Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. V., ieškinį atsakovui J. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Faktinės aplinkybės ir byloje kilusio ginčo esmė

5. Iš byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad K. V. ir J. K. (duomenys neskelbtini)susilaukė dukros G. K.. Šalys santuokos nebuvo sudariusios. Bendro ūkio nebeveda nuo 2018 m. birželio 4 d.

6. Šioje byloje ieškovė pareiškė reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dukros su tėvu bendravimo tvarkos nenustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

7. Ieškovė byloje pareikštu ieškiniu prašo nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja.

8. Teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

9. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais išaiškinimais, teismai, nagrinėdami vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų bylas, turi įvertinti kiekvieno iš jų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras, kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2011 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011; kt.). Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

10. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra nuo šalių bendro ūkio vedimo nutrūkimo gyvena su ieškove. Nustatyta, kad 2024 m. vasario 20 d. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas lankėsi K. V. namuose (duomenys neskelbtini), bendravo su ieškove, išklausė nepilnamečio vaiko nuomonę, vertino šeimos buities ir gyvenimo sąlygas. Ieškovė K. V. su sugyventiniu ir vaikais gyvena name, kuris nuosavybės teise priklauso K. V. sugyventiniui. Šeimą sudaro keturi asmenys. Namo plotas apie 145 m², yra du kambariai ir virtuvė sujungta su svetaine. Name yra visi patogumai. Lankymosi metu namuose buvo švaru, tvarkinga, šilta. Būstas saugus, vyksta renovacija. Nepilnametė G. turi atskirą kambarį apie 20 m². Kambaryje yra pagrindiniai baldai, vieta vaiko pamokų ruošai, poilsiui. Vaikas turi privačią erdvę. K. V. namai pritaikyti gyventi nepilnamečiams vaikams. K. V. šiuo metu nedirba, ji yra vaiko auginimo atostogose. Šeimai mokama vaiko išmoka. Nepilnametė G. K. mokosi (duomenys neskelbtini). Pasak ieškovės, vaikui mokslai sekasi gerai, specialiųjų poreikių, ar sveikatos sutrikimų nepilnametei nėra nustatyta. Mergina nešioja akinius. Vaikas ugdymo įstaigoje lanko papildomas veiklas, namuose savarankiškai mokosi (duomenys neskelbtini). Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai 2024 m. vasario 19 d., 2024 m. vasario 20 d. ir 2024 m. vasario 21 d. telefonu bendravo su atsakovu, norėdami susitarti su ginčo šalimi dėl šeimos aplinkos sąlygų ištyrimo datos ir laiko. J. K. nurodė, kad yra užsiėmęs, padeda draugui, serga, yra išvykęs iš namų ir nežino, kada galės skirti laiko bendravimui su specialistu. Telefoninio pokalbio metu kilo įtarimas, kad atsakovas gali būti neblaivus, tačiau atsakovas tai neigė. 2024 m. vasario 20 d., 10 val. 11 min. dar kartą skambinta J. K., kuris nurodė, kad vėl yra išvykęs iš namų, yra užsiėmęs ir priimti Skyriaus specialisto negali. Kilo įtarimas, kad J. K. vengia bendrauti su specialistais. Sutarta, kad Skyriaus specialistas paskambins kitą dieną. 2024 m. vasario 21 d., 9 val. 11 min. Skyriaus specialistas su J. K. bendravo telefonu. Vyriškis iš pradžių nurodė, kad serga, turi 39 temperatūros, vėliau teigė, kad yra išvykęs iš namų pas pusseserę. J. K. išgalvojo įvairias priežastis, melavo, kad tik specialistas neatvyktų pas jį į namus. Paklausus, ar atsakovas yra blaivus, jis iš karto teigė, kad yra blaivus, vėliau prisipažino, kad yra išgėręs skardinę alaus. J. K. atsisakė Skyriaus specialistus priimti į namus, todėl jo nuomonė buvo išklausyta telefonu.

11. Iš 2024 m. vasario 21 d. Vaiko nuomonės išklausymo akto Nr. 10VAIK- 33 matyti, kad Skyriaus specialistas 2024 m. vasario 20 d. susitiko su nepilnamete G. K. jos gyvenamojoje vietoje. Nepilnametė pokalbio metu jaudinosi, tačiau sutiko bendrauti su specialistu. Vaikas teigė, kad mokosi (duomenys neskelbtini). Mokymosi vidurkis apie 9 balai. Lanko popamokines veiklas, namuose savarankiškai mokosi groti (duomenys neskelbtini). Pasak vaiko, ji su tėvu visiškai nebendrauja apie trejus metus. Tėvas ją įskaudino parašydamas įžeidžiančio turinio SMS žinutes. Tėvas, pasak vaiko, jos nelanko, nepasveikina per gimtadienius, ar kitas šventes. Vaikas tėvui jaučia baimę, kadangi jis, būdamas neblaivus, elgiasi agresyviai: šūkauja, tranko daiktus. Nepilnametė nurodė, kad su tėvu susitikti, bendrauti sutiktų tik tokiu atveju, jeigu tėvas būtų blaivus ir su ja kartu dar būtų suaugęs žmogus dėl saugumo. Nepilnametė G. išreiškė norą ir toliau gyventi su mama, teigė, kad namuose ji jaučiasi gerai, sutaria su visa šeima.

12. Teismas įvertinęs tai, kas anksčiau aptarta, taip pat tai, kad šalių nepilnametė dukra visada gyveno kartu su ieškove, ieškovė vaiku tinkamai rūpinasi, mergaitei yra sudarytos ir užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos ieškovės gyvenamojoje vietoje, o atsakovas netgi nesudarė galimybių įvertinti jo gyvenimo sąlygų, daro išvadą, jog yra pagrindas ieškovės reikalavimą tenkinti – šalių nepilnametės dukros G. K. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.168–3.169 straipsniai, 3.174 straipsnis).

Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos (ne)nustatymo

13. CK 3.170 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

14. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014; ir kt.).

15. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nenustatyti dukros ir tėvo bendravimo tvarkos, kadangi atsakovas su mergaite nebendrauja nuo 2018 m. birželio 4 d., vaiko ir dukros ryšys yra visiškai nutrūkęs. Be kita ko, ieškovė akcentuoja, jog atsakovas turi priklausomybę nuo alkoholio, išgėręs būna agresyvus, mergaitė jo bijo. Ieškovė sudaro dukrai G. K. sąlygas bendrauti su giminaičiais iš atsakovo pusės. Mergaitė bendrauja su močiute J. K. (atsakovo mama), atsakovo broliu bei sesės šeima. Giminaičiams nurodžius, kad nori pasiimti mergaitę švęsti kartu šventes ar praleisti laiką, ieškovė geranoriškai sudaro sąlygas bendrauti su mergaite ir leisti laiką kartu. Pasak ieškovės, vienintelis atsakovas nebendrauja su G. K.. Teismo posėdžio metu ieškovė (jos atstovė) nurodė, kad ieškovės ir atsakovo santykiai nėra darnūs, tad ieškovė negalėtų dalyvauti atsakovo ir G. susitikimų metu.

16. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui G. K. nurodė, kad su tėvu visiškai nebendrauja apie trejus metus. Tėvas ją įskaudino parašydamas įžeidžiančio turinio trumpąsias žinutes. Tėvas, pasak vaiko, jos nelanko, nepasveikina per gimtadienius, ar kitas šventes. Vaikas tėvui jaučia baimę, kadangi jis, būdamas neblaivus, elgiasi agresyviai: šūkauja, tranko daiktus. Nepilnametė nurodė, kad su tėvu susitikti, bendrauti sutiktų tik tokiu atveju, jeigu tėvas būtų blaivus ir su ja kartu dar būtų suaugęs žmogus dėl saugumo.

17. Kaip jau minėta, atsakovas teismui nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nenurodė nuomonės dėl pareikštų reikalavimų, tame tarpe ir dėl bendravimo su dukra tvarkos nustatymo. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui telefonu nurodė, kad norėtų bendrauti su dukra G. . Jis nurodė, kad galėtų, pagal vaiko pageidavimą, keletui valandų pasiimti dukrą pasivaikščioti, ar nusivežti į parką, ar pas močiutę. Atsakovas J. K. Skyriaus specialistui 2024 m. vasario 21 d. teigė, kad norėtų bendrauti su dukra G. , tačiau konkrečios bendravimo tvarkos nėra poreikio nustatyti.

18. Vaiko teisių apsaugos skyrius mano, kad teismo nustatyta konkreti nepilnametės G. ir atsakovo J. K. bendravimo tvarka nebūtų vykdoma, todėl nepilnamečio vaiko interesus geriausiai atitiktų geranoriški susitikimai su tėvu, pagal nepilnametės ir jos tėvo norus ir poreikius.

19. Teismo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl atsakovo ir jo dukros bendravimo tvarkos (ne)nustatymo, svarbu pažymėti, jog atsakovas nuo 2018 metų yra visiškai nusišalinęs nuo bendravimo su dukra ir dalyvavimo jos auklėjime, t. y. tėvo ir dukros ryšys yra visiškai nutrūkęs. Taip pat nėra paneigti ieškovės ir jos dukros paaiškinimai, teikti Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl atsakovo priklausomybės alkoholiui ir agresyvumo išgėrus. Atsakovo argumentai, jog jis norėtų bendrauti su dukra kelia pagrįstų abejonių, kadangi ir ieškinyje, ir teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad niekada nedraudė atsakovui bendrauti su dukra, mergaitė palaiko artimus ryšius su atsakovo gimine, tačiau J. K. niekada nerodė noro ir iniciatyvos bendrauti su mergaite.

20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju įvertinus būtinybę atsižvelgti į vaiko interesus ir nesant patikimų įrodymų, jog atsakovas iš tiesų turi norą ir poreikį atkurti ir puoselėti ryšį su dukra bei įvertinus, jog teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad atsakovui pareiškus norą, ji nedarytų jokių kliūčių jam bendrauti su dukra, atsakovo ir dukros bendravimo tvarka nenustatytina (CK 3.175 straipsnis).

21. Kaip teisingai pažymėta ieškinyje, tuo atveju, kai tarp tėvų nėra ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos (pvz., kai tėvas visiškai nebendrauja su vaiku), nėra tikslo ir pagrindo nustatyti konkrečią bendravimo tvarką, todėl teismai jos nenustato (pvz., Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimas Nr. e2-6708-985/2023, Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartis Nr. e2-5608-786/2023, Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. vasario 17 d. sprendimas Nr. e2-140-786/2023).

22. Pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms, šalys gali reikšti ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

25. Pasak ieškovės, dukros G. K. būtinųjų poreikių patenkinimui vidutiniškai per mėnesį yra reikalinga ne mažesnė nei 560 Eur suma. Iš atsakovo prašo priteisti periodines 200 Eur dydžio išmokas vaikui.

27. Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, nusprendžia, kad G. K. būtiniesiems poreikiams patenkinti reikalinga didesnė nei 560 Eur suma. Tokia išvada bus motyvuojama toliau nurodytais argumentais.

28. Kaip matyti iš ieškinyje nurodytų aplinkybių ir prie ieškinio pridėtų priedų, G. K. yra (duomenys neskelbtini) metų. Mergaitė mokosi (duomenys neskelbtini), pažangiai lanko mokyklą, turi draugų ratą, su kuriuo leidžia laisvalaikį, švenčia šventes, gimtadienius. Mergaitei labai patinka sporto užsiėmimai, lanko (duomenys neskelbtini)būrelį, (duomenys neskelbtini)būrelį. G. K. vienas iš pomėgių – (duomenys neskelbtini), kadangi gyvena netoli (duomenys neskelbtini) (2 val. bilietas (duomenys neskelbtini)– 46 Eur). G. K. patinka meno užsiėmimai, savarankiškai mokosi groti (duomenys neskelbtini) (visus šiuos instrumentus nupirko ieškovė). Mergaitė mėgsta piešti, todėl reikalingi papildomai piešimo reikmenys. Mergaitė yra (duomenys neskelbtini), šiuo metu labai sparčiai auga, todėl ieškovei tenka dažnai pirkti naujus rūbus ir avalynę. Dėl G. K. sporto pomėgių bei lankomo (duomenys neskelbtini) būrelio ieškovė turi pirkti avalynę sportui, sporto aprangą bei (duomenys neskelbtini) apsaugas. G. K. turi regos sutrikimų, dėl ko jai tenka lankytis pas oftalmologą konsultacijai, kas metus atnaujinti akinius. Taip pat papildomai būtina kas mėnesį įsigyti kontaktinius lęšius, kadangi mergaitei žaidžiant (duomenys neskelbtini) su akiniais nuo patirtų smūgių žaidimo metu akiniai būdavo deformuoti, tekdavo daug dažniau juos keisti. G. K. yra reikalinga ortodonto konsultacija bei gydymas (ieškovė domėjosi, kad nemokama konsultacija galimai būtų suteikta tik po 1 metų, todėl svarsto galimybę kreiptis dėl mokamos konsultacijos ir dantų gydymo paskyrimo). Mergaitė turi odos problemų (aknę), todėl jai yra reikalingi antibakteriniai produktai, specialios higienos priemonės. Savaitgaliais neretai ieškovė su mergaite važiuoja į (duomenys neskelbtini)arba (duomenys neskelbtini), lankosi kavinėje, kino teatre, mergaitė susitinka su pusseserėmis. Kiekvienais metais pavasarį ieškovė G. K. leidžia į ekskursiją, o vasarą į 2 stovyklas. Viena stovykla – aktyvaus poilsio vasaros stovykla „(duomenys neskelbtini)“ (stovyklos kaina – 220 Eur), o kita stovykla – etnokultūros stovykla „(duomenys neskelbtini)“ (iki šiol reikėdavo mokėti tik pusę kainos 75 Eur, dėl ateinančių metų dar nežinoma, ar bus gautas savivaldybės finansavimas ir ar nereikės mokėti pilną kainą – 150 Eur). Mama su dukra gyvena (duomenys neskelbtini) tuo tarpu neretai kyla poreikis vykti į (duomenys neskelbtini) apsipirkti ar įsigyti tam tikrų paslaugų, nuvykti į gydymo įstaigą, taip pat laisvalaikiu nuvykti į (duomenys neskelbtini) , todėl mama nuolat turi patirti kuro išlaidų siekiant patenkinti G. K. poreikius. Ieškovė prašo savo draugo A. Z. pagalbos suteikiant automobilį, taip pat prisidedant finansiškai prie ieškovės dukros poreikių tenkinimo.

29. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą paminėta, jog vieno asmens išlaikymui reikalinga ne mažesnė kaip minimalus mėnesinis atlyginimas lėšų suma, kuri nuo 2024 m. sausio 1 d. – 924 Eur (apie 708 Eur atskaičius mokesčius). Nors minimalios mėnesinės algos dydis nelaikytinas absoliučiu kriterijumi priteisiant išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tačiau minėtas dydis gali būti laikomas vienu iš kriterijų išlaikymo priteisimui.

30. Spręsdamas klausimą dėl vaiko poreikiams patenkinti reikalingos sumos dydžio, teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog priklausomai nuo atitinkamą mėnesį esamų konkrečių vaiko poreikių, metų laiko ar kitų objektyvių aplinkybių, atitinkamos rūšies išlaidų dydis gali kisti, t. y. mažėti arba didėti. Todėl įvertinęs anksčiau minėtas aplinkybes, atsižvelgdamas į vaiko amžių, į pateiktus duomenis apie mergaitės odos ir regos problemas, jos pomėgius ir savirealizacijai reikalingas išlaidas, prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, teismas konstatuoja, jog šalių vaikui išlaikyti per mėnesį yra reikalinga ne mažesnė nei 708 Eur suma.

31. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Atsižvelgiant į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, taip pat įvertinus tai, kad ieškovei mokama 152,90 Eur išmoka vaikui, sprendžiant klausimą dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio, laikytina, jog vaiko poreikiams per mėnesį tėvai privalo skirti apie 560 Eur.

32. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

33. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose (iki tol dirbo (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) susilaukė su dabartiniu gyvenimo draugu A. Z. nepilnamečio vaiko – A. Z.. Ieškovės pajamas šiuo metu sudaro 406,18 Eur vaiko priežiūros išmoka, taip pat ieškovė gauna išmokas už vaikus. Ieškovė neturi nekilnojamojo turto, registruotų transporto priemonių. Šiuo metu gyvena pas gyvenimo draugą jam nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name. Teismo posėdžio metu nurodė, kad šių metų rugsėjį ketina grįžti į darbą, kad galėtų pagausinti pajamas.

