Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „BnP Finance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 11 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-2227-877/2018 pagal ieškovės „BnP Finance“, AB ieškinį atsakovui J. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 79,80 Eur negrąžinto kredito dalį, 7,55 Eur kredito mokestį, 188,25 Eur palūkanas, kaip atlygį už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo, 7,86 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškinyje nurodė, kad pradinė kreditorė ir atsakovas J. M. 2015 m. gegužės 8 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį, kuria atsakovui buvo suteiktas 80 Eur vartojimo kreditas. Atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 7,55 Eur kredito mokestį per 30 dienų. Atsakovas nevykdė prievolės grąžinti kreditą laiku, nemokėjo kasmėnesinių įmokų, todėl pradinė kreditorė sutartį nutraukė. 2017 m. vasario 13 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu, ieškovė įgijo teisę į atsakovo skolą.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2018 m. sausio 11 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš J. M. 79,80 Eur negrąžintą kredito dalį, 7,55 Eur kredito mokestį, 29,85 Eur mokėjimo palūkanas, 7,86 Eur delspinigius, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017-10-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 153 Eur bylinėjimosi išlaidas.Teismas nurodė, kad atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą bei atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių, kad įsiskolinimas apmokėtas, yra teisinis pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš atsakovo ieškovei 79,80 Eur negrąžintą kredito dalį, 7,55 Eur kredito mokestį ir 7,86 Eur delspinigius. Taip pat nurodė, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 188,25 Eur palūkanas už naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo, paskaičiuotas už 748 dienas. Pagal ieškovės pateiktos Vartojimo kredito sutarties specialiąsias sąlygas, vartojimo kredito kainos metinė norma sudaro 115,11 proc. Teismo vertinimu, prašomos priteisti palūkanos yra kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos ir jų dydis yra nepagrįstai didelis, pažeidžiantis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 0,05 proc. (CK 6.37 str. 3 d.). Teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 29,85 Eur palūkanas, apskaičiuotas už 748 dienas (79,80 Eur x 0,05 proc. x 748 dienos), o likusią ieškovės reikalavimo dalį atmetė kaip nepagrįstą (CPK 178 str., 185 str.).Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteisė 60,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (136 Eur x 44,12 proc.), taip pat valstybei iš atsakovo priteisė 4,17 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (CPK 96 str.).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė BnP Finance, AB, kurios interesams atstovauja advokatas Darius Sauliūnas, prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 11 d. sprendimo už akių dalis dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ieškinio reikalavimus patenkinant pilnai, priteisti apeliantei iš atsakovo 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.Teismas, vadovaudamasis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, netinkamai vertino mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų ir netesybų (delspinigių) santykį, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl prašomų sumų priteisimo. Teismas be pagrindo kvalifikavo prašomas priteisti palūkanas kaip kompensuojamą funkciją atliekančias palūkanas ir prilygino su netesybomis, taip pat nepagrįstai jas sumažino.

7.2. Teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė, kad priteisia 60 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei, rezoliucinėje dalyje – 153 Eur. Apeliantė, būdama sąžininga, prašo priteistas iš atsakovo 153 Eur bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki apeliantės realiai turėtų 136 Eur.

8. Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Ginčas byloje kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš dalies patenkintas ieškovės reikalavimas priteisti sutartines mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo.Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Finverta“ ir atsakovas J. M. 2015 m. gegužės 8 d. sudarė Vartojimo kredito išdavimo sutartį, kuria atsakovui buvo suteiktas 80 Eur vartojimo kreditas. Atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 7,55 Eur kredito mokestį per 30 dienų. Atsakovas neįvykdė prievolės grąžinti kreditą, todėl pradinė kreditorė sutartį nutraukė. 2017 m. vasario 13 d. tarp UAB „Finverta“ ir ieškovės buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis. Atsakovui nevykdant įsipareigojimų, ieškovė kreipėsi į teismą dėl priteisimo iš atsakovo susidariusią skolą, palūkanas, delspinigius bei bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatęs, kad atsakovas neįvykdė prievolės laiku grąžinti kreditą, priteisė iš atsakovo 79,80 Eur negrąžintą kreditą ir 7,55 Eur kredito mokestį, 29,85 Eur mokėjimo palūkanas, 7,86 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Teismas sprendė, kad ieškovės prašomos priteisti 188,25 Eur palūkanos yra kompensuojamą funkciją atliekančios palūkanos ir yra nepagrįstai didelės, todėl sumažino jas iki 29,85 Eur. Apeliantė nesutinka su teismo išvadomis dėl prašomų priteisti sutartinių palūkanų kvalifikavimo ir jų dydžio. Pagal CK 6.870 straipsnį, paskolos gavėjo pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį, palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu.Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-275-248/2015). Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos šių palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo palūkanų – už naudojimąsi paskolintais pinigais. Vartojimo kredito sutarties 6.1. punktu šalys susitarė, jog už faktiškai kredito davėjo kredito gavėjai išmokėtą ir negrąžintą kredito sumą skaičiuojamos ir kredito gavėja privalo mokėti sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas palūkanas už naudojimąsi kredito davėjo suteiktais pinigais; 6.2 punktu šalys susitarė, jog kredito palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjai dienos (imtinai) iki realaus kredito gavėjos įsipareigojimo grąžinti kreditą įvykdymo, t. y. iki dienos (imtinai), kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui. Kreditas laikomas tinkamai (faktiškai) sugrąžintu kredito davėjui, kai kredito suma yra įskaitoma į kredito davėjo sąskaitą. Palūkanos yra skaičiuojamos pagal realų kalendorinių dienų skaičių, nustatant, kad metuose yra 365 dienos. Vartojimo kredito sutarties 2015-08-10 specialiųjų sąlygų 1 dalies 7 grafoje numatyta, jog metinė fiksuota palūkanų norma 115,11 procentai; 8 grafoje numatyta, jog minėta palūkanų norma pradedam skaičiuoti nuo pirmos Kredito suteikimo dienos ir skaičiuojamos iki viso Kredito grąžinimo Kredito davėjui. Sutarties 9.1 punktu šalys, aptardamos atvejus, kada kreditas ar jo dalis negrąžinami arba sutartis nutraukiama, iš esmės pakartojo aukščiau aptartas nuostatas, kad iki visiško kredito grąžinimo kredito gavėjas įsipareigoja mokėti palūkanas už naudojimąsi kredito davėjo suteiktais pinigais, nustatytas Vartojimo kredito sutarties 6 skyriuje ir specialiosiose sąlygose. Tuo pačiu punktu šalys nustatė, kad tai atvejais, kai kredito gavėjas laiku nesumoka mokėtinų palūkanų, kitų kreditą sudarančių sumų, tai jis privalo kredito davėjui sumokėti 0,05 proc. delspinigius (netesybas) už kiekvieną pradelstą dieną (minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės prašomos priteisti palūkanos, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, yra mokėjimo funkciją atliekančios (pelno) palūkanos. Teismas, spręsdamas dėl bendros vartojimo kredito pelno palūkanų mažinimo, turi atsižvelgti į Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes: bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės. Taigi būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).Nagrinėjamu atveju, vartojimo kredito sutartimi ieškovė atsakovui suteikė kreditą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka grąžinti kreditą bei mokėti palūkanas, kitas sutartyje numatytas sumas. Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad šalys, įgyvendindamos sutarties laisvės principą, palūkanų dydį ir mokėjimo tvarką nustatė savo susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis), kadangi dėl vartojimo kredito sąlygų atsakovas išreiškė sutikimą. Kitos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo padaryti išvadą, jog vartojimo kredito sutartimi nustatytos palūkanos yra per didelės, neatitinka vartotojų interesų, prieštarauja sąžiningumo bei protingumo principams, todėl nėra teisinio pagrindo jas pripažinti nesąžiningomis ir sumažinti (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir kvalifikavo sutartyje numatytas palūkanas bei nepagrįstai sprendė, kad jų dydis yra aiškiai per didelis, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, ieškinį patenkinant visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Apeliacinį skundą tenkinus, atitinkamai perskaičiuotinos ir priteistos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė turėjo 136 Eur išlaidas, iš kurių 15 Eur žyminis mokestis ir 121 Eur atstovavimo išlaidos. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės ieškinį patenkinus iš dalies – 44,12 proc. reikalavimų, jai iš atsakovės priteistinos 60 Eur bylinėjimosi išlaidos, nors skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad priteisiama 153 Eur bylinėjimosi išlaidos. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme, priteisiant ieškovei visas jos pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 136 Eur (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys).Apeliantė, pateikdama apeliacinį skundą sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Apeliacinį skundą patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 15 Eur už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 11 d. sprendimą už akių ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti pilnai“.

Priteisti akcinei bendrovei BnP Finance, juridinio asmens kodas 302447985, buveinė Vilniuje, Ulonų g. 5, atsiskaitomųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB banke, Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Šiaulių bankas“, iš J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio Kaune, (duomenys neskelbtini), 79,80 Eur (septyniasdešimt devyni eurai 80 ct) negrąžintą kredito dalį, 7,55 Eur (septyni eurai 55 ct) kredito mokestį, 188,25 Eur (vienas šimtas aštuoniasdešimt aštuoni eurai 85 ct) mokėjimo palūkanas, 7,86 Eur (septyni eurai 86 ct) delspinigius, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017-10-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 136 Eur (vienas šimtas trisdešimt šeši eurai) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio Kaune, (duomenys neskelbtini), 4,17 Eur (keturi eurai17 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.“

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei BnP Finance (juridinio asmens kodas 302447985) iš atsakovo J. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15 Eur (aštuoniolika eurų) žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.