdama nustatyto dydžio įmoką, iš viso dvidešimt keturias įmokas 2 906,55 Eur sumai. Tačiau, kaip matyti iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, atsakovė pagal Sutartyje numatytą grafiką įmokų nemokėjo iš viso, todėl pradinis kreditorius 2016 m. sausio 20 d. vienašališkai nutraukė Sutartį.
Pradinis kreditorius 2017 m. birželio 29 d. Paskolų portfelio pardavimo sutartimi, kuri savo esme yra reikalavimo perleidimo sutartis, reikalavimo teisę perleido ieškovui. Šios sutarties 1.4 punkte jos šalys susitarė, kad naujajam kreditoriui (ieškovui) pagal šią sutartį perleidžiamos reikalavimo teisės skolininko (atsakovės) atžvilgiu neapsiriboja sutarties sudarymo dieną fiksuotomis reikalavimų sumomis – kartu perleidžiamos ir sutartinės reikalavimo užtikrinimo priemonės. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų įvykdžiusi savo pinigines prievoles ieškovui.
II. Dėl bendros vartojimo kredito sumos ir mokėjimo palūkanų
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Pradinio kreditoriaus reikalavimo teises perėmusį ieškovą ir atsakovę, kaip kredito gavėją, sieją iš vartojimo kredito sutarties kylantys teisiniai santykiai, kaip tai apibrėžta CK 6.886 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 2 straipsnio 22 dalyje bei įvardinta Sutarties 1.1 ir 1.2 punktuose. CK 6.881 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kreditavimo santykiams paskolą reglamentuojančios CK normos taikomos tiek, kiek neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir specialioms kreditavimą reglamentuojančioms teisės normoms. Todėl pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (bendrą vartojimo kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Vadinasi, atsakovė privalėjo tinkamai bei nustatytais terminais vykdyti prievoles, laikydamasis minėtoje Sutartyje nustatytų sąlygų – suteiktą kreditą grąžinti kartu su palūkanomis, nuo 2015 m. spalio 29 d. iki 2017 m. rugsėjo 29 d., kiekvieno mėnesio dvidešimt devintą dieną sumokėdama nustatyto dydžio įmoką, iš viso dvidešimt keturias įmokas 2 906,55 Eur sumai.
CK 6.101 straipsnio 1 dalyje numatyta kreditoriaus teisė be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui (nagrinėjamu atveju – ieškovui). Skolininkas (nagrinėjamu atveju – atsakovė) pagal CK 6.107 straipsnio 1 dalį galėjo reikšti naujojo kreditoriaus (ieškovo) reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos ji turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Tačiau atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir jokių prieštaravimų nepareiškė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų įvykdžiusi pinigines prievoles pradiniam kreditoriui ar iš jo reikalavimo teisę perėmusiam ieškovui. Atsakovė neatsiskaitė su pradiniu kreditoriumi nustatytais terminais, o taip pat neįvykdė savo piniginės prievolės reikalavimą pareiškusiam naujajam kreditoriui – ieškovui, todėl tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės negrąžintą 1 483,46 Eur vartojimo kreditą ir iki Sutarties nutraukimo priskaičiuotą, bet nesumokėtą bendros vartojimo kredito kainos (mokėjimo palūkanų) 329,07 Eur dalį.
III. Dėl palūkanų, priskaičiuotų po Sutarties nutraukimo
Pradinį kreditorių ir atsakovę siejo teisniai santykiai, atsiradę iš jų sudarytos vartojimo kredito sutarties. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims, be bendrųjų sutarčių teisės normų, taip pat taikomos specialios normos, užtikrinančios didesnę vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą, kurio vienas iš aspektų yra tas, kad vartotojas nesaistomas vartojimo sutartyje įtvirtintų nesąžiningų sąlygų (žiūrėti, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimtas civilinėse bylose Nr. 3K-3-536/2008; Nr. 3K-3-502/2009; Nr. 3K-3-397/2011). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai, nepriklausomai nuo to, kokioje teisminėje procedūroje priimamas su tokių sąlygų vertinimu susijęs procesinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K -7-272/2011).