34. Atsakovas teismui nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį. Taip pat nepateikė jokių duomenų apie galimus sveikatos sutrikimus ar kitus išlaikytinius. Iš teismo inciatyva išreikalautų įrodymų nustatyta, kad atsakovas savo vardu neturi registruotino nekilnojamojo turto, jam nuosavybės teise priklauso transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, kuriai pritaikytas areštas. Jo atžvilgiu vykdomos keturios vykdomosios bylos. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo Klaipėdos skyriaus pažymos matyti, kad nuo 2023 m. vasario mėn. iki 2023 m. liepos atsakovui buvo mokama nedarbo išmoka. Iš išvadą teikiančios institucijos išvados ir prie jos pridėtų įrodymų matyti, kad J. K. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui paaiškino, jog jeigu galimybės leis, tai ir daugiau negu 200 Eur jis gali skirti dukrai. Šiuo metu neturi darbo, galėtų dukrai G. i skirti nuo 100 Eur iki 150 Eur piniginių lėšų. Dar turi skolų antstoliams. J. K. pripažino, kad dukros G. materialiai neišlaiko ir neišlaikė anksčiau, buvo praradęs teisę vairuoti 6 metams ir neturėjo kaip nuvykti į darbą. J. K. pagal SODRA duomenų išrašą, nedirbantis ir Užimtumo tarnybos duomenų bazės išraše nurodoma, kad 2024 m. sausio 24 d. darbo paieška nutraukta be teisės registruotis 6 mėnesius. Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybos duomenimis, atsakovui nėra nustatytas nedarbingumas.

36. Šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 5–9 punktuose nurodyta, kad bedarbio statusas panaikinamas atsiradus bent vienai iš šioje dalyje nurodytų aplinkybių: 5) bedarbis be svarbių priežasčių atsisako sudaryti individualų užimtumo veiklos planą ar dalyvauti individualiame užimtumo veiklos plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, užimtumo didinimo programose, ar naudotis šiame plane numatytomis darbo rinkos paslaugomis arba per 12 mėnesių laikotarpį nuo tinkamo darbo pasiūlymo pateikimo dienos antrą kartą atsisako siūlomo šio įstatymo 30 straipsnio 2 ar 2¹ dalyje nurodyto tinkamo darbo; 6) bedarbis be svarbių priežasčių neatvyksta į Užimtumo tarnybą nustatytu laiku priimti pasiūlymo dirbti arba sudaryti individualaus užimtumo veiklos plano, arba dalyvauti individualiame užimtumo veiklos plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, užimtumo didinimo programose ar naudotis šiame plane numatytomis darbo rinkos paslaugomis; 7) bedarbis be svarbių priežasčių Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka savarankiškai neieško darbo ir nevykdo šio įstatymo 5 straipsnio 3 punkte nurodytos veiklos ar (ir) antrą kartą per 6 mėnesių laikotarpį nuo pirmojo atsiskaitymo už savarankišką darbo paiešką pažeidimo dienos pažeidžia atsiskaitymo už savarankišką darbo paiešką tvarką; 8) bedarbis be svarbių priežasčių nutraukia dalyvavimą paramos mokymuisi ar įdarbinimo subsidijuojant priemonėse, išskyrus atvejį, kai įdarbinimo subsidijuojant priemonė taikoma neterminuotai, arba po profesinio mokymo be svarbių priežasčių atsisako įsidarbinti ar dirbti savarankiškai pagal įgytą ar patobulintą kvalifikaciją arba (ir) įgytą kompetenciją, arba nutraukia darbo sutartį ar savarankišką veiklą per 6 mėnesius nuo įsidarbinimo ar veiklos pradžios dienos; 9) Užimtumo tarnyba iš nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos kontrolę ir prevenciją vykdančių ar kitų institucijų gauna informacijos apie bedarbio nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir (ar) nelegalų darbą, neteisėtą veiklą, susijusią su pajamų gavimu.

37. Taigi iš nurodyto teisinio reguliavimo akivaizdu, kad atsakovo darbo paieška nutraukta be teisės registruotis 6 mėnesius dėl to, kad jis netinkamai vykdė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme jam nustatytas pareigas.

38. Taigi spręsdamas klausimą dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad: i) atsakovo darbo/pajamų šaltinio neturėjimas nulemtas išskirtinai jo neatsakingo ir netinkamo elgesio; ii) atsakovas neturi jokių rimtesnių sveikatos sutrikimų, todėl turi realias galimybes ieškoti darbo; iii) byloje nėra duomenų apie kitus atsakovo išlaikytinius; iv) nors šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, todėl jai neišvengiamai teks didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo vaikui užtikrinimu, atsakovui tenkanti vaiko išlaikymo dalis yra mažesnė, nei tenka ieškovei.

39. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, byloje esančius įrodymus apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį bei jų vaiko poreikius, iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikyti priteistina po 200 Eur vaikui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

40. Išlaikymo dydis indeksuojamas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikams priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas). Vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jų interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

41. Ieškovė ieškinyje pateikė prašymą priteisti 7 200 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus skaičiuojant vaikui 200 Eur išlaikymo sumą per mėnesį (200 Eur x 36 mėn. = 7 200 Eur). Atsakovas teismui savo pozicijos, kaip jau minėta, nepateikė.

42. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (šiuo atveju iki 2022 m. rugsėjo 12 d.). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

43. Teismo vertinimu, vaikų poreikiai iki ieškinio pateikimo teismui dienos objektyviai negalėjo būti žymiai mažesni nei šiuo metu, todėl įvertinus šiame sprendime jau analizuotas aplinkybes, susijusias su vaiko poreikiams patenkinti būtina suma, darytina išvada, kad vaikui išlaikyti per mėnesį iki ieškinio pateikimo teismui dienos buvo reikalinga 560 Eur suma. Nesant įrodymų, kad iki ieškinio pateikimo teismui dienos šalių turtinė padėtis buvo kardinaliai skirtinga nei dabar, atimant valstybės teikiamą paramos vaikui sumą, spręstina, kad atsakovas vaikui turėjo teikti 200 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį.

44. Kaip jau minėta, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tai reiškia, kad momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt.).

45. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant klausimą dėl laikotarpio, kuriuo asmuo neteikė išlaikymo savo vaikams, t. y. dėl momento, nuo kada asmuo nevykdė savo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, asmuo, prašantis priteisti išlaikymo įsiskolinimą, turi nurodyti, nuo kada kitas tėvas neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, o kitas tėvas – įrodinėti, jog išlaikymas buvo teiktas, o tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam (tėvui, kuris su vaiku negyvena) tenka pareiga įrodyti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-02-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013; 2011-05-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011.

46. Teismas pastebi, kad atsakovas nepateikė visiškai jokių įrodymų apie jo teiktą išlaikymą vaikui.

47. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės, į tai, kad atsakovas nepateikė duomenų apie teiktą išlaikymą vaikui trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos, į tai, jog šalys bendro ūkio nebeveda ilgiau nei trejus metus, teismas, vadovaudamasis civiliniame procese galiojančia tikėtinumo taisykle (išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus), sprendžia, atsakovas neteikė išlaikymo vaikui (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

48. Todėl iš atsakovo priteistinas 7 200 Eur išlaikymo įsiskolinimas, skaičiuojant vaikui 200 Eur išlaikymo sumą per mėnesį už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (200 Eur x 36 mėn. = 7 200 Eur).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

49. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

50. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys tenkintas visiškai.

51. Ieškovė pagal įstatymą yra atleista nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje ieškovė pareiškė vieną neturtinio pobūdžio (vaiko gyvenamosios vietos nustatymas ir bendravimo tvarkos nenustatymas laikytini susijusiais reikalavimais) ir du turtinio pobūdžio (išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimas) reikalavimus. Todėl remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktais, 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybei priteistinas 325 Eur (109 Eur + 54 Eur + 162 Eur) dydžio žyminis mokestis.

52. Nustatyta, kad ieškovei šioje byloje buvo teikta antrinė teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2024 m. kovo 19 d. Nr. APD-2024-03093). Pažymoje nurodyta, kad K. V. pagal 2024 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. ATS-2024-00911 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, dėl to Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 354,17 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra tenkinamas visiškai, šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo.

53. Byloje susidarė 23,79 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios iš atsakovo priteistinos valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 – 270, straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnametės G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Nenustatyti vaiko G. K. ir tėvo J. K. bendravimo tvarkos.

Priteisti iš atsakovo J. K. nepilnametei dukrai G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 200 Eur (du šimtus eurų 0 ct) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2024 m. vasario 2 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ir 7200 Eur (septynių tūkstančių dviejų šimtų eurų 0 ct) išlaikymo įsiskolinimą.

Pavesti ieškovei K. V. nepilnametės dukros G. K. išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

Iš atsakovo J. K. priteisti 354,17 Eur (tris šimtus penkiasdešimt keturis eurus 17 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT427230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis: už antrinę teisinę pagalbą.

Iš atsakovo J. K. priteisti 325 Eur (tris šimtus dvidešimt penkis eurus 0 ct) žyminio mokesčio valstybei. Žyminis mokestis turi būti sumokėtas į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT427230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: žyminis mokestis.

Priteisti iš atsakovo J. K. valstybei 23,79 Eur (dvidešimt trijų eurų 79 centų) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Šios bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT427230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, įmokos kodas 5662, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.