- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-14
- Bylos Nr.
- e2-5608-786/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00696-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalija Ragauskienė
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- R. B.
- Advokatai
- Darius Karvelis
Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.4.4.2; .3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.3.1;3.2.3.8;
2023 m. rugsėjo 14 d.
išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Neringai Jefimovienei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui R. B. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Tarnyba).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė pateikė ieškinį ir prašo nustatyti nepilnamečio vaiko P. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove; priteisti iš vaiko tėvo - atsakovo R. B. 200,00 Eur per mėnesį išlaikymą nepilnamečiam vaikui P. B. nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės; ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodoma, jog šalys gyveno kartu, neįregistravę santuokos. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus P. B.. Nuo 2023 m. sausio mėnesio ieškovė su vaiku gyvena atskirai. Atsakovas vaiku nesirūpina, nesidomi, materialinio išlaikymo neteikia. Ieškovė viena išlaiko sūnų. Mano, kad atsakovas taip pat turi teikti išlaikymą vaikui. Ieškovės skaičiavimu, nepilnamečiam vaikui išlaikyti patiriamos mėnesio išlaidos yra apie 700,00 Eur, nes vaikas yra neįgalus ir jas sudaro išlaidos maistui, drabužiams, higienos prekėms, vaistams, lavinimui ir ugdymui, už darželio lankymą. Vaikui reikalingas specialus čiužinys.
3. Atsakovui ieškinio ir priedų kopijos įteiktos. Atsakovas atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė.
4. Išvadą byloje teikianti institucija pateikė išvadą dėl ieškinio, kurioje nurodė, kad šeimai nuo 2018 m. lapkričio 7d. taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos. Vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, yra reikalingi namų apyvokos daiktai. Dėl ieškinio reikalavimų Tarnyba išvadoje nurodė, jog sutinka, kad mažamečio P. B. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka jo interesus. Ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo atitinka jo interesus, o prašomas nustatyti išlaikymo dydis po 200,00 Eur per mėn. galėtų būti pakankamas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti.
5. Teismo posėdžio metu ieškovė prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, jog nuo 2023 m sausio mėnesio viena išlaiko sūnų, nes su atsakovu kartu negyvena ir atsakovas neteikia vaiko išlaikymui lėšų.. Atsakovas nesidomi vaiku, su juo nebendrauja. Atsakovui bendrauti su vaiku netrukdo. Vaikas yra neįgalus, jam reikalinga nuolatinė priežiūra ištisą parą. Ji dirbti negali dėl nuolatinės vaiko priežiūros. Jos pajamos yra apie 732 eurus, tai vaiko neįgalumo pašalpa, vaiko pinigai ir socialinė išmoka. Vaikas neįgalus, jo poreikius patenkinti reikalinga apie 700 eurų, tačiau ji galinti skirti apie 400 eurų. Vaikui reikalingas specialus čiužinys, higienos priemonės, kokybiškas maistas. Mano, kad ir atsakovas -vaiko tėvas turi prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Atsakovui bendrauti su vaiku netrukdo. Prašo ieškinį tenkinti ir priteisti išlaikymą, nustatyti gyvenamąją vietą ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
6. Atsakovas posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka, tačiau nesutinka su prašomo išlaikymo suma vaikui. Nurodė, kad galėtų mokėti apie 100 eurų, nes turi pajamų. Iki rugpjūčio mėnesio jam buvo nustatytas neįgalumas, šiuo metu tvarkosi dokumentus dėl neįgalumo pratęsimo. Dėl sveikatos dirbti negali. Su vaiku nebendrauja ir jo nelanko. Turi dar vieną nepilnametį vaiką, kuriam kas mėnesį moka po 60 eurų išlaikymą.
7. Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad duotą išvadą tvirtina, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Iš atsakovo priteistinas nepilnamečio vaiko P. B. išlaikymas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, mano, kad prašomo išlaikymo mažinti nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
ieškinys tenkinamas.
8. Iš byloje esančio vaiko gimimo liudijimo (įrašo) kopijos nustatyta, kad nepilnametis P. B., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovės R. K. ir atsakovo R. B. vaikas.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos
9. Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.174 str. 2 d. numato, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Pagal įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, sprendžiant ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kiekvienu atveju turi būti nustatyta, su kuriuo iš tėvų nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks jo interesus. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Vaiko interesus nulemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymasis, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma, be kitų: kiekvieno iš tėvų galimybės ir pastangos užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, įgyvendinimą; kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygos, t. y. tos sąlygos, kuriomis vaikas gyveno iki ginčo dėl jo gyvenamosios vietos ir kuriomis jam tektų gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su kitu iš tėvų; vaiko norai ir pažiūros; taip pat kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūris į vaiką ir kt. (LAT nutartis Nr. 3K-3-24/2010 ir kt.).
10. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nustatyti šalių sūnaus P. B. gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas savarankiško reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo nereiškia, sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Pažymėtina, kad šalių sūnui yra penkeri metai, jis nėra pajėgus suformuluoti savo nuomonės ir išreikšti savo norų gyvenamosios vietos atžvilgiu.
11. Nustatyta, kad šalių sūnus nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios (2021 m. vasario mėn.) gyvena su motina. Iš Tarnybos išvados matyti, kad ieškovės gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti, mažamečio P. B. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka jo interesus. Vaiko motina tinkamai rūpinasi vaiku ir jo poreikiais.
12. Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju aplinkybių, dėl kurių būtinas vaiko įprastos aplinkos keitimas, byloje nenustatyta. Vaikas visą laiką gyvena su ieškove, kuri juo rūpinasi, neabejotinai sieja emociniai ryšiai, kurių puoselėjimas yra labai svarbus veiksnys.
13. Atsižvelgdamas į pateiktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visumą, į tai, kad vaikas faktiškai gyvena su motina, kad jos aplinka vaikui yra tinkama, kad ieškovė tinkamai rūpinasi vaiko sveikata ir ugdymu, užtikrina vaiko teises ir teisėtus interesus, teismas sprendžia, kad šalių nepilnamečio sūnaus P. B. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos
14. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje - teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant vykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Šalys pačios turi susitarti dėl labiausiai vaiko interesus atitinkančios bendravimo tvarkos, tačiau tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 4 d.).
15. Kaip nustatyta, ieškovė netrukdo atsakovui bendrauti su vaiku, ginčo dėl bendravimo tvarkos nėra. Teismas daro išvadą, jog konkreti bendravimo tvarka, kuria būtų reguliuojamas atsakovo bendravimas su vaiku, nėra tikslinga, todėl bendravimo tvarka nenustatytina. Paminėtina, kad šalys pačios gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje gali susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos, padėti vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvo teisių ir pareigų įgyvendinimą. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečio vaiko labui.
Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis nepilnamečiam vaikui priteisimo
16. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d.) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 str. 1 d.), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Nepilnamečiam vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 str. 1 d.), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 str. 2 d., 3.196 str.).
17. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (LAT nutartys 3K-3-209/2013, 3K-3-491/2013 ir kt.).
18. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (LAT nutartis 3K-3-16-706/2016).
19. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo 200,00 Eur išlaikymą nepilnamečiam vaikui P. B., kuris būtų teikiamas nuo ieškinio nagrinėti teisme priėmimo momento iki vaiko pilnametystės. Atsakovas posėdžio metu nurodė, kad sutinka mokėti apie 100 eurų, nes neturi pajamų
20. Ieškovė, apskaičiuodama vaiko poreikius ieškinyje nurodė, kad nepilnamečio sūnaus P. B. poreikių patenkinimui vidutiniškai reikalinga apie 700,00 Eur suma per mėnesį, kurią sudaro: išlaidos maistui, drabužiams, higienos prekėms, vaistams, lavinimui ir ugdymui, darželiui, sauskelnėms, kateteriams. Ieškovė teismo posėdyje nurodė, jog vaikas turi specialiųjų poreikių, neįgalus, jam dar reikalingas specialus čiužinys, nes atsiranda pragulos, vaikas nevaikšto. Vaikui reikalinga priežiūra ištisą parą. Ieškovė nurodė, kad realiai vaiko poreikiams ji gali skirti apie 400 eurų, nors reikia daugiau.
21. Savo reikalavimui pagrįsti ieškovė pateikė į bylą vaiko išlaidas patvirtinančius įrodymus, tai mėnesio poreikių išlaidas, mokėjimo kvitus, medicininius dokumentus, pažymas apie gaunamas pajamas. Ieškovė pagrindė savo patiriamų išlaidų vaiko P. B. poreikiams tenkinti dydį.
22. Teismo vertinimu, prašomas priteisti išlaikymo dydis gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) ar kitas vaiko įstatyminis atstovas neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius) (LAT nutartys e3K-3-273-969/2020, 21–22 p.; e3K-3-495-1075/2020, 40 p. ir kt.), todėl teismas sprendžia, kad ieškovės nurodoma vaiko išlaikymui reikalinga suma yra protingo ir realaus dydžio, todėl ši suma pripažintina įrodyta (CPK 185 str.).
