Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamoji I. U. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad prieš pat įvykį nukentėjusysis S., su kuriuo ji buvo pora, trukdė jai vairuoti - norėjo ir apkabinti, ir pabučiuoti, ir dainas dainuoti. Ji suprato, jog nepadarė tam tikrų sprendimų - turėjo susivokti, kad turi sustoti ar kažko imtis, o ne važiuoti toliau. Tą dieną ji buvo pas nukentėjusįjį atvažiavusi į namus – jis jai sakė, kad gyvena vienas apie 8 mėnesius. Pas S. atvažiavo gerokai po pietų, gal 2-3 valandą. Atvykus pas jį (nukentėjusįjį) buvo kažkokia moteris, vardo nežino - stamboka, šviesiais plaukais. S. sakė, jog tai iš jo draugų - atvežė plovą. Bute sutiko tik šią moterį, kuri buvo gal 15 minučių, nelabai su ja kalbėjo, sėdėjo prie virtuvės stalo, nebandė klausti, kas ji tokia, ko atvyko. Su kuo ta moteris atvažiavo ji taip pat nežino. Kai ta moteris išėjo, jie liko dviese bute, kitų asmenų nebuvo. Bute praleido gal dvi valandas. Nukentėjusysis ilgai kalbėjo telefonais, jam skambino sesuo. Per visą tą laiką ji išgėrė taurę balto vyno. Namuose kitų alkoholinių gėrimų, nežino, ar buvo, matė tik tuščius butelius. Su ja S. gėrė vyną, bet jis nueidavo į balkoną ir dar išgėrė ten trauktinės. Po to ji pirma išėjo, jis - iš paskos. Ji norėjo važiuoti su savo mašina, nes tą dieną S. buvo ganėtinai emocionalios būsenos - buvo savaitę neišėjęs į darbą, buvo sudirgęs. Į nukentėjusiojo namus vyko, nes jis (nukentėjusysis) prašė atvažiuoti. S. buvo girtas. Jie nesusitarė, jog išeis kartu, nes turėjo ilgą pokalbį, kad taip negalima. S. matyt paskui sugalvojo, kad jam reikia eiti iš paskos. Kieme jis nuėjo prie savo mašinos, o ji - prie savo. Planavo važiuoti su savo mašina, bet S. neleido ir pasiūlė važiuoti jo mašina, tik jai liepė vairuoti. S. niekur nesiūlė važiuoti, o ji turėjo važiuoti pasiimti katę iš moters Mogiliovo gatvėje, bet prie BIG parduotuvės sankryžos, S. sakė jai važiuoti tiesiai - norėjo parodyti gražių vietų. Nuo pusės kelio, sunku beatsiminti, nes nukentėjusysis automobilyje elgėsi labai emocionaliai, trukdė jai vairuoti ir ji jį prilaikydama stūmė, o kai atsisuko normaliai į kelią - kelio jau nebematė, buvo pieva. S. mašina buvo su automatine pavarų dėže, su ta transporto priemone važiavo pirmą kartą. Jos mašina automatinė buvo taip pat, todėl nebuvo sunku valdyti nukentėjusiojo mašinos. Toliau nuo Taikos prospekto galo važiavo tiesiai, anksčiau nėra važiavusi tuo keliu. Nukentėjusįjį stūmė pradėjus važiuoti toliau už Taikos prospekto. Tas tarpas nuo stūmimo ir atsidūrimo pievoje - nebuvo ilgas laiko tarpas. Pasibaigus Taikos prospektui, nukentėjusysis pradėjo elgtis emocionaliai. Neprisimena tiksliai, kurioje kelio atkarpoje stūmė jį, pirmą kartą važiavo tuo keliu. Į tą kelią tiek ir bespėjo žiūrėti, kelias nelabai apšviestas, buvo ne prieblanda, bet kelias matėsi automobilio šviesomis. Kai mėgino nustumti nukentėjusįjį, atsisukusi nebematė kelio, matė, kad pieva ir suprato, jog viskas, nesustabdys automobilio. Nežino, kokiu greičiu važiavo. Atsibudus pievoje, mano, jog buvo praradus sąmonę, buvo visiškai tamsu, tik jautė žoles ir kad šlapia. Jos (kaltinamosios) nebebuvo mašinoje, turbūt iškrito, nes aplink save nematė nieko. Kad automobilyje atsegtas vairuotojo diržas, ji tikrai neatsimena. Kaip išlipo iš automobilio – neatsimena, bet jei būtų lipus, tikrai atsimintų. Jai buvo absoliuti tamsa aplinkui, buvo ant žolės, automobilio nematė. Iš tos pievos pusiau šliaužė, pusiau ėjo, nes sunku buvo paeiti su aukštakulniais, ėjo kur matė šviesas, išėjo į kelią, nežino ar į tą patį, kur išvažiavo. Ėjimo pačio neatsimena. Stabdė porą mašinų ir vėl atsijungė. Mašinos nestojo. Vėliau pamatė iš viršaus moterį. Namų adresą pasakė instinktyviai. Į namus yra varteliai ir yra durys, varteliai atsirakina su kodu, turbūt jį surinko - kodas yra toks dalykas automatinis, ten beveik tris metus gyveno. Patekimas į butą yra su vienu raktu, namie nieko nebuvo. Ji gyvena su sūnumi, bet sūnus buvo pas tėvą. Įvykio vietoj rasti raktai su raudonu pakabuku yra nuo darbo, namų raktai buvo su ja. Kokiu automobiliu ją parvežė namo, nežino, ar sutiktai moteriai sakė, kas atsitiko su ja, nepamena. Namų raktus visada laikė kišenėje, mobilusis telefonas, kaip ir rankinukas, piniginė, dokumentai - liko mašinoje. Namie turėjo kitą mobilų telefoną, seną be kortelės, iš jo skambino 112, nes galima be kortelės paskambinti, ir informavo, kad įvyko įvykis, ir kad ten liko žmogus, kad kažkaip jam padėtų. Pasisakė, kas yra, prisistatė pareigūnai, gal po 15-20 minučių, sunku dabar beprisiminti. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, buvo kažkiek nusipraususi veidą, pasikeitė rūbus. Būdama namie vartojo vaistus nuo skausmo - gal ibuprofeną. Kai medikai atvažiavo, nesakė jiems, kad išgėrė vaistų. Įvykio metu rasti vaistai buvo jos, ji juos vartojo vakarais, pagal gydytojo paskyrimą. Kad su šiais vaistais negalimas vairavimas – neskaitė instrukcijos. Po šio įvykio pati buvo išvežta į reanimaciją. Jai buvo antro slankstelio lūžis dviejose vietose kakle, skilus kaukolė, hematomos, akis išplėšta, žandas, rankos. Kai atsibudo namie, tada susivokė, kas įvyko. Prisiminė, kad turėjo daiktai likti, kad su ja buvo žmogus. Kas tai buvo per moteris, kuri jai padėjo, nežino. Apie 18 val. įvykis galėjo būti. Neprisimena, ką veikė namuose, net kaip duris atsirakino. Pradėjo prisiminti, kai koridoriuje atsibudo ant kilimo, pačio nukritimo nepamena. Kiek laiko užtruko nuo prabudimo iki kol paskambino 112, gal maksimaliai 20 minučių. Ta akimi nelabai matė, pajautė kaip viskas skauda, nes iki to laiko neskaudėjo, plovė akį ir mąstė, kas čia buvo, ką daryti, ar pas kaimynus eiti ir prisiminė, kad yra telefonas ir gali paskambinti. Kad S. R. yra žuvęs, suprato ligoninėje reanimacijoje iš sesučių pokalbių.

