Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. B. patikslintą ieškinį atsakovei S. G. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Kėdainių rajone.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas patikslintu ieškiniu (DOK-19801) prašo nustatyti jo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi T. B., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką. Iki šalių sūnus pradės lankyti priešmokyklinę ugdymo įstaigą prašoma nustatyti, kad: 1.1. Tėvas su vaiku bendrauja 1 kartą per mėnesį, pasiimant vaiką šeštadienį iš vaiko gyvenamosios vietos 10 val. ir pristatydamas vaiką į gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 19 val.; 1.2. Sekančia savaitę po to, kai tėvas su vaiku bendraus 1.1. p. nustatyta tvarka, tėvas su vaiku bendrauja: 1.2.1. pirmadienį pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos 7.45 val. ir pristatydamas į ugdymo įstaigą 8 val., taip pat tos pačios dienos 17 val. pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val.; 1.2.2. antradienį pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos 7.45 val. ir pristatydamas į ugdymo įstaigą 8 val., taip pat tos pačios dienos 17 val. pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 19 val.; 1.3. Apie konkrečią bendravimo savaitę informuojant atsakovę ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų iki pageidaujamo bendravimo laiko pradžios. 2.1. Tėvas su vaiku bendrauja kiekvienais kalendoriniais metais per Šv. Kūčias, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 16 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val.; 2.2. Tėvas su vaiku bendrauja kiekvienais kalendoriniais metais per Šv. Kalėdas, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos gruodžio 25 d. 10 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 14 val.; 2.3. Tėvas su vaiku bendrauja kiekvienais kalendoriniais metais per Šv. Velykas, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos Šv. Velykų pirmos dienos 10 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 14 val.; 2.4. Tėvas su vaiku bendrauja kiekvienais metais per rudens atostogas pirmąją atostogų dalį (pirmas tris dienas). Savaitę prieš atostogas yra taikoma 1.1. – 1.2. punktuose nustatyta tvarka, tačiau į gyvenamąją vietą vaikas grąžinamas ne sekmadienį, kaip numatyta 1.2.2. punkte, o trečią atostogų dieną pristatant į jo lankomą ugdymo įstaigą 8 val.; 2.5. Tėvas su vaiku bendrauja kiekvienais neporiniais kalendoriniais metais pirmąją moksleivių žiemos (Kalėdų) atostogų savaitę, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos pirmos atostogų dienos (gruodžio 27 d.) 10 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą sausio 1 d. 18 val. Atitinkamai kiekvienais poriniais metais šias dienas vaikas praleidžia su mama; 2.6. Tėvas su vaiku bendrauja kiekvienais poriniais kalendoriniais metais antrąją moksleivių žiemos (Kalėdų) atostogų savaitę, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos sausio 1 d. 10 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą paskutinės moksleivių žiemos (Kalėdų) atostogų dienos 18 val. Atitinkamai kiekvienais neporiniais metais šias dienas vaikas praleidžia su mama; 2.7. Tėvas su vaiku bendrauja kiekvienais kalendoriniais metais per moksleivių žiemos atostogas pirmąją atostogų dalį (pirmas tris dienas). Savaitę prieš atostogas yra taikoma 1.1. – 1.2. punktuose nustatyta tvarka, tačiau į gyvenamąją vietą vaikas grąžinamas ne sekmadienį, kaip numatyta 1.2.2. punkte, o trečią atostogų dieną pristatant į jo lankomą ugdymo įstaigą 8 val.; 2.8. Tėvas su vaiku bendrauja kiekvienais kalendoriniais metais per moksleivių pavasario (Velykų) atostogas pirmąją atostogų dalį (pirmas tris dienas). Savaitę prieš atostogas yra taikoma 1.1. – 1.2. punktuose nustatyta tvarka, tačiau į gyvenamąją vietą vaikas grąžinamas ne sekmadienį, kaip numatyta 1.2.2. punkte, o trečią atostogų dieną pristatant į jo lankomą ugdymo įstaigą 8 val. 2.9. Vasaros laikotarpiu tėvas su vaiku bendrauja kiekvieną vasaros mėnesį po 14 dienų nepertraukiamai. Vaikas iš gyvenamosios vietos paimamas pirmos atostogų dienos 10 val. ir grąžinamas į gyvenamąją vietą paskutinės atostogų dienos 18 val. Konkretus šių atostogų laikas turi būti šalių suderintas ne vėliau, kaip prieš 1 (vieną) mėnesį iki numatomų atostogų pradžios. Jeigu tėvų pageidaujamas su vaiku praleisti atostogų laikas sutampa, poriniais metais pirmenybė teikiama mamos, neporiniais – tėvo pasirinkimui. 3.1. Tėvas su vaiku bendrauja per vaiko gimtadienius kiekvienais neporiniais kalendoriniais metais, gimtadienio dienos išvakarėse pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams, arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, iš gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą sekančią po gimtadienio dieną į jo gyvenamąją vietą 18 val. Atitinkamai kiekvienais poriniais metais vaiko gimtadienius vaikas praleidžia su mama.

Sūnui pradėjus lankyti priešmokyklinę ugdymo įstaigą prašoma nustatyti, kad: 4.1. Tėvas su vaiku bendrauja vieną savaitgalį per mėnesį, penktadienį pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams, arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, iš gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 19.30 val.; 4.2. Tą pačią savaitę, kai tėvas su vaiku bendraus 4.1. p. nustatyta tvarka, tėvas bendrauja su vaiku ir darbo dienomis, pirmadienį pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams, arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, iš gyvenamosios vietos 16 val. ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą tos pačios dienos vakare po 4 val. bendravimo, taip pat trečiadienį, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams, arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, iš gyvenamosios vietos 16 val. ir grąžindamas į vaiką tos pačios savaitės ketvirtadienį ryte į ugdymo įstaigą iki prasidedant ugdymo užsiėmimams, arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, į gyvenamąją vietą 18 val.; 5.1. Tėvas su vaiku bendrauja kiekvienais neporiniais metais per rudens atostogas. Savaitę prieš atostogas yra taikoma 4.1. – 4.2. punkte nustatyta tvarka, tačiau į gyvenamąją vietą vaikas grąžinamas ne sekmadienį, kaip numatyta 4.1. punkte, o paskutinės atostogų dienos 18 val. Atitinkamai kiekvienais poriniais metais rudens atostogas vaikas praleidžia su mama; 5.2. Tėvas su vaikau bendrauja kiekvienais poriniais kalendoriniais metais per katalikiškas Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas bei pirmąją Kalėdų atostogų savaitę. Savaitę prieš atostogas yra taikoma 4.1. – 4.2. punkte nustatyta tvarka, tačiau į gyvenamąją vietą vaikas grąžinamas ne sekmadienį, kaip numatyta 4.1. punkte, o gruodžio 31 d. 18 val. Atitinkamai kiekvienais neporiniais metais per katalikiškas Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas bei pirmąją Kalėdų atostogų savaitę vaikas praleidžia su mama; 5.3. Tėvas su vaiku bendrauja kiekvienais neporiniais kalendoriniais metais antrąją Kalėdų atostogų savaitę, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 17 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą paskutinės Kalėdų atostogų dienos 18 val. Atitinkamai kiekvienais poriniais metais šias dienas vaikas praleidžia su mama; 5.4. Tėvas su vaiku bendrauja kiekvienais poriniais kalendoriniais metais per katalikiškas Šv. Velykas bei Pavasario atostogas. Savaitę prieš atostogas yra taikoma 4.1. – 4.2. punkte nustatyta tvarka, tačiau į gyvenamąją vietą vaikas grąžinamas ne sekmadienį, kaip numatyta 4.1. punkte, o paskutinės Pavasario atostogų dienos 18 val. Atitinkamai kiekvienais neporiniais metais per katalikiškas Šv. Velykas bei Pavasario atostogas vaikas praleidžia su mama; 5.5. Vasaros laikotarpiu tėvas su vaiku bendrauja kiekvieną vasaros mėnesį po 7 dienas nepertraukiamai. Savaitę prieš atostogas yra taikoma 4.1. – 4.2. punkte nustatyta tvarka, tačiau į gyvenamąją vietą vaikas grąžinamas ne sekmadienį, kaip numatyta 4.1. punkte, o paskutinės šalių suderintos atostogų dienos 18 val. Konkretus šių atostogų laikas turi būti šalių suderintas ne vėliau, kaip prieš 1 (vieną) mėnesį iki numatomų atostogų pradžios. Jeigu tėvų pageidaujamas su vaiku praleisti atostogų laikas sutampa, poriniais metais pirmenybė teikiama mamos, neporiniais – tėvo pasirinkimui; 6.1. Jeigu vaiko gimtadienis yra darbo dieną, tėvas su vaiku bendrauja per vaiko gimtadienius kiekvienais neporiniais kalendoriniais metais, gimtadienio dieną pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams, arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, iš gyvenamosios vietos 18 val. ir sekančią dieną grąžindamas vaiką į ugdymo įstaigą iki prasidedant ugdymo užsiėmimams, arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, į gyvenamąją vietą 18 val. Atitinkamai kiekvienais poriniais metais vaiko gimtadienius vaikas praleidžia su mama; 6.2. Jeigu vaiko gimtadienis yra ne darbo diena, tėvas su vaiku bendrauja per vaiko gimtadienius kiekvienais neporiniais kalendoriniais metais, tos savaitės, kuomet išpuola gimtadienio diena, penktadienį pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams, arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, iš gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 19.30 val. Atitinkamai kiekvienais poriniais metais tos savaitės, kuomet išpuola gimtadienio diena, savaitgalį vaikas praleidžia su mama.

Ieškovas prašo nustatyti, kad visos bendravimo tvarkos apimtyje tėvas savo bendravimo su vaiku metu turi teisę vykti su vaiku į užsienį be atskiro motinos sutikimo, apie planuojamas atostogas užsienyje informavęs vaiko mamą aukščiau nurodyta tvarka. Vaiko motina įpareigojama perduoti tėvui vaiko asmens dokumentus, kuriuos tėvas kartu su vaiku grąžina paskutinę bendravimo dieną. Taip pat motina perduoda tėvui reikiamus vaiko drabužius, kitus vaikų asmeninius daiktus, reikalingus buvimui ar išvykai su tėvu bei gydytojo vaikui priskirtus vaistus, jeigu pastarasis serga ir suteikia visą būtiną informaciją apie vaikui paskirtą gydymą ir gydytojų rekomendacijas. Taip pat reikalaujama, kad atsakovė būtų įpareigota ieškovui apmokėti dalį jo kelionės (duomenys neskelbtini) išlaidų ne vėliau, kaip per 5 kalendorines dienas nuo išlaidas patvirtinančių įrodymų (kelionės bilietai, kuro kvitai) pateikimo.

Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį (DOK-140071) nurodė, kad su jo reikalavimais nesutinka. Prašo nustatyti, kad ieškovas lankytų sūnų kuo rečiau.

Teismo posėdyje ieškovas prašė tenkinti patikslintą ieškinį. Paaiškino, kad 2-3 metus vedė bendrą ūkį su atsakove. Nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio nebeveda bendro ūkio. Jiems išsiskyrus, jis išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), kur buvo įsigijęs butą. Iš pradžių ten butą nuomojo, nes (duomenys neskelbtini) gyvena jo sūnus iš pirmosios santuokos. Vėliau gavo pasiūlymą ir tą butą nusipirko. Atsakovė yra buvusi tame bute, jie planavo kažkada keltis gyventi į (duomenys neskelbtini). Atsakovei visą laiką trukdė jo sūnus iš pirmosios santuokos. Dėl atsakovės priekaištų netgi buvo apribojęs savo bendravimą su sūnumi. Šiuo metu pavyko ryšį atkurti. Šiuo metu jo sūnui yra 13 metų, jis gerai sutaria su savo broliu T.. Jis turi savo įmonę, kuri teikia statybų paslaugas. Jis visus darbo reikalus tvarko telefonu, nuotoliniu būdu, todėl darbo funkcijų atlikimas, būnant su sūnumi, vienas kitam netrukdo. Kai atvyksta į (duomenys neskelbtini) susitikti su sūnumi, naudojasi trumpalaikės nuomos paslaugomis. Apsistoti pas savo tėvus ar giminaičius neturi galimybių, to nelabai nori ir jie. Kai su sūnumi vyksta į (duomenys neskelbtini) praleisti vaiko atostogas ar savaitgalį, kelionę derina su vaiko pietų miegu, kad jis kelionės metu miegotų. Vaikas priprato prie tokio bendravimo režimo, su juo jaučiasi gerai, vyksta noriai, pažįsta butą (duomenys neskelbtini) ir butą, kuriame apsistoja laikinai (duomenys neskelbtini). Su vaiku buvimo metu žaidžia, užsiima ugdomąja veikla, lankosi baseine, muziejuje. Nėra sulaukęs pastabų dėl vaiko elgesio darželyje. Rūpinasi kaip sekasi vaikui darželyje, lankosi šventėse. Turi namuose vaistų, termometrą, jei kartais sūnus susirgtų. (Duomenys neskelbtini) jam teikiamos vaiko teisių apsaugos specialistų paslaugos, jie lankosi namuose, pakonsultuoja.

Teismo posėdyje atsakovė nurodė, kad sutinka su patikslintame ieškinyje prašomos nustatyti bendravimo tvarkos iki sūnus lanko priešmokyklinę įstaigą 1.1, 1.3 punktais. Su 1.2.1 punkto sąlyga nesutinka, nes 16.30 – 17.20 val. vaikas lanko muzikos mokyklą. Su 1.2.2 punktu nesutinka, nes vaikas tuo metu nelankytų darželio, dėl ko nukentėtų lankomumas, kuris yra svarbus grupės parinkimui. Be to, vaikui labai patinka darželyje, jam reikia draugų. Dėl bendravimo švenčių ir atostogų metu nesutinka, nes nežino kaip galės prisiderinti prie siūlomo grafiko. Vaikas šiuo metu yra per mažas būti per atostogas dvi savaites be mamos. Šiuo metu vaikas po ilgesnio buvimo su tėvu grįžta, būdamas irzlus. Jis nori rutinos. Dėl streso vaikas ėmė dažniau šlapintis. Galėtų būti 3-4 dienas be mamos. Nesutinka dėl bendravimo tvarkos per vaiko gimtadienį, nes abu jos vaikai gimę tą pačią dieną ir visada brolių gimtadieniai švenčiami kartu. Su siūloma bendravimo tvarka vaikui pradėjus lankyti mokyklą sutinka, su sąlyga, kad bus atsižvelgiama į vaiko nuomonę. Mano, kad vaikas su tėvu galėtų vykti į užsienį tik vaikui sulaukus mokyklinio amžiaus, kai, reikalui esant, galėtų pats susisiekti su mama, tiek ji su vaiku. Kategoriškai nesutinka apmokėti ieškovui jo kelionės išlaidas, vykstant pasimatyti su vaiku iš (duomenys neskelbtini). Tam ji neturi pinigų, nes viena augina du vaikus. Ieškovas ėmė nuomotis butą (duomenys neskelbtini) tam, kad galėtų apsistoti, kai nuvykdavo bendrauti su sūnumi iš ankstesnių santykių. Vėliau šį butą nusipirko.

Teismo posėdyje liudytojas D. J. nurodė esąs ieškovo sesers sutuoktinis. Paaiškino, kad ieškovas gyveno kartu su atsakove apie trejus metus. Tiksliai nežino, kas tarp jų nutiko, girdėjo, kad buvo tarpusavio konfliktai ir jie išsiskyrė. M. B. atvykdavo su savo sūnumi per šventes pas savo tėvus. Matydavo, kad vaikas prižiūrėtas, laimingas, gerai jausdavosi. Ieškovas atsiųsdavo nuotraukų kaip leidžia laisvalaikį su sūnumi. Po išsiskyrimo su atsakove ieškovas kurį laiką nuomojosi butą (duomenys neskelbtini), vėliau išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), kur jau anksčiau buvo įsigijęs butą. Pats ieškovo bute nėra buvęs, matė nuotraukas, kad vaikui yra sąlygos ten būti. Nepastebėjo, kad ieškovo elgesys su sūnumi būtų netinkamas.

Teismo posėdyje liudytoja L. S. atsakovės mama. Paaiškino, kad apie dukters gyvenimą su M. B. nežino. Kai reikėjo vykti į ligoninę gimdyti, dukra pati viena nuvažiavo, M. B. nebuvo, ji davė pinigų. Jos sesuo su vyru vyko į (duomenys neskelbtini) parsivežti S. G. po gimdymo su sūnumi, M. B. nebuvo. Kai berniukui sukako vieneri metai, dukra grįžo dirbti ir paprašė jos prižiūrėti vaiką, kol šis pradės lankyti darželį. Tuo metu būdavo, kad M. B. paima vaiką ar nuveža jį jo mamai. Intensyviau bendrauti su sūnumi M. B. pradėjo, kai dukra jį iškraustė iš namų. Vaikui tada buvo apie dveji metai. Ji daug laiko praleidžia su T. B., padeda, kai reikia tiek pabūdama su vaiku, tiek finansiškai.

Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad ieškovui taikoma atvejo vadyba nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio, atsakovei atvejo vadyba taikyta iki (duomenys neskelbtini) mėnesio. Ieškovo buities sąlygos yra tinkamos vaikui. Ikimokyklinio ugdymo įstaigose atostogos vaikams nenumatytos, išskyrus tėvų atostogų metu. Vasaros metu yra jungiamos vaikų grupės. T. B. yra per mažas, kad galėtų išreikšti savo nuomonę. 2024-08-14 tarnybos skyriaus specialistui lankantis pas M. B. kartu buvo ir vaikas. Specialistas pastebėjo artimą tėvo ir sūnaus ryšį, vaikas buvo nedrąsus, buvo tėvui ant rankų, vaiko rūbai buvo švarūs. Nėra aplinkybių, dėl kurių reikėtų riboti tėvo bendravimą su sūnumi, todėl nustatytinas maksimalus bendravimas, suderintas su vaiko interesais. Pagal prašomą nustatyti bendravimo tvarką vaikui lankant ikimokyklinio ugdymo įstaigą, tvarka darbo dienomis atitiktų vaiko interesus, jeigu tėvas užtikrintų ugdymo proceso nepertraukiamumą ir būrelių lankymą. Vaikas yra per mažas praleisti nepertraukiamai 14 dienų be mamos, galbūt turėtų būti taikomas pereinamasis laikotarpis. Prašoma nustatyti bendravimo tvarka, kai vaikas lankys mokyklą, atitinka vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkinamas iš dalies.

Pagal bylos duomenis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė M. B. ir S. G. sūnus T. B..

2023-07-12 Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš M. B. priteistas materialinis išlaikymas sūnui T. B., mokamas periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Antstolis G. J. vykdo vykdomąją bylą dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo.

M. B. (duomenys neskelbtini) gydėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Diagnozuota juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija.

M. B. nuo 2022-10-07 nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Dirba (duomenys neskelbtini), kuriai ir vadovauja, darbo užmokestis, atskaičius mokesčius 1 800 Eur. Vykdo įsipareigojimus pagal kredito sutartį ir mokestinės paskolos sutartį, moka priteistą išlaikymą kitam nepilnamečiam sūnui po 250 Eur kas mėnesį, sumą indeksuojant, taip pat moka gyvybės draudimo įmokas už sūnų.

VšĮ „(duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centras“ nurodė, kad T. B. į polikliniką profilaktiniams patikrinimams visada atvesdavo mama. Mama su vaiku lankosi ir ligos atveju. Dėl berniuko ligos buvo atėjęs ir tėtis.

(duomenys neskelbtini) mokykla-darželis „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad mokestį darželiui mokėdavo S. G., vaiko ugdymu domėjosi abu tėvai, abu tinkamai rūpinosi vaiku. Vaiko ir motinos, vaiko ir tėvo tarpusavio ryšiai yra geri.

Biudžetinė įstaiga (duomenys neskelbtini) miesto šeimos ir vaiko gerovės centras nurodė, kad M. B. geba funkcionuoti savarankiškai, socialinių paslaugų teikimas ir atvejo vadybos procesas asmeniui nėra tikslingas, kadangi M. B. geba užtikrinti vaiko saugumą, sveikatos priežiūrą, ugdymą, auklėjimą, sudaryti tinkamas sąlygas jam pilnavertiškai augti.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Kėdainių rajone išvadoje dėl patikslinto ieškinio nurodyta, kad nustatoma bendravimo tvarka su skyrium gyvenančiu tėvu pirmiausiai turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos rėžimui nustatymą. 2024-07-12 teismo nutartimi yra nustatyta laikina ieškovo M. B. bendravimo su sūnumi T. B. tvarka. Skyrius nėra gavęs pranešimų, kad teismo nutartimi nustatyta laikina tėvo bendravimo tvarka su sūnumi būtų neįgyvendinama. Taip pat Skyrius neturi duomenų, byloje nėra pateikta objektyvių aplinkybių, galinčių lemti tėvo su sūnumi bendravimo ribojimą. Ieškovo patikslintame ieškinyje išdėstyta bendravimo tvarka su sūnumi yra išsamiai detalizuota, tačiau paini, galinti sutrikdyti nusistovėjusį dienos rėžimą, pasirengimą ugdymo įstaigai, ugdymo proceso nepertraukiamumą. Patikslinto ieškinio 1.2 punkte pateiktas prašymas nustatyti bendravimą su sūnumi ir darbo dienomis, pasiimant vaiką pirmadienį iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams, arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, iš gyvenamosios vietos 16 val. ir grąžinimas į vaiko gyvenamąją vietą tos pačios dienos vakare po 4 val. bendravimo; taip pat trečiadienį, pasiimant vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams, arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, iš gyvenamosios vietos 16 val. ir grąžinimas vaiko tos pačios savaitės ketvirtadienį ryte į ugdymo įstaigą iki prasidedant ugdymo užsiėmimams, nepažeistų vaiko interesų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad mažametis T. B. yra ugdomas ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, o tokio amžiaus vaikui būtina stabili namų aplinka, dienos rėžimas, mažametis į ugdymo įstaigą turėtų išeiti iš jam įprastos jo gyvenamosios aplinkos, motinos namų, todėl trečiadienį, po bendravimo su tėvu, turėtų grįžti į savo gyvenamąją aplinką. pagal Ieškovo patikslintame ieškinyje 1.1 punkte išdėstytą prašymą nėra aišku, ar ir kaip mažamečiui visą savaitę būtų užtikrintas ugdymo proceso nepertraukiamumas, kuris yra prioritetinis mažamečio vaiko interesas. Dėl 2.1, 2.2, 2.4 papunkčiuose prašomos nustatyti bendravimo su sūnumi T. B. tvarkos švenčių ir atostogų metu paminėtina, kad vaikams, ugdomiems pagal ikimokyklinio ugdymo programą, įstatymas nenumato atostogų, todėl prašoma bendravimo tvarka yra neaiškiai apibrėžta ir ją nustačius vaikas ugdymo procese nedalyvautų porą savaičių. 2.5 papunktyje pareikštas prašymas nustatyti bendravimo tvarką su sūnumi vasaros laikotarpiu bendrauti kiekvieną mėnesį po 7 dienas nepertraukiamai, nepažeistų mažamečio T. B. interesų, tačiau atsižvelgiant į vaiko amžiaus tarpsnį, prisirišimą prie motinos, Ieškovo prašymas, kad savaitę prieš atostogas būtų taikoma 1.1-1.2 papunktyje nustatyta tvarka, tikėtina būtų per ilgas laiko tarpas mažamečiam vaikui nesimatyti su motina. Skyriaus nuomone, tėvo prašymas bendrauti su sūnumi per vaiko gimtadienius turėtų būti derinamas prie vaiko ugdymo proceso. Patikslintame ieškinyje pateiktas prašymas nustatyti šalių sūnaus bendravimo tvarką su tėvu jam pradėjus lankyti priešmokyklinio ugdymo įstaigą, Skyriaus nuomone, yra išsamiai detalizuotas ir atitinkantis vaiko T. B. interesus, tačiau turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad po svečiavimosi tėvo namuose, vaikas turėtų turėti pakankamai laiko pasiruošti sekančios dienos ugdymo procesui.

Peržiūrėtos USB laikmenos, kuriose yra nuotraukos ir vaizdo įrašai, kur užfiksuotas ieškovo leidžiamas laikas su sūnumi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kitose laisvalaikio erdvėse, su giminaičiais. Taip pat peržiūrėtos nuotraukos, kuriose užfiksuotos vaiko traumos, patirtos buityje mamos namuose.

Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020).

Nustatant ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką, atsižvelgiama į tai, kad šalių sūnus šiuo metu yra trejų metų amžiaus ir lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Berniukui pradėjus lankyti mokyklą, t. y. ugdymo įstaigą, kurios lankymas yra privalomas, neišvengiamai taikytinas kitas režimas. Todėl, kaip ir prašo ieškovas, nustatytinos skirtingos bendravimo tvarkos, atsižvelgiant į du vaiko gyvenimo tarpsnius – vieną tol, kol vaikas pradės lankyti mokyklą bei kitą, vaikui pradėjus lankyti mokyklą.

Sprendžiant dėl tėvo bendravimo su sūnumi tvarkos, nevertinami bylos nagrinėjimo metu šalių išsakyti emocinio pobūdžio teiginiai, kuriais kaltinama priešinga pusė dėl santykių pabaigos. Pažymėtina, kad priežastys, dėl kurių nesusiklostė šalių tarpusavio santykiai, neturi teisinės reikšmės, sprendžiant dėl vaiko teisės bendrauti su abiem tėvais ir kartu tėvo, gyvenančio atskirai, teisės bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jo gyvenime.

