Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, laikinai einantis Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigas, Linas Šiukšta, susipažinęs su Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkės 2022 m. balandžio 8 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje, kurios teisminio proceso Nr. 1-01-1-12223-2019-5,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. 2022 m. balandžio 7 d. Klaipėdos apygardos teisme iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų gauta baudžiamoji byla su nuteistosios gynėjo ir nukentėjusiųjų atstovo apeliaciniais skundais dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo X pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui tenkinamas.

4. Pagal teismingumo taisykles baudžiamoji byla, kurioje paduoti apeliaciniai skundai dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžio, yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, tačiau Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 229 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančiame baudžiamosios bylos perdavimą iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, įtvirtinta, kad byla gali būti perduota nagrinėti kitam teismui, siekiant užtikrinti svarbius valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar teisingumo interesus.

5. Teisingumo interesai, be kita ko, reikalauja, kad baudžiamąją bylą išnagrinėtų nešališkas ir nepriklausomas teismas. Baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo prieš proceso dalyvius. Teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo.

6. Nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą dėl galimo Klaipėdos apygardos teismo teisėjų šališkumo subjektyviąja prasme, tačiau aplinkybė, kad nuteistoji X yra Klaipėdos apygardos teismo (duomenys neskelbtini), yra pakankamas pagrindas kilti abejonėms dėl galimo Klaipėdos apygardos teismo teisėjų šališkumo objektyviąja prasme. Todėl siekiant pašalinti bet kokias abejones bylą apeliacine tvarka nagrinėjančio teismo nešališkumu ir siekiant užtikrinti teisingumo interesus, konstatuotina, kad yra tikslinga baudžiamąją bylą, kurios teisminio proceso Nr. 1-01-1-12223-2019-5, perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui.

7. Atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 1 d. pažymoje dėl apygardų teismų darbo krūvio nagrinėjant baudžiamąsias bylas laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. padarytą išvadą, kad tarp apygardų teismų mažiausias darbo krūvis yra Klaipėdos apygardos teisme ir Panevėžio apygardos teisme, baudžiamoji byla, kurios teisminio proceso Nr. 1-01-1-12223-2019-5, perduotina nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, teisėjas, laikinai einantis Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigas,

nutaria:

baudžiamąją bylą, kurios teisminio proceso Nr. 1-01-1-12223-2019-5, iš Klaipėdos apygardos teismo perduoti nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.

laikinai einantis skyriaus pirmininko pareigas Linas Šiukšta