Nukentėjusioji V. R.-D. parodė, kad žuvusysis buvo jos brolis. Įvykio metu jos Lietuvoje nebuvo. Kai jo brolis išsiskyrė su A., paprašė, kad atvažiuotų. Tai buvo gegužės mėnesį 2018 metais, jam reikėjo moralinės pagalbos, labai pergyveno. Skirtis jie kartu nusprendė. S. po to susipažino su jos drauge. Tą žinojo, nes jis (nukentėjusysis) papasakojo ir ji apsidžiaugė, galvojo, kad susitvarkys asmeninį gyvenimą. Įsigijus naują draugę, buvo depresuotos nuotaikos, tai geria, tai negeria. Jis (nukentėjusysis) buvo cholerikas. Depresija gali prasidėti bet kada - jei daug dirba, nėra kada pailsėti, o broliui buvo daug darbo. Bet sunku suprasti, ar tai buvo nuo darbo, ar šeimos sugriuvimas. Iš pradžių susiradus draugę, jo nuotaikos pagerėjo, bet kai paskutinį kartą skambino, sakė, kad jis (nukentėjusysis) nemyli tos moters, ji jį dusina, pastoviai nori žinoti, ką jis daro, kur yra, o jis myli savo žmoną ir vaiką. Tą įvykio dieną tai ir buvo jų paskutinis pokalbis telefonu, po to jis pasakė, kad kažkas pas jį atėjo ir ji pagalvojo, kad tai ta moteris. Tai buvo apie 16 valandą. Kaip sesers ir brolio tarp jų buvo artimas ryšys. Su A. nebuvo susituokę, susipažino 2011 metais. Jų santykiai buvo geri, gerai gyveno, A. mylėjo jos brolį. Brolio charakteris buvo sunkokas. A. išėjo, nes jis pradėjo gerti, ji palaikė A. pusę; gal dėl to brolis šiek tiek nelabai jos (nukentėjusiosios) suprato. Pagalbą bandė suteikti, norėdavo, kad jis pas ją atvažiuotų, bet broliui reikėjo laukti, pažadėjo, kai sukaks 40 metų, atvažiuos. A. bandė sudaryti jam sąlygas, kad daugiau atsipalaiduotų, kad važiuotų į poilsio namus. Priklausomybę alkoholiui brolis slėpė nuo jos, bijojo, prisipažinti, jog yra alkoholikas ar turi tą problemą. Brolio pajamų ji nežino, bet finansinės pagalbos neprašė, vieną kartą ji tik pervedė broliui pinigų. Gyveno jos (nukentėjusiosios) bute, kurį paliko tėvai, savo nuosavo turto brolis nebuvo įsigijęs. Brolis dėl išlaikymo vaikui padėdavo – ji norėdavo, kad tai būtų oficialiai, neduotų pinigų į rankas bet ar taip darė, nežino. Prieš tą įvykį A. pasakė, jog brolis pradėjo gerti ir reikia jos (nukentėjusiosios) pagalbos, kad su broliu pakalbėtų. S. labai norėjo, kad ji (nukentėjusioji) juos sutaikytų, bet ji palaikydavo moters poziciją - kai brolis mes gerti. A. bandė, bet brolis nesilaikė. Kai atgavo buto raktus, ten nuėjo kartu su draugų šeima. Įėję į virtuvę rado neišgertą balto vyno butelį bei taurę su raudonais lūpdažiais, todėl nufotografavo tai, nes nežinojo, ar reikės pridėti prie bylos. UAB „S.“ akcininkė yra ji (nukentėjusioji). Čia buvo brolio verslas, brolis paprašė tapti akcininke, o S. - buvo direktorius. Įmonės veikla buvo krovos kompanija. Apie įmonės finansinę padėtį žinojo, kad labai pelninga, nes po brolio mirties buvo labai daug žmonių, kurie norėjo, kad parduotų firmos akcijas. Apie 50 tūkst. sumos dividendų išmokėjimą žinojo. Dividendai buvo naudojami padėti broliui, jis atgal dėdavo į įmonę. Dabar dėl akcijų nieko nežino, toliau yra 100 proc. akcininkė, direktorė yra A. L.. Koks atlyginimas broliui buvo mokamas, nežino. Dėl brolio finansų ji nieko nežino - butą turėjo, už jį mokėti nereikėjo, santaupų neturėjo. Su kaltinamąja nėra pažįstamos. Brolis turto neturėjo, tik skolas.

Nukentėjusioji A. L. parodė, kad su S. išsiskyrė 2018 m. gegužę dėl alkoholizmo. S. R. alkoholį pradėjo vartoti kažkur 2017 metais, dėl alkoholio ji (nukentėjusioji) pradėjo reikšti pretenzijas, iškentėjo pusantrų metų ir teko išsikraustyti. Jie bendravo ir dirbo kartu, nukentėjusysis vaiką pasiimdavo. Pas medikus bandė S. vesti, bet jis nepripažino, kad geria. Kai išėjo, S. draugę susirado vasario mėnesį, iki žūties 5 savaitės tebuvo pažįstami. Kad susipažino su moterimi, sužinojo, kai buvo jo gimtadienis ir padovanojo jam „fiškę“, nes jis su ta moterimi susipažino kazino. S. mokėdavo vaikui 300 eurų ir daugiau duodavo. Buvo labai geras tėtis. Mergaitės turtinę žalą iki 18 metų paskaičiavo. Vaikas dažnai pasigenda tėvo, kiekvieną dieną. Prašomas sumas grindžia, nes ji (nukentėjusioji) su S. gerai gyveno. Dirbo toje pačioje bendrovėje - dabar direktorė, tada dirbo vadybininke, buvo fiksuota alga - atrodo 1000 eurų. Jis gaudavo minimaliai, nes turėjo antstolių, S. gyveno iš dividendų – tai buvo jo pagrindinis pajamų šaltinis. Dukrai 300 eurų pervesdavo per banką iš tų pačių dividendų. Kaip direktorė į rankas 1500 eurų dabar gauna. Turtinė žala susideda iš to, ką būtų gavusi ir užsidirbusi, jei S. būtų buvęs gyvas, kol Marijai sukaks 18 metų. Gal ir būtų gyvenę kartu, nes S. pradėjo gydytis, buvo nuėjęs pas psichiatrą. S. prašė grįžti, ji (nukentėjusioji) atsakydavo, kai nustos gerti. Tėvo ir dukters santykiai buvo labai artimi. M. buvo ilgai lauktas vaikas, laukė 4 metus, kol pavyko. Mergaitei tėvas buvo viskas, jie labai vienas kitą mylėjo ir ji labai išgyvena tėvo mirtį. S. su dukra bendraudavo kiekvieną dieną, susiskambindavo, rašydavo žinutes. Vaikas labai sunkiai pergyvena, ji verkia, saugo daiktus, pasikvepina jo kvepalais, prašo neišmesti meškiuko. Vaikui 5 metai ir beveik 4 mėnesiai.

Ekspertas Diomenas Vitkus parodė, kad pagal Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyr. tyrėjo A. A. paskirtą užduotį atliko ekspertizę. Pačios I. U. jis nematė, neapžiūrėjo jos. Išvada surašyta iš pateiktų dokumentų, kas yra ydinga praktika, nes kitiems gydytojams nereikšmingi sužalojimai, jam yra labai vertingi. Kai negali apžiūrėti žmogaus, tai jiems, ekspertams, nėra labai gerai. Atkreipė teismo dėmesį, kad Klaipėdos universitetinėje ligoninėje nebuvo nustatytas I. U. nei pakauškaulio lūžimas, nei kaklo slankstelių lūžiai - nebuvo nustatyti tie sužalojimai, trauminių pakitimų iš viso nebuvo nustatyta. Vėliau, Respublikinėje ligoninėje, į kurią kreipėsi I. U., papildomai ištyrus, matėsi pakauškaulio lūžis. Tai rodo, kad būta stipraus galvos sumušimo. Nuo nežymaus galvos sumušimo tokie lūžiai neįvyksta. Pakauškaulis yra storiausias. Pats lūžis neturi įtakos žmogaus atminčiai, o galvos smegenų trauma gali turėti įtakos. Objektyviai smegenų sukrėtimą tomografijos metu neįmanoma nustatyti. Požymių, kad lūžo pakauškaulis ir kaklo slanksteliai, nebuvo. Smegenų sukrėtimas buvo nustatytas. Anksčiau smegenų sukrėtimai buvo skirstomi pagal laipsnius. Dabar – jau nebeskirstoma. Smegenų sukrėtimas lengviausia galvos trauma. Gali būti galvos smegenų sukrėtimas - trumpalaikės sąmonės atminties praradimas. Tai gali tęstis iki kelių minučių. Klinikiniai požymiai: Nistagmas- akių virpami judesiai, koordinacijos, pusiausvyros praradimas. Žiūrima, kaip pusiausvyra apsunkinta, kai užsimerkiama, kaip išlaiko pusiausvyrą. Jei yra smegenų sukrėtimas, neurochirurgai nelabai skiria gydymą, yra bendras gydymas – dehidratacinis - būna smegenų pabrinkimas, skiriama, kad ištraukti iš organizmo skysčius. Med. dokumentuose pas I. U. nėra pažymėta, kad buvo kažkoks smegenų pabrinkimas. Trauma- smegenų sukrėtimas nebuvo sunkus. Stuburo kaklinės dalies antrojo slankstelio lūžis dešinėje, pagal taisykles, jeigu yra lūžis ar išnirimas su nugaros smegenų pažeidimu, tai sunkus sužalojimas. Lūžis buvo be poslinkio, nugaros smegenų nespaudė. Nebuvo pažeistos nugaros smegenys. Jei būna pažeistos nugaros smegenys - išsivysto parezija, paralyžius, dalinė parezija- bet tai nenustatyta. Buvo nustatytas 9-o šonkaulio lūžis. Respublikinėje ligoninėje po kiek laiko atlikus echoskopinį tyrimą, matėsi, kad pilvas su kraujosruva, tai greičiausiai nuo diržų poveikio, nes vairo poveikis per žemai. Kiek lūžių būna, žmogui svarbiau jo psichoemocinė būsena. Žmonės kartais neadekvačiai vertina. Paralelės ligos irgi turi įtakos, kaip anksčiau sirgta lengva depresija, širdies patologija, širdies ritmo sutrikimai. Kaltinamoji atvyko į ligoninę praėjus daug laiko. 6. 05 val. ji paguldyta į reanimacijos politrauminį skyrių. Tada jos širdies susitraukimas buvo 103 kartai, tai ženkliai per daug, pakilęs kraujospūdis. Būklė buvo vertinama kaip stresas. Ilgų kaulų lūžių nenustatyta. Smegenų su sąmonės netekimu retrograminė amnezija nebuvo užfiksuota. Kas objektyviai užfiksuota - tas ir yra dokumentuose. Amnezija reiškia, kai neatsimena įvykio. Kartais atmintis atsistato iki 4 mėn. O būna, kad visą likusį gyvenimą įvykio žmogus ir neatsimena, iškrenta iš atminties dėl tos smegenų traumos. Iki įvykio žmogus detalių neatsimena po tokios traumos. Smegenų sukrėtimas, anot prof. K., priklauso nuo sąmonės netekimo trukmės. Kuo ilgiau buvo sąmonės netekimas, tuo laikoma sunkesnė smegenų sukrėtimo forma. Tik pagal paciento pasakojimus galima sužinoti, kiek jis neturėjo sąmonės. Taurė vyno yra mažas kiekis. Per valandą sveiko žmogaus organizmas 0,15 promilių redukuojasi kraujyje. Taurė vyno dienos metu įtakos neturi. Galvos KT be pakitimų – reiškia galvos kompiuterinės tomografijos tyrimas. Galvos KT apie galvai padarytą traumą yra objektyviausias tyrimas. Respublikinėje ligoninėje rado lūžius: 1-o, 2-o slankstelių lūžių ašis. Jis pats nematė ar žuvusiajam buvo saugos diržų poveikis. Pagal kryptį buvo, o pas kaltinamąją tik galimybė. Pagal pilvo sužalojimus, galėjo būti diržų poveikis. Ultragarso tyrimo metu nebuvo užfiksuota. Buvo nurodyti pagrindiniai sužalojimai. Iškritus iš automobilio, verčiantis automobiliui būna sunkesni sužalojimai. Ekspertų vizija - tokie I. U. sužalojimai - nuo kaklo staigaus atlošimo, staigaus perlinkimo į priekį ir supurtymas kaip spaudimas. Iškritimo atveju, kūnas prispaudžiamas, būna daug sužalojimų. Kad I. U. būtų šokas kliniškai užfiksuotas, taip nėra, yra išvesta diagnozė-gretutinė ūminė reakcija. Ūminei reakcijai yra būdinga. Bet tai teismo psichiatro kompetencija - tai nustatė psichiatras ir tai nevertinama kaip kūno sužalojimai. Ne jo kompetencijai apibūdinti ūminę kaltinamosios reakciją. Būna, kad kartais patyrę šoką žmonės neadekvačiai elgiasi, bet tai psichologo psichiatro kompetencija spręsti. Kaip gali jaustis žmogus, kai pamato daug kraujo, kai yra amputuotos smegenys - tai siaubas. Lauke nebuvo temperatūros skirtumas. Dėl ko I. U. elgėsi neadekvačiai, medicininiu požiūriu paaiškinti sunku. Reikia klausti psichiatro, psichologo. Ne visada pasimato lūžiai, dažniausiai šonkaulių lūžiai nesimato. Lūžiai išryškėja po 7-9 dienų – tada galima tvirtai pasakyti yra lūžis, ar ne. Imituoti, simuliuoti KT neįmanoma. Tačiau ginčytinais atvejais vienas specialistas mato, kitas nemato sužalojimus. Šiuo atveju buvo padaryta minimumas - universitetinėje ligoninėje iš viso nieko nenustatė. Respublikinėje ligoninėje nustatė. Paneigti duomenų negali. Ar kaltinamoji galėjo suteikti medicininę pagalbą žuvusiajam?- trauma buvo mirtina, žmogus iš karto mirė nuo traumos. Galvos skliautas skilo, smegenys iškritę. Ar būtų stengtasi teikti tą pagalbą, ar ne, dėl tokio sužalojimo iki šiol niekas neišgyveno.

Ekspertas Darius Tamašauskas parodė, kad po ženklaus galvos smegenų sutrenkimo žmogus patiria vienokį ar kitokį skausmą, skausminį šoką. Kilo klausimas, kur žmogus vaikščiojo 2 val. po įvykio. Per 2 valandas turėjo nueiti daugiau nei 2 km. Kur tas laikotarpis iškrenta, neaišku. Vienareikšmiškai negali pasakyti, kad buvo sutrikusi sąmonė, kad visiškai žmogus nebūtų galėjęs suprasti savo veiksmų. Sąmonė galėjo būti susiaurėjusi, bet kad visai nesuprato, kas vyksta, negalima pasakyti. Jis (ekspertas) neturi duomenų, kad žmogus visai neadekvačiai elgėsi po eismo įvykio. Gan adekvačiai buvo elgtasi. Kaip turi elgtis žmogus? - tai pirmiausia turi pranešti apie eismo įvykį, bet visko pasitaiko gyvenime. Negali pasakyti iki kokio lygio susiaurėjo sąmonė. Jam buvo įdomu, kad paimtas kraujo tyrimas buvo po visko. Kraujyje buvo rasta citramono ir lidokainas. Lidokainas namuose šiaip nesimėto, jis būna specializuotose įstaigose. Jei ligoninėje buvo paimtas kraujas, tai lidokainas galėjo būti suleistas ligoninėje, jis yra nuskausminimui. Net jei būtų paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė šioje byloje, negalėtų kategoriškai pasakyti, kažkuo vis tiek suabejotų. Kažkuriuo metu susiaurėja sąmonė, yra ir skausminis elementas. Jei būtų visiškai sutrikusi sąmonė, būtų visai neatsiminusi ir visai nepaskambinusi tarnyboms ir po 10 valandų, vadinasi kaltinamoji kažką atsiminė, fiksavo. Daug ką reiškia skausmas, antro kaklo slankstelio lūžimas žmogui yra gan skausmingas, galėjo būti protarpinių atminties sutrikimų. Jei būtų paskirta ekspertizė, remtųsi kaltinamosios parodymais. Jei atsirastų kitų liudytojų, ką ji veikė 2 val. laikotarpyje po įvykio, tada kažką būtų galima pasakyti kategoriškai, dabar trūksta informacijos. Diržo atsisegimas po eismo įvykio ar yra sąmoningas veiksmas, sunku pasakyti. Pirmas žmogaus instinktas yra gelbėtis, gelbėti gyvybę. Jei ji būtų pirma įjungusi avarinį ar signalizavusi, nulėkusi nuo šlaito, tada būtų galima sakyti, kad sąmonė sutrikusi. Medikų pagalbos atsisakymas yra daugiau sąmoningas veiksmas. Vartelių kodo surinkimas, kad patektų į namus, negali atsakyti, ar sąmoningas veiksmas. Juk sunkiame girtumo laipsnyje žmogus grįžta namo ir net nesuvokia kaip. Jau pats skambinimas pagalbos numeriu rodo, kad žmogus supranta apie įvykį. Pokalbio turinys daugiau turėtų reikšmės, nei emocijos, juk pranešant apie įvyki turi nurodyti, kur tai įvyko, jei nurodo vietą, vadinasi žmogui ne visiškai buvo sutrikusi sąmonė. Mažai tikėtina, kad kaltinamoji grįžusi namo prarado sąmonę aštuonioms valandoms, žiūrint kas ten įvyko lipant tais laiptais į namus. Šiuose klausimuose yra labai daug nežinomųjų. Bet aštuonias valandas prarasti sąmonės negalėjo, galėjo gal užmigti, bet užmigti esant tokiam skausminiam sindromui yra sunku. Mano, kad kaltinamoji turėjo suvokti, kad reikia skambinti policijai. Negali pasakyti, kiek kaltinamoji galėjo išbūti įvykio vietoje praradusi sąmonę, čia diagnozė yra nustatyta remiantis paciento žodžiais. Pagal sužalojimų pobūdį galėjo netekti sąmonės ir galėjo būti susiaurėjusi sąmonė. Nežino, kiek gali trukti sąmonės netekimas, medicinoje nėra to parašyta. Kad I. U. buvo praradusi sąmonę, tai ši išvada daroma remiantis kaltinamosios žodžiais. Sąmonės netekti galima nuo 2 sekundžių iki viso likusio gyvenimo. Ūminė reakcija į stresą buvo rašoma, nes tuo metu, kai psichiatras konsultavo, o remiantis anamneziniais duomenimis ir remiantis žmogaus išgyvenimais jau po to. Patikslina, jog nerašoma, kad visiškai sutrinka sąmonė, ji susiaurėja. Tai gali pasireikšti, pavyzdžiui, pabėgimu iš įvykio vietos. Sąmonė gali trūkinėti. Nerašoma kategoriškai, kad būna visiškas sąmonės nutrūkimas. Taip, simptomai ilgai nesitęsia, visko gali būti, gali prarasti epizodais atmintį, bet nesako, kad taip ir buvo. Po įvykio žmogus gali bėgti, rėkti, kviečiasi pagalbos, tai išgyvenimo instinktas. F43.0 - reiškia ūminė reakcija į stresą. Pagal funkcijas „F“ ženklu žymimas psichikos ir elgesio sutrikimai, tai gali įrašyti psichiatrai. Su tokiais sužalojimais užlipus į 3 aukštą kaltinamoji galėjo prarasti sąmonę, galėjo ir neprarasti, negali atsakyti kategoriškai. Jei atsirastų papildoma informacija, kad ji nugriuvo, ar alpo, būtų galima įvertinti tiksliau. Sąmonės susiaurėjimo laipsnis yra labai platus. I. U. skambina tikslingai be SIM kortelės į 112, vadinasi bent dalinai ji tą įvykį fiksavo.

2022-01-24 teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas Darius Tamašauskas parodė, kad ekspertizę atliko du ekspertai – jis ir M. Ridikas. Atliekant ekspertizės aktą, dalyvauja keli ekspertai, yra ir psichiatras, yra ir psichologas. Buvo paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė, psichologas tyrė, atliko psichologinį vertinimą ir pateikė išvadas. Psichiatras yra jis – D. Tamašauskas. M. Ridikas yra psichologas. Išvadą gali teikti vienas iš specialistų. Jam (D. Tamašauskui) reikėjo tiriamo asmens psichologinio įvertinimo. Jų psichologai yra aukštos kvalifikacijos, buvo reikalinga to laikotarpio, kai įvyko avarija ir šiuo metu tiriamo asmens būsenos tyrimas. Ekspertui buvo užduoti klausimai, ar I. U. sugebėjo suvokti tinkamai situaciją. Papildomos I. U. apklausos nevykdė, ką papasakojo, tą. Kad atskirai fiksuoti jos pokalbio- tokio veiksmo nebuvo. Rašomas aktas buvo, nebuvo jokio apklausos protokolo. Kai ekspertas atlieka tyrimą, jis turi savo metodiką, pagal ją atlieka tyrimą. Interviu metu kaltinamoji nurodė, kad ji gydėsi pas psichiatrą privačiai. I. U. nurodė, kad vartojo miegui koreguoti vaistus. Kadangi ji lankėsi privačiai pas psichiatrą, tai dokumentacijos neišgausi. Tiksliai pas ką ji lankėsi- nesidomėjo. Išvadai surašyti užteko, ką pateikė teismas. Pirminiai parodymai yra patys svarbiausi, todėl išvadoje cituojami pirminiai I. U. parodymai. Buvo vertinamos aplinkybės dėl prisegto saugaus eismo diržo, dėl vartelių atidarymo. Visos aplinkybės buvo vertinamos. Kaltinamosios būsena buvo prieblandinė būsena. Požymiai yra tokie: susiaurėjusi sąmonė, tunelinis matymas, svarbiausias noras- išsigelbėti. Buvo tunelinis matymas, ji atsisegė saugos diržą, išlipo, gelbėjo savo gyvybę. Nėra aišku, kur ji buvo, ką darė. Ėjo link PC „Big“, nes tai netolimas kelias. Ji pati nežino, ką darė. Sėdėdama taksi automobilyje, kai jos paklausė, ar vežti į ligoninę, ji įvertino būdama skausminiame šoke, kad jai nereikia pagalbos. Ji įvertino savo būseną pati. Tai įrodo, kad ji nebuvo pilnos sąmonės, nes sakė, kad jai nereikia pas medikus. Grįžus namo ji turėjo įvesti durų kodą, tai ji padarė, nes tai- automatiniai veiksmai. Yra savisaugos instinktas, kuris ir suveikė. Pagalbos instinkto nėra. Prieblandinė būsena trunka nuo kelių sekundžių iki kelių dienų. Kiek ta būsena truko I. U., negali įvertinti. Kai kaltinamoji grįžo namo, ji neprarado sąmonės, bet užmigo - taip pasitaiko. Ji galėjo užmigti. Tai jau ne prieblandinė būsena. Daro prielaidą, kad ji užmigo. Kai žmogus pradeda ieškoti telefono, tada jis jau išėjęs iš tos būsenos. I. U. negalėjo suvokti savo veiksmų. I. U. nesuteikė visos informacijos, jai tuo metu buvo amnezija, nepasakė visų aplinkybių. Pirminiai apklausos parodymai buvo tiriami, galėjo juos panaudoti. Garso įrašų neklausė, pasikvietė I. U. interviu ir panaudojo, ką gavo iš interviu. Nebuvo nustatyti piktumo požymiai. Po įvykio kaltinamajai buvo nustatytas nuotaikos sutrikimas, bloga nuotaika, savęs kaltinimas. Automobilio vairuotoja matė, kaip neadekvačiai keliu ėjo kaltinamoji po įvykio - tai sutrikimas. Sutrikimo laipsnio niekas nenustato. Kaltinamoji sąmoningai ėjo namų link. Iš vairuotojos parodymų nusprendė, kad kaltinamajai buvo prieblandinė būsena. Garso įrašų neklausė, pasikvietė I. U. interviu. Tokia tyrimo metodika. Vertino parodymus retrospektyva.

Ekspertas Mykolas Ridikas parodė, kad yra teismo psichologas. I. U. buvo paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė. Kaltinamoji buvo pakviesta atvykti. Jam svarbiausia buvo įsivertinti tuometinę I. U. būseną, taip padarant išvadas, ar asmuo gali šiuo metu būti apklausiamas, kokia jo emocinė būsena, kokia jo psichinė būsena. Psichologas dalyvauja visose apklausose, nesvarbu, ar tai kompleksinė ar ne. Jei psichiatrinė apklausa padeda įvertinti žmogaus būseną, visą žmogaus būseną reikia įsivertinti tyrimo metu. Viršininkė paskyrė ir jį (M. Ridiką), ir psichiatrą, kad įvertinti I. U. būseną. Kokie bus atliekami tyrimai sprendžia su psichiatru konkrečiai tam žmogui. Žmogus, kuris atvyko interviu, t.y. U., jie atliko psichologinius tyrimus ir įvertino jos būseną. Jis įvertino jos būseną šiuo metu. Iš pricipo galima žmogų apklausinėti, bet jei jis yra emocinėje būsenoje, reikia atidėti, palaukti, kol pasikeis ta būsena. 2019 m. kovo 24-25 dienomis buvo įvykis. Jie aptarinėjo, kaip tai galėjo būti, kokiais parodymais reikia daugiau vadovautis, į kuriuos daugiau atsižvelgti. Atmintis keistas darinys - rekonstrukcinė ir konstrukcinė atmintis yra pas žmogų. Apie kažkokį įvykį žmogus gali pasakoti ne iš savo atminties, tačiau gali papasakoti, ką išgirdo iš kitų žmonių ir susidaryti savo vaizdą. Žmogaus psichikai būdingas visabuviškumas. Dažniausiai reikia remtis pirminiais parodymais. Čia žmogaus psichika taip sudėlioja. Psichikos savybė yra ta, kad ji linkusi atkurti įvykius. Savisaugos instinktas yra - tai noras išsigelbėti iš padėties. Sąmoninga veikla skirtinga, nei savisaugos instinktas. Žmogui būdinga meluoti.