Be 1 483,46 Eur bendros vartojimo kredito sumos ir 329,07 Eur bendros vartojimo kredito kainos, priskaičiuotos iki Sutarties nutraukimo, remdamasis Sutarties 6.5 punktu ieškovas taip pat reikalauja priteisti ir 1 483,07 Eur palūkanas, priskaičiuotas per keturis šimtus penkiasdešimt dienų nuo Sutarties nutraukimo 2016 m. sausio 20 d., laikydamas jas mokėjimo palūkanomis. Teismo vertinimu, Sutarties sąlygos, nustatančios kredito gavėjo prievolę mokėti palūkanas net ir po Sutarties nutraukimo, laikytinos nesąžiningomis.
Sutarties sąlyga, leidžianti vienašališkai nutraukus Sutartį reikalauti iš atsakovo, kuris yra vartotojas, Sutartyje numatyto dydžio mokėjimo palūkanų, pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą laikytina nesąžininga vartojimo sutarties sąlyga, nes nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Tokia sąlyga nesąžininga laikytina ir pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 18 punktą, nes, vienašalio Sutarties nutraukimo atveju užsitikrindamas teisę reikalauti viso kredito mokesčio, pradinis kreditorius ir jo teises perėmęs ieškovas išvengia nuostolių, patirtų dėl vienašalio Sutarties nutraukimo negautų pajamų pavidalu, įrodinėjimo naštos, tuo pačiu perkeldamas įrodinėjimo naštą atsakovei. Kaip nustatyta CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalyje, bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o pagal CK 6.228⁴ straipsnio 3 dalį pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 2 dalyje numatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui, t. y. ieškovui.
Nors CK 6.874 straipsnio 1 dalis bendriausiu atveju suteikia kredito davėjui teisę iš kredito grąžinimo terminą praleidusio skolininko reikalauti sutartyje numatyto dydžio mokėjimo palūkanų, tačiau ši nuostata vartojimo kreditui pilna apimtimi netaikoma, nes CK 6.881 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kreditavimo santykiams paskolą reglamentuojančios CK normos taikomos tiek, kiek neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir specialioms kreditavimą reglamentuojančioms teisės normoms. Specialiosios teisės normos, reglamentuojančios vartojimo kredito teisinius santykius, yra nustatytos ne CK, o VKĮ, pagal kurio 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą, taigi ir ieškovo reikalaujamos palūkanos, vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.
Pagal VKĮ įtvirtinto reglamentavimo prasmę, ribinio ar jam artimo dydžio bendra vartojimo kredito kainos metinė norma, apimanti ir metinę palūkanų normą, dėl ypač didelės finansinės naštos kredito gavėjui gali būti taikoma tik santykinai trumpą kredito grąžinimo terminu apibrėžtą laikotarpį, dėl kurio pats kredito gavėjas išreiškė savo sutikimą vartojimo kredito sutartyje. Todėl vartojimo kredito sutartyje numatyto dydžio palūkanos pagal VKĮ gali būti taikomos tik iki vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymo momento. Skolininkui neįvykdžius piniginės prievolės, negali būti toliau skaičiuojamos mokėjimo palūkanos, kurios konkrečiu atveju numatytos kreditoriaus vienašališkai parengtoje vartojimo kredito sutartyje. Kai skolininkas praleidžia iš vartojimo kredito sutarties kylančios piniginės prievolės įvykdymo terminą, gali būti skaičiuojamos tik netesybos, numatytos vartojimo kredito santykius reglamentuojančio specialaus teisės norminio akto – VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje, pagal kurią, kaip minėta, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05% pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai (net jei jie būtų pavadinti palūkanomis, nuostoliais, netiesioginiais nuostoliais, negautomis pajamomis, administravimo mokesčiais ir pan.) už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos. Iš esmės VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje yra nustatyta vartojimo kredito gavėjo ribota civilinė atsakomybė pagal pinigines prievoles, kylančias iš vartojimo kredito sutarties, t. y. padaryta įstatyminė išimtis iš CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto visiško nuostolių atlyginimo principo, o tokios išimties galimybė nustatyta toje pačioje CK 6.251 straipsnio 1 dalyje.