23. Teismo vertinimu, ieškovės apskaičiuota išlaikymo suma per mėnesį yra protingo dydžio ir galimai atitinka vaiko realius poreikius. Remiantis byloje esančiais duomenimis darytina išvada, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiams – tiek kasdieniams, tiek papildomiems patenkinti reikalinga 400 eurų dydžio išlaikymo suma per mėnesį. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu bei aukščiau paminėtos teismų praktikos suformuluotomis taisyklėmis, teismas daro išvadą, kad ieškovė pagrindė, o atsakovas nepaneigė ieškinyje nurodytų pirmiau išvardintų nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų ir jų dydžio (CPK 185 str.).
24. Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl vaiko išlaikymo sumos mažinimo valstybės ieškovei mokama suma pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, pažymi, jog pagal Kasacinio teismo praktiką, išmokų vaikams tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Įvertinus tėvų turtinę padėtį, taip pat atsižvelgiant į ieškovės nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog šiuo atveju nėra pagrindo vaiko išlaikymo sumą mažinti vaikui valstybės mokamos išmokos suma. Abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai.
25. Pažymėtina, kad CK 3.192 straipsnio 1 dalyje pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims. Todėl tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.
26. Pažymėtina, kad atsakovas jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį, gaunamas pajamas į bylą nepateikė. Atsakovas pateikė apie turėtą neįgalumą iki 2023 m. rugpjūčio 24d. pažymėjimą. Nurodė, kad gavo 242 eurus neįgalumo pašalpą, šiuo metu pajamų neturi, tvarkosi dokumentus dėl neįgalumo pratęsimo. Nurodė, kad dar išlaiko 17 metų sūnų, kuriam moka 60 eurų išlaikymą, o sūnui Pijui išlaikymo neteikia. Teismo vertinimu, abiejų atsakovo nepilnamečių vaikų padėtis turėtų būti vienoda, todėl atsakovas turi pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus. Gyvena motinai priklausančiame name.
27. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė dirbti negali, nes turi ištisą parą prižiūrėti sūnų. Ji gauna 279 eurų socialinę išmoką, vaiko neįgalumo pašalpą ir vaiko pinigus, pajamos yra 732 eurai, turto neturi, gyvena socialiniame bute. Sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei taip pat patvirtina, kad jos turimas turtas ir pajamos yra mažos. Be to ieškovei tenka ir kasdienė sūnaus priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Vaikas gyvena su ieškove, kuri imasi aktyvių priemonių jo turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia pilną išlaikymą, juo rūpinasi ištisą parą, nes vaikas yra neįgalus. Kadangi vaikas, kurį atsakovas turi išlaikyti, gyvena su motina, atsakovas turi didesnes galimybes dirbti ir gauti pajamų, nes jam nereikia rūpintis vaiku kiekvieną dieną. Kaip matyti, ieškovei reikia vienai ne tik materialai išlaikyti vaiką, bet ir juo rūpintis, nes atsakovas su vaiku nebendrauja.
28. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas, priteisiant iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui P. B., mokamą po 200,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. spalio 14 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).
29. Ieškovė skirtina jos vaikui priteisto išlaikymo iš atsakovo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 str.). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra įstatyminis vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 str. 1 d.).
30. Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
31. Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su juo tvarkos ar išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir formos nustatymo neįgyja res judicata galios, todėl iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalys (tėvai) turi teisę reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos ir (ar) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, taip pat dėl išlaikymo vaikui dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.174 str. 4 d., 3.175 str. 3 d., 3.201 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. ).
33. Ieškovė 2023 m. balandžio 17d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.4Mr)ATP-C-2023-03511) buvo 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo. Į bylą pateikta pažyma (2023-09-11 Nr.APD-2023-13451), kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 316,67 eurai. Įvertinus tai, jog ieškinys patenkintas visiškai, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo.
34. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 75,00 Eur (100,00 x 0,75) žyminio mokesčio už reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir 54,00 Eur (200,00 x 12) x 0,03) x 0,75) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, iš viso 129,00 Eur.
35. Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 10 eurų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 13,28 eurų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti šalių nepilnamečio vaiko R. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina R. K..
Priteisti iš atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui P. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2023 m. liepos 5 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti ieškovę R. K. priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis nepilnamečiam vaikui P. B. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Nenustatyti atsakovo R. B. bendravimo su nepilnamečiu vaiku P. B. tvarkos.
Priteisti iš atsakovo R. B. į valstybės biudžetą 316,67 Eur (tris šimtus šešiolika eurų 67 ct) bylinėjimosi išlaidų, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, (juridinio asmens kodas 188659752), įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis -įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti iš atsakovo R. B. 129(vieną šimtą dvidešimt devynis) eurus žyminio mokesčio ir 13,28Eur(trylika eurų 28 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.