Liudytoja V. P. J. parodė, kad dirba taksiste. Važiavo po darbo Jūrininkų pr. Norėjo sukti į Taikos pr. ir pamatė, kaip moteris ėjo per sankryžą. Vyko kelio darbai. Moteris jai pasirodė įtartina. Ji (moteris) buvo apsirengusi keistais rūbais, aukštakulniais, matė kaip sunkiai ji ėjo. Pamanė, kad gal moteris neblaivi. Nuojauta buvo, kad moteris neblaivi. Kai moteris perėjo gatvę, įsijungė žalias šviesoforo signalas, pravažiavo, skubėjo į degalinę, nes po to turėjo vaiką paimti. Matė, kaip ta moteris ėjo kelio dalimi. Apie 10 val. vakaro ji atvažiavo į degalinę prie Bigo. Nuvažiavo į degalinę, užsipylė kuro ir pamatė, kaip ta moteris nukrito, gal koją nykstelėjo. Negalėjo jos palikti, nuėjo prie jos, paklausė, ar viskas gerai? Moteris pasakė ‚,ne, blogai“. Moteris buvo visa žemėse. Ji (liudytoja) paklausė, gal greitąją iškviesti. Moteris pasakė, kad nereikia greitosios, norinti namo. Pagal drabužius suprato, kad tai tvarkinga moteris, tačiau buvo labai susijaudinusi, žemina. Pagalvojo, gal išžagino ją kas, ar apiplėšė. Padėjo moteriai nueiti iki mašinos. Moteris sėdėjo galinėje sėdynėje. Ją parvežė namo prie (duomenys neskelbtini). Vežė moterį savo mašina. Matė, kad moteris buvo šoko būsenoje, buvo susiėmusi už pilvo ir vis kartojo ,, Noriu namo“. Moteris kalbėjo su dievais, vis kartojo „ Jėzau, Jėzau“ - moteris buvo visiškame šoke. Jei ji (liudytoja) būtų kitoks žmogus, būtų išklausinėjusi, kas nutiko. Dirba taksi vairuotoja, žmonių neklausinėja, veža ir nekalba. Per visą miestą važiavo. Kai veža klientus, ir jei girti būna, jaučia kvapą, bet kai tą moterį pakėlė, jokio kvapo nebuvo. Kai žmogus neblaivus, iš karto įsijungia „Facecontrol“. Matai iš išraiškos, kai jis būna pavartojęs alkoholį, išduoda eisena. Kai moteris ėjo, pamanė, kad gal neblaivi, bet kai moteris nukrito, priėjusi suprato, kad moteris blaivi, bet kažkas su ja negerai. Be rankinės moteris buvo. Toje vietoje, iš kur atėjo moteris, nėra gyvenamųjų namų, moteris atėjo iš laukų, nuo avarijos vietos, kaip dabar supranta. Rūbai buvo - suknutė, ilgas apsiaustas kaip megztinukas. Ji buvo pasipuošusi moteris, keista, kad ėjo iš tokios vietos. Moteris ėjo per sankryžą teisingai. Perlipo per „bordiuriukus“, nuėjo link išsukimo. Ne prieš automobilių eismą moteris ėjo, o lygiagrečiai. Moteris nukrito 100 metrų atstumu nuo jos. Ji (liudytoja) įjungė avarinį signalą ir priėjo. Moteris buvo visiškai sąmoninga. Moteris tiksliai nurodė savo adresą, matė, kad ji (liudytoja) yra su taksi mašina. Nepamena, kada buvo apklausta, bet atsimena, kad sekančią dieną po įvykio socialiniame tinkle „Facebook“ pamatė įrašą apie įvykį. Rašė, kad moteris greičiausiai buvo neblaivi. Tada jai iškilo pareiga moterį apginti ir ji nuėjusi į policiją, pasakė, kad buvo tas žmogus, kuris parvežė tą moterį namo. Parodymus davė tą pačią dieną, kai nuėjo į policiją, priesaiką pasirašė, perskaitė apklausos protokolą ir patvirtino jį savo parašu. Daugiau nebematė tų parodymų. Nevežė moters nei į ligoninę, nei į policiją, matė, kad jai blogai, gal ji išprievartauta, apiplėšta. Kai parvežė moterį į namus, palaukė, kol ji praeis vartelius. Moteris padėkojo ir išlipo. Moters ėjimas buvo stabilesnis. Moteris buvo šoke - nesusigaudė vietoje, ėjo važiuojamojoje kelio dalyje. Kad ji buvo šoke, rodė jos nesigaudymas, kad ji yra sužeista. Tuo metu ji nežinojo, kad moteris po avarijos. Kai vežė ją namo, visą kelią moteris buvo tokios pat būsenos. Dėl laiko nepamena tiksliai - 20:20 val. ko gero tas laikas tikslesnis. Po to, kai parvežė moterį, apžiūrėjo saloną, purvo, kraujo nebuvo likę.

Liudytojas G. M., parodė, kad vairavo vilkiką, baiginėjo darbą. Grįždamas iš konteinerių terminalo pelkėtoje pievoje, kur buvo krūmai, matė raudonas vertikalias šviesas. Ten anksčiau yra matęs važinėjančius keturračius, pravažiavo. Ant viaduko negalėjo sustoti, todėl pravažiavo. Iš ryto perskaitė, kas įvyko. Baigėsi darbo diena buvo apie 12 val. ar 1 val. nakties. Kai perskaitė iš ryto straipsnį, paskambino policijai ir davė parodymus. Žibintus pamatė į miesto pusę nuo terminalo. Šalikelėje nematė nieko einančio.

Liudytojas R. Ž. parodė, kad kiek pamena buvo gautas iškvietimas, kad įvyko auto įvykis prie viaduko, laiko tikslaus nepamena, buvo tamsu dar, paryčiais. Važiuojant ant viaduko nieko nematė, ant posūkio vienas ugniagesys pamatė krūmuose raudoną žibintą. Per krūmus nusigavo iki automobilio, pamatė, kad automobilis įstrigęs tarp medžių ir guli ant kairiojo šono. Apžiūrėjus automobilį, pamatė, kad keleivio vietoje yra nukentėjęs žmogus. Kolegos nešėsi gelbėjimo įrangą. Pamatė, kad žmogus nebegyvas, nes buvo sunkiai sužeista galva. Specialiu peiliuku nupjovė saugos diržą ir ištraukę žmogų, paguldė jį ant žemės. Tuo metu jau buvo ir policijos pareigūnai atvykę. Aplinkui apžiūrėję daugiau nieko nerado. Susirinko gelbėjimo įrangą ir paliko įvykio vietą policijos pareigūnams. Automobilio salono nežiūrėjo. Kiek pamena, vienas iš ugniagesių pastebėjo krūmuose raudoną žibinto šviesą. Tik dėl to, kad degė šviesa pamatė tą automobilį. Žuvęs asmuo buvo keleivio vietoje prisisegęs saugos diržą, automobilis gulėjo ant kairiojo šono. Žuvusysis buvo viršuje lyginant su vairuotoju. Buvo visiškai išdaužtas priekinis stiklas. Nematė, koks buvo vairuotojo diržas. Negali pasakyti, kaip vairuotojas pasišalino iš automobilio. Automobilis nebuvo užvestas, užgesęs buvo. Nepasakys, ar rakteliai buvo spynelėje, nežiūrėjo. Galinis žibintas degė, ar panelė degė, nepamena. Negali pasakyti, ar vairuotojas buvo išėmęs raktelius iš spynos. Atvykę į įvykio vietą pirmiausia apžiūri žmones. Apieškojo teritoriją aplink automobilį ir iki kelio. Taip, kilo klausimas dėl vairuotojo. Neįsivaizduoja, ar galėjo vairuotojas išlipti iš automobilio. Automobilis gulėjo ant šono įstrigęs tarp medžių, automobilis buvo aplamdytas. Automobilis visiškai gulėjo ant kairės pusės, mano, buvo vienas kelias išlipti - pro priekinį stiklą.

