Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Mariaus Dobrovolskio, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „BnP Finance“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų (Plungės rajono apylinkės teismo) 2017-11-24 sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „BnP Finance“ ieškinį atsakovui M. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką ir apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).Apeliaciniu skundu ieškovė AB „BnP Finance“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimis, kuriomis netenkinti ieškinio reikalavimai priteisti dalį palūkanų ir delspinigius ir nepriteista dalis ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis apeliacine tvarka neapskųsta.Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad 2015-04-24 tarp pradinės kreditorės UAB „Finverta“ ir atsakovo M. G. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 50411. Šia sutartimi atsakovui M. G. suteiktas 200 Eur vartojimo kreditas 60 kalendorinių dienų terminui. Kreditą gavęs atsakovas įsipareigojo sumokėti bendrą 239,55 Eur sumą iki 2015-06-23. Paskola nustatytu terminu negrąžinta. Pradinė kreditorė 2017-02-13 Reikalavimo perleidimo sutartimi perleido ieškovei AB „BnP Finance“ reikalavimo teises į atsakovą pagal minėtą Vartojimo kredito sutartį. Ieškovė atsakovui apie reikalavimo teisės perleidimą pranešė 2017-02-14 pranešimu ir pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus. Byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas sutartinius įsipareigojimus įvykdė.Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės prašomų priteisti 526,68 Eur palūkanų pobūdį. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog šiuo ieškinio reikalavimu prašoma priteisti palūkanas, atliekančias kompensuojamąją funkciją, ir vadovavosi Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi sumažindamas jų dydį. Įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.Palūkanos, kaip mokestis už skolinimą, dar vadinamos pelno (mokėjimo) palūkanomis (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Jos iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.210, 6.261 straipsniai). Mokėjimo palūkanų paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi. Vadovaujantis CK 6.870 straipsniu, paskolos gavėjo pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.882 straipsnis, 6.872 straipsnio 1 dalis). CK 6.872 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta.Nagrinėjamu atveju Vartojimo kredito sutarties bendrosiose sąlygose nustatyta, kad bendra kredito gavėjo mokama suma – kredito sumos ir bendros vartojimo kredito kainos suma. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad bendra kredito gavėjo mokama suma yra 239,55 Eur. Šioje nuostatoje taip pat pažymėta, kad įtrauktos palūkanos už naudojimąsi suteiktomis kredito lėšomis nuo kredito išmokėjimo iki kredito grąžinimo dienos. Kaip minėta, kredito grąžinimo diena šalių sutarimu buvo numatyta 2015-06-23, tačiau, bylos duomenimis, atsakovas suteikto kredito negrąžino, tad naudojimasis kredito gavėjui suteiktomis kredito lėšomis tęsėsi. Ieškinyje ieškovė nurodo, kad 39,55 Eur neapmokėtų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų dalis buvo apskaičiuota už 60 dienų, o atsakovui negrąžinus suteiktos vartojimo kredito sumos, mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos buvo skaičiuojamos toliau ir šių palūkanų suma per 799 dienas sudarė 526,68 Eur.Vartojimo kredito sutarties bendrosiose sąlygose nustatyta, kad metinė palūkanų norma – tai palūkanų norma, kasmet taikoma išmokėtam kreditui, ir ją kredito gavėjas įsipareigoja mokėti kredito davėjui sutartyje nustatyta tvarka už naudojimąsi jam suteiktomis kredito lėšomis. Bendrųjų sąlygų 6.1 punkte taip pat nustatyta, kad už faktiškai kredito davėjo kredito gavėjui išmokėtą ir negrąžintą kredito sumą skaičiuojamos ir kredito gavėjas privalo mokėti sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas palūkanas už naudojimąsi kredito davėjo suteiktais pinigais. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodoma, jog metinė palūkanų norma yra 120,30 proc. Minėtos sutarties specialiosiose sąlygose, aptariant palūkanų normos taikymo sąlygas, nurodyta, kad 120,30 proc. fiksuotoji metinė palūkanų norma bus skaičiuojama nuo kredito gavėjo paimtos ir negrąžintos kredito sumos, taip pat numatyta, kad palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo pirmos kredito suteikimo dienos ir skaičiuojamos iki viso kredito grąžinimo kredito davėjui. Minėtos sutartinės nuostatos sudaro pagrindą daryti išvadą, kad Vartojimo kredito sutarties specialiojoje dalyje nurodytos 120,30 proc. palūkanos, numatytos už naudojimąsi kredito gavėjui suteiktomis kredito lėšomis ir mokėtinos iki visiško kredito grąžinimo, yra pelno palūkanos, o ne palūkanos, atliekančios kompensuojamąją funkciją. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą (pelno palūkanas) sutarties nustatytu terminu vertinamas kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra – sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyti apribojimai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomoms netesyboms. Taigi pelno palūkanoms Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis netaikoma. Pelno palūkanų dydis reguliuojamas Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje.Vartojimo kredito sutartis sudaryta 2015-04-24. Šios sutarties sudarymo metu galiojusi Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalies redakcija nustatė, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Tuo metu galiojusioje Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta prezumpcija, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 proc. Nagrinėjamu atveju atsakovas, pasirašydamas vartojimo kredito sutartį, sutiko su 120,30 procentų metinėmis palūkanomis. Su atsakovu sudarytoje Vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendra vartojimo kredito kainos metinė norma sudarė 199,73 proc. ir formaliai sutarties sudarymo metu galiojusios redakcijos Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyto apribojimo neviršijo. Tačiau minėtas teisinis reglamentavimas nereiškia, kad bendra vartojimo kredito kaina, neviršijanti šio dydžio, visais atvejais atitinka Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio reikalavimus.Tiek Vartojimo kredito sutarties sudarymo metu, tiek nuo 2016-02-01 galiojančios redakcijos Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 3 dalyse reglamentuojama, jog teismas, įvertinęs šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, gali sumažinti bendrą vartojimo kredito kainą. Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalis (Vartojimo kredito sutarties sudarymo metu galiojusios redakcijos Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 2 dalis) numato, kad bendra vartojimo kredito kaina apima ir palūkanas. Byloje nustatytos aplinkybės įvertintinos vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi. Šiuo atveju svarbia aplinkybe pripažintina tai, kad iki sutarties sudarymo metu įstatyme reglamentuotos 200 proc. bendros vartojimo kredito kainos metinės normos šiuo atveju sudarytoje Vartojimo kredito sutartyje trūksta tik 0,27 proc. Taip pat svarbu pažymėti, kad negrąžinta kredito dalis sudaro 200 Eur, o prašomos priteisti pelno palūkanos sudaro 526,68, t. y. daugiau nei du kartus viršija skolos sumą. Atsakovui suteiktas vartojimo kreditas buvo trumpalaikis (60 kalendorinių dienų), kredito grąžinimo terminas baigėsi 2015‑06‑23. Ieškovės 2017‑02‑14 pranešimas apie kreditoriaus pasikeitimą ir reikalavimą įvykdyti prievolę atsakovui M. G. išsiųstas 2017-02-17. Byloje nėra duomenų, jog iki tol atsakovui buvo išsiųstas pranešimas dėl reikalavimo įvykdyti prievolę. Papildomai pastebėtina, kad šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas numato, jog bendra vartojimo kredito kaina neturėtų būti didesnė už bendrą vartojimo kredito sumą (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Atsižvelgdama į protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus, šalių (kredito davėjo ir vartotojo fizinio asmens) interesų pusiausvyrą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog yra pagrindas ieškovei priteisti pelno palūkanas, tačiau yra pagrindas jas sumažinti iki kredito sumos, t. y. 200 Eur (CK 1.5 straipsnis, Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgtina, kad tokios teismų praktikos laikomasi panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., Panevėžio apygardos teismo 2018-04-11 nutartį Nr. e2A-320-278/2018; Kauno apygardos teismo 2018-02-20 nutartį Nr. e2A-443-436/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018-02-08 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A‑215-653/2018; Vilniaus apygardos teismo 2017-12-29 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A‑1617-881/2017 ir kt.). Išdėstytų motyvų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimu už akių ieškovei iš atsakovo priteista 95,70 Eur palūkanų suma padidintina iki 200 Eur.Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti 21,56 Eur delspinigius. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino prašomų priteisti palūkanų santykį su netesybomis (delspinigiais).Byloje pripažinus, kad ieškovė prašė priteisti pelno palūkanas, o ne palūkanas, atliekančias kompensuojamąją funkciją, nėra įstatyme numatyto pagrindo į šį ieškovės reikalavimą įskaityti sutartines netesybas (delspinigius). Esant tokioms aplinkybėms, ieškovei priteistinos sutartinės netesybos (delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis).Ieškinyje ieškovė nurodė, kad delspinigiai apskaičiuoti nuo 239,55 Eur sumos (200 Eur kredito suma ir 39,55 Eur kredito mokestis) už 180 dienų. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.2.3 punkte dėl sutarties aiškinimo numatyta, jog tuo atveju, jeigu yra prieštaravimų tarp sutarties bendrųjų sąlygų ir specialiųjų sąlygų, viršenybė teikiama specialiųjų sąlygų nuostatoms. Byloje nustatyta, kad Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose numatyta, jog kredito gavėjas privalo mokėti kredito davėjui 0,05 proc. dydžio delspinigius (netesybas) per dieną už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku negrąžintų ir / ar nesumokėtų kitų nei kreditas pagal sutartį numatytų sumų. Atsižvelgiant į minėtą Vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų nuostatą, kad delspinigiai skaičiuotini nuo kitų nei kreditas sumų, ieškovei iš atsakovo priteistini 3,56 Eur delspinigiai ((39,55 Eur x 0,05 proc.) x 180 dienų).Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl netinkamo materialinių teisės normų, reglamentuojančių pelno palūkanų bei netesybų priteisimą, taikymo yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, padidinant priteistą palūkanų sumą nuo 95,70 Eur iki 200 Eur ir taip pat priteisiant 3,56 Eur delspinigius (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).Pakeitus teismo sprendimą atitinkamai pakeistinas bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka pripažintina, kad tenkinta 56,25 proc. ieškovės reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų suma padidintina nuo 59,16 Eur iki 78,19 Eur ((18 Eur + 121 Eur) x 56,25 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį. Įvertinus apeliantės apeliaciniu skundu ginčytą sumą (532,38 Eur) bei tenkintą apeliacinio skundo dalį (priteistinos sumos padidintos iš viso 129,89 Eur), laikytina, kad tenkinta 24,40 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, dėl to apeliantei iš atsakovės priteistinas 3,66 Eur žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų (Plungės rajono apylinkės teismo) 2017-11-24 sprendimą už akių pakeisti.

Padidinti ieškovei akcinei bendrovei „BnP Finance“ iš atsakovo M. G. priteistų palūkanų dydį iki 200 Eur.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „BnP Finance“ iš atsakovo M. G. 3,56 Eur delspinigius.

Padidinti ieškovei akcinei bendrovei „BnP Finance“ iš atsakovo M. G. priteistų pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydį iki 78,19 Eur.

Kitą teismo sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „BnP Finance“ iš atsakovo M. G. 3,66 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą.