- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-05
- Bylos Nr.
- e2A-2317-260/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09971-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „BnP Finance“
- Atsakovas
- G. L.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „BnP Finance“ (toliau – BnP Finance, AB) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-16521-451/2017 pagal ieškovės BnP Finance, AB ieškinį atsakovei G. L. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė BnP Finance, AB 2017 m. gegužės 10 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei G. L., kuriame prašė teismo priteisti iš atsakovės 86,89 Eur negrąžintą kreditą, 24,33 Eur kredito mokestį, 951,45 Eur mokėjimo palūkanas, 10,01 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad 2010 m. sausio 6 d. atsakovė G. L. su kredito davėja UAB „Finverta“ (pradinė kreditorė) sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią UAB „Finverta“ suteikė atsakovei 86,89 Eur vartojimo kreditą 28 dienų terminui, bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 24,33 Eur kredito mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. 2017 m. vasario 13 d. tarp UAB „Finverta“ (pradinė kreditorė) ir ieškovės BnP Finance, AB buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria pradinė kreditorė UAB „Finverta“ perleido ieškovei BnP Finance, AB reikalavimo teisę į atsakovę.
Atsakovė G. L. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismas procesinius dokumentus jai įteikė viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis).
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 22 d. sprendimu už akių ieškovės BnP Finance, AB ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės G. L. ieškovei BnP Finance, AB 86,89 Eur negrąžintą kreditą, 24,33 Eur kredito mokestį, 250,24 Eur palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (361,46 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. gegužės 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 48,72 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nurodė, kad atsakovė pažeidė savo pareigą sąžiningai vykdyti prievolę, nes praleido prievolės įvykdymo terminą, todėl tenkino ieškinio reikalavimus dėl negrąžinto kredito ir kredito mokesčio priteisimo. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė yra vartotoja, kuri sutartį su pradine kreditore sudarė prisijungimo būdu pagal standartines sąlygas, t. y. turėdama ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, o prašomų priteisti palūkanų suma yra daugiau kaip dešimt kartų didesnė už pačios skolos sumą, taip pat, kad palūkanos paskaičiuotos už trejus metus, tai, kad tiek pirminė kreditorė, tiek ieškovė delsė kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, taip pat tai, kad atsakovė už suteiktą kreditą privalėjo mokėti taip pat ir kredito mokestį, sprendė, kad prašoma priteisti palūkanų suma yra aiškiai per didelė, 951,45 Eur dydžio palūkanas po kredito grąžinimo termino dienos laikė neatitinkančiomis kitos, silpnesniosios sandorio šalies, vartotojos interesų, ir yra nesąžiningos, nes tokių palūkanų išieškojimas pažeistų atsakovės interesus, neproporcingai apsunkinant jos padėtį, ir būtų neteisingos, atsižvelgiant į skolos dydį, bei suteikiančios galimybę kreditorei nepelnytai praturtėti, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 250,24 Eur palūkanų sumą po kredito grąžinimo termino, kitoje dalyje ieškovės reikalavimą dėl palūkanų išieškojimo kaip nepagrįstą atmetė. Teismas netenkino ieškovės ieškinio reikalavimo dėl delspinigių priteisimo, nurodė, kad priteisiant ir palūkanas, ir netesybas skolininkės atžvilgiu būtų taikoma dviguba atsakomybė, o kreditorė nepagrįstai praturtėtų. Kadangi atsakovė praleido terminą įvykdyti prievolę, todėl teismas iš jos ieškovei priteisė 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Patenkinęs ieškinį iš dalies, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė BnP Finance, AB prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-16521-451/2017 dalyje dėl kredito mokesčio ir priteisti apeliantei 975 Eur kredito mokestį (mokėjimo palūkanas), taip pat dalyje dėl kredito mokesčio ir priteisti apeliantei 10,01 Eur delspinigius, taip pat dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti 145 Eur bylinėjimosi išlaidas, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti apeliantei 18 Eur žyminį mokestį, sumokėtą paduodant apeliacinį skundą.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą ir remdamasis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi ir 11 straipsnio 8 dalimi, netinkamai vertino mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų ir netesybų (delspinigių) santykį, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl prašomų sumų priteisimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Vartojimo kredito įstatymo nuostatas nagrinėjamoje byloje, nes jo 41 straipsnyje nurodyta, kad šio įstatymo nuostatos netaikomos vartojimo kredito sutartims, sudarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo be to šiuo įstatymu tiesiogiai negalima remtis, kadangi įstatymas į praeitį negalioja. Teismas visiškai neargumentavo, kodėl taikė šį įstatymą, kai vartojimo kredito sutartis buvo sudaryta dar 2010 m. sausio 6 d. Ieškovės prašomas priteisti 24,33 Eur kredito mokestis ir 951,45 Eur mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos yra ne kas kita kaip mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos apskritai. Ieškovė, teikdama ieškinį teismui, šias dvi sumas atskyrė tik tam, kad būtų aišku, jog 24,33 Eur mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos buvo paskaičiuotos už 28 dienas, per kurias turėjo būti grąžinta visa suteikta kredito suma. Negrąžinus suteiktos vartojimo kredito sumos per 28 dienas, mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, kurių metinė palūkanų norma sudarė 365 procentus, buvo skaičiuojamos toliau ir šių palūkanų suma per tris metus sudarė 951,45 Eur. Neatsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas priteisė visą prašomą priteisti kredito mokestį, tačiau atsisakė priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po sutarties termino pasibaigimo dienos. Negana to, mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas teismas sutapatino su netesybomis (delspinigiais) bei jas sumažino iki 250,24 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino apeliantės prašomų priteisti palūkanų funkciją, todėl nepagrįstai atsisakė priteisti delspinigius. Tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. Dėl šios priežasties, kai reikalaujama priteisti kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas ir netesybas, didesnioji suma apima mažesnę. Apeliantė reikalauja priteisti mokėjimo, o ne kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas, todėl prašomi priteisti delspinigiai į palūkanų sumą neturi būti įskaičiuojami.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai sumažino apeliantės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas nuo 145 Eur iki 48,72 Eur. Ieškinio materialinio subjektinio reikalavimo tenkinimas visa apimtimi sudaro pagrindą konstatuoti, jog proceso šalis įgyja procesinę teisę gauti visų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalių, kuriomis teismas mokėjimo palūkanas kvalifikavo kaip netesybas ir sumažino ieškovės prašomas priteisti palūkanas nuo 951,45 Eur iki 250,24 Eur sumos, atmetė ieškovės reikalavimą dėl 10,01 Eur delspinigių priteisimo ir atitinkamai netenkintų reikalavimų dalyje sumažino priteistinas bylinėjimosi išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Finverta“ ir atsakovė 2010 m. sausio 6 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią atsakovei 28 dienų terminui buvo suteiktas 86,89 Eur vartojimo kreditas. Atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 24,33 Eur kredito mokestį, tačiau įsipareigojimų nevykdė. UAB „Finverta“ ir ieškovė BnP Finance, AB 2017 m. vasario 13 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria UAB „Finverta“ perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovę. Apeliantė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama teismo priteisti ieškovei: 86,89 Eur negrąžintą kreditą, 24,33 Eur kredito mokestį, 951,45 Eur mokėjimo palūkanas, 10,01 Eur delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, 24 Eur žyminį mokestį ir 121 Eur patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2017 m. birželio 22 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 86,89 Eur negrąžintą kreditą, 57,92 Eur palūkanas, 11,58 Eur kredito mokestį ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 361,46 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. gegužės 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 48,72 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimis, kuriomis sumažintos ieškovės priteistos palūkanos nuo 951,45 Eur iki 250,24 Eur sumos, nepriteisti 10,01 Eur delspinigiai ir atitinkamai sumažintos bylinėjimosi išlaidos, apeliantė pateikė apeliacinį skundą. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas mokėjimo palūkanas neteisingai kvalifikavo kaip netesybas, be to, ieškovė prašė priteisti ne kompensuojamąsias, o mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas. Pažymėjo, jog teismui, kitaip nei kompensuojamųjų palūkanų atžvilgiu, nesuteikta teisė kontroliuoti pelno palūkanų dydį ir savo iniciatyva vertinti šių palūkanų atitiktį protingumo kriterijui.
Pagal CK 6.870 straipsnį, paskolos gavėjo pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį, palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu.
Palūkanos, kaip mokestis už skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą (pelno palūkanas arba, šiuo atveju – kredito mokestį) sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-275-248/2015). Toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių pasirašytos vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta kredito suma, kredito mokestis (palūkanos) – 24,33 Eur ir 365 proc. metinė palūkanų norma (pinigine išraiška 951,45 Eur), kurias vartojimo kredito gavėja privalo sumokėti vartojimo kredito davėjai už naudojimąsi vartojimo kredito suma. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.9 punkte numatyta, kad kreditas – pinigų sumą, kuria kreditorius pagal konkrečias kredito sąlygas suteikia kredito gavėjui. Sutarties 1.11 punkte numatyta, kad kredito gavėjas – fizinis asmuo, su kuriuo kreditorius sudarė sutartis bei suteikė kreditą. Sutarties 1.20 punkte numatyta, kad sutartis arba kredito sutartis – tarp kreditoriaus ir kredito gavėjo sudaryta kredito sutartis pagal kurią kreditorius įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatytomis sąlygomis kreditą, o kredito gavėjas įsipareigoja šį kreditą ir visas mokėtinas sumas pagal nustatytas šios sutarties sąlygas grąžinti kreditoriui. Sutarties 1.14 punkte numatyta, kad kredito mokestis –suma, kurią kredito gavėjas privalo sumokėti kreditoriui už operacijas , susijusias su kredito aptarnavimu. Sutarties 1.18 punkte numatyta, kad netesybos – sutarties bendrosiose sąlygose nustatyta pinigų suma (delspinigiai ir baudos), kurią kredito gavėjas privalo sumokėti bendrovei, jeigu laiku nevykdo kredito sutarties sąlygų. Vartojimo kredito sutarties 6.1 ir 9.1 punktais šalys, aptardamos atvejus, kada kreditas ar jo dalis negrąžinami arba sutartis nutraukiama, aptarė, kad iki visiško vartojimo kredito grąžinimo kredito gavėjas įsipareigoja kreditą ir visas mokėtinas sumas pagal nustatytas vartojimo kredito sutarties sąlygas (specialiosios sąlygos) grąžinti kreditoriui, t. y. iki visiško kredito grąžinimo kredito gavėjas įsipareigojo mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas, nustatytas specialiosiose sąlygose. Specialiose sąlygose reglamentuojančiose pavėluoto įmokų mokėjimo atveju mokamas netesybas ir palūkanas, numatyta, kad 365 proc. metinės palūkanos mokamos nuo sutartimi nustatytos kredito grąžinimo dienos iki realaus kredito gavėjo įsipareigojimo grąžinti kreditą įvykdymo. Todėl ieškovės prašomos priteisi palūkanos, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, yra mokėjimo funkciją atliekančios (pelno) palūkanos. Šiuo atveju vartojimo kredito sutartimi ieškovė atsakovei suteikė kreditą, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka grąžinti kreditą bei mokėti palūkanas, kitas sutartyje numatytas sumas ieškovės naudai. Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad šalys, įgyvendindamos sutarties laisvės principą, palūkanų dydį ir mokėjimo tvarką nustatė savo susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis), kadangi dėl vartojimo kredito sąlygų atsakovė išreiškė sutikimą.
Spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti Vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį susitarė dėl palūkanų ir jų dydžio; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės.
Atsižvelgiant į tai, jog mokėjimo (pelno) palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis gali būti mažinamas vadovaujantis ne CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatomis dėl kompensuojamųjų palūkanų mažinimo, tačiau taikant sutarčių teisės normas (CK 6.223, 6.228 straipsniai ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje 2013-01-08 apžvalga Nr. AC-37-1). Tokioms palūkanoms mažinti pirmiausia yra reikalingas šalies, kuriai kyla pareiga mokėti palūkanas, reikalavimas, kuris gali būti išreikštas tiek ieškinio (priešieškinio) forma, tiek atsikirtimo į reikalavimą priteisti pelno palūkanas forma. Teismui, kitaip negu kompensuojamųjų palūkanų atžvilgiu, nesuteikta teisė kontroliuoti pelno palūkanų dydį ir savo iniciatyva vertinti šių palūkanų atitiktį protingumo kriterijui. Atsakovė teisme nepareiškė reikalavimo mažinti palūkanas, neginčijo sutarties sąlygų, nereikalavo sutarties sąlygų pakeitimo, neįvykdė procesinės pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį, todėl mažinti pelno palūkanas savo iniciatyva teismas neturėjo pagrindo. Atsakovė teisme nepareiškė reikalavimo mažinti palūkanas, neginčijo sutarties sąlygų, nereikalavo sutarties sąlygų pakeitimo, neįvykdė procesinės pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismui savo iniciatyva iš esmės nebuvo pagrindo kištis į sutartinius šalių santykius ir modifikuojant sutartį mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas vertinti kaip sutartines netesybas ir jas mažinti.
Apibendrindamas tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog konstatavus, kad ieškiniu prašomos priteisti palūkanos atlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkciją, tenkintinas kaip pagrįstas ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo.
Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo sutartyje numatytas palūkanas bei nepagrįstai sprendė, kad jų dydis yra aiškiai per didelis, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, ieškinį patenkinant visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Apeliacinį skundą tenkinus, atitinkamai perskaičiuotinos ir priteistos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė turėjo 145 Eur išlaidų, iš kurių 24 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur atstovavimo išlaidų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės ieškinį patenkinus iš dalies – 33,60 proc. reikalavimų, jai iš atsakovės priteistinos 48,72 Eur bylinėjimosi išlaidos. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme, priteisiant ieškovei visas jos pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, už ieškinį sumokėtą žyminį mokestį 24 Eur ir 121 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys).
Ieškovė pateikdama apeliacinį skundą sumokėjo 18 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, apeliacinį skundą patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 18 Eur už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą tenkinti.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimą už akių ir išdėstyti jo rezoliucinę dalį, kuria išspręsti ieškovės reikalavimai, taip:
„Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės G. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)), ieškovės BnP Finance, AB (juridinio asmens kodas 302447985, buveinės adresas Ulonų g. 5, Vilniuje, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“) naudai 86,89 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus ir 89 centus) negrąžintą kreditą, 24,33 Eur (dvidešimt keturis eurus ir 33 centus) kredito mokestį, 951,45 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt vieną eurą ir 45 centus) mokėjimo palūkanas, 10,01 Eur (dešimt eurų ir 1 centą) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (1072,68 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. gegužės 17 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 145 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidas“.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei BnP Finance (juridinio asmens kodas 302447985) iš atsakovės G. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 18 Eur (aštuoniolikos eurų) žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.