Bylos duomenys (nuotraukos, vaizdo įrašai, biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) miesto šeimos ir vaiko gerovės centro informacija, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada) nesudaro pagrindo abejoti ieškovo tėvystės įgūdžiais, jo namų buities sąlygų tinkamumu, todėl nustatytinas maksimalus tėvo ir sūnaus bendravimas, atsižvelgiant į šalių ir jų sūnaus situacijoje susiklosčiusias individualias aplinkybes, maksimaliai užtikrinant mažamečio vaiko interesus bei kaip įmanoma protingai ir ekonomiškai derinant vaiko tėvų interesus. Būtent atsižvelgiama į tai, kad: ieškovas gyvena (duomenys neskelbtini), o sūnus su mama (duomenys neskelbtini); ieškovas patiria būsto, lankantis (duomenys neskelbtini), nuomos ir kelionės išlaidas; šalių sūnus lanko darželį ir muzikos mokyklėlę; šioje situacijoje kyla kolizija tarp vaiko teisės į ugdymą ir teisės bendrauti su tėvu. Taip pat ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į vaiko amžių, jo emocinę brandą, rutiną.

Dėl tėvo bendravimo su sūnumi tvarkos kol vaikas lankys ikimokyklinio ugdymo įstaigą nustatymo

Esminis ginčas byloje kilęs dėl patikslinto ieškinio reikalavimo nustatyti ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką darbo dienomis ir savaitgaliais (patikslinto ieškinio 1 punktas). Ieškovo prašoma nustatyti tvarka per mėnesį apima nepertraukiamai beveik 8 dienas bendravimo su vaiku, kurių metu vaikas tris dienas iš eilės nelankytų darželio (nuo trečiadienio iki penktadienio), tėvas bendrautų su vaiku du savaitgalius iš eilės. Tam įgyvendinti ieškovas turėtų trims naktims nuomoti būstą (duomenys neskelbtini) bei du kartus vykti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir atgal (šeštadienį į (duomenys neskelbtini), antradienį atgal į (duomenys neskelbtini), sekmadienį parvežti vaiką į (duomenys neskelbtini) ir vykti atgal į (duomenys neskelbtini)).

Kaip visiškai pagrįstai pabrėžė išvadą teikianti institucija bei atsakovė, šioje situacijoje svarbu ne tik užtikrinti vaiko ir tėvo teisę bendrauti vienam su kitu, tačiau ir nepažeisti vaiko teisės į ugdymą. Pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą ikimokyklinio ugdymo paskirtis – padėti vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, taip pat ir etninės, socialinius, pažintinius gebėjimus, ugdyti vaiko kognityvinius įgūdžius, padėti vaikui pasirengti ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą (7 straipsnio 1 dalis). Ikimokyklinis ugdymas vyksta šeimoje, o tėvų (globėjų) pageidavimu – pagal ikimokyklinio ugdymo programą (7 straipsnio 2 dalis). Priešmokyklinio ugdymo paskirtis – padėti vaikui pasirengti sėkmingai mokytis pagal pradinio ugdymo programą (8 straipsnio 1 dalis). Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos jam sueina 5 metai (8 straipsnio 3 dalis). Nors ieškovui ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas neturi didelės reikšmės, tai nereiškia, kad toks tėvo požiūris netaps žalingas vaikui artimoje ateityje, kai jis pradės lankyti mokyklą, kur vaikai turi ateiti jau turėdami tam tikrus išugdytus gebėjimus pagrindinėse mokymosi srityse. Taip pat ne mažiau svarbus ir vaiko talentų bei pomėgių ugdymas. Nustatyta, kad T. B. kiekvieną pirmadienį lanko muzikos mokyklėlę bei abu tėvai stebi jo pomėgį žaisti futbolą, kas suponuoja pagrindą manyti, jog vaikas pradės lankyti futbolo būrelį (treniruotes). Kaip pagrįstai pabrėžiama institucijos išvadoje, šie vaiko pomėgiai (talentai) turi būti plėtojami ir užtikrinamas jų tęstinumas.

Ieškovas nurodė, kad neturi galimybių apsistoti savo tėvų ir (ar) sesers namuose, todėl, norėdamas būti su vaiku (duomenys neskelbtini), turi naudotis trumpalaikės nuomos paslaugomis, dėl ko patiria išlaidų, kurios blogina jo turtinę padėtį. Atsakovės atstovas teisingai pažymėjo, kad tam tikri ieškovo siūlomi bendravimo tvarkos punktai – konkrečiai 1.2.1, 1.2.2 papunkčiai, nėra naudingi, o ir ekonomiškai netikslingi. Ieškovas būtų (duomenys neskelbtini) ir patirtų nuomos išlaidas (atsižvelgiant į tai, kad turi skolinių įsipareigojimų, dar vieną nepilnametį išlaikytinį, planuoja varžytynėse įsigyti dar vieną butą, kam reikia pinigų) tam, kad pirmadienį ir antradienį pabūtų su vaiku ryte po 15 min. ir nuvežtų jį į darželį bei 2,5 valandos po darželio užsiėmimų ir būrelio pabūtų su vaiku pirmadienio vakare. Kartu tai sukeltų ir nereikalingą sumaištį vaiko rutinoje.

Taipogi pažymėtina, kad patikslinto ieškinio 1 punkte nedetalizuojami konkretūs savaitgaliai, kuriais vaikas būtų su tėvu, ieškovas informuotų atsakovę ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų iki pageidaujamo laiko pradžios. Toks reikalavimas nėra aiškiai apibrėžtas, jis suponuoja situaciją, kad atsakovės šeimos planai taptų priklausomi nuo to, kada ieškovas praneštų apie jo norimus pasiimti vaiką savaitgalius. O svarbiausia tai, kad, atsižvelgiant į tai, kaip šalys viena su kita bendravo viso bylos nagrinėjimo metu, šis reikalavimas būtų sunkiai įgyvendinamas dėl itin priešiškų šalių santykių. Todėl šis reikalavimas koreguotinas, nustatant kuriais konkrečiais mėnesio savaitgaliais tėvas bendraus su vaiku. Taip bus užtikrintas tėvo ir motinos lygiateisiškumas, išvengta šalių konfliktų, dvi šeimos turės galimybes iš anksto planuoti atitinkamus savo gyvenimo įvykius (keliones, šventes ir pan.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas nustato, kad ieškovas turi teisę bendrauti su sūnumi T. B.: 1) antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį, pasiimant vaiką penktadienį po darželio ir (ar) būrelio užsiėmimų iš ugdymo įstaigos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val.; 2) paskutinio mėnesio savaitgalio savaitę, pasiimant vaiką trečiadienį po darželio ir (ar) būrelio užsiėmimų iš ugdymo įstaigos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val., įpareigojant ieškovą kreiptis į darželio administraciją išsiaiškinti, kokias užduotis vaikas turėtų atlikti per dvi dienas (ketvirtadienį ir penktadienį), kai nelankys darželio bei įpareigojant ieškovą užtikrinti vaiko dalyvavimą šiomis dviem dienomis vyksiančiuose darželio visuotiniuose renginiuose (jeigu tokie vyktų).

Pagal tokią tvarką ieškovas bendrautų su sūnumi 7 dienas per mėnesį, du savaitgalius. Vaikas per mėnesį nelankytų darželio dvi dienas (išskyrus atvejus, kai tomis dienomis vyktų darželio visuotiniai renginiai). Vaiko ugdymo nepertraukiamumas bus užtikrintas, ieškovui nustatant privalomą pareigą bendrauti su darželio administracija, kad per šias dvi dienas būtų įgyvendinama ugdymo programa. Ieškovas išvengtų ar iš esmės sumažintų būsto nuomos Kėdainiuose išlaidas, nes tam nebebūtų arba iš esmės sumažėtų poreikis. Kelionių į Klaipėdą ir atgal išvengti nepavyks dėl objektyvios priežasties, tačiau tai yra gyvenimo nepatogumai, kurių patiria visi žmonės ir prie jų prisitaiko. Dėl to neturi nukentėti mažamečio vaiko interesai.

Kaip pagrįstai nurodė atsakovės atstovas, protingiausia vaiko bendravimą su tėvais švenčių metu nustatyti rotuojant pagal metus. Teismas vienoje iš nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jau buvo nurodęs, kad kiti atsakovės ir ieškovo šeimų nariai švenčių metu negali tapti priklausomi nuo tokios šalių veiksmais nulemtos situacijos, kai šventinėmis dienomis turės laukti kol ieškovas važinės pirmyn ir atgal pasiimti ir grąžinti vaiką. Maža to, pats vaikas nėra daiktas, kurį būtų galima kas kelias valandas šventinėmis dienomis vežioti iš vienos vietos į kitą, net jeigu suaugusiems žmonėms tai ir atrodo gana patogu. Todėl atsižvelgiant į vaiko emocinę gerovę, tėvų lygiateisiškumo principą, nustatytina, kad ieškovas turi teisę bendrauti su sūnumi T. B.: 1) kiekvienais lyginiais metais šv. Kūčių dieną, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 12.00 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą pirmąją šv. Kalėdų dieną 12.00 val.; 2) kiekvienais nelyginiais metais per šv. Kalėdas, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmąją šv. Kalėdų dieną 12.00 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą antrąją šv. Kalėdų 12.00 val.; 3) kiekvienais lyginiais metais per šv. Velykas, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmąją šv. Velykų dieną 10.00 val. ir grąžindamas vaiką tą pačią dieną 19.00 val.; 4) kiekvienais nelyginiais metais per šv. Velykas, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos antrąją šv. Velykų dieną 10.00 val. ir grąžindamas vaiką tą pačią dieną 19.00 val.

Tėvai turi vienodos apimties teisę praleisti su vaiku po dalį jo atostogų (rudens, šv. Kalėdų, žiemos, pavasario).

Kadangi rudens atostogų savaitė nėra iš anksto žinoma (ji paprastai siejama su Vėlinių šventėmis ir pasitaiko, kad rudens atostogos ugdymo įstaigose organizuojamos spalio mėnesio paskutinėmis dienomis arba lapkričio mėnesio pirmąją savaitę), nustatytina bendravimo tvarka sietina su bendra savaitgaliais nustatyta tvarka, siekiant užtikrinti ilgesnį vaiko bendravimą su tėvu, ir patogumą. Todėl nustatytina, kad ieškovas turi teisę bendrauti su sūnumi per vaiko rudens atostogas tokia tvarka: 1) jeigu rudens atostogos prasideda spalio mėnesio paskutinėmis dienomis, einančiomis po paskutinio spalio mėnesio savaitgalio, ieškovas turi teisę bendrauti su sūnumi, prieš tai taikant 2 punkto tvarką, grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą atostogų savaitės trečiadienį 19.00 val.; 2) jeigu rudens atostogos vyksta lapkričio mėnesio savaitę, einančią prieš antrąjį mėnesio savaitgalį, ieškovas turi teisę bendrauti su sūnumi, pasiimdamas vaiką ketvirtadienį iš jo gyvenamosios vietos 8.00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val.

Tėvo bendravimas su sūnumi šv. Kalėdų atostogų metu derintinas su šiuo laikotarpiu nustatyta tvarka. Taigi, ieškovas turi teisę bendrauti su sūnumi šv. Kalėdų atostogų metu: 1) kiekvienais lyginiais metais pirmąją atostogų savaitę, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos gruodžio 27 d., 10.00 val. ir grąžindamas sausio 1 d. 18.00 val.; 2) kiekvienais nelyginiais metais antrąją atostogų savaitę, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos sausio 1 d., 10.00 val. ir grąžindamas vaiką paskutinės atostogų dienos 18.00 val.

Žiemos atostogos, kurios būna vasario mėnesį ir vyksta nevienodu metu, taip pat derintinos su bendra savaitgaliais nustatyta tvarka, siekiant užtikrinti ilgesnį vaiko bendravimą su tėvu, ir patogumą. Ieškovas turi teisę bendrauti su sūnumi per vaiko žiemos atostogas tokia tvarka: 1) jeigu žiemos atostogos prasideda vasario mėnesio savaitę, einančią prieš antrąjį mėnesio savaitgalį, ieškovas turi teisę bendrauti su sūnumi, pasiimdamas vaiką ketvirtadienį iš jo gyvenamosios vietos 8.00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val.; 2) jeigu žiemos atostogos prasideda vasario mėnesio savaitę, einančią po antrojo mėnesio savaitgalio, ieškovas turi teisę bendrauti su sūnumi, pasiimdamas vaiką penktadienį po darželio ir (ar) būrelio užsiėmimų iš ugdymo įstaigos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą trečiadienį 19.00 val.

Pavasario atostogų bendravimo tvarka analogiškai derintina su bendra savaitgaliais nustatyta tvarka. Ieškovas turi teisę bendrauti su vaiku: 1) jeigu pavasario atostogos prasideda savaitę, einančią prieš antrąjį mėnesio savaitgalį, ieškovas turi teisę bendrauti su sūnumi, pasiimdamas vaiką ketvirtadienį iš jo gyvenamosios vietos 8.00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val.; 2) jeigu pavasario atostogos prasideda paskutinio mėnesio savaitgalio savaitę, ieškovas turi teisę bendrauti su sūnumi, pasiimant vaiką trečiadienį iš jo gyvenamosios vietos 8.00 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val., 3) jeigu pavasario atostogos vyksta kitomis mėnesio savaitėmis, ieškovas turi teisę bendrauti su vaiku, lyginiais metais, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos antradienį 8.00 val. ir grąžindamas ketvirtadienį 19.00 val., nelyginiais metais, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos antrąją šv. Velykų dieną 10.00 val. ir grąžindamas vaiką ketvirtadienį 19.00 val.

Ieškovas prašo nustatyti, kad jis bendrauja su vaiku kiekvieną vasaros mėnesį nepertraukiamai po 14 dienų. Atsakovė ir išvadą teikiančios institucijos atstovė išreiškė abejones dėl šio reikalavimo, manydamos, kad vaikas yra per mažas būti 14 dienų be mamos ir tai gali sukelti vaikui nerimą. Išvadą teikiančios institucijos atstovė pagrįstai pažymėjo, kad turėtų būti taikomas pereinamasis laikotarpis. Kita vertus, pagrįsti ir ieškovo atstovės argumentai, jog vaiko ryšys su tėvu yra sėkmingai atkuriamas ir tvirtėja. Vykdant laikinąsias apsaugos priemones, vaikas su tėčiu būdavo po septynias dienas ir per šį laiką nenutiko nieko bloga.

Atsižvelgiant į visų dalyvaujančių asmenų argumentus, siekiant išvengti T. B. interesų pažeidimo, šiais 2025 m. taikytinas pereinamasis laikotarpis, nustatant, kad ieškovas turi teisę bendrauti su sūnumi: birželio mėnesį nepertraukiamai septynias dienas, liepos mėnesį nepertraukiamai dešimt dienų ir rugpjūčio mėnesį nepertraukiamai 14 dienų. Šiais vasaros mėnesiais taikoma ši, o ne 1, 2 punkte numatyta tvarka. Apie ketinimą pasiimti vaiką nurodytiems laikotarpiams ieškovas įpareigojamas informuoti atsakovę ne vėliau nei prieš 30 dienų, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė turėtų teisę planuoti savo vasaros atostogas. 2026 m. ir vėlesniais metais kol šalių sūnus pradės lankyti mokyklą, ieškovas turi teisę bendrauti su sūnumi birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais po 14 dienų nepertraukiamai. Visą šį laiką ieškovas privalo užtikrinti sūnaus galimybes bendrauti su atsakove telefonu ar vaizdo skambučiais.

Dėl tėvo bendravimo su sūnumi vaiko gimtadienio dieną atsakovė nesutiko, motyvuodama tuo, kad abu jos vaikai yra gimę tą pačią dieną ir nori visada švęsti abiejų vaikų gimtadienius kartu. Pažymėtina, kad yra pakankamai sudėtinga suderinti tiek abiejų tėvų, tiek kitų jų vaikų interesus su geriausiais T. B. interesais. Pagal bendrąjį tėvų lygiateisiškumo principą ir vaiko teisę bendrauti per jo šventes su abiem tėvais, nustatytina, kad ieškovas turi teisę bendrauti su sūnumi jo gimtadienio dieną, jeigu ji nesutampa su 2 punkte numatyta tvarka, nuo 17.30 val., pasiimdamas vaiką atitinkamai iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos (priklausomai nuo to, kokia savaitės diena) ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą 19.00 val. Jeigu vaiko gimtadienio diena sutampa su 2 punkte numatytomis dienomis, kai vaikas bendrauja su tėvu, ieškovas įpareigojamas užtikrinti, kad sūnaus gimtadienio dieną vaikas praleistų su motina nuo 17.30 val. iki 19.00 val.

Nustatyta bendravimo tvarka gali būti keičiama šalių bendru sutarimu, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes (vaiko ligas, būrelius, žinių patikrinimą darželyje, renginius, kuriuose vaikas turi dalyvauti, ekskursijas, tėvo ar motinos ligas, atostogas).

Dėl objektyvių priežasčių, susijusių su vaiko interesais, negalint įgyvendinti nustatytos tvarkos, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo.

Dėl tėvo bendravimo su sūnumi tvarkos, kai vaikas pradės lankyti mokyklinio ugdymo įstaigą nustatymo

Kadangi atsakovė teismo posėdyje iš esmės neprieštaravo ieškovo patikslintame ieškinyje prašomai nustatyti bendravimo tvarkai, vaikui pradėjus lankyti mokyklą, šis patikslinto ieškinio reikalavimas tenkinamas.

Ieškovas turi teisę bendrauti su sūnumi: 1) vieną savaitgalį per mėnesį, penktadienį pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams ir (ar) popamokinei veiklai, arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, iš gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 19.30 val.; 2) tą pačią savaitę, kai tėvas su vaiku bendraus 1 punkte nustatyta tvarka, tėvas bendrauja su vaiku ir darbo dienomis, pirmadienį pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams ir (ar) popamokinei veiklai, arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, iš gyvenamosios vietos 16 val. ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą tos pačios dienos vakare po 4 val. bendravimo, taip pat trečiadienį, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams ir (ar) popamokinei veiklai, arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, iš gyvenamosios vietos 16 val. ir grąžindamas į vaiką tos pačios savaitės ketvirtadienį ryte į ugdymo įstaigą iki prasidedant ugdymo užsiėmimams, arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, į gyvenamąją vietą 18 val.; 3) kiekvienais neporiniais metais per rudens atostogas. Savaitę prieš atostogas yra taikoma bendra savaitgaliais ir darbo dienomis nustatyta tvarka, tačiau į gyvenamąją vietą vaikas grąžinamas ne sekmadienį, o paskutinės atostogų dienos 18 val. Atitinkamai kiekvienais poriniais metais rudens atostogas vaikas praleidžia su mama; 4) kiekvienais poriniais kalendoriniais metais per katalikiškas Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas bei pirmąją Kalėdų atostogų savaitę. Savaitę prieš atostogas yra taikoma bendra savaitgaliais ir darbo dienomis nustatyta tvarka, tačiau į gyvenamąją vietą vaikas grąžinamas ne sekmadienį, o gruodžio 31 d. 18 val. Atitinkamai kiekvienais neporiniais metais per katalikiškas Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas bei pirmąją Kalėdų atostogų savaitę vaikas praleidžia su mama; 5) kiekvienais neporiniais kalendoriniais metais antrąją Kalėdų atostogų savaitę, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 17 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą paskutinės Kalėdų atostogų dienos 18 val. Atitinkamai kiekvienais poriniais metais šias dienas vaikas praleidžia su mama; 6) kiekvienais poriniais kalendoriniais metais per katalikiškas Šv. Velykas bei Pavasario atostogas. Savaitę prieš atostogas yra taikoma 4.1. – 4.2. punkte nustatyta tvarka, tačiau į gyvenamąją vietą vaikas grąžinamas ne sekmadienį, kaip numatyta 4.1. punkte, o paskutinės Pavasario atostogų dienos 18 val. Atitinkamai kiekvienais neporiniais metais per katalikiškas Šv. Velykas bei Pavasario atostogas vaikas praleidžia su mama; 7) vasaros laikotarpiu tėvas su vaiku bendrauja kiekvieną vasaros mėnesį po 7 dienas nepertraukiamai. Savaitę prieš atostogas yra taikoma 4.1. – 4.2. punkte nustatyta tvarka, tačiau į gyvenamąją vietą vaikas grąžinamas ne sekmadienį, kaip numatyta 4.1. punkte, o paskutinės šalių suderintos atostogų dienos 18 val. Konkretus šių atostogų laikas turi būti šalių suderintas ne vėliau, kaip prieš 1 (vieną) mėnesį iki numatomų atostogų pradžios. Jeigu tėvų pageidaujamas su vaiku praleisti atostogų laikas sutampa, poriniais metais pirmenybė teikiama mamos, neporiniais – tėvo pasirinkimui; 8) jeigu vaiko gimtadienis yra darbo dieną, tėvas su vaiku bendrauja per vaiko gimtadienius kiekvienais neporiniais kalendoriniais metais, gimtadienio dieną pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams ir (ar) popamokinei veiklai, arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, iš gyvenamosios vietos 18 val. ir sekančią dieną grąžindamas vaiką į ugdymo įstaigą iki prasidedant ugdymo užsiėmimams, arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, į gyvenamąją vietą 18 val. Atitinkamai kiekvienais poriniais metais vaiko gimtadienius vaikas praleidžia su mama; 9) jeigu vaiko gimtadienis yra ne darbo diena, tėvas su vaiku bendrauja per vaiko gimtadienius kiekvienais neporiniais kalendoriniais metais, tos savaitės, kuomet išpuola gimtadienio diena, penktadienį pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams, arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, iš gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 19.30 val. Atitinkamai kiekvienais poriniais metais tos savaitės, kuomet yra gimtadienio diena, savaitgalį vaikas praleidžia su mama.

Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku neribotai telefonu, sms žinutėmis, kitomis ryšio priemonėmis (Skype).

Nustatyta bendravimo tvarka gali būti keičiama šalių bendru sutarimu, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes (vaiko ligas, būrelius, žinių patikrinimą mokykloje, renginius, kuriuose vaikas turi dalyvauti, ekskursijas, tėvo ar motinos ligas, atostogas).

Dėl objektyvių priežasčių, susijusių su vaiko interesais, negalint įgyvendinti nustatytos tvarkos, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo.

Dėl tėvo teisės vykti su vaiku į užsienį

Ieškovas prašo nustatyti, kad visos bendravimo tvarkos apimtimi turėtų teisę be atskiro atsakovės sutikimo vykti su vaiku į užsienį, apie tai informuojant atsakovę prieš vieną mėnesį. Atsakovė su šiuo reikalavimu sutiko iš dalies – konkrečiai tik tada, kai vaikas sulauks mokyklinio amžiaus ir pradės lankyti mokyklą.

Nors, kaip teigia ieškovo atstovė, nėra konkrečių duomenų, kad vaikas negalėtų būti be mamos ilgiau nei 7 dienas, tačiau vadovaujantis išimtinai mažamečio vaiko interesais, yra naudingiau imtis prevencinių priemonių prieš bet kokius galimus vaiko gerovės pažeidimus negu vėliau taisyti situaciją. Kadangi nutarta šių metų vasaros metu taikyti pereinamąjį laikotarpį, siekiant stebėti ir palaipsniui užtikrinti vaiko ryšio su tėvu stiprinimą, yra naudingiau, kad tai būtų daroma, apsiribojant Lietuvos teritorija, idant būtų galima užtikrinti sąlyginai netolimą mamos buvimą, nutikus netikėtoms situacijoms. Pati atsakovė neprieštarauja, kad vaikas, būdamas jau mokyklinio amžiaus, keliautų su tėvu į užsienį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nustatoma, kad T. B. sulaukus 7 metų amžiaus, ieškovas turi teisę savo bendravimo su T. B. metu vykti su vaiku į užsienį be atskiro atsakovės sutikimo, apie planuojamas atostogas užsienyje informavęs vaiko mamą ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki išvykimo. Atsakovė įpareigojama perduoti ieškovui vaiko asmens tapatybės dokumentą, kurį ieškovas įpareigojamas kartu su vaiku grąžinti paskutinę bendravimo dieną. Atsakovė įpareigojama perduoti ieškovui reikiamus vaiko drabužius, kitus asmeninius daiktus, reikalingus kelionei į užsienį bei gydytojo vaikui priskirtus vaistus, jeigu tokie yra, ir perduoti gydytojo rekomendacijas dėl galimybės vaikui keliauti ligos atveju.

Dėl ieškovo kelionės išlaidų atlyginimo

Ieškovas prašo įpareigoti atsakovę atlyginti dalį jo kelionės (duomenys neskelbtini) išlaidų.

Ieškovas miglotai aiškinęs savo buto (duomenys neskelbtini) įsigijimo aplinkybes, baigiamojoje kalboje nurodė, kad „prieš draugystę su atsakove jis jau buvo pradėjęs įsikurti (duomenys neskelbtini), nes ten gyvena jo sūnus iš pirmosios santuokos. Jis atvažiuodavo pas atsakovę, neplanavo vesti su ja bendro ūkio, tačiau gimė vaikas. Tuomet nusprendė gyventi su atsakove. Jų ryšiams nutrūkus, jis buvo priverstas išsikelti ir grįžti gyventi į (duomenys neskelbtini)“.

Ieškovas nuolat akcentavo, kad su atsakove išsiskyrė dėl to, kad ji nepriėmė jo sūnaus iš pirmosios santuokos ir tuo yra kalta dėl jų išsiskyrimo. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl ieškovo teisės bendrauti su sūnumi T. B. įgyvendinimo, neturi teisinės reikšmės tai, dėl kokios priežasties nutrūko šalių santykiai bei jų bendro ūkio (ne)vedimo faktas. Ieškovas pripažino, kad butą (duomenys neskelbtini), kur po santuokos nutraukimo persikėlė gyventi jo buvusi sutuoktinė su jų sūnumi, įsigijo dar prieš gimstant T. B., kad galėtų būti arčiau kito sūnaus. Iš ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad jis savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) deklaravo 2022-12-20, t. y. pagal ieškovo teigimą, šalims vedant bendrą ūkį (kurį jo teigimu šalys vedė iki 2024-01-15). Ieškovo pateikti medicinos dokumentų išrašai rodo, kad jis gydosi (duomenys neskelbtini) gydymo įstaigoje. Įmonės, kurios vadovas yra, buveinė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gyvena ieškovo tėvai ir sesuo. 2024-05-06 taikos sutartyje, sudarytoje su buvusia sutuoktine I. B. dėl bendravimo tvarkos su sūnumi nustatymo, ieškovas savo gyvenamąją vietą sutartyje nurodė adresu (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini), kur teigia gyvenantis. Šios aplinkybės yra priešingos ieškovo teiginiams ir suponuoja išvadą, kad ieškovo pagrindinių interesų buvimo vieta yra (duomenys neskelbtini) ir tai nesudaro pagrindo priteisti jo kelionės išlaidų pas sūnų iš atsakovės, nes ieškovas į (duomenys neskelbtini) vyksta ir dauguma kitų savo asmeninių reikalų.

Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Vaiko gimimas yra asmens atsakomybė, kurią jis privalo įgyvendinti asmeniškai, ir imtis tokių priemonių, kad gebėtų šią teisę įgyvendinti pats, neprimesdamas savo pareigų kitam asmeniui. Tad ir ieškovas, savo vaikų motinoms nurodydamas skirtingus gyvenamosios vietos adresus, neturi teisės reikalauti, kad jos ar viena iš jų atlygintų jo kelionių, atliekamų kartu ir kitais jo asmeniniais reikalais, išlaidas.

Ieškovo atstovės cituotos kasacinio teismo nutarties Nr. e3K-3-487-969/2016 ratio decidendi yra visiškai kitokia (ten pateiktas išaiškinimas situacijos, kai vaikas su tėvu gyvena skirtingose šalyse), todėl šioje byloje nėra pagrindo ja remtis.

Taipogi pažymėtina, kad atsakovės finansinė padėtis taip pat nesudarytų pagrindo tenkinti šį reikalavimą. Ieškovės darbo užmokestis yra 1 200 Eur, atskaičius mokesčius. Ji viena augina du nepilnamečius vaikus. Kaip pati nurodė, be darbo užmokesčio dar gauna išmokas vaikams ir vaikų išlaikymo lėšas, tačiau tai yra vaikų poreikiams skirti pinigai. Atsakovė pati turi savo dalimi užtikrinti dviejų vaikų poreikius, buities sąlygas ir pragyventi pati, todėl papildomos finansinės naštos perkėlimas atsakovei pažeistų jos ir jos dviejų nepilnamečių vaikų turtinius interesus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro: 109,00 Eur žyminis mokestis, 3 150,00 Eur atstovavimo išlaidos.

Atsakovė patyrė 1 450,00 Eur atstovavimo išlaidas.

Ieškovo patikslintame ieškinyje buvo pareikšti keturi reikalavimai: nustatyti bendravimo su vaiku tvarką kol šis pradės lankyti mokyklą, nustatyti bendravimo su vaiku tvarką šiam pradėjus lankyti mokyklą, nustatyti tėvo teisę išvykti su vaiku į užsienį, įpareigoti atsakovą apmokėti dalį jo kelionės išlaidų. Vienas reikalavimas (nustatyti bendravimo su vaiku tvarką šiam pradėjus lankyti mokyklą) buvo iš esmės patenkintas, reikalavimas dėl dalies kelionės išlaidų priteisimo atmestas, likę du reikalavimai buvo patenkinti, teismui juos pakoregavus, atsižvelgiant į vaiko interesus. Tad laikytina, kad buvo patenkinta 50 procentų patikslinto ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui iš atsakovės priteisiama 54,50 Eur žyminio mokesčio ir 1 575,00 Eur atstovavimo išlaidų.

Tenkinus patikslintą ieškinį iš dalies, iš ieškovo atmestų reikalavimų daliai (50 procentų) atsakovei priteisiama 725,00 Eur atstovavimo išlaidų.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nėra.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

2024-07-12 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti patikslintą ieškinį iš dalies.

Nustatyti ieškovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su sūnumi T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią M. B. turi teisę bendrauti su sūnumi T. B.:

1.1. antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį, pasiimant vaiką penktadienį po darželio ir (ar) būrelio užsiėmimų iš ugdymo įstaigos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val.;

1.2. paskutinio mėnesio savaitgalio savaitę, pasiimant vaiką trečiadienį po darželio ir (ar) būrelio užsiėmimų iš ugdymo įstaigos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val., įpareigojant M. B. kreiptis į darželio administraciją išsiaiškinti, kokias užduotis vaikas turėtų atlikti per dvi dienas (ketvirtadienį ir penktadienį), kai nelankys darželio bei įpareigojant M. B. užtikrinti vaiko dalyvavimą šiomis dviem dienomis vyksiančiuose darželio visuotiniuose renginiuose (jeigu tokie vyktų).

1.3. kiekvienais lyginiais metais šv. Kūčių dieną, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 12.00 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą pirmąją šv. Kalėdų dieną 12.00 val.;

1.4. kiekvienais nelyginiais metais per šv. Kalėdas, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmąją šv. Kalėdų dieną 12.00 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą antrąją šv. Kalėdų 12.00 val.;

1.5. kiekvienais lyginiais metais per šv. Velykas, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmąją šv. Velykų dieną 10.00 val. ir grąžindamas vaiką tą pačią dieną 19.00 val.;

1.6. kiekvienais nelyginiais metais per šv. Velykas, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos antrąją šv. Velykų dieną 10.00 val. ir grąžindamas vaiką tą pačią dieną 19.00 val.

1.7.1. jeigu rudens atostogos prasideda spalio mėnesio paskutinėmis dienomis, einančiomis po paskutinio spalio mėnesio savaitgalio, M. B. turi teisę bendrauti su sūnumi, prieš tai taikant 1.2 punkto tvarką, grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą atostogų savaitės trečiadienį 19.00 val.;

1.7.2. jeigu rudens atostogos vyksta lapkričio mėnesio savaitę, einančią prieš antrąjį mėnesio savaitgalį, ieškovas turi teisę bendrauti su sūnumi, pasiimdamas vaiką ketvirtadienį iš jo gyvenamosios vietos 8.00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val.

1.8. M. B. turi teisę bendrauti su sūnumi šv. Kalėdų atostogų metu:

1.8.1. kiekvienais lyginiais metais pirmąją atostogų savaitę, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos gruodžio 27 d., 10.00 val. ir grąžindamas sausio 1 d. 18.00 val.;

1.8.2. kiekvienais nelyginiais metais antrąją atostogų savaitę, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos sausio 1 d., 10.00 val. ir grąžindamas vaiką paskutinės atostogų dienos 18.00 val.

1.9.1. jeigu žiemos atostogos prasideda vasario mėnesio savaitę, einančią prieš antrąjį mėnesio savaitgalį, M. B. turi teisę bendrauti su sūnumi, pasiimdamas vaiką ketvirtadienį iš jo gyvenamosios vietos 8.00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val.;

1.9.2. jeigu žiemos atostogos prasideda vasario mėnesio savaitę, einančią po antrojo mėnesio savaitgalio, M. B. turi teisę bendrauti su sūnumi, pasiimdamas vaiką penktadienį po darželio ir (ar) būrelio užsiėmimų iš ugdymo įstaigos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą trečiadienį 19.00 val.

1.10. Per T. B. pavasario atostogas M. B. turi teisę bendrauti su vaiku tokia tvarka:

1.10.1. jeigu pavasario atostogos prasideda savaitę, einančią prieš antrąjį mėnesio savaitgalį, M. B. turi teisę bendrauti su sūnumi, pasiimdamas vaiką ketvirtadienį iš jo gyvenamosios vietos 8.00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val.;

1.10.2. jeigu pavasario atostogos prasideda paskutinio mėnesio savaitgalio savaitę, M. B. turi teisę bendrauti su sūnumi, pasiimant vaiką trečiadienį iš jo gyvenamosios vietos 8.00 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val.,

1.10.3. jeigu pavasario atostogos vyksta kitomis mėnesio savaitėmis, M. B. turi teisę bendrauti su vaiku, lyginiais metais, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos antradienį 8.00 val. ir grąžindamas ketvirtadienį 19.00 val., nelyginiais metais, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos antrąją šv. Velykų dieną 10.00 val. ir grąžindamas vaiką ketvirtadienį 19.00 val.

1.11. Per T. B. vasaros atostogas M. B. turi teisę bendrauti su vaiku tokia tvarka:

1.11.1. 2025 m.: birželio mėnesį nepertraukiamai septynias dienas, liepos mėnesį nepertraukiamai dešimt dienų ir rugpjūčio mėnesį nepertraukiamai 14 dienų. Šiais vasaros mėnesiais taikoma ši, o ne 1.1. ir 1.2. punktuose numatyta tvarka.

1.11.2. 2026 m. ir vėlesniais metais kol šalių sūnus pradės lankyti mokyklą: birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais po 14 dienų nepertraukiamai. Visą šį laiką ieškovas privalo užtikrinti sūnaus galimybes bendrauti su atsakove telefonu ar vaizdo skambučiais.

1.11.3. Apie ketinimą pasiimti vaiką nurodytiems laikotarpiams M. B. įpareigojamas informuoti S. G. ne vėliau nei prieš 30 dienų.

1.11.4. Šiais vasaros atostogų laikotarpiais M. B. privalo užtikrinti sūnaus galimybes bendrauti su S. G. telefonu ar vaizdo skambučiais.

1.12. M. B. turi teisę bendrauti su sūnumi sūnaus gimtadienio dieną tokia tvarka:

1.12.1. jeigu sūnaus gimimo diena nesutampa su 1.2 punkte numatyta tvarka, nuo 17.30 val., pasiimdamas vaiką atitinkamai iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos (priklausomai nuo to, kokia savaitės diena) ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą 19.00 val.

1.12.2. jeigu sūnaus gimimo diena sutampa su 1.2 punkte numatytomis dienomis, kai vaikas bendrauja su tėvu, M. B. įpareigojamas užtikrinti, kad sūnaus gimtadienio dieną vaikas praleistų su motina nuo 17.30 val. iki 19.00 val.

2.1. vieną savaitgalį per mėnesį, penktadienį pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams ir (ar) popamokinei veiklai, arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, iš gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 19.30 val.;

2.2. tą pačią savaitę, kai tėvas su vaiku bendraus 2.1 punkte nustatyta tvarka, tėvas bendrauja su vaiku ir darbo dienomis, pirmadienį pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams ir (ar) popamokinei veiklai, arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, iš gyvenamosios vietos 16 val. ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą tos pačios dienos vakare po 4 val. bendravimo, taip pat trečiadienį, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams ir (ar) popamokinei veiklai, arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, iš gyvenamosios vietos 16 val. ir grąžindamas į vaiką tos pačios savaitės ketvirtadienį ryte į ugdymo įstaigą iki prasidedant ugdymo užsiėmimams, arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, į gyvenamąją vietą 18 val.;

2.3. kiekvienais neporiniais metais per rudens atostogas. Savaitę prieš atostogas yra taikoma 2.1. – 2.2. punkte nustatyta tvarka, tačiau į gyvenamąją vietą vaikas grąžinamas ne sekmadienį, kaip numatyta 2.1. punkte, o paskutinės atostogų dienos 18 val. Atitinkamai kiekvienais poriniais metais rudens atostogas vaikas praleidžia su mama;

2.4. kiekvienais poriniais kalendoriniais metais per katalikiškas Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas bei pirmąją Kalėdų atostogų savaitę. Savaitę prieš atostogas yra taikoma 2.1. – 2.2. punkte nustatyta tvarka, tačiau į gyvenamąją vietą vaikas grąžinamas ne sekmadienį, kaip numatyta 2.1. punkte, o gruodžio 31 d. 18 val. Atitinkamai kiekvienais neporiniais metais per katalikiškas Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas bei pirmąją Kalėdų atostogų savaitę vaikas praleidžia su mama;

2.5. kiekvienais neporiniais kalendoriniais metais antrąją Kalėdų atostogų savaitę, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 17 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą paskutinės Kalėdų atostogų dienos 18 val. Atitinkamai kiekvienais poriniais metais šias dienas vaikas praleidžia su mama;

2.6. kiekvienais poriniais kalendoriniais metais per katalikiškas Šv. Velykas bei pavasario atostogas. Savaitę prieš atostogas yra taikoma 2.1. – 2.2. punkte nustatyta tvarka, tačiau į gyvenamąją vietą vaikas grąžinamas ne sekmadienį, kaip numatyta 2.1. punkte, o paskutinės pavasario atostogų dienos 18 val. Atitinkamai kiekvienais neporiniais metais per katalikiškas Šv. Velykas bei pavasario atostogas vaikas praleidžia su mama;

2.7. vasaros laikotarpiu tėvas su vaiku bendrauja kiekvieną vasaros mėnesį po 7 dienas nepertraukiamai. Savaitę prieš atostogas yra taikoma 2.1. – 2.2. punkte nustatyta tvarka, tačiau į gyvenamąją vietą vaikas grąžinamas ne sekmadienį, kaip numatyta 2.1. punkte, o paskutinės šalių suderintos atostogų dienos 18 val. Konkretus šių atostogų laikas turi būti šalių suderintas ne vėliau, kaip prieš 1 (vieną) mėnesį iki numatomų atostogų pradžios. Jeigu tėvų pageidaujamas su vaiku praleisti atostogų laikas sutampa, poriniais metais pirmenybė teikiama mamos, neporiniais – tėvo pasirinkimui;

2.8. jeigu vaiko gimtadienis yra darbo dieną, tėvas su vaiku bendrauja per vaiko gimtadienius kiekvienais neporiniais kalendoriniais metais, gimtadienio dieną pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams ir (ar) popamokinei veiklai, arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, iš gyvenamosios vietos 18 val. ir sekančią dieną grąžindamas vaiką į ugdymo įstaigą iki prasidedant ugdymo užsiėmimams, arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, į gyvenamąją vietą 18 val. Atitinkamai kiekvienais poriniais metais vaiko gimtadienius vaikas praleidžia su mama;

2.9. jeigu vaiko gimtadienis yra ne darbo diena, tėvas su vaiku bendrauja per vaiko gimtadienius kiekvienais neporiniais kalendoriniais metais, tos savaitės, kuomet yra gimtadienio diena, penktadienį pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams, arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, iš gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 19.30 val. Atitinkamai kiekvienais poriniais metais tos savaitės, kuomet yra gimtadienio diena, savaitgalį vaikas praleidžia su mama.

2.10. Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku neribotai telefonu, sms žinutėmis, kitomis ryšio priemonėmis (Skype).

3. T. B. sulaukus 7 metų amžiaus, M. B. turi teisę savo bendravimo su T. B. metu vykti su vaiku į užsienį be atskiro S. G. sutikimo, apie planuojamas atostogas užsienyje informavęs S. G. ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki išvykimo. S. G. įpareigojama perduoti M. B. vaiko asmens tapatybės dokumentą, kurį M. B. įpareigojamas kartu su vaiku grąžinti paskutinę bendravimo dieną. S. G. įpareigojama perduoti M. B. reikiamus vaiko drabužius, kitus asmeninius daiktus, reikalingus kelionei į užsienį bei gydytojo vaikui priskirtus vaistus, jeigu tokie yra, ir perduoti gydytojo rekomendacijas dėl galimybės vaikui keliauti ligos atveju.

4. Nustatyta bendravimo tvarka gali būti keičiama šalių bendru sutarimu, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes (vaiko ligas, būrelius, žinių patikrinimą ugdymo įstaigose, renginius, kuriuose vaikas turi dalyvauti, ekskursijas, tėvo ar motinos ligas, atostogas).

5. Dėl objektyvių priežasčių, susijusių su vaiko interesais, negalint įgyvendinti nustatytos tvarkos, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo.

Likusio patikslinto ieškinio reikalavimo netenkinti.

2024-07-12 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Priteisti iš atsakovės S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 54,50 Eur (penkiasdešimt keturis eurus 50 ct) žyminio mokesčio, 1 575,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 725,00 Eur (septynis šimtus dvidešimt penkis eurus) atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.