Liudytoja R. V. parodė, kad su I. U. pažįstamos nuo vaikystės, bendrauja apie 40 metų, yra draugės. Apie tą įvykį I. papasakojo, kai ji (kaltinamoji) buvo ligoninėje. Nuo įvykio iki aplankymo, kiek praėjo laiko nepamena, bet tai buvo maždaug po 2-3 dienų. Grįžusi iš komandiruotės iš karto važiavo pas I. U. į ligoninę. Apie alkoholį I. nepasakojo, ji (liudytoja) neklausė, ar I. vartojo. I. niekada gyvenime nėra sėdusi už vairo išgėrusi, todėl tokios temos net ir nebuvo. I. pasakojo, kad turi draugą. I. buvo šoke, sakė, kad nieko neprisimena, pasakojo, kas nutiko, kad važiavo su draugu, atsitiko avarija, kad kažkokiu būdu atsirado namuose, kad skambino į greitąją. Jos pasakojimas buvo miglotas, detalių nebuvo. Jai yra žinomos laiduotojos pareigos ir atsakomybės. Ji (liudytoja) dirba su žmonėmis, yra pedagogė. Pažįsta I., ji niekada nėra padariusi nusikalstamos veikos. Ji (liudytoja) turi ir psichologinių žinių, todėl palaikė I. U. kiek įmanoma. Tikrai turi teigiamos įtakos I. Gali būti, kad turėjo baudą už parkavimą per tuos du metus, bet tikrai nebuvo teista. Turi butą, mašiną, pajamos siekia iki 1500 eurų per mėnesį.

2019-03-25 Eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuota, kad eismo įvykis įvyko kelio vingyje, Taikos prospekte, ties Kairių gatve, Klaipėdoje. Kelio važiuojamoji dalis sudaryta iš dviejų, priešingų krypčių, eismo juostų, kurios atskiros ištisine kelio ženklinimo linija (KET 3 priedo 1.1 p.). Automobilis „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra kairėje pusėje, nuvažiavęs nuo kelio, apvirtęs ant kairiojo šono. Priekinė automobilio dalis nukreipta Taikos pr. link, o galinė į laukus. Nuo automobilio priekinio kairiojo rato ašies iki kelio važiuojamosios dalies kairiojo krašto yra 25,50 m atstumas. Prie automobilio priekinės dalies, kairėje pusėje, yra S. R. lavonas, kurį ištraukė iš automobilio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai. Kelio važiuojamosios dalies kairėje pusėje yra automobilio ratų padangų pėdsakai (slydimo žymės), kurių ilgis 13,10 m. Prie automobilio galinės dalies, dešinėje pusėje, rasta ir paimta moteriška piniginė (I. U.). (1 t., b. l. 11-17)

2019-03-25 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu nustatyta, kad automobiliui „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinta: priekiniai kairės ir dešinės pusės žibintai, priekinis buferis, priekinis stiklas, variklio dangtis, priekinis kairės ir dešinės pusės sparnas, priekinės kairės pusės durelės, galinės kairės pusės durelės, galinis kairės pusės sparnas, bagažinės dangtis, užpakalinis buferis, galinis stiklas, galinis dešinės pusės sparnas, priekinės ir galinės dešinės pusės durelės, stogas, galiniai žibintai. (1 t., b. l. 18-21)

2019-03-25 Policijos registruojamų įvykių registre (PRĮR) ROIK 0119000144144 užfiksuota, kad 2019-03-25, apie 05 val. 33 min., gautas pranešimas, kad I. U. paskambinusi į Bendrąjį pagalbos centrą pranešė apie eismo įvykį, kuris įvyko pravažiavus prekybos centrą „BIG“, už viaduko. I. U. nurodė, kad važiavo su draugu, kuris liko automobilyje. (1 t., b. l. 27-32)

2019-04-04 apžiūros protokolu nustatyta, kad eismo įvykio metu sugadintas automobilio „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulas, sugadinimų susidarymo pobūdis būdingas vertimuisi. Priekiniai stogo statramsčiai ir už priekinių durų esantys statramsčiai nulenkti nuo priekio link galo. Šoninių ir galinio lango stiklas sudužę. Priekinio lango stiklas sueižėjęs. Išsiskleidusios priekinės, šoninės ir stogo oro pagalvės. Vairuotojo saugos diržas ištrauktas ir užstrigęs, jis atsegtas. Priekinio keleivio saugos diržo užraktas užsegtas, o diržas perpjautas. Ant variklio dangčio, šonų, stogo yra slystamo kontakto pėdsakų trasos, jos pavienės, vyraujanti kryptis automobilio išilginės ašies kryptimi. Automobilio padangų protektoriaus rašto gylis apie 8 mm, protektorius- žieminis, padangos nedygliuotos. Automobilio vairo ratas neužrakintas, sukant jį, judesys į vairuojamuosius ratus persiduoda tiek kiek leidžia sugadinimai, vairuojamieji ratai į abi puses išsisuka. Automobilio salone (be kitų daiktų) rasta ir paimta moteriška rankinė „D. D.“, kurioje yra I. U. darbo pažymėjimas. (1 t., b. l. 35-38)

2019-09-09 apžiūros protokole fiksuotas įtariamosios I. U. ir Bendrojo pagalbos centro operatorės pokalbis, įvykęs 2019-03-25 05.16 val. Garso trukmė 06 min. 04 sec. (1 t., b. l. 72-75)

Iš 2019-04-12 teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. M 181/2019 (03) matyti, kad:

- S. R. mirė nuo galvos sutraiškymo su kaukolės skliauto amputacija ir galvos smegenų iškritimu.

- S. R. mirė 2019 m. kovo mėn. naktį iš 24 d. į 25 d. tuoj pat po eismo įvykio metu patirtos kaukolės skliauto amputacijos.

- Žuvusiojo kraujyje ir šlapime rasta atitinkamai 2,48 prom. ir 3,21 prom. etilo alkoholio, kas rodo, kad eismo įvykio metu S. R. buvo girtas – nustatyta alkoholio koncentracija kraujyje atitinka sunkaus ir vidutinio neblaivumo ribą.

- Ištyrus žuvusiojo S. R. kūną, rasti sužalojimai. Pagrindiniai sužalojimai: galvos sutraiškymas su kaukolės skliauto amputacija, galvos smegenų iškritimu ir dauginiai skeveldriniais kaukolės pamato bei vidinės dalies kaulų lūžiais. Kiti sužalojimai: dešinės rankos alkūnės ir dilbio muštinės žaizdos, dešinio žastikaulio ir atviri dešinioji dilbio kaulų skeveldriniai lūžiai, dešinės pusės I, II, III, IV, šonkaulių lūžiai, kraujosruvos kaklo dešinės pusės raumenyse. Paviršiniai sužalojimai: smulkūs nubrozdinimai įdrėskimai ir kraujosruvos kaklo dešinės pusės odoje, kraujosruvos krūtinės ląstos kairės pusės odoje, smulkūs odos nubrozdinimai – įdrėskimai ir poodinės kraujosruvos kairės plaštakos II, III, IV, V, pirštų nugariniame paviršiuje, smulkūs paviršiniai odos nubrozdinimai dešinio kelio sąnario ir kairės blauzdos priekiniame paviršiuje. Visi sužalojimai padaryti eismo įvykio metu buka jėga per trumpą laiką, tikėtina sužalojimų seka – krūtinė, kairė plaštaka, dešinė ranka, galva. Galvos sužalojimas su kaukolės skliauto amputacija buvo mirtinas.

