Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2945-661/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-10-28
Bylos Nr.: e2A-2945-661/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-22-3-00788-2024-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Alvydas Barkauskas (pran.), Inga Staknienė, Andrius Verikas
Ieškovas: M. B.
Atsakovas: S. G.

Civilinė byla Nr. e2A-2945-661/2025Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00788-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.4.4.3; 3.3.1.21

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikianti Kauno apygardos teismo vardu, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Ingos Staknienės ir Andriaus Veriko, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. B. patikslintą ieškinį atsakovei S. G. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Kėdainių rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo.

Šalies argumentai

2. Ieškovas M. B. patikslintu ieškiniu 2025-02-14 (DOK-19801) prašė nustatyti jo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi T. B., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką:

2.1. Iki šalių sūnus pradės lankyti priešmokyklinę ugdymo įstaigą : 1.1. Tėvas su vaiku bendrauja 1 kartą per mėnesį, pasiimant vaiką šeštadienį iš vaiko gyvenamosios vietos 10 val. ir pristatydamas vaiką į gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 19 val.; 1.2. Sekančią savaitę po to, kai tėvas su vaiku bendraus 1.1. p. nustatyta tvarka, tėvas su vaiku bendrauja: 1.2.1. pirmadienį pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos 7.45 val. ir pristatydamas į ugdymo įstaigą 8 val., taip pat tos pačios dienos 17 val. pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val.; 1.2.2. antradienį pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos 7.45 val. ir pristatydamas į ugdymo įstaigą 8 val., taip pat tos pačios dienos 17 val. pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 19 val.; 1.3. Apie konkrečią bendravimo savaitę informuojant atsakovę ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų iki pageidaujamo bendravimo laiko pradžios; 2.1. Tėvas su vaiku bendrauja kiekvienais kalendoriniais metais per Šv. Kūčias, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 16 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val.; 2.2. Tėvas su vaiku bendrauja kiekvienais kalendoriniais metais per Šv. Kalėdas, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos gruodžio 25 d. 10 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 14 val.; 2.3. Tėvas su vaiku bendrauja kiekvienais kalendoriniais metais per Šv. Velykas, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos Šv. Velykų pirmos dienos 10 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 14 val.; 2.4. Tėvas su vaiku bendrauja kiekvienais metais per rudens atostogas pirmąją atostogų dalį (pirmas tris dienas). Savaitę prieš atostogas yra taikoma 1.1. – 1.2. punktuose nustatyta tvarka, tačiau į gyvenamąją vietą vaikas grąžinamas ne sekmadienį, kaip numatyta 1.2.2. punkte, o trečią atostogų dieną pristatant į jo lankomą ugdymo įstaigą 8 val.; 2.5. Tėvas su vaiku bendrauja kiekvienais neporiniais kalendoriniais metais pirmąją moksleivių žiemos (Kalėdų) atostogų savaitę, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos pirmos atostogų dienos (gruodžio 27 d.) 10 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą sausio 1 d. 18 val. Atitinkamai kiekvienais poriniais metais šias dienas vaikas praleidžia su mama; 2.6. Tėvas su vaiku bendrauja kiekvienais poriniais kalendoriniais metais antrąją moksleivių žiemos (Kalėdų) atostogų savaitę, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos sausio 1 d. 10 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą paskutinės moksleivių žiemos (Kalėdų) atostogų dienos 18 val. Atitinkamai kiekvienais neporiniais metais šias dienas vaikas praleidžia su mama; 2.7. Tėvas su vaiku bendrauja kiekvienais kalendoriniais metais per moksleivių žiemos atostogas pirmąją atostogų dalį (pirmas tris dienas). Savaitę prieš atostogas yra taikoma 1.1. – 1.2. punktuose nustatyta tvarka, tačiau į gyvenamąją vietą vaikas grąžinamas ne sekmadienį, kaip numatyta 1.2.2. punkte, o trečią atostogų dieną pristatant į jo lankomą ugdymo įstaigą 8 val.; 2.8. Tėvas su vaiku bendrauja kiekvienais kalendoriniais metais per moksleivių pavasario (Velykų) atostogas pirmąją atostogų dalį (pirmas tris dienas). Savaitę prieš atostogas yra taikoma 1.1. – 1.2. punktuose nustatyta tvarka, tačiau į gyvenamąją vietą vaikas grąžinamas ne sekmadienį, kaip numatyta 1.2.2. punkte, o trečią atostogų dieną pristatant į jo lankomą ugdymo įstaigą 8 val.; 2.9. Vasaros laikotarpiu tėvas su vaiku bendrauja kiekvieną vasaros mėnesį po 14 dienų nepertraukiamai. Vaikas iš gyvenamosios vietos paimamas pirmos atostogų dienos 10 val. ir grąžinamas į gyvenamąją vietą paskutinės atostogų dienos 18 val. Konkretus šių atostogų laikas turi būti šalių suderintas ne vėliau, kaip prieš 1 (vieną) mėnesį iki numatomų atostogų pradžios. Jeigu tėvų pageidaujamas su vaiku praleisti atostogų laikas sutampa, poriniais metais pirmenybė teikiama mamos, neporiniais – tėvo pasirinkimui; 3.1. Tėvas su vaiku bendrauja per vaiko gimtadienius kiekvienais neporiniais kalendoriniais metais, gimtadienio dienos išvakarėse pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams, arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, iš gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą sekančią po gimtadienio dieną į jo gyvenamąją vietą 18 val. Atitinkamai kiekvienais poriniais metais vaiko gimtadienius vaikas praleidžia su mama;

2.2. Sūnui pradėjus lankyti priešmokyklinę ugdymo įstaigą prašoma nustatyti, kad: 4.1. Tėvas su vaiku bendrauja vieną savaitgalį per mėnesį, penktadienį pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams, arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, iš gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 19.30 val.; 4.2. Tą pačią savaitę, kai tėvas su vaiku bendraus 4.1. p. nustatyta tvarka, tėvas bendrauja su vaiku ir darbo dienomis, pirmadienį pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams, arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, iš gyvenamosios vietos 16 val. ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą tos pačios dienos vakare po 4 val. bendravimo, taip pat trečiadienį, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams, arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, iš gyvenamosios vietos 16 val. ir grąžindamas į vaiką tos pačios savaitės ketvirtadienį ryte į ugdymo įstaigą iki prasidedant ugdymo užsiėmimams, arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, į gyvenamąją vietą 18 val.; 5.1. Tėvas su vaiku bendrauja kiekvienais neporiniais metais per rudens atostogas. Savaitę prieš atostogas yra taikoma 4.1. – 4.2. punkte nustatyta tvarka, tačiau į gyvenamąją vietą vaikas grąžinamas ne sekmadienį, kaip numatyta 4.1. punkte, o paskutinės atostogų dienos 18 val. Atitinkamai kiekvienais poriniais metais rudens atostogas vaikas praleidžia su mama; 5.2. Tėvas su vaikau bendrauja kiekvienais poriniais kalendoriniais metais per katalikiškas Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas bei pirmąją Kalėdų atostogų savaitę. Savaitę prieš atostogas yra taikoma 4.1. – 4.2. punkte nustatyta tvarka, tačiau į gyvenamąją vietą vaikas grąžinamas ne sekmadienį, kaip numatyta 4.1. punkte, o gruodžio 31 d. 18 val. Atitinkamai kiekvienais neporiniais metais per katalikiškas Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas bei pirmąją Kalėdų atostogų savaitę vaikas praleidžia su mama; 5.3. Tėvas su vaiku bendrauja kiekvienais neporiniais kalendoriniais metais antrąją Kalėdų atostogų savaitę, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 17 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą paskutinės Kalėdų atostogų dienos 18 val. Atitinkamai kiekvienais poriniais metais šias dienas vaikas praleidžia su mama; 5.4. Tėvas su vaiku bendrauja kiekvienais poriniais kalendoriniais metais per katalikiškas Šv. Velykas bei Pavasario atostogas. Savaitę prieš atostogas yra taikoma 4.1. – 4.2. punkte nustatyta tvarka, tačiau į gyvenamąją vietą vaikas grąžinamas ne sekmadienį, kaip numatyta 4.1. punkte, o paskutinės Pavasario atostogų dienos 18 val. Atitinkamai kiekvienais neporiniais metais per katalikiškas Šv. Velykas bei Pavasario atostogas vaikas praleidžia su mama; 5.5. Vasaros laikotarpiu tėvas su vaiku bendrauja kiekvieną vasaros mėnesį po 7 dienas nepertraukiamai. Savaitę prieš atostogas yra taikoma 4.1. – 4.2. punkte nustatyta tvarka, tačiau į gyvenamąją vietą vaikas grąžinamas ne sekmadienį, kaip numatyta 4.1. punkte, o paskutinės šalių suderintos atostogų dienos 18 val. Konkretus šių atostogų laikas turi būti šalių suderintas ne vėliau, kaip prieš 1 (vieną) mėnesį iki numatomų atostogų pradžios. Jeigu tėvų pageidaujamas su vaiku praleisti atostogų laikas sutampa, poriniais metais pirmenybė teikiama mamos, neporiniais – tėvo pasirinkimui; 6.1. Jeigu vaiko gimtadienis yra darbo dieną, tėvas su vaiku bendrauja per vaiko gimtadienius kiekvienais neporiniais kalendoriniais metais, gimtadienio dieną pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams, arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, iš gyvenamosios vietos 18 val. ir sekančią dieną grąžindamas vaiką į ugdymo įstaigą iki prasidedant ugdymo užsiėmimams, arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, į gyvenamąją vietą 18 val. Atitinkamai kiekvienais poriniais metais vaiko gimtadienius vaikas praleidžia su mama; 6.2. Jeigu vaiko gimtadienis yra ne darbo diena, tėvas su vaiku bendrauja per vaiko gimtadienius kiekvienais neporiniais kalendoriniais metais, tos savaitės, kuomet išpuola gimtadienio diena, penktadienį pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams, arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, iš gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 19.30 val. Atitinkamai kiekvienais poriniais metais tos savaitės, kuomet išpuola gimtadienio diena, savaitgalį vaikas praleidžia su mama.

Šalies argumentai

2.3. Ieškovas taip pat prašė nustatyti, kad visos bendravimo tvarkos apimtyje tėvas savo bendravimo su vaiku metu turi teisę vykti su vaiku į užsienį be atskiro motinos sutikimo, apie planuojamas atostogas užsienyje informavęs vaiko mamą aukščiau nurodyta tvarka. Vaiko motina įpareigojama perduoti tėvui vaiko asmens dokumentus, kuriuos tėvas kartu su vaiku grąžina paskutinę bendravimo dieną. Taip pat motina perduoda tėvui reikiamus vaiko drabužius, kitus vaikų asmeninius daiktus, reikalingus buvimui ar išvykai su tėvu bei gydytojo vaikui priskirtus vaistus, jeigu pastarasis serga ir suteikia visą būtiną informaciją apie vaikui paskirtą gydymą ir gydytojų rekomendacijas. Taip pat reikalaujama, kad atsakovė būtų įpareigota ieškovui apmokėti dalį jo kelionės Klaipėda - Kėdainiai - Klaipėda išlaidų ne vėliau, kaip per 5 kalendorines dienas nuo išlaidas patvirtinančių įrodymų (kelionės bilietai, kuro kvitai) pateikimo.

Atsiliepimas

3. Atsakovė S. G. atsiliepime į ieškinį 2024-11-26 (DOK-140071) nurodė, kad su jo reikalavimais nesutinka. Prašė nustatyti, kad ieškovas lankytų sūnų kuo rečiau.

4. Teismo posėdyje ieškovas prašė tenkinti patikslintą ieškinį. Paaiškino, kad 2-3 metus vedė bendrą ūkį su atsakove. Nuo 2024 m. sausio mėnesio nebeveda bendro ūkio. Jiems išsiskyrus, jis išvyko gyventi į Klaipėdą, kur buvo įsigijęs butą. Ieškovo sūnui iš pirmosios santuokos yra 13 metų, jis gerai sutaria su savo broliu T.. Ieškovas turi savo įmonę, kuri teikia statybų paslaugas. Jis visus darbo reikalus tvarko telefonu, nuotoliniu būdu, todėl darbo funkcijų atlikimas, būnant su sūnumi, netrukdo. Kai atvyksta į Kėdainius susitikti su sūnumi, naudojasi trumpalaikės nuomos paslaugomis. Apsistoti pas savo tėvus ar giminaičius neturi galimybių. Kai su sūnumi vyksta į Klaipėdą praleisti vaiko atostogas ar savaitgalį, kelionę derina su vaiko pietų miegu, kad jis kelionės metu miegotų. Vaikas priprato prie tokio bendravimo režimo, su juo jaučiasi gerai, vyksta noriai, pažįsta butą Klaipėdoje ir butą, kuriame apsistoja laikinai Kėdainiuose. Su vaiku buvimo metu žaidžia, užsiima ugdomąja veikla, lankosi baseine, muziejuje. Nėra sulaukęs pastabų dėl vaiko elgesio darželyje. Rūpinasi kaip sekasi vaikui darželyje, lankosi šventėse. Turi namuose vaistų, termometrą, jei kartais sūnus susirgtų. Klaipėdoje jam teikiamos vaiko teisių apsaugos specialistų paslaugos, jie lankosi namuose, pakonsultuoja.

Šalies argumentai

5. Teismo posėdyje atsakovė nurodė, kad sutinka su patikslintame ieškinyje prašoma nustatyti bendravimo tvarka iki sūnus lanko priešmokyklinę įstaigą 1.1, 1.3 punktais. Su 1.2.1 punkto sąlyga nesutinka, nes 16.30 – 17.20 val. vaikas lanko muzikos mokyklą. Su 1.2.2 punktu nesutinka, nes vaikas tuo metu nelankytų darželio, dėl ko nukentėtų lankomumas, kuris yra svarbus grupės parinkimui. Be to, vaikui labai patinka darželyje, jam reikia draugų. Dėl bendravimo švenčių ir atostogų metu nesutinka, nes nežino kaip galės prisiderinti prie siūlomo grafiko. Vaikas šiuo metu yra per mažas būti per atostogas dvi savaites be mamos. Šiuo metu vaikas po ilgesnio buvimo su tėvu grįžta, būdamas irzlus. Jis nori rutinos. Dėl streso vaikas ėmė dažniau šlapintis. Galėtų būti 3-4 dienas be mamos. Nesutinka dėl bendravimo tvarkos per vaiko gimtadienį, nes abu jos vaikai gimę tą pačią dieną ir visada brolių gimtadieniai švenčiami kartu. Su siūloma bendravimo tvarka vaikui pradėjus lankyti mokyklą sutinka, su sąlyga, kad bus atsižvelgiama į vaiko nuomonę. Mano, kad vaikas su tėvu galėtų vykti į užsienį tik vaikui sulaukus mokyklinio amžiaus, kai, reikalui esant, galėtų pats susisiekti su mama, tiek ji su vaiku. Kategoriškai nesutinka apmokėti ieškovui jo kelionės išlaidas, vykstant pasimatyti su vaiku iš Klaipėdos. Tam ji neturi pinigų, nes viena augina du vaikus. Ieškovas ėmė nuomotis butą Klaipėdoje tam, kad galėtų apsistoti, kai nuvykdavo bendrauti su sūnumi iš ankstesnių santykių. Vėliau šį butą nusipirko.

6. Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad ieškovui taikoma atvejo vadyba nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio, atsakovei atvejo vadyba taikyta iki 2024 m. spalio mėnesio. Ieškovo buities sąlygos yra tinkamos vaikui. Ikimokyklinio ugdymo įstaigose atostogos vaikams nenumatytos, išskyrus tėvų atostogų metu. Vasaros metu yra jungiamos vaikų grupės. T. B. yra per mažas, kad galėtų išreikšti savo nuomonę. 2024-08-14 tarnybos skyriaus specialistui lankantis pas M. B. kartu buvo ir vaikas. Specialistas pastebėjo artimą tėvo ir sūnaus ryšį, vaikas buvo nedrąsus, buvo tėvui ant rankų, vaiko rūbai buvo švarūs. Nėra aplinkybių, dėl kurių reikėtų riboti tėvo bendravimą su sūnumi, todėl nustatytinas maksimalus bendravimas, suderintas su vaiko interesais. Pagal prašomą nustatyti bendravimo tvarką vaikui lankant ikimokyklinio ugdymo įstaigą, tvarka darbo dienomis atitiktų vaiko interesus, jeigu tėvas užtikrintų ugdymo proceso nepertraukiamumą ir būrelių lankymą. Vaikas yra per mažas praleisti nepertraukiamai 14 dienų be mamos, galbūt turėtų būti taikomas pereinamasis laikotarpis. Prašoma nustatyti bendravimo tvarka, kai vaikas lankys mokyklą, atitinka vaiko interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Kauno miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 30 d. patikslintą ieškinį patenkino iš dalies.

8. Teismas nustatė ieškovo M. B. bendravimo su sūnumi T. B. tvarką, pagal kurią M. B. turi teisę bendrauti su sūnumi T. B. kol T. B. lankys ikimokyklinio ugdymo įstaigą:

8.1. antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį, pasiimant vaiką penktadienį po darželio ir (ar) būrelio užsiėmimų iš ugdymo įstaigos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val.;

8.2. paskutinio mėnesio savaitgalio savaitę, pasiimant vaiką trečiadienį po darželio ir (ar) būrelio užsiėmimų iš ugdymo įstaigos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val., įpareigojant M. B. kreiptis į darželio administraciją išsiaiškinti, kokias užduotis vaikas turėtų atlikti per dvi dienas (ketvirtadienį ir penktadienį), kai nelankys darželio bei įpareigojant M. B. užtikrinti vaiko dalyvavimą šiomis dviem dienomis vyksiančiuose darželio visuotiniuose renginiuose (jeigu tokie vyktų);

8.3. kiekvienais lyginiais metais Šv. Kūčių dieną, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 12.00 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą pirmąją Šv. Kalėdų dieną 12.00 val.;

8.4. kiekvienais nelyginiais metais per Šv. Kalėdas, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmąją Šv. Kalėdų dieną 12.00 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą antrąją Šv. Kalėdų 12.00 val.;

8.5. kiekvienais lyginiais metais per Šv. Velykas, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmąją Šv. Velykų dieną 10.00 val. ir grąžinant vaiką tą pačią dieną 19.00 val.;

8.6. kiekvienais nelyginiais metais per Šv. Velykas, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos antrąją Šv. Velykų dieną 10.00 val. ir grąžinant vaiką tą pačią dieną 19.00 val.

8.7. Per T. B. rudens atostogas tokia tvarka:

8.7.1. jeigu rudens atostogos prasideda spalio mėnesio paskutinėmis dienomis, einančiomis po paskutinio spalio mėnesio savaitgalio, M. B. turi teisę bendrauti su sūnumi, prieš tai taikant Teismo sprendimo 1.2 punkto tvarką, grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą atostogų savaitės trečiadienį 19.00 val.;

8.7.2. jeigu rudens atostogos vyksta lapkričio mėnesio savaitę, einančią prieš antrąjį mėnesio savaitgalį, ieškovas turi teisę bendrauti su sūnumi, pasiimdamas vaiką ketvirtadienį iš jo gyvenamosios vietos 8.00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val.

8.8. M. B. turi teisę bendrauti su sūnumi Šv. Kalėdų atostogų metu:

8.8.1. kiekvienais lyginiais metais pirmąją atostogų savaitę, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos gruodžio 27 d., 10.00 val. ir grąžindamas sausio 1 d. 18.00 val.;

8.8.2. kiekvienais nelyginiais metais antrąją atostogų savaitę, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos sausio 1 d., 10.00 val. ir grąžindamas vaiką paskutinės atostogų dienos 18.00 val.

8.9. Per T. B. žiemos atostogas tokia tvarka:

8.9.1. jeigu žiemos atostogos prasideda vasario mėnesio savaitę, einančią prieš antrąjį mėnesio savaitgalį, M. B. turi teisę bendrauti su sūnumi, pasiimdamas vaiką ketvirtadienį iš jo gyvenamosios vietos 8.00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val.;

8.9.2. jeigu žiemos atostogos prasideda vasario mėnesio savaitę, einančią po antrojo mėnesio savaitgalio, M. B. turi teisę bendrauti su sūnumi, pasiimdamas vaiką penktadienį po darželio ir (ar) būrelio užsiėmimų iš ugdymo įstaigos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą trečiadienį 19.00 val.

8.10. Per T. B. pavasario atostogas M. B. turi teisę bendrauti su vaiku tokia tvarka:

8.10.1. jeigu pavasario atostogos prasideda savaitę, einančią prieš antrąjį mėnesio savaitgalį, M. B. turi teisę bendrauti su sūnumi, pasiimdamas vaiką ketvirtadienį iš jo gyvenamosios vietos 8.00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val.;

8.10.2. jeigu pavasario atostogos prasideda paskutinio mėnesio savaitgalio savaitę, M. B. turi teisę bendrauti su sūnumi, pasiimant vaiką trečiadienį iš jo gyvenamosios vietos 8.00 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val.;

8.10.3. jeigu pavasario atostogos vyksta kitomis mėnesio savaitėmis, M. B. turi teisę bendrauti su vaiku, lyginiais metais, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos antradienį 8.00 val. ir grąžindamas ketvirtadienį 19.00 val., nelyginiais metais, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos antrąją Šv. Velykų dieną 10.00 val. ir grąžindamas vaiką ketvirtadienį 19.00 val.

8.11. Per T. B. vasaros atostogas M. B. turi teisę bendrauti su vaiku tokia tvarka:

8.11.1. 2025 m.: birželio mėnesį nepertraukiamai septynias dienas, liepos mėnesį nepertraukiamai dešimt dienų ir rugpjūčio mėnesį nepertraukiamai 14 dienų. Šiais vasaros mėnesiais taikoma ši, o ne 1.1. ir 1.2. (Teismo sprendimo) punktuose numatyta tvarka.

8.11.2. 2026 m. ir vėlesniais metais kol šalių sūnus pradės lankyti mokyklą: birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais po 14 dienų nepertraukiamai. Visą šį laiką ieškovas privalo užtikrinti sūnaus galimybes bendrauti su atsakove telefonu ar vaizdo skambučiais.

8.11.3. Apie ketinimą pasiimti vaiką nurodytiems laikotarpiams M. B. įpareigojamas informuoti S. G. ne vėliau nei prieš 30 dienų.

8.11.4. Šiais vasaros atostogų laikotarpiais M. B. privalo užtikrinti sūnaus galimybes bendrauti su S. G. telefonu ar vaizdo skambučiais.

8.12. M. B. turi teisę bendrauti su sūnumi sūnaus gimtadienio dieną tokia tvarka:

8.12.1. jeigu sūnaus gimimo diena nesutampa su Teismo sprendimo 1.2 punkte numatyta tvarka, nuo 17.30 val., pasiimdamas vaiką atitinkamai iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos (priklausomai nuo to, kokia savaitės diena) ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą 19.00 val.

8.12.2. jeigu sūnaus gimimo diena sutampa su Tesimo sprendimo 1.2 punkte numatytomis dienomis, kai vaikas bendrauja su tėvu, M. B. įpareigojamas užtikrinti, kad sūnaus gimtadienio dieną vaikas praleistų su motina nuo 17.30 val. iki 19.00 val.

9. Teismas nustatė ieškovo M. B. bendravimo su sūnumi T. B. tvarką, pagal kurią M. B. turi teisę bendrauti su sūnumi T. B. kol T. kai T. B. pradės lankyti mokyklinio ugdymo įstaigą:

9.1. vieną savaitgalį per mėnesį, penktadienį pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams ir (ar) popamokinei veiklai, arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, iš gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 19.30 val.;

9.2. tą pačią savaitę, kai tėvas su vaiku bendraus Teismo sprendimo 2.1 punkte nustatyta tvarka, tėvas bendrauja su vaiku ir darbo dienomis, pirmadienį pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams ir (ar) popamokinei veiklai, arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, iš gyvenamosios vietos 16 val. ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą tos pačios dienos vakare po 4 val. bendravimo, taip pat trečiadienį, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams ir (ar) popamokinei veiklai, arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, iš gyvenamosios vietos 16 val. ir grąžindamas į vaiką tos pačios savaitės ketvirtadienį ryte į ugdymo įstaigą iki prasidedant ugdymo užsiėmimams, arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, į gyvenamąją vietą 18 val.;

9.3. kiekvienais neporiniais metais per rudens atostogas. Savaitę prieš atostogas yra taikoma Teismo sprendimo 2.1. – 2.2. punkte nustatyta tvarka, tačiau į gyvenamąją vietą vaikas grąžinamas ne sekmadienį, kaip numatyta Teismo sprendimo 2.1. punkte, o paskutinės atostogų dienos 18 val. Atitinkamai kiekvienais poriniais metais rudens atostogas vaikas praleidžia su mama;

9.4. kiekvienais poriniais kalendoriniais metais per katalikiškas Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas bei pirmąją Kalėdų atostogų savaitę. Savaitę prieš atostogas yra taikoma 2.1. – 2.2. punkte nustatyta tvarka, tačiau į gyvenamąją vietą vaikas grąžinamas ne sekmadienį, kaip numatyta 2.1. punkte, o gruodžio 31 d. 18 val. Atitinkamai kiekvienais neporiniais metais per katalikiškas Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas bei pirmąją Kalėdų atostogų savaitę vaikas praleidžia su mama;

9.5. kiekvienais neporiniais kalendoriniais metais antrąją Kalėdų atostogų savaitę, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 17 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą paskutinės Kalėdų atostogų dienos 18 val. Atitinkamai kiekvienais poriniais metais šias dienas vaikas praleidžia su mama;

9.6. kiekvienais poriniais kalendoriniais metais per katalikiškas Šv. Velykas bei pavasario atostogas. Savaitę prieš atostogas yra taikoma Teismo sprendimo 2.1. – 2.2. punkte nustatyta tvarka, tačiau į gyvenamąją vietą vaikas grąžinamas ne sekmadienį, kaip numatyta Teismo sprendimo 2.1. punkte, o paskutinės pavasario atostogų dienos 18 val. Atitinkamai kiekvienais neporiniais metais per katalikiškas Šv. Velykas bei pavasario atostogas vaikas praleidžia su mama;

9.7. vasaros laikotarpiu tėvas su vaiku bendrauja kiekvieną vasaros mėnesį po 7 dienas nepertraukiamai. Savaitę prieš atostogas yra taikoma Teismo sprendimo 2.1. – 2.2. punkte nustatyta tvarka, tačiau į gyvenamąją vietą vaikas grąžinamas ne sekmadienį, kaip numatyta 2.1. punkte, o paskutinės šalių suderintos atostogų dienos 18 val. Konkretus šių atostogų laikas turi būti šalių suderintas ne vėliau, kaip prieš 1 (vieną) mėnesį iki numatomų atostogų pradžios. Jeigu tėvų pageidaujamas su vaiku praleisti atostogų laikas sutampa, poriniais metais pirmenybė teikiama mamos, neporiniais – tėvo pasirinkimui;

9.8. jeigu vaiko gimtadienis yra darbo dieną, tėvas su vaiku bendrauja per vaiko gimtadienius kiekvienais neporiniais kalendoriniais metais, gimtadienio dieną pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams ir (ar) popamokinei veiklai, arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, iš gyvenamosios vietos 18 val. ir sekančią dieną grąžindamas vaiką į ugdymo įstaigą iki prasidedant ugdymo užsiėmimams, arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, į gyvenamąją vietą 18 val. Atitinkamai kiekvienais poriniais metais vaiko gimtadienius vaikas praleidžia su mama;

9.9. jeigu vaiko gimtadienis yra ne darbo diena, tėvas su vaiku bendrauja per vaiko gimtadienius kiekvienais neporiniais kalendoriniais metais, tos savaitės, kuomet yra gimtadienio diena, penktadienį pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams, arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, iš gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 19.30 val. Atitinkamai kiekvienais poriniais metais tos savaitės, kuomet yra gimtadienio diena, savaitgalį vaikas praleidžia su mama.

9.10. Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku neribotai telefonu, sms žinutėmis, kitomis ryšio priemonėmis (Skype).

10. Teismas taip pat nusprendė kad:

10.1. T. B. sulaukus 7 metų amžiaus, M. B. turi teisę savo bendravimo su T. B. metu vykti su vaiku į užsienį be atskiro S. G. sutikimo, apie planuojamas atostogas užsienyje informavęs S. G. ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki išvykimo. S. G. įpareigojama perduoti M. B. vaiko asmens tapatybės dokumentą, kurį M. B. įpareigojamas kartu su vaiku grąžinti paskutinę bendravimo dieną. S. G. įpareigojama perduoti M. B. reikiamus vaiko drabužius, kitus asmeninius daiktus, reikalingus kelionei į užsienį bei gydytojo vaikui priskirtus vaistus, jeigu tokie yra, ir perduoti gydytojo rekomendacijas dėl galimybės vaikui keliauti ligos atveju.

10.2. Patvirtinta bendravimo tvarka gali būti keičiama šalių bendru sutarimu, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes (vaiko ligas, būrelius, žinių patikrinimą ugdymo įstaigose, renginius, kuriuose vaikas turi dalyvauti, ekskursijas, tėvo ar motinos ligas, atostogas).

10.3. Dėl objektyvių priežasčių, susijusių su vaiko interesais, negalint įgyvendinti nustatytos tvarkos, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo.

11. Teismas dėl bylinėjimosi išlaidų nusprendė: priteisti iš atsakovės S. G. ieškovui M. B. 54,50 Eur žyminio mokesčio, 1575 Eur atstovavimo išlaidų; priteisti iš ieškovo M. B. atsakovei S. G. 725 Eur atstovavimo išlaidų.

12. Teismas nurodė, kad:

12.1. Esminis ginčas byloje kilęs dėl patikslinto ieškinio reikalavimo nustatyti ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką darbo dienomis ir savaitgaliais (patikslinto ieškinio 1 punktas). Ieškovo prašoma nustatyti tvarka per mėnesį apima nepertraukiamai beveik 8 dienas bendravimo su vaiku, kurių metu vaikas tris dienas iš eilės nelankytų darželio (nuo trečiadienio iki penktadienio), tėvas bendrautų su vaiku du savaitgalius iš eilės. Tam įgyvendinti ieškovas turėtų trims naktims nuomoti būstą Kėdainiuose bei du kartus vykti iš Klaipėdos į Kėdainius ir atgal (šeštadienį į Kėdainius, antradienį atgal į Klaipėdą, sekmadienį parvežti vaiką į Kėdainius ir vykti atgal į Klaipėdą).

12.2. Šioje situacijoje svarbu ne tik užtikrinti vaiko ir tėvo teisę bendrauti vienam su kitu, tačiau ir nepažeisti vaiko teisės į ugdymą. Nors ieškovui ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas neturi didelės reikšmės, tai nereiškia, kad toks tėvo požiūris netaps žalingas vaikui artimoje ateityje, kai jis pradės lankyti mokyklą, kur vaikai turi ateiti jau turėdami tam tikrus išugdytus gebėjimus pagrindinėse mokymosi srityse. Taip pat ne mažiau svarbus ir vaiko talentų bei pomėgių ugdymas.

12.3. Pagrįsti atsakovės atstovo argumentai, kad tam tikri ieškovo siūlomi bendravimo tvarkos punktai – konkrečiai 1.2.1, 1.2.2 papunkčiai, nėra naudingi, o ir ekonomiškai netikslingi. Ieškovas būtų Kėdainiuose ir patirtų nuomos išlaidas (atsižvelgiant į tai, kad turi skolinių įsipareigojimų, dar vieną nepilnametį išlaikytinį, planuoja varžytynėse įsigyti dar vieną butą, kam reikia pinigų) tam, kad pirmadienį ir antradienį pabūtų su vaiku ryte po 15 min. ir nuvežtų jį į darželį bei 2,5 valandos po darželio užsiėmimų ir būrelio pabūtų su vaiku pirmadienio vakare. Kartu tai sukeltų ir nereikalingą sumaištį vaiko rutinoje.

12.4. Patikslinto ieškinio 1 punkte nedetalizuojami konkretūs savaitgaliai, kuriais vaikas būtų su tėvu, ieškovas informuotų atsakovę ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų iki pageidaujamo laiko pradžios. Toks reikalavimas nėra aiškiai apibrėžtas, jis suponuoja situaciją, kad atsakovės šeimos planai taptų priklausomi nuo to, kada ieškovas praneštų apie jo norimus pasiimti vaiką savaitgalius. Atsižvelgiant į tai, kaip šalys viena su kita bendravo viso bylos nagrinėjimo metu, šis reikalavimas būtų sunkiai įgyvendinamas dėl itin priešiškų šalių santykių.

12.5. Taigi ieškovas turi teisę bendrauti su sūnumi T. B.: 1) antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį, pasiimant vaiką penktadienį po darželio ir (ar) būrelio užsiėmimų iš ugdymo įstaigos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val.; 2) paskutinio mėnesio savaitgalio savaitę, pasiimant vaiką trečiadienį po darželio ir (ar) būrelio užsiėmimų iš ugdymo įstaigos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val., įpareigojant ieškovą kreiptis į darželio administraciją išsiaiškinti, kokias užduotis vaikas turėtų atlikti per dvi dienas (ketvirtadienį ir penktadienį), kai nelankys darželio bei įpareigojant ieškovą užtikrinti vaiko dalyvavimą šiomis dviem dienomis vyksiančiuose darželio visuotiniuose renginiuose (jeigu tokie vyktų).

12.6. Pagal tokią tvarką ieškovas bendrautų su sūnumi 7 dienas per mėnesį, du savaitgalius. Vaikas per mėnesį nelankytų darželio dvi dienas (išskyrus atvejus, kai tomis dienomis vyktų darželio visuotiniai renginiai). Vaiko ugdymo nepertraukiamumas bus užtikrintas, ieškovui nustatant privalomą pareigą bendrauti su darželio administracija, kad per šias dvi dienas būtų įgyvendinama ugdymo programa. Ieškovas išvengtų ar iš esmės sumažintų būsto nuomos Kėdainiuose išlaidas, nes tam nebebūtų arba iš esmės sumažėtų poreikis. Kelionių į Klaipėdą ir atgal išvengti nepavyks dėl objektyvios priežasties, tačiau dėl to neturi nukentėti mažamečio vaiko interesai.

12.7. Ieškovas turi teisę bendrauti su sūnumi per vaiko rudens atostogas tokia tvarka: 1) jeigu rudens atostogos prasideda spalio mėnesio paskutinėmis dienomis, einančiomis po paskutinio spalio mėnesio savaitgalio, ieškovas turi teisę bendrauti su sūnumi, prieš tai taikant 2 punkto tvarką, grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą atostogų savaitės trečiadienį 19.00 val.; 2) jeigu rudens atostogos vyksta lapkričio mėnesio savaitę, einančią prieš antrąjį mėnesio savaitgalį, ieškovas turi teisę bendrauti su sūnumi, pasiimdamas vaiką ketvirtadienį iš jo gyvenamosios vietos 8.00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val.

12.8. Ieškovas turi teisę bendrauti su sūnumi Šv. Kalėdų atostogų metu: 1) kiekvienais lyginiais metais pirmąją atostogų savaitę, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos gruodžio 27 d., 10.00 val. ir grąžindamas sausio 1 d. 18.00 val.; 2) kiekvienais nelyginiais metais antrąją atostogų savaitę, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos sausio 1 d., 10.00 val. ir grąžindamas vaiką paskutinės atostogų dienos 18.00 val.

Šalies argumentai

12.9. Ieškovas prašė nustatyti, kad jis bendrauja su vaiku kiekvieną vasaros mėnesį nepertraukiamai po 14 dienų. Atsakovė ir išvadą teikiančios institucijos atstovė išreiškė abejones dėl šio reikalavimo, manydamos, kad vaikas yra per mažas būti 14 dienų be mamos ir tai gali sukelti vaikui nerimą. Išvadą teikiančios institucijos atstovė pagrįstai pažymėjo, kad turėtų būti taikomas pereinamasis laikotarpis. Todėl teismas 2025 m. taikė pereinamąjį laikotarpį, nustatant, kad ieškovas turi teisę bendrauti su sūnumi: birželio mėnesį nepertraukiamai septynias dienas, liepos mėnesį nepertraukiamai dešimt dienų ir rugpjūčio mėnesį nepertraukiamai 14 dienų. Šiais vasaros mėnesiais taikoma ši, o ne 1, 2 punkte numatyta tvarka. Apie ketinimą pasiimti vaiką nurodytiems laikotarpiams ieškovas įpareigojamas informuoti atsakovę ne vėliau nei prieš 30 dienų, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė turėtų teisę planuoti savo vasaros atostogas. 2026 m. ir vėlesniais metais kol šalių sūnus pradės lankyti mokyklą, ieškovas turi teisę bendrauti su sūnumi birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais po 14 dienų nepertraukiamai. Visą šį laiką ieškovas privalo užtikrinti sūnaus galimybes bendrauti su atsakove telefonu ar vaizdo skambučiais.

12.10. Atsakovė teismo posėdyje iš esmės neprieštaravo ieškovo patikslintame ieškinyje prašomai nustatyti bendravimo tvarkai, kai vaikui pradės lankyti mokyklą, todėl šis patikslinto ieškinio reikalavimas buvo patenkintas.

12.11. Ieškovas prašė nustatyti, kad visos bendravimo tvarkos apimtimi turėtų teisę be atskiro atsakovės sutikimo vykti su vaiku į užsienį, apie tai informuojant atsakovę prieš vieną mėnesį. Atsakovė su šiuo reikalavimu sutiko iš dalies – konkrečiai tik tada, kai vaikas sulauks mokyklinio amžiaus ir pradės lankyti mokyklą. Taigi teismas nusprendė, kad T. B. sulaukus 7 metų amžiaus, ieškovas turi teisę vykti su vaiku į užsienį be atskiro atsakovės sutikimo, apie planuojamas atostogas užsienyje informavęs vaiko mamą ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki išvykimo.

12.12. Ieškovas prašė įpareigoti atsakovę atlyginti dalį jo kelionės Klaipėda-Kėdainiai-Klaipėda išlaidų. Teismas sprendė, kad ieškovas, savo vaikų motinoms nurodydamas skirtingus gyvenamosios vietos adresus, neturi teisės reikalauti, kad jos ar viena iš jų atlygintų jo kelionių, atliekamų kartu ir kitais jo asmeniniais reikalais, išlaidas. Be to, teismas nurodė, kad atsakovės finansinė padėtis taip pat nesudarytų pagrindo tenkinti šį reikalavimą, nes ieškovės darbo užmokestis yra 1 200 Eur, atskaičius mokesčius. Ji viena augina du nepilnamečius vaikus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13. Apeliantas (ieškovas) M. B. apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 30 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai ir vietoje šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai; atitinkamai perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme; priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme; prijungti prie bylos USB rakte esančius duomenis.

14. Apeliantas nurodė, kad:

14.1. Dėl teismo sprendimo 1.1. punkto: antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį, pasiimant vaiką penktadienį po darželio ir (ar) būrelio užsiėmimų iš ugdymo įstaigos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val. ir 1.2. punkto: paskutinio mėnesio savaitgalio savaitę, pasiimant vaiką trečiadienį po darželio ir (ar) būrelio užsiėmimų iš ugdymo įstaigos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val., įpareigojant M. B. kreiptis į darželio administraciją išsiaiškinti, kokias užduotis vaikas turėtų atlikti per dvi dienas (ketvirtadienį ir penktadienį), kai nelankys darželio bei įpareigojant M. B. užtikrinti vaiko dalyvavimą šiomis dviem dienomis vyksiančiuose darželio visuotiniuose renginiuose (jeigu tokie vyktų).

14.1.1. Pirmosios instancijos motyvas, kad nėra gerai, jei tėvas bendrauja su vaiku du savaitgalius iš eilės, nėra pagrįstas jokiais teisės aktais ar teismine praktika ir prieštarauja vaiko interesų viršenybės principui. Toks ribojimas galėtų būti taikomas tik išimtiniais atvejais, kai yra įrodyta konkreti grėsmė ar kiti pagrįsti veiksniai – ne vien dėl savaitgalių eiliškumo.

14.1.2. Tarnybos 2024-12-04 išvadoje Nr. 4SD-9379 buvo nurodyta, kad skyriaus nuomone „mažametis į ugdymo įstaigą turėtų išeiti iš jam įprastos jo gyvenamosios aplinkos, motinos namų, todėl po bendravimo su tėvu, turėtų grįžti į savo gyvenamąją aplinką“. Būtent reaguodamas į šią pastabą, 2025-02-14 ieškovas patikslino ieškinio reikalavimus ir prašė nustatyti, kad jis su vaiku bendrauja (1.1.) 1 kartą per mėnesį, pasiimant vaiką šeštadienį iš vaiko gyvenamosios vietos 10 val. ir pristatydamas vaiką į gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 19 val.; (1.2.1.) pirmadienį pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos 7.45 val. ir pristatydamas į ugdymo įstaigą 8 val., taip pat tos pačios dienos 17 val. pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val.; bei (1.2.2.) antradienį pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos 7.45 val. ir pristatydamas į ugdymo įstaigą 8 val., taip pat tos pačios dienos 17 val. pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 19 val.

14.1.3. Tokiu būdu, teismui tenkinus ieškovo prašymą, būtų įvykdyta Tarnybos rekomendacija po bendravimo su tėvu vaikui grįžti į savo gyvenamąją aplinką, todėl šis ieškinio reikalavimas yra pagrįstas, atitinkantis geriausius vaiko interesus.

14.2. Nors teismas pabrėžė, kad ieškovo prašoma nustatyti tvarka per mėnesį apima tris dienas iš eilės, kai vaikas nelankytų darželio (nuo trečiadienio iki penktadienio), tačiau ir pats teismas iš esmės visiškai nedaug nukrypo nuo ieškovo prašymo, nors ir nemotyvavo, kodėl ta viena diena per mėnesį turi tokios esminės įtakos.

14.2.1. Nesutiktina su teismo argumentu, kad ieškovui ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas neturi didelės reikšmės. Priešingai – ieškovas ieškinio reikalavimus formulavo skaidydamas į dvi dalis – iki vaikas pradės lankyti priešmokyklinio ugdymo įstaigą ir po to, kai pradės lankyti, o tai rodo, kad ieškovas atsakingai žiūri į vaiko ugdymo procesą.

14.2.2. Tokios pozicijos, kad vaikas 3 dienas per mėnesį gali nelankyti ugdymo įstaigos tam, kad pabendrautų su tėčiu, ir tai pripažįstama objektyvia priežastimi pertraukti ugdymosi procesą, laikėsi ir teismai (pvz. žiūrėti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-894-810/2021; Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-410-894/2022 ir kt.).

14.3. Ieškovas nurodė, kad neturi galimybių apsistoti savo tėvų ir (ar) sesers namuose, todėl, norėdamas būti su vaiku Kėdainiuose, turi naudotis trumpalaikės nuomos paslaugomis, dėl ko patiria išlaidų, kurios blogina jo turtinę padėtį. Atsakovės atstovas teisingai pažymėjo, kad tam tikri ieškovo siūlomi bendravimo tvarkos punktai – konkrečiai 1.2.1, 1.2.2 papunkčiai, nėra naudingi, o ir ekonomiškai netikslingi. Ieškovas būtų Kėdainiuose ir patirtų nuomos išlaidas (atsižvelgiant į tai, kad turi skolinių įsipareigojimų, dar vieną nepilnametį išlaikytinį, planuoja varžytynėse įsigyti dar vieną butą, kam reikia pinigų) tam, kad pirmadienį ir antradienį pabūtų su vaiku ryte po 15 min. ir nuvežtų jį į darželį bei 2,5 valandos po darželio užsiėmimų ir būrelio pabūtų su vaiku pirmadienio vakare. Kartu tai sukeltų ir nereikalingą sumaištį vaiko rutinoje.

14.3.1. 2025-02-14 ieškovas patikslino ieškinio reikalavimus ir prašė nustatyti, kad jis su vaiku bendrauja (1.1.) 1 kartą per mėnesį, pasiimant vaiką šeštadienį iš vaiko gyvenamosios vietos 10 val. ir pristatydamas vaiką į gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 19 val.; (1.2.1.) pirmadienį pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos 7.45 val. ir pristatydamas į ugdymo įstaigą 8 val., taip pat tos pačios dienos 17 val. pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val.; bei (1.2.2.) antradienį pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos 7.45 val. ir pristatydamas į ugdymo įstaigą 8 val., taip pat tos pačios dienos 17 val. pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 19 val.

14.3.2. Tokiu būdu, teismui tenkinus ieškovo prašymą, būtų buvusi įvykdyta Tarnybos rekomendacija po bendravimo su tėvu vaikui grįžti į savo gyvenamąją aplinką, todėl šis ieškinio reikalavimas yra pagrįstas, atitinkantis geriausius vaiko interesus.

14.3.3. Kadangi ieškovas gyvena kitame mieste, nei vaikas, juos sieja 206 km. atstumas, tėvas dažnai atvažiuoti pas vaiką neturi nei fizinių, nei finansinių galimybių. Kaip matyti iš pridedamų medicininių dokumentų, ieškovui yra diagnozuota M51.1 Juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija, dėl ko jaučia nuolatinius skausmus kryžmens srityje, plintančius į abi kojas, taip pat apsunkintas lankstymasis bei eisena. Dėl ligos ieškovas negali ilgai sėdėti, kartais net kelias minutes pasėdėjus, jam aptirpsta kojos. Nugaros skausmai vargina jau keletą metų, šiuo metu būklė paūmėjusi. Atitinkamai ieškovui rekomenduota kuo mažiau praleisti laiko sėdint, tame tarpe ir vairuojant.

14.3.4. Atsižvelgiant į tai, kad (1) šalys gyvena skirtinguose miestuose, dėl ko šalių sūnaus pasiėmimas iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimas užtrunka, kad (2) šalių nepilnametis sūnus lanko darželį Kėdainiuose, (3) ieškovas turi sveikatos problemų, dėl kurių jam nėra patartina praleisti daug laiko vairuojant, (4) ieškovas Kėdainiuose neturi kur apsistoti, tad nuomojami apartamentai reikalauja papildomų išlaidų, kaip beje, ir kelionės išlaidos (primintina, kad šalių sūnui teikiamo išlaikymo, draudimo įmokų, ieškovas moka paskolą už butą, turi dar vieną išlaikytinį), (5) iš byloje esančios 2024-05-06 taikos sutarties matyti, kad su ieškovu kas dvi savaites nepertraukiamai gyvena jo sūnus J. B., su kuriuo šalių sūnus palaiko glaudžius ryšius, kas reiškia, kad egzistuoja objektyvi priežastis užtikrinti brolių tarpusavio kuo maksimalesnį bendravimą ir artimus giminystės ryšius, laikytina, kad ieškovo prašoma 1.1. ir 1.2. p. nustatyti bendravimo su sūnumi tvarka atitinka vaiko interesus, todėl teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas.

14.4. Apeliantas nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria ieškovas įpareigotas kreiptis į darželio administraciją išsiaiškinti, kokias užduotis vaikas turėtų atlikti per dvi dienas (ketvirtadienį ir penktadienį), kai nelankys darželio bei įpareigojant ieškovą užtikrinti vaiko dalyvavimą šiomis dviem dienomis vyksiančiuose darželio visuotiniuose renginiuose (jeigu tokie vyktų). Su tokiu įpareigojimu ieškovas nesutinka ir mano, jog ši nuostata yra neprivaloma, kuomet vaikas lanko ikimokyklinę ugdymo įstaigą.

14.5. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo 1.7.2. punktu: jeigu rudens atostogos vyksta lapkričio mėnesio savaitę, einančią prieš antrąjį mėnesio savaitgalį, ieškovas turi teisę bendrauti su sūnumi, pasiimdamas vaiką ketvirtadienį iš jo gyvenamosios vietos 8.00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val.; 1.9.1. punktu: jeigu žiemos atostogos prasideda vasario mėnesio savaitę, einančią prieš antrąjį mėnesio savaitgalį, M. B. turi teisę bendrauti su sūnumi, pasiimdamas vaiką ketvirtadienį iš jo gyvenamosios vietos 8.00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val.; 1.10.1. punktu: jeigu pavasario atostogos prasideda savaitę, einančią prieš antrąjį mėnesio savaitgalį, M. B. turi teisę bendrauti su sūnumi, pasiimdamas vaiką ketvirtadienį iš jo gyvenamosios vietos 8.00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val..

14.6. Priimdamas tokį sprendimą teismas nemotyvavo, kodėl tėvas vaiko negalėtų pasiimti trečiadienį vakare 19.00 val. Realiai trečiadienio vakaras jau yra atostogų dalis, atitinkamai vaikas ketvirtadienį ryte neturi pareigos keltis anksti į darželį. Todėl vaiko nakvynė pas tėvą trečiadienio vakarą būtų natūrali atostogų pradžia, leidžianti vaikui kokybiškai išsimiegoti kartu su tėvu vietoje ankstyvo rytinio kėlimosi ketvirtadienį, leistų ramiai pradėti laiką su tėvu be streso ar rytinio skubėjimo.

14.7. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo 1.12.2. punktu: jeigu sūnaus gimimo diena sutampa su 1.2 punkte numatytomis dienomis, kai vaikas bendrauja su tėvu, M. B. įpareigojamas užtikrinti, kad sūnaus gimtadienio dieną vaikas praleistų su motina nuo 17.30 val. iki 19.00 val.

14.8. Teismo sprendimo 1.2. punktas numato, kad tėvas su vaiku bendrauja paskutinio mėnesio savaitgalio savaitę, pasiimant vaiką trečiadienį po darželio ir (ar) būrelio užsiėmimų iš ugdymo įstaigos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val., taigi tėvo bendravimas yra numatytas su nakvynėmis.

14.9. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas gyvena Kėdainiuose, o tėvas Klaipėdoje, į didelius atstumus tarp miestų, toks sprendimas iš tėvo pareikalaus tiek laiko, tiek finansinių išteklių, nes vykdant 1.12.2. punkto reikalavimus, ieškovas būtų priverstas iš Klaipėdos (ar bet kokio kito miesto) parvežti vaiką į Kėdainius, kad mama galėtų pabūti su vaiku nuo 17.30 val. iki 19.00 val., ir tuomet vėl tėvas su vaiku galėtų vykti į Klaipėdą (ar bet kokį kitą miestą). Nebejotinai ir vaikas patirs papildomą stresą ir nuovargį, kas gali pabloginti jo savijautą, tuo tarpu gimtadienio diena turėtų būti skirta ne kelionėms, o šventimui, geroms emocijoms.

14.10. Taigi įvertinus visa, kas išdėstyta, teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, numatant, kad jeigu sūnaus gimimo diena sutampa su 1.2 punkte numatytomis dienomis, kai vaikas bendrauja su tėvu, vaiko motina turi teisę atvykti į vaiko buvimo vietą, o tėvas įpareigojamas informuoti, kuriame mieste ir vietoje galimas motinos ir vaiko susitikimas, taip pat užtikrinti, kad sūnaus gimtadienio dieną vaikas praleistų su motina nuo 17.30 val. iki 19.00 val.

14.11. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo 3 punktu: T. B. sulaukus 7 metų amžiaus, M. B. turi teisę savo bendravimo su T. B. metu vykti su vaiku į užsienį be atskiro S. G. sutikimo, apie planuojamas atostogas užsienyje informavęs S. G. ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki išvykimo.

14.12. Apelianto manymu atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad tėvas elgiasi netinkamai rūpindamasis vaiku. Jei vaikas grįžta iš tėvo švarus, sveikas ir emociškai stabilus, tai rodo, kad tėvas tinkamai rūpinasi jo gerove ir užtikrina reikalingą priežiūrą. Be objektyvių faktų, bet koks teiginys apie netinkamą tėvo elgesį yra subjektyvus ir neparemtas realiais įrodymais. Tad atitinkamai teigti, kad tėvas netinkamai prižiūrės vaiką būtent užsienyje, nėra logiška, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad tėvas nesirūpintų vaiku ar elgtųsi neatsakingai. Atitinkamai ir atsakovės argumentai apie tai, kad ieškovas jai „nekelia pasitikėjimo, kaip vaiką prižiūrės užsienyje“.

14.13. Teismas nepagrįstai atmetė patikslinto ieškinio reikalavimą atlyginti dalį apelianto kelionės Klaipėda-Kėdainiai-Klaipėda išlaidų.

15. Atsakovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

17. Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl naujo įrodymo priėmimo apeliacinės instancijos teisme

18. Apeliantas prašo prie bylos pridėti USB laikmeną. Apeliantas nurodo, kad atsakovės požiūris iš esmės galutinai sužlugdė šalių tarpusavio santykius. Todėl, ieškovo manymu, apeliacinės instancijos teismas turėtų iš naujo spręsti USB rakto, kurį teismas atsisakė priimti kaip įrodymą, prijungimo prie bylos klausimą ir šiuos įrodymus vertinti kaip atsakovės kaltės dėl šalių santykių iširimo, bei, atitinkamai, dėl ieškovui iškilusios būtinybės persikelti gyventi į Klaipėdą, įrodymus.

19. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Tai, ar būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado vėliau, yra vertinamoji sąlyga, kurios egzistavimą visų pirma turi motyvuotai pagrįsti naujus įrodymus teikiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 45 punktas).

21. Pasisakydamas dėl CPK 314 straipsnio normos santykio su teismo pareiga vykdyti teisingumą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo atsisakymas priimti kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/213). Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo įrodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė. Kita vertus, klausimo dėl naujų įrodymų priėmimo sprendimo metu naujai pateiktų įrodymų įrodomoji vertė visų bylos įrodymų kontekste dažniausiai nėra akivaizdi. Aptariama kasacinio teismo praktika negali būti aiškinama kaip reikalaujanti iš apeliacinės instancijos teismo visais atvejais priimti naujai teikiamus įrodymus vien dėl to, kad jie galimai galėtų padaryti įtaką ginčo išsprendimo rezultatui, neatsižvelgiant į naujus įrodymus teikiančios šalies procesinį elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-3-823/2020, 51 punktas).

22. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą teisinį reguliavimą, atsisako priimti ieškovo pateiktus naujus įrodymus USB laikmenoje ir grąžina juos ieškovui. Ieškovas iš esmės nepagrindė, kaip pridėta ieškovo medžiaga yra reikšmingai susijusi su įrodinėjimo dalyku. Nagrinėjamu atveju, kolegijos manymu, prašoma pridėti informacija, esanti USB laikmenoje yra informacinio pobūdžio, ji nėra susijusi su nagrinėjamos bylos dalyku – vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymu.

Ginčui aktuali teismų praktika

23. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Pažymėtina, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje yra nustatyta, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai.

24. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus.

25. Iš esmės analogiška nuostata suformuota ir CK 3.3 straipsnyje, kuriame yra nurodyta, kad sprendžiant šeimos bylas, vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu.

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020).

27. Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021).

28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).

29. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

31. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Dėl CK 3.175 straipsnio 2 dalies taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

32. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).

33. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojamą praktiką vaiko ir tėvų tarpusavio ryšys yra vertybė, saugoma Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnyje. Pasitenkinimo jausmas, kurį jaučia tėvai ir vaikai dėl tarpusavio ryšio bei bendravimo, yra fundamentalus šeimos gyvenimo elementas, todėl visos valstybių vidaus priemonės, kaip nors kliudančios šiam pasitenkinimo jausmui, laikomos kišimusi į teisę, ginamą Konvencijos 8 straipsnyje. Todėl tais atvejais, kada tėvai kartu nebegyvena, vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti privalo būti išsaugota (žr. EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90).

34. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).

35. Taigi iš pacituotų teisės normų ir teismų praktikos matyti, kad pirmiausia turi būti atsižvelgta į vaiko interesus ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką derinti būtent prie vaiko, o ne prie tėvo interesų.

36. Atsižvelgus į pacituotą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, yra būtina išsiaiškinti kokia ieškovo bendravimo su vaiku tvarka labiausiai atitiks būtent vaiko, o ne ieškovo interesus, t. y. ar ta, kurią skundžiamu sprendimu nustatė pirmosios instancijos teismas, ar ta, kurią siūlo ieškovas.

37. Šiuo atveju šalių vaikas yra gimęs (duomenys neskelbtini), t. y. bylos negarinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu jam dar nėra keturių metų. Taigi sprendžiant dėl ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo turi būti atsižvelgta į tokio amžiaus vaiko poreikius, t. y., kad tokio amžiaus vaikams yra itin svarbus saugumo jausmas, stabilumas ir nusistovėjusi dienotvarkė. Tokio mažiaus vaikams, lankantiems ugdymo įstaigas, turi būti užtikrintas nusistovėjęs dienos režimas, pavyzdžiui tam tikru (tuo pačiu) paros metu keltis ar eiti miegoti. Yra būtina užtikrinti, kad tokio amžiaus vaiko dienotvarkė kiek įmanoma mažiau išsibalansuotų ir, kad vaikui kiek įmanoma mažiau reikėtų taikytis vis prie kitokio dienos režimo bei aplinkos.

38. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, skundžiamu sprendimu būtent taip ir buvo padaryta – šiuo metu buvo nustatyta tokia ieškovo bendravimo tvarka su vaiku tvarka, kuri labiausiai atitiktų tokio amžiaus vaiko interesus. Pasikeitus aplinkybėms (ieškovo, atsakovės, o svarbiausia – vaiko poreikiams), nustatytą bendravimo tvarką bus galima pakeisti.

39. Apeliacinės instancijos teismas išsamiau pasisakys dėl kiekvieno apeliacinio skundo reikalavimo.

Dėl tėvo bendravimo su sūnumi tvarkos kol vaikas lankys ikimokyklinio ugdymo įstaigą nustatymo

40. Nagrinėjamu atveju kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, nustatant tėvo bendravimo su sūnumi tvarką, kol vaikas lankys ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Teismas pagrįstai rėmėsi išvadą teikiančios institucijos bei atsakovės argumentais ir pagrįstai pažymėjo, kad šioje situacijoje svarbu ne tik užtikrinti vaiko ir tėvo teisę bendrauti vienam su kitu, tačiau ir nepažeisti vaiko teisės į ugdymą.

41. Pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą ikimokyklinio ugdymo paskirtis – padėti vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, taip pat ir etninės, socialinius, pažintinius gebėjimus, ugdyti vaiko kognityvinius įgūdžius, padėti vaikui pasirengti ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą (7 straipsnio 1 dalis). Ikimokyklinis ugdymas vyksta šeimoje, o tėvų (globėjų) pageidavimu – pagal ikimokyklinio ugdymo programą (7 straipsnio 2 dalis). Priešmokyklinio ugdymo paskirtis – padėti vaikui pasirengti sėkmingai mokytis pagal pradinio ugdymo programą (8 straipsnio 1 dalis). Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos jam sueina 5 metai (8 straipsnio 3 dalis).

42. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pacituotas teisės normas, pagrįstai sprendė, kad pagal ieškovo siūlomą bendravimo su sūnumi tvarką, šalių vaikui nebūtų pilnai užtikrintas tinkamas ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad T. B. kiekvieną pirmadienį lanko muzikos mokyklėlę bei abu tėvai stebi jo pomėgį žaisti futbolą, kas suponuoja pagrindą manyti, jog vaikas pradės lankyti futbolo būrelį (treniruotes). Institucijos išvadoje nurodyta, kad šie vaiko pomėgiai (talentai) turi būti plėtojami ir užtikrinamas jų tęstinumas.

43. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantas (ieškovas) turi teisę bendrauti su sūnumi T. B.: 1) antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį, pasiimant vaiką penktadienį po darželio ir (ar) būrelio užsiėmimų iš ugdymo įstaigos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val.; 2) paskutinio mėnesio savaitgalio savaitę, pasiimant vaiką trečiadienį po darželio ir (ar) būrelio užsiėmimų iš ugdymo įstaigos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val., įpareigojant ieškovą kreiptis į darželio administraciją išsiaiškinti, kokias užduotis vaikas turėtų atlikti per dvi dienas (ketvirtadienį ir penktadienį), kai nelankys darželio bei įpareigojant ieškovą užtikrinti vaiko dalyvavimą šiomis dviem dienomis vyksiančiuose darželio visuotiniuose renginiuose (jeigu tokie vyktų).

44. Apeliantas nesutinka su argumentu, jog jis įpareigotas kreiptis į darželio administraciją išsiaiškinti, kokias užduotis vaikas turėtų atlikti per dvi dienas (ketvirtadienį ir penktadienį), kai nelankys darželio bei įpareigojant ieškovą užtikrinti vaiko dalyvavimą šiomis dviem dienomis vyksiančiuose darželio visuotiniuose renginiuose (jeigu tokie vyktų). Apeliacinės instancijos teismas tokią ieškovo poziciją laiko nepagrįsta. Šiuo atveju teismas vadovavosi pacituotomis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nuostatomis bei išvadą teikiančios institucijos argumentais. Taip pat pažymėtina, kad bendras ikimokyklinės įstaigos ir šeimos uždavinys yra organiškai sieti vaikų ikimokyklinės įstaigos ir šeimos auklėjamąjį poveikį vaikui. Todėl būtinas tėvų bendravimas su ikimokykline ugdymo įstaiga. Taigi teismas pagrįstai įpareigojo apeliantą kreiptis į darželio administraciją išsiaiškinti, kokias užduotis vaikas turėtų atlikti per dvi dienas (ketvirtadienį ir penktadienį), kai nelankys darželio bei įpareigojant ieškovą užtikrinti vaiko dalyvavimą šiomis dviem dienomis vyksiančiuose darželio visuotiniuose renginiuose (jeigu tokie vyktų).

45. Kolegija taip pat pabrėžia, kad pagal jau minėtą Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojamą praktiką skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti su vaiku nėra laikoma absoliučia. Šiuo atveju teismas iš esmės priėmė kompromisinį variantą sprendžiant ginčą tarp tėvų dėl bendravimo su vaiku ir užtikrino, pagal esamą vaiko amžių, maksimalias tėvo teises bendrauti su vaiku. Todėl apelianto argumentai, kad teismas netinkamai nustatė bendravimo su vaiku tvarką yra nepagrįsti ir atmestini.

46. Apeliantas taip pat skundžia teismo sprendimo 3 punktą: T. B. sulaukus 7 metų amžiaus, M. B. turi teisę savo bendravimo su T. B. metu vykti su vaiku į užsienį be atskiro S. G. sutikimo, apie planuojamas atostogas užsienyje informavęs S. G. ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki išvykimo.

47. Apeliantas prašo pakeisti šią sprendimo dalį ir nustatyti jam teisę išvykti su vaiku jau dabar, nelaukiant, kol vaikui sueis 7 metai, kadangi apribojimas tik Lietuvos teritorija yra pernelyg griežtas byloje nesant objektyvių priežasčių, kodėl vaikas negalėtų su tėvu vykti į užsienį. Nėra jokių abejonių, kad tėvas ir vaikas jau turi tvirtą ryšį, nėra jokių įrodymų apie galimus pavojus vaiko gerovei užsienyje, todėl toks teismo apribojimas vertintinas kaip per griežtas ir neadekvatus.

48. Kolegija, atsižvelgdama į šioje nutartyje nurodytą EŽTT bei kasacinio teismo praktiką surinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad vadovaujantis išimtinai mažamečio vaiko interesais, yra naudingiau imtis prevencinių priemonių prieš bet kokius galimus vaiko gerovės pažeidimus negu vėliau taisyti situaciją. Šioje byloje pagrįstai nutarta 2025 metų vasaros metu taikyti pereinamąjį laikotarpį, siekiant stebėti ir palaipsniui užtikrinti vaiko ryšio su tėvu stiprinimą, apsiribojant Lietuvos teritorija, kad būtų galima užtikrinti sąlyginai netolimą mamos buvimą, nutikus netikėtoms situacijoms. Be to, byloje neprieštaravo, kad vaikas, būdamas jau mokyklinio amžiaus, keliautų su tėvu į užsienį. Taigi ši teismo sprendimo dalis yra pagrįsta ir racionali, siekiant užtikrinti vaiko interesus.

Dėl kompensavimo už keliones lankant vaiką.

49. Apelianto manymu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė patikslinto ieškinio reikalavimą atlyginti dalį ieškovo kelionės Klaipėda-Kėdainiai-Klaipėda išlaidų.

50. Ieškovas akcentavo, kad su atsakove išsiskyrė dėl to, kad ji nepriėmė jo sūnaus iš pirmosios santuokos ir tuo yra kalta dėl jų išsiskyrimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad sprendžiant dėl apelianto (ieškovo) teisės bendrauti su sūnumi T. B. įgyvendinimo, neturi reikšmės dėl kokios priežasties nutrūko šalių santykiai bei jų bendro ūkio (ne)vedimo faktas, nes tai nėra šios bylos dalykas.

51. Šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai Kėdainiuose gyvena ieškovo tėvai ir sesuo. 2024-05-06 taikos sutartyje, sudarytoje su buvusia sutuoktine I. B. dėl bendravimo tvarkos su sūnumi nustatymo, ieškovas savo gyvenamąją vietą sutartyje nurodė adresu Kėdainiai, (duomenys neskelbtini), o ne Klaipėdoje, kur teigia gyvenantis.

52. Ieškovo pateikti medicinos dokumentų išrašai rodo, kad jis gydosi Kėdainių gydymo įstaigoje. Ieškovas vadovauja įmonei, kurios buveinė Kėdainių rajone. Akivaizdu, kad ieškovas turi ekonominių ir kitokių interesų Kėdainiuose, todėl net jeigu jis ir neturėtų poreikio ar pareigos bendrauti su vaiku, vis tiek privalėtų periodiškai darbo ir sveikatos reikalais ar dėl giminių lankymo atvykti iš Klaipėdos į Kėdainius. Taigi vien dėl šios priežasties nėra pagrindo įpareigoti atsakovę kompensuoti ieškovui kelionės išlaidas, nes tai nebūtų teisinga ir sąžininga atsakovės atžvilgiu (CK 1.5 str.).

53. Be to, kelionės aplankyti vaiką išlaidos, traktuotinos, kaip išlaidos susijusios su vaiko išlaikymu. Išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Tėvų lygiateisiškumo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.26 straipsnis) reiškiantis, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios nepriklausomai nuo to, ar jie yra susituokę, ar nesusituokę, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, suponuoja tėvų lygias teises ir pareigas savo vaikams ir konstitucinės išlaikymo teisės ir pareigos atžvilgiu (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnio 3 dalis). Vis dėlto CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

54. Pažymėtina, kad atsakovės darbo užmokestis yra 1200 Eur, atskaičius mokesčius. Ji viena augina du nepilnamečius vaikus. Kaip pati nurodė, be darbo užmokesčio dar gauna išmokas vaikams ir vaikų išlaikymo lėšas, tačiau tai yra vaikų poreikiams skirti pinigai. Atsakovė pati turi savo dalimi užtikrinti dviejų vaikų poreikius, buities sąlygas ir pragyventi pati, todėl papildomos finansinės naštos perkėlimas atsakovei pažeistų jos ir jos dviejų nepilnamečių vaikų turtinius interesus.

55. Ieškovas yra darbingo amžiaus, jo nurodomos sveikatos problemos nėra kliūtis dirbti ar ieškotis geriau apmokamo darbo, t. y. ieškovas nėra asmuo, kuriam būtų reikalingas išlaikymas.

56. Atsižvelgus į atsakovės bei ieškovo turtinę padėtį, taip pat vadovaujantis principu, kad prie vaiko išlaikymo turi prisidėti abu tėvai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl kelionės išlaidų kompensavimo. Taigi ši apeliacinio skundo dalis atmetama.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo

57. Ieškovas nesutinka su bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymu, jo nuomone teismas patenkino ne 50 procentų, o 75 procentus ieškinio reikalavimų, todėl atitinkamai turi būti perskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos. Tokie ieškovo argumentai nepagrįsti.

58. Pažymėtina, kad patikslintu ieškiniu buvo pareikšti keturi reikalavimai: nustatyti bendravimo su vaiku tvarką kol šis pradės lankyti mokyklą, nustatyti bendravimo su vaiku tvarką šiam pradėjus lankyti mokyklą, nustatyti tėvo teisę išvykti su vaiku į užsienį, įpareigoti atsakovą apmokėti dalį jo kelionės išlaidų. Taigi kiekvienas atskiras reikalavimas sudaro 25 procentus nuo visų reikalavimų.

59. Reikalavimas dėl kelionės išlaidų apmokėjimo buvo atmestas, todėl vien tik šiuo atveju buvo netenkinta 25 procentai reikalavimų. T. y. jeigu vien tik šis reikalavimas būtų buvęs atmestas, tuomet būtų galima teigti, kad buvo patenkinta 75 procentai patikslinto ieškinio reikalavimų.

60. Iš apelianto teiginių galima suprasti, jog jo nuomone kiti reikalavimai buvo patenkinti visiškai, nes jis nurodo tokias kitų patenkintų reikalavimų dalis: 100 + 100 + 100 + 0 : 4, tačiau toks teiginys (paskaičiavimas) neatitinka tikrovės. Kiti patikslinto ieškinio reikalavimai buvo patenkinti tik iš dalies, o ne visiškai, todėl atsižvelgus į tai bei susumavus patenkintų reikalavimų dalis ir gaunama galutinė patenkintų reikalavimų suma – 50 procentų.

61. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskaičiavo atmestų ir patenkintų patikslinto ieškinio reikalavimų dalį, todėl skundžiamu sprendimu teisingai paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas. Dėl šios priežasties ir ši apeliacinio skundo dalis atmetama.

Dėl bylos baigties

62. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

63. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

64. Kadangi apeliacinis skundas buvo atmestas, apeliantui nepriteisiamos jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Alvydas BarkauskasInga StaknienėAndrius Verikas