Priešingai aiškinant, t. y. laikant, kad pavėluotų įmokų mokėjimo ar jų nemokėjimo atvejais (vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymo atvejais) gali būti priskaičiuojamos didžiulės sutartinės palūkanos, kurias konkrečiu atveju pradinis kreditorius priskaičiavo per keturis šimtus penkiasdešimt dienų nuo Sutarties nutraukimo 2016 m. sausio 20 d., VKĮ nustatytas netesybų dydžio ribojimas, taikomas skolininkui nepajėgiant vykdyti vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų, neturėtų jokios teisinės ir praktinės reikšmės, o vartojimo kredito teisiniai santykiai transformuotųsi į atvirą lupikavimą.
Ieškovo reikalavimas sumokėti po Sutarties nutraukimo priskaičiuotas palūkanas, kurias teismas kvalifikuoja ne kaip mokėjimo, o kaip kompensacines palūkanas, laikytinas reikalavimu taikyti skolininkui (atsakovei) civilinę atsakomybę. Laiku negrąžinus pinigų, kreditorius patiria nuostolių, nes negali naudoti tų pinigų pats, o skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl pagal CK 6.37, 6.210 ir 6.261 straipsnių nuostatas privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas kompensacines palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės. Už naudojimąsi kreditoriaus pinigais iki bylos iškėlimo teisme dienos įsipareigojimų neįvykdančiam skolininkui gali būti skaičiuojamos ir kreditoriaus (ieškovo) prašymu priteisiamos ikiteisminės kompensacinės palūkanos, o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (teisminės kompensacinės palūkanos). Pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija – kompensacinė. Jos tikslas – pasiekti satisfakciją, t. y. kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Todėl kompensacinių palūkanų, kaip kreditoriaus nuostolių, priteisimas taip pat turi atitikti kompensacinį civilinės atsakomybės pobūdį ir negali tapti kreditoriaus pasipelnymo šaltiniu.
Aptariamas palūkanas kvalifikuojant kaip kompensacines, kurios, kaip ir delspinigiai, atlieka minimalių kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, ir taikant VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną tarifą, be to, taikant jį maksimalų VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą 180 dienų laikotarpį, kuris vartojimo kreditų rinkos profesionalui yra visiškai pakankamas inicijuoti savo kreditorinio reikalavimo teisminę gynybą, ieškovui priteistinos iš viso 163,13 Eur kompensacinės palūkanos už nutraukus Sutartį pradiniam kreditoriui negrąžintą sumą, ((1 483,46 Eur + 329,07 Eur) x 0,05 %/d. x 180 d.). Į šią atskirai neįrodinėtiną sumą turi būti įskaičiuojami visi vartojimo kredito davėjo patiriami nuostoliai.
IV. Dėl procesinių palūkanų
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovės priteistinos ieškovo reikalaujamos CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyto penkių procentų dydžio metinės palūkanos ir už negrąžintą kreditą ir priteistas palūkanas.
V. Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 7 dalimi, 82 straipsniu, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovės ieškovui priteistina 73,38 Eur bylinėjimosi išlaidų ((74,00 Eur + 48,40 Eur) x 1 975,66 Eur / 3 295,60 Eur).
VI. Dėl valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Teismo patirtos pašto išlaidos nesiekia 3,00 Eur, todėl pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (TAR, 2014, Nr. 2014-12793) valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 26 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis bei 286 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 483,46 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų 46 ct) skolą, 329,07 Eur (trijų šimtų dvidešimt devynių eurų 07 ct) mokėjimo palūkanas, 163,13 Eur (vieno šimto šešiasdešimt trijų eurų 13 ct) kompensacines palūkanas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 1 975,66 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų septyniasdešimt penkių eurų 66 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. kovo 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 73,38 Eur (septyniasdešimt trijų eurų 38 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovui UAB Legal Balance, juridinio asmens kodas 302528679, Žalgirio g. 90, LT-09303 Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas.
Netenkinti ieškinio dalyje dėl likusių nepriteistų palūkanų, priskaičiuotų po Sutarties nutraukimo.
Išaiškinti atsakovei, dėl kurios yra priimtas sprendimas už akių, kad atsakovė negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmams kartu su šiuo sprendimu siunčiamame pranešime nurodyto turinio prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Išaiškinti ieškovui, kad jis turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo apskųsti jį Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.