- Eismo įvykio metu S. R. sėdėjo automobilyje, prisisegęs saugos diržais, į ką rodo saugos diržų žymės krūtinės ląstoje. (1 t., b. l. 79-88)

Iš 2019-04-30 teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. G 700/2019(03) matyti, kad:

- I. U. nustatyti sužalojimai: pakauškaulio dešiniojo krumplio lūžis ir antrojo kaklo slankstelio lūžis dešinėje, galvos smegenų sukrėtimas, galvos skliauto ir veido kairės pusės kraujosrūvos, kairės akies junginės sužalojimas ir ragenos nubrozdinimas, pilvo sienos kraujosruvos bei kairės plaštakos žaizdos. Be to, įtartas dešinės pusės IX šonkaulio lūžimas.

- Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą eismo įvykio laiką ir aplinkybes, gavosi nuo sumušimo- atsitrenkimo į automobilio vidaus įrangos dalis. Stuburo kaklinės dalies trauma paaiškinama staigiu galvos atlošimu, kaklo sulenkimu bei sudurdymu. Kairės plaštakos žaizdas galėjo padaryti automobilio skardos, plastmasinių dalių skeveldros bei langų šukės. Pilvo sienos kraujosruvos ir galimai dešinės pusės IX šonkaulio lūžis galėjo atsirasti nuo saugos diržo poveikio.

- Vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punktu 7.1, I. U. sužalojimai priskiriami sužalojimams, sukėlusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą. (2t., b. l. 72-73)

Iš 2019-06-14 teismo medicinos tarnybos išvados Nr. T-N 902/2019(01) matyti, kad I. U. kraujyje rasta pėdsakų paracetamolio. Šlapime rasta paracetamolio, lidokaino, petidino. Kraujyje amfetaminų, kokaino, kokaino metabolitų, lidokaino, opiatų, petidino, etilo alkoholio nerasta. Šlapime amfetaminų, benzodiazepinų, kokaino, kokaino metabolitų, etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime opiatų, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties nerasta. (2t., b. l. 75)

2021 m. birželio 15-rugsėjo 13 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 85TPK-126/2021 nustatyta, kad po eismo įvykio – 2019-03-24 d., 18.30 val. iki pranešimo apie įvykį policijai 2019-03-25 d. 05.16 val. – I. U. buvo laikino psichikos sutrikimo – ūminės reakcijos į stresą – būsenoje. Dėl susiaurėjusios sąmonės ji negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir prasmės (arba aplinkos ir savo veiksmų) ir jų valdyti; nurodyta būklė galėjo paveikti I. U. sąmonę ir veiksmus; remiantis medicininiais dokumentais, I. U. galėjo būti praradusi sąmonę. Tikslai atsakyti, kiek tai truko, negali; ūminės reakcijos į stresą požymiai išdėstyti teismo psichiatrijos ekspertizės išvadoje; įvertinus teismo medicinos ekspertizės akte nurodytus I. U. sužalojimus ir nustatytą psichiatro diagnozę (ūminė reakcija į stresą) I. U. įvykio vietoje negalėjo adekvačiai suprasti įvykio aplinkybes, negebėjo suvokti aplinką ir priimti valinius sprendimus (t. 3 b. l. 151-156).

I. U. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltę pripažino visiškai. Kaltinamoji parodė, kad Taikos pr., ties Kairių g. važiavo pirmą kartą, šis kelias jai iki įvykio nebuvo žinomas, be to, nukentėjusysis (žuvęs automobilio keleivis) trukdė jai vairuoti: norėjo apkabinti, bandė pabučiuoti, blaškė jos dėmesį, atitraukdamas žvilgsnį nuo kelio. Tačiau dėl tokio keleivio elgesio I. U. nesiėmė atsargumo priemonių, t.y. nepasirinko saugaus automobilio greičio, nesustojo, ko pasėkoje nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė. Įvykio vietoje žuvo S. R..

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltę patvirtina aukščiau aprašytų įrodymų visuma, tai yra, liudytojų V. P. J., R. Ž. parodymai, eismo įvykio vietos, automobilio apžiūrų protokolai, bendrojo pagalbos centro išklotinė, specialisto išvada, kuri patvirtina, kad visi S. R. fiksuoti sužalojimai buvo padaryti eismo įvykio metu buka jėga per trumpą laiką, o galvos sužalojimas su kaukolės skliauto amputacija buvo mirtinas (t. 1 b. l. 79-88). Byloje nustatyta, kad I. U. pažeidė KET 9, 117, 119, 127 punktų reikalavimus ir tai tapo eismo įvykio kilimo priežastimi. I. U. KET pažeidžiantys veiksmai buvo būtina kilusių padarinių sąlyga ir šių padarinių priežastis. Taigi eismo saugumo taisykles pažeidžiantys kaltinamosios veiksmai turi tiesioginį priežastinį ryšį su kilusiais padariniais.

padarytas nusikaltimas neatsargus. Kaltinamoji, vairuodama padidinto pavojaus šaltinį – lengvąjį automobilį, turėjo pareigą įsitikinti eismo saugumu ir pagal savo asmenines savybes (amžių, vairavimo ir gyvenimišką patirtį) turėjo ir galėjo tai padaryti, todėl darytina išvada, kad nusikaltimą I. U. padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimas baigtas, nes atsirado inkriminuojamo straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai – žuvo žmogus.

Kadangi tarp kaltinamosios veikos ir kilusių pasekmių įrodytas priežastinis ryšys, teismas konstatuoja, kad I. U. kaltė įrodyta, jos padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 5 dalyje sudėties požymius, todėl kvalifikuota tinkamai.

Nors byloje nukentėjusiųjų atstovas Raimondas Kivylius nesutiko su tokia veikos kvalifikacija, keldamas klausimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281 straipsnio 6 dalyje ir BK 144 straipsnio, I. U. inkriminavimo, tačiau teismas, išanalizavęs byloje surinktų įrodymų visumą, t.y. pačios kaltinamosios parodymus, 2019-06-14 teismo medicinos tarnybos išvadą Nr. T-N 902/2019(01), teismo medicinos eksperto D. Tamašausko parodymus bei teismo psichiatrijos ekspertizės aktą, kuriame konstatuota, kad po įvykio I. U. įvykio vietoje negalėjo adekvačiai suprasti įvykio aplinkybes, negebėjo suvokti aplinką ir priimti valinius sprendimus, daro išvadą, kad šiuo atveju I. U. pagrįstai nebuvo inkriminuoti minėti BK